Civilinė byla Nr. e2A-25-614/2020

Teisminio proceso Nr. 2-68-3-19809-2018-7

Procesinio sprendimo kategorijos: 2.6.20.1.; 3.1.7.6.; 3.2.6.10.

 (S)

VILNIAUS APYGARDOS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2020  m. sausio 9 d.

Vilnius

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Eglės Surgailienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Andrutės Kalinauskienės ir Rūtos Veniulytės-Jankūnienės, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Litvesta“ apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. vasario 1 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Domus Service“ ieškinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Litvesta“, dėl skolos priteisimo, trečiasis asmuo, nepareiškęs savarankiškų reikalavimų, uždaroji akcinė bendrovė „Swedbank lizingas“.

Teisėjų kolegija,

n u s t a t ė :        

I. Ginčo esmė

1.       Ieškovė pradiniu ieškiniu prašė priteisti iš atsakovės 5 086,24 Eur dydžio skolą, 6 procentų dydžio metines palūkanas ir bylinėjimosi išlaidas. Pradiniame ieškinyje ieškovė nurodė, jog už atsakovės suteiktas komunalines paslaugas adresu Tuskulėnų g. 33C, Vilniuje, pagal 2013 m. gegužės 2 d. Bendro naudojimo objektų administravimo, eksploatavimo, komunalinių ir kitų paslaugų teikimo sutartį Nr. ADM/20130502/3 išrašė ir pateikė atsakovei apmokėti laikotarpiu nuo 2017 m. lapkričio 30 d. iki 2018 m. balandžio 30 d. išrašytas PVM sąskaitas-faktūras bendrai 5 086,24 Eur sumai, tačiau atsakovė, pagal šias sąskaitas su ieškove neatsiskaitė.

2.       Atsakovė pateiktame atsiliepime į pradinį ieškinį nurodė, jog su jai pareikštais reikalavimais nesutinka. Iš ieškovės pateiktų PVM sąskaitų-faktūrų negalima daryti išvados, jog ieškovė savo paslaugas atliko tinkamai ir kokybiškai, kadangi šios sąskaitos nėra pasirašytos ir priimtos atsakovės, atsakovei nėra aišku, kokios ir kokiais įkainiais šios paslaugos buvo atliktos. Kadangi PVM sąskaitos faktūros yra vienašalis aktas, todėl vien tik šio dokumento išrašymas ir pateikimas atsakovei, nepateikiant jokių įrodymų, iš kurių būtų aišku, kokias paslaugas ieškovė suteikė, nesukelia atsakovei pareigos apmokėti šias sąskaitas.

3.       Ieškovė 2018 m. lapkričio 29 d. pateikė teismui patikslintą ieškinį, kuriuo prašė priteisti iš atsakovės 8 556,95 Eur dydžio skolą, 6 procentų dydžio metines palūkanas ir bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, jog minėtos sutarties pagrindu atsakovei laikotarpiu nuo 2018 m. gegužės 31 d. iki 2018 m. rugpjūčio 31 d. papildomai išrašė PVM sąskaitas faktūras.

4.       Atsiliepime į patikslintą ieškinį atsakovė nurodė, jog atsakovei dar iki ieškovės kreipimosi į teismą, pradėjus abejoti ieškovės pateikiamose PVM sąskaitose faktūrose nurodomomis suteiktų paslaugų sumomis, ieškovė turėjo pateikti ne tik PVM sąskaitas faktūras, jų išklotines, kurios taip pat, kaip ir PVM sąskaitos faktūros yra abstrakčios, bet ir konkrečių paslaugų teikėjų išrašytas PVM sąskaitas faktūras, nes tik tokių dokumentų pateikimas leistų atsakovei įsitikinti, jog ieškovė yra tinkamai apskaičiavusi atsakovei už paslaugą mokėtinos sumos dydį. Atsakovė pažymėjo, jog vien tik sutarties sudarymas ir PVM sąskaitų faktūrų, kurios nėra pasirašytos ir priimtos iš atsakovės pusės, išrašymas ir pateikimas atsakovei, savaime nereiškia, jog ieškovė suteikė atsakovei paslaugas, ir būtent už tokią sumą, kurią prašo sumokėti. Ieškovė turėtų pagrįsti savo patikslintu ieškiniu reikštus reikalavimus, ir kitais leistinais rašytiniais įrodymais.

5.       Trečiasis asmuo atsiliepime į ieškinį nurodė, jog su atsakove sudarė lizingo sutartis Nr. LT078434, Nr. LT062833, pagal kurias trečiam asmeniui priklausančios patalpos, esančios Tuskulėnų g.  33C, Vilniuje, buvo perduotos naudotis ir valdyti atsakovei. Trečiasis asmuo kartu su šalimis 2013 m. gegužės 2 d. sudarė Bendro naudojimo objektų administravimo, eksploatavimo, komunalinių ir kitų paslaugų teikimo sutartį Nr. ADM/20130502/3, kuria sutarta, jog ieškovė parduota, o atsakovė perka komunalines ir eksploatacines paslaugas. Kadangi minėtu pastatu naudojasi atsakovė, už visas patalpoms teikiamas komunalines, priežiūros, administravimo ir kitas paslaugas turi mokėti patalpų naudotoja, t. y. atsakovė. Trečiasis asmuo prašė bylą nagrinėti jam nedalyvaujant o sprendimą priimti teismo nuožiūra.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

6.       Vilniaus miesto apylinkės teismas 2019 m. vasario 1 d. sprendimu ieškovės UAB „Domus Service“ ieškinį tenkino visiškai – priteisė iš atsakovės UAB „Litvesta“ 8 556,95 Eur dydžio skolą, 6 procentų metines palūkanas už priteistą sumą (8 556,95 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2018-07-02) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, 695,13 Eur dydžio bylinėjimosi išlaidas, ieškovės UAB „Domus Service“ naudai, priteisė iš atsakovės UAB „Litvesta“ valstybės naudai 3,58 Eur.

7.       Nustatė, kad tarp šalių ir trečiojo asmens 2013 m. gegužės 2d. buvo sudaryta Bendro naudojimo objektų administravimo, eksploatavimo, komunalinių ir kitų paslaugų teikimo sutartis Nr. ADM/20130502/3, pagal kurią ieškovė susitarė parduoti, o atsakovė įsipareigojo pirkti komunalines ir eksploatacines paslaugas (sutarties 2.1. punktas). Ieškovė šia sutartimi įsipareigojo užtikrinti komunalinių paslaugų teikimą pagal projektinius parametrus, tiek kiek tai priklauso nuo ieškovės ir įsipareigojo užtikrinti eksploatacinių paslaugų teikimą pagal minėtos sutarties priedą Nr. 1, tiek kiek tai priklauso nuo ieškovės o atsakovė įsipareigojo mokėti ieškovei už komunalines paslaugas pagal minėtos sutarties nuostatas ir įkainius ir mokėti ieškovei už eksploatacinių paslaugų teikimą pagal minėtos sutarties priede Nr. 1 nustatytas kainas (sutarties 3.1. ir 3.2. punktai). Minėtos sutarties 4 dalyje šalys susitarė, jog komunalinių paslaugų įkainiai nustatomi pagal oficialiai šių paslaugų tiekėjų viešai paskelbtus ir įsigaliojusius tarifus, o eksploatacinių paslaugų kaina nustatyta minėtos sutarties priede Nr. 1, kuris yra neatskiriama minėtos sutarties dalis, minėtos sutarties priede yra numatytos paslaugų kainos.

8.       Teismas atsakovės atsikirtimus, kad atsakovei nėra žinoma, kokių paslaugų būtent ieškovė neįvykdė, taip pat atsakovei nežinoma ar kokybiškai buvo atliktos ieškovės paslaugos ir ar iš viso šios paslaugos buvo atliekamos, vertino kritiškai, kadangi atsakovės atstovas nei su atsiliepimais į pradinį ir patikslintą ieškinius nepateikė jokių įrodymų, jog ieškovė neatliko kažkokių paslaugų, kurias buvo įsipareigojusi atlikti, nei pateikė įrodymų, jog buvo pareiškusi ieškovei kažkokias pretenzijas susijusias su ieškovės atliekamomis paslaugomis.

9.       Atsakovės argumentus, jog ieškovė nėra pateikusi atsakovei jokių žurnalų, aktų, sąskaitų, kurios pagrįstų sąskaitose nurodytų paslaugų atlikimą ir jų apimtį, teismas taip pat vertino kritiškai, kadangi pagal byloje esančius duomenis, atsakovė neprašė ieškovės pateikti minėtus dokumentus, o atsakovės atstovas negalėjo nurodyti, kokios paslaugos nebuvo suteiktos.

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

10.       Apeliaciniu skundu UAB „Litvesta“ prašė panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. vasario 1 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą - ieškovo UAB „Domus Service“ ieškinį atmesti bei apeliantės UAB „Litvesta“ naudai priteisti jos patirtas bylinėjimosi išlaidas.

11.       Apeliacinis skundas grindžiamas žemiau nurodomais motyvais:

11.1.       Ieškovė privalėjo įrodyti ieškinio reikalavimą pagrindžiančias aplinkybes. Ieškovė, turėdama realią galimybę pateikti dokumentus, pagrindžiančius suteiktų paslaugų apimtį, to nepadarė, dėl ko ieškovės reikalavimas taip ir liko tinkamai nepagrįstas. Teismas sprendimu nevertino šių aplinkybių bei laikė, kad ieškinio reikalavimai pagrįsti net ir nesant paslaugų apimtį pagrindžiančių dokumentų, todėl sprendimas yra neteisėtas.

11.2.       Tarp šalių kilus ginčui dėl įsiskolinimo nepagrįstumo, ieškovė turėjo pateikti ne tik PVM sąskaitas faktūras, jų išklotines, kurios taip pat, kaip ir PVM sąskaitos faktūros yra abstrakčios, bet ir konkrečių paslaugų teikėjų išrašytas PVM sąskaitas faktūras, nes tik tokių dokumentų pateikimas leistų apeliantei įsitikinti, jog ieškovė yra tinkamai apskaičiavusi apeliantės už paslaugą mokėtinos sumos dydį.

11.3.       Apeliantė taip pat pastebi, kad vien tik sutarties sudarymas ir PVM sąskaitų faktūrų, kurios nėra pasirašytos ir priimtos iš apeliantės pusės, išrašymas ir pateikimas apeliantei, savaime nereiškia, jog ieškovė suteikė apeliantei paslaugas, ir būtent už tokią sumą, kurią prašo sumokėti. Taip pat tinkamo paslaugų suteikimo nepatvirtina ir pačios ieškovės vienašališkai sudaryti paslaugų detalizavimo aktai, kurie šiuo atveju nėra patvirtinti nei apeliantės, nei Tuskulėnų verslo centro bendrasavininkų. Esant tokiai faktinei bylos situacijai, ieškovė turėtų būti įpareigota pagrįsti savo ieškiniu reikštus reikalavimus ir kitais leistinais rašytiniais įrodymais.

11.4.       Akcentuoja, kad pagal CK 4.83 straipsnio 4 dalį patalpų savininkas turi teisę atsisakyti apmokėti su bendrojo naudojimo patalpų valdymu susijusias išlaidas, dėl kurių patalpų savininkas nėra davęs sutikimo ir kurios nėra susijusios su privalomų teisės aktų reikalavimais, arba dėl kurių nėra priimto administratoriaus ar savininkų susirinkimo sprendimo. Taigi, atsižvelgiant į tai, kad ieškovės pateikti dokumentai, kurie neva tai pagrindžia apeliantės įsiskolinimo ieškovei dydį, yra abstraktūs, ir akivaizdžiai nepakankami, dėl ko nėra galimybės įsitikinti, kokias faktiškai paslaugas ieškovė suteikė, ar apskritai suteikė bei to ar paslaugos suteiktos laikantis ankščiau paminėto CK 4.83 straipsnio 4 dalies ir šalių sudarytos sutarties reikalavimų.

12.       Ieškovė UAB „Domus Service“ atsiliepimu nesutinka su atsakovės UAB „Litresta“ apeliaciniu skundu ir prašo jį atmesti ir priteisti visas ieškovės patirtas bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepimas grindžiamas žemiau nurodomais motyvais:

12.1.       Kitaip nei nurodo atsakovė, ieškovė turėjo pareigą pagrįsti savo ieškinio reikalavimus, t. y. įrodyti teiginius, kuriais yra grindžiamas ieškinys. Tuo tarpu atsakovė, nesutinkantis su ieškiniu, turėjo pareigą įrodyti savo atsiliepimą, t. y. įrodyti teiginius, kuriais yra grindžiamas atsiliepimas. Ieškovė, laikydamasi civiliniam procesui būdingo tikimybių pusiausvyros principo (angl. balance of probabilities), pagrindė savo ieškinio reikalavimus (pateikė sąskaitas ir prie jų pridėtas išklotines bei skaitliukų parodymus, pretenziją dėl neatsiskaitymo, atsakovės atsiskaitymo pagal ankstesnes sąskaitas suvestinę, atkreipė dėmesį, jog atsakovė iki ieškinio pateikimo nereiškė jokių pretenzijų dėl paslaugų ir t.t.). Tuo tarpu atsakovės argumentai kaip buvo niekuo nepagrįsti teiginiai, taip visą bylos nagrinėjimo laiką jais ir liko.

12.2.       Vadovaujantis Pridėtinės vertės mokesčio įstatymo (toliau – PVMĮ) 80 straipsnio 1 dalimi, PVM sąskaitoms faktūroms nėra būtini parašai, todėl atsakovės argumentas, jog nepasirašytos sąskaitos negali būti tinkamas paslaugų suteikimą patvirtinantis įrodymas, yra nepagrįstas. Tas pats taikoma ir kartu su šiomis sąskaitomis pateiktoms išklotinėms bei skaitiklių rodmenims.

12.3.       Atsakovės apeliaciniame skunde pateikta nuoroda į CK 4.83 straipsnio 4 dalis apskritai nėra suprantama. Nei atsakovės atsiliepimuose, pateiktuose pirmosios instancijos teismui, nei atsakovės apeliaciniame skunde nėra pagrindžiamas CK 4.83 straipsnio 4 dalies aktualumas nagrinėjamai bylai.

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

13.       Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d.). Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 str. 2 d.).

14.       Nagrinėjamu atveju CPK 329 straipsnio 2 dalyje nurodytų absoliučių pirmosios instancijos teismo sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta, todėl nagrinėtinas apeliacinio skundo teisinis ir faktinis pagrindas.

15.       Byloje kilo ginčas dėl atsakovės pareigos sumokėti ieškovei įsiskolinimą už suteiktas komunalines paslaugas.

16.       Bylos duomenimis nustatyta, kad tarp šalių ir trečiojo asmens 2013 m. gegužės 2 d. buvo sudaryta Bendro naudojimo objektų administravimo, eksploatavimo, komunalinių ir kitų paslaugų teikimo sutartis Nr. ADM/20130502/3, pagal kurią ieškovė susitarė parduoti, o atsakovė įsipareigojo pirkti komunalines ir eksploatacines paslaugas (sutarties 2.1. punktas). Ieškovė šia sutartimi įsipareigojo užtikrinti komunalinių paslaugų teikimą pagal projektinius parametrus, tiek kiek tai priklauso nuo ieškovės ir įsipareigojo užtikrinti eksploatacinių paslaugų teikimą pagal minėtos sutarties priedą Nr. 1, tiek kiek tai priklauso nuo ieškovės o atsakovė įsipareigojo mokėti ieškovei už komunalines paslaugas pagal minėtos sutarties nuostatas ir įkainius ir mokėti ieškovei už eksploatacinių paslaugų teikimą pagal minėtos sutarties priede Nr. 1 nustatytas kainas (sutarties 3.1. ir 3.2. punktai). Minėtos sutarties 4 dalyje šalys susitarė, jog komunalinių paslaugų įkainiai nustatomi pagal oficialiai šių paslaugų tiekėjų viešai paskelbtus ir įsigaliojusius tarifus, o eksploatacinių paslaugų kaina nustatyta minėtos sutarties priede Nr. 1, kuris yra neatskiriama minėtos sutarties dalis. Minėtos sutarties pagrindu ieškovė išrašė atsakovei PVM sąskaitas faktūras už administravimo, eksploatavimo ir kitų paslaugų teikimą už laikotarpį nuo 2017 m. lapkričio mėn. iki 2018 m. rugpjūčio mėn., kurių atsakovė neapmokėjo.

Dėl įrodinėjimo ir įrodymų vertinimo

17.       Apeliaciniame skunde teigiama, kad ginčą nagrinėjęs pirmosios instancijos teismas neišsiaiškino ar paslaugos, už kurias apeliantei buvo pateiktos PVM sąskaitos faktūros, realiai buvo suteiktos, ar pagrįstai suskaičiuoti reikalaujami mokesčiai ir ar pagrįstas jų dydis. Su tokiais apeliantės argumentas teisėjų kolegija nesutinka.

18.       Bendroji įrodinėjimo naštos paskirstymo taisyklė yra ta, kad kiekviena šalis turi įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus ar atsikirtimus, išskyrus atvejus, kai yra remiamasi aplinkybėmis, kurių CPK nustatyta tvarka nereikia įrodinėti ((duomenys neskelbtini) straipsnis). Įrodymų vertinimas pagal CPK 185 straipsnį reiškia, kad bet kokios ginčui išspręsti reikšmingos informacijos įrodomąją vertę nustato teismas pagal vidinį savo įsitikinimą. Teismai, vertindami šalių pateiktus įrodymus, remiasi įrodymų pakankamumo taisykle, o išvada dėl konkrečios faktinės aplinkybės egzistavimo daroma pagal vidinį teismo įsitikinimą, grindžiamą visapusišku ir objektyviu visų reikšmingų bylos aplinkybių išnagrinėjimu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013 m. sausio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-110/2013).

19.       Apeliantė nurodo, kad pirmosios instancijos teismas ginčijamą sprendimą priėmė remdamasis vienašališkai išrašytomis PVM sąskaitomis faktūromis ir jų išklotinėmis, kurios pačios savaime esą nepagrindžia paslaugų teikimo fakto.

20.       Kasacinis teismas ne kartą yra pažymėjęs, kad teismas turi įvertinti ne tik kiekvieno įrodymo įrodomąją reikšmę, bet ir įrodymų visetą, ir tik iš jų visumos daryti išvadas apie tam tikrų įrodinėjimo dalyku konkrečioje byloje esančių faktų buvimą ar nebuvimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. vasario 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-98/2008; 2010 m. lapkričio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-428/2010; 2011 m. rugpjūčio 8 d. nutartis civilinėje Nr. 3K-3-340/2011; 2010 m. liepos 2 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-316/2010; 2015 m. vasario 4 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-9-706/2015; kt.). Teisėjų kolegija pažymi, jog bylą nagrinėjęs pirmosios instancijos teismas išvadas dėl paslaugų suteikimo atsakovei ir jų tinkamumo padarė remdamasis atitinkamus faktus patvirtinančių įrodymų viseto vertinimu, t. y. įvertinęs ne tik PVM sąskaitas faktūras (t. 1, e. b. l. 120, 123, 126, 129, 132, 135, 138, 141, 144 ir 147), bet ir Paslaugų išklotines, vandens ir elektros skaitiklių rodmenis (t. 1, e. b. l. 121-122, 124-125, 127-128, 130-131, 133-134, 136-137, 139-140, 142-143, 145-146 ir 148-149), atsakovės atsiskaitymų su ieškove suvestinę (t. 1, b. l. 61-68). Priešingai nei teigia apeliantė, ieškovė, reikšdama ieškinį atsakovei, pateikė savo reikalavimus pagrindžiančius įrodymus, nurodė kokiu pagrindu ir kaip skaičiavo mokesčius. Tačiau apeliantė, ginčydama skolą, savo teiginių jokiais įrodymais nepagrindė ir nesukėlė teismui pagrįstos abejonės, kad atitinkamos paslaugos, už kurias reikalaujama sumokėti, iš tiesų nebuvo suteiktos. Minėta, kad šalys turi pareigą pateikti paaiškinimus ir kitus įrodymus, patvirtinančius aplinkybes, kuriomis jos grindžia savo reikalavimus ar atsikirtimus. Šiuo atveju apeliantė tokios savo pareigos neįgyvendino, bylą nagrinėjusiam pirmosios instancijos teismui jokių objektyvių duomenų nepateikė, deklaratyviai teigdama, kad jai nėra žinoma ar paslaugos buvo suteiktos, o atlikti skaičiavimai galbūt neteisingi. Apeliantė argumentuoja, kad ieškovė tinkamai neįrodė sumų už konkrečias paslaugas dydžio, nes rėmėsi vienašališkai sudarytais dokumentais, tačiau, kaip konstatavo ir pirmosios instancijos teismas, jokių įrodymų, galinčių patvirtinti jos teiginius, nepateikė. Įvertinęs tai, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad pirmosios instancijos teismo išvados, paremtos pirmiau nurodytų įrodymų visetu, yra pagrįstos, byloje surinkti įrodymai ištirti bei įvertinti nepažeidžiant įrodymų vertinimą reglamentuojančių proceso teisės normų, todėl nepagrįsti apeliacinio skundo argumentai dėl netinkamo įrodymų vertinimo ir įrodinėjimo naštos paskirstymo.

Dėl sutikimo įgyvendinant butų ir kitų patalpų savininkų bendrosios dalinės nuosavybės teises ir pareigas

21.       Atsakovė apeliaciniame skunde vadovaujasi CK 4.83 straipsnio 4 dalimi, kurioje nurodoma, jog patalpų savininkas turi teisę atsisakyti apmokėti su bendrojo naudojimo patalpų valdymu susijusias išlaidas, dėl kurių patalpų savininkas nėra davęs sutikimo ir kurios nėra susijusios su privalomų teisės aktų reikalavimais, arba dėl kurių nėra priimto administratoriaus ar savininkų susirinkimo sprendimo, tačiau nenurodo, kokiu tikslu tai yra daroma.

22.       Pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 4.82 straipsnio 3 dalį butų ir kitų patalpų savininkai privalo proporcingai savo daliai apmokėti išlaidas namui išlaikyti ir išsaugoti, mokėti mokesčius, rinkliavas ir kitas įmokas, taip pat reguliariai daryti atsiskaitymus, kaupti lėšas, kurios bus skiriamos namui atnaujinti. CK 4.83 straipsnio 4 dalyje įtvirtinta šios taisyklės išimtis, pagal kurią butų ir kitų patalpų savininkas (naudotojas) neprivalo apmokėti išlaidų, dėl kurių jis nėra davęs sutikimo ir kurios nesusijusios su įstatymų ir kitų teisės aktų nustatytais privalomaisiais statinių naudojimo ir priežiūros reikalavimais arba dėl kurių nėra priimta administratoriaus ar butų ir kitų patalpų savininkų susirinkimo sprendimo CK 4.84 ir 4.85 straipsniuose nustatyta tvarka.

23.       Kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, kad toks teisinis reglamentavimas reiškia, jog išlaidas galima atsisakyti mokėti dviem atvejais: 1) kai dėl jų teisės aktų nustatyta tvarka nėra priimto sprendimo ir 2) kai butų ir kitų patalpų savininkas nėra davęs sutikimo dėl šių išlaidų. Pastaruoju atveju būtina dar viena sąlyga – išlaidos turi būti nesusijusios su privalomaisiais statinių naudojimo ir priežiūros reikalavimais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. lapkričio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-515/2009; 2012 m. birželio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-305/2012; 2014 m. birželio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-326/2014). Privalomieji statinių naudojimo ir priežiūros reikalavimai yra nustatyti Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2016 m. gruodžio 30 d. įsakymu Nr. D1-791 „Dėl statybos techninio reglamento STR 1.07.03:2017 „Statinių techninės ir naudojimo priežiūros tvarka. Naujų nekilnojamojo turto kadastro objektų formavimo tvarka“ patvirtinimo“. Nagrinėjamos bylos duomenimis nustatyta, kad ieškovė atliko darbus, susijusius su privalomaisiais statinių naudojimo ir priežiūros reikalavimais, todėl atsakovės argumentas, kad ji neprivalo apmokėti išlaidų, dėl kurių nėra davusi sutikimo ir kurios nesusijusios su įstatymų ir kitų teisės aktų nustatytais privalomaisiais statinių naudojimo ir priežiūros reikalavimais arba dėl kurių nėra priimtas butų ir kitų patalpų savininkų susirinkimo sprendimas CK 4.84 ir 4.85 straipsniuose nustatyta tvarka, atmestinas kaip nepagrįstas.

24.       Apibendrinus išdėstytą, darytina išvada, jog pirmosios instancijos teismas priėmė pagrįstą ir teisėtą sprendimą dėl ginčo esmės, o apeliacinio skundo argumentai nesudaro nei teisinio, nei faktinio pagrindo panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimo (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

25.       Kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą. Atmesdamas apeliacinį skundą, apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo motyvams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. birželio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-252/2010; 2011 m. vasario 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-52/2011). Apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad kiti apeliacinio skundo argumentai nesudaro pagrindo daryti kitokias išvadas dėl ginčijamo pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo, todėl detaliau šių argumentų neanalizuoja ir dėl jų nepasisako.

Dėl bylinėjimosi išlaidų

26.       Atmetus apeliacinį skundą, atsakovei nėra atlyginamos jos patirtos bylinėjimosi išlaidos apeliacinės instancijos teisme.

27.       Ieškovė apeliaciniame teisme patyrė 1 452 Eur bylinėjimosi išlaidų, kurias prašo priteisti iš atsakovės. Nurodyto dydžio išlaidos pagrįstos Teisinių paslaugų suvestine ir mokėjimo nurodymais Nr. SI19072508930583 ir Nr. SI19080709361228 (t. 2, b. l. e. b. l 121-122), išlaidų dydis neviršija Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85, „Dėl rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio patvirtinimo“ (Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2015 m. kovo 19 d. įsakymo Nr. 1R-77 redakcija) maksimalaus dydžio.

28.       Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, pasisakydamas dėl teisės normų, reglamentuojančių išlaidų už advokato teisinę pagalbą atlyginimą, yra išaiškinęs, kad ne visos faktiškai šalių sumokėtos sumos advokato pagalbai teismo gali būti pripažįstamos pagrįstomis. Jeigu realiai išmokėtos sumos neatitinka pagrįstumo kriterijaus, tai teismas nustato jų pagrįstą dydį, o kitos dalies išlaidų nepriteisia (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. spalio 28 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-533/2008; 2011 m. vasario 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-31/2011).

29.       Nagrinėjamu atveju ieškovės prašomos priteisti bylinėjimosi išlaidos nors ir neviršija pagal Rekomendacijas apskaičiuotų už tokio pobūdžio procesinius dokumentus atlygintinų bylinėjimosi išlaidų maksimalių dydžių, tačiau atsiliepime į apeliacinį skundą nenagrinėta naujų, sudėtingų teisės klausimų. Įvertinus bylos sudėtingumą, atsiliepimo į apeliacinį skundą turinį, galimas advokato laiko ir darbo sąnaudas šiam procesiniam dokumentui parengti, nėra pagrindo spręsti dėl ieškovei atlygintinų išlaidų pagal maksimalius rekomenduojamus atlyginti išlaidų dydžius. Atsižvelgdama į nurodytas aplinkybes, apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija pagrįsta ir ieškovei atlygintina pripažįsta 500 Eur dydžio sumą, kuri priteistina ieškovei iš atsakovės.

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

n u t a r i a:

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. vasario 1 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Priteisti iš atsakovės UAB „Litvesta“, juridinio asmens kodas 300906596, ieškovės UAB „Domus Service“, juridinio asmens kodas 300130922, naudai 500 Eur (penkis šimtus eurų) apeliacinės instancijos teisme patirtų bylinėjimosi išlaidų.

Ši nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.

Teisėjos                               Eglė Surgailienė

                                                                                       Andrutė Kalinauskienė

Rūta Veniulytė-Jankūnienė