Civilinė byla Nr. B2-1986-390/2017
Teisminio proceso Nr. 2-56-3-00336-2017-8
Procesinio sprendimo kategorijos: 3.4.3.2.1.2;
3.4.3.2.1.3; 3.4.3.2.2.1; 3.4.3.4; 3.4.3.5.1; 3.4.4.2
(S)

KAUNO APYGARDOS TEISMAS
N U T A R T I S
2017 m. birželio 22 d.
Kaunas
Kauno apygardos teismo teisėjas Algimantas Kukalis, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs ieškovų uždarosios akcinės bendrovės „CREDIT ISCO“, uždarosios akcinės bendrovės „Conlex“, uždarosios akcinės bendrovės „Transrifus“ pareiškimus dėl bankroto bylos iškėlimo uždarajai akcinei bendrovei „Timber construction group“, ieškovo uždarosios akcinės bendrovės „Timber construction group“ direktoriaus A. M. pareiškimą dėl restruktūrizavimo bylos iškėlimo uždarajai akcinei bendrovei „Timber construction group“,
n u s t a t ė :
2017 m. kovo 29 d. teisme gautas ieškovės UAB „CREDIT ISCO“ pareiškimas dėl bankroto bylos iškėlimo UAB „Timber construction group“. Pareiškime nurodoma, kad UAB „CREDIT ISCO“ yra UAB „Timber construction group“ kreditorius, kurio reikalavimas kyla iš 2017-02-13 Reikalavimo perleidimo sutarties Nr. CREDISC/KĖD/17/02/13 bei 2017-02-13 Priėmimo-perdavimo akto Nr. 1 prie reikalavimo perleidimo sutarties Nr. CREDISC/KĖD/17/02/13, kurių pagrindu UAB „Kėdainių melioracija“ perleido UAB „CREDIT ISCO“ reikalavimo teisę į skolininką UAB „Timber construction group“. UAB „Timber construction group“ pareiškėjai yra skolinga 2 800,71 Eur, taip pat 100,82 Eur delspinigių bei 40 Eur išieškojimo išlaidų (viso 2 941,53 Eur).
Kauno apygardos teismo 2017 m. gegužės 4 d. nutartimi bendraieškiu civilinėje byloje dėl bankroto bylos iškėlimo įtraukta UAB „Transrifus“. UAB „Transrifus“ nurodė, kad pareiškėjas yra atsakovės kreditorius, turintis reikalavimo teisę į 4 017,04 Eur dydžio įsiskolinimą pagal 2016-03-23 sutartį Nr. 00024-16-03-23 ir PVM sąskaitas faktūras (2016-09-26 TRN 0057849, 2016-10-25 TRN 0058865, 2016-11-24 TRN 0059776, 2016-12-22 TRN 0060661, 2017-01-26 TRN 0061420, 2017-02-23 TRN 0061970).
2017 m. gegužės 9 d. teisme gautas ieškovės UAB „Conlex“ pareiškimas dėl bankroto bylos iškėlimo UAB „Timber construction group“. Pareiškime nurodoma, kad UAB „Conlex“ yra atsakovės kreditorius, turintis reikalavimo teisę į 1 757,73 Eur dydžio įsiskolinimą pagal 2016-04-21 reikalavimo perleidimo sutartį Nr. 2016/04/21-5, kurios pagrindu bendra Lietuvos-Austrijos įmonė „Siloritas“ perleido UAB „Conlex“ reikalavimo teisę į skolininką UAB „Timber construction group“. Kauno apygardos teismo 2017 m. gegužės 11 d. nutartimi civilinė byla Nr.eB2-2160-390/2017 pagal ieškovės UAB „Conlex“ ieškinį dėl bankroto bylos iškėlimo UAB „Timber construction group“ sujungta su civiline byla Nr.B2-1986-390/2017.
Kauno apygardos teismo 2017 m. gegužės 17 d. nutartimi AB Šiaulių bankas įtrauktas trečiuoju asmeniu, nepareiškiančiu savarankiškų reikalavimų, civilinėje byloje dėl bankroto bylos iškėlimo UAB „Timber construction group“. AB Šiaulių bankas nurodė, kad yra UAB „Timber construction group“ kreditorius. 2016-06-22 UAB „Timber construction group“ su banku sudarė kredito sutartį Nr. 2016-012-09, kurios pagrindu atsakovei suteiktas 103 200 Eur kreditas bei 390 000 Eur kredito linija. Negrąžintas kreditas sudaro 68 800 Eur, panaudota ir negrąžinta kredito linija - 389 264,46 Eur.
2017 m. gegužės 24 d. teisme gautas ieškovo UAB „Timber construction group“ direktoriaus A. M. pareiškimas dėl restruktūrizavimo bylos iškėlimo UAB „Timber construction group“, kuriame prašoma iškelti UAB „Timber construction group“ restruktūrizavimo bylą; restruktūrizavimo administratoriumi paskirti UAB Įmonių bankroto administravimo ir teisinių paslaugų biuras; nustatyti 6 mėnesių UAB „Timber construction group“ restruktūrizavimo plano parengimo ir pateikimo teismui terminą. Pareiškime nurodoma, kad bendrovė yra ūkio subjektas, kurio vykdoma ūkinė - komercinė veikla yra susijusi su gyvenamųjų ir negyvenamųjų pastatų statyba bei remontu, įskaitant bet neapsiribojant projektavimu, naujos statybos bei esamų pastatų renovacija, ir stambių infrastruktūrų valdymu. Eilę metų bendrovė sėkmingai vykdė veiklą, tačiau šiuo metu susidūrė su finansiniais sunkumais. Bendrovės veikla priklauso nuo šalies ekonomikos ir kitų statybinių organizacijų siūlomos kainos. Pagrindinės finansinių sunkumų atsiradimo priežastys: 1) dėl vykdyto Rambyno pasienio kontrolės punkto modernizavimo projekto sustabdymo daugiau kaip mėnesiui, buvo patirtas daugiau kaip 100 000,00 Eur nuostolis mokant už nuomojamą įrangą bei už prastovas darbuotojams; 2) taip pat, prie bendrovės nemokumo prisidėjo bendrovės debitorių (UAB „Peraltis“ ir UAB „Mažas būstas“) vėlavimai atsiskaityti su bendrove, dėl ko bendrovei trūko apyvartinių lėšų laiku vykdyti savo įsipareigojimus; 3) bendrovei vėluojant atsiskaityti su kreditoriais, pastarieji pradėjo vykdyti išieškojimo procesus. Areštavus bendrovės turtą buvo sustabdytas vykdomas projektas - nebuvo galima parduoti likusių butų Noreikiškėse. Todėl, atsižvelgiant į sutartą šių butų pardavimo kainą, buvo įšaldytos lėšos, kurios viršija 120 000,00 Eur; 4) dar viena priežastis, nulėmusi bendrovės nemokumą yra tai, kad uždelsus atsiskaitymą su bendrovės kreditoriais, šie ne tik inicijavo išieškojimo procesus bei ir įspėjo, kad bendrovei toliau nevykdant įsipareigojimų kreditoriams bus inicijuojamas bankroto bylos iškėlimas. Apie bendrovės sunkią finansinę padėtį sužinoję potencialūs bendrovės užsakovai delsia pasirašyti rangos sutartis, todėl tai tiesiogiai įtakojo bendrovės einamą veiklą ir dar pasunkino bendrovės finansinę padėtį. Šios priežastys lėmė bendrovės finansinį nestabilumą ir apsunkino galimybę bendrovei atsiskaityti su savo kreditoriais. Bendrovei pradėjus nebespėti vykdyti finansinių įsipareigojimų kyla grėsmė tolimesniam bendrovės vykdomos veikos stabilumui. Galiausiai, nesiėmus atitinkamų priemonių ir neatskyrus iki šiol susidariusių finansinių įsipareigojimų kreditoriams. bendrovė gali tapti nepajėgi atstatyti šiuo metu kilusius finansinius sunkumus ir bankrutuoti.
Kauno apygardos teismo 2017 m. gegužės 25 d. nutartimi civilinės bylos pagal ieškovų UAB „CREDIT ISCO“, UAB „Conlex“, UAB „Transrifus“ pareiškimus dėl bankroto bylos iškėlimo UAB „Timber construction group“ (trečiasis asmuo AB Šiaulių bankas) ir ieškovo UAB „Timber construction group“ direktoriaus A. M. pareiškimą dėl restruktūrizavimo bylos iškėlimo UAB „Timber construction group“ sujungtos į vieną bylą, paliekant bylos Nr. B2-1986-390/2017, UAB „Timber construction group“ restruktūrizavimo ar bankroto bylos iškėlimo klausimas paskirtas nagrinėti teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka 2017 m. birželio 15 d. 9.30 val.
Kauno apygardos teismo 2017 m. birželio 13 d. nutartimi UAB „Projektina“ įtraukta trečiuoju asmeniu, nepareiškiančiu savarankiškų reikalavimų, civilinėje byloje dėl bankroto bylos iškėlimo UAB „Timber construction group“. UAB „Projektina“ nurodė, kad yra UAB „Timber construction group“ kreditorius. Kauno apylinkės teismo 2017 m. gegužės 12 d. preliminariu sprendimu civilinėje byloje Nr.e2-16588-191/2017 iš UAB „Timber construction group“ UAB „Projektina“ naudai priteista 11 324,01 Eur skolos, 962,54 Eur delspinigių ir bylinėjimosi išlaidos.
Kauno apygardos teismo 2017 m. birželio 14 d. nutartimi UAB „Domaska“ įtraukta trečiuoju asmeniu, nepareiškiančiu savarankiškų reikalavimų, civilinėje byloje dėl bankroto bylos iškėlimo UAB „Timber construction group“. UAB „Domaska“ nurodė, kad yra UAB „Timber construction group“ kreditorius, turintis reikalavimo teisę į 41 183,16 Eur dydžio, įsiskolinimą pagal PVM sąskaitas faktūras.
Trečiasis asmuo AB Šiaulių bankas 2017 m. birželio 14 d. pateikė teismui prašymą atidėti 2017 m. birželio 15 d. numatytą teismo posėdį 30 dienų terminui, išreikalauti iš atsakovės duomenis apie pradelstų atsakovės skolų kreditoriams dydį, gautus avansus, galimybes atgauti sumokėtus avansus, duomenis apie atsiskaitymą su darbuotojais, t. y. ar nevėluojama mokėti, netenkinus prašymo atidėti teismo posėdžio, atsisakyti kelti atsakovei restruktūrizavimo bylą.
Prašyme nurodoma, kad 2016 m. birželio 22 d. atsakovė su banku sudarė Kredito sutartį Nr. KS-2016-012-09, kurios pagrindu atsakovei buvo suteiktas 103 200 Eur kreditas bei 390 000 Eur kredito linija. Atsakovės skola bankui 466 308,83 Eur, iš kurios 2017 m. birželio 14 d. pradelsta mokėti 21 144,37 Eur suma. Atsakovės prievolė bankui užtikrinta UAB „Dignalita“ laidavimu ir nekilnojamojo turto įkeitimu. Bankas yra gavęs UAB „Dignalita“ prašymą dėl skolos jai perkėlimo, tačiau bankas dar nėra davęs atsakymo. Banko nuomone, atsakovė yra nemoki. Atsakovė nevykdo įsipareigojimų savo kreditoriams, įskaitant AB Šiaulių banką. Pagal atsakovės pateiktus restruktūrizavimo plano metmenis 2017 m. balandžio 30 d. pradelstos skolos kreditoriams yra 137 857,17 Eur, tarp pradelstų įsipareigojimų turėjo būti įtraukta ir dalis skolos AB Šiaulių bankui, tačiau visa skola AB Šiaulių bankui nurodoma kaip nepradelsta. Šiai dienai pradelsta skola AB Šiaulių bankui, kuri nėra nurodyta restruktūrizacijos plano metmenyse, yra 21 144,37 Eur, todėl pradelsti atsakovės įsipareigojimai viso: 159 004,54 Eur. Atsakovė nepateikė įrodymų, kad likusios skolos kitiems kreditoriams nepradelstos. Atsakovės 2017 m. kovo 31 d. balanse nurodyto turto dalis (transporto priemonės ir mašinos įrengimai – 138 150 Eur) yra lizinguojama, t. y. už ją pilnai neatsiskaityta ir turto nuosavybė priklauso lizingo bendrovėms, todėl siūloma balansinę turto vertę sumažinti pilnai neišpirkto turto verte (138 150 Eur). Atsakovė restruktūrizacijos matmenyse nedetalizuoja už ką yra gauti avansai, jei avansai gauti už balanse apskaitomą turtą, atitinkamai avansų suma (92 900 Eur) reiktų mažinti turto vertę; iš pirkėjų gautinos sumos apskaitomos kaip turtas turėtų būti mažinamos sudengiant tarpusavio skolas (su UAB „Mažas būstas“ (pagal atsakovės teismui byloje pateiktą informaciją vyksta teisminis ginčas, UAB „Mažasis būstas“ prašo teismo priteisti iš atsakovės 37 320,35 Eur netesybų), UAB „Statrus“ (27 600 Eur)); taip pat neaptartos galimybės susigrąžinti atsakovės sumokėtus avansus (apskaitomi kaip įmonės turtas), tarp kurių yra reikšmingas avansas V. J. (125 900 Eur). Balansinę turto vertę sumažinus abejotinomis sumomis, turto vertė sumažėtų iki apytikriai 295 000 Eur ir pradelsti įmonės įsipareigojimai (159 004,54 Eur) viršija pusę į atsakovės balansą įrašyto turto vertės.
Atsakovė pateikė teismui informaciją, kad nevėluoja atsiskaityti su įmonės darbuotojais, tačiau šis teiginys nepagrįstas jokiais įrodymais. Priešingai, pagal viešai prieinamą www.rekvizitai.lt pateikiamą informaciją vidutinis įmonės darbuotojų darbo užmokestis 439,79 Eur, o atsakovės restruktūrizacijos metmenyse nurodyta vidutinė darbuotojui mokėtina suma 2017-04-30 – 1 868,72 Eur, t. y. 4 kartus daugiau nei oficialus vidurkis. Visi su darbo santykiais susiję atsakovės įsipareigojimai 2017-04-30 – 33 637,00 Eur, kai tuo tarpu restruktūrizavimo plano metmenyse 11 lentelėje nurodoma, kad per mėn. atlyginimai darbuotojams 15 000 Eur. Ta pati situacija ir skaičiuojant vidutinį atlyginimą 2017-03-31 pagal pateiktą 2017-03-31 balansą ir www.rekvizitai.lt duomenis dėl darbuotojų skaičiaus 2017-04-01. Taip pat įmonė vėluoja mokėti Sodrai – 6 084,29 Eur (www.rekvizitai.lt duomenimis). Atsakovui vėluojant išmokėti darbuotojui (darbuotojams) darbo užmokestį ir su darbo santykiais susijusias išmokas, vadovaujantis ĮBĮ 9 straipsnio 7 dalimi atsisakytina atsakovei kelti restruktūrizavimo bylą.
Atsakovės prašymas dėl restruktūrizavimo bylos kėlimo ir restruktūrizavimo plano metmenys neatitinka įstatymo reikalavimų. Atsakovės restruktūrizavimo plano metmenys neatitinka ĮBĮ 5 straipsnio 1 dalies 3 punkto nuostatų, kuriomis reikalaujama įmonės restruktūrizavimo plano metmenyse nurodyti kreditorių reikalavimų sumas, jų įvykdymo terminus bei užtikrinimo priemones. Atsakovės restruktūrizavimo plano metmenyse pateikiamas kreditorių sąrašas, tačiau nėra nurodyta pradelsta skola AB Šiaulių bankui. Restruktūrizavimo plano metmenyse pagal prognozinius balansus nėra numatytas 466 308,83 Eur skolos AB Šiaulių bankui pagal Kredito sutartį Nr. KS-2016-012-09 grąžinimas; AB Šiaulių bankas nėra davęs jokių sutikimų dėl skolos perkėlimo, todėl atsakovė yra atsakinga bankui už prievolės pagal Kredito sutartį Nr. KS-2016-012-09 įvykdymą. Pagal prognozines sąnaudas restruktūrizavimo laikotarpiu įmonė numato per metus mokėti 14 200 Eur palūkanų. Be kitų finansinių kreditorių (kiti: Danske lizingas, Unicredit Leasing Sia Lietuvos filialas, UAB Debitum Fori (faktoringas)) vien AB Šiaulių bankui per vienerius metus mokėtina palūkanų suma 28 000 Eur (negrąžinant kredito).
Pareiškimas dėl restruktūrizavimo bylos iškėlimo netenkintinas.
Pareiškimai dėl bankroto bylos iškėlimo tenkintini.
Įmonių bankroto įstatymo (toliau – ĮBĮ) 5 straipsnio 4 dalyje numatyta, kad jeigu teismas gauna pareiškimą ar kelis pareiškimus dėl bankroto bylos iškėlimo ir (arba) pareiškimą dėl restruktūrizavimo bylos iškėlimo tai pačiai įmonei, jie privalo būti nagrinėjami kartu.
Įmonių restruktūrizavimo įstatymo (toliau – ĮRĮ) tikslas yra sudaryti sąlygas įmonėms, turinčioms finansinių sunkumų ir nenutraukusioms ūkinės komercinės veiklos, išsaugoti ir plėtoti šią veiklą, sumokėti skolas ir išvengti bankroto (ĮRĮ 1 straipsnio 2 dalis), o pačiu įmonės restruktūrizavimo procesu siekiama išsaugoti ir plėtoti įmonės veiklą, sumokėti skolas ir išvengti bankroto, gaunant įmonės kreditorių pagalbą, taikant ekonomines, technines, organizacines ir kitas priemones (ĮRĮ 2 straipsnio 3 dalis).
ĮRĮ 7 straipsnio 4 dalyje numatyta, kad įmonės restruktūrizavimo byla iškeliama, jeigu teismas nustato, jog įmonė atitinka ĮRĮ 4 straipsnyje išdėstytas sąlygas ir nebuvo pažeisti ĮRĮ 5 straipsnio ir 6 straipsnio 2 dalies 1 punkto reikalavimai. Restruktūrizavimas gali būti pradėtas, jeigu įmonė: 1) turi finansinių sunkumų arba yra reali tikimybė, kad jų turės per artimiausius mėnesius; 2) nėra nutraukusi veiklos; 3) nėra bankrutuojanti ar bankrutavusi; 4) įsteigta ne mažiau kaip prieš 3 metus iki pareiškimo teismui dėl įmonės restruktūrizavimo bylos iškėlimo pateikimo dienos; 5) nuo teismo sprendimo baigti įmonės restruktūrizavimo bylą arba nutarties nutraukti bylą ĮRĮ 28 straipsnio 1 dalies 2 ir 3 punktuose nurodytais pagrindais įsiteisėjimo dienos praėjo ne mažiau kaip 5 metai (ĮRĮ 4 str.).
ĮRĮ taip pat reglamentuoja atvejus, kada restruktūrizavimo byla negali būti iškelta. Pagal ĮRĮ 7 straipsnio 5 dalį teismas priima nutartį atsisakyti kelti įmonės restruktūrizavimo bylą, jeigu: 1) nagrinėdamas pareiškimą teismas padaro pagrįstą išvadą, kad įmonė neatitinka bent vienos ĮRĮ 4 straipsnyje išdėstytų sąlygų; 2) buvo pažeisti ĮRĮ 5 straipsnyje ir 6 straipsnio 2 dalies 1 punkte nurodyti reikalavimai; 3) nagrinėdamas pareiškimą teismas padaro pagrįstą išvadą, kad įmonė yra nemoki.
Iš ieškovo UAB „Timber construction group“ direktoriaus A. M. pateikto 2017 m. kovo 31 d. atsakovės balanso duomenų matyti, kad bendrovė nurodytu laikotarpiu turėjo turto už 391 308 Eur, iš kurio – ilgalaikio turto už 146 836 Eur, trumpalaikio turto už 543 535 Eur (atsargos – 302 235 Eur (ilgalaikis materialus turtas, skirtas parduoti 105 384 Eur, sumokėti avansai – 196 851 Eur), per vienerius metus gautinos sumos – 241 051 Eur (pirkėjų skolos – 219 212 Eur, kitos gautinos sumos – 21 839 Eur, pinigai ir pinigų ekvivalentai – 249 Eur). Pažymėtina, kad teismų praktikoje vertinant trumpalaikio turto sudėtį, preziumuojama, jog įmonė faktiškai nedisponuoja iš debitorių gautinomis sumomis, todėl debitorių skolos turėtų būti vertinamos ne tik dydžio, bet ir galimybių jas realiai išsiieškoti ir grąžinti įmonei aspektais (Lietuvos apeliacinio teismo 2015 m. liepos 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1312-464/2015). Be to, pripažįstama, kad skolų susigrąžinimas iš debitorių visa apimtimi praktikoje apskritai nėra dažnas (Lietuvos apeliacinio teismo 2014 m. spalio 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1938/2014; 2015 m. liepos 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1473-407/2015). Nesant byloje įrodymų, jog yra realių galimybių atgauti debitorių skolas, tokių skolų suma neįskaitoma į realią bendrovės turto vertę (Lietuvos apeliacinio teismo 2012 m. rugpjūčio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1448/2012; 2015 m. rugpjūčio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1534-943/2015). Nagrinėjamu atveju per vienerius metus gautinos sumos (241 051 Eur) sudaro 34,87 proc. į atsakovės balansą įrašyto turto. Byloje nesant įrodymų, jog egzistuoja reali galimybė atsakovei atgauti 241 051 Eur dydžio skolas, šios debitorinės skolos neturėtų būti įskaitomos į atsakovės turto balansą. AB Šiaulių bankas nurodė, kad atsakovės 2017 m. kovo 31 d. balanse nurodyto turto dalis (transporto priemonės ir mašinos įrengimai – 138 150 Eur) yra lizinguojama, t. y. už ją pilnai neatsiskaityta ir turto nuosavybė priklauso lizingo bendrovėms, todėl siūloma balansinę turto vertę sumažinti pilnai neišpirkto turto verte (138 150 Eur). VĮ „Regitra“ duomenimis nustatyta, kad atsakovė yra transporto priemonės MERCEDES BENZ, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), valdytoja. Metmenyse nurodyta, kad lizingo įsipareigojimai sudaro 96 993 Eur. Todėl 2017 m. kovo 31 d. į balansą įrašyto materialaus turto (mašinos ir įranga, transporto priemonės, kiti įrenginiai) vertė turėtų būti sumažinta 96 993 Eur suma (146 836-96 993), kas sudarytų 49 843 Eur sumą.
Iš 2017 m. kovo 31 d. duomenimis sudarytos atsakovės pelno (nuostolių) ataskaitos nustatyta, kad ataskaitiniu laikotarpiu atsakovė turėjo 161 595 Eur nuostolių, 2016 m. gruodžio 31 d. pelno (nuostolių) ataskaitos duomenimis atsakovė 2016 metais turėjo 222 717 Eur nuostolių.
Pagal 2017 m. kovo 31 d. atsakovės balansą jos mokėtinos sumos ir įsipareigojimai sudarė 1 195 281 Eur, iš jų – 638 142 Eur per vienerius metus mokėtinos sumos ir trumpalaikiai įsipareigojimai. Iš pateikto 2017 m. kovo 31 d. duomenimis sudaryto kreditorių (Tiekėjų sąrašo) sąrašo matyti, kad 2017 m. kovo 31 d. bendrovės pradelsti finansiniai įsipareigojimai kreditoriams sudarė 321 164,51 Eur sumą, o 2017 m. birželio 15 d. (bylos nagrinėjimo dieną) – 421 908,48 Eur. Pažymėtina, kad į kreditorių sąrašą, kuriems pradelsti finansiniai įsipareigojimai, turėtų būti įtraukta VMI (4 423 Eur), Sodra (8 273,36 Eur), įmonės darbuotojų darbo užmokestis, AB Šiaulių bankui pradelsta mokėti 21 144,37 Eur suma. Taigi atsakovės pradelstų įsipareigojimų kreditoriams dydis yra didesnis nei nurodytas atsakovės 2017 m. balandžio 30 d. Metmenų kreditorių sąraše (137 857,17 Eur).
Restruktūrizavimo procese teismas, spręsdamas, ar bendrovė, kuri siekia restruktūrizavimo, yra moki, vadovaujasi ĮBĮ nuostatomis, pagal kurias įmonės nemokumas – tai įmonės būsena, kai ji nevykdo įsipareigojimų (nemoka skolų, neatlieka iš anksto apmokėtų darbų ir kt.) ir pradelsti įmonės įsipareigojimai (skolos, neatlikti darbai ir kt.) viršija pusę į jos balansą įrašyto turto vertės (ĮBĮ 2 straipsnio 8 dalis). Iš atsakovės pateiktų duomenų nustačius, jog bendrovės turtas sudaro ne didesnę nei 691 308 Eur (atėmus debitorines skolas ir įsipareigojimus lizingo bendrovėms, bendrovės turtas sudarytų tik 353 264 Eur) sumą, o pradelsti įsipareigojimai – ne mažesnę nei 455 749,21 Eur (421 908,48+21 144,37+4 423+8273,36) sumą, t. y. viršija pusę į balansą įrašyto turto vertės (345 654 Eur (691 308/2)), konstatuotina, kad atsakovės įmonė yra faktiškai nemoki (ĮRĮ 7 straipsnio 5 dalies 3 punktas), todėl yra pagrindas atsisakyti iškelti jai restruktūrizavimo bylą.
Taip pat pažymėtina, kad pateiktuose restruktūrizavimo plano metmenyse nėra nurodytos konkrečios priemonės atsakovės veiklai stabilizuoti ir atkurti, išskyrus tai, jog atsakovė planuoja gauti pajamas iš parduoto nekilnojamojo turto – dviejų butų. ĮRĮ 5 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kokia informacija turi būti pateikta restruktūrizavimo plano metmenyse. ĮRĮ 12 straipsnio 2 dalies 1–8 punktuose yra išvardintos priemonės, kurias turi nurodyti įmonės dalyviai ir valdymo organai iš pradžių restruktūrizavimo plano metmenyse bei vėliau – restruktūrizavimo plane, turint tikslą sėkmingai restruktūrizuoti įmonę (ĮRĮ 5 straipsnio 1 dalies 7 punktas, 12 straipsnis). Kasacinis teismas yra pažymėjęs, kad tik ekonomiškai pagrįstų priemonių visuma (kompleksas) ir jų įgyvendinimo realumas gali įtikinti dėl restruktūrizavimo tikslų pasiekimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. gegužės 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-263/2010). Atsižvelgiant į tai, kad šios priemonės jau turi būti pateikiamos kartu su restruktūrizavimo plano metmenimis, jos nebūtinai šioje bylos nagrinėjimo stadijoje turi būti itin tikslios ir detalizuotos, tačiau jos taip pat negali būti ir paviršutiniškos bei abstrakčios. Iš šių priemonių turinio jau restruktūrizavimo bylos iškėlimo stadijoje turėtų būti galima daryti pagrįstą prielaidą, jog įmonė turi realių perspektyvų sėkmingai atkurti mokumą ir plėtoti normalią ūkinę komercinę veiklą (Lietuvos apeliacinio teismo 2013 m. sausio 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-578/2013).
UAB „Timber construction group“ restruktūrizavimo plano metmenyse tik abstrakčiai nubrėžtos būsimos bendrovės veiklos gairės, t. y. ji siekia toliau vykdyti pagrindinę įmonės veiklą, nuo 2017 m. rudens planuoja pradėti darbus Švedijoje vykdant įvairius projektus kaip kompanijų subrangovai, sumažinti debitorines skolas, šiuo metu dalyvauja konkurse Paneriai-Pušynas geležinkelio kontaktinio tinklo montavimo darbams. Iš esmės visos prognozuojamos gauti pajamos planuojamos iš pagrindinės įmonės veiklos ir turto pardavimo, tačiau nenurodomas tokio planavimo pagrindimas. Restruktūrizavimo plano metmenyse nenumatyta atsisakyti konkrečios nuostolingos veiklos, įvairinti veiklą, atlikti tam tikrus struktūrinius pertvarkymus, nurodant, kad bendrovė tęs ūkinę komercinę veiklą, vykdys pradėtas vykdyti sutartis, pasirašys naujas sutartis. Metmenyse nurodo, kad bendrovė planuoja atgauti debitorinius įsiskolinimus, tačiau nepateikta įrodymų, jog yra imtasi konkrečių priemonių, kad skolos būtų atgautos, duomenų, jog pradėtos derybos ar teisminiai procesai su debitoriais dėl skolų atgavimo. Įvertinęs restruktūrizavimo plano metmenyse išdėstytą preliminarų įmonės verslo planą, teismas sprendžia, kad vien tik prielaidomis ateityje uždirbti pelną iš veiklos, kuri pastaruoju metu buvo nuostolinga, paremtas bendrovės veiklos atstatymo ir stabilizavimo planas nėra realiai įgyvendinamas. Nurodytų aplinkybių pagrindu darytina išvada, kad atsakovės restruktūrizavimo plano metmenyse nėra nurodyta realių priemonių atsakovės mokumui ir normaliai ūkinei komercinei veiklai atkurti.
Vadovaujantis išdėstytais argumentais, atsisakytina iškelti UAB „Timber construction group“ restruktūrizavimo bylą (ĮRĮ 7 straipsnio 5 dalies 3 punktas).
ĮBĮ 9 straipsnio 7 dalyje nurodoma, kad bankroto byla iškeliama, jei yra bent viena iš šių sąlygų: 1) įmonė yra nemoki arba įmonė vėluoja išmokėti darbuotojui (darbuotojams) darbo užmokestį ir su darbo santykiais susijusias išmokas; 2) įmonė negali arba negalės vykdyti įsipareigojimų.
Nustatęs, kad pagal atsakovės 2017 m. kovo 31 d. balansą ir kreditorių sąrašą bendrovės turtas sudaro ne didesnę nei 691 308 Eur sumą, o pradelsti įsipareigojimai – ne mažesnę nei 455 749,21 Eur sumą, t. y. viršija pusę į balansą įrašyto turto vertės, teismas sprendžia, kad nustatytas UAB „Timber construction group“ skolų ir turto vertės santykis laikytinas atitinkančiu ĮBĮ 2 straipsnio 8 dalyje reglamentuotą įmonės nemokumo sąvoką. Šios aplinkybės sudaro pagrindą tenkinti kreditorių UAB „CREDIT ISCO“, UAB „Conlex“, UAB „Transrifus“, AB Šiaulių banko, UAB „Projektina“, UAB „Domaska“ pareiškimus ir iškelti UAB „Timber construction group“ bankroto bylą (ĮBĮ 6 straipsnio 1 dalis, 9 straipsnio 7 dalies 1 punktas).
Administruoti įmonės bankroto procedūrą skirtina bankroto administratorė UAB „Tigesta“, kurios kandidatūra atrinkta naudojantis Bankroto administratorių atrankos kompiuterine programa (ĮBĮ 11 straipsnio 2, 4 dalys).
Teismas, vadovaudamasis CPK 290, 291 straipsniais, Įmonių restruktūrizavimo įstatymo 7 straipsnio 5 dalies 3 punktu, Įmonių bankroto įstatymo 9 straipsnio 7 dalies 1 punktu,
n u t a r i a :
Atsisakyti iškelti restruktūrizavimo bylą uždarajai akcinei bendrovei „Timber construction group“ (juridinio asmens kodas 303048918, buveinės adresas: Kauno r. sav. Kauno m. Butrimonių g. 7).
Iškelti bankroto bylą uždarajai akcinei bendrovei „Timber construction group“ (juridinio asmens kodas 303048918, buveinės adresas: Kauno r. sav. Kauno m. Butrimonių g. 7).
Įmonės bankroto administratore paskirti uždarąją akcinę bendrovę „Tigesta“ (įmonių bankroto administravimo paslaugas teikiančių asmenų sąrašo Nr. B-JA032).
Uždėti įmonės nekilnojamajam turtui ir kitam ilgalaikiam materialiam turtui areštą, galiojantį iki šios nutarties įsiteisėjimo dienos.
Nutarties kopiją išsiųsti Turto arešto aktų registrui, po nutarties įsiteisėjimo tai padaryti pakartotinai.
Apie bankroto bylos iškėlimą nedelsiant pranešti juridinių asmenų registrui, antstoliams, Audito, apskaitos, turto vertinimo ir nemokumo valdymo tarnybai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, ieškovams, atsakovei ir bankroto administratorei.
Pavesti bankroto administratorei atlikti kitus Įmonių bankroto įstatymo 10 straipsnio 4 dalies 3 punkte, 7 dalies 8 punkte, 22 straipsnio 2 dalyje nustatytus veiksmus.
Nustatyti, kad įmonės valdymo organai privalo perduoti bankroto administratorei įmonės turtą pagal balansą, sudarytą nutarties iškelti bankroto bylą įsiteisėjimo dienos duomenimis, ir visus dokumentus per 10 dienų nuo šios nutarties įsiteisėjimo dienos.
Nustatyti, kad kreditoriai per 40 dienų nuo šios nutarties įsiteisėjimo dienos turi teisę pareikšti savo reikalavimus, atsiradusius iki bankroto bylos iškėlimo dienos.
Nurodyti, kad administravimo išlaidų sąmatą bankroto administratorė turi pateikti ne vėliau kaip per 20 darbo dienų nuo nutarties iškelti bankroto bylą įsiteisėjimo dienos.
Panaikinti Kauno apygardos teismo 2017 m. gegužės 25 d. nutartimi priimtą nurodymą leisti vykdyti mokėjimus iš uždarosios akcinės bendrovės „Timber construction group“ atsiskaitomosios sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini), AB „Šiaulių bankas“, nustatant, kad uždarajai akcinei bendrovei „Timber construction group“ didžiausia per vieną mėnesį einamiesiems mokėjimams ir įmokoms skirtina suma yra 63 700,00 Eur.
Nutartis įsiteisėja per 10 dienų nuo jos priėmimo dienos, jei ji nebus apskųsta atskiruoju skundu Lietuvos apeliaciniam teismui per Kauno apygardos teismą.
Teisėjas Algimantas Kukalis