Vieša sprendimų paieška



Pavadinimas: [2023-12-16][nuasmenintas sprendimas byloje][e2-562-996-2023].docx
Bylos nr.: e2-562-996/2023
Bylos rūšis: civilinė byla
Teismas: Vilniaus miesto apylinkės teismas
Raktiniai žodžiai:
Teisiniai terminai:
Šalys:
Vardas/Pavardė/Pavadinimas Kodas Byloje kaip
UAB "INLUX SERVICE EUROPE" 126105899 Ieškovas
Lietuvos Respublikos valstybinės darbo inspekcijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Vilniaus darbo ginčų komisija 188711163 kitas asmuo (ne proceso dalyvis)
Kategorijos:
BYLOS DĖL DARBO TEISINIŲ SANTYKIŲ
Bendrosios nuostatos.
Klausimai, kuriuos pirmosios instancijos teismas gali spręsti nutartimi
Klausimai, kuriuos pirmosios instancijos teismas gali spręsti nutartimi
Klausimai, kuriuos pirmosios instancijos teismas gali spręsti nutartimi
Teismingumas
Bylos dėl individualių darbo santykių
Procesas pirmosios instancijos teisme
Procesas pirmosios instancijos teisme
Procesas pirmosios instancijos teisme
CIVILINIS PROCESAS
CIVILINIS PROCESAS
CIVILINIS PROCESAS
Ieškinio trūkumų šalinimas
Lietuvos Respublikos teismams neteismingos bylos
Tarptautinis civilinis procesas
Pirmosios instancijos teismo nutartys ir rezoliucijos
Pirmosios instancijos teismo nutartys ir rezoliucijos
Pirmosios instancijos teismo nutartys ir rezoliucijos
Bylos, susijusios su darbo užmokesčiu ir kitomis išmokomis
Ieškinys
kitos bylos, susijusios su darbo užmokesčiu ir kitomis išmokomis



 

 

Civilinė byla Nr. e2-562-996/2023

Teisminio proceso Nr. 2-68-3-04635-2022-3

Procesinio sprendimo kategorijos: 1.3.5.1; 1.3.5.3.15.1; 1.3.5.5; 3.2.6.1; 3.4.1.7

(S)

                                           

img1 

 

VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMAS

 

S P R E N D I M A S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

 

2023 m. gruodžio 11 d.

Vilnius

 

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Ieva Stanislovaitienė,

sekretoriaujant Onai Virmauskienei, 

vertėjaujant Anai Rastinienei, Svetlanai Minakovai,

dalyvaujant ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Inlux Service Europeatstovui advokatui Dainiui Urbonui,

atsakovui A. B.,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Inlux Service Europeieškinį atsakovui A. B. dėl darbo ginčo.

 

Teismas

 

n u s t a t ė :

 

ieškovė uždaroji akcinė bendrovė „Inlux Service Europe(toliau – ieškovė, darbdavė, įmonė, UAB „Inlux Service Europe“) elektroninių ryšių priemonėmis kreipėsi į teismą su ieškiniu (el. b. t. I, b. l. 123–127) atsakovui A. B. (toliau – atsakovas, darbuotojas), nesutikdama su Lietuvos Respublikos valstybinės darbo inspekcijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Vilniaus darbo ginčų komisijos (toliau – Darbo ginčų komisija) 2022 m. sausio 25 d. sprendimu Nr. DGKS-357 darbo byloje Nr. APS-131-498 (toliau – sprendimas), kuriuo nuspręsta darbuotojo naudai iš jos išieškoti: 1) 3 118,63 Eur neišmokėtą darbo užmokestį ir dienpinigius, kartu prašydama sumažinti išieškotiną sumą iki 1 010,63 Eur, 2) 1 527,15 Eur neišmokėtą darbo užmokes už laikotarpį nuo 2021 m. birželio 1 d. ir kompensaciją už nepanaudotas atostogas, kartu prašydama sumažinti išieškotiną sumą iki 108,85 Eur, 3) 1 300 Eur netesybas, ir prašydama priteisti jai iš atsakovo bylinėjimosi išlaidas.

Ieškovė paaiškino, kad nagrinėjamu atveju Darbo ginčų komisijoje liko neįvertintas šalių susitarimas dėl 50 procentų mažesnio nei maksimalus dienpinigių dydžio, todėl priteistų dienpinigių dydis turi būti sumažintas iki 2 108 Eur, todėl pagal sprendime nurodytas aplinkybes atsakovui turėjo būti priskaičiuotas tik 1 010,63 Eur įsiskolinimas. Ieškovė nurodė, kad atsakovo deklaruotas darbo laikas įmonėje yra nuo 2021 m. kovo 22 d., o nuo 2021 m. gegužės 31 d. atsakovas darbo funkcijas vykdyti nustojo, atsakovas nuo birželio mėnesio buvo neapmokamose atostogose, tai patvirtina atsakovo 2021 m. birželio 3 d. prašymas suteikti atostogas dėl šeimyninių aplinkybių nuo 2021 m. birželio 4 d. iki 2021 m. birželio 28 d., tačiau po nurodyto laikotarpio atsakovas į darbą negrįžo ir su įmone nesusisiekė, įmonė taip pat negalėjo susisiekti su atsakovu, todėl darbo sutartis su atsakovu buvo nutraukta nuo 2021 m. rugpjūčio 6 d., o kadangi atsakovas nutylėjo, kad buvo išėjęs atostogų, Darbo ginčų komisijos sprendimu nepagrįstai nustatyta, kad jam priklauso darbo užmokestis už laikotarpį nuo 2021 m. birželio mėn. iki 2021 m. rugpjūčio 5 d., o taip pat, kad atsakovui suteiktinos 7,3 d. d. kasmetinių atostogų, šioje dalyje už dirbtą laiką priskaičiuotina 3,5 d. d. x 31,10 Eur = 108,85 Eur. Dėl 1 300 Eur netesybų ieškovė nurodė, kad jos yra nepagrįstos, nes ji iš esmės buvo suklaidinta atsakovo, todėl priteisiant netesybas turi būti vertinamas ir darbuotojo elgesys, t. y. ar atsiskaitymo uždelsime nėra darbuotojo kaltės. Ieškovės teigimu, nurodytos aplinkybės patvirtina, kad darbuotojui nusprendus netęsti darbo santykių po neapmokamų atostogų, darbdavė turėjo būti informuota apie darbo sutarties nutraukimą, tačiau darbuotojas to nepadarė, todėl 1 300 Eur dydžio netesybos nustatytos nepagrįstai.    

Teismo posėdžio metu ieškovės atstovas advokatas palaikė ieškovės ieškinyje išdėstytą poziciją. 

Atsakovas rašytiniuose paaiškinimuose nurodė, kad darbo sutartis su ieškove buvo pasirašyta, buvo žadėta, kad dirbs santechniku, tačiau buvo pristatytas į darbą sunkioje statybos demontavimo vietoje, pradžioje ieškovė atlyginimą jiems dirbantiems mokėjo mažomis dalimis, ko pakako tik maistui, po to visiškai nustojo mokėti, su ieškovės vadovu susisiekti nepavyko, į laiškus ir skambučius neatsakė (el. b. t. III, b. l. 27).

Teismo posėdžio metu atsakovas prašė ieškovės ieškinį atmesti, nurodė sutinkantis su Darbo ginčų komisijos sprendimu, papildomai paaiškino, kad ieškovė ir toliau apgaudinėja darbuotojus, samdo kitų šalių piliečius, žada geras darbo sąlygas, o oficialiai neįdarbina, anuliuoja vizas, nuo ieškovės nukentėjo tiek jis, tiek S. K. ir kiti asmenys, tačiau ne visi randa laiko kreiptis ir ginti savo teises, pradžioje Vokietijoje įmonės buvo nurodyta dirbti viename objekte, paskui pasakyta, kad darbo nebėra tame objekte, tuomet kasdien buvo siunčiami vis į skirtingus objektus demontavimo darbams, kol galiausiai nuo birželio mėnesio darbų iš viso nebebuvo, bendraudavo iš įmonės pusės tik su A., jis nurodė jam rašyti prašymą atostogoms, kad nebūtų anuliuota viza, nes darbų nebebuvo, pinigai nebuvo sumokėti, iki atleidimo dienos (rugpjūčio 6 d.) nebedirbo, darbų nebuvo, pinigų nemokėjo, tik žadėjo, kad sumokės, buvo liepta sėdėti ir laukti kol bus darbų, nebuvo aišku kada jų bus, jie turėjo išgyventi, todėl išvyko darbo ieškoti kitur; po Darbo ginčų komisijos sprendimo antstolis jam išieškojo 3 686,27 Eur skolą iš įmonės.

Ieškinys atmetamas.

Byloje ginčas kilo dėl galutinio atsiskaitymo su darbuotoju.

bylos medžiagos matyti, kad tarp ieškovės ir atsakovo buvo sudaryta neterminuota darbo sutartis, kurios pagrindu atsakovas nuo 2021 m. kovo 22 d. iki 2021 m. rugpjūčio 6 d. buvo įdarbintas UAB „Inlux Service Europe“ (el. b. t. I, b. l. 3940, t. III, b. l. 9), ginčas tarp šalių nekilo, kad nuo 2021 m. kovo 24 d. iki 2021 m. gegužės 31 d. atsakovas ieškovės nurodymu dirbo įvairiuose objektuose Vokietijoje įmonėje „R. H., pagal Sodros duomenis, atsakovas nuo 2021 m. birželio 15 d. iki 2021 m. birželio 30 d. buvo nedraudiminiame laikotarpyje (el. b. t. III, b. l. 17), į bylą ieškovė pateikė atsakovo 2021 m. birželio 3 d. prašymą nuo 2021 m. birželio 4 d. iki 2021 m. birželio 28 d. suteikti atostogas dėl šeimyninių aplinkybių (el. b. t. II, b. l. 195–196), darbuotojas su 2021 m. gruodžio 21 d. prašymu kreipėsi į Darbo ginčų komisiją dėl darbo užmokesčio išieškojimo iš įmonės (el. b. t. I, b. l. 14–15), kuri sprendimu jo prašymą tenkino – nusprendė išieškoti darbuotojo naudai iš darbdavės 3 118,63 Eur (atskaičius mokesčius) neišmokėtą darbo užmokestį ir dienpinigius, 1 527,15 Eur (neatskaičius mokesčių) neišmokėtą darbo užmokestį už laikotarpį nuo 2021 m. birželio 1 d. ir kompensaciją už nepanaudotas atostogas ir 1 300 Eur (neatskaičius mokesčių) netesybas (el. b. t. I, b. l. 510), antstolis pagal Darbo ginčų komisijos darbuotojui iš darbdavės išieškojo 3 686,27 Eur sumą (el. b. t. III, b. l. 170–175).

Lietuvos Respublikos darbo kodekso (toliau – DK)  24 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad įgyvendindami savo teises ir vykdydami pareigas, darbdaviai ir darbuotojai privalo veikti sąžiningai, bendradarbiauti, nepiktnaudžiauti teise.

Pagal DK 107 straipsnio 2 dalį, darbuotojo komandiruotės metu darbuotojui paliekamas jo darbo užmokestis.

Pagal DK 107 straipsnio 3 dalį, jeigu darbuotojo komandiruotė trunka ilgiau negu darbo diena (pamaina) arba darbuotojas komandiruojamas į užsienį, darbuotojui privalo būti mokami dienpinigiai, kurių maksimalius dydžius ir jų mokėjimo tvarką nustato Lietuvos Respublikos Vyriausybė arba jos įgaliota institucija.

Pagal Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2004 m. balandžio 29 d. nutarimo „Dėl dienpinigių ir kitų komandiruočių išlaidų apmokėjimo“ Nr. 526 2 punktą, dienpinigiai apskaičiuojami pagal Lietuvos Respublikos Vyriausybės patvirtintus maksimalius dienpinigių dydžius arba mažesnius dienpinigių dydžius, jeigu mažesni dydžiai numatyti kolektyvinėje sutartyje ar darbo sutartyje (toliau kartu – nustatyti dydžiai). Kolektyvinėje ar darbo sutartyje nustatyti dienpinigių dydžiai negali būti mažesni kaip 50 procentų Lietuvos Respublikos Vyriausybės patvirtintų maksimalių dienpinigių dydžių.

Pagal Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2004 m. balandžio 29 d. nutarimo „Dėl dienpinigių ir kitų komandiruočių išlaidų apmokėjimo“ Nr. 526 maksimalių dienpinigių dydžių sąrašą, 1 dienos dienpinigių dydis Vokietijos Federacinėje Respublikos sudarė 62 Eur.

Pagal DK 127 straipsnio 6 dalį, kasmetines atostogas pakeisti pinigine kompensacija draudžiama, išskyrus darbo santykių pasibaigimą, kai darbuotojui sumokama kompensacija už nepanaudotas visos trukmės kasmetines atostogas ar jų dalį, su šio straipsnio 5 dalyje nustatytais apribojimais.

Pagal DK 139 straipsnio 1 dalį, darbo užmokestis – atlyginimas už darbą, atliekamą pagal darbo sutartį.

Pagal DK 146 straipsnio 1 dalį, darbo užmokestis darbuotojui mokamas ne rečiau kaip du kartus per mėnesį, o jeigu darbuotojas prašo, – kartą per mėnesį. Bet kuriuo atveju už darbą per kalendorinį mėnesį negali būti atsiskaitoma vėliau negu per dešimt darbo dienų nuo jo pabaigos, jeigu darbo teisės normos ar darbo sutartis nenustato kitaip.

Pagal DK 146 straipsnio 2 dalį, darbo sutarčiai pasibaigus, visos darbuotojo su darbo santykiais susijusios išmokos išmokamos, kai nutraukiama darbo sutartis su darbuotoju, bet ne vėliau kaip iki darbo santykių pabaigos, nebent šalys susitaria, kad su darbuotoju bus atsiskaityta ne vėliau kaip per dešimt darbo dienų. Darbo užmokesčio ar su juo susijusių išmokų dalis, neviršijanti darbuotojo vieno mėnesio vidutinio darbo užmokesčio dydžio, visais atvejais turi būti sumokama ne vėliau kaip darbo santykių pasibaigimo dieną, nebent atleidimo metu buvo susitarta kitaip.

Pagal DK 147 straipsnio 2 dalį, darbo santykiams pasibaigus, o darbdaviui ne dėl darbuotojo kaltės uždelsus atsiskaityti su juo (šio kodekso 146 straipsnio 2 dalis), darbdavys privalo mokėti netesybas, kurių dydis – darbuotojo vidutinis darbo užmokestis per mėnesį, padaugintas iš uždelstų mėnesių skaičiaus, tačiau ne daugiau kaip iš šešių. Jeigu uždelsta suma yra mažesnė negu darbuotojo vieno mėnesio vidutinis darbo užmokestis, netesybų dydį sudaro darbdavio uždelsta suma, padauginta iš uždelstų mėnesių skaičiaus, tačiau ne daugiau kaip iš šešių. Jeigu uždelsto atsiskaitymo laikotarpis yra trumpesnis negu vienas mėnuo, netesybų dydį sudaro darbuotojo vidutinio darbo užmokesčio suma, apskaičiuota proporcingai uždelsto atsiskaitymo laikotarpiui.

Kaip jau nustatyta aukščiau, darbuotojas įmonėje buvo įdarbintas nuo 2021 m. kovo 22 d., atleistas iš darbo 2021 m. rugpjūčio 6 d. Atsakovo teigimu, jis darbo funkcijas ieškovės nurodymu Vokietijoje įmonėje R. H.“ kartu su kitais įmonės darbuotojais vykdė nuo 2021 m. kovo 24 d. iki 2021 m. gegužės 31 d., nes nuo 2021 m. birželio 1 d. darbų iš viso nebebuvo, bendraudavo iš įmonės pusės tik su A., jis nurodė jam rašyti prašymą atostogoms, kad nebūtų anuliuota viza, nes darbų nebebuvo, pinigai nebuvo sumokėti, iki atleidimo dienos (2021 m. rugpjūčio 6 d.) nebedirbo, darbų nebuvo, pinigų įmonė nemokėjo, tik žadėjo, kad sumokės, buvo liepta sėdėti ir laukti kol bus darbų, nebuvo aišku kada jų bus, jie turėjo išgyventi, todėl išvyko darbo ieškoti kitur. Nors įmonė nurodė, kad darbuotojas prašė nemokamų atostogų, tačiau iš į bylą pateikto darbuotojo 2021 m. birželio 3 d. prašymo turinio matyti, kad darbuotojas prašė atostogų, bet ne nemokamų atostogų (el. b. t. II, b. l. 195–196), tuo labiau, nesutampa prašyme nurodytas atostogų laikotarpis su įmonės Sodroje pažymėtu nedraudiminiu laikotarpiu (el. b. t. III, b. l. 17), įmonė niekaip nepaneigė darbuotojo teiginių, kad nuo 2021 m. birželio 1 d. ji darbuotojui darbo nebesuteikė iki pat jo atleidimo iš darbo dienos 2021 m. rugpjūčio 6 d. ir liepė laukti, kol gal kada darbų atsiras, tuo labiau, pagal DK 6 straipsnio 2 dalį, kai abejojama dėl darbo santykius reglamentuojančių sutarčių sąlygų, jos aiškinamos darbuotojų naudai. Taipogi nors ieškovė teigė, kad tarp šalių buvo susitarimas dėl 50 procentų mažesnių nei maksimalus dienpinigių dydžio, tačiau ieškovė, nors teismo teismo posėdžio metu ir buvo įpareigota, tokius savo teiginius patvirtinančių įrodymų taip ir nepateikė, o priešingai, į bylą yra pateiktas ieškovės direktoriaus įsakymas dėl 100 procentų dydžio dienpinigių mokėjimo (el. b. t. III, b. l. 146–147).

Pagal bylos duomenis, aukščiau pateiktas teisės aktų nuostatas dėl darbo komandiruotėje, už 2021 m. kovo mėn. atsakovui priklauso 106,79 Eur (atskaičius mokesčius) darbo užmokestis, už 2021 m. balandžio mėn. atsakovui priklauso 472,92 Eur (atskaičius mokesčius) darbo užmokestis, už 2021 m. gegužės mėn. atsakovui priklauso 472,92 Eur (atskaičius mokesčius) darbo užmokestis, už 68 d. komandiruotėje Vokietijoje (dėl komandiruotės dienų skaičiaus ginčas byloje nekilo) atsakovui priklauso 4 216 Eur dienpinigiai (68 d. × 62 Eur), vėliau (nuo 2021 m. birželio mėn.) įmonė atsakovui nurodė atostogauti ir laukti kol atsiras darbų, konkretaus nurodymo konkrečiam darbui nesuteikė (įrodymų nėra), įrodymų, kad atsakovas savo laisva valia būtų išėjęs nemokamų atostogų taip pat nėra, todėl laikoma, kad byloje neįrodyta, jog įmonė turėjo darbo atsakovui nuo 2021 m. birželio 1 d., taigi, turėjo skelbti prastovas, todėl už 2021 m. birželio mėn. atsakovui priklauso 472,92 Eur (atskaičius mokesčius) darbo užmokestis, už 2021 m. liepos mėn. atsakovui priklauso 472,92 Eur (atskaičius mokesčius) darbo užmokestis, už 2021 m. rugpjūčio mėn. (5 d.) atsakovui priklauso 112,60 Eur (atskaičius mokesčius) darbo užmokestis, už nepanaudotas kasmetines atostogas atsakovui priklauso 164,25 Eur (atskaičius mokesčius) (7,3 d. d. × 22,50 Eur) kompensacija. Atsakovas Darbo ginčų komisijoje patvirtino gavęs iš ieškovės 2 150 Eur. Bylos duomenys patvirtina, kad antstolis po Darbo ginčų komisijos sprendimo priėmimo atsakovui iš įmonės išieškojo 3 686,27 Eur. Taigi, iš viso atsakovui iš ieškovės priteisiamas 655,05 Eur (106,79 Eur + 472,92 Eur + 472,92 Eur + 4 216 Eur + 472,92 Eur + 472,92 Eur + 112,60 Eur + 164,25 Eur 2 150 Eur – 3 686,27 Eur) (atskaičius mokesčius) galutinis atsiskaitymas.

Kaip jau nustatyta aukščiau, ieškovė su atsakovu tinkamai ir laiku neatsiskaitė, taip pat nėra įrodymų, patvirtinančių, kad šalys būtų susitarusios dėl vėlesnės atsiskaitymo datos, atsakovo kaltė dėl uždelsimo su juo atsiskaityti nenustatyta, tuo tarpu byloje nustatytas akivaizdus ieškovės nesąžiningumas, piktnaudžiavimas darbuotojo atžvilgiu. Byloje nustatyta, jog ieškovė pažeidė DK 146 straipsnio 2 dalies nuostatas, todėl jai turi būti taikomos DK 147 straipsnio 2 dalies nuostatos, pagal kurias už uždelsimo atsiskaityti laiką ji privalo atsakovui sumokėti įstatymo nustatyto dydžio netesybas. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, kad nustačius DK 147 straipsnio 2 dalyje konkretų maksimalų šešių mėnesių terminą, už kurį turi būti mokamos netesybos, užtikrinamas teisinis aiškumas, nes abi darbo teisinių santykių šalys gali aiškiai numatyti, kokia sankcija gali būti taikoma darbdaviui pažeidus pareigą tinkamai atsiskaityti su darbuotoju pasibaigus darbo santykiams. Šios teisės normos tikslai bei imperatyvumas leidžia teigti, kad kitos, nei joje nustatytos, aplinkybės nėra pagrindas mažinti joje nustatytą netesybų dydį. Darbdavio ekonominė padėtis nėra pagrindas plačiai aiškinti šią teisės normą ir spręsti dėl joje nustatytos sankcijos sumažinimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2022 m. vasario 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-1-684/2022, 2022 m. gegužės 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-151-684/2022). Įvertinęs tai, kas išdėstyta aukščiau, teismas priteisia atsakovui iš ieškovės 3 900 Eur (neatskaičius mokesčių) (už 6 mėn.; 650 Eur × 6 mėn.) netesybas.

Dėl kitų šalių išdėstytų teiginių teismas nepasisako, kadangi laiko, jog jie nėra teisiškai reikšmingi šios bylos išsprendimui, nekeičiantys teismo padarytų išvadų.

Pažymėtina, kad pagal DK nuostatas, darbo ginčų komisijos sprendimas nėra apeliacijos ar sprendimo peržiūros dalykas, pareiškus ieškinį teisme, teismas nagrinėja darbo ginčą dėl teisės iš esmės, taikydamas Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekse (toliau – CPK) nustatytus darbo bylų nagrinėjimo ypatumus, teismo sprendimui darbo ginčo byloje įsiteisėjus, darbo ginčų komisijos sprendimas netenka galios (DK 231 straipsnio 3, 4, 7 dalys).

Atsižvelgdamas į tai, kas išdėstyta aukščiau, vadovaudamasis nurodytų teisės normų sistemine analize, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktika, remdamasis ištirtų bylos įrodymų visuma, teisingumo ir protingumo kriterijais, vidiniu įsitikinimu, teismas daro išvadą ir konstatuoja, kad ieškinys yra nepagrįstas, todėl jį tenkinti, vadovaujantis ieškovės nurodytais ar kitais motyvais, nėra pagrindo, ieškinys atmetamas; atsakovui iš ieškovės priteisiamas 655,05 Eur (atskaičius mokesčius) galutinis atsiskaitymas ir 3 900 Eur (neatskaičius mokesčių) netesybos; teismo sprendimui įsiteisėjus Darbo ginčų komisijos sprendimas netenka galios.

CPK 93 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą.

Teismas konstatuoja, jog teismo sprendimas yra priimtas atsakovo naudai, todėl teismas vertina, kad atsakovas turi teisę į bylinėjimosi išlaidų atlyginimą CPK 93 straipsnio 1 dalies pagrindu, tačiau atsakovas prašymo priteisti jam bylinėjimosi išlaidas ir įrodymų apie patirtas bylinėjimosi išlaidas nepateikė. Pagrindo spręsti bylinėjimosi išlaidų atlyginimo klausimą ieškovei nėra.

Teismas šioje byloje patyrė 6,45 Eur pašto išlaidas, susijusias su procesinių dokumentų įteikimu, kurios, pagal Lietuvos Respublikos mokesčių administravimo įstatymo 66 straipsnio 4 dalį, suapvalintos iki artimiausio sveiko skaičiaus – 6 Eur, priteisiamos į valstybės biudžetą iš ieškovės (CPK 96 straipsnio 1 dalis).

Kadangi ieškovei 2022 m. spalio 6 d. ir 2023 m. kovo 9 d. nutartimis buvo atidėtas 50 Eur ir 22 Eur žyminio mokesčio sumokėjimas iki teismo sprendimo priėmimo, tačiau tokie įrodymai nėra pateikti, teismas priteisia iš ieškovės į valstybės biudžetą 72 Eur žyminį mokestį.

 

Remdamasis tuo, kas išdėstyta, ir vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259 straipsniu, 270 straipsniu teismas

 

n u s p r e n d ž i a :

 

ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Inlux Service Europe“ ieškinį atmesti.

Priteisti atsakovui A. B. (gim. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) pilietis) iš ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Inlux Service Europe“ (į. k. 126105899) 655,05 Eur (šešių šimtų penkiasdešimt penkių eurų ir penkių centų) (atskaičius mokesčius) galutinį atsiskaitymą ir 900 Eur (trijų tūkstančių devynių šimtų eurų) (neatskaičius mokesčių) netesybas.

Teismo sprendimui įsiteisėjus Lietuvos Respublikos valstybinės darbo inspekcijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Vilniaus darbo ginčų komisijos 2022 m. sausio 25 d. sprendimą Nr. DGKS-357 darbo byloje Nr. APS-131-498 laikyti netekusiu galios.

Priteisti valstybės naudai iš ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Inlux Service Europe“ (į. k. 126105899) 6 Eur (šešių eurų) teismo patirtas išlaidas, susijusias su procesinių dokumentų įteikimu ir 72 Eur (septyniasdešimt dviejų eurų) žyminį mokestį. Valstybei priteista suma turi būti sumokėta į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (j. a. k. 188659752) biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas – 5662.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.

 

Teisėja                                                   Ieva Stanislovaitienė