Nr. DOK-1122
Teisminio proceso Nr. 2-18-3-00750-2023-3
(S)
LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS
N U T A R T I S
2025 m. balandžio 2 d.
Vilnius
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus atrankos kolegija, susidedanti iš teisėjų Gražinos Davidonienės, Sigitos Rudėnaitės (kolegijos pirmininkė) ir Irmanto Šulco,
susipažinusi su 2025 m. kovo 18 d. paduotu atsakovės I. J. kasaciniu skundu dėl Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2024 m. gruodžio 19 d. nutarties peržiūrėjimo
,
n u s t a t ė :
Atsakovė I. J. padavė kasacinį skundą dėl Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2024 m. gruodžio 19 d. nutarties civilinėje byloje pagal ieškovo A. J. ieškinį atsakovei I. J. dėl santuokos nutraukimo dėl abiejų sutuoktinių kaltės, turto padalinimo, kompensacijos priteisimo ir susijusių klausimų išsprendimo, tretieji asmenys V. L., E. L., D. M., Klaipėdos teritorinė muitinė, UAB „Vitlaima“, UAB draudimo kompanija „Lamantinas“, S. R. komercinė įmonė UAB „Autostilsas“, ir atsakovės I. J. priešieškinį ieškovui A. J. dėl santuokos nutraukimo dėl abiejų sutuoktinių kaltės, turto padalijimo, kompensacijos priteisimo.
Kasaciniu skundu atsakovė I. J. prašo panaikinti Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2024 m. gruodžio 19 d. nutarties ir Šiaulių apylinkės teismo 2024 m. rugpjūčio 19 d. sprendimo dalis, kuriomis buvo atmestas atsakovės reikalavimas priteisti kompensaciją už bendrosios jungtinės nuosavybės sumažinimą dėl pramoginio laivo „Quicksilver 555 Pilothouse“ (duomenys neskelbtini) pardavimo ir kompensaciją už ieškovo atliktas įmokas bendrovei UAB „Departus Transport“, ir šią bylos dalį perduoti iš naujo nagrinėti apeliacinės instancijos teismui.
Atsakovės kasacinis skundas paduodamas Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 346 straipsnio 2 dalies 1 ir 2 punktuose įtvirtintais kasacijos pagrindais.
Atrankos kolegija pažymi, kad kasacinis teismas tikrina apeliacinės instancijos teismų sprendimų (nutarčių) teisėtumą tik išimtiniais atvejais, kai yra bent vienas iš CPK 346 straipsnio 2 dalyje nustatytų kasacijos pagrindų (CPK 346 straipsnio 1 dalis). Kasaciniame skunde nepakanka vien tik nurodyti kasacijos pagrindą – įvardyto kasacijos pagrindo buvimą būtina pagrįsti išsamiais teisiniais argumentais (CPK 347 straipsnio 1 dalies 3 punktas). Be to, CPK 346 straipsnio 2 dalyje nurodyti kasacijos pagrindai patvirtina, jog kasacija leidžiama ne teisės klausimais apskritai, bet siekiant, kad kasaciniame teisme būtų nagrinėjamos tik tokios bylos, kuriose keliamų teisės problemų išsprendimas būtų reikšmingas vienodam teisės aiškinimui.
Kai kasacinis skundas paduodamas CPK 346 straipsnio 2 dalies 1 punkto pagrindu, kasaciniame skunde būtina nurodyti buvus pažeistą materialiosios ar proceso teisės normą, teisinius argumentus, patvirtinančius nurodytos (nurodytų) teisės normos (normų) pažeidimą, ir argumentuotai pagrįsti, kad šis teisės pažeidimas turi esminę reikšmę vienodam teisės aiškinimui ir taikymui, taip pat kad jis (teisės pažeidimas) galėjo turėti įtakos neteisėto sprendimo (nutarties) priėmimui.
Kasacinį skundą paduodant CPK 346 straipsnio 2 dalies 2 punkto pagrindu, kasaciniame skunde būtina nurodyti konkrečią Lietuvos Aukščiausiojo Teismo teisės aiškinimo ir taikymo praktiką, suformuotą bylose, kurių faktinės aplinkybės yra analogiškos ar iš esmės panašios į bylos, kurioje priimtas teismo sprendimas (nutartis) skundžiamas kasacine tvarka, faktines aplinkybes, ir argumentuotai pagrįsti, kad teismas skundžiamame procesiniame sprendime nukrypo nuo tokios Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotos praktikos. Tai daroma analizuojant apskųstuose teismų sprendimuose išdėstytus teisinius motyvus ir juos lyginant su Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuota teisės taikymo ir aiškinimo praktika.
Kasaciniame skunde nurodomi tokie esminiai argumentai:
1. Atsakovė skundžiamų sprendimo ir nutarties neteisėtumą kildina iš apeliacinės instancijos teismo pateikto išaiškinimo, kad skyrybų byloje siekiant nustatyti tretiesiems asmenims perleisto bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe valdyto turto vertę ir atitinkamai kompensaciją už bendro turto nuosavybės sumažinimą, reikia pirmiausia nuginčyti tokio turto pardavimo sandorį (CK 1.78 straipsnio 2 dalis). Atsakovė, prašydama priteisti kompensaciją už bendrosios jungtinės nuosavybės sumažinimą CK 123 straipsnio 3 dalies pagrindu, ginčijo ieškovo parduoto bendro turto vertę. Įstatyme nėra nurodyta, kad siekiant pasinaudoti CK 3.123 straipsnio 3 dalyje nurodyta tvarka, būtina iš anksto nuginčyti sutuoktinio sudarytą sandorį (CK 1.78 straipsnio 2 dalis, CK 3.96 straipsnio 1 dalis). Nurodytas apeliacinės instancijos teismo išaiškinimas apsunkino skyrybų metu dalijamo turto vertės nustatymo ir įrodinėjimo procesą ir taip apribojo atsakovės teisę į veiksmingą ir efektyvų teisių gynimą.
2. Atsakovė skundžiamų sprendimo ir nutarties neteisėtumą taip pat kildina iš pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų atlikto įrodymų vertinimo. Teismai, darydami išvadą apie jungtinės nuosavybės teise priklausančio turto (laivo) vertę šio turto pardavimo metu, netyrė turto pardavimo aplinkybių ir nenustatinėjo šio daikto rinkos vertės, daikto būklės, tik apsiribojo subjektyviu ieškovo paaiškinimu, o ne išsamiu byloje esančių įrodymų ištyrimu ir įvertinimu, nevertino atsakovės argumentų ir į bylą pateiktų įrodymų, ieškovo prieštaravimų, dėl jų nepasisakė, taip pažeidė CPK 265 straipsnio 2 dalį. Ieškovas į bylą pateikė laivo pardavimo sutartį, kurioje nurodyta turto vertė 2700 Eur. Atsakovė į bylą pateikė įrodymus, jog (šio modelio) laivas rinkoje skelbimuose buvo siūlomas už 27 000 Eur, ir teikė argumentus dėl laive sumontuotos brangios žvejybinės įrangos, surinko įrodymus apie to paties modelio, tačiau senesnio laivo rinkos vertę. Ieškovas pirmosios instancijos teismui pripažino, kad laivo vertė yra 27 000 Eur, tačiau nurodė, kad laivą pardavė tik už 2700 Eur dėl laivo gedimo. Tačiau laivo pardavimo sutartyje nurodoma, kad parduodamo laivo variklio galingumas yra 84,60 kW, jokių įrašų apie šios galios variklio defektus sutartyje nenurodyta.
3. Apeliacinės instancijos teismas nutartyje nukrypo nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotos teisės taikymo ir aiškinimo praktikos. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas išaiškino, kad spręsdamas dėl pagrindo priteisti kompensaciją už bendrosios jungtinės nuosavybės sumažėjimą, teismas turi paskirstyti įrodinėjimo naštą, atsižvelgdamas į CK 3.88 straipsnio 2 dalyje įtvirtintą sutuoktinių bendrosios jungtinės nuosavybės prezumpciją, analizuoti faktinius bylos duomenis ir nustatyti CK 3.98 straipsnio 3 dalyje įtvirtintų sąlygų visumą šiai normai taikyti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2025 m. sausio 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-21-781/2025). Apeliacinės instancijos teismas, nagrinėdamas sutuoktinio skolos grąžinimo trečiajam asmeniui aplinkybes, nurodė, kad atsakovei teko pareiga įrodyti, jog sutuoktinis pasiskolintus pinigus išleisdavo savo asmeniniams poreikiams ir jog vėliau skolas grąžindavo iš bendrų lėšų. Tačiau vadovaujantis nurodyta Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktika, atsakovės vertinimu, ieškovui, o ne atsakovei teko įrodinėjimo pareiga paneigti bendrosios jungtinės nuosavybės prezumpciją ir įrodyti, jog jo pasiskolinti pinigai buvo išleisti šeimos poreikiams (CK 3.98 straipsnio 3 dalis). Atsakovė nežinojo apie ieškovo iš UAB „Departus Transport“ pasiskolintas ir vėliau grąžintas lėšas. Į bylą nėra pateikta jokių įrodymų, kad paskola iš UAB „Departus Transport“ panaudota šeimos poreikių tenkinimui, išskyrus skolos dalį dėl buto Šiauliuose įsigijimo bendrosios jungtinės nuosavybės teise.
Atrankos kolegija, susipažinusi su kasacinio skundo argumentais, apeliacinės instancijos teismo nutarties ir pirmosios instancijos teismo sprendimo motyvais ir jų pagrindu padarytomis išvadomis, nusprendžia, kad kasaciniame skunde nekeliama tokių teisės klausimų, kurie atitiktų CPK 346 straipsnio 2 dalyje nurodytus bylos peržiūrėjimo kasacine tvarka pagrindus. Atrankos kolegijos vertinimu, kasacinio skundo argumentais nepagrindžiama, kad bylą nagrinėjęs apeliacinės instancijos teismas netinkamai aiškino ir taikė skunde nurodytas teisės normas ir kad tai galėjo turėti įtakos neteisėtos nutarties priėmimui (CPK 346 straipsnio 2 dalies 1 punktas). Kasacinio skundo argumentais taip pat nepagrindžiamas nukrypimas nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotos teisės taikymo ir aiškinimo praktikos bei CPK 346 straipsnio 2 dalies 2 punkte nurodyto kasacijos pagrindo egzistavimas.
Dėl nurodytų priežasčių konstatuotina, kad kasaciniame skunde nekeliama tokių teisės klausimų, kurie atitiktų CPK 346 straipsnio 2 dalyje nurodytus bylos peržiūrėjimo kasacine tvarka pagrindus, todėl paduotą kasacinį skundą priimti atsisakytina.
Atsisakant priimti kasacinį skundą, grąžintinas už jį sumokėtas žyminis mokestis. Žyminį mokestį grąžina Valstybinė mokesčių inspekcija, remdamasi teismo nutartimi.
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus atrankos kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 346 straipsniu, 347 straipsnio 1 dalies 3 punktu, 350 straipsnio 2 dalies 3, 4 punktais, 4 dalimi,
n u t a r i a :
Kasacinį skundą atsisakyti priimti ir grąžinti jį padavusiam asmeniui.
Grąžinti I. J. 479 (keturis šimtus septyniasdešimt devynis) Eur žyminio mokesčio, sumokėto 2025 m. kovo 18 d. Luminor banke lėšų pervedimo nurodymu Nr. 302, kodas ZO12188.
Ši nutartis yra galutinė ir neskundžiama.
Teisėjai Gražina Davidonienė
Sigita Rudėnaitė
Irmantas Šulcas