Civilinė byla Nr. e2-93-1149/2024

Teisminio proceso Nr. 2-06-3-00133-2023-5

Procesinio sprendimo kategorijos: 2.1.2.4.1.4; 2.3.2.4.3; 2.3.2.6.2; 2.3.2.8; 2.3.2.9; 2.3.2.10; 2.6.7; 3.1.7.6; 3.2.6.1 

(S)

KLAIPĖDOS APYLINKĖS TEISMAS

SPRENDIMAS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2024 m. spalio 21 d.

Klaipėda

Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų teisėja Marija Augustinaitė,

sekretoriaujant Gabrielei Liatukaitei, Kristinai Vyšniauskienei, Anetai Kozun,

vertėjaujant Svetlanai Agafonovai, Liudmilai Martinkienei,

dalyvaujant ieškovei A. K., jos atstovei advokatei S. B.,

atsakovui A. K., jo atstovei advokatei E. J.-K.,

atsakovei I. R., jos atstovei advokatei L. Š.,

trečiajam asmeniui A. K.,

        viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės A. K. ieškinį atsakovui A. K. dėl santuokos nutraukimo dėl kito sutuoktinio kaltės, neturtinės žalos atlyginimo priteisimo, santuokos metu įgyto turto padalinimo ir kitų su santuokos nutraukimu susijusių klausimų išsprendimo, ir pagal atsakovo A. K. priešieškinį ieškovei A. K. ir atsakovams I. R., uždarajai akcinei bendrovei „Pamario troba“ dėl santuokos nutraukimo dėl kito sutuoktinio kaltės, neturtinės žalos atlyginimo priteisimo, santuokos metu įgyto turto padalinimo, sandorių pripažinimo negaliojančiais ir kitų su santuokos nutraukimu susijusių klausimų išsprendimo, tretieji asmenys, nepareiškiantys savarankiškų reikalavimų, Luminor Bank AS, Lietuvos Respublikoje veikiantis per Luminor Bank AS Lietuvos skyrių, A. K., (duomenys neskelbtini) miesto 4-ojo notaro biuro notarė I. M..

Teismas

n u s t a t ė :

1.       Ieškovė kreipėsi į teismą su ieškiniu, kurį vėliau tikslino, ir 2024 m. birželio 26 d. pareiškimu dėl ieškinio dalyko pakeitimo (reg. Nr. DOK-31513) prašo: 1) santuoką, įregistruotą (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) miesto Civilinės metrikacijos skyriuje, įrašo Nr. (duomenys neskelbtini), tarp ieškovės ir atsakovo, nutraukti dėl atsakovo kaltės; 2) po santuokos nutraukimo ieškovei palikti pavardę – „K.“, atsakovui – „K.“; 3) priteisti ieškovei iš atsakovo 3 000 Eur neturtinės žalos atlyginimą dėl santuokos nutraukimo dėl kito sutuoktinio kaltės; 4) padalinti santuokos metu įgytą turtą ir ieškovei asmeninės nuosavybės teise priteisti: butą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), adresu (duomenys neskelbtini), kurio vertė 209 000 Eur, su baldais, kurių bendra vertė 9 970 Eur: sofą (trivietę) – 1 000 Eur rinkos vertės, sofą (dvivietę) – 700 Eur rinkos vertės, staliuką prie sofos – 300 Eur rinkos vertės, toršerą – 250 Eur rinkos vertės, valgomojo stalą ir 4 kėdes – 1 400 Eur rinkos vertės; televizorių – 500 Eur rinkos vertės, magnetolą su kolonėlėmis – 300 Eur rinkos vertės, komodą – 1 100 Eur rinkos vertės, mikrobangų krosnelę – 70 Eur rinkos vertės, dvigulę lovą su čiužiniu – 900 Eur rinkos vertės, naktinius staliukus (2 vnt.) – 400 Eur rinkos vertės, naktines lempas (2 vnt.) – 200 Eur rinkos vertės, viengulę lovą su čiužiniu – 700 Eur rinkos vertės, fotelį – 450 Eur rinkos vertės, skalbimo mašiną – 500 Eur rinkos vertės, spintą su veidrodžiais – 700 Eur rinkos vertės, staliuką prie veidrodžio – 300 Eur rinkos vertės, veidrodį koridoriuje – 200 Eur rinkos vertės; automobilį „Audi A4“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) kurio vertė 6 570 Eur (viso priteistino turto vertė 225 540 Eur), o atsakovui asmeninės nuosavybės teise priteisti: automobilį „BMW 318D“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), kurio vertė 6 880 Eur; ekonominės veiklos „(duomenys neskelbtini)“, adresas (duomenys neskelbtini), įrenginius, kurių vertė 50 000 Eur; baldus: minkštą baldų komplektą „(duomenys neskelbtini)“ – 4 345 Eur rinkos vertės, komodą su stalčiais – 1 448 Eur rinkos vertės, DVD grotuvą „Philips“ su kolonėlėmis – 500 Eur rinkos vertės, televizoriaus staliuką – 200 Eur rinkos vertės, dulkių siurblį „Philips“ – 350 Eur rinkos vertės, čiužinį „Lionas“ – 247 Eur rinkos vertės (viso priteistino turto vertė 63 660 Eur); 5) atlikus užskaitymus už šalių privalomas kompensacijų išmokas, priteisti iš atsakovo ieškovės naudai 168 181,32 Eur kompensaciją už šeimos turto sumažėjimą; 6) grąžinti ieškovei atsakovui padovanoto buto, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio adresu (duomenys neskelbtini), dalį bei 1/240 dalį žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį adresu (duomenys neskelbtini); 7) įpareigoti atsakovą per 10 dienų nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos grąžinti ieškovei jos asmeninius daiktus: kompiuterį „HP“ – 500 Eur rinkos vertės, džiovyklą – 300 Eur rinkos vertės, „(duomenys neskelbtini)“ radiją-patefoną 1968 m. – 500 Eur rinkos vertės, paspirtuką „(duomenys neskelbtini)“ – 854,90 Eur rinkos vertės; 8) priteisti iš atsakovo ieškovės naudai patirtas bylinėjimosi išlaidas. Ieškinys grindžiamas tokiais esminiais argumentais: 

1.1.                              Ieškovė su atsakovu susipažino 2005 m. gruodžio mėn. Kartu pradėjo gyventi 2006 metų pradžioje, iki santuokos sudarymo vedė bendrą ūkį. Iki santuokos sudarymo ieškovė įsteigė uždarąją akcinę bendrovę (toliau – UAB) „(duomenys neskelbtini)“ bei turėjo 25 procentus UAB „(duomenys neskelbtini)“ akcijų. Atsakovas iki santuokos sudarymo už banko paskolą žemės sklype, adresu (duomenys neskelbtini), kuris jam priklausė asmeninės nuosavybės teise, pradėjo statyti gyvenamąjį namą. Kadangi ieškovė su atsakovu pradėjo gyventi kartu ir vesti bendrą ūkį iki santuokos sudarymo, todėl ieškovė 2006 m. spalio 12 d. Laidavimo sutartimi Nr. (duomenys neskelbtini) laidavo bankui už atsakovą bei buvo solidariai atsakinga už prievolės grąžinti paskolą tinkamą įvykdymą, taip pat ieškovė prisidėjo prie gyvenamojo namo ir pirties statybos bei įrengimo finansavimo pinigais, kaip asmeniniais, taip pat paimtais pagal banko paskolą bei pagal paskolą iš UAB „(duomenys neskelbtini)“, ko pasėkoje, jau po santuokos sudarymo 2009 m. gruodžio 7 d. gyvenamasis namas buvo pripažintas tinkamu naudotis ir įregistruotas jungtinės nuosavybės teise. Šeima šiame name nepertraukiamai pragyveno nuo 2008 m. iki 2018 m. spalio mėn. 

1.2.                              (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) miesto Civilinės metrikacijos skyriuje buvo sudaryta ieškovės ir atsakovo santuoka, kurios metu (duomenys neskelbtini) šalims gimė dukra K. K., o (duomenys neskelbtini) - sūnus D. K.. Iki pirmojo vaiko gimimo ieškovė dirbo AB „(duomenys neskelbtini)“, atsakovas 14 metų dirbo transporto kompanijoje. Ieškovė dirbo iki antrojo vaiko gimimo, t. y. iki (duomenys neskelbtini). Kadangi šeima gyveno užmiestyje, sutuoktiniai susitarė, kad kol vaikai augs ir mokysis, ieškovė užsiims vaikų auklėjimu, priežiūra ir bendro turto nuoma, o atsakovas aprūpins šeimą. Kadangi dėl vaikų priežiūros ieškovė nedirbo, todėl buvo priversta kiekvieną kartą prašyti atsakovo pinigų būtiniems šeimos poreikiams tenkinti. Atsakovas pradėjo žeminti ieškovę, sakydamas, kad ji nėra prisidėjusi prie šeimos turto sukūrimo, kad gyvena iš jo pinigų. Ieškovės žeminimai vyko vaikų akivaizdoje. Norėdama pataisyti savo finansinę padėtį ieškovė norėjo įsidarbinti pagal savo profesiją, bet dėl vaikų priežiūros prarado savo darbinius įgūdžius, taip pat norėjo lankyti kursus, tačiau atsakovas atsisakė paimti vaikus iš ugdymo įstaigos ir jais pasirūpinti, kol ji mokysis, todėl ieškovė buvo priversta šių kursų atsisakyti.

1.3.                              2013 metais atsakovas stipriai susirgo, gydytojai labai ilgai negalėjo nustatyti diagnozės, todėl tuo metu šeimai buvo labai sunku tiek moraliai, tiek finansiškai. Atsakovui pasveikus jis tapo neatpažįstamas, pasikeitė jo elgesys, ieškovė su vaikais net pradėjo atsakovo bijoti: atsakovui išsivystė baimė vėl apsikrėsti bakterija, todėl jis pradėjo vengti fizinių kontaktų tiek su vaikais, tiek su ieškove, pradėjo kelti nepragrįstas pretenzijas dėl nešvaros ir kt. 2018 metais atsakovas susipyko su ieškovės motina I. R. ir išvarė ją iš namų. Daugiau ieškovės motina šeimos namuose apsilankyti negalėdavo, o vaikai tam, kad bendrautų su senele per „Skype“ programą turėjo išeiti į kitą kambarį. Po šio įvykio atsakovas pareiškė ieškovei, kad, jo nuomone, šeima jo negerbia ir viską, ką turi šeima, yra tik jo turtas, todėl pareikalavo ieškovės perrašyti visą šeimos turtą jo vardu. Dėl to šeimoje prasidėjo konfliktai, santykiai tarp šalių pradėjo blogėti. 2020 metais atsakovas pareikalavo, kad ieškovė padovanotų jam ½ dalį buto, adresu (duomenys neskelbtini), įgyto santuokos metu ir esančio šalių bendrąja jungtine nuosavybe. Atsakovas užsakė notaro paslaugas, liepė ieškovei atvykti pasirašyti dovanojimo sutartį. Nuvykus kartu pas notarą ieškovė pradėjo verkti nuo pažeminimo ir notaras suprato, kad sandoris turėjo įvykti prieš jos valią, todėl atsisakė sandorį atlikti. Dėl intensyvaus psichologinio atsakovo spaudimo 2020 m. rugpjūčio 21 d. ieškovė padovanojo atsakovui ½ dalį buto, adresu (duomenys neskelbtini), kad jis ją nustotų terorizuoti.

1.4.                              2021 m. spalio 25 d. sutuoktiniai pardavė gyvenamąjį namą, adresu (duomenys neskelbtini), kuriame gyveno iki 2018 metų, ir kuriame užaugo jų vaikai. Po namo pardavimo atsakovas ieškovės asmeninius daiktus bei vaikų daiktus pervežė į jo tėvų namą, ko pasėkoje ieškovė negalėjo ir negali naudotis jai asmeninės nuosavybės teise priklausančiais daiktais: kompiuteriu „HP“, kuriame liko vienintelis mirusio ieškovės tėvo J. R. video įrašas, džiovykla, kurią padovanojo ieškovės motina, bei „(duomenys neskelbtini)“ radija - patefonu 1968 m., kuri yra senelės dovana. Visi pinigai už parduotą namą buvo pervesti į atsakovo banko sąskaitas ir ieškovė negalėjo kontroliuoti šių pinigų panaudojimo. Atsakovas apsisprendė vystyti savo verslą (duomenys neskelbtini), iš parduoto šeimos turto gautas lėšas investavo į nekilnojamąjį turtą (duomenys neskelbtini). Praktiškai visi atsakovo nupirkti butai, kuriuose tuo metu negyveno ieškovė su vaikais, buvo nuomojami nuomininkams, o atsakovas slėpė nuo šeimos šias pajamas. Pastovus psichologinis spaudimas, atsakovo uždarumas, pastovus išvykimas į kitus butus nakvoti sukėlė ieškovei įtarimus dėl atsakovo neištikimybės. Ieškovė, būdama dideliame strese, 2021 m. sausio mėn. pasiūlė išsiskirti. Bet taikiai išsiskirti atsakovas nenorėjo, reikalavo, kad ieškovė pasirašytų sutikimą, kad ji sutinka atsisakyti viso turto. 2021 m. gruodžio 26 d. atsakovas paliko šeimą. Šalims pradėjus gyventi skyrium atsakovas naudoja ekonominį smurtą prieš ieškovę, grasino ją ekonomiškai sužlugdyti, neleisdamas nuomoti nekilnojamąjį turtą tretiesiems asmenims, kad ieškovė liktų be lėšų pragyvenimui. Kadangi ieškovė praktiškai liko be pinigų pragyvenimui, todėl 2022 m. lapkričio mėn. apsisprendė patikrinti vieną iš nuomojamų butų, esantį adresu (duomenys neskelbtini). Nuvykus bute aptiko atsakovą ir kitą moterį kartu. Įsitikinusi, kad atsakovas ieškovei nėra ne tik lojalus, bet ir nėra ištikimas, kad atsakovui nerūpi šeima, ieškovė suprato, kad negali toliau tęsti tokio gyvenimo, kad santuoka yra galutinai iširusi ir turi būti nutraukta dėl atsakovo kaltės. 

1.5.                              Ieškovė iki santuokos sudarymo yra įgijusi butą ir 1/85 dalį žemės sklypo, esančius (duomenys neskelbtini), bei vertybinius popierius, esančius jos sąskaitoje. Atsakovui nuo 2011 m. sausio 4 d. dovanojimo sutarties pagrindu priklauso žemės sklypas, esantis (duomenys neskelbtini). Šis turtas šalims priklauso asmeninės nuosavybės teise ir yra nedalijamas. 2018 metais atsakovas padovanojo ieškovei Kalėdinę dovaną - paspirtuką „(duomenys neskelbtini)“, todėl ši dovana yra ieškovės asmeninis turtas ir neįtraukiamas į dalintino turto masę. Dalijant santuokos metu įgytą turtą, jis natūra turtėtų būti priteistas vienam sutuoktiniui, o kitam sutuoktiniui išmokama kompensacija, kadangi toks turto padalijimas atitinka šalių interesus ir norus. Atsižvelgiant į tai, kad atsakovas pareiškė, jog jo interesai yra (duomenys neskelbtini), kur sutuoktiniai turi kito, šiame procese nedalijamo turto, ieškovė prašo padalinti Lietuvoje esanti turtą ir priteisti jai asmeninės nuosavybės teise: butą, adresu (duomenys neskelbtini), su jame esančiais baldais, ir automobilį „Audi A4“, vals. Nr. (duomenys neskelbtini) viso prašomo ieškovei priteisti turto rinkos vertė 225 540 Eur, o atsakovui asmeninės nuosavybės teise priteisti automobilį „BMW 318D“, vals. Nr. (duomenys neskelbtini), ekonominės veiklos (duomenys neskelbtini) įrenginius bei baldus (išskyrus vaikų poreikiams tenkinti skirtus baldus), kurie po gyvenamojo namo (duomenys neskelbtini), pardavimo liko bute, adresu (duomenys neskelbtini), viso prašomo priteisti atsakovui turto rinkos vertė 63 660 Eur. Kadangi ieškovei tenka daugiau santuokos metu įgyto turto, todėl ieškovė privalo kompensuoti atsakovui 81 095 Eur. Taip pat vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 3.70 straipsniu ieškovė reikalauja grąžinti jai atsakovui padovanotą buto, esančio (duomenys neskelbtini), dalį bei 1/240 dalį žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini).

1.6.                              Pagal žemės sklypo, gyvenamojo namo ir pirties, esančių adresu (duomenys neskelbtini), pirkimo-pardavimo sutartį atsakovas iš pirkėjų gavo 400 000 Eur, iš kurių 20 000 Eur avansu buvo sumokėti į atsakovo sąskaitą (duomenys neskelbtini) banke, 60 000 Eur buvo pervesti į atsakovo sąskaitą (duomenys neskelbtini) banke sutarties pasirašymo dieną, o 320 000 Eur buvo pervesti dalimis: 128 546,07 Eur buvo pervesti į kreditoriaus „(duomenys neskelbtini)“, AB sąskaitą asmeninės atsakovo paskolos dengimui, o 191 453,93 Eur buvo pervesti į atsakovo asmeninę sąskaitą „(duomenys neskelbtini)“, AB. Kadangi žemės sklypas, kurio rinkos vertė buvo 22 014 Eur, priklausė atsakovui asmeninės nuosavybės teise, tai atsakovas nuslėpė nuo ieškovės ir panaudojo savo poreikiams tenkinti šeimos pinigus 377 986 Eur sumoje, iš kurių 128 546,07 Eur panaudojo savo paskolai „(duomenys neskelbtini)“, AB padengti, savo motinai D. K. pervedė 93 600 Eur, padengė savo paskolą „(duomenys neskelbtini)“ banke 16 633,30 Eur, pats sau suteikė 94 000 Eur paskolą, pervedant pinigus į „(duomenys neskelbtini)“ banką bei išleido kitiems asmeniniams tikslams. Ieškovė turi teise į ½ dalį šeimos lėšų, gautų pardavus gyvenamąjį namą ir pirtį, kas sudaro 188 993 Eur. 

1.7.                              Taip pat atsakovas privalo kompensuoti ieškovei už bendrosios jungtinės nuosavybės sumažinimą dėl jo asmeninės prievolės mokėti paskolą vykdymo, t. y. ½ dalį laikotarpiu nuo 2009 m. birželio 12 d. iki 2021 m. gruodžio 25 d. išmokėtą „(duomenys neskelbtini)“, AB pagal kredito sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) kredito ir palūkanų dalį, kas sudaro 59 948,41 Eur.

1.8.                              Atsakovas, pažeidžiant teisės normas, reglamentuojančias bendro turto valdymą, bei sutuoktinių lojalumo principą, veikdamas savanaudiškais tikslais, siekiant finansiškai ieškovę nubausti, pasisavino sau teisę disponuoti šeimos turtu, t. y. išnuomojant butus (duomenys neskelbtini), bei (duomenys neskelbtini), ir visus nuompinigius pasilikdavo sau. Pagal ieškovės paskaičiavimus tokios atsakovo grynos pajamos už 2022 metus sudarė 17 800 Eur, o už 2023 metų 8 mėnesius – 16 000 Eur, todėl atsakovas privalo ieškovei kompensuoti 16 900 Eur.

1.9.                              Taip pat ieškovė privalo kompensuoti atsakovui už šeimos turto sumažėjimą vykdant jos asmeninės paskolos Luminor Bankui AS ½ dalį laikotarpiu nuo 2009 m. birželio 30 d. iki 2021 m. gruodžio 26 d. grąžinto kredito bei palūkanų pagal 2006 m. lapkričio 3 d. kredito sutartį Nr. (duomenys neskelbtini), kas sudaro 16 565,09 Eur.

2.       Atsakovas pateikė atsiliepimą į ieškinį, kuriuo su ieškiniu nesutinka, prašo ieškinį atmesti ir priteisti patirtas bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepimas grindžiamas tokiais esminiais argumentais:

2.1.                              Ieškovės reikalavimas dėl santuokos nutraukimo dėl atsakovo kaltės yra nepagrįstas, o ieškinyje nurodytos aplinkybės - melagingos. Atsakovas tinkamai vykdė savo kaip sutuoktinio pareigas, o santuoka nutrūko dėl ieškovės kaltės: ieškovė santuokos metu praktiškai nedirbo ir nesiekė įsidarbinti, nesirūpino buitimi, nepalaikydavo atsakovo sprendimų, nuolat reiškė įvairius nepasitenkinimus. Ieškovei rūpėjo tik lengvas ir nerūpestingas gyvenimas, pasilinksminimai su draugais, o atsakovas jai buvo tik pinigų uždirbimo įrankis, jog ieškovė galėtų gerai gyventi ir niekuo nesirūpinti. Vienintelis dalykas, kuriuo rūpinosi ieškovė, tai jos asmeninio buto nuoma. Atsakovui nežinoma, kad ieškovė būtų norėjusi kur nors įsidarbinti ar lankyti kursus. Tuo tarpu atsakovas daug dirbo, rūpinosi namais, kito šalių turimo turto priežiūra ir nuoma, prižiūrėjo vaikus. Visas santuokos metu nupirktas bendras turtas įgytas atsakovo pastangų ir darbo dėka. Todėl ieškovės nurodoma aplinkybė, kad ji turėjo prašyti pinigų buvo sąlygota jos pačios veiksmų (neveikimo), ir tokia situacija ieškovę ilgus metus tenkino. Atsakovui 2013 metais sunkiai susirgus, ieškovei jo sveikata, slauga ir sunki reabilitacija nerūpėjo. Atsakovui pasveikus, jo elgesys, priešingai nei nurodo ieškovė, nepasikeitė. Baimės užsikrėsti nebuvo jokios ir bendravimas nepasikeitė nei su ieškove, nei su dukra. Ieškovės nurodomas aplinkybes, neva atsakovas po ligos vengė fizinio kontakto su ieškove, paneigia jau vien tas faktas, kad (duomenys neskelbtini) gimė sūnus. Nuolat psichologiškai spaudžiamas ieškovės, sutiko išvykti gyventi į (duomenys neskelbtini). Nuo 2017 m. rugsėjo mėn. šeima išvažiavo gyventi į (duomenys neskelbtini). Todėl neatitinka tikrovės ieškovės nurodoma aplinkybė, kad šeima iki 2018 m. spalio mėn. gyveno name (duomenys neskelbtini). Ir gyvendama (duomenys neskelbtini) ieškovė niekur nedirbo. Nereikalavo, kad ieškovė perrašytų visą turtą jo vardu: 2020 m. rugpjūčio 21 d. ieškovė padovanojo atsakovui ½ dalį buto, adresu (duomenys neskelbtini), kadangi šis butas už šalių pinigus buvo nupirktas ieškovės motinos vardu, ir dovanojimo sandoriais buvo įgyvendinta tikroji šalių valia įgyti butą šalių nuosavybėn. Jokio terorizavimo, kaip nurodo ieškovė, dėl šio buto dovanojimo nebuvo. Taip pat 2020 metais šalys buvo susitarusios, kad ieškovė padovanos atsakovui savo dalį buto, adresu (duomenys neskelbtini). Toks šalių susitarimas buvo dėl to, jog ieškovė pripažino, kad ji nėra prisidėjusi prie šio buto įgijimo, nes jis buvo įgytas už atsakovo asmenines lėšas. Šalys buvo suderinusios notarą, sutarties tekstą, tačiau dėl nežinomų priežasčių ieškovė persigalvojo. Vėlgi, jokio spaudimo, žeminimo ar šaipymosi iš atsakovo pusės nebuvo, viskas vyko laisva šalių valia. Atitinkamai ieškovei persigalvojus, sandoris nebuvo įvykdytas. Ieškovė dar 2018 metų pabaigoje planavo skirtis su atsakovu ir būtent ieškovės sprendimu šalys nuo 2021 m. gruodžio 26 d. nebegyvena kartu. Pablogėjus tarpusavio santykiams, siūlė ieškovei ieškoti pagalbos, siekiant išsaugoti santuoką, tačiau ieškovė kategoriškai atsisakė tai daryti, nedėjo jokių pastangų šeimai išsaugoti. Ieškovės elgesys tapo vis žiauresnis ir atgrasesnis atsakovo atžvilgiu, ji pradėjo nuteikinėti vaikus prieš atsakovą, į kiekvieną sutuoktinių nesutarimą įtraukdavo vaikus, specialiai keldavo konfliktus vaikų akivaizdoje. Ieškovė nurodo, kad 2022 m. lapkričio mėn. aptiko atsakovą su buto nuomininke viename iš butų (duomenys neskelbtini), todėl neva dėl atsakovo neištikimybės nebesitiki išsaugoti santuokos ir laiko tai viena iš santuokos nutraukimo priežasčių. Nurodė, kad visada buvo ištikimas ieškovei ir gyvendamas su šeima niekada nevykdavo į kitus butus nakvoti, kaip nurodo ieškovė. Laiko, kad būtent ieškovė pažeidė lojalumo, tarpusavio pagalbos ir paramos, visapusiško rūpinimosi šeima ir vaikais bei kitas pareigas, todėl santuoka nutrauktina dėl ieškovės kaltės.

2.2.                              Nesutinka, kad šalys iki santuokos sudarymo vedė bendrą ūkį ir kad ieškovė yra prisidėjusi prie gyvenamojo namo ir pirties (duomenys neskelbtini), statybos. Šalys nors ir susipažino 2005 m. gruodžio mėn., tačiau vyko tik draugiškas bendravimas, mezgėsi santykiai, vienas pas kitą atvažiuodavo, o kartu gyventi pradėjo tik 2008 m. rudenį, kai atsakovas pakvietė ieškovę gyventi į jau įrengtą namą bei pirtį (duomenys neskelbtini). Visi namo ir pirties statybos ir įrengimo darbai buvo atlikti dar iki santuokos su ieškove iš atsakovo lėšų. Jokios namo ar pirties statybos nebuvo finansuojamos iš ieškovės lėšų, pati ieškovė ėmė paskolą savo buto (duomenys neskelbtini), įsigijimui. Ieškovė nepateikė jokių įrodymų, kad ji iki santuokos mokėjo už namo statybą ar įrengimą. Todėl šis turtas ir po jo pardavimo gautos lėšos yra asmeninė atsakovo nuosavybė, todėl nėra pagrindo iš atsakovo priteisti ieškovei 188 993 Eur kompensacijos. Juolab, kad 128 546,07 Eur buvo panaudota paskolos „(duomenys neskelbtini)“, AB pagal 2005 m. rugpjūčio 31 d. kredito sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) grąžinimui. Ši paskola buvo paimta ir panaudota būtent gyvenamojo namo ir pirties (duomenys neskelbtini). statybai. Todėl pardavus šiuos objektus, buvo padengtas paskolos likutis. Atitinkamai be šios paskolos pastatai nebūtų pastatyti ir parduoti už sutartyje numatytą kainą. Ieškovė nepagrįstai siekia dvigubos naudos, t. y. tiek lėšų, gautų iš turto pardavimo, tiek kompensacijos už paskolos grąžinimą, kuri buvo paimta to turto sukūrimui. Be to, likusios iš turto pardavimo gautos lėšos buvo panaudotos turtui (duomenys neskelbtini) įsigyti – 2022 m. balandžio 13 d. pirktas butas (duomenys neskelbtini) (už 70 559,87 Eur), 2022 m. gegužės 9 d. pirktas butas (duomenys neskelbtini) (už 101 700,99 Eur), įsigyti 5 (penki) prekybos automatai (už 18 770 Eur). Viso atsakovas už šį turtą (tiek jo įsigijimą, tiek mokesčiams ir kitoms išlaidoms padengti) sumokėjo 191 029,46 Eur. Ieškovė šį turtą tiek pirminiame, tiek patikslintame ieškinyje laiko bendru sutuoktinių turtu. Jei ieškovė šį turtą laiko bendru, o jis buvo įgytas už lėšas, gautas pardavus turtą (duomenys neskelbtini), ieškovė nepagrįstai vėl siekia dvigubos naudos, t. y. tiek kompensacijos už gautas lėšas iš turto pardavimo, tiek turto, kuris buvo įgytas iš tų lėšų.  

2.3.                              Nesutinka, kad yra pasisavinęs ieškovės asmeninius daiktus: kompiuterį „HP“, džiovyklę bei „(duomenys neskelbtini)“ radiją - patefoną. Kai buvo parduotas žemės sklypas su namu (duomenys neskelbtini), tam tikri name buvę baldai ir daiktai buvo pervežti pas atsakovo tėvus, nes nebuvo kur jų laikyti, šeima gyveno (duomenys neskelbtini). Atsakovo tėvai sutiko šiuos daiktus palaikyti. Todėl šiuo metu vaikų baldai ir kiti keli daiktai yra laikomi pas atsakovo tėvus. Ieškovei tai yra žinoma, atsakovas ne kartą nurodė, jog ji viską gali pasiimti, tik tegul informuoja, kada ketina atvykti. Taigi atsakovas nėra jų pasisavinęs. Tuo tarpu ieškovės minimo kompiuterio „HP“ ir džiovyklės atsakovas net neturi.

2.4.                              Atsakovas sutinka su ieškovės nurodoma buto, adresu (duomenys neskelbtini), verte, tačiau nesutinka su ieškovės nurodomu turto padalijimu ir prašo šį turtą priteisti atsakovui bei nukrypti nuo lygių dalių principo. Atsižvelgiant į tai, kad atsakovas savo asmeninėmis lėšomis, sudariusiomis 20 procentų viso buto įsigijimo kainos, prisidėjo prie bendrosios jungtinės nuosavybės įsigijimo, atsakovas prašo nukrypti nuo sutuoktinių lygių dalių principo, atsakovui priteisiant 60 procentų šio turto, t. y. 3/5 dalis buto, o ieškovei 40 procentų šio turto - 2/5 dalis buto. Atsižvelgiant į šias proporcijas ir tai, kad esant šalių konfliktiniams santykiams nebūtų galimybių šiuo turtu šalims bendrai naudotis, atsakovas prašo po santuokos nutraukimo jam priteisti natūra visą butą, ieškovei išmokant kompensaciją.

2.5.                              Atsakovas sutinka, kad po santuokos nutraukimo automobilis „BMW 318D” būtų priteistas atsakovui, o automobilis „Audi A4“ - ieškovei, tačiau nesutinka su ieškovės nurodytomis šio turto vertėmis, nes jos neatitinka rinkos kainų. Taip pat atsakovas nesutinka, kad į dalintino turto balansą būtų įtraukti ekonominės veiklos (duomenys neskelbtini) įrenginiai, taip pat nesutinka su nurodoma įrenginių verte. Atsakovas (duomenys neskelbtini) 2022 m. balandžio 9 d. įregistravo ekonominę veiklą - maisto punktai ir gėrimų automatai. Jokio atskiro juridinio asmens (įmonės) įsteigto nėra, taip pat nėra registruotas ieškovės nurodytas „(duomenys neskelbtini)“ prekių ženklas atsakovo vardu. Atsakovas yra tik įrengęs 5 (penkis) maisto ir gėrimų automatus, kurių vertė rinkoje šiuo metu siekia apie 2 500 Eur (vidutinė vieno kaina apie 500 Eur). Ieškovė niekaip nepagrindė nurodomos 50 000 Eur šio turto vertės, kuri neatitinka realios automatų kainos, taigi yra nepagrįsta. Šie automatai nėra dalintinas sutuoktinių turtas, kadangi atsakovas juos įsigijo iš asmeninio žemės sklypo ir namo (duomenys neskelbtini) pardavimo gautų lėšų, taigi įgijo už asmenines lėšas ir laikoma asmeniniu atsakovo turtu. Jei teismas visgi laikytų priešingai, atsakovas sutinka, kad šie automatai liktų atsakovui, ieškovei išmokant 1 250 Eur kompensaciją. 

2.6.                              Už atsakovo asmenines lėšas dar iki santuokos sudarymo į atsakovo asmeninį butą (duomenys neskelbtini) ir į namą (duomenys neskelbtini) buvo pirkti baldai ir technika, kurie, kai bute (duomenys neskelbtini), sutuoktiniai 2013 metais atliko remonto darbus ir butą įrengė, buvo į šį butą pervežti. Taigi šis turtas priklauso atsakovui asmeninės nuosavybės teise ir nėra dalintinas, o ieškovė turi šį atsakovo asmeninį turtą grąžinti. Be to, dalis ieškovės nurodomų dalintinų baldų, esančių bute (duomenys neskelbtini), yra nusidėvėję, neturi jokios ekonominės vertės ir negali būti naudojami pagal paskirtį, o kita dalis baldų yra mažesnės vertės, nei nurodo ieškovė. Atsakovas butą (duomenys neskelbtini), po santuokos nutraukimo prašo priteisti atsakovui asmeninės nuosavybės, todėl ir baldai šiame bute po santuokos nutraukimo turėtų būti priteisti atsakovo nuosavybėn.

2.7.                              Nesutinka, kad ieškovės vertybinių popierių sąskaitoje turimi vertybiniai popieriai yra įgyti iki santuokos sudarymo. Nors ieškovė 2008 m. kovo 12 d. – 2008 m. liepos 23 d. laikotarpiu sudarė pavedimus pirkti investicinių fondų vienetus, tačiau pavedimai pirkti investicinių fondų vienetus nereiškia vertybinių popierių įgijimo. Tai yra tik pavedimas pirkti, o pirkimas yra atskiras sandoris, kuris gali būti įvykdytas vėliau, nei gautas pavedimas ir perkama-parduodama ne vieną kartą. 

2.8.                              2017 m. gruodžio 4 d. ir 2017 m. gruodžio 12 d. atsakovas pirko 2 (du) paspirtukus (vieną kurių mini ieškovė). Dar 2 (du) paspirtukus (suaugusiojo ir vaiko) šeima atsivežė iš Lietuvos į (duomenys neskelbtini) ir kiekvienas šeimoje turėjo po savo paspirtuką, jais atitinkamai be jokių ginčų naudojosi. Ieškovė meluoja, kad šis paspirtukas buvo kalėdinė dovana jai 2018 metais, nes paspirtukas buvo pirktas atsakovui ir ne 2018 metais, o 2017 metais. Todėl tai nėra ieškovės asmeninė nuosavybė, ir negali būti tenkinamas reikalavimas įpareigoti šį paspirtuką perduoti ieškovei. Atsakovas minimą paspirtuką išvytas iš namų pasiėmė. Ieškovei liko paspirtukas „(duomenys neskelbtini)“, kuriuo ji naudojasi, ir vaikams liko jų paspirtukai. Taigi šalys šį turtą jau pasidalino gera valia. Be to, 2017 metais įgyto paspirtuko vertė po 7 (septynių) metų tikrai nėra ieškovės nurodoma ir siekia apie 110 Eur.  

2.9.                              Nesutinka su ieškovės teiginiu, kad pasisavino nuompinigius iš buto (duomenys neskelbtini), bei (duomenys neskelbtini), nuomos, todėl neva privalo kompensuoti ieškovei 16 900 Eur. Ieškovė niekaip nepagrindė savo skaičiavimų, kad atsakovas gavo nurodomas grynąsias nuomos pajamas. Atsakovas tokių ieškovės nurodytų pajamų negavo. Atsakovas nuomoja tik butą (duomenys neskelbtini), ir negavo nuompinigių už butą (duomenys neskelbtini). Atsakovas už buto nuomą 2022 metais ir 2023 metais gavo 19 440 Eur. Tačiau atsakovas turėjo 284 Eur išlaidų už verslo liudijimą ir 78,20 Eur bei 85,93 Eur už šio buto draudimą 2022 metais ir 2023 metais, taip pat sumokėjo 1 200 Eur už vonios remontą 2022 metais, kai buvo užlietas kaimynas. Likusi pajamų dalis sudaro 17 791,87 Eur, todėl ieškovės dalis sudaro 8 895,94 Eur. Atsakovas 2022 metais pervedė ieškovei 4 597 Eur nuompinigių. Todėl už (duomenys neskelbtini) buto nuomą ieškovei iš atsakovo priteistina 4 262,94 Eur kompensacija.

2.10.                      Nesutinka su reikalavimu grąžinti ieškovės nuosavybėn atsakovui 2020 m. rugpjūčio 21 d. padovanotą ½ dalį buto, adresu (duomenys neskelbtini), bei 1/240 dalį žemės sklypo, adresu (duomenys neskelbtini), kadangi neegzistuoja Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 3.70 straipsnio taikymo sąlygos. Be to, ieškovė padovanojo atsakovui šį nekilnojamąjį turtą, kadangi šis butas ir dalis žemės sklypo už šalių pinigus buvo nupirktas ieškovės motinos I. R. vardu. Atitinkamai 2020 m. rugpjūčio 3 d. ieškovės motina padovanojo šį turtą ieškovei, o ieškovė 2020 m. rugpjūčio 21 d. padovanojo pusę šio turto atsakovui. Taigi šiais sandoriais buvo įgyvendinta tikroji šalių valia įgyti butą šalių bendrojon nuosavybėn.

3.       Atsakovas pareiškė priešieškinį, kurį vėliau tikslino, ir 2024 m. rugpjūčio 8 d. patikslintu priešieškiniu (reg. Nr. DOK-37868) prašo: 1) santuoką, įregistruotą (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) miesto Civilinės metrikacijos skyriuje, įrašo Nr. (duomenys neskelbtini), tarp ieškovės ir atsakovo, nutraukti dėl ieškovės kaltės; 2) po santuokos nutraukimo ieškovei palikti pavardę – „K.“, atsakovui – „K.“; 3) priteisti atsakovui iš ieškovės 1 000 Eur neturtinės žalos atlyginimą dėl santuokos nutraukimo dėl kito sutuoktinio kaltės; 4) priteisti atsakovui iš ieškovės 17 666,82 Eur skolą; 5) priteisti atsakovui iš ieškovės 61 176 Eur kompensaciją už atsakovo asmeninių lėšų panaudojimą santuokos metu; 6) nukrypti nuo sutuoktinių lygių dalių principo ir atsakovui po santuokos nutraukimo priteisti 3/5 dalis buto, adresu (duomenys neskelbtini), o ieškovei priteisti 2/5 dalis buto, adresu (duomenys neskelbtini), ir po santuokos nutraukimo visą 209 000 Eur vertės butą natūra priteisiant atsakovui asmeninės nuosavybės teise, ieškovei iš atsakovo priteisiant 83 600 Eur kompensaciją; tenkinus šį reikalavimą iš ieškovės priteistiną 61 176 Eur kompensaciją sumažinti 28 962 Eur suma ir iš ieškovės priteisti 46 695 Eur kompensaciją; netenkinus šio reikalavimo atsakovui po santuokos nutraukimo asmeninės nuosavybės teise priteisti 209 000 Eur vertės butą, adresu (duomenys neskelbtini), ieškovei iš atsakovo priteisiant 104 500 Eur kompensaciją; 7) po santuokos nutraukimo atsakovui asmeninės nuosavybės teise priteisti 4 000 Eur vertės automobilį „BMW 318D“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), ieškovei iš atsakovo priteisiant 2 000 Eur kompensaciją; 8) po santuokos nutraukimo ieškovei asmeninės nuosavybės teise priteisti 6 800 Eur vertės automobilį „Audi A4“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) atsakovui iš ieškovės priteisiant 3 400 Eur kompensaciją; 9) po santuokos nutraukimo ieškovei asmeninės nuosavybės teise priteisti stogo bagažinę „(duomenys neskelbtini)“, 230 Eur vertės, atsakovui priteisiant 115 Eur kompensaciją; 10) po santuokos nutraukimo ieškovei asmeninės nuosavybės teise priteisti: 52,60333 vnt. vertybinių popierių „(duomenys neskelbtini)”, 158,61 Eur vertės, atsakovui iš ieškovės priteisiant 79,31 Eur kompensaciją; 1,9825 vnt. vertybinių popierių „(duomenys neskelbtini)”, 117,12 Eur vertės, atsakovui iš ieškovės priteisiant 58,56 Eur kompensaciją; 3,15146 vnt. vertybinių popierių „(duomenys neskelbtini)“, 7,96 Eur vertės, atsakovui iš ieškovės priteisiant 3,98 Eur kompensaciją; 9,8723 vnt. vertybinių popierių „(duomenys neskelbtini)“, 219,49 Eur vertės, atsakovui iš ieškovės priteisiant 109,75 Eur kompensaciją; 11) po santuokos nutraukimo atsakovui priteisti baldus ir daiktus, esančius bute (duomenys neskelbtini): sofą (trivietę) 0 Eur vertės, sofą (dvivietę) 150 Eur vertės, staliuką prie sofos 40 Eur vertės, toršerą 0 Eur vertės, valgomąjį stalą ir kėdes 0 Eur vertės, televizorių 45 Eur vertės, komodą 80 Eur vertės, mikrobangų krosnelę 30 Eur vertės, dvigulę lovą su čiužiniu 150 Eur vertės, naktinį staliuką (2 vnt.) 50 Eur vertės, naktinę lempą (2 vnt.) 12 Eur vertės, viengulę lovą su čiužiniu 80 Eur vertė, fotelį 40 Eur vertė, skalbimo mašiną 100 Eur vertė, spintą su veidrodžiais 120 Eur vertės, staliuką prie veidrodžio 50 Eur vertės, veidrodį koridoriuje 30 Eur vertės, ieškovei iš atsakovo priteisiant 488,50 Eur kompensaciją; 12) po santuokos nutraukimo ieškovei priteisti baldus ir daiktus, esančius bute (duomenys neskelbtini): svetainės sofą „(duomenys neskelbtini)“ 1 000 Eur vertės, valgomąjį stalą ir 6 kėdes 1 600 Eur vertės, spintą svetainėje 300 Eur vertės, fotelį (odinį) 500 Eur vertės, komodą koridoriuje, sendintą metalu 1 200 Eur vertės, svetainės spintą antikvarinę (tamsus medis) 1 000 Eur vertės, toršerus (3 vnt.) 300 Eur vertės, šaldytuvą „Ikea“ 200 Eur vertės, indaplovę „Ikea“ 300 Eur vertės, skalbimo mašiną „Samsung“ 500 Eur vertės, paveikslą svetainėje „(duomenys neskelbtini)“ 200 Eur vertės, veidrodį koridoriuje „Ikea“ 50 Eur vertės, kompiuterį „HP“ 500 Eur vertės, fotelį šviesų „(duomenys neskelbtini)“ 300 Eur vertės, printerį „Philips“ 250 Eur vertės, video kamerą „Sony“ 500 Eur vertės, dvigulę lovą su čiužiniu „Ikea“ 800 Eur vertės, staliukus prie lovos (2 vnt.) „(duomenys neskelbtini)“ 500 Eur vertės, stumdomą miegamojo spintą „Ikea“ 600 Eur vertės, atsakovui iš ieškovės priteisiant 5 300 Eur kompensaciją; 13) pripažinti, kad pagal 2021 m. spalio 25 d. nekilnojamųjų daiktų pirkimo - pardavimo sutartį, pardavus atsakovo asmeninės nuosavybės teise turėtą žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), adresu (duomenys neskelbtini), iš 400 000 Eur gauti 75 280 Eur yra asmeninė atsakovo nuosavybė; 14) pripažinti, jog pastatas - gyvenamasis namas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ir pastatas- pirtis, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), adresu (duomenys neskelbtini), atsakovui priklausė asmeninės nuosavybės teise ir pagal 2021 m. spalio 25 d. nekilnojamųjų daiktų pirkimo - pardavimo sutartį, pardavus pastatą-gyvenamąjį namą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ir pastatą-pirtį, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), adresu (duomenys neskelbtini), iš 400 000 Eur gauti 317 400 Eur už pastatą - gyvenamąjį namą ir 7 320 Eur už pastatą-pirtį yra asmeninė atsakovo nuosavybė; tenkinus šį reikalavimą iš atsakovo priteisti ieškovei 32 597,73 Eur kompensaciją už prievolių kreditoriui „(duomenys neskelbtini)“, AB pagal kredito sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) vykdymą santuokos metu, taip pat reikalavimą dėl kompensacijos už atsakovo asmeninių lėšų panaudojimą santuokos metu sumažinti kompensaciją 54 049,23 Eur suma ir priteisti 34 151,50 Eur kompensaciją; o netenkinus šio reikalavimo - iš ieškovės priteisti 27 024,62 Eur kompensaciją už atsakovo grąžintą kredito dalį „(duomenys neskelbtini)“, AB pagal kredito sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) iš atsakovo asmeninių lėšų; 15) priteisti atsakovui iš ieškovės 17 484,54 Eur kompensaciją už prievolių kreditoriui Luminor Bank AS pagal kredito sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) vykdymą santuokos metu; 16) priteisti atsakovui iš ieškovės 11 056,58 Eur kompensaciją už gautas nuomos pajamas; 17) įpareigoti ieškovę per 7 dienas nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos atsakovui ar jo nurodytam asmeniui perduoti šiuos atsakovui asmeninės nuosavybės teise priklausančius: minkštą baldų komplektą „(duomenys neskelbtini)“ su staliuku (4 345 Eur vertės), komodą su stalčiais (1 448 Eur vertės), DVD grotuvą „Philips“ su kolonėlėmis (500 Eur vertės), televizorių „Panasonic“ (500 Eur vertės), televizoriaus staliuką (200 Eur vertės), dulkių siurblį „Philips“ (350 Eur vertės), čiužinį „(duomenys neskelbtini)“ (200 Eur vertės), 2 vnt. paveikslų su (duomenys neskelbtini) vaizdais (200 Eur vertės), televizorių „Sony“ (500 Eur vertės), televizoriaus staliuką (200 Eur vertės); 18) priteisti atsakovui iš ieškovės 48 102,37 Eur kompensaciją už bendrosios jungtinės nuosavybės sumažėjimą; 19) pripažinti, kad po santuokos nutraukimo įsipareigojimai kreditoriui A. K. pagal 2018 m. kovo 7 d. pavedimu gautą paskolą 20 000 Eur sumai yra solidari ieškovės ir atsakovo prievolė; 20) pripažinti negaliojančiais apsimestinius sandorius – 2012 m. lapkričio 12 d. pirkimo-pardavimo sutartį Nr. (duomenys neskelbtini), sudarytą tarp I. R. ir UAB „Pamario troba”, kuria buvo įgytas butas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), adresu (duomenys neskelbtini), ir 1/120 dalis žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), adresu (duomenys neskelbtini), 2019 m. sausio 22 d. Nuosavybės teisės liudijimą Nr. (duomenys neskelbtini), patvirtintą (duomenys neskelbtini) miesto 4-ojo notaro biuro notarės I. M., 2019 m. sausio 30 d. Paveldėjimo teisės pagal įstatymą liudijimą Nr. (duomenys neskelbtini), išduotą (duomenys neskelbtini) miesto 4-ojo notaro biuro notarės I. M., 2020 m. rugpjūčio 3 d. dovanojimo sutartį, sudarytą tarp I. R. ir A. K., kuria butas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), adresu (duomenys neskelbtini), ir 1/120 žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), adresu (duomenys neskelbtini), padovanotas ieškovei A. K., ir 2020 m. rugpjūčio 21 d. dovanojimo sutartį, sudarytą tarp ieškovės A. K. ir atsakovo A. K., kuriuo ½ dalis buto, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), adresu (duomenys neskelbtini), ir 1/240 dalis žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), adresu (duomenys neskelbtini), padovanota atsakovui A. K., ir pripažinti, kad 2012 m. lapkričio 12 d. pirkimo-pardavimo sutartimi butas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), adresu (duomenys neskelbtini), ir 1/120 dalis žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), adresu (duomenys neskelbtini), buvo įgyti ieškovės A. K. ir atsakovo A. K. kaip bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė ir po santuokos nutraukimo padalinti šį 123 276 Eur vertės turtą ieškovei A. K. ir atsakovui A. K. po ½ dalį; netenkinus šio reikalavimo atsakovui A. K. iš atsakovės I. R. priteisti 52 384,73 Eur už pusę sutuoktinių bendrų lėšų panaudojimą buto, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), adresu (duomenys neskelbtini), ir 1/120 dalies žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), adresu (duomenys neskelbtini), įgijimui ir įrengimui; 21) priteisti iš ieškovės patirtas bylinėjimosi išlaidas. Priešieškinis grindžiamas tokiais esminiais argumentais:

3.1.                      Atsakovas iki santuokos sudarymo nuo 1998 metų dirbo transporto srityje, gaudavo geras pajamas ir asmeninės nuosavybės teise buvo įgijęs nekilnojamojo turto. Ieškovė iki 2008 metų pabaigos gyveno ir dirbo (duomenys neskelbtini), jos pajamos nebuvo didelės. Šalys kartais susitikdavo – atsakovas atvažiuodavo pas ieškovę, ar ieškovė pas atsakovą. 2007 m. rugsėjo 27 d. už gautą paskolą ieškovė nusipirko butą (duomenys neskelbtini), kadangi planavo gyventi (duomenys neskelbtini). Kadangi ieškovė pati neturėjo pinigų, ieškovei paprašius, atsakovas jai paskolino šio buto remontui ir įrengimui iš viso 61 000 Lt (17 666,82 Eur). Atsakovas 2004 m. rugpjūčio 5 d. asmeninės nuosavybės teise nusipirko sklypą (duomenys neskelbtini), su tikslu jame statyti gyvenamąjį namą, o 2005 m. rugpjūčio 31 d. kredito sutartimi gavus iš banko kreditą su tiksline paskirtimi - namo statybai, 2005 metais pradėjo namo statybas. Namas buvo baigtas, pilnai įrengtas, sutvarkyta aplinka ir tinkamas gyventi dar 2008 metų pradžioje. Atsakovas, pastatęs ir įsirengęs namą, nutarė pasiūlyti ieškovei apsigyventi kartu. Ieškovė pas atsakovą į namą atsikraustė 2008 metų antroje pusėje. Atsakovas pilnai išlaikė ieškovę, apmokėjo jos išlaidas, o (duomenys neskelbtini) pradžioje ieškovė pastojo. (duomenys neskelbtini) sudarė su ieškove santuoką.

3.2.                      Po santuokos sudarymo ieškovė niekur nedirbo, visas šeimos išlaidas apmokėdavo atsakovas, taip pat kas mėnesį papildomai ieškovei į sąskaitą pervesdavo įvairias pinigų sumas, mokėjo ieškovės asmeninę būsto paskolą, rūpinosi UAB „(duomenys neskelbtini)“ veikla. Dukrai paaugus ir pradėjus lankyti darželį, atsakovas ragino ieškovę susirasti darbą, prisidėti prie šeimos aprūpinimo. Tačiau ieškovė pareiškė, kad tai vyras turi išlaikyti šeimą ir ji apskritai nenorinti dirbti, o nori lengvo ir įdomaus gyvenimo, nuolat rodė nepasitenkinimą, kad gyvena atsakovo name, kuris toli nuo miesto, o ji norinti gyventi ten, kur šilta ir daug žmonių. Ieškovė niekada nedirbo jokių darbų nei namo viduje, nei išorėje, jai labiau rūpėjo draugų kompanijos, lankymasis parduotuvėse, kavinėse, svečiuose ir pan. 2012 m. rugpjūčio mėn. atsakovui išėjus iš darbo transporto srityje, prasidėjo sunkus laikotarpis, nes reikėjo galvoti, kaip gauti pajamų ir išlaikyti šeimą. Ieškovė kone kasdien priekaištaudavo, kad atsakovas neužtikrina pakankamų pajamų, tačiau pati ieškovė ir toliau nedirbo ir net nesistengė ieškoti darbo. Nuo 2013 m. sausio mėn. atsakovas įsidarbino nekilnojamojo turto srityje. Ieškovė nepalaikė tokio atsakovo sprendimo iki kol atsakovas pradėjo reguliariai papildyti ieškovės sąskaitą. Atsakovas ir toliau dirbo bei rūpinosi namais, prižiūrėjo ir auklėjo vaikus. Ieškovė ir toliau nedirbo, darbo neieškojo. Jokio susitarimo, kad ieškovė užsiiminės tik vaikų auklėjimu ir prižiūrės bendro turto nuomą niekada nebuvo. 2013 metų vasarą dėl visiško išsekimo atsakovas užsikrėtė pavojinga bakterija, kuri pažeidė jo sąnarius. Ieškovė atsakovu visiškai nesirūpino, nelankė ligoninėje, jai nerūpėjo atsakovo sveikata, slauga ir sunki reabilitacija, ieškovė toliau linksminosi, gėrė, rūkė ir važinėjo po svečius, į miestą. Atsakovas tikėjosi, kad sūnaus gimimas pakeis ieškovę, atpratins ją nuo laisvo gyvenimo būdo, ir ji skirs savo dėmesį šeimai. Atsakovas norėdamas įtikti ieškovei, net metė darbą Lietuvoje ir sutiko išvykti gyventi į (duomenys neskelbtini). Tačiau tai vis tiek nepakeitė ieškovės atgrasaus elgesio ir požiūrio į atsakovą, jų santykius.

3.3.                      Ieškovė dar 2018 metais per (duomenys neskelbtini) atsakovo motinai pasakė, kad nori skirtis su atsakovu, apie tokius planus ji taip pat pradėjo kalbėti ir draugų rate, artimiesiems. Pablogėjus tarpusavio santykiams, atsakovas siūlė ieškovei lankyti seminarus dėl santuokos išsaugojimo ir stiprinimo, ar bent paklausyti seminarų, paskaityti knygas ar pažiūrėti filmą apie santuoką, šeimą ir pagarbą. Ieškovė kategoriškai atsisakė tai daryti, todėl atsakovas vienas pradėjo lankyti seminarus tiek gyvai, tiek internetu, klausyti audio knygas. Ieškovei netiko niekas, ką atsakovas pasiūlydavo, todėl jis prarado viltį bendromis pastangomis ištaisyti pablogėjusią padėtį šeimoje. 2021 m. gruodžio 26 d. atsakovui atskridus iš Lietuvos į (duomenys neskelbtini), ieškovė paėmė atsakovą iš oro uosto ir parvežė ne namo, adresu (duomenys neskelbtini), o nuvežė į kitą butą, adresu (duomenys neskelbtini), bei pasakė, kad atsakovas šeimos namuose nebepageidaujamas, kad gyventų čia ir daugiau pas juos į butą neitų bei atiduotų šio buto raktus. Taigi būtent ieškovės sprendimu šalys nuo 2021 m. gruodžio 26 d. nebegyvena kartu. Laiko, kad dėl šeimos iširimo yra kalta ieškovė, kuri savo elgesiu pažeidė sutuoktinės pareigas, dėl ko šeiminis gyvenimas tapo negalimas. 

3.4.                      Atsakovas dar iki santuokos pardavė savo asmeninį turtą – butą, adresu (duomenys neskelbtini), asmeninės nuosavybės teise iki santuokos įgijo butą, adresu (duomenys neskelbtini), sklypą (duomenys neskelbtini) bei sklypą (duomenys neskelbtini). Vėliau jau santuokos laikotarpiu šis asmeninis atsakovo turtas buvo parduotas ir gauta iš viso 122 352 Eur asmeninių lėšų, kurie santuokos metu buvo panaudoti šeimos poreikių tenkinimui. Iš šių lėšų 100 000 Lt (28 962 Eur) buvo panaudota bendro buto (duomenys neskelbtini), pirkimui, o 54 049,23 Eur panaudota kredito pagal kredito sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) grąžinimui. Paaiškino, kad butas, adresu (duomenys neskelbtini), 2010 m. lapkričio 30 d. pirkimo-pardavimo sutartimi buvo įgytas už 500 000 Lt. Atsakovas 2010 m. lapkričio 29 d. pervedė ieškovei 100 000 Lt (28 962 Eur) į jos (duomenys neskelbtini) banko sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini) ir ieškovė, persivedusi šią sumą iš savo litinės sąskaitos į eurinę (duomenys neskelbtini) banko sąskaitą, pervedė šią sumą už buto (duomenys neskelbtini), pirkimą pardavėjo kreditoriui. Taigi buto (duomenys neskelbtini), 20 procentų kainos buvo sumokėta iš atsakovo asmeninių lėšų, todėl atsakovas prašo nukrypti nuo sutuoktinių lygių dalių principo, atsakovui priteisiant 60 procentų šio turto (3/5 dalis buto), o ieškovei - 40 procentų šio turto (2/5 dalis buto). Kadangi esant šalių konfliktiniams santykiams nebūtų galimybių šiuo turtu šalims bendrai naudotis, taip pat atsižvelgiant į tai, kad atsakovas šiuo butu visada rūpinosi ir rūpinasi, atsakovas pats yra iš (duomenys neskelbtini), šiame mieste gyvena jo tėvai, tuo tarpu ieškovės su šiuo miestu niekas nesieja, atsakovas prašo po santuokos nutraukimo jam priteisti natūra visą butą, ieškovei išmokant 83 600 Eur kompensaciją. Netenkinus reikalavimo dėl nukrypimo nuo lygių dalių principo, atsakovas prašo priteisti turtą atsakovui, ieškovei išmokant 104 500 Eur kompensaciją ir priteisti iš ieškovės 14 481 Eur kompensaciją už panaudotą atsakovo asmeninių lėšų dalį ieškovės turto daliai įgyti. Atsakovui asmeninės nuosavybės teise priteisus butą, ir baldai, esantys šiame bute, po santuokos nutraukimo turėtų būti priteisti atsakovo nuosavybėn, ieškovei priteisiant 488,35 Eur kompensaciją.  

3.5.                      Šalys santuokos metu taip pat įgijo 2 (du) automobilius ir stogo bagažinę. Šį turtą šalys yra faktiškai pasidalinusios: ieškovė automobiliu „Audi A4“ naudojasi, ant šio automobilio yra sumontuota stogo bagažinė „(duomenys neskelbtini)“, automobilis „BMW 318D“ yra nenaudojamas. Taigi atsakovui priteisus automobilį „BMW 318D“ 4 000 Eur vidutinės rinkos vertės, o ieškovei - automobilį „Audi A4“ 6 800 Eur vidutinės rinkos vertės, atsakovui iš ieškovės priteistina 1 400 Eur kompensacija už atitenkantį didesnės vertės turtą. Ieškovei priteisus stogo bagažinę „(duomenys neskelbtini)“, kurios vertė 230 Eur, atsakovui priteistina 115 Eur kompensacija. Taip pat ieškovės vertybinių popierių sąskaitoje esantys vertybiniai popieriai priteistini ieškovei, atsakovui išmokant kompensaciją. Be to, ieškovė su vaikais gyvena (duomenys neskelbtini), naudojasi ten esančiais šalių santuokos metu įgytais daiktais ir baldais, todėl po santuokos nutraukimo šie baldai ir daiktai turėtų būti priteisti ieškovės nuosavybėn, atsakovui priteisiant 5 300 Eur kompensaciją.  

3.6.                      Atsakovas ant 2004 m. rugpjūčio 5 d. asmeninės nuosavybės teise nusipirko žemės sklypo, adresu (duomenys neskelbtini), 2005 m. rugpjūčio 31 d. kredito sutartimi gavus iš tuometinio AB banko „(duomenys neskelbtini)“ kreditą su tiksline paskirtimi – namo statybai, 2005 metais, dar iki pažinties su ieškove, pradėjo namo statybas. Taip pat atsakovui finansiškai padėjo tėvai, 2004 – 2008 metų laikotarpiu paskolindami jam per 7 (septynis) kartus 226 500 Lt (65 599 Eur). Pastatas jau 2006 metais buvo įregistruotas kaip atsakovo asmeninė nuosavybė su 64 procentų baigtumu, hipotekos sutartimi įkeistas atsakovo kreditoriui. Namas buvo 100 procentų baigtas, pilnai įrengtas ir tinkamas gyventi dar 2008 metų pradžioje, t. y. iki santuokos su ieškove. Atsakovas nesureikšmino teisinio formalumo jau 2008 metais įregistruoti statybos užbaigimą. (duomenys neskelbtini) (4 mėn. po santuokos) buvo tik patikslinti kadastro duomenys su 100 procentų baigtumu, pastatas pripažintas tinkamu naudoti ir atitinkamai įregistruotas Nekilnojamojo turto registre (duomenys neskelbtini) (6 mėn. po santuokos). Po santuokos sudarymo jokie statybos darbai nebuvo vykdomi, todėl šis turtas pripažintinas atsakovo asmenine nuosavybe. 2021 m. spalio 25 d. pirkimo - pardavimo sutartimi buvo parduotas atsakovo asmeninis žemės sklypas ir jo priklausiniai: pastatas-gyvenamasis namas, pastatas-pirtis, adresu (duomenys neskelbtini). Ieškovė pirkimo-pardavimo sutartyje buvo nurodyta tik dėl to, jog formaliai statiniai buvo įregistruoti santuokos metu, tačiau sandorio sudaryme nedalyvavo, juo nesidomėjo, išdavė atsakovui įgaliojimą, kuriuo ji įgaliojo atsakovą savo nuožiūra disponuoti žemės sklypu ir statiniais, bei gauti pinigus į savo sąskaitą. Atitinkamai visa 400 000 Eur pardavimo kaina buvo sumokėta į atsakovo sąskaitą ir ieškovė niekada tam neprieštaravo ir jokių pretenzijų pervesti jai pusę sumos nereiškė.

3.7.                      Santuokos laikotarpiu atsakovo asmeninių prievolių vykdymui kreditoriui „(duomenys neskelbtini)“, AB pagal kredito sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) viso buvo išmokėta 247 790,76 Eur kredito, kurio 182 595,30 Eur grąžinta iš asmeninių lėšų. Taigi likusi grąžinto kredito dalis santuokos metu sudaro 65 195,46 Eur. Ieškovė taip pat pripažįsta, kad santuokos laikotarpiu iki bylos iškėlimo grąžino 34 969,08 Eur kredito, paimto asmeniniam jos butui (duomenys neskelbtini), įsigyti Luminor Bank AS pagal kredito sutartį Nr. (duomenys neskelbtini). Skirtumas tarp atsakovo grąžinto kredito ir ieškovės grąžinto kredito santuokos metu iš bendrų lėšų sudaro 30 226,38 Eur. Taigi tenkinus atsakovo reikalavimą dėl turto (duomenys neskelbtini), iš atsakovo ieškovei galėtų būti priteista 15 113,19 Eur kompensacija už bendro turto sumažėjimą vykdant atsakovo asmenines prievoles kreditoriui „(duomenys neskelbtini)“, AB pagal kredito sutartį Nr. (duomenys neskelbtini). Jei teismas netenkintų atsakovo reikalavimo ir nepripažintų, kad statiniai (duomenys neskelbtini), priklausė atsakovui asmeninės nuosavybės teise ir lėšos, gautos pardavus šį asmeninį atsakovo turtą yra asmeninė atsakovo nuosavybė, ir šios lėšos būtų laikomos bendromis su ieškove, iš ieškovės priteistina 27 024,62 Eur kompensacija už atsakovo 2010 m. lapkričio mėn. grąžintą kredito dalį „(duomenys neskelbtini)“, AB iš asmeninių lėšų pardavus asmeninį butą (duomenys neskelbtini) bei priteistina 17 484,54 Eur kompensacija už ieškovės asmeninių prievolių vykdymą Luminor Bank AS pagal kredito sutartį Nr. (duomenys neskelbtini).

3.8.                      Atsakovas nuomoja butą (duomenys neskelbtini), viso už buto nuomą 2022 metais ir 2023 metais už 8 mėn. gavo 19 440 Eur. Atėmus atsakovo patirtas išlaidas, likusi pajamų dalis sudaro 17 791,87 Eur. Todėl ieškovės dalis sudaro 8 895,94 Eur. Atsakovas 2022 metais pervedė ieškovei 4 597 Eur nuompinigių, todėl už (duomenys neskelbtini) buto nuomą ieškovei iš atsakovo priteistina 4 262,94 Eur kompensacija. Tačiau ieškovė taip pat 2022 metais nuomojo asmeninį butą (duomenys neskelbtini). Ieškovė nepateikė duomenų apie nuomos mokesčio dydį, todėl visa ieškovės į jos banko sąskaitą iš nuomininkės gauta suma laikytina jos nuomos pajamos. Ieškovė gavo 7 379,04 Eur nuomos pajamų, todėl atsakovui priteistina 3 689,52 Eur kompensacija. Taip pat ieškovė 2023 metų vasarą ir rugsėjo mėn. nuomojo bendrą butą (duomenys neskelbtini), ir šiomis pajamomis su atsakovu nepasidalino. Laiko, kad ieškovė iš šio buto nuomos gavo 14 260 Eur pajamų, todėl iš ieškovės atsakovui priteisina 7 130 Eur kompensacija. Taip pat atsakovui kyla pagrindas įtarti, kad ieškovė iki 2023 metų vasaros buvo išnuomojusi ir šalių bendrą butą, adresu (duomenys neskelbtini). Atsakovas atsitiktinai pastebėjo skelbimą internete dėl šio buto nuomos, be to, ieškovė savavališkai iš šio buto išvežė atsakovo asmeninius ir kitus daiktus, pakeitė durų spyną, siekdama paruošti butą nuomai. Ieškovė gavo apie 600 – 700 Eur/mėn., kas nuo 2021 m. gruodžio 26 d. iki 2023 m. birželio mėn. sudaro 10 800 Eur – 12 600 Eur, iš kurių 4 500 Eur – 5 250 Eur priklauso atsakovui.

3.9.                      Ieškovė šiuo metu yra užvaldžiusi (pakeitusi durų spyną), naudojasi bendru butu (duomenys neskelbtini). Atsakovas į šį butą neturi galimybės patekti, ieškovė raktų neperduoda. Šiame bute yra likę atsakovo asmeniniai daiktai, pirkti dar iki santuokos į atsakovo asmeninį butą (duomenys neskelbtini) ir į namą (duomenys neskelbtini), vėliau pervežti į butą (duomenys neskelbtini). Taip pat ieškovės žinioje, bute (duomenys neskelbtini), yra likę atsakovo asmeniniai daiktai, pirkti iki santuokos už asmenines atsakovo lėšas. Atsakovas prašo įpareigoti ieškovę perduoti šiuos daiktus atsakovui ar jo nurodytam asmeniui.

3.10.                      Iš ieškovės banko sąskaitų išrašų matyti, kad ieškovė įvairiems asmenims pervesdavo įvairias sumas su įvairiomis paskirtimis ne šeimos poreikiams tenkinti ir santuokos laikotarpiu pervedė 56 997,81 Lt (16 507,71 Eur). Šia suma ieškovė sumažino bendrąją jungtinę nuosavybę, dėl ko iš ieškovės atsakovui priteistina 8 253,86 Eur kompensacija. Be to, ieškovė iš banko sąskaitų nuėmė didelį kiekį grynųjų pinigų – 53 069,58 Eur. Ieškovė nepanaudojo tokio didelio kiekio grynųjų pinigų šeimos poreikių tenkinimui, todėl iš ieškovės atsakovui priteistina 26 534,79 Eur kompensacija. Taip pat ieškovė iš „(duomenys neskelbtini)“ banko sąskaitos 9 dienų laikotarpyje nuėmė didelį kiekį grynųjų pinigų – 14 000 Eur, kurie nebuvo panaudoti šeimos poreikių tenkinimui, todėl iš ieškovės atsakovui priteistina 7 000 Eur kompensacija. Iš ieškovės banko sąskaitų matyti ir tai, kad ieškovė pervedė UAB „(duomenys neskelbtini)“ 10 281,51 Eur. Šios lėšos nebuvo panaudotos šeimos poreikiams tenkinti, todėl iš ieškovės atsakovui priteistina 5 140,76 Eur kompensacija. Taip pat ieškovė savo gerai draugei I. S. 2012 m. vasario 15 d. paskolino 8 100 Lt (2 345,92 Eur). Pinigai buvo paskolinti ieškovės iniciatyva, be atsakovo žinios ir sutikimo. Atsakovo žiniomis, ši skola nėra grąžinta, skolininkė gyvena (duomenys neskelbtini) ir yra apsunkintas skolos išieškojimas. Todėl atsakovas prašo priteisti iš ieškovės 1 172,96 Eur už bendrosios jungtinės nuosavybės sumažėjimą.

3.11.                      Ieškovė turi asmeninį kreditorių Luminor Bank AS pagal 2006 m. lapkričio 3 d. kredito sutartį Nr. (duomenys neskelbtini). Paskola paimta iki santuokos asmeninio turto įgijimui, todėl ir prievolės šiam kreditoriui yra laikomos asmeninėmis ieškovės prievolėmis ir po santuokos nutraukimo vykdytinos iš asmeninio ieškovės turto. Šalys taip pat turi bendrą kreditorių A. K., kuris 2018 m. kovo 7 d. pervedė į ieškovės sąskaitą kaip paskolą 20 000 Eur. Paskola buvo skirta buto (duomenys neskelbtini), įgijimui, kuris ir buvo įgytas 2018 m. kovo 15 d. Ši paskola A. K. nėra grąžinta. Kadangi gauta paskola buvo panaudota šeimos poreikių tenkinimui, ši prievolė kreditoriui pripažintina solidaria sutuoktinių prievole.

3.12.                      2012 m. lapkričio 12 d. ieškovės motinos I. R. vardu iš UAB „Pamario troba“ buvo nupirktas butas, adresu (duomenys neskelbtini), bei 1/120 dalis žemės sklypo, adresu (duomenys neskelbtini). Tačiau tikrasis šio sandorio tikslas buvo nusipirkti šį butą sutuoktiniams. Būtent atsakovas pasiūlė įsigyti butą (duomenys neskelbtini), arčiau miško, nes šeima, atvykusi į (duomenys neskelbtini), visada apsistodavo ieškovės asmeniniame bute (duomenys neskelbtini). Tuo metu šalia ieškovės asmeninio buto vyko kito namo statybos, todėl sutuoktiniai dar tebevykstant statyboms nuvyko į UAB „Pamario troba“ ir rezervavo butą. Kai namas buvo pastatytas, sutuoktiniai nuvyko išsirinkti buto. Pardavėjas UAB „Pamario troba“ suderino notarą ir ieškovės motina nuvyko tik pasirašyti sutarties. Už šį turtą 338 018 Lt (97 896,78 Eur) buvo sumokėta iš bendrų sutuoktinių lėšų. Ieškovės motina niekur nedirbo, pajamų šiam butui įsigyti neturėjo. Nusipirkus butą, visus remonto bei kitus reikalus sprendė sutuoktiniai, iš bendrų sutuoktinių lėšų 23 730 Lt (6 872,68 Eur) buvo sumokėta už šio buto įrengimą. Buto išplanavimas buvo parengtas pagal šeimos poreikius, vaikams padarytas ir įrengtas atskiras kambarys. Taip pat į šį butą buvo nuvežti atsakovo dar iki santuokos pirkti baldai ir daiktai. Tiek sutuoktiniai, tiek vaikai ten nuolatos laikė savo asmeninius daiktus. Po šio buto įsigijimo ir įrengimo, būtent sutuoktiniai šiuo butu rūpinosi ir juo naudojosi, tuo tarpu ieškovės motina šiuo butu niekada nesirūpino ir juo nesinaudojo. Atitinkamai 2020 m. rugpjūčio 3 d. ieškovės motina padovanojo šį butą su dalimi žemės sklypo ieškovei, o ieškovė 2020 m. rugpjūčio 21 d. padovanojo ½ dalį buto ir dalį žemės sklypo atsakovui. Taip buvo įgyvendinta tikroji šalių valia įgyti turtą bendrojon nuosavybėn. Iki ieškovės ieškinio, kuriuo ieškovė pareiškė reikalavimą atsakovui grąžinti ½ dalį padovanoto turto, atsakovas nežinojo apie savo teisių pažeidimą, nes dovanojimo sandoriais buvo įgyvendinta tikroji šalių valia ir turtas nuosavybės teise priklauso sutuoktiniams. Todėl priešieškiniu atsakovas prašo pripažinti negaliojančiais apsimestinius visą sandorių grandinę, ir pripažinti, kad butas, adresu (duomenys neskelbtini), bei 1/120 dalis žemės sklypo, adresu (duomenys neskelbtini), buvo įgyti ieškovės ir atsakovo kaip bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė, bei po santuokos nutraukimo padalinti šį turtą sutuoktiniams po ½ dalį. Netenkinus prašymo dėl sandorių pripažinimo negaliojančiais kaip apsimestiniais ir nepripažinus, kad 2012 m. lapkričio 12 d. turtas ieškovės ir atsakovo buvo įgytas bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe, atsakovas prašo priteisti iš atsakovės I. R. 52 384,73 Eur, t. y. ½ dalį už sutuoktinių bendrų lėšų panaudojimą šio turto įgijimui ir įrengimui. 

4.       Ieškovė pateikė atsiliepimą į priešieškinį, kuriuo su priešieškiniu nesutinka, prašo priešieškinį atmesti ir priteisti patirtas bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepimas grindžiamas tokiais esminiais argumentais:

4.1.                Nesutinka, kad santuoka iširo dėl ieškovės kaltės. Santuoka iširo išimtinai dėl atsakovo kaltės, t. y. dėl jo ne lojalumo bei jo neištikimybės. Visuose procesiniuose dokumentuose atsakovas melagingai žemina ieškovę, kaltina ją neprisėdėjimu prie šeimos išlaikymo bei šeimos turto išvaistymu. Ieškovė visą gyvenimą buvo aktyvi, dirbo įvairiose įmonėse. Gimus dukrai ieškovė išėjo vaiko priežiūros atostogų, tuo metu rūpinosi ne tik vaiko priežiūra, tačiau ir vedė namų ūkį, rūpinosi buto, adresu (duomenys neskelbtini), nuoma. 2013 metais ieškovė įsteigė įmonę UAB „(duomenys neskelbtini)“, kuri davė pajamas, o vėliau buvo sėkmingai parduota. Gimus sūnui, ieškovė ne tik prižiūrėjo du vaikus, tačiau ir toliau rūpinosi buto, adresu (duomenys neskelbtini), nuoma. 

4.2.                Nesutinka, kad iki santuokos sudarymo šalis siejo paskoliniai santykiai, todėl atsakovo reikalavimas dėl neva 17 666,82 Eur paskolos priteisimo atmestinas. Atsakovas niekada neskolino pinigų buto (duomenys neskelbtini), įsigijimui ir remontui. Atsakovas nepateikė jokių įrodymų dėl pačių paskolos santykių buvimo tarp šalių, paskolos sąlygų, kurias pripažino šalys. Be to, atsakovas praleido senaties terminą, taikytiną reikalavimui dėl skolos priteisimo. 

4.3.                Nesutinka su reikalavimu priteisti 61 176 Eur kompensaciją už atsakovo asmeninių lėšų panaudojimą santuokos metu. Šis reikalavimas atmestinas kaip neįrodytas, nes atsakovas nepateikė įrodymų, kad padidėjo turto, kuris yra bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė, vertė arba turtui, kuris yra bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė, įsigyti buvo panaudotos jo asmeninės lėšos. Ieškovei nežinoma kur buvo panaudotos šios lėšos. Byloje yra pateikti šalių banko sąskaitų judėjimai, kurie paneigia šį atsakovo reikalavimą. Iš bylos medžiagos matyti, kad atsakovas disponavo didelėmis grynųjų pinigų sumomis, kurie buvo nuslėpti nuo ieškovės ir nebuvo panaudoti šeimos reikmėms, atsakovas žaidė kazino ir šiuos pinigus galimai pralošė.

4.4.                Nesutinka su atsakovo prašymu nukrypti nuo sutuoktinių lygių dalių principo ir atsakovui po santuokos nutraukimo priteisti 3/5 dalis buto, adresu (duomenys neskelbtini), o ieškovei priteisti 2/5 dalis buto, po santuokos nutraukimo visą 209 000 Eur vertės butą natūra priteisiant atsakovui. Atsakovas turėjo asmeninio pobūdžio išlaidų ir nepagrindė, kad iš parduotos asmeninės nuosavybės gautos lėšos buvo panaudotos būtent buto įsigijimui, o ne kitoms reikmėms. Atsižvelgiant į vaikų interesus ir tai, kad atsakovas savo gyvenamąją vietą deklaruoja (duomenys neskelbtini), kur yra dar 4 (keturi) nekilnojamojo turto objektai, o ieškovė su vaikais ketina grįžti į Lietuvą, todėl prašo nukrypti nuo sutuoktinių bendro turto lygių dalių principo ir šį butą natūra priteisti ieškovei. 

4.5.                Nesutinka su atsakovo nurodomomis transporto priemonių vertėmis. Ieškovės nurodomas transporto priemonių vertes nulėmė tai, kad ieškovės naudojamas automobilis „Audi A4“ buvo sudaužytas santuokos metu, todėl automobilio korpusas yra subraižytas, o atsakovo „BMW 318D” yra geros būklės, nes stovi tėvų garaže nenaudojamas nuo 2018 metų. Atsakovas taip pat žino, kad automobilio stogo bagažinė „(duomenys neskelbtini)“ yra sudaužyta ir nenaudojama, todėl negali būti dalijama šioje byloje. Taip pat nesutinka, kad būtų dalijami vertybiniai popieriai, nes jie ieškovės vardu įgyti iki santuokos sudarymo, daugiau nepapildyti, todėl yra jos asmeninė nuosavybė.

4.6.                Atsakovas, prašydamas jam priteisti baldus, esančius bute, adresu (duomenys neskelbtini), specialiai mažina šių baldų vertę, nes nenori sąžiningai nustatyti dalintino turto masės vertės. Laiko, kad ieškovės ieškinyje nurodyta šių baldų vertė yra reali. Taip pat nesutinka dalinti Lietuvos teisme baldus, esančius bute (duomenys neskelbtini), nes atsakovas vėl neįtraukė visų baldų, įgytų (duomenys neskelbtini) santuokos metu, be to atsakovas vėl nenurodė kokie daiktai skirti vaikų poreikiams tenkinti ir kurie pagal įstatymus neturi būti įtraukti į dalintino turto masę. Ieškovei nėra žinomi (duomenys neskelbtini) įstatymai, reguliuojantys turto dalybas, kokias sąlygas ir išlygas numato (duomenys neskelbtini) įstatymai, kai su išsituokusiu buvusiu sutuoktiniu lieka gyventi du nepilnamečiai vaikai. Dėl šių aplinkybių šis atsakovo prašymas turi būti paliktas nenagrinėtu.

4.7.                Ieškovė iš dalies nesutinka su priešieškinio reikalavimu pripažinti, kad pagal 2021 m. spalio 25 d. nekilnojamųjų daiktų pirkimo - pardavimo sutartį, pardavus atsakovo asmeninės nuosavybės teise turėtą žemės sklypą, adresu (duomenys neskelbtini), iš 400 000 Eur gauti 75 280 Eur yra asmeninė atsakovo nuosavybė, nes pagal į bylą pateiktus dokumentus žemės sklypo rinkos vertė buvo nurodyta 22 014 Eur, todėl ieškovė pripažįsta tik 22 014 Eur kaip atsakovo asmeninę nuosavybę.

4.8.        Ieškovė nepripažįsta priešieškinio reikalavimo, kad gyvenamasis namas ir pirtis, adresu (duomenys neskelbtini), priklausė atsakovui asmeninės nuosavybės teisė ir kad pagal 2021 m. spalio 25 d. nekilnojamųjų daiktų pirkimo - pardavimo sutartį šiuos pastatus pardavus iš 400 000 Eur gauti 317 400 Eur yra asmeninė atsakovo A. K. nuosavybė. Šalys pradėjo gyventi kartu ir vesti bendrą ūkį nuo 2006 metų. Pastatų statyba vyko iš banko paskolos, kurios laiduotoja buvo ieškovė. Banko paskola buvo dengiama iš šeimos lėšų, todėl nėra teisinio ir faktinio pagrindo teigti, kad grynaisiais mokėti už statybos darbus bei medžiagas pinigai buvo atsakovo asmeninės lėšos. Ieškovė prisidėjo prie namo bei pirties statybų. Po santuokos sudarymo ir parduodant ginčytiną turtą atsakovas neginčijo įregistruotos jungtinės nuosavybės, nors atsakovui apie jungtinę nuosavybę buvo žinoma nuo pastatų įregistravimo, t. y. nuo (duomenys neskelbtini).

4.9.        Nesutinka su priešieškinio reikalavimu grąžinti atsakovui baldus, kurie jam neva priklauso asmeninės nuosavybės teise. Visi šie daiktai buvo įgyti santuokos metu, t. y. 2009-2010 metais, todėl ieškovė prašo juos dalinti ieškinyje nurodytu būdu. Kadangi dėl užsitęsusio bylos nagrinėjimo namų technika pradėjo gesti, todėl ieškovė buvo priversta utilizuoti šaldytuvą bei televizorių „Panasonic“, dėl ko šie daiktai neįtraukiami į dalintino turto sąrašą.

4.10.        Nesutinka su priešieškinio reikalavimu dėl neva 48 102,37 Eur kompensacijos už bendrosios jungtinės nuosavybės sumažėjimą. Reikalavimas yra pateiktas praleidus senaties terminą. Ieškovė be sutuoktinio žinios neperleisdavo šeimos pinigų. Pinigai I. S. taip pat buvo skolinti su atsakovo žinia. Pažymėjo, kad 2019 m. gruodžio 10 d. atsakovas ieškovės vardu, suklastojęs ieškovės parašą, kreipėsi į teismą dėl skolos grąžinimo. Nuo 2019 metų buvo užvestos trys bylos Nr. e2-11917- 1067/2019, Nr. eA2-8990-971/2021, Nr. e2S-238-265/2022 su ieškovės padirbtais parašais, apie kurias ieškovė nežinojo. Šios aplinkybės ieškovei tapo žinomos po pradėtos santuokos nutraukimo bylos, tai patvirtina, kad atsakovas viską žinojo ir bandė atgauti pinigus.

4.11.        Nesutinka su priešieškinio reikalavimu pripažinti, kad 2018 m. kovo 7 d. pavedimu iš A. K. gauti 20 000 Eur yra paskola ir yra solidari ieškovės ir atsakovo prievolė. Šalys pinigų iš A. K. nesiskolino, šie pinigai prieš išvykstant į (duomenys neskelbtini) buvo palikti pas atsakovo tėvus saugojimui, nes išvykstant į (duomenys neskelbtini) šalys neturėjo galimybės vežti didelį kiekį grynųjų pinigų. Šių pinigų pervedimas reiškė paliktų pinigų grąžinimą.

4.12.        Nesutinka su priešieškinio reikalavimais dėl apsimestinių sandorių dėl buto, adresu (duomenys neskelbtini), įgijimo neva jos ir atsakovo vardu, nes tai neatitinka tikrovei. Be to, yra praleisti senaties terminai tokiems reikalavimams reikšti.

5.       Atsakovė I. R. pateikė atsiliepimą į priešieškinį, kuriuo su priešieškiniu nesutinka, prašo priešieškinį atmesti ir priteisti patirtas bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepimas grindžiamas tokiais esminiais argumentais:

5.1.                Atsakovę I. R. ir jos sutuoktinį J. R. su dukra A. K. bei jos šeima siejo labai šilti ir artimi ryšiai. Iki santuokos sudarymo duktė nuosavybės teise turėjo įsigijusi butą, esantį (duomenys neskelbtini), o J. R. ir I. R. gyveno savo bute, adresu (duomenys neskelbtini). 2012 metais duktė informavo, kad yra galimybė įsigyti butą šalia jos turimo buto ir tam reikia maždaug 350 000 Lt. Galvodami apie ateitį, artėjant senatvei, tikslu gyventi kuo arčiau dukros, J. R. ir I. R. nusprendė įsigyti butą (duomenys neskelbtini) gatvėje, naujai statomame name. Šio buto pirkimui sutuoktiniai nusprendė panaudoti savo sukauptas lėšas. Visą gyvenimą dirbdami turėjo santaupų: sukaupė 60 000 JAV dolerių ir 40 000 Eur. Nepasitikėdami bankais, santaupas laikė grynaisiais pinigais ir apie jas žinojo jų dukra A. K.. Buto pirkimui I. R. ir J. R. perdavė savo dukrai visas savo santaupas, t. y. 60 000 JAV dolerių ir 40 000 Eur. Duktė, siekdama padėti tėvams, padėjo tinkamai sudaryti buto pirkimo-pardavimo sutartį ir 2012 m. lapkričio 12 d. butas, esantis (duomenys neskelbtini), buvo įsigytas sutuoktinių J. R. ir I. R. vardu, lygiomis dalimis. Sandoris teisiškai įregistruotas valstybės įmonėje (toliau – VĮ) „Registrų centras“. Per visą laiką šiuo butu sutuoktiniai naudojosi retai, nes gyvendavo savo bute, esančiame (duomenys neskelbtini). Tam, kad buto įrengimui dukra prisidėtų savo lėšomis, neprieštaraudavo, tačiau tiksliai sumų neaptardavo, nes perduotus pinigus prieš buto pirkimą laikė pakankamais. Atsakovas A. K. niekada tam neprieštaravo. Jis taip pat materialiai padėdavo savo tėvams. Kai dukters šeima laikinai apsigyvendavo bute, jie mokėdavo už komunalinius patarnavimus ir tokios sąlygos tenkino visus. Atsakovo teiginiai, kad jis tinkamai vykdė buto savininko prievoles, t. y. mokėdavo buto išlaikymo mokesčius, neatitinka tikrovės. Atsakovė I. R. savo vardu sudarė sutartis dėl elektros, vandens tiekimo paslaugų, pati apmokėdavo sąskaitas. Duktė A. K. už I. R. priklausančio buto komunalinius patarnavimus apmokėdavo tik už tuos laikotarpius, kai jos šeima apsistodavo šiame bute.

5.2.                (duomenys neskelbtini) mirė J. R.. Po jo mirties turtą paveldėjo sutuoktinė I. R., o duktė A. K. atsisakė paveldėti turtą po savo tėvo mirties. Už atsisakymą paveldėti po savo tėvo mirties turtą, I. R. pažadėjo padovanoti savo dukrai vieną iš priklausančių butų. Apie ieškovės atsisakymą paveldėti turtą po J. R. mirties atsakovui buvo žinoma. Dukteriai A. K. prašant ištesėti pažadą - padovanoti jai vieną iš dviejų butų, 2020 m. rugpjūčio 3 d. I. R. sudarė buto, esančio (duomenys neskelbtini), dovanojimo sutartį. Apie jos ketinimą padovanoti šio buto dalį savo sutuoktiniui A. K., jai nebuvo žinoma. Jeigu būtų žinojusi, kad duktė A. K. ketina dovanotą turtą perleisti kitam asmeniui, o ne palikti savo asmeninei nuosavybei, ji nebūtų sudariusi tokios dovanojimo sutarties. 

5.3.                Atsakovo teiginys, kad 2012 m. lapkričio 12 d. sudaryta pirkimo-pardavimo sutartis yra apsimestinis sandoris, slepiantis kitą sandorį, niekuo neparemtas ir neįrodytas. Atsakovas net nenurodo, kokiu tikslu sutuoktiniai ginčijamos buto pirkimo-pardavimo sutarties nesudarė savo vardu, o sandoris buvo sudarytas sutuoktinių J. R. ir I. R. vardu. Nei vienos aplinkybės, kuri būtų trukdžiusi atsakovui sudaryti sutartį su UAB „Pamario troba” dėl buto, esančio (duomenys neskelbtini), pirkimo-pardavimo, nėra nurodoma. Tokios kliūtys, dėl kurių buvo sudarytas „apsimestinis sandoris”, ir neegzistuoja.

5.4.                Nuo ginčijamos pirkimo-pardavimo sutarties sudarymo iki priešieškinio pareiškimo dienos praėjo daugiau nei 11 metų. Laiko, kad atsakovas praleido bendrąjį dešimties metų ieškinio senaties terminą pareikšti reikalavimui dėl sutarties pripažinimo negaliojančia. Prašo taikyti ieškinio senaties terminą.

5.5.                Atsakovas prašo pripažinti 2020 m. rugpjūčio 3 d. dovanojimo sutartį, sudarytą tarp I. R. ir A. K., negaliojančia, nebūdamas sandorio šalimi. Toks prašymas yra neteisėtas ir nenumatytas įstatymo leidėjo.

5.6.                Atsakovas taip pat prašo pripažinti 2020 m. rugpjūčio 20 d. dovanojimo sutartį, sudarytą tarp ieškovės ir paties atsakovo, negaliojančia, tačiau atsakovas pagal šį sandorį yra naudos gavėjas, sudarant sutartį sutiko su dovanojimu, išreiškė savo valią. Aplinkybių, dėl kurių jis neturėjo teisės priimti dovaną ar kitų teisių pažeidimų, jis nenurodo.

6.       Trečiasis asmuo Luminor Bank AS, Lietuvos Respublikoje veikiantis per Luminor Bank AS Lietuvos skyrių, pateikė atsiliepimą į ieškinį ir priešieškinį, kuriuo sutinka, kad ieškovės prievolė bankui pagal 2006 m. lapkričio 3 d. Kreditavimo sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) lieka asmenine ieškovės prievole bankui ir ji nemodifikuojama bei nekeičiama, bei sutinka, kad pagal minėtą Kreditavimo sutartį bankui įkeistas turtas, esantis adresu (duomenys neskelbtini), lieka asmenine ieškovės nuosavybe.    

7.       Teismo posėdžio metu ieškovė ieškinį palaikė, prašė jį tenkinti, tuo tarpu su priešieškiniu nesutiko, prašė jį atmesti. Paaiškino, kad su atsakovu susipažino 2005 metais. Tuo metu buvo UAB „(duomenys neskelbtini)“ akcininkė, pajamos buvo didelės. 2006 metais atsakovas pakvietė gyventi į (duomenys neskelbtini) pas atsakovą, apsigyveno bute (duomenys neskelbtini) gatvėje, įsidarbino banke, įkūrė UAB „(duomenys neskelbtini)“. Santykiai su atsakovu buvo grįsti partnerystės pagrindais, turėjo tikslą sukurti šeimą. Prieš santuokos sudarymą įsikėlė gyventi į namą, kuris pastatytas iš atsakovo paimtos paskolos bei UAB „(duomenys neskelbtini)“ paskolų bei dividendų. Kai susipažino, buvo tik namo sienos, nebuvo apdailos, todėl namas įrengtas kartu, vedant bendrą ūkį. Įrenginėjant namą daug mokėjimų atlikta grynaisiais pinigais. Iki santuokos sudarymo pinigų iš atsakovo nesiskolino, kadangi vedė bendrą ūkį nebuvo svarbu kas už ką moka. Atsakovas šmeižia, sakydamas, kad nedirbo, dirba visą gyvenimą nuo mokyklos baigimo, santuokos metu įkūrė dar vieną įmonę, kurią vėliau kartu su atsakovu pardavė, užsiiminėjo trumpalaike turto nuoma (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini), taip pat šmeižia, sakydamas, kad nesirūpino buitimi, nes maisto gamyba, namų tvarkymu užsiėmė būtent ji. Santuokos metu atsakovas gėrė daug alkoholio, važinėdavo į kazino, pralošdavo daug pinigų. Ilgai kentėjo jo terorizavimą, psichologinį smurtą, prašė negerti, nelošti, nes norėjo išsaugoti šeimą, buvo du vaikai. Santykiai pradėjo blogėti nuo 2016 metų, suprato, kad jis ruošiasi skyryboms. Atsakovas nenorėjo, kad turėtų draugų, draudė su visais bendrauti, nes norėjo, kad liktų viena, be paramos. Sprendimas išvykti gyventi į (duomenys neskelbtini) buvo atsakovo, jis visada norėjo gyventi užsienyje, nepavykus išvykti į (duomenys neskelbtini), nusprendė važiuoti gyventi į (duomenys neskelbtini). Sprendimas negyventi kartu buvo bendras, pats atsakovas pasakė, kad gyvens (duomenys neskelbtini). Kai apsilankiusi tame bute pamatė kitą moterį, galutinai suprato, kad kelio atgal nėra ir reikia oficialiai skirtis. Jau bylą nagrinėjant teisme iš giminaičio sužinojo, kad atsakovas visą laiką buvo neištikimas, vaikščiojo ne tik po kazino, bet ir pas kitas moteris. Po gyvenimo skyrium atsakovas pastoviai daro blogą, keičia spynas, stato kameras. Niekada neatliko mokėjimų poreikiams, nesusijusiems su šeimos interesais. Šeimoje buvo didelė pinigų apyvarta, visi mokėjimai atlikti su atsakovo žinia. Prašo nukrypti nuo lygių dalių principo, nes atsakovas neprisideda prie vaikų poreikių užtikrinimo. Duktė nori gyventi Lietuvoje, grįžusi galės gyventi bute (duomenys neskelbtini). Nesutinka su atsakovo nurodoma baldų, esančių bute (duomenys neskelbtini), verte, nes baldai yra antikvariniai, pats atsakovas butą reklamuoja kaip prabangų, o ne su sulūžusiais baldais. Stogo bagažinė yra sulūžusi, nenaudojama, jos iki šiol neišmetė bijodama atsakovo reakcijos. Baldus, esančius bute (duomenys neskelbtini) gatvėje, (duomenys neskelbtini), pirko santuokos metu, baldai seni, suterlioti, technika beveik nebeveikia. Yra įsitikinusi, kad atsakovas nuomoja butą (duomenys neskelbtini), tik nuompinigius ima grynaisiais. Atsakovas nori gyventi iš nuomos pajamų ir nedirbti. Butą (duomenys neskelbtini), pirko tėvai, per banką sumokėtus pinigus tėvai grąžino grynaisiais pinigais ir vėliau tuos pinigus panaudojo šeimai. Padėjo motinai tvarkyti su įsigytu butu susijusius klausimus, nes motina blogai kalba lietuvių kalba. Šio buto niekada nenuomojo. Pripažįsta, kad buvo įdėjusi skelbimą dėl nuomos, tačiau atsakovas jį pamatė, neleido nuomoti ir butas liko neišnuomotas. Pinigų iš A. K. niekada nesiskolino. Išvažiuodami gyventi į (duomenys neskelbtini) negalėjo per sieną vežti didelio kiekio grynųjų, todėl, kadangi name jau niekas negyveno ir buvo nesaugu pinigus palikti, A. K. paėmė palaikyti į savo seifą. Tas pavedimas buvo paliktų pinigų grąžinimas, o ne paskola. Tik paskui suprato, kodėl mokėjimo pavedime nurodyta tokia paskirtis, nes atsakovas jau ruošėsi skyryboms. 

8.       Teismo posėdžio metu atsakovas priešieškinį palaikė, prašė jį tenkinti jame nurodytų motyvų pagrindu, su ieškiniu nesutiko, prašė jį atmesti. Paaiškino, kad su ieškove susipažino 2005 metais per (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), ieškovė organizavo darbovietės kalėdinį vakarėlį. Susitikinėti pradėjo 2006 metais, bendravo per nuotolį. 2008 m. pabaigoje pakvietė ieškovę gyventi į namą, iki to laiko jokios bendros buities nevedė. 2007 metais pasiūlė ieškovei nusipirkti butą (duomenys neskelbtini), bet ji nesutiko, nes neturėjo užtikrintų pajamų. Drąsino ją ir už paskolą ji butą nusipirko. Jos buto įrengimui pervedė dideles sumas pinigų, kurias dabar prašo grąžinti. Ieškovė neturėjo pinigų net savo buto įrengimui, todėl niekaip prie namo statybos prisidėti negalėjo. Jokiame namo statybos procese ieškovė nedalyvavo. Pats finansiškai buvo pilnai apsirūpinęs. Reikėjo pasididinti paskolą, ieškovė pasiūlė laiduoti, to nesureikšmino, laikė formalumu. Steigti UAB „(duomenys neskelbtini)“ buvo jo idėja, su kolega nusprendė atidaryti įmonę. Ieškovė buvo tik formali steigėja, savo ar savo artimųjų vardu steigti įmonės negalėjo, nes dirbo konkuruojančioje įmonėje, pagrindinis klientas buvo jo darbdavys. Po santuokos sudarymo ieškovė nedirbo, niekuo nesirūpino, rodė nepasitenkinimą, kad gyvena toli nuo miesto, norėjo lengvo gyvenimo. Palaikymo iš ieškovės sunkiais periodais nebuvo. Santykiai pradėjo blogėti 2018 metais, po ieškovės tėvo mirties. Norėjo išsaugoti šeimą, tačiau ieškovė atsisakė dėti pastangas. Tai, kad buvo neištikimas yra ieškovės prasimanymai. 2021 m. gruodžio 26 d. ieškovė neleido grįžti į bendrus namus. 2012 metais butą (duomenys neskelbtini) gatvėje iš bendrų lėšų pirko su ieškove, darė remontą, pervežė baldus iš namo (duomenys neskelbtini). Butą pirko ieškovės motinos vardu, nes taip buvo patogiau, ji gyveno (duomenys neskelbtini). To nesureikšmino, nes su ieškovės motina tuo metu buvo labai geri santykiai, pasitikėjo. Butas išplanuotas pagal šeimos poreikius, daug prisidėjo prie to buto remonto, dažnai vasarą ten būdavo. Ieškovės motina butu nesinaudojo. Apie savo teisių pažeidimą sužinojo, kai ieškovė pareikalavo grąžinti dovaną.

9.       Teismo posėdžio metu atsakovė I. R. su jai pareikštais priešieškinio reikalavimais nesutiko, prašė juos atmesti. Paaiškino, kad butą, adresu (duomenys neskelbtini), pirko kartu su sutuoktiniu. Duktė jau turėjo nusipirkusi butą (duomenys neskelbtini) gatvėje, patiko tas rajonas, šalia miškas, netoli jūra. Su sutuoktiniu nusprendė investuoti pinigus į butą. Paskambino UAB „Pamario troba“, sužinojo, kokius butus galima pirkti, lankėsi keliuose butuose. Duktė sutiko padėti tvarkant buto įsigijimo ir įrengimo klausimus. Sužinoję kiek butas kainuos, su ieškove susitarė, kad jai duos sutaupytus pinigus, o ji už butą pardavėjui sumokės per banką. Dukteriai atidavė visas savo santaupas, t. y. 60 000 JAV dolerių ir 40 000 Eur. Pinigus dukrai duodavo dalimis. Nurodė, kad sutuoktinis daug metų dirbo muitinėje, o po to daug metų dirbo (duomenys neskelbtini), uždirbo svarais sterlingais. Pinigus keitė į eurus ir JAV dolerius, nes bijojo prarasti santaupas litais. Dėl buto įrengimo sprendė su sutuoktiniu ir kreipėsi pagalbos į dukrą, kad patartų, kaip geriau padaryti. Butas buvo su daline apdaila, su UAB „Pamario troba“ darbininkais, kurie įrenginėjo butą, telefonu bendraudavo duktė, taip pat padėjo sesers sūnus. Įrengus butą atsakovas pasiūlė atvežti savo senus baldus, sutiko su tuo. Kartu su sutuoktiniu butu rūpinosi, mokėjo mokesčius. Kai duktė atvažiuodavo į (duomenys neskelbtini), prieš tai visada skambindavo ir klausdavo, ar gali apsistoti bute. Visada sutikdavo.  (duomenys neskelbtini) mirė sutuoktinis. Duktė atsisakė priklausiusios ½ dalies palikimo, kad butų nedalinti dalimis, jai pasakė, kad vieną iš butų padovanos, ką ir padarė 2020 m. rugpjūčio mėn. Nežinojo, kad po kelių dienų duktė dalį buto padovanos atsakovui. Jei būtų tai žinojusi, būtų dukrai buto nedovanojusi. Taip pat paaiškino, kad duktė į (duomenys neskelbtini) išvažiavo 2006 m. vasarą, apsigyveno pas atsakovą, įsidarbino banke, gerai uždirbo, sakydavo, kad moka už namo (duomenys neskelbtini) statybas, įrengimą. Iki jų išvykimo į (duomenys neskelbtini) tarp jų konfliktų nematė. Mano, kad jų santuoka iširo, nes duktė nuomojamame bute rado kitą moterį. Atsakovas sako netiesą, kad ieškovė nori tik lengvo ir nerūpestingo gyvenimo, duktė neturi pomėgių kviestis draugus, triukšmauti, taip pat neturi pomėgių brangiems daiktams. Su atsakovu santykiai yra blogi nuo 2018 m. (duomenys neskelbtini), po to kai dukters kvietimu atvykus į svečius, po kelių dienų atsakovas liepė išeiti iš jo namų. 

10.       Teismo posėdžio metu trečiasis asmuo A. K. su priešieškinio reikalavimu dėl sutuoktinių prievolės pobūdžio nustatymo sutiko, prašė jį tenkinti. Paaiškino, kad kai ieškovė ir atsakovas išvyko į (duomenys neskelbtini), iš pradžių jie nuomojosi butą, vėliau nusprendė butą pirkti, sakė reikia surinkti pinigus. Ieškovė paskambino ir paprašė duoti tam tikrą sumą. Ieškovė buvo šeimos narys, kaip dukra, tuo metu ieškovė jų šeimoje reguliavo visus finansinius procesus, todėl nekilo klausimų. Ieškovei pasakė, kad galėtų surasti 20 000 Eur, paklausė sąskaitos ir ką nurodyti pavedime. Ieškovė paraidžiui padiktavo žodį „(duomenys neskelbtini)“. (duomenys neskelbtini) kalbos nemoka, mokėjimo pavedime parašė, kas buvo padiktuota. Praktiškai tai buvo paskola ieškovės ir atsakovo šeimai, iš jų šeimos jokių grynų pinigų pasaugoti nėra gavęs. Dėl atsakovo gyvenamojo namo (duomenys neskelbtini) statybos paaiškino, kad aktyviai dalyvavo namo statybos procese: pats išrinko žemės sklypą, parinko tiek sklypo išdėstymą, tiek statinių orientaciją, išrinko kokias statybines medžiagas naudoti ir t. t. Padėjo tiek patarimais, nes yra senas statybininkas, tiek finansiškai. Kaip tėvas jautė pareigą padėti sūnui pasistatyti namą. Turėjo pakankamai pinigų, kad suteiktų sūnui paskolas, tik paskolos sutarčių originalus netyčia sunaikino. Namo ir pirties statyba buvo baigta 2008 m. balandžio mėn., nes (duomenys neskelbtini) mėn. buvo atsakovo gimtadienis ir statiniai buvo baigti. Kiek pamena su ieškove susipažino 2008 m. per atsakovo gimtadienį. Iki to laiko ieškovės name neteko matyti. Ieškovė bute (duomenys neskelbtini) gatvėje gyveno epizodiškai, nuo 2006 m. niekada su ieškove nešventė jokių švenčių, kai atsakovas išvažiuodavo ir raktus nuo buto palikdavo. Dėl buto (duomenys neskelbtini) gatvėje pirkimo paaiškino, kad artimai pažinojo vieną iš kvartalo savininkų, kuris šiuo metu jau miręs, su juo susisiekė, pasakė, kad sūnus nori pirkti butą, jis pavedė bendrauti su vadybininku. Ne kartą yra gyvenęs tame bute, atvykimą derindavo tik su ieškove, butas įrengtas taip, kad jame gyventi su 2 vaikais, tai buvo jų šeimyninis butas, kuriame būdavo jų ir vaikų daiktai. Jei būtų žinojęs, kad butas perkamas ieškovės tėvų vardu, būtų tam prieštaravęs, tačiau apie tai sužinojo tik šioje byloje. 

11.       Liudytoja apklausta I. D. parodė, kad yra UAB „(duomenys neskelbtini)“ (anksčiau – IĮ I. D.), kuri teikia buhalterinės apskaitos paslaugas, vadovė. Ieškovė 2005-2006 metais buvo klientė, tvarkė trijų jos įmonių (UAB „(duomenys neskelbtini)“, UAB „(duomenys neskelbtini)“, trečios įmonės pavadinimo nepamena) buhalterinę apskaitą. Ieškovė buvo sąžininga, tvarkinga, įmonių balansai visada buvo pliusiniai, ieškovė uždirbdavo. 2006 metais ieškovė pasakė, kad išvažiuoja į (duomenys neskelbtini), kur turi mylimąjį, perdavė visus dokumentus, atnešė tortą, atsisveikino. Kad tai įvyko 2006 metais prisimena, nes pakėlė archyve turimus UAB „(duomenys neskelbtini)“ dokumentus ir mato, kad būtent tais metais ieškovė perdavė dokumentus.  

12.       Liudytoja apklausta D. C. parodė, kad 14-15 metų su ieškove yra draugės, anksčiau dar buvo ir kaimynės, bendrauja iki šiol. Tiek pat metų pažįsta ir atsakovą. Pati (duomenys neskelbtini) kaime gyvena visą gyvenimą, su ieškove ir atsakovu susipažino, kai jie jau gyveno name, kol vyko statybos ieškovės nematė. Kol gyveno šalia, kaimynystėje, nematė, kad ieškovės ir atsakovo šeimoje kažkas negerai. Bendravo šeimomis, eidavo į šventes, gimtadienius. Ieškovė yra atsakinga mama, namų šeimininkė, tikrai žino, kad kai atsakovas sirgo, ieškovė labai jį prižiūrėjo. Atsakovas bendravo su jos (liudytojos) sutuoktiniu, su kuriuo šiuo metu yra išsituokusi, jie lankydavosi kazino, tačiau kiek pralošdavo ir kiek išlošdavo nesakydavo. Kai atsakovas susipyko su jos sutuoktiniu, uždraudė ieškovei su ja bendrauti, tačiau ir toliau bendraudavo slapta, kad sutuoktiniai nesužinotų.

13.       Liudytoju apklaustas P. V. parodė, kad yra atsakovo draugas nuo (duomenys neskelbtini), kai įstojo į universitetą, su atsakovu tapo geriausiais draugais. Nežino, kada atsakovas susipažino su ieškove, taip pat nepamena, kada pirmą kartą pats pasimatė su ieškove, bet per jo (liudytojo) vestuves (duomenys neskelbtini) pakviestas atsakovas atvyko kartu su ieškove. Ieškovės gyvenančios bute (duomenys neskelbtini) gatvėje neatsimena, nors ten rinkdavosi draugų kompanija, atsakovas niekada nesakė, kad gyvena „susimetęs“, galimai buvo tik svečiavimasis. Kiek žino, jie gyventi kartu pradėjo 2008 m. pabaigoje, kai persikraustė į namą, nes iki 2008 m. pabaigos bendravimo šeimomis nebuvo, o jei iki to laiko tarp ieškovės ir atsakovo būtų buvęs rimtas bendravimas, būtų anksčiau pradėję bendrauti šeimomis. 2008 m. rudenį ieškovė ir atsakovas buvo (duomenys neskelbtini) ir po to jie planavo bendrą gyvenimą ir vestuves. Kiek pamena, atsakovas namą pradėjo statyti apie 2006 metus, 2008 m. vasarą buvo atvažiavęs ir namas buvo pilnai įrengtas. Tuo metu ten niekas negyveno.  

14.       Liudytoju apklaustas J. M. parodė, kad 2007 m. vasarą su atsakovu sudarė sutartį dėl aplinkos tvarkymo darbų (duomenys neskelbtini). 2007 m. pabaigoje buvo išvedžioti apšvietimo laidai, padaryti kasinėjimo darbai, 2008 m. įrenginėjo veją. Prie pirties veja buvo sėjama 2009 m. pavasarį. Į patį namą specialiai nelindo, nežiūrėjo, bet reikėjo patekti į elektros skydinę, pajungti vandenį, tai matė, kad 2008 m. užbaigtumas buvo pilnas. Su ieškove susipažino 2009 m., kai prasidėjo įrengtų sistemų priežiūros procesas, kuris truko iki 2012 m. Su atsakovu susibičiuliavo po visų darbų atlikimo, susitikdavo 2-3 kartus per metus.   

15.       Liudytoja apklausta J. G. parodė, kad yra ieškovės teta, atsakovės I. R. sesuo. Pamena, kad ieškovė jai pasakė, jog su atsakovu įsigijo butą (duomenys neskelbtini) gatvėje. Tačiau jokių su buto įsigijimu susijusių aplinkybių nežino. Jos (liudytojos) sūnus daug padėjo įrengiant tą butą, atsakovo prašymu tvarkė santechniką, atliko įvairius smulkius darbus. Tame bute lankydavosi ieškovės ir atsakovo kvietimu, kai jie lankydavosi (duomenys neskelbtini). Tuo metu kartu atvykdavo ir sesuo, ieškovės motina, kuri tame bute elgėsi kaip svečias. Kiek pamena ieškovė su atsakovu susipažino 3-4 metus iki vestuvių. Pati ieškovė pasakė, kad išvažiuoja gyventi į (duomenys neskelbtini) pas atsakovą, tai įvyko galimai apie 1 metus iki vestuvių. Žino, kad jie gyveno name, apie kitas gyvenamąsias vietas nežino. Su seserimi matėsi seniai, nebendrauja nuo jų motinos mirties, įvykusios (duomenys neskelbtini) metais.

Teismas

k o n s t a t u o j a :

        Ieškinys ir priešieškinis tenkintini iš dalies.

16.       Iš byloje esančių rašytinių įrodymų nustatyta, kad ieškovės A. K. (iki santuokos sudarymo – R.) ir atsakovo A. K. santuoka sudaryta (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) miesto Civilinės metrikacijos skyriuje, įrašo Nr. (duomenys neskelbtini). Gyvenant santuokoje sutuoktiniai susilaukė dviejų vaikų: (duomenys neskelbtini) šalims gimė dukra K. K., o (duomenys neskelbtini). - sūnus D. K.. Klaipėdos apylinkės teismas 2023 m. gruodžio 20 d. nutartimi ieškovės A. K. ieškinio atsakovui A. K. reikalavimus dėl nepilnamečių vaikų D. K., gim. (duomenys neskelbtini), ir K. K., gim. (duomenys neskelbtini), gyvenamosios vietos nustatymo, bendravimo tvarkos su nepilnamečiais vaikais nustatymo, išlaikymo nepilnamečiams vaikams priteisimo paliko nenagrinėtais, todėl klausimai, susiję su nepilnamečiais vaikais, byloje nesprendžiami. Sutuoktiniai nuo 2021 m. gruodžio 26 d. neveda bendro ūkio, nepalaiko santuokinių ryšių, atnaujinti vedybinio gyvenimo nenori nė vienas iš sutuoktinių, nei vienas sutuoktinis neprašo skirti termino susitaikymui, laiko, kad jų santuoka yra faktiškai pasibaigusi.

Dėl santuokos nutraukimo

17.       Ieškovė prašo nutraukti santuoką dėl atsakovo kaltės, nes: 1) atsakovas nebuvo lojalus, negerbė ieškovės, nevertino jos indėlio į šeimą, turėjo savanaudiškų turtinių interesų, teigdamas, kad visas šeimos turtas yra tik jo ir reikalaudamas turtą perrašyti jo vardu; 2) atsakovas buvo neištikimas. Tuo tarpu atsakovas nesutinka, kad santuoka iširo dėl jo kaltės, nurodo, kad santuoka iširo išimtinai dėl ieškovės kaltės, nes ieškovė nebuvo lojali, nesirūpino buitimi, nepalaikydavo atsakovo, sunkiais momentais nesulaukdavo iš jos pagalbos ir paramos, nevertino atsakovo pastangų šeimai stiprinti bei santuokai išsaugoti, pati atsisakė dėti pastangas šeimai išsaugoti, vedybinis gyvenimas nutrūko ieškovės sprendimu.

18.       Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 3.60 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta, kad sutuoktinis pripažįstamas kaltu dėl santuokos iširimo, jeigu jis iš esmės pažeidė savo, kaip sutuoktinio, pareigas, nustatytas CK trečiojoje knygoje, ir dėl to bendras sutuoktinių gyvenimas tapo negalimas. Pagrindinės sutuoktinio pareigos nustatytos CK 3.26–3.30, 3.35–3.36, 3.85, 3.92 straipsniuose. Tai – lojalumo, tarpusavio pagalbos ir moralinės bei turtinės paramos, visapusiško rūpinimosi vaikais ir visa šeima bei kitos įstatyme nustatytos pareigos. Esminiu sutuoktinio pareigų pažeidimu pripažintinas sutuoktinio elgesys, kuris nepriimtinas teisės ir moralės požiūriu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. gruodžio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-495-1075/2020). Sutuoktinis, pareiškęs ieškinį dėl santuokos nutraukimo pagal CK 3.60 straipsnį, privalo įrodyti, kad kitas sutuoktinis iš esmės pažeidžia savo kaip sutuoktinio pareigas. CK 3.61 straipsnyje įtvirtinta, kad sutuoktinis, kuriam pareikštas ieškinys dėl santuokos nutraukimo, gali prieštarauti dėl savo kaltės ir nurodyti faktų, patvirtinančių, jog santuoka iširo dėl ieškovo kaltės (CK 3.61 straipsnio 1 dalis); teismas, atsižvelgdamas į bylos aplinkybes, gali pripažinti, kad santuoka iširo dėl abiejų sutuoktinių kaltės (CK 3.61 straipsnio 2 dalis).

19.       CK 3.60 straipsnio 3 dalyje išvardytos teisinės prezumpcijos, kai pripažįstama, kad santuoka iširo dėl sutuoktinio kaltės. Pagal CK 3.60 straipsnio 3 dalį, preziumuojama, kad santuoka iširo dėl kito sutuoktinio kaltės, jeigu jis yra nuteisiamas už tyčinį nusikaltimą arba yra neištikimas, arba žiauriai elgiasi su kitu sutuoktiniu ar šeimos nariais, arba paliko šeimą ir daugiau kaip vienerius metus visiškai ja nesirūpina.

20.       Nagrinėjamu atveju ieškovė, pirmiausia, įrodinėja atsakovo neištikimybę, su kuria įstatyme siejama santuokos iširimo kaltės prezumpcija, nurodo, kad aplinkybė dėl atsakovo neištikimybės pasitvirtino 2022 m. lapkričio mėn., kai ji patikrino vieną iš nuomojamų butų (duomenys neskelbtini), jame aptiko atsakovą ir kitą moterį kartu, po ko atsakovas pasiūlė toliau gyventi trise, o jau bylos nagrinėjimo metu iš giminaičio, kurio tapatybės nenori atskleisti, sužinojo, kad atsakovas buvo neištikimas visą santuokos laikotarpį. Atsakovas tvirtina, kad ieškovei visada buvo ištikimas. Pažymėtina, kad ieškovės nurodomas epizodas dėl apsilankymo nuomojamame bute, kuriame atsakovo leidimu gyveno moteris ir kur ieškovė tvirtina iš atsakovo gavusi pasiūlymą toliau gyventi poligaminiuose santykiuose, įvyko praėjus bemaž metams po faktinio šalių išsiskyrimo, todėl, akivaizdu, negalėjo turėti įtakos šalių išsiskyrimui. Juo labiau, jog duomenų, kad atsakovą ir šią moterį būtų sieję kiti, nei nuomos santykiai, nėra. Ieškovė nepateikė jokių pagrįstų ir patikimų įrodymų, kurie pagrįstų atsakovo neištikimybę iki sutuoktiniams pradedant gyventi skyrium (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 178 straipsnis). Be to, ieškovė tvirtina, kad atsakovas nebuvo lojalus, nevertino ieškovės pastangų ir indėlio į šeimą ir jos gerovę, konfliktai, kurie galiausiai sąlygojo santykių nutrūkimą, prasidėjo atsakovui pradėjus neigti ieškovės indėlį į bendro turto sukūrimą ir reikalaujant turtą perrašyti jo vardu. Atsakovas neneigia prašęs ieškovės buto (duomenys neskelbtini) dalį perrašyti jo vardu, tuo pagrindu užsakęs notaro paslaugas, taip pat priešieškinyje išreiškė poziciją, kad visas bendras šeimos turtas faktiškai buvo įgytas jo darbo ir pastangų dėka (2024 m. rugpjūčio 8 d. priešieškinio 20 punktas). Nors lojalumo pareiga reiškia, kad sutuoktinis negali supriešinti savo asmeninių interesų su kito sutuoktinio ar šeimos interesais, tačiau kaip matyti iš byloje esančių duomenų, ieškovei nesutikus perrašyti buto (duomenys neskelbtini) atsakovo vardu, atsakovas tokią jos poziciją priėmė bei norėjo toliau tęsti santuokinį gyvenimą, dėjo pastangas santuokos išsaugojimui, todėl negali būti pripažintas išimtinai kaltu dėl santuokos išrimo. Nors ieškovė nurodo, kad po faktinio išsiskyrimo atsakovas naudoja prieš ją ekonominį smurtą, neleidžia nuomoti bendro turto, siekia finansiškai sužlugdyti, tačiau, pažymėtina, kad sutuoktinių elgesys, sekęs po faktinio santuokos iširimo, negali būti vertinamas sprendžiant sutuoktinio kaltės dėl santuokos iširimo klausimą.

21.       Atsakovas, įrodinėdamas ieškovės kaltę dėl santuokos iširimo, nurodo, kad ieškovė nedirbo ir darbo neieškojo, nesirūpino buitimi, visa rūpinimosi šeima našta (tiek fizine, tiek finansine prasme) teko atsakovui. Iš Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos pateiktų duomenų apie ieškovės įdarbinimus (el. b. failas 23, psl. 49-51) matyti, kad ieškovė dirbo iki antro vaiko gimimo, po to iki (duomenys neskelbtini) buvo vaiko priežiūros atostogose, taip pat santuokos metu (2012 metais) ieškovė įsteigė įmonę. Šios aplinkybės nepatvirtinta atsakovo teiginio, kad ieškovė buvo finansiškai pasyvi. Be to, ieškovei dar esant vaiko priežiūros atostogose, šalys (duomenys neskelbtini) išvyko gyventi į (duomenys neskelbtini), ir atsakovas, turėdamas pretenzijų ieškovei dėl per menko indėlio prie šeimos finansų, turėjo suvokti, kad gyvenant užsienio šalyje, nemokant kalbos, ieškovės galimybės būti aktyviu darbo rinkos dalyviu bus itin ribotos. Jokių įrodymų, kad ieškovė nusišalino nuo buities darbų, byloje nėra (CPK 178 straipsnis). Nors atsakovas nurodo, jog 2013 metais jam susirgus, ieškovei nerūpėjo jo sveikata, slauga ir reabilitacija, tačiau net nevertinant tokių teiginių pagrįstumo pažymėtina, kad šios aplinkybės, net jei būtų buvusios (ką ieškovė neigia), laiko atžvilgiu yra pernelyg nutolusios nuo faktinio santuokos iširimo: po atsakovo ligos šalys susilaukė dar vieno vaiko, vėliau apsisprendė išvykti gyventi į kitą šalį ir t. t. Nors atsakovas ieškovės kaltę dėl santuokos iširimo grindžia ir ta aplinkybe, jog ieškovė 2018 metais buvo išreiškusi norą santuoką nutraukti, tačiau bylos nagrinėjimo metu pats atsakovas nurodė, kad šios aplinkybės nesureikšmino, jam tai neatrodė, kaip reikšminga indikacija pradėti tvarkyti turto įforminimo ir kitus klausimus. Ieškovės kaltės dėl santuokos iširimo teismas neįžvelgia ir fakte, kad ieškovė nesutiko su atsakovo siūlymais ieškoti pagalbos, siekiant išsaugoti šeimą (lankyti seminarus, skaityti literatūrą ir pan.) ir kad santuokos nutraukimą iniciavo būtent ji. Yra įprasta, kad santuokos nutraukimą iš pradžių inicijuoja vienas iš sutuoktinių, todėl vien tik parodyta iniciatyva išsiskirti ir nematymas perspektyvos toliau kartu kurti bendrą ateitį, bei to sąlygotas atsisakymas ieškoti specialistų ir kitokios pagalbos, nereiškia, kad būtent iniciatyvą skirtis parodęs sutuoktinis yra kaltas. Nors atsakovas nurodo, kad po faktinio išsiskyrimo ieškovė riboja jo ir vaikų senelių bendravimą su vaikais, nuteikinėja vaikus, užvaldė bendrą butą (duomenys neskelbtini), tačiau, kaip jau buvo minėta, sutuoktinių elgesys, sekęs po faktinio santuokos iširimo, negali būti vertinamas sprendžiant sutuoktinio kaltės dėl santuokos iširimo klausimą.

22.       Apibendrinant darytina išvada, jog ieškovė neįrodė, kad egzistavo faktas (atsakovo neištikimybė), sudarantis prielaidas taikyti įstatyme nustatytą santuokos iširimo priežasčių prezumpciją (CK 3.60 straipsnio 3 dalis), taip pat nė vienas iš sutuoktinių neįrodė, kad dėl santuokos iširimo kaltas išimtinai tik vienas sutuoktinis (CK 3.60 straipsnio 2 dalis). Remdamasis CK 3.61 straipsnio 2 dalimi, teismas, atsižvelgdamas į bylos aplinkybes, gali pripažinti, kad santuoka iširo dėl abiejų sutuoktinių kaltės. Teismas, įvertinęs bylos medžiagą, sprendžia, jog santuokos iširimą sąlygojo abiejų sutuoktinių veiksmai, šalių nesutarimai dėl turto priklausymo, kiekvieno iš sutuoktinių indėlio į turto sukūrimą (įgijimą), finansų valdymo. Dėl to atsirado nepasitikėjimas, sutriko tarpusavio bendravimas. Pažymėtina, kad, nustačius, jog būtent abu sutuoktiniai pažeidė savo kaip sutuoktinių pareigas ir kad abiejų sutuoktinių pareigų pažeidimai nulėmė santuokos iširimą, CK 3.61 straipsniui taikyti nagrinėjamu atveju neturi teisinės reikšmės tai, jog vienas iš sutuoktinių šias pareigas pažeidė daugiau, o kitas – mažiau (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. vasario 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-24/2010). Apibendrinant laikytina, kad šalių santuoka iširo dėl atsiradusių nesutaikomų prieštaravimų, prarasto pasitikėjimo, tolesnės bendro gyvenimo perspektyvos nematymo, dėl ko santuoka nutrauktina dėl abiejų sutuoktinių kaltės (CK 3.61 straipsnio 2 dalis, CPK 185 straipsnis).

Dėl pavardžių po santuokos nutraukimo

23.       Sutuoktinis po santuokos nutraukimo gali pasilikti savo santuokinę arba iki santuokos turėtą pavardę (CK 3.69 straipsnio 1 dalis). Ieškovė prašo po santuokos nutraukimo palikti jai santuokinę pavardę. Atsakovas su tokiu ieškovės reikalavimu sutiko. Ieškovės prašymu, be to, šalims turint bendrų vaikų, po santuokos nutraukimo jai paliekama santuokinė pavardė – „K.“, o atsakovui paliekama jo pavardė – „K.“.

Dėl neturtinės žalos atlyginimo priteisimo

24.       CK 3.70 straipsnio 2 dalyje nustatyta sutuoktinio teisė reikalauti iš kalto dėl santuokos iširimo sutuoktinio atlyginti neturtinę žalą, padarytą dėl santuokos iširimo. Ši nuostata netaikoma, jeigu santuoka nutraukta dėl abiejų sutuoktinių kaltės. Pripažinus, jog santuoka iširo dėl abiejų sutuoktinių kaltės, ieškovės reikalavimas priteisti jai 3 000 Eur neturtinę žalą, bei atsakovo reikalavimas priteisti jam 1 000 Eur neturtinę žalą atmestini kaip neturintys teisinio pagrindo.

Dėl tarpusavio išlaikymo

25.       Ieškovė ir atsakovas reikalavimų dėl tarpusavio išlaikymo nekėlė. Teismui nenustačius, kad kuriam nors vienam sutuoktiniui būtų reikalingas išlaikymas po santuokos nutraukimo, šalims sau išlaikymo nereikalaujant, išlaikymas vienas kitam nepriteistinas (CK 3.72 straipsnis).

Dėl santuokos nutraukimo teisinių pasekmių taikymo momento

26.       Pagal CK 3.127 straipsnio 1 dalį teismo sprendimu padalijamas turtas, kurį kaip bendrąją jungtinę nuosavybę sutuoktiniai įgijo iki bylos iškėlimo dienos arba iki teismo sprendimo priėmimo dienos. Tačiau vieno sutuoktinio prašymu teismas gali nustatyti, kad dalijamas tik turtas, bendrai įgytas iki tada, kai sutuoktiniai pradėjo gyventi skyrium (CK 3.127 straipsnio 2 dalis). Pagal bendrąją CK 3.67 straipsnio 1 dalyje įtvirtintą taisyklę, santuokos nutraukimas sutuoktinių turtinėms teisėms teisinius padarinius sukelia nuo santuokos nutraukimo bylos iškėlimo, tačiau sutuoktinis, išskyrus tą, kuris buvo pripažintas kaltu dėl santuokos iširimo, gali prašyti, kad teismas nustatytų, jog santuokos nutraukimas sutuoktinių turtinėms teisėms teisinius padarinius sukėlė nuo tos dienos, kai jie faktiškai nustojo kartu gyventi (CK 3.67 straipsnio 2 dalis).

27.       Nagrinėjamu atveju tarp šalių nėra ginčo, kad nuo 2021 m. gruodžio 26 d. jie negyvena kartu, neveda bendro ūkio ir nepalaiko santuokinių ryšių. Ieškovės atstovė 2023 m. gruodžio 11 d. posėdžio metu prašė santuokos nutraukimo teisines pasekmes taikyti nuo tos dienos, kai sutuoktiniai faktiškai nustojo kartu gyventi. Tokią poziciją ieškovė iš esmės išreiškė ir procesiniuose dokumentuose, formuluodama reikalavimus ir atsikirtimus į atsakovo reikalavimus, t. y. kompensaciją atsakovui už ieškovės asmeninės prievolės kreditoriui Luminor Bank AS vykdymą prašė priteisti už laikotarpį iki 2021 m. gruodžio 26 d., po šio laikotarpio nesutiko, kad būtų dalijamos pajamos, gautos iš jai asmeninės nuosavybės teise priklausančio buto nuomos ir kt. Atsižvelgiant į tai, teismas pripažįsta, kad santuokos nutraukimas sutuoktinių turtinėms teisėms teisines pasekmes sukėlė nuo tos dienos, kai ieškovė ir atsakovas faktiškai nustojo kartu gyventi, tai yra nuo 2021 m. gruodžio 26 d.

Dėl skolos priteisimo

28.       Atsakovas prašo priteisti iš ieškovės 17 666,82 Eur skolą. Nurodo, kad iki santuokos sudarymo, 2007 – 2009 metų laikotarpiu paskolino ieškovei iš viso 61 000 Lt (17 666,82 Eur) jos 2007 m. rugsėjo 27 d. pirkimo – pardavimo sutarties pagrindu asmeninės nuosavybės teise įsigyto buto, adresu (duomenys neskelbtini), remontui ir įrengimui. Ieškovė su šiuo reikalavimu nesutinka, nurodo, kad pinigų iš atsakovo nesiskolino.

29.       Pagal CK 6.870 straipsnio 1 dalį paskolos sutartimi viena šalis (paskolos davėjas) perduoda kitos šalies (paskolos gavėjo) nuosavybėn pinigus arba rūšies požymiais apibūdintus suvartojamuosius daiktus, o paskolos gavėjas įsipareigoja grąžinti paskolos davėjui tokią pat pinigų sumą (paskolos sumą) arba tokį pat kiekį tokios pat rūšies ir kokybės kitų daiktų bei mokėti palūkanas, jeigu sutartis nenustato ko kita. Bylose dėl paskolos grąžinimo turi būti įrodinėjamos esminės paskolos sutarties sąlygos – paskolos dalyko perdavimo paskolos gavėjo nuosavybėn ir paskolos gavėjo įsipareigojimo grąžinti pinigus arba rūšies požymiais apibūdinto daikto ekvivalentą. Taigi, paskolos sutarties sudarymo faktui konstatuoti nepakanka įrodyti vien tik pinigų perdavimo fakto, turi būti įrodytos ir kitos aplinkybės, t. y. kad pinigus gavęs asmuo įsipareigojo juos grąžinti. Kilus ginčui dėl šalių teisinių santykių kvalifikavimo, svarbu išsiaiškinti tikruosius šalių ketinimus (CK 6.193 straipsnis).

30.       Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad pinigų pervedimas yra tam tikrų įsipareigojimų vykdymą patvirtinantis veiksmas, tačiau prievolės, susijusios su pinigų pervedimu, gali kilti ne tik paskolos sutartinių teisinių, bet ir kitokių santykių pagrindu. Dėl to, kvalifikuojant šalių teisinius santykius ir vertinant jų pagrindu kylančias šalių teises ir pareigas, būtina įvertinti faktų, kurių pagrindu galima būtų spręsti apie šalių santykių pobūdį, visumą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. birželio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-235/2009).

31.       Byloje nėra ginčo, kad atsakovas su ieškove nebuvo sudaręs rašytinių susitarimų dėl paskolos ir jos grąžinimo sąlygų. Atsakovas paskolos teisinius santykius ir iš jų ieškovei kilusią pareigą grąžinti 17 666,82 Eur sumą grindžia mokėjimo nurodymais: 2007 m. lapkričio 27 d. mokėjimo nurodymu atsakovas pervedė UAB „(duomenys neskelbtini)“ 9 500 Lt (2 751,39 Eur) už buitinę techniką (el. b. failas 4, psl. 169-170), 2007 m. lapkričio 27 d. mokėjimo nurodymu atsakovas pervedė ieškovei 20 000 Lt (5 792,40 Eur), mokėjimo paskirtyje nurodė „sąskaitos papildymas“ (el. b. failas 4, psl. 60, 151), 2008 m. vasario 6 d. mokėjimo nurodymu pervedė ieškovei 3 100 Lt (897,82 Eur), mokėjimo paskirtyje nurodė „sąskaitos papildymas“, 2008 m. vasario 27 d. mokėjimo nurodymu pervedė ieškovei 6 400 Lt (1 853,57 Eur), mokėjimo paskirtyje nurodė „sąskaitos papildymas“, 2008 m. balandžio 25 d. mokėjimo nurodymu pervedė ieškovei 1 000 Lt (289,62 Eur), mokėjimo paskirtyje nurodė „sąskaitos papildymas“, 2008 m. balandžio 29 d. mokėjimo nurodymu pervedė ieškovei 4 000 Lt (1 158,48 Eur), mokėjimo paskirtyje nurodė „sąskaitos papildymas“, 2008 m. gegužės 9 d. mokėjimo nurodymu pervedė ieškovei 2 000 Lt (579,24 Eur), mokėjimo paskirtyje nurodė „sąskaitos papildymas“ (el. b. failas 4, psl. 61, 152), 2008 m. lapkričio 5 d. mokėjimo nurodymu pervedė ieškovei 1 000 Lt (289,62 Eur), mokėjimo paskirtyje nurodė „sąskaitos papildymas“, 2009 m. sausio 7 d. mokėjimo nurodymu pervedė ieškovei 3 500 Lt (1 013,67 Eur), mokėjimo paskirtyje nurodė „sąskaitos papildymas“, 2009 m. sausio 8 d. mokėjimo nurodymu pervedė ieškovei 3 500 Lt (1 013,67 Eur), mokėjimo paskirtyje nurodė „sąskaitos papildymas“, 2009 m. sausio 21 d. mokėjimo nurodymu pervedė ieškovei 4 000 Lt (1 158,48 Eur), mokėjimo paskirtyje nurodė „sąskaitos papildymas“, 2009 m. sausio 27 d. mokėjimu mokėjimo nurodymu pervedė ieškovei 3 000 Lt (868,86 Eur), mokėjimo paskirtyje nurodė „sąskaitos papildymas“ (el. b. failas 13, psl. 177-178). Taigi mokėjimo nurodymų paskirtyse nėra nurodoma, kad pervedamos lėšos ieškovei yra skolinamos, paties atsakovo nurodomas atliekamų mokėjimų tikslas – papildyti ieškovės sąskaitą. Pažymėtina, kad ieškovei teigiant, kad ji pinigų iš atsakovo nesiskolino, vien tik pinigų pervedimas pats savaime paskolos teisinių santykių nesukuria, paskolos sutarties sudarymui konstatuoti turi būti nustatyta tiek abiejų šalių valia tokią sutartį sudaryti, tiek ieškovės įsipareigojimas grąžinti pinigus kaip paskolos dalyką. Byloje nepateikta įrodymų, patvirtinančių ieškovės įsipareigojimą grąžinti atsakovui pinigus (CPK 178 straipsnis). Šiuo atveju svarbi aplinkybė yra tai, kad ginčo sumų ieškovei pervedimo laikotarpiu šalis siejo artimi romantiški santykiai, kurie vėliau virto sutuoktinių santykiais. Teismo vertinimu byloje nustatytos aplinkybės, jog nuo 2006 metų šalis siejo asmeniniu pasitikėjimu ir artimais ryšiais pagrįsti santykiai (atsakovas nurodė, kad nuo 2006 metų su ieškove buvo „pora“), nuo 2008 m. pabaigos šalys atsigyvenę gyvenamajame name nurodo pradėjusios planuoti vestuves, kurios įvyko (duomenys neskelbtini), leidžia daryti išvadą, kad atsakovas buvo morališkai įsipareigojęs ieškovei ir šį įsipareigojimą ginčo laikotarpiu vykdė sąmoningai ir tikslingai, gerindamas ieškovės turtinę padėtį, siekdamas tokiu būdu įgyti ieškovės palankumą ir neturint tikslo ateityje pervestas lėšas susigrąžinti, t. y. atsakovas neprivalėjo ieškovei perduoti jokių piniginių lėšų, tačiau, vedamas moralinių įsipareigojimų, siekdamas ieškovės palankumo, ją rėmė, materialiai prisidėjo prie jos poreikių tenkinimo. 

32.       Apibendrinant, darytina išvada, kad paskolos teisinių santykių faktas yra neįrodytas, todėl priešieškinio reikalavimas dėl skolos priteisimo atmestinas (CPK 178, 185 straipsniai).

Dėl turto padalijimo

33.       Ieškovės vardu 2007 m. rugsėjo 27 d. pirkimo – pardavimo sutarties pagrindu registruotas butas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), adresu (duomenys neskelbtini), ir 1/85 dalis žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), adresu (duomenys neskelbtini). Šis turtas ieškovės įgytas iki santuokos sudarymo, todėl ieškovei priklauso asmeninės nuosavybės teise ir nėra dalijamas (CK 3.89 straipsnio 1 dalies 1 punktas). Atsakovo vardu 2010 m. gruodžio 27 d. dovanojimo sutarties pagrindu registruotas žemės sklypas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini). Šis turtas atsakovui padovanotas, todėl jam priklauso asmeninės nuosavybės teise ir nėra dalijamas (CK 3.89 straipsnio 1 dalies 2 punktas). 

34.       Įstatymų nustatytas sutuoktinių turto teisinis režimas reiškia, kad turtas, įgytas po santuokos sudarymo, laikomas bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe (CK 3.87 straipsnio 1 dalis). Vadovaujantis CK 3.116 straipsnio 1 dalies nuostatomis, turtas, kuris yra bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė, gali būti padalytas sutuoktiniams jų susitarimu arba teismo sprendimu. Teismo sprendimu padalijamas turtas, kurį kaip bendrąją jungtinę nuosavybę sutuoktiniai įgijo iki bylos iškėlimo dienos arba iki teismo sprendimo priėmimo dienos (CK 3.127 straipsnio 1 dalis). Pagal CK 3.117 straipsnio 1 dalies nuostatas preziumuojama, kad sutuoktinių bendro turto dalys yra lygios. Turtas padalijamas natūra, atsižvelgiant į jo vertę ir abiejų sutuoktinių bendro turto dalis, jeigu galima taip padalyti. Jeigu natūra abiem sutuoktiniams turto padalyti negalima, turtas natūra priteisiamas vienam sutuoktiniui, kartu jį įpareigojant kompensuoti antram sutuoktiniui jo dalį pinigais. Parenkant turto padalijimo būdą ir padalijant turtą natūra, atsižvelgiama į nepilnamečių vaikų interesus, vieno sutuoktinio sveikatos būklę ar turtinę padėtį arba kitas svarbias aplinkybes (CK 3.127 straipsnio 3 dalis).

35.       Nagrinėjamu atveju šalys bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise įgijo butą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), adresu (duomenys neskelbtini). Atsakovas prašo nukrypti nuo turto lygių dalių principo, priteisiant atsakovui 3/5 dalis buto, o ieškovei - 2/5 dalis buto, atsižvelgiant į tai, kad iš atsakovo asmeninių lėšų buvo sumokėta 100 000 Lt (28 962 Eur), kas sudaro 20 procentų buto kainos. Ieškovė taip pat prašo nukrypti nuo turto lygių dalių principo, atsižvelgiant į nepilnamečių vaikų, kurie gyvena su ieškove ir yra išreiškę norą grįžti gyventi į Lietuvą, interesus.

36.       Pagal CK 3.123 straipsnio 1 dalį, teismas gali nukrypti nuo sutuoktinių bendro turto lygių dalių principo ir priteisti vienam sutuoktiniui didesnę turto dalį, atsižvelgdamas į nepilnamečių vaikų interesus, vieno sutuoktinio sveikatos būklę ar jo turtinę padėtį arba kitas svarbias aplinkybes. Kasacinio teismo praktikoje kaip svarbus kriterijus, leidžiantis nukrypti nuo bendro turto lygių dalių principo, be kita ko, pripažįstamas vieno iš sutuoktinių iki santuokos įgytų asmeninių lėšų panaudojimas kuriant bendrąją jungtinę sutuoktinių nuosavybę (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. vasario 21 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-55-916/2019 42 punktą; 2021 m. spalio 27 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-266-403/2021 38 punktą).

37.       Bylos duomenimis matyti, kad minėtas butas 2010 m. lapkričio 30 d. pirkimo – pardavimo sutartimi buvo įgytas už 500 000 Lt (sutarties 3.1 punktas), dalį turto kainos, t. y. 100 000 Lt ieškovė kaip pirkėja per 3 (tris) darbo dienas nuo sutarties pasirašymo įsipareigojo pervesti pardavėjo kreditoriui (duomenys neskelbtini), o likusią turto kainos dalį, t. y. 400 000 Lt pervesti į pardavėjui priklausančią sąskaitą (sutarties 4.1 punktas) (el. b. failas 17, psl. 108-115). Atsakovas, įrodinėdamas aplinkybę dėl savo asmeninių lėšų panaudojimo perkant bendrąja jungtine nuosavybe turtą (butą), nurodo, kad 2010 m. vasario 18 d. pirkimo – pardavimo sutartimi pardavė jam asmeninės nuosavybės teise priklausiusį butą, adresu (duomenys neskelbtini), už 337 000 Lt kainą, iš kurių 12 000 Lt gavo grynaisiais prieš sudarant sutartį, 2010 m. vasario 18 d. į AB (duomenys neskelbtini) banko sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini) gavo 153 000 Lt, o 2010 m. kovo 3 d. gavo 172 000 Lt. Iš AB (duomenys neskelbtini) banko sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini) išrašo matyti, kad 2010 m. lapkričio 18 d. atsakovas į savo „(duomenys neskelbtini)“, AB sąskaitą persivedė 184 000 Lt, o 2010 m. lapkričio 29 d. 100 000 Lt pervedė ieškovei į jos vardu atidarytą sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), iš kurios ieškovė apmokėjo dalį buto kainos. Iš ieškovės AB (duomenys neskelbtini) banko sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini) išrašo matyti, kad 2010 m. gruodžio 1 d. buvo atlikti 2 (du) mokėjimo nurodymai bendrai 500 000 Lt sumai: buto pardavėjui pervesta 400 000 Lt (mokėjimo paskirtis – apmokėjimas pagal pirkimo – pardavimo sutartį už butą) ir į savo sąskaitą (duomenys neskelbtini) Lietuvos filiale ieškovė persivedė 100 000 Lt (mokėjimo paskirtis – nekilnojamojo turto įsigijimui) (el. b. failas 9, psl. 9-13). Pardavėjų kreditoriui iš ieškovės (duomenys neskelbtini) Lietuvos filialo sąskaitos 28 962 Eur (100 000 Lt) sumokėti taip pat 2010 m. gruodžio 1 d. (el. b. failas 10, psl. 3). Iš to paties ieškovės AB (duomenys neskelbtini) banko sąskaitos išrašo matyti, kad ieškovė 2010 metais, iki 2010 m. lapkričio 30 d. pirkimo – pardavimo sutarties pasirašymo, iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ gavo 504 028,19 Lt (2010 m. kovo 16 d. 100 000 Lt dividendai + 2010 m. kovo 16 d. 100 000 Lt dividendai + 2010 m. kovo 17 d. 100 000 Lt dividendai + 2010 m. kovo 17 d. 4 028,19 Lt dividendai + 2010 m. kovo 17 d. 100 000 Lt dividendai + 2010 m. lapkričio 30 d. 100 000 Lt paskola), 2010 m. gruodžio 1 d. iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ gavo dar 150 000 Lt (50 000 Lt paskola + 100 000 Lt paskola). Iš nurodytų duomenų matyti, kad šalys buto įsigijimui turėjo pakankamai lėšų, kurios šalims priklausė bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise (iki apmokėjimo už butą įvykdymo iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ gauta 654 028,19 Lt), visa pirkimo – pardavimo sandorio kaina, mokėjimo paskirtyse aiškiai nurodant, kad pinigai skirti būtent buto pirkimui, mokėta iš ieškovės AB (duomenys neskelbtini) banko sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini), į kurią atsakovas pinigų įnešęs nebuvo, todėl teismas neturi pagrindo išvadai padaryti, kad už ginčo butą sumokėta 100 000 Lt suma buvo sumokėta iš atsakovo asmeninių lėšų, dėl ko pagrindo tenkinti atsakovo prašymą ir nukrypti nuo lygių dalių principo nėra. Taip pat netenkintinas ir ieškovės prašymas nukrypti nuo lygių dalių principo. Ieškovei priklauso ne tik ginčo butas, tačiau ieškovė nuosavybės teise turi ir kito nekilnojamojo turto, todėl nepilnamečių vaikų, kurie gyvena su ieškove, teisės yra užtikrintos. 

38.       Sprendžiant dėl buto, esančio (duomenys neskelbtini), padalijimo šalys, atsižvelgiant į tai, kad tarp jų tvyro įtampa ir jie nuolat konfliktuoja, nesutiko, kad šis butas būtų padalijamas natūra, t. y. po ½ dalį, kiekviena šalis prašė priteisti šį butą jai asmeninės nuosavybės teise, išmokant kitai šaliai atitinkamą kompensaciją pinigais.

39.       Teismas, spręsdamas klausimą, kuriam iš sutuoktinių – ieškovei ar atsakovui – priteisti butą natūra, nustatė sekančias šiam klausimui išspręsti reikšmingas aplinkybes. Byloje esančiais duomenimis matyti, kad ginčo butu rūpinasi atsakovas: sudarė būsto draudimo sutartį (el. b. failas 7, psl. 15-17), verslo liudijimo pagrindu nuomojo būstą (el. b. failas 1, psl. 139-148), į bylą pateikta ieškovės žinutė, adresuota nuomininkui, jog visais klausimais, susijusiais su butu, kreiptųsi į atsakovą (el. b. failas 1, psl. 149). Be to, atsakovas kilęs iš (duomenys neskelbtini), ten gyvena jo artimieji, tuo tarpu ieškovė kilusi iš (duomenys neskelbtini) miesto, kuriame turi kito turto. Teismas taip pat įvertina šalių galimybes išmokėti kitai šaliai piniginę kompensaciją už jai tenkantį turtą. Teismo posėdžio metu ieškovės atstovė nurodė, kad ieškovės finansinė padėtis sunki, jos motina padengė dalį atstovavimo išlaidų šioje byloje. Šių duomenų pagrindu spręstina, kad atsakovo finansinė padėtis yra geresnė nei ieškovės, jis turi realias galimybes išmokėti ieškovei kompensaciją už jai tenkantį turtą. 

40.       Aptartų aplinkybių kontekste, teismas sprendžia, kad nagrinėjamu atveju nekilnojamojo turto (ginčo buto) priteisimas atsakovui natūra ir atitinkamo dydžio kompensacijos ieškovei išmokėjimas labiausiai atitinka šalių interesus, bendruosius teisingumo ir protingumo principus. Tarp šalių nekilo ginčo dėl buto vertės – šalys butą vertina 209 000 Eur. Kasacinis teismas yra nurodęs, kad dėl dalijamo turto vertės gali susitarti pačios šalys, todėl teismas gali nustatyti dalijamo turto vertę ir jos nustatymo momentą tokiomis įrodinėjimo priemonėmis, kurias vykdydamos savo procesines pareigas yra pateikusios ginčo šalys (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. gruodžio 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-566/2012). Šalių nurodoma turto vertė atitinka vertę bendrosios jungtinės nuosavybės pabaigos momentui (2021 m. gruodžio 26 d.). Esant tokioms aplinkybėms, teismas priteisia atsakovui asmeninės nuosavybės teise butą, adresu (duomenys neskelbtini), o ieškovei iš atsakovo priteisia 104 500 Eur piniginę kompensaciją, lygią ½ daliai buto vertės (CK 1.5 straipsnis, 3.116 straipsnio 1 dalis, 3.127 straipsnio 3 dalis).

41.       Taip pat šalys santuokos metu bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise įgijo transporto priemones „Audi A4“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), ir „BMW 318D“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) (el. b. failas 1, psl. 99). Tarp šalių kilo ginčas dėl šių transporto priemonių verčių: ieškovė automobilį „Audi A4“ vertina 6 570 Eur , o atsakovas – 6 800 Eur, ieškovė automobilį „BMW 318D“ vertina 6 880 Eur, o atsakovas – 4 000 Eur. Atsakovas nurodomai automobilio „Audi A4“ vertei pagrįsti pateikė keletą skelbimų iš skelbimų portalo (duomenys neskelbtini) (el. b. failas 4, psl. 31, 32; failas 22, psl. 44), tuo tarpu ieškovė pateikė duomenis iš to paties skelbimų portalo, iš kurių matyti, kad apskaičiuota automobilio vertė yra 6 570 Eur (el. b. failas 17, psl. 125). Įvertinus ieškovės į bylą pateiktus duomenis, jog automobilis „Audi A4“ yra apibraižytas, jo kėbulas pradėjęs rūdyti (el. b. failas 25, psl. 87-91), o atsakovo pateiktuose skelbimuose nenurodoma, kad parduodami automobiliai būtų su defektais, todėl teismas kaip labiau atitinkančią realią automobilio „Audi A4“ vertę laiko ieškovės nurodomą 6 570 Eur vertę. Be to, atsakovas nurodomai automobilio „BMW 318D“ vertei pagrįsti vėlgi pateikė keletą skelbimų iš skelbimų portalo (duomenys neskelbtini) (el. b. failas 4, psl. 80, 82), tuo tarpu ieškovė vėlgi pateikė duomenis iš to paties skelbimų portalo, iš kurių matyti, kad apskaičiuota automobilio vertė yra 6 880 Eur (el. b. failas 17, psl. 126). Laikytina, kad pavieniai, selektyviai atrinkti skelbimai negali parodyti tikrosios daikto vertės, nes pardavėjo skelbiama kaina priklauso ne tik nuo daikto, jo būklės, tačiau ir nuo subjektyvių nuo pardavėjo priklausančių aplinkybių, pvz., kaip greitai norima parduoti turtą ir pan. Atsižvelgiant į tai, teismas kaip labiau atitinkančią realią automobilio „BMW 318D“ vertę laiko ieškovės nurodomą 6 880 Eur vertę. Kitokios išvados neleidžia daryti ir atsakovo į bylą pateiktas pasiūlymas dėl automobilio pirkimo (el. b. failas 22, psl. 35-36), kadangi pavienio asmens finansinės galimybės ir/ar noras įsigyti automobilį už tam tikrą sumą nepagrindžia realios tokio automobilio vertės. Kadangi šalys minėtus automobilius faktiškai jau yra pasidalinusios, ieškovei asmeninės nuosavybės teise priteistinas jos naudojamas automobilis „Audi A4“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), o atsakovui – automobilis „BMW 318D“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini). Be to, 2020 m. rugpjūčio 18 d. už 230 Eur buvo įsigyta stogo bagažinė „(duomenys neskelbtini)” (el. b. failas 22, psl. 34). Tarp šalių nėra ginčo, šią aplinkybę patvirtina ir bylos medžiaga (el. b. failas 25, psl. 117-122), kad stogo bagažinė uždėta ant automobilio „Audi A4“ stogo. Nors ieškovė nurodo, kad stogo bagažinės spyna yra sulūžusi ir dėl to daikto negalima naudoti pagal paskirtį, tačiau jokių objektyvių duomenų šiai aplinkybei pagrįsti nepateikta, todėl teismas šia aplinkybe nesivadovauja ir stogo bagažinę priteisia ieškovei asmeninės nuosavybės teise (CPK 178, 185 straipsniai). Atsižvelgiant į automobilių ir stogo bagažinės vertes, ieškovei, kuriai atitekusio turto vertė 6 800 Eur (6 570 Eur + 230 Eur), iš atsakovo, kuriam atitekusio turto vertė 6 880 Eur, priteistina 40 Eur kompensacija už šį turtą.

42.       Ieškovė savo vardu taip pat yra įgijusi vertybinius popierius: (duomenys neskelbtini) 52,60333 vnt., kurių vertė 158,61 Eur; (duomenys neskelbtini) 1,9825 vnt., kurių vertė 117,12 Eur; (duomenys neskelbtini)3,15146 vnt., kurių vertė 7,96 Eur; (duomenys neskelbtini) 9,8723 vnt., kurių vertė 219,49 Eur (el. b. failas 12, psl. 11). Ieškovė į bylą pateikė 2008 m. kovo 12 d. su AB „(duomenys neskelbtini)“ sudarytą pavedimą pirkti investicinių fondų vienetus Nr. (duomenys neskelbtini), kuria bankas įsipareigojo tarpininkauti perkant (duomenys neskelbtini) investicinio fondo vienetus; 2008 m. kovo 12 d. su AB „(duomenys neskelbtini)“ sudarytą pavedimą pirkti investicinių fondų vienetus Nr. (duomenys neskelbtini), kuria bankas įsipareigojo tarpininkauti perkant (duomenys neskelbtini) investicinio fondo vienetus; 2008 m. kovo 13 d. su AB „(duomenys neskelbtini)“ sudarytą pavedimą pirkti investicinių fondų vienetus Nr. (duomenys neskelbtini), kuria bankas įsipareigojo tarpininkauti perkant (duomenys neskelbtini) investicinio fondo vienetus; 2008 m. gegužės 23 d. su AB „(duomenys neskelbtini)“ sudarytą pavedimą pirkti investicinių fondų vienetus Nr. (duomenys neskelbtini), kuria bankas įsipareigojo tarpininkauti perkant (duomenys neskelbtini) investicinio fondo vienetus (el. b. failas 23, psl. 64-67). Nors paminėtuose pavedimuose pirkti investicinių fondų vienetus nurodyti investicinio fondo pavadinimai iš dalies nesutampa su vertybinių popierių sąskaitoje (2023 m. liepos 21 d. dienai) nurodytais vertybinių popierių pavadinimais, tačiau ISIN kodai (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), skirti vertybiniams popieriams identifikuoti, sutampa, kas leidžia spręsti, jog tai yra tie patys vertybiniai popieriai. Nors atsakovas nurodo, kad pavedimas pirkti investicinių fondų vienetus nereiškia jų pirkimo, tačiau pagal pavedimų vykdymo sąlygas pavedimas pradedamas vykdyti, esant šioms sąlygoms: banko finansų skyriaus makleris priima pavedimą bei sumokama pavedime nurodyta suma. Įvertinus tai, kad laikotarpis tarp pavedimų pirkti investicinių fondų vienetus ir santuokos sudarymo yra daugiau nei vieneri metai, bei aplinkybę, kad pavedimų sudarymo metu ieškovė dirbo AB „(duomenys neskelbtini)“, gavo darbo užmokestį, teismui nekyla pagrįstų abejonių, jog pavedime nurodytos sumos sumokėtos tą patį mėnesį, kai pavedimai sudaryti, taip pat nenustatyta jokio pagrįsto pagrindo manyti, kad gavus apmokėjimą pavedimai galėjo būti nepriimti ir nepradėti vykdyti. Atsižvelgiant į tai, vertybiniai popieriai (duomenys neskelbtini) 52,60333 vnt., (duomenys neskelbtini) 1,9825 vnt., (duomenys neskelbtini)3,15146 vnt., laikytini asmenine ieškovės nuosavybe. Tačiau vertybinių popierių vertės padidėjimas laikytinas bendra nuosavybe, todėl įvertinus ieškovės investuotas sumas ir vertybinių popierių vertes, atsakovui priteistina 37,87 Eur kompensacija (29,31 Eur už (duomenys neskelbtini) + 8,56 Eur už (duomenys neskelbtini) + 0 Eur už (duomenys neskelbtini) (vertė mažesnė nei investuota suma). Kadangi ieškovė nepateikė duomenų dėl vertybinių popierių (duomenys neskelbtini), kurių ISIN kodas (duomenys neskelbtini), įsigijimo, taikytina turto bendrumo prezumpcija, šie vertybiniai popieriai, kurių vertė 219,49 Eur, įtrauktini į dalintino turto balansą, juos asmeninės nuosavybės teise priteisiant ieškovei, o atsakovui priteistina 109,75 Eur kompensacija. 

43.       Šalys taip pat įgijo baldus, esančius bute (duomenys neskelbtini). Tarp šalių iš esmės nėra ginčo dėl to, kokie baldai ir daiktai yra šiame bute, ginčas kilo dėl jų vertės: ieškovė baldus vertina 9 970 Eur, o atsakovas – 977 Eur. Atsakovas nurodo, kad dalis baldų yra nusidėvėję, neturi vertės, arba baldų vertė rinkoje yra mažesnė. Ieškovė teismo posėdžio metu nurodė, kad baldų vertes nurodė pagal panašių baldų kainas, nurodomas interneto portaluose. Atsakovas savo nurodomai baldų vertei pagrįsti pateikė skelbimus iš portalo (duomenys neskelbtini), tačiau atsakovo pateiktuose skelbimuose esančių baldų ir šalims priklausančių baldų dizainas, medžiagiškumas nesutampa (šalims priklausantys baldai pagaminti iš medžio ir kt.), todėl jais negali būti vadovaujamasi nustatant šalių turto vertę. Be to, nors atsakovas pateikė duomenis, kad dalis baldų turi dėvėjimosi požymių (el. b. failas 24, psl. 137-145), tačiau šie trūkumai yra ištaisomi (pakeičiamas gobelenas, sutvirtinamas kėdės korpusas ir pan.), po ko baldams sugrąžinama gera estetinė išvaizda ir baldai gali būti toliau naudojami, todėl šios aplinkybės nesudaro pagrindo šiuos baldus vertinti kaip atliekas (0 Eur verte, kaip nurodo atsakovas). Jei baldai neatitiktų ieškovės nurodomos vertės, manytina, kad atsakovas būtų reiškęs reikalavimą baldus natūra priteisti ieškovei, atsakovui išmokant ieškovės nurodomos vertės kompensaciją. Be to, nors atsakovas nurodo, kad daiktai seni, kas neva taip pat mažina jų vertę, tačiau formuluodamas reikalavimą dėl jo 2008 metais įsigytų baldų grąžinimo, atsakovas po 16 metų baldų vertę laiko iš esmės tą pačią kaip jų įsigijimo vertė. Taigi įvertinus baldų ir daiktų kiekį, dizainą, medžiagiškumą, laikytina, kad ieškovės nurodoma baldų vertė yra reali (CPK 185 straipsnis). Todėl atsakovui, kuriam natūra priteistas butas (duomenys neskelbtini), priteisiami šiame bute esantys baldai ir daiktai (tame tarpe ir ieškovės nurodoma magnetola su kolonėlėmis, kurių atsakovas neįtraukia, nes iš 2020 m. rugsėjo 8 d. buto priėmimo – perdavimo akto matyti, kad tokia technika („Thompson“) bute buvo, o atsakovas nepateikė rašytinių įrodymų apie tokių daiktų utilizavimą), kurių bendra vertė 9 970 Eur, ieškovei priteisiant 4 985 Eur kompensaciją. 

44.       Atsakovas taip pat prašo padalinti baldus ir daiktus, esančius bute (duomenys neskelbtini), juos natūra priteisiant ieškovei, o atsakovui išmokant kompensaciją. Ieškovė nesutinka, kad teismas Lietuvoje dalintų (duomenys neskelbtini) esančius daiktus. Nagrinėjamu atveju Klaipėdos apylinkės teismas 2023 m. sausio 11 d. nutartimi atsisakė priimti ieškinį dalyje dėl reikalavimo padalinti (duomenys neskelbtini) esantį nekilnojamąjį turtą. Pažymėtina, kad (duomenys neskelbtini) yra 4 (keturi) butai, kituose butuose esančių daiktų ir baldų atsakovas nenurodė, atsisakė juos dalinti teisme Lietuvoje. Iš šalių procesiniuose dokumentuose formuluojamų reikalavimų ir atsikirtimų į reikalavimus turinio matyti, kad daiktus šalys laiko patalpų priklausiniais, kurie priteistini tam asmeniui, kuriam nuosavybės teise atitenka (priklauso) nekilnojamieji daiktai (CK 4.8 straipsnis, 4.19 straipsnis), kadangi bute esantys daiktai ir baldai sukuria tam tikrą vertę butui. Kadangi šioje byloje nesprendžiama, kuriam sutuoktiniui atitenka (priklauso) butas (duomenys neskelbtini), teismas atsakovo reikalavimą padalinti šiame bute esančius daiktus ir baldus palieka nenagrinėtą. 

45.       Ieškovė ieškiniu taip pat prašo padalinti atsakovo įgytus ir vykdomoje veikloje (duomenys neskelbtini) naudojamus įrenginius, kurių vertę ieškovė nurodo 50 000 Eur. Bylos duomenimis atsakovas individualią veiklą pradėjo vykdyti (el. b. failas 8, psl. 414) ir įrenginius įgijo po šalių gyvenimo skyrium, už lėšas, kurios, kaip nurodyta žemiau šiame sprendime, atsakovui priklauso asmeninės nuosavybės teise, todėl šie įrenginiai į dalintino turto masę neįtrauktini.

46.       Taip pat tiek ieškovė, tiek atsakovas yra sudarę pensijų kaupimo sutartis: ieškovė – „(duomenys neskelbtini)“, AB, atsakovas – AB (duomenys neskelbtini) banke, ieškovė – ir gyvybės draudimo sutartį. Nesant ginčo tarp šalių, šiuose fonduose sukauptos lėšos paliktinos tai šaliai, kurios vardu sudaryta sutartis.

47.       Įvertinus kiekvienai šaliai tenkančio turto vertę, ieškovei iš atsakovo priteistina 109 377,38 Eur kompensacija už atsakovui tenkančią didesnę santuokos metu įgyto turto dalį (104 500 Eur + 4 985 Eur + 40 Eur – 147,62 Eur)

Dėl lėšų, gautų pardavus turtą (duomenys neskelbtini).

48.       Ieškovė ieškiniu prašo priteisti iš atsakovo 188 993 Eur ((400 000 Eur turto pardavimo kaina – 22 014 Eur atsakovui asmeninės nuosavybės teise priklausiusio žemės sklypo vertė) / 2) kompensaciją už lėšas, gautas pardavus turtą (duomenys neskelbtini), kurias atsakovas nuslėpė nuo ieškovės ir panaudojo savo poreikiams tenkinti. Tuo tarpu atsakovas prašo pripažinti, kad už šio turto pardavimą gautos lėšos atsakovui priklauso asmeninės nuosavybės teise.

49.       CK 3.87 straipsnyje yra įtvirtinta bendrosios jungtinės nuosavybės prezumpcija turtui, kurį sutuoktiniai įgijo po santuokos sudarymo. CK 3.88 straipsnio 1 dalies 1 punktas nustato, kad bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe pripažįstamas turtas, įgytas po santuokos sudarymo abiejų sutuoktinių ar vieno jų vardu. Preziumuojama, kad turtas yra sutuoktinių bendroji jungtinė nuosavybė, kol nėra įrodyta, kad turtas yra vieno sutuoktinio asmeninė nuosavybė (CK 3.88 straipsnio 2 dalis). Bylos duomenimis matyti, kad atsakovas iki santuokos sudarymo 2004 m. rugpjūčio 5 d. pirkimo – pardavimo sutarties pagrindu įsigijo žemės sklypą (duomenys neskelbtini). Ant šio žemės sklypo pastatyti pastatai - gyvenamasis namas ir pirtis Nekilnojamojo turto registre įregistruoti po šalių santuokos sudarymo (duomenys neskelbtini), įregistravimo pagrindas: Statybos inspekcijos 2009 m. gruodžio 7 d. pripažinimo tinkamu naudoti aktas Nr. (100)-11.75-1108. Atsakovas byloje įrodinėja, kad gyvenamojo namo ir pirties statyba bei įrengimas faktiškai buvo baigti iki santuokos sudarymo, todėl šis turtas jam priklausė asmeninės nuosavybės teise.

50.       Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad turto registracija viešame registre atlieka tik teisių išviešinimo, bet ne teises nustatančią funkciją (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus plenarinės sesijos 2010 m. gegužės 20 d. nutarimas civilinėje byloje Nr. 3K-P-186/2010; 2014 m. rugsėjo 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-396/2014 ir kt.). Teisine nekilnojamojo daikto registracija yra tik įregistruojami nuosavybės į nekilnojamąjį daiktą atsiradimo (pasikeitimo, pasibaigimo) juridiniai faktai, kurie susiformavo įstatyme nustatytais pagrindais (sandoriu, administraciniu aktu ir kt.), t. y. nekilnojamojo daikto teisinė registracija atliekama nuosavybės teisės įgijimo dokumentų pagrindais. Įstatymo nustatyta nekilnojamojo daikto teisinė registracija yra ne nuosavybės atsiradimo pagrindas, o įstatymuose nustatytais pagrindais įgytos nuosavybės registravimas, kuriuo valstybė, išviešindama šiuos faktus, siekia užtikrinti nuosavybės teisių apsaugą, suteikiant patikimą ir teisėtai gautą informaciją apie šių teisių pasikeitimus ir jų suvaržymus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. balandžio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-192/2010). Kasacinio teismo praktikoje dėl nuosavybės įgijimo pagrindo ir teisinės registracijos santykio išaiškinta, kad nuosavybės teisės atsiradimo ar pasibaigimo pagrindas yra ne registracijos faktas, o įstatyme nustatyta aplinkybė (sandoris, įvykis, aktas ar kt.), su kuria siejamas civilinių teisių ir pareigų atsiradimas ar pasibaigimas (CK 4.47 straipsnis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. spalio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-341-611/2018, 29 punktas). Kaip minėta, ne teisinė registracija sukuria nuosavybės teisę; nuosavybės teisė atsiranda teisės aktuose nustatytais pagrindais, o atliekant teisinę registraciją yra tik įregistruojami ir išviešinami nuosavybės teisių atsiradimo ir pasikeitimo juridiniai faktai.

51.       Atsižvelgiant į pateiktus išaiškinimus nagrinėjamu atveju svarbu įvertinti, ar gyvenamasis namas ir pirtis, kaip nekilnojamojo turto objektai, egzistavo iki šalių santuokos įregistravimo (duomenys neskelbtini). Šiuo aspektu bylos duomenimis matyti, kad atsakovui (statytojui) 2005 m. rugpjūčio 10 d. buvo išduotas statybos leidimas Nr. (duomenys neskelbtini) gyvenamojo namo (duomenys neskelbtini), statybai (el. b. failas 16, psl. 71). 2006 m. rugsėjo 14 d. (duomenys neskelbtini) apskrities viršininko administracijos Teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros departamento išduota pažyma patvirtina, kad gyvenamojo namo baigtumas 64 procentai, atlikti pagrindiniai darbai (el. b. failas 16, psl. 93). Iš Nekilnojamojo turto registro 2006 m. rugsėjo 15 d. išrašo bei Nekilnojamojo turto objekto kadastrinių matavimų bylos taip pat matyti, kad 64 procentų gyvenamojo namo baigtumas užfiksuotas 2006 m. rugsėjo 6 d. (el. b. failas 16, psl. 94-97, 98). Iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ 2008 m. balandžio 18 d. darbų užbaigimo akto matyti, kad aktu pažymėta, jog pagal 2006 m. liepos 31 d. Rangos sutartį santechnikos, elektros, vidaus apdailos darbai yra atlikti (el. b. failas 16, psl. 100, 108-112, 137, 138). Aplinkybę, kad 2008 m. balandžio mėn. gyvenamasis namas buvo pilnai įrengtas patvirtino ir trečiasis asmuo bei liudytoju apklaustas P. V., nurodę, kad atsakovo gimtadienis 2008 metais jau buvo švenčiamas atsakovo name. 2008 m. sausio – birželio mėn. atsakovas pirko baldus, veidrodžius, stiklus, užuolaidas, žaliuzes ir kitus namo apstatymo reikmenis (el. b. failas 16, psl. 101, 120, 121, 123, 124, 132, 136, 147, el. b. failas 19, psl. 225-229, 242, 243, 260). Nuo 2007 m. rugpjūčio 6 d. pagal 2007 m. rugpjūčio 3 d. Aplinkos tvarkymo darbų sutartį buvo pradėti aplinkos tvarkymo darbai, kurie baigti 2008 m. vasarą (el. b. failas 16, psl. 102-106). 2008 m. gegužės 15 d. sudaryta pirties statybos sutartis (el. b. failas 19, psl. 289-293, 294), o 2008 m. gruodžio 4 d. pirtis buvo pastatyta (el. b. failas 16, psl. 114). Liudytoju apklaustas aplinkos tvarkymo darbus atlikęs J. M. taip pat parodė, kad 2008 metais namas buvo pilnai įrengtas, tais pačiais metais baigėsi ir aplinkos tvarkymo darbai. Tarp šalių nėra ginčo, šią aplinkybę patvirtino ir liudytoju apklaustas P. V., jog ieškovė ir atsakovas gyvenamajame name apsigyveno 2008 m. pabaigoje. Šią aplinkybę netiesiogiai patvirtina ir tai, kad 2008 m. gruodžio 18 d. su UAB „(duomenys neskelbtini)“ buvo sudaryta Komunalinių atliekų tvarkymo sutartis (el. b. failas 16, psl. 118-119). Taigi byloje esantys duomenys patvirtina, kad gyvenamasis namas ir pirtis kaip turtas buvo sukurti statybos būdu ir egzistavo (buvo užbaigti ir pilnai įrengti) iki šalių santuokos sudarymo, nors jie kaip nekilnojamasis turtas Nekilnojamojo turto registre ir buvo įregistruoti po šalių santuokos sudarymo.

52.       Ieškovė byloje įrodinėja, kad ji iki santuokos sudarymo su atsakovu vesdama bendrą ūkį finansiškai prisidėjo prie gyvenamojo namo ir pirties statybos, t. y. kad iki santuokos sudarymo šalis siejo jungtinės veiklos santykiai. Pažymėtina, jog bylos nagrinėjimo metu šalys davė skirtingus paaiškinimus apie tai, nuo kada iki santuokos sudarymo pradėjo gyventi kartu. Ieškovė nurodo, kad gyventi kartu ir vesti bendrą ūkį pradėjo nuo 2006 m. pirmos pusės, tuo tarpu atsakovas - kad nuo 2008 m. pabaigos, kai ieškovę pakvietė gyventi kartu į namą, o iki to laiko, anot atsakovo, vyko epizodinis susitikinėjimas, tačiau bendro gyvenimo nebuvo. Ieškovė pateikė duomenis, kad 2007 m. balandžio mėn. įsidarbino (duomenys neskelbtini) AB „(duomenys neskelbtini)“, tačiau atsakovas kategoriškai neigia, kad tuo metu ieškovė gyveno kartu su juo jam asmeninės nuosavybės teise priklausiusiame bute. Iš ieškovės banko sąskaitos išrašo matyti, kad už atsakovui priklausiusio buto komunalinius mokesčius ir kitas paslaugas ieškovė epizodiškai sumokėjo 2008 m. rugsėjo ir gruodžio mėn. (el. b. failas 20, psl. 18, 22), iki to laiko mokėjimų nebuvo. Trečiasis asmuo (atsakovo tėvas) nurodė, kad iki 2008 m. ieškovė jokiose šeimos šventėse nedalyvavo. Esant skirtingiems šalių paaiškinimams nėra galimybės nustatyti tikslų momentą nuo kada iki santuokos sudarymo šalys ėmė gyventi kartu ir vesti bendrą ūkį, tačiau šalių paaiškinimai sudaro pagrindą išvadai, kad ginčui aktualiu laikotarpiu šalis siejo artimais ryšiais grįsti santykiai. Vadovaujantis teisiniu reglamentavimu bei šiuo klausimu suformuota teismų praktika, nesant rašytinių įrodymų, patvirtinančių jungtinės veiklos sutarties sudarymo faktą, būtina nustatyti bendras sutarties dalyvių turto sukūrimo sąlygas, įtvirtintas CK 6.970 straipsnio 1 dalyje, – įnašus pinigais, kitu turtu, profesinės ir kitos žinios, įgūdžius, dalykinę reputaciją ir dalykinius ryšius dėl kiekvienam iš bendraturčių tenkančios bendrosios nuosavybės teisės dalies, taip pat kartu gyvenusių ir tvarkiusių bendrą ūkį šalių valią ir bendrą veiklą siekiant vienodo tikslo sukurti bendrąją dalinę nuosavybę. Taigi nagrinėjamu atveju būtent ieškovė turėjo įrodyti, kad pastatyti pastatai buvo šalių suderintos valios rezultatas, sukurtas bendru šalių darbu ir (ar) lėšomis.

53.       Nagrinėjamu atveju atsakovas gyvenamąjį namą pradėjo statyti dar iki pažinties su ieškove (2005 metais). Pagal byloje nustatytas aplinkybes spręstina, kad po pažinties ir prasidėjusių artimais ryšiais grįstų santykių šalių valia dėl tolesnių statybos darbų atsakovui asmeninės nuosavybės teise priklausiusiame žemės sklype nebuvo suderinta. Priešingos išvados neleidžia daryti ir ieškovės 2006 m. spalio 12 d. pasirašyta Laidavimo sutartis (el. b. failas 17, psl. 95-98), kadangi laidavimas yra akcesorinė (šalutinė) prievolė. Byloje nėra duomenų, kad ieškovė prie pastatų statybos ir įrengimo prisidėjo savo darbu, t. y. organizavo statybos procesą, pati atliko kokius nors konkrečius statybos darbus. Liudytoja apklausta D. C., kuri gyveno ginčo turto kaimynystėje, parodė, kad visą gyvenimą gyvendama (duomenys neskelbtini) ieškovės iki kol gyvenamasis namas buvo pastatytas ir jame pradėta gyventi niekada nematė. Sprendžiant dėl lėšų, už kurias pastatyti statiniai matyti, kad atsakovas 2005 m. rugpjūčio 31 d. Kredito sutartimi Nr. (duomenys neskelbtini) (su vėlesniais pakeitimais ir papildymais) iš „(duomenys neskelbtini)“, AB gavo kreditą namo statybai (el. b. failas 16, psl. 76-89). Pažymėtina, kad prievolę grąžinti kreditą, iš kurio pastatyti statiniai, ieškovė laiko asmenine atsakovo prievole, ir reikalauja iš atsakovo priteisti kompensaciją dėl jo grąžinimo. Taip pat nurodoma, kad atsakovui finansiškai padėjo tėvai (el. b. failas 20, psl. 85-91). Atsakovas dirbo UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir gavo pakankamai dideles su darbo santykiais susijusias pajamas. Taigi atsakovas statinių statybai turėjo pakankamai lėšų. Ieškovė nurodė, kad prie pastatų statybos prisidėjo savo turėtais pinigais bei iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ gautos paskolos. Pažymėtina, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ įsteigta 2008 m. kovo 28 d., Juridinių asmenų registre įregistruota 2008 m. balandžio 16 d. (el. b. failas 13, psl. 140-142, 144-145), paskolas iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ ieškovė gavo nuo 2008 m. liepos mėn. (el. b. failas 20, psl. 14-23), t. y. po to kai gyvenamasis namas buvo pastatytas ir buvo prasidėję pirties statybos darbai. Ieškovė nepateikė duomenų apie turėtas santaupas, bei duomenų kur ieškovės lėšos buvo panaudotos statybos procese, t. y. byloje nėra duomenų, kad ieškovė būtų apmokėjusi už kokius nors statybos darbus, medžiagas. Atsižvelgiant į išdėstytą, nėra pagrindo padaryti išvadą, jog šalis siejo jungtinės veiklos santykiai, siekiant atsakovui nuosavybės teise priklausančio žemės sklype sukurti nekilnojamąjį turtą – pastatyti pastatus.

54.       Vadovaujantis nurodyta teismų praktika, jog būtent statinių statymas teisės aktų nustatyta tvarka yra nuosavybės teisės įgijimo pagrindas, o ne jų teisinė registracija, nustačius, jog statiniai buvo pilnai užbaigti iki šalių santuokos sudarymo už atsakovo asmenines lėšas, darytina išvada, kad ne tik žemės sklypas, tačiau ir gyvenamasis namas bei pirtis, adresu (duomenys neskelbtini), atsakovui priklausė asmeninės nuosavybės teise (CK 3.89 straipsnio 1 dalies 1, 7 punktas). Atsakovui 2021 m. spalio 25 d. pirkimo – pardavimo sutartimi žemės sklypą, gyvenamąjį namą bei pirtį, adresu (duomenys neskelbtini), pardavus už 400 000 Eur (el. b. failas 1, psl. 103-117), 400 000 Eur lėšos, gautos realizavus jo asmenine nuosavybe esantį turtą, pripažintinos atsakovo asmenine nuosavybe. Dėl to pagrindo tenkinti ieškinio reikalavimą ir priteisti ieškovei iš atsakovo 188 993 Eur kompensaciją nėra. Kadangi 2021 m. spalio 25 d. pirkimo – pardavimo sutartyje nurodyta tik bendra sandorio kaina, nenurodant kiekvieno parduodamo objekto kainos atskirai, sutiktina su atsakovu, kad vertinant pagal proporciją, iš gautos 400 000 Eur kainos už žemės sklypą buvo gauta 75 280 Eur pardavimo kaina.

Dėl kompensacijų už bendrosios jungtinės nuosavybės sumažėjimą priteisimo

55.       Ieškovei iki santuokos sudarymo 2006 m. lapkričio 3 d. Kreditavimo sutartimi Nr. (duomenys neskelbtini) Luminor Bank AS suteikė kreditą butui, adresu (duomenys neskelbtini), pirkti. Iš 2023 m. liepos 25 d. Luminor Bank AS pažymos Nr. (duomenys neskelbtini) matyti, kad laikotarpiu nuo 2009 m. birželio 30 d. iki 2021 m. gruodžio 26 d. buvo grąžinta 33 130,17 Eur, iš kurų 18 033,21 Eur grąžinta kredito, 15 096,96 Eur sumokėta palūkanų (el. b. failas 12, psl. 2).

56.       Atsakovui iki santuokos sudarymo 2005 m. rugpjūčio 31 d. Kredito sutartimi Nr. (duomenys neskelbtini) „(duomenys neskelbtini)“, AB suteikė kreditą gyvenamojo namo (duomenys neskelbtini)., statybai ir įrengimui. Iš 2023 m. liepos 27 d. „(duomenys neskelbtini)“, AB pažymos Nr. (duomenys neskelbtini) matyti, kad pagal minėtą kredito sutartį laikotarpiu nuo 2009 m. liepos 1 d. iki 2021 m. gruodžio 25 d. buvo sumokėta 247 790,76 Eur (215 598,83 Eur kredito dalis + 31 910,22 Eur priskaičiuotos palūkanos + 15,84 Eur priskaičiuoti delspinigiai + 265,87 Eur (918 Lt) kiti mokėjimai pagal sutartį (turto draudimo administravimo mokestis)) (el. b. failas 13, psl. 118).

57.       Iš bendro sutuoktinių turto negali būti tenkinamos sutuoktinių prievolės, kurios atsirado iki santuokos įregistravimo, išskyrus atvejus, kai išieškoma iš bendro turto dalies (CK 3.110 straipsnio 1 dalis). CK 3.115 straipsnio 2 dalis nustato, kad jeigu sandoris buvo sudarytas tik vieno sutuoktinio asmeniniams poreikiams tenkinti ir įvykdytas pasinaudojant turtu, kuris yra bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė, tai tas sutuoktinis privalo kompensuoti bendrosios jungtinės nuosavybės sumažėjimą. Teismų praktikoje taip pat pripažįstama sutuoktinio teisė gauti kompensaciją už tai, kad kreditas, už kurį įsigyta vieno sutuoktinio nuosavybė, buvo išmokėtas santuokos metu iš bendrų sutuoktinių lėšų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. balandžio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-146-969/2018). Šios bylos kontekste pažymėtina, kad teismui nustačius momentą, nuo kurio santuokos nutraukimas sutuoktinių turtinėms teisėms sukėlė teisines pasekmes, paprastai dalijamas tik tas sutuoktinių turtas, kuris buvo įgytas iki tada, kai sutuoktiniai pradėjo gyventi skyrium (CK 3.127 straipsnio 2 dalis).

58.       Šiuo atveju teismas pripažino, kad byloje yra pagrindas taikyti CK 3.67 straipsnio 2 dalį ir nustatė, kad santuokos nutraukimas šalių turtinėms teisėms teisines pasekmes sukėlė nuo 2021 m. gruodžio 26 d., t. y. nuo tos dienos, kai jie faktiškai nustojo kartu gyventi, todėl laikytina, kad nuo šios datos sutuoktinių turtas ir pajamos yra asmeninės. Dėl to po 2021 m. gruodžio 26 d. ieškovė prievolę kreditoriui Luminor Bank AS vykdė iš savo asmeninių lėšų ir po šios datos kompensacija atsakovui nepriklauso, o už anksčiau paminėtą laikotarpį nuo santuokos sudarymo iki faktinio gyvenimo skyrium atsakovui iš ieškovės priteistina 16 565,09 Eur (33 130,17 Eur / 2) kompensacija už bendrosios jungtinės nuosavybės sumažėjimą.

59.       Vertinant kokia suma lėšų, šalims priklausiusių bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise, buvo padengta atsakovo asmeninė prievolė „(duomenys neskelbtini)“, AB, iš 2021 m. spalio 25 d. pirkimo – pardavimo sutarties matyti, kad 128 546,07 Eur turto pirkėjai pervedė tiesiogiai į kreditoriaus „(duomenys neskelbtini)“, AB sąskaitą kredito ir kitų mokėtinų sumų pagal kredito sutartį dengimui (sutarties 4.3.1 punktas) (el. b. failas 1, psl. 103-117). Pripažinus, kad iš turto pardavimo gautos lėšos yra asmeninės atsakovo lėšos, spręstina, kad 128 546,07 Eur asmeninių lėšų suma buvo padengta asmeninė atsakovo prievolė. Taip pat, kaip minėta, 2010 m. vasario 18 d. pirkimo – pardavimo sutartimi atsakovas pardavė jam asmeninės nuosavybės teise priklausiusį butą, adresu (duomenys neskelbtini), už 337 000 Lt kainą, iš kurių 12 000 Lt gavo grynaisiais prieš sudarant sutartį, o iš viso 325 000 Lt gavo į AB (duomenys neskelbtini) banko sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini). Iš AB (duomenys neskelbtini) banko sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini) išrašo matyti, kad 2010 m. lapkričio 18 d. atsakovas į savo „(duomenys neskelbtini)“, AB sąskaitą persivedė 184 000 Lt ir 2010 m. lapkričio 19 d. 53 180 Eur (konvertavimui banko naudotas kursas 3,46) nuskaičiuota paskolos pagal kredito sutartį grąžinimui. Pažymėtina, kad po santuokos sudarymo į atsakovo AB (duomenys neskelbtini) banko sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini) jokios kitos lėšos, išskyrus iš asmeninės nuosavybės teise turėto buto pardavimo ir banko priskaičiuotų palūkanų sumokėjimo, neįstojo, todėl akivaizdu, kad į „(duomenys neskelbtini)“, AB sąskaitą, iš kurios buvo mokamos kredito įmokos, persivesta ir kitą darbo dieną kredito dengimui panaudota 184 000 Lt (pagal banko konversiją 53 180 Eur) suma buvo asmeninės atsakovo lėšos. Tačiau atsakovas nepagrįstai visą per 2010 m. lapkričio mėn. kreditoriui „(duomenys neskelbtini)“, AB pagal kredito sutartį sumokėtą 54 049,23 Eur sumą (53 339 Eur kredito dalis + 710,23 Eur priskaičiuotos palūkanos) (el. b. failas 16, psl. 164) vertina asmeninėmis lėšomis, nes pagal pateiktus duomenis asmeninių lėšų buvo panaudota 184 000 Lt, kas pagal tuo metu galiojusį valiutos kursą sudarė 53 180 Eur. Atsižvelgiant į nurodytą, atsakovas privalo kompensuoti ieškovei 33 032,35 Eur ((247 790,76 Eur - 128 546,07 Eur - 53 180 Eur) / 2) už bendrosios jungtinės nuosavybės sumažėjimą.

60.       Ieškovė prašo priteisti iš atsakovo kompensaciją už pajamas, gautas iš bendro šalių buto, adresu (duomenys neskelbtini), nuomos už 2022 ir 2023 metus, atsakovas sutinka ieškovei sumokėti 4 262,94 Eur. Iš į bylą pateiktos 2020 m. rugsėjo 8 d. patalpų nuomos sutarties matyti, kad buto mėnesinis nuomos mokestis sudarė 780 Eur (el. b. failas 1, psl. 139-148), atsakovas nurodo, kad nuo 2022 m. rugsėjo mėn. nuomos kaina šalių susitarimu pakilo iki 1 100 Eur. Atsakovas už buto nuomą per 2022 metus ir 2023 metus (už 8 mėn.) gavo 19 440 Eur. Į bylą pateikti rašytiniai įrodymai, jog atsakovas patyrė iš viso 448,13 Eur išlaidų už verslo liudijimą ir buto draudimą. Nors atsakovas taip pat nurodo, kad turėjo 1 200 Eur išlaidų už vonios remontą, tačiau jokie tokias išlaidas pagrindžiantys įrodymai nepateikti (CPK 178 straipsnis). Atsakovas pateikė skaičiavimus, kuriuos patvirtina banko sąskaitų išrašai, jog ieškovei atsakovas pervedė 4 597 Eur nuompinigių. Atsižvelgiant į tai, ieškovei priteistina 4 898,94 Eur kompensacija (((19 440 Eur - 448,13 Eur) / 2) – 4 597 Eur).

61.       Ieškovė prašo priteisti iš atsakovo kompensaciją už pajamas, gautas iš bendro šalių buto (duomenys neskelbtini), nuomos už 2022 ir 2023 metus. Atsakovas tvirtina, kad šis butas nėra nuomojamas. Pažymėtina, kad teismo sprendimas negali būti grindžiamas spėjimu ar prielaidomis (CPK 263 straipsnis). Byloje nėra objektyvių įrodymų, kad atsakovas būtų gavęs pajamų iš paminėto buto nuomos (CPK 178 straipsnis). Esant tokioms aplinkybėms, ieškinio reikalavimas atmestinas kaip nepagrįstas.

62.       Atsakovas taip pat prašo priteisti iš ieškovės 3 689,52 Eur kompensaciją už pajamas, gautas iš ieškovei asmeninės nuosavybės teise priklausančio buto (duomenys neskelbtini) nuomos laikotarpiu nuo 2022 m. sausio mėn. iki 2022 gruodžio mėn. Kaip jau buvo minėta, remiantis CK 3.67 straipsnio 2 dalimi, santuokos nutraukimas šalių turtinėms teisėms teisines pasekmes sukėlė nuo 2021 m. gruodžio 26 d., todėl nuo 2022 m. sausio mėn. ieškovės gautos pajamos iš jai asmeninės nuosavybės teise priklausančio buto nuomos nėra laikomos bendra jungtine nuosavybė. Kadangi nuomos pajamų kompensacija atsakovui nepriklauso, todėl priešieškinio reikalavimas atmestinas.

63.       Atsakovas prašo priteisti iš ieškovės 7 130 Eur kompensaciją už pajamas, gautas iš bendro šalių buto (duomenys neskelbtini), nuomos laikotarpiu nuo 2023 m. birželio mėn. iki spalio mėn. 2 d. (už 124 dienas), skaičiuojant po 115 Eur už dieną. Šį reikalavimą atsakovas grindžia nuomos skelbimu platformoje „(duomenys neskelbtini)“, nuomininkų šioje platformoje paliktais atsiliepimais 2023 m. liepos, rugsėjo mėnesiais (el. b. failas 16, psl. 168-172) bei savo paaiškinimais, jog 2023 m. rugsėjo mėn. pabaigoje atsakovui atvykus į butą, duris atidarė nuomininkas, kuris patvirtino, kad iki 2023 m. spalio 2 d. yra išsinuomojęs butą 10 dienų už 115 Eur per dieną. Ieškovė neginčijo, kad butą buvo išnuomojusi, tačiau pirmą nuomos dieną atsakovas, kuris, anot ieškovės, stebi šį butą, buvo sumontavęs kamerą koridoriuje, iškvietė policiją, tvirtina, kad jokių šio buto nuomos pajamų nėra gavusi. Pažymėtina, kad nei nuomos skelbimas, nei asmenų virtualioje erdvėje paliekami komentarai nepagrindžia konkretaus objekto nuomos konkrečiu laikotarpiu už konkrečią kainą fakto. Ieškovė nurodė, kad platformoje „(duomenys neskelbtini)“ yra užsiregistravusi seniai, anksčiau šalys nuomojo butą (duomenys neskelbtini), taip pat ieškovė nurodo, kad kadangi turi patirties naudojantis šia platforma, padeda draugams nuomoti jų objektus. Pažymėtina, kad atsakovo pateikti duomenys iš „(duomenys neskelbtini)“ platformos neišversti įstatymų nustatyta tvarka, todėl jie negali būti laikomi įrodymu byloje. Byloje nėra pateikta jokių patikimų įrodymų, kurie pagrįstų šio buto nuomos pajamų gavimo faktą (CPK 12, 178 straipsniai). Atsižvelgiant į tai, priešieškinio reikalavimas atmestinas kaip nepagrįstas.

64.       Atsakovas prašo priteisti iš ieškovės 4 500 – 5 250 Eur kompensaciją už pajamas, gautas iš bendro šalių buto (duomenys neskelbtini), nuomos laikotarpiu nuo 2021 m. gruodžio 26 d. iki 2023 m. birželio mėn. Šį reikalavimą atsakovas grindžia nuomos skelbimu nekilnojamojo turto agentūroje „(duomenys neskelbtini)“. Ieškovė neneigia, kad buvo kreipusis į šią nekilnojamojo turto agentūrą dėl buto nuomos, tačiau skelbimą pamatė atsakovas, po ko skelbimas buvo pašalintas, ieškovė tvirtina, kad jokia šio buto nuomos sutartis sudaryta nebuvo, nuomos pajamų negavo. Pažymėtina, kad skelbimas dėl turto nuomos gali rodyti tik ketinimą išnuomoti turtą, tačiau savaime nepagrindžia, kad turtas faktiškai buvo išnuomotos už atitinkamą kainą ir kad buvo gautos atitinkamo dydžio pajamos. Nepateikus įrodymų, kurie patikimai pagrįstų šio buto nuomos pajamų gavimo faktą, darytina išvada, kad priešieškinio reikalavimas yra nepagrįstas, todėl atmestinas.

65.       Atsakovas taip pat prašo priteisti iš ieškovės 48 102,37 Eur kompensaciją už bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės sumažėjimą, nurodo, kad: 1) ieškovė įvairiems asmenims ne šeimos poreikiams tenkinti visu santuokos laikotarpiu pervedė iš viso 56 997,81 Lt (16 507,71 Eur), dėl ko atsakovui priteistina 8 253,86 Eur kompensacija; 2) ieškovė iš banko sąskaitų nuėmė 53 069,58 Eur grynųjų pinigų, kurių nepanaudojo šeimos poreikių tenkinimui, dėl ko atsakovui priteistina 26 534,79 Eur kompensacija; 3) ieškovė 2018 m. kovo 6 d. nuėmė grynaisiais 5 000 Eur, 2018 m. kovo 15 d. nuėmė grynaisiais 9 000 Eur, kurių nepanaudojo šeimos poreikių tenkinimui, dėl ko atsakovui priteistina 7 000 Eur kompensacija; 4) ieškovė pervedė UAB „(duomenys neskelbtini)“ 10 281,51 Eur, šios lėšos nebuvo panaudotos šeimos poreikiams tenkinti, dėl ko atsakovui priteistina 5 140,76 Eur kompensacija; 5) ieškovė be atsakovo žinios savo gerai draugei I. S. 2012 m. vasario 15 d. paskolino 8 100 Lt (2 345,92 Eur), dėl ko atsakovui priteistina 1 172,96 Eur kompensacija.

66.       CK 3.98 straipsnio 3 dalis nustato, kad kiekvienas sutuoktinis privalo kompensuoti bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės sumažėjimą, jeigu jis bendrą turtą naudojo tikslams, nesusijusiems su šio kodekso 3.109 straipsnyje numatytų prievolių vykdymu, išskyrus atvejus, kai jis įrodo, kad turtas buvo panaudotas šeimos poreikiams tenkinti.

67.       Kasacinio teismo praktikoje pažymima, kad CK 3.98 straipsnio 1–3 dalyse nurodytas aplinkybes dėl sutuoktinio teisės į kompensaciją privalo įrodyti tas sutuoktinis, kuris reikalauja kompensacijos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. balandžio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-146-969/2018, 38 punktas; 2006 m. sausio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-7/2006). Tai reiškia, kad atsakovas, pagrįsdamas savo reikalavimą, turėjo įrodyti, jog ginčo lėšas, kaip bendrą turtą, ieškovė panaudojo tikslams, nesusijusiems su CK 3.109 straipsnyje numatytų prievolių vykdymu. Tokiu atveju ieškovei tenka procesinė pareiga pagrįsti, kad turtas buvo panaudotas šeimos poreikiams tenkinti (CK 3.98 straipsnio 3 dalis, CPK 178 straipsnis).

68.       Vertinant šio reikalavimo pagrįstumą pažymėtina, kad atsakovas šioje byloje įrodinėjo, kad šeima gyveno iš jo pastangomis uždirbtų pinigų, ieškovė, įrodinėdama atsakovo kaltę dėl santuokos iširimo, ieškinyje nurodė, kad turėjo atsakovo prašyti pinigų, ko atsakovas iš esmės neginčijo, nurodydamas, kad tokia padėtis buvo sukurta pačios ieškovės neveikimu (jos nedarbu) (2024 m. vasario 1 d. atsiliepimo į patikslintą ieškinį (reg. Nr. DOK-5879) 18 punktas). Taigi atsakovas, papildydamas ieškovės sąskaitą, akivaizdu, turėjo žinoti, kokiems tikslams išleisti pinigai, ir jei pinigai ieškovės būtų leidžiami ne šeimos poreikiams tenkinti, atsakovas, akivaizdu, sąskaitos ieškovei būtų nepildęs. Pagal pateiktus duomenis dėl santuokos metu įgyto ir realizuoto turto matyti, kad šalys gyveno finansiškai aktyvų gyvenimą, užsiėmė įvairiomis veiklomis (turto nuoma, verslo turėjimu ir kt.), dėl kurių turėjo įvairių santykių su kitais asmenimis dėl paslaugų, prekių pirkimo, ko pasekoje vyko įvairios finansinės operacijos. Ieškovė teismo posėdžio metu paaiškino, kad dalies asmenų, kuriems pervedė pinigus, ir pavedimų paskirties, dėl praėjusio ilgo laiko tarpo, nepamena, kitus asmenis įvardijo kaip susijusius su turėto turto nuoma ir kt. Taip pat ieškovė atliko pavedimus savo senelei, motinai, tačiau atsakovas taip pat nurodė, kad visada padėjo savo tėvams, todėl tokie mokėjimai negali būti vertinami kaip nesusiję su šeimos poreikiais. Juolab, kad ieškovė nurodė, jog pinigai buvo grąžinti. Pažymėtina ir tai, kad aplinkybė, jog atsakovas asmeniškai tiesiogiai nepatyrė naudos dėl išleistų pinigų nereiškia, kad pinigai išleisti ne šeimos poreikiams tenkinti. Be to, iš į bylą pateiktų banko sąskaitos išrašų matyti, kad tarp šalių buvo susiklostęs naudojimosi piniginėmis lėšomis modelis, kai vienas sutuoktinis kitam sutuoktiniui pervedinėja pinigus, vėliau abu sutuoktiniai pinigus grynindavo. Manytina, kad jei atsakovui būtų buvęs nežinomas ieškovės išgrynintų pinigų panaudojimas, jis ieškovei pavedimų nebūtų atlikęs ir pinigus būtų gryninęs vienas pats. Be to, 2018 m. kovo 15 d. buvo nupirktas butas (duomenys neskelbtini). Ieškovė nurodė, kad 2018 m. kovo 6 d. ir 2018 m. kovo 15 d. išgryninti pinigai buvo skirti šio buto pirkimui – atsiskaitymui už notaro paslaugas, už tarpininkavimo paslaugas ir kt. Sandorio sudarymo ir ieškovės atliktų pinigų išgryninimo chronologija suteikia pagrindą spręsti apie piniginių lėšų panaudojimą ieškovės nurodytam tikslui. Dar daugiau, įmonė UAB „(duomenys neskelbtini)“ buvo bendras šalių turtas (įregistruota 2012 m. sausio 9 d.) (CK 3.88 straipsnio 1 dalies 4 punktas), todėl ieškovės šiai įmonei atlikti mokėjimai negalima būti laikomi kaip atlikti su šeimos turtu nesusijusiems tikslams. 2013 m. kovo 8 d. buvo sudaryta UAB „(duomenys neskelbtini)“ akcijų pirkimo – pardavimo sutartis, pagal kurią ieškovė ir atsakovas šios įmonės akcijas pardavė už 30 000 Lt (8 688,60 Eur) (el. b. failas 18, psl. 36-42). Taip pat teismas neturi pagrindo spręsti, kad ieškovė pinigus savo draugei I. S. skolino be atsakovo žinios ir sutikimo. Pagal į bylą pateiktus duomenis būtent atsakovas sudarė atstovavimo sutartį su advokatu dėl atstovavimo teisme byloje dėl skolos priteisimo, sprendė su skolos išieškojimo galimybėmis kilusius klausimus ir kt., kas sudaro pagrindą spręsti, jog apie paskolos suteikimą atsakovui buvo žinoma. Iš atsakovo banko sąskaitos išrašų ir juose esančių mokėjimo paskirčių matyti, kad atsakovas taip pat skolino pinigus savo draugams (P. V., M. P.), kas leidžia spręsti, kad pinigų skolinimas draugams šalių šeimoje nebuvo laikomas piniginių lėšų naudojimu ne šeimos interesais. Esant nurodytoms aplinkybėms, darytina išvada, kad atsakovas neįrodė, jog ieškovė pinigines lėšas panaudojo tikslams, nesusijusiems su CK 3.109 straipsnyje numatytų prievolių vykdymu, todėl atsakovo reikalaujama kompensacija už bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės sumažėjimą iš ieškovės nepriteistina. Tačiau kadangi 2012 m. vasario 15 d. paskolos sutartimi suteikti pinigai priskirtini prie bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės, pripažintina, kad į dalintino turto balansą turi būti traukiama reikalavimo teisė į 2 345,92 Eur negrąžintą paskolos sumą, kiekvienai iš šalių pripažįstant po ½ dalį reikalavimo teisės į 2 345,92 Eur negrąžintą paskolos sumą pagal 2012 m. vasario 15 d. paskolos sutartį.

Dėl kompensacijos už asmeninių atsakovo lėšų panaudojimą

69.       Atsakovas nurodo, kad turėjo 122 352 Eur asmeninių lėšų, gautų pardavus asmeninės nuosavybės teise turėtą turtą: butą (duomenys neskelbtini), žemės sklypą (duomenys neskelbtini) bei žemės sklypą (duomenys neskelbtini), iš kurių 28 962 Eur panaudota bendro šalių buto (duomenys neskelbtini) pirkimui, 54 049,23 Eur panaudota kredito pagal kredito sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) grąžinimui, 39 340,77 Eur panaudota einamiesiems šeimos poreikiams (maistui, kelionėms ir pan.). Atsakovas reiškia alternatyvius reikalavimus dėl kompensacijos iš ieškovės už šių lėšų panaudojimą priteisimo. Kadangi teismas šiuo sprendimu pripažino, kad 184 000 Lt (pagal banko atliktą konversiją 53 180 Eur) asmeninių atsakovo lėšų buvo panaudota asmeninės atsakovo prievolės „(duomenys neskelbtini)“, AB vykdymui, todėl teismas sprendžia dėl kompensacijos už 28 962 Eur ir 39 340,77 Eur lėšų panaudojimą priteisimo iš ieškovės.

70.       CK 3.98 straipsnio 2 dalis nustato, kad sutuoktinis turi teisę į kompensaciją taip pat tais atvejais, kai turtui, kuris yra bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė, įsigyti buvo panaudotos ir asmeninės sutuoktinio lėšos.

71.       Pirmiausia, atsakovas nurodo, kad 28 962 Eur panaudota bendro šalių buto (duomenys neskelbtini), pirkimui, kadangi atsakovas iš AB (duomenys neskelbtini) banko sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini) 2010 m. lapkričio 29 d. pervedė ieškovei į jos (duomenys neskelbtini) Lietuvos filialo sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini) 100 000 Lt (28 962 Eur) ir būtent šitais pinigais buvo sumokėta dalis bendro buto kainos. Su tokia pozicija nėra pagrindo sutikti. Kaip jau buvo minėta anksčiau, iš ieškovės AB (duomenys neskelbtini)  banko sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini) išrašo matyti, kad 2010 m. gruodžio 1 d. buvo atlikti 2 (du) mokėjimo nurodymai bendrai 500 000 Lt sumai, t. y. visai buto kainai: tiesiogiai buto pardavėjui pervesta 400 000 Lt (mokėjimo paskirtis – apmokėjimas pagal pirkimo-pardavimo sutartį už butą) ir į savo sąskaitą (duomenys neskelbtini) Lietuvos filiale ieškovė persivedė 100 000 Lt (mokėjimo paskirtis – nekilnojamojo turto įsigijimui) (el. b. failas 9, psl. 9-13). Taigi visa buto kaina buvo apmokėta iš ieškovės AB (duomenys neskelbtini) banko sąskaitoje Nr. (duomenys neskelbtini) buvusių lėšų, kurios buvo gautos iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ kaip dividendai ir paskolos. Dėl to atsakovo teiginys, kad 100 000 Lt (28 962 Eur) jo asmeninių lėšų suma buvo panaudota būtent daliai buto kainos apmokėti yra nepagrįsta (CPK 178, 185 straipsniai). Jokių kitų aplinkybių, kokiems su šeimos poreikių tenkinimų susijusiems tikslams buvo panaudota 28 962 Eur suma atsakovas nenurodė ir neįrodinėjo. 

72.       Sprendžiant dėl atsakovo asmeninių lėšų panaudojimo pažymėtina, kad šalys turėjo ne vieną sąskaitą įvairiose kredito įstaigose, iš kurių vienas kitam atlikinėjo pavedimus, pvz., ieškovė laikotarpiu nuo 2010 m. vasario 18 d. (po atsakovo asmeninės nuosavybės teise turėto buto pardavimo) iki 2010 m. lapkričio 30 d. (ginčo buto įsigijimo) į atsakovo vardu AB (duomenys neskelbtini) banke atidarytą kitą sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini) atsakovui pervedė iš viso 71 000 Lt. Kadangi šalys tarp sąskaitų vienas kitam nuolat atlikinėjo pervedimus, vėliau pinigus grynindavo, dėl ko iš vienos sąskaitos kitam sutuoktiniui pervesta suma galėjo būti kompensuota to sutuoktinio į kitą sąskaita pervesta ir vėliau išgryninta suma. Įvertinus kokias sumas sutuoktiniai yra išgryninę santuokos metu, atsakovo asmeninės nuosavybės teise turėtos lėšos galėjo virsti grynais pinigais. Piniginių lėšų išgryninimai iš ieškovės ar atsakovo banko sąskaitų, nesant pateiktų įrodymų apie tolimesnį šių lėšų panaudojimą, nepatvirtina, jog lėšos buvo panaudotos šeimos ar asmeniniams poreikiams.

73.       Be to, atsakovas nurodo, kad 39 340,77 Eur jo asmeninių lėšų suma buvo panaudota einamiesiems šeimos poreikiams (maistui, kelionėms ir pan.). Į bylą atsakovas pateikė sąskaitas ir kvitus apie gimusiai dukteriai pirktus vežimėlį, lovelę, kitus kūdikiui reikalingus daiktus, kitas namų ūkiui reikalingas prekes. Pažymėtina, kad pagal byloje esančius duomenis (banko sąskaitos išrašus, pažymas apie darbo užmokestį) atsakovas gavo pakankamai dideles pajamas iš darbo teisinių santykių, ieškovė iki antro vaiko gimimo dirbo, būdama vaiko priežiūros atostogose gavo socialinio draudimo išmokas, taip pat šalys turėjo papildomų pajamų iš turėto turto nuomos, iš dividendų ir kt., kas nesudaro pagrindo spręsti, kad bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise priklausiusių lėšų nepakako bendrosioms šeimos išlaidoms.

74.       Teismas atkreipia dėmesį ir į tai, kad atsakovo pozicija dėl jo asmeninės nuosavybės teise turėtų lėšų panaudojimo buvo nenuosekli ir prieštaringa. Pirmiausia, atsakovas 2023 m. kovo 17 d. atsiliepime į ieškinį (reg. Nr. DOK-12178) nurodė, kad 96,20 procentų buto (duomenys neskelbtini) kainos buvo sumokėta iš atsakovo asmeninių lėšų (atsiliepimo 110 punktas). Vėliau poziciją atsakovas keičia ir jau 2023 m. lapkričio 15 d. atsiliepime į patikslintą ieškinį, kuris yra kartu ir priešieškinis (reg. Nr. DOK-49689) nurodo, kad tik 20 procentų buto kainos sumokėta jo asmeninėmis lėšomis, o kiti pinigai panaudoti kitiems tikslams (kredito dengimui, ir kt.). Dėl to, kokiems tikslams buvo panaudota 39 340,77 Eur asmeninių lėšų suma, atsakovas procesiniuose dokumentuose apskritai nieko nenurodo, tik teismo posėdžio metu jo atstovė lakoniškai nurodė, kad pinigai panaudoti maistui ir kelionėms. Dėl tokio pozicijos keitimo, nenuoseklumo atsakovo paaiškinimai dėl asmeninių lėšų panaudojimo negali būti laikomi patikimais (CPK 185 straipsnis).

75.       Esant nurodytoms aplinkybėms, darytina išvada, kad atsakovas neįrodė asmeninių lėšų panaudojimo kuriant bendrąją jungtinę nuosavybę ar šeimos namų ūkio išlaikymui, todėl priešieškinio reikalavimas atmestinas.

Dėl įsipareigojimų

76.       Ieškovės iki santuokos sudarymo prisiimta prievolė Luminor Bank AS, Lietuvos Respublikoje veikiančiam per Luminor Bank AS Lietuvos skyrių, pagal 2006 m. lapkričio 3 d. Kreditavimo sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) po santuokos nutraukimo paliktina asmenine ieškovės prievole.

77.       Atsakovas nurodo, kad šalys turi bendrą kreditorių, į bylą trečiuoju asmeniu įtrauktą A. K., kuris 2018 m. kovo 7 d. mokėjimo nurodymu pervedė į ieškovės sąskaitą 20 000 Eur. Kaip buvo nurodyta anksčiau, pinigų pervedimas yra tam tikrų įsipareigojimų vykdymą patvirtinantis veiksmas, tačiau prievolės, susijusios su pinigų pervedimu, gali kilti ne tik paskolos sutartinių teisinių, bet ir kitokių santykių pagrindu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. birželio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-235/2009). Trečiasis asmuo ir atsakovas nurodo, kad šiuo mokėjimo nurodymu ieškovės ir atsakovo šeimai buvo suteikta paskola buto pirkimui, tuo tarpu ieškovė nurodo, kad tokiu būdu buvo grąžintos pas trečiąjį asmenį buvusios šalių paliktos piniginės lėšos, tvirtino, kad jokių prievolių trečiajam asmeniui neturi. Taigi yra kilęs ginčas tarp kreditoriaus ir vieno iš sutuoktinių, ieškovė ginčija pačios prievolės egzistavimo faktą, nurodo, kad trečiasis asmuo nėra kreditorius. Pažymėtina, kad trečiasis asmuo šioje byloje savarankiškų reikalavimų, kuriais įrodinėtų prievolės egzistavimo faktą, jos rūšį, dydį, nereiškė, todėl teisinių santykių, kurių pagrindu atliktas 2018 m. kovo 7 d. mokėjimo nurodymas, pobūdžio nustatymas (ar tai paskolos, ar kiti teisiniai santykiai), nėra šios bylos įrodinėjimo dalykas. Dėl to, piniginėms lėšoms esant pervestoms į ieškovės sąskaitą ir atsakovui neginčijant nei prievolės egzistavimo fakto, nei jos solidaraus pobūdžio, nustatytina, kad trečiajam asmeniui kreipusis dėl skolos grąžinimo ir įrodžius 2018 m. kovo 7 d. mokėjimo nurodymo pagrindu kilusių paskolos teisinių santykių egzistavimą, prievolė grąžinti šią sumą pripažintina solidaria ieškovės ir atsakovo prievole.

Dėl daiktų grąžinimo

78.       Ieškovė prašo įpareigoti ieškovą grąžinti ieškovei jos asmeninius daiktus: kompiuterį „HP“ (500 Eur vertės), džiovyklą (300 Eur vertės), „(duomenys neskelbtini)“ radiją-patefoną 1968 m. (500 Eur vertės), paspirtuką „(duomenys neskelbtini)“ (854,90 Eur vertės). Atsakovas sutinka grąžinti ieškovei radiją-patefoną, ginčo tarp šalių šiuo aspektu nėra. Tačiau atsakovas nurodo, kad kompiuterio „HP“ neturi, nes jį pasiėmė pati ieškovė. Į bylą pateiktas susirašinėjimas, vykęs 2022 m. kovo ir liepos mėn., kuriame atsakovas patvirtino, kad kompiuteris yra (duomenys neskelbtini) (atsakovo tėvų name). Atsakovas nurodė, kad ieškovė buvo atvykusi į tėvų namą ir pasiėmė du maišus su daiktais, kurių niekas netikrino. Ieškovė neginčija, kad buvo nuvykusi į atsakovo tėvų namą, kuriame po namo pardavimo turėjo būti laikomas ir ginčo kompiuteris, ir pasiėmė kai kuriuos daiktus, nors kompiuterio tvirtina nepasiėmusi. Nesant objektyvių duomenų kada ir kokiomis aplinkybėmis neliko kompiuterio, pagrįsto pagrindo spręsti kompensacijos priteisimo klausimą nėra. Ieškovė nepagrįstai teigia, kad džiovykla yra jos asmeninė nuosavybė. Iš šalių teismo posėdžio metu duotų paaiškinimų nustatyta, kad džiovykla buvo atsakovės I. R. dovana tiek ieškovei, tiek atsakovui jų vestuvių proga. Taigi šis daiktas priklauso abiem sutuoktiniams. Atsakovui tvirtinant, kad džiovyklos neturi, nors po namo pardavimo šalių daiktais ir jų pervežimu rūpinosi atsakovas. Atsižvelgiant į talpą, kurioje, nurodoma, ieškovė išsinešė pasiimtus daiktus (maiše), pagrindo manyti, kad ieškovė džiovyklą pasiėmė, nėra. Atsižvelgiant į tai, ieškovei priteistina 150 Eur daikto vertės kompensacija. Taip pat ieškovės nurodymas, kad paspirtukas buvo dovana jai 2018 m. (duomenys neskelbtini) proga prieštarauja byloje esantiems įrodymams. Atsakovas pateikė duomenis, kad du paspirtukai (kiekvienai iš šalių) buvo nupirkti ne 2018 metais, o 2017 m. gruodžio 4 d. ir 2017 m. gruodžio 12 d., taip pat nurodė, kad vaikai turėjo savo paspirtukus. Kadangi ieškovei turėjo likti kitas paspirtukas, laikytina, kad šiuos asmeninio naudojimo daiktus šalys faktiškai yra pasidalinusios.

79.       Atsakovas priešieškiniu prašo įpareigoti ieškovę grąžinti atsakovui asmeninės nuosavybės teise priklausančius daiktus: minkštą baldų komplektą „(duomenys neskelbtini)“ su staliuku (4 345 Eur vertės), komodą su stalčiais (1 448 Eur vertės), Philips grotuvą DVD su kolonėlėmis (500 Eur vertės), televizorių „Panasonic“ (500 Eur vertės), televizoriaus staliuką (200 Eur vertės), dulkių siurblį „Philips“ (350 Eur vertės), čiužinį „(duomenys neskelbtini)“ (200 Eur vertės), esančius bute (duomenys neskelbtini), bei 2 vnt. paveikslų su (duomenys neskelbtini) vaizdais (200 Eur vertės), televizorių „Sony“ (500 Eur vertės), televizoriaus staliuką (200 Eur vertės), esančius bute (duomenys neskelbtini). Ieškovė nurodo, kad šie daiktai įgyti santuokos metu (išskyrus 2 vnt. paveikslų su (duomenys neskelbtini) vaizdais, kuriuos atsakovas, anot ieškovės, pasiėmė ir išsivežė į (duomenys neskelbtini)), todėl ieškovė prašo šiuos daiktus padalinti, daiktus natūra priteisiant atsakovui, o ieškovei priteisiant ½ dalies atsakovo nurodomos vertės kompensaciją.

80.       Bylos duomenimis matyti, kad minkštas baldų komplektas „(duomenys neskelbtini)“ atsakovo užsakytas 2008 m. sausio 31 d., pasiimtas 2008 m. birželio 2 d. (el. b. failas 19, psl. 225-229), televizorių „Panasonic“ atsakovas pirko 2008 m. rugpjūčio 18 d. už 4 799 Lt (el. b. failas 20, psl. 79), televizorių „Sony“ atsakovas pirko 2009 m. sausio 23 d. už 3 599 Lt (el. b. failas 20, psl. 82). Byloje nekilo ginčo, kad baldai į butą (duomenys neskelbtini), buvo atvežti iš gyvenamojo namo, o pagal byloje esančius duomenis baldus į gyvenamąjį namą atsakovas pirko ir namą pilnai apstatė iki santuokos sudarymo. Atsakovė I. R., kurios vardu nagrinėjamu laikotarpiu buvo registruotas butas, paaiškino, kad įrengus butą atsakovas pasiūlė į jį iš gyvenamojo namo atvežti savo baldus, nurodė, kad savo senus baldus atsakovas ir suvežė. Taigi byloje esančių duomenų visuma sudaro pagrindą padaryti išvadą, kad atsakovo nurodomi baldai ir technika buvo įgyti iki santuokos sudarymo ir jam priklauso asmeninės nuosavybės teise. Kadangi ieškovė nurodo, kad atsakovui asmeninės nuosavybės teise priklausiusį televizorių „Panasonic“ utilizavo (el. b. failas 25, psl. 85), nesant atsakovo sutikimo, todėl turi kompensuoti atsakovui 500 Eur daikto vertę. Taip pat ieškovės nurodymas, kad 2 vnt. paveikslų su (duomenys neskelbtini) vaizdais atsakovas yra pasiėmęs prieštarauja bylos medžiagai. Į bylą pateiktas buto (duomenys neskelbtini) nuomos skelbimas portale (duomenys neskelbtini), prie kurio pateikiamose nuotraukose matomi atsakovo minimi paveikslai. Atsižvelgiant į nurodytą, atsakovo priešieškinio reikalavimas dėl asmeninių daiktų grąžinimo tenkintinas, išskyrus dėl televizoriaus „Panasonic“, už kurio utilizavimą iš ieškovės priteistina 500 Eur kompensacija. 

81.       Atsižvelgiant į tai, kad tiek ieškovė, tiek atsakovas turi sumokėti kompensacijas už daiktų sunaikinimą, taikytinas įskaitymas, ir atsakovui iš ieškovės priteistina 350 Eur (500 Eur – 150 Eur).

Dėl sandorių pripažinimo negaliojančiais ir dovanos grąžinimo

82.       Ieškovė ieškiniu prašo grąžinti ieškovei atsakovui A. K. padovanotą buto, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), dalį bei 1/240 žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini). Nurodo, kad turtą padovanojo, kad atsakovas nustotų ją terorizuoti. Atsakovas su reikalavimu nesutinka, nurodo, jog 2020 m. rugpjūčio 21 d. ieškovė padovanojo atsakovui ½ dalį buto, adresu (duomenys neskelbtini), kadangi šis butas dar 2012 m. lapkričio 12 d. buvo nupirktas už šalių pinigus ieškovės motinos I. R. vardu, dovanojimo sandoriu buvo įgyvendinta tikroji šalių valia įgyti butą šalių nuosavybėn, ir jokio terorizavimo, kaip nurodo ieškovė, dėl šio buto dovanojimo nebuvo.

83.       Nekilnojamojo turto registro duomenimis, ieškovei asmeninės nuosavybės teise priklauso ½ dalis buto, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), adresu (duomenys neskelbtini), ir 1/240 dalis žemės sklypo, adresu (duomenys neskelbtini), 2020 m. rugpjūčio 3 d. dovanojimo sutarties Nr. (duomenys neskelbtini) pagrindu. Atsakovui A. K. Nekilnojamojo turto registre yra įregistruota asmeninės nuosavybės teisė į ½ dalį, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), adresu (duomenys neskelbtini), ir 1/240 dalį žemės sklypo, adresu (duomenys neskelbtini), 2020 m. rugpjūčio 21 d. dovanojimo sutarties Nr. (duomenys neskelbtini) pagrindu (el. b. failas 1, psl. 62-63, 64-81).

84.       Iš byloje pateiktos 2020 m. rugpjūčio 21 d. Buto dalies ir žemės sklypo dalies dovanojimo sutarties, notarinio registro Nr. (duomenys neskelbtini), matyti, jog dovanotoja A. K. ir apdovanotasis A. K. sudarė šią sutartį dėl buto dalies ir žemės sklypo dalies dovanojimo, kuria ieškovė perduoda neatlygintinai asmeninės nuosavybės teise savo sutuoktiniui A. K., o apdovanotasis priima dovaną: ½ dalį buto (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), adresu (duomenys neskelbtini), ir 1/240 dalį žemės sklypo (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), adresu (duomenys neskelbtini). Dovana šalių įkainota 82 637,50 Eur suma (80 000 Eur buto dalis ir 2 637,50 Eur žemės sklypo dalis); daikto vidutinė rinkos vertė pagal VĮ Registrų centro (duomenys neskelbtini) filialo atliktus duomenų patikslinimus: 59 000 Eur buto dalis, žemės sklypo dalis – tokia pati (sutarties 4.3 punktas) (el. b. failas 1, psl. 129-137).

85.       Ieškovė reikalavimą grąžinti dovaną grindžia CK 3.70 straipsnio 4 dalyje įtvirtintu reglamentavimu.

86.       CK 3.99 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad sutuoktiniai turi teisę dovanoti vienas kitam turtą pagal CK šeštosios knygos normas, reglamentuojančias dovanojimo sutartį. Pagal dovanojimo sutartį viena šalis (dovanotojas) neatlygintinai perduoda turtą ar turtinę teisę (reikalavimą) kitai šaliai (apdovanotajam) nuosavybės teise arba atleidžia apdovanotąjį nuo turtinės pareigos dovanotojam ar trečiajam asmeniui (CK 6.465 straipsnio 1 dalis). Dovanojimo sutarties ypatumus, kai sutarties šalys yra sutuoktiniai, nustato CK III (šeimos teisė) knygos normos.

87.       Pagal CK 3.70 straipsnio 3 dalį, kaltas dėl santuokos nutraukimo sutuoktinis, kai yra kito sutuoktinio reikalavimas, privalo grąžinti iš jo gautas dovanas, išskyrus vestuvinį žiedą, jeigu vedybų sutartyje nenumatyta kas kita. To paties straipsnio 4 dalyje numatyta, kad jei santuoka nutraukta dėl abiejų sutuoktinių kaltės, abu sutuoktiniai turi teisę reikalauti grąžinti vienas kitam dovanotus nekilnojamuosius daiktus, jeigu nuo dovanojimo sutarties sudarymo nėra praėję daugiau kaip dešimt metų ir nekilnojamasis daiktas nėra perleistas tretiesiems asmenims.

88.       Kasacinio teismo praktikoje nurodoma, jog tam, kad dovanotojas galėtų pasinaudoti CK 3.70 straipsnio 4 dalyje įtvirtinta teise reikalauti grąžinti dovaną, turi būti nustatytas sekantis aplinkybių visetas: pirma, šalys turi būti sutuoktiniai ir dovanojimo sutartis turi būti sudaryta santuokos metu; antra, reikalauti grąžinti dovaną galima tik tada, jei santuoka nutraukiama dėl abiejų sutuoktinių kaltės; trečia, reikalauti grąžinti galima tik padovanotus nekilnojamuosius daiktus; ketvirta, nuo dovanojimo sutarties sudarymo iki reikalavimo grąžinti dovaną pareiškimo teisme turi būti praėję ne daugiau kaip dešimt metų (šis terminas priskirtinas prie naikinamųjų terminų (CK 3.70 straipsnio 4 dalis, 1.117 straipsnio 6 dalis); penkta, nekilnojamasis daiktas – dovana – apdovanotojo neturi būti perleistas tretiesiems asmenims. Sprendžiant reikalavimą dėl dovanos grąžinimo kitų, išskyrus išvardytas, sąlygų ir apribojimų įstatyme nenustatyta. Dovanos davimo motyvai, sprendžiant dovanoto nekilnojamojo daikto grąžinimo klausimą, pagal CK 3.70 straipsnio 4 dalį yra nereikšmingi (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. birželio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-275/2010).

89.       Nagrinėjamu atveju bylos duomenimis nustatyta, jog 2020 m. rugpjūčio 21 d. Buto dalies ir žemės sklypo dalies dovanojimo sutartis, kurios pagrindu atsakovui ieškovė padovanojo dalį nekilnojamojo turto, buvo sudaryta sandorio šalims (ieškovei ir atsakovui) esant santuokoje. Šiuo atveju šalių santuoką nutraukiama esant abiejų sutuoktinių kaltei, todėl tiek ieškovė, tiek atsakovas turi teisę reikalauti grąžinti vienas kitam dovanotą nekilnojamąjį turtą pagal CK 3.70 straipsnio 4 dalį. Kadangi 2020 m. rugpjūčio 21 d. dovanojimo sutarties dalykas buvo nekilnojamieji daiktai (jų dalis), šiuo atveju taip pat tenkinama ir trečioji kasacinio teismo praktikoje nurodoma sąlyga, sudaranti pagrindą vienam sutuoktiniui reikšti reikalavimą grąžinti dovaną. Minėta, dovanojimo sutartis sudaryta 2020 m. rugpjūčio 21 d., ieškovės reikalavimas grąžinti dovaną yra pareikštas ieškinyje, kuris teismo priimtas 2023 m. sausio 11 d. nutartimi, ir šis reikalavimas bylą nagrinėjant teisme nebuvo keičiamas, taigi nuo sandorio sudarymo iki reikalavimo grąžinti dovaną nėra praėję daugiau kaip dešimt metų. Byloje duomenų, jog atsakovas būtų perleidęs ieškovės jam dovanotą turtą (½ dalį buto, adresu (duomenys neskelbtini), ir 1/240 dalį žemės sklypo, adresu (duomenys neskelbtini)) nėra pateikta. Nors ieškovė procesiniuose dokumentuose nurodė, jog atsakovui nekilnojamąjį turtą padovanojo dėl atsakovo psichologinio spaudimo (terorizavimo), šiuo atveju sandorio sudarymo motyvai nėra teisiškai reikšmingi sprendžiant dovanoto turto grąžinimo klausimą, todėl teismo atskirai nevertinami ir dėl jų nepasisakoma.

90.       Taigi šiuo atveju iš byloje esančių duomenų nustatyta, jog yra tenkinamos visos sąlygos, numatytos CK 3.70 straipsnio 4 dalyje, kurioje, minėta, įtvirtinta sutuoktinių (vieno iš jų) teisė reikalauti grąžinti padovanotą nekilnojamąjį turtą. Esant nurodytoms aplinkybėms, ieškovės reikalavimas grąžinti atsakovui santuokoje padovanotą turtą – ½ dalį buto, adresu (duomenys neskelbtini), ir 1/240 dalį žemės sklypo, adresu (duomenys neskelbtini), tenkintinas (CK 3.70 straipsnio 4 dalis). 

91.       Atsakovas byloje pateiktu priešieškiniu prašo pripažinti negaliojančiais apsimestinius sandorius – 2012 m. lapkričio 12 d. pirkimo-pardavimo sutartį Nr. (duomenys neskelbtini), sudarytą tarp I. R. ir UAB “Pamario troba”, kuria buvo įgytas butas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), adresu (duomenys neskelbtini), ir 1/120 dalis žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), adresu (duomenys neskelbtini), 2019 m. sausio 22 d. Nuosavybės teisės liudijimą Nr. (duomenys neskelbtini), patvirtintą (duomenys neskelbtini) m. 4-ojo notaro biuro notarės I. M., 2019 m. sausio 30 d. Paveldėjimo teisės pagal įstatymą liudijimą Nr. (duomenys neskelbtini), išduotą (duomenys neskelbtini) m. 4-ojo notaro biuro notarės I. M., 2020 m. rugpjūčio 3 d. dovanojimo sutartį, sudarytą tarp I. R. ir A. K., kuria butas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), adresu (duomenys neskelbtini), ir 1/120 žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), adresu (duomenys neskelbtini), padovanotas A. K., ir 2020 m. rugpjūčio 21 d. dovanojimo sutartį, sudarytą tarp A. K. ir A. K., kuria ½ dalis buto, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), adresu (duomenys neskelbtini), ir 1/240 dalis žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), adresu (duomenys neskelbtini), padovanota A. K., ir pripažinti, kad 2012 m. lapkričio 12 d. pirkimo-pardavimo sutartimi butas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), adresu (duomenys neskelbtini), ir 1/120 dalis žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), adresu (duomenys neskelbtini), buvo įgyti ieškovės ir atsakovo kaip bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė ir po santuokos nutraukimo padalinti šį 123 276 Eur vertės turtą ieškovei ir atsakovui po ½ dalį; netenkinus šio reikalavimo, atsakovui iš atsakovės I. R. priteisti 52 384,73 Eur už pusę sutuoktinių bendrų lėšų panaudojimą buto, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), adresu (duomenys neskelbtini), ir 1/120 žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), adresu (duomenys neskelbtini), įgijimui ir įrengimui.

92.       Byloje pateiktais rašytiniais įrodymais nustatytos sekančios faktinės aplinkybės. Nekilnojamojo turto registre atsakovei I. R. buvo įregistruota nuosavybės teisė (bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise) į butą, adresu (duomenys neskelbtini), pagal 2012 m. lapkričio 12 d. pirkimo-pardavimo sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) (el. b. failas 17, psl. 33-35). Iš byloje pateiktos 2012 m. lapkričio 12 d. pirkimo – pardavimo sutarties, notarinio registro Nr. (duomenys neskelbtini), matyti, jog šia sutartimi pardavėjas UAB ,,Pamario troba“ pardavė, o pirkėja I. R. bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybe teise pirko butą, adresu (duomenys neskelbtini), ir 1/120 dalį žemės sklypo, adresu (duomenys neskelbtini) už bendrą 338 019 Lt kainą (el. b. failas 17, psl. 69-79). 2012 m. lapkričio 13 d. pareiškimu dėl prievolės įvykdymo padavėjas UAB ,,Pamario troba“ patvirtino, jog remiantis 2012 m. lapkričio 12 d. pirkimo-pardavimo sutartimi Nr. (duomenys neskelbtini) visus pinigus iš I. R. gavo, prievolę laikė pilnai įvykdyta (el. b. failas 17, psl. 26). Iš byloje pateikto 2013 m. vasario 27 d. buto, adresu (duomenys neskelbtini), perdavimo akto (el. b. failas 4, psl. 130) matyti, jog pagal minėtą aktą butą pirkėjui perdavė UAB ,,Pamario troba“ atstovas, o pirkėjo pusėje butą priėmusio asmens vardu pasirašė ieškovė A. K.; akte taip pat nurodytos pastabos apie nepriimtus darbus ir jų ištaisymą, yra atliktos pastabos ranka (data 2023 m. gegužės 21 d.), prie kurių pasirašė atsakovė I. R., tuo patvirtindama, jog visi buto įrengimo darbai priimti. Atsakovė pagal priešieškinį I. R. 2013 m. liepos 4 d. sudarė Šilumos vartojimo pirkimo – pardavimo sutartį dėl šilumos energijos tiekimo butui (duomenys neskelbtini) (el. b. failas 23, psl. 9-11). 2013 m. birželio 26 d. tarp I. R. ir viešojo vandens tiekėjo sudaryta geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo sutartis dėl vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo paslaugų teikimo butui (duomenys neskelbtini) (el. b. failas 23, psl. 12-16). Atsakovė I. R. 2013 m. kovo 12 d. sudarė elektros energijos pirkimo-pardavimo sutartį dėl elektros energijos tiekimo butui (duomenys neskelbtini) (el. b. failas 23, psl. 17-19). Atsakovė I. R. byloje teikė duomenis apie patirtas išlaidas už elektros energiją (el. b. failas 23, psl. 20-33).

93.       2019 m. sausio 22 d. atsakovei I. R. buvo išduotas nuosavybės teisės liudijimas, notarinio registro Nr. (duomenys neskelbtini), kuriuo tvirtinama, jog palikėjui J. R. priklauso nuosavybės teise ½ dalis bendro turto, įgyto santuokoje su pergyvenusia sutuoktine I. R.; bendrąjį turtą, be kita ko, sudarė butas, adresu (duomenys neskelbtini) (el. b. failas 17, psl. 27-31).

94.       Byloje pateikta Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos (toliau – VSDFV) informacija apie I. R. apskaičiuotą pensijų socialinio draudimo stažą 37 m. 9 mėn. 21 d. (el. b. failas 17, psl. 36, 39-42). Byloje pateikti duomenys apie J. R. draudžiamuosius ir nedraudžiamuosius VSDFV laikotarpius, darbo vietas (el. b. failas 17, psl. 43-48), kurie patvirtinta aplinkybę, jog atsakovės sutuoktinis dirbo ir gavo pajamų iš darbo santykių.

95.       Iš byloje pateikto ieškovės AB (duomenys neskelbtini) banko sąskaitos išrašo matyti, jog iš ieškovės sąskaitos 2012 m. birželio 14 d. atliktas mokėjimas UAB ,,Pamario troba“ 76 220 Lt sumai (mokėjimo paskirtis - ,,pagal preliminarią P-P sutarti Nr. (duomenys neskelbtini)“) (el. b. failas 9, psl. 35), 2012 m. spalio 11 d. atliktas mokėjimas UAB ,,Pamario troba“ 100 000 Lt sumai (mokėjimo paskirtis - ,,Dalinis apmokejimas pagal preliminaria P-P sutarti Nr. (duomenys neskelbtini)“) (el. b. failas 9, psl. 42), 2012 m. lapkričio 13 d. atliktas mokėjimas UAB ,,Pamario troba“ 161 798,00 Lt sumai (mokėjimo paskirtis - ,,Galutinis apmokejimas pagal P-P 2012.11.12“) (el. b. failas 9, psl. 43).

96.       Šioje byloje atsakovas priešieškiniu pareiškė reikalavimą dėl sandorio pripažinimo apsimestiniu.

97.       Pagal CK 1.87 straipsnio 1 dalį, jeigu sandoris sudarytas kitam sandoriui pridengti, taikomos sandoriui, kurį šalys iš tikrųjų turėjo galvoje, taikytinos taisyklės. Kasacinio teismo praktikoje, aiškinančioje CK 1.87 straipsnio 1 dalį, nurodoma, kad apsimestiniu laikomas sandoris, sudarytas kitam sandoriui pridengti. Tokiu atveju dėl to paties dalyko sudaromi du susitarimai: išorinis, neatspindintis tikrųjų šalių ketinimų, ir kitas – atspindintis tikrąją šalių valią, tačiau neviešinamas. Apsimestinio sandorio atveju laikomas galiojančiu tikrasis sandoris, kurio padarinių siekė sandorio šalys. Taigi apsimestinis sandoris turi būti vertinamas pagal tikrąją, o ne pagal išoriškai išreikštą jį sudariusių asmenų valią. Tikrojo sandorio, kurį slepia apsimestinis, galiojimas priklauso nuo jo pobūdžio ir sudarymo aplinkybių. Apsimestinės gali būti konkrečios sandorio dalys (sąlygos). Dėl to apsimestiniu laikomas ir toks sandoris, kuris sudaromas ne su tikrąja sandorio šalimi, o su statytiniu. Tokį sandorį sudariusių šalių valia, išreikšta išorine forma, neatitinka šalių tikrųjų ketinimų, nes jo sudarymo metu ketinama sudaryti sandorį, pridengiantį tikrąją sandorio šalį. Teisės ir pareigos pagal tokį sandorį atsiranda kitam asmeniui – tikrajai sandorio šaliai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. gruodžio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-653/2006; 2009 m. birželio 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-228/2009).

98.       Šalis, siekdama apginti savo teises CK 1.87 straipsnio pagrindu ir norinti remtis dengiamuoju sandoriu, turi įrodyti jo egzistavimą ir tikrąją šalių valią. Tam, kad sandoris būtų pripažintas apsimestiniu, ieškovas privalo įrodyti kitą, apsimestiniu sandoriu dengiamą sandorį, kuris formaliai paslepia sandorį, kurio pasekmių realiai siekė šalys (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. sausio 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-85-695/2017). Kasacinis teismas yra nurodęs, kad, sprendžiant dėl pirkimo-pardavimo sutarties apsimestinumo dėl subjekto, svarbu nustatyti, ar asmuo, sudaręs sutartį, iš tikrųjų ketino įgyti iš jos kylančias teises ir pareigas, ar jomis naudojosi ir jas vykdė, ar, priešingai, tik formaliai pasirašė sutartį kaip jos šalis, tačiau iš tikrųjų neketino įgyti ir neįgijo nei teisių, nei pareigų, o jas įgijo kitas asmuo ir jomis iš tikrųjų naudojosi. Sandorio ydingumui dėl jo sudarymo su netikrąja šalimi konstatuoti būtina nustatyti, kad tikroji, o ne apsimestinė šalis (statytinis) ne tik rūpinosi sutarties sudarymu, derėjosi dėl jos sąlygų, atsiskaitė su pardavėju, bet ir tai, kad atsiskaityta buvo tikrajai šaliai priklausančiomis lėšomis, kad po sandorio sudarymo tikroji šalis įgijo ir vykdė pirkėjo teises ir pareigas pagal ginčijamą sandorį (sutarties objektą priėmė, jį valdė, juo naudojosi) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. balandžio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-260/2013).

99.       Kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, kad apsimestinis sandoris yra niekinis ir negalioja dėl esminio sandorio elemento – šalių valios – ydingumo, nes apsimestiniame sandoryje išreikštoji valia neatitinka tikrųjų šalių ketinimų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. sausio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-18-469/2016; 2017 m. sausio 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-85-695/2017; 2018 m. vasario 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-109-248/2018).

100.       Šiuo atveju atsakovas A. K., minėta, reikalavimą dėl sandorio – 2012 m. lapkričio 12 d. pirkimo-pardavimo sutarties, grindžia aplinkybėmis, jog tikraisiais pirkėjais pagal sandorį buvo sutuoktiniai A. K. ir A. K.. Atsakovė pagal priešieškinį, minėta, su reikalavimu nesutinka, prašo taikyti ieškinio senatį. Ieškovė priešieškinio reikalavimui taip pat prašo taikyti ieškinio senatį.

101.       Ieškinio senatis – tai įstatymų nustatytas laiko tarpas (terminas), per kurį asmuo gali apginti savo pažeistas teises pareikšdamas ieškinį (CK 1.124 straipsnis). Reikalavimams dėl sandorių pripažinimo negaliojančiais ir sandorio negaliojimo pasekmių taikymo taikytinas bendrasis dešimties metų senaties terminas (CK 1.125 straipsnio 1 dalis). Įstatymas numato, jog ieškinio senatį teismas taiko tik tuo atveju, kai ginčo šalis reikalauja (CK 1.126 straipsnio 2 dalis). Ieškinio senaties termino pabaiga iki ieškinio pareiškimo yra pagrindas atmesti ieškinį (CK 1.131 straipsnio 1 dalis).

102.       Kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, kad ieškinio senaties instituto paskirtis – užtikrinti civilinių teisinių santykių stabilumą ir apibrėžtumą, nes civilinių teisinių santykių dalyviams garantuojama, kad, suėjus įstatymo nustatytam terminui, jų subjektinės teisės teismine tvarka negalės būti nuginčytos ir jiems nebus paskirta tam tikra pareiga. Jeigu suinteresuotas asmuo, žinodamas arba turėdamas žinoti apie savo teisės pažeidimą, per visą ieškinio senaties terminą nesikreipė į teismą su ieškiniu, kad apgintų pažeistą teisę, priešinga teisinio santykio šalis gali pagrįstai tikėtis, jog toks asmuo atsisako savo teisės arba nemano, kad jo teisė yra pažeista. Kita vertus, ieškinio senaties terminų nustatymas skatina nukentėjusią šalį imtis priemonių savo pažeistoms teisėms operatyviai ir tinkamai ginti. Taigi ieškinio senaties institutas sumažina teisinio neapibrėžtumo neigiamą poveikį civilinei apyvartai, ieškinio senaties terminų nustatymas sudaro objektyvias prielaidas materialiajai tiesai byloje nustatyti; praėjus tam tikram laikui, faktinių aplinkybių išaiškinimas tampa sudėtingesnis (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. vasario 21 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-51-701/2018 34 punktą ir jame nurodytą kasacinio teismo praktiką).

103.       Pagal bendrąsias ieškinio senaties termino pradžios taisykles, ieškinio senaties terminas prasideda nuo teisės į ieškinį atsiradimo dienos. Tokia teisė atsiranda tada, kai asmuo sužino ar turi sužinoti apie savo teisės pažeidimą (CK 1.127 straipsnio 1 dalis). Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad ieškinio senaties termino eigos pradžia įstatymo siejama ne su teisės pažeidimu (objektyviuoju momentu), bet su asmens sužinojimu ar turėjimu sužinoti apie savo teisės pažeidimą (subjektyviuoju momentu), nes asmuo gali įgyvendinti teisę ginti savo pažeistą teisę tik žinodamas, kad ši pažeista (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. rugpjūčio 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-328-219/2017, 24 punktas). Kartu kasacinio teismo praktikoje nurodoma, jog teismas negali apsiriboti vien tik ieškovo paaiškinimu ir tuo atveju, kai atsakovas ginasi nuo ieškinio senaties terminu, o ieškovas tvirtina, kad apie savo subjektinės teisės pažeidimą sužinojo ne pažeidimo dieną, teismas turi patikrinti, ar byloje nėra įrodymų, kad buvo priešingai ir ieškovo nurodytas aplinkybes reikia vertingi pagal kitų byloje esančių įrodymų visumą (pvz.: Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. birželio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-362/2013). Kasacinio teismo praktikoje nurodoma, jog subjektyviojo kriterijaus suabsoliutinti negalima, nes kiekvienas asmuo turi rūpintis savo teisėmis ir jų operatyviu gynimu, kad nebūtų pažeistas civilinių santykių stabilumas (pvz.: Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2005 m. rugsėjo 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-409/2005; 2007 m. spalio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-436/2007, ir kt.). Taigi teisės į ieškinį atsiradimo momentas nustatomas taikant tiek subjektyvųjį kriterijų – subjektinės teisės turėtojo suvokimą, kad jo teisė pažeista, tiek objektyvųjį kriterijų – turėjimą sužinoti apie savo teisės pažeidimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. balandžio 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-34/2011 ir kt.). Be to, teismas turi atsižvelgti į teisės pažeidimo nustatymo sudėtingumą, atsakovo veiksmų ar neveikimo įtaką ieškovo subjektyviam susiklosčiusios situacijos vertinimui, kitas konkrečiu atveju reikšmingas aplinkybes (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. spalio 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-447/2008; 2011 m. balandžio 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-34/2011; kt.).

104.       Šiuo atveju atsakovas A. K. priešieškinyje nurodė, jog apie galimai pažeistas teises sužinojo nuo ieškovės A. K. ieškinio, kuriuo jį prašė grąžinti atsakovui padovanotą turtą, pateikimo. Atsakovei pagal priešieškinį nuo reikalavimo ginantis praleista ieškinio senatimi, remiantis kasacinio teismo praktika, teismas šiuos atsakovo (ieškovo pagal priešieškinį) argumentus vertina kartu su kitais byloje esančiais įrodymais, kurie patvirtina, jog atsakovas A. K. galėjo ir turėjo apie galimą savo teisių pažeidimą sužinoti anksčiau (CPK 183 straipsnis, 185 straipsnis). Nagrinėjamu atveju visuma byloje pateiktų duomenų ir nustatytų aplinkybių patvirtina, jog atsakovas A. K. apie ginčijamo sandorio (ginčijamos pirkimo-pardavimo sutarties) sudarymą žinojo nuo pat šio sandorio sudarymo momento. Iš byloje esančių duomenų matyti, jog už ginčo buto įsigijimą piniginės lėšos (daikto kaina) pardavėjui buvo mokamos iš ieškovės vardu atidarytos banko sąskaitos, būtent atsakovo sutuoktinė pervedė daikto kainą pardavėjui dalimis ir byloje objektyvių duomenų, sudarančių pagrindą spręsti, jog atsakovas apie tai nežinojo, nėra. Priešingai, pats atsakovas procesiniuose dokumentuose nurodė, jog sutuoktiniai išsirinko butą, adresu (duomenys neskelbtini), jį rezervavo, pardavėjas tik suderino notarą, o I. R. atvyko pasirašyti sutarties. Nors sandorį sudarė I. R., kaip teigia atsakovas, tikrieji turto įgijėjai buvo atsakovas A. K. su sutuoktine. Nurodytos aplinkybės patvirtina, jog atsakovas A. K. apie ginčo sandorį žinojo nuo jo sudarymo, žinojo, jog pirkimo-pardavimo sutartį pirkėjo vardu pasirašė I. R., tačiau tikruoju įgijėju laikė save su sutuoktine. Taigi, atsakovas nuo pat sandorio sudarymo momento žinodamas, jog ginčo sandoris neatitinka tikrųjų šalių ketinimų, yra ydingas dėl jo sudarymo su netikrąja šalimi dėl ko apsimestinis, nepateisinamai ilgai veikė pasyviai ir savo subjektinių teisių negynė.

105.       Iš bylos duomenų matyti, jog tarp atsakovo ir I. R. 2018 m. kilo konfliktas, o ieškovė dar 2018 m. ketino su atsakovu nutraukti santuoką, tačiau, kaip nurodė bylos nagrinėjimo metu pats atsakovas, jis šių aplinkybių nesureikšmino. Iš byloje esančių duomenų matyti, jog butas, (duomenys neskelbtini), Nekilnojamojo turto registre I. R. vardu įregistruotas bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise. Po I. R. sutuoktinio J. R. mirties pradėjus paveldėjimo bylą atsakovei pagal priešieškinį išduotas nuosavybės teisės liudijimas, kuriuo patvirtinama mirusio sutuoktinio dalis į šį bendrą turtą, o ieškovė palikimo, atsiradusio po tėvo mirties, nepriėmė, taigi ginčo butas asmeninėn nuosavybėn perėjo I. R., kuri 2020 m. rugpjūčio 3 d. dovanojimo sutartimi šį butą padovanojo ieškovei. Tačiau ir po šių aplinkybių atsakovas nemanė esant jo teisių pažeidimą, nors būdamas rūpestingas ir atidus turėjo ir galėjo suprasti, jog įvyko turto perleidimas ir šios aplinkybės turi įtakos jo teisėms ir pareigoms. Net ir po to, kai sutuoktiniai – ieškovė ir atsakovas pradėjo gyventi skyrium, t. y. sutuoktinių santykiai faktiškai nutrūko, atsakovas šių aplinkybių nevertino. Atsakovas reikalavimą dėl ginčo sandorio pripažinimo pareiškė tik praėjus 11 metų nuo ginčo sandorio sudarymo, nors minėta, ginčo butas buvo perleistas net kelis kartus. Toks atsakovo A. K. elgesys, kai jis daugiau nei 10 metų nesikreipė į teismą dėl savo teisių gynimo, neatitinka apdairaus ir rūpestingo asmens elgesio standarto (CK 1.5 straipsnis, CPK 183 straipsnis, 185 straipsnis).

106.       Teismas, įvertinus nurodytas aplinkybes, be kita ko, atkreipia dėmesį į tai, kad atsakovo A. K. pozicija ginčijamų sandorių atžvilgiu nėra nuosekli. Minėta, viena vertus, atsakovas reiškia reikalavimą pripažinti 2012 m. lapkričio 12 d. pirkimo-pardavimo sutartį negaliojančią, o kartu ir iš šio sandorio atsiradusius kitus sandorius, įskaitant 2020 m. rugpjūčio 21 d. dovanojimo sutartį, kita vertus, procesiniuose dokumentuose nurodo, jog 2020 m. rugpjūčio 21 d. sandoriu buvo įgyvendinta tikroji sandorio šalių valia įgyti turtą nuosavybėn. Atsakovas A. K. delsė apginti galimai pažeistas savo teises daugiau nei 10 metų, reikalavimą teisme pareiškė tik prasidėjus teisiniams ginčams dėl santuokos su ieškove A. K. nutraukimo, indikacijų apie galimą jo teisių pažeidimą nesureikšmino, savo ruožtu toks neveikimas nesuderinamas su sąžiningo, rūpestingo ir atidaus asmens elgesio standartu ir negali būti pateisinamas subjektyviuoju atsakovo susiklosčiusios situacijos vertinimu. Teismas atkreipia dėmesį, jog byloje pateiktų duomenų visuma patvirtina, kad atsakovas A. K. turi patirties nekilnojamojo turto pirkimo – pardavimo teisiniuose santykiuose, tiek iki ginčo sandorio sudarymo, tiek ir po to ne vieną kartą pats sudarė panašaus pobūdžio sandorius, tvirtinamus notarine tvarka, todėl mažai tikėtina, jog žinodamas tikrųjų sandorio šalių (ne)nurodymo reikšmę pirkimo-pardavimo sandoriuose, neturėjo ir negalėjo suprasti, jog ginčo sandoris, kuriame, kaip nurodo atsakovas, nėra įvardijamas tikrasis pirkėjas, pažeidžia jo, kaip tikrojo daikto savininko teises.

107.       Nagrinėjamu atveju visuma byloje nustatytų aplinkybių sudaro pagrindą išvadai, jog reikalavimas dėl apsimestinio sandorio pripažinimo negaliojančiu yra pareikštas praleidus įstatymo nustatytą ieškinio senaties terminą. Aplinkybių, sudarančių pagrindą atnaujinti ieškinio senaties terminą, byloje nėra nustatyta, o ir prašymas atnaujinti praleistą ieškinio senaties terminą byloje nėra pateiktas (CK 1.131 straipsnio 1 dalis, 2 dalis). Tai, kad ginčo buto dalį sutuoktinė A. K. atsakovui A. K. padovanojo 2020 m. rugpjūčio 21 d. dovanojimo sutartimi, kurią viena, vertus atsakovas pripažįsta kaip išreiškiančią tikrąją sandorio šalių valią įgyti butą bendrosios nuosavybės teise, o kita vertus, taip pat prašo pripažinti negaliojančia, nesudaro pagrindo kitaip vertinti byloje nustatytų aplinkybių (CPK 183 straipsnis, 185 straipsnis).

108.       Papildomai pastebėtina, jog atsakovas A. K., be kita ko, objektyvių duomenų, pagrindžiančių priešieškinyje nurodytas aplinkybes dėl sandorio apsimestinumo dėl tikrosios ginčo sandorio šalies nepagrindė ir civilinio proceso įstatyme įtvirtintomis įrodinėjimo priemonėmis neįrodinėjo (CPK 178 straipsnis). Atsakovas priešieškinyje nurodė, jog I. R. niekur nedirbo ir lėšų butui įsigyti neturėjo, tačiau byloje pateikti įrodymai sudaro pagrindą šiuo argumentus vertinti itin kritiškai. Iš byloje pateiktų duomenų matyti, jog I. R. dirbo ir gavo pajamas iš darbo teisinių santykių. Atsakovės pagal priešieškinį sutuoktinis J. R. taip pat dirbo, taigi taip pat gavo pajamų. Nors atsakovė pagal priešieškinį procesiniuose dokumentuose nurodė, jog turėjo santaupų butui įsigyti, kurias grynaisiais pinigais perdavė dukrai (ieškovei), tačiau civilinio proceso įstatymo leidžiamomis įrodinėjimo priemonėmis šių argumentų neįrodinėjo. Ieškovės paaiškinimus, duotus teismo posėdžio metu, kuriais ji patvirtino gavusi pinigines lėšas grynaisiais pinigais iš motinos, teismas vertina atsižvelgdamas tai, kad ieškovę ir atsakovę pagal priešieškinį sieja artimas giminystės ryšys, ieškovė yra suinteresuota duoti paaiškinimus, kurie būtų naudingi motinai (CPK 183 straipsnis, 185 straipsnis). Kita vertus, teismas atkreipia dėmesį, jog jokių objektyvių duomenų, paneigiančių atsakovės pagal priešieškinį argumentus apie turėtas santaupas ginčo turtui įsigyti, atsakovas A. K. neteikė ir tokių aplinkybių neįrodinėjo. Vien aplinkybė, jog ginčo turtui įsigyti lėšos buvo mokamos per ieškovės A. K. vardu atidarytą banko sąskaitą, savaime, nesant kitų duomenų, įvertinus artimus ieškovės ir jos motinos santykius, atsakovės I. R. argumentų nepaneigia, kaip ir nepatvirtina teiginių apie sandoriui naudotas sutuoktinių A. K. ir A. K. bendras lėšas (CPK 183 straipsnis, 185 straipsnis). Pastebėtina, jog iš byloje pateiktų duomenų matyti, jog iš ieškovės A. K. vardu atidarytos banko sąskaitos atsiskaitymai pagal nekilnojamojo turto pirkimo-pardavimo sandorius buvo atliekami ir anksčiau, antai 2012 m. vasario 22 d. iš ieškovės A. K. sąskaitos buvo atliktas 100 000 Lt mokėjimas ,,už butą (duomenys neskelbtini)“ (el. b. failas 9, b. l. 29), tačiau byloje duomenų, jog minėtas nekilnojamasis turtas būtų pirktas iš bendrų sutuoktinių lėšų ir (ar) įgytas ieškovės A. K. ir atsakovo A. K. vardu, nėra. Priešieškinyje nurodytos aplinkybės, jog ginčo buto perdavimo aktą pasirašė ieškovė A. K., padėjo šį butą įsirengti, savaime nepatvirtina, kad šis turtas nuosavybės teise nepriklausė I. R. ir ji neįgyvendino savininko teisių, ypač įvertinus ieškovės ir jos motinos (atsakovės pagal priešieškinį) artimus santykius, ko iš esmės neneigia ir atsakovas.

109.       Byloje liudytoja apklaustos J. G. (ieškovės teta, atsakovės pagal priešieškinį sesuo) parodymai nesudaro pagrindo tikėtinai pagrįstoms išvadoms, jog būtent atsakovas ir ieškovė buvo tikroji ginčijamo sandorio šalis, pirkėjai (CPK 183 straipsnis). Teismas atkreipia dėmesį, jog liudytojos parodymai buvo abstraktaus pobūdžio, be to, liudytojos santykiai su atsakove pagal priešieškinį yra įtempti, konfliktiško pobūdžio. Į šias aplinkybes teismas taip pat atkreipia dėmesį, vertindamas J. G. parodymus, pateiktus teismo posėdžio metu, šiuos duomenis vertinamas kartu su kitais byloje pateiktais įrodymais, kurie priešieškinio argumentų dėl kitos, nei ginčo sandoryje nurodytos, šalies (pirkėjo) nepatvirtina (CPK 183 straipsnis, 185 straipsnis).

110.       Taigi esant nurodytoms aplinkybėms bei nustačius, jog reikalavimas dėl 2012 m. lapkričio 12 d. pirkimo-pardavimo sutarties pripažinimo negaliojančia pareikštas praleidus įstatymo nustatytą terminą, šis reikalavimas netenkintinas.

111.       Netenkinus reikalavimo dėl 2012 m. lapkričio 12 d. pirkimo-pardavimo sutarties pripažinimo negaliojančia, kaip išvestiniai, atmestini reikalavimai pripažintini negaliojančiais 2019 m. sausio 22 d. Nuosavybės teisės liudijimą Nr. (duomenys neskelbtini), patvirtintą (duomenys neskelbtini) m. 4-ojo notaro biuro notarės I. M., 2019 m. sausio 30 d. Paveldėjimo teisės pagal įstatymą liudijimą Nr. (duomenys neskelbtini), išduotą (duomenys neskelbtini) m. 4-ojo notaro biuro notarės I. M., 2020 m. rugpjūčio 3 d. dovanojimo sutartį, sudarytą tarp I. R. ir A. K., ir 2020 m. rugpjūčio 21 d. dovanojimo sutartį, sudarytą tarp A. K. ir A. K. bei pripažinti, kad 2012 m. lapkričio 12 d. pirkimo-pardavimo sutartimi butas, adresu (duomenys neskelbtini), ir 1/120 dalis žemės sklypo, adresu (duomenys neskelbtini), buvo įgyti ieškovės A. K. ir atsakovo A. K. kaip bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė. Papildomai pažymėtina, jog atsakovas A. K., reikšdamas šiuos reikalavimus, atskirai dėl šių sandorių pripažinimo negaliojančiais pagrindų (ne)buvimo pasisakė, ir atskirai argumentų nepateikė.

112.       Teismui netekinus minėtų priešieškinio reikalavimų, atsakovas A. K. prašo iš atsakovės pagal priešieškinį I. R. priteisti 52 384,73 Eur, t. y. ½ dalį už sutuoktinių bendrų lėšų panaudojimą šio turto įsigijimui ir įrengimui.

113.       Visumos byloje nustatytų ir jau nurodytų aplinkybių kontekste, šis atsakovo reikalavimas taip pat atmestinas (CPK 178 straipsnis, 183 straipsnis, 185 straipsnis). Minėta, atsakovas tvirtindamas, jog butas (duomenys neskelbtini), buvo įsigytas ir įrengtas iš sutuoktinių lėšų, tai pagrindžiančių įrodymų nepateikė. Aplinkybė, jog atsiskaitymas pagal 2012 m. lapkričio 12 d. pirkimo-pardavimo sutartį buvo atliktas per ieškovės A. K. sąskaitą, savaime, nesant kitų įrodymų, nepatvirtina, jog turtui buvo panaudotos būtent sutuoktinių lėšos, ypač įvertinus aplinkybę, jog pati ieškovė bylos nagrinėjimo teisme metu nurodė, jog iš motinos buvo gavusi pinigines lėšas grynaisiais pinigais (tėvų santaupas), kurias panaudojo ieškovės ir atsakovo šeimos poreikiams tenkinti ir grynaisiais pinigais laikė namuose, o procesiniuose dokumentuose atsakovė pagal priešieškinį nurodė, jog atsiskaityti už turtą turėjo santaupų, kurias perdavė dukrai. Be to, pažymėtina, jog mokėjimai pagal pirkimo-pardavimo sandorį, o taip pat išlaidos butui įsirengti buvo patirtos prieš daugiau nei 10 metų, taigi reiškiamam reikalavimui yra praleistas ieškinio senaties terminas. Apie tokias išlaidas atsakovas žinojo nuo pat jų susidarymo dienos, tačiau jokių reikalavimų I. R. dėl šių piniginių lėšų grąžinimo nereiškė. Pretenzijų dėl panaudotų lėšų atsakovas nekėlė ir tada, kai santykiai su I. R. pablogėjo. Objektyvių duomenų, jog atsakovą ir I. R. būtų sieję paskolos ar kitokie sutartiniai teisiniai santykiai, byloje nėra pateikta, tokių aplinkybių neįrodinėjimo ir atsakovas (CPK 178 straipsnis).

Dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo

114.       Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą (CPK 93 straipsnio 1 dalis). Jeigu ieškinys patenkintas iš dalies bylinėjimosi išlaidos priteisiamos ieškovui proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai, o atsakovui – proporcingai teismo atmestų ieškinio reikalavimų daliai (CPK 93 straipsnio 2 dalis).

115.       Ieškovė pateikė įrodymus, jog patyrė 2 420 Eur išlaidas advokato pagalbai sumokėti, už ieškinį sumokėjo 500 Eur žyminį mokestį. Klaipėdos apylinkės teismo 2023 m. sausio 11 d. nutartimi likusios dalies žyminio mokesčio mokėjimas ieškovei atidėtas iki sprendimo byloje priėmimo.

116.       Atsakovas A. K. pateikė duomenis, jog patyrė 17 818,03 Eur išlaidas rinkliavoms VĮ Registrui centrui už informacijos rinkimą bei advokato teisinei pagalbai apmokėti, sumokėjo 500 Eur žyminį mokestį. Klaipėdos apylinkės teismo 2023 m. lapkričio 17 d. nutartimi likusios dalies žyminio mokesčio mokėjimas atsakovui atidėtas iki teismo sprendimo priėmimo.

117.       Atsakovė pagal priešieškinį I. R. pateikė duomenis apie 1 500 Eur išlaidas advokato pagalbai apmokėti.

118.       Kasacinis teismas yra nurodęs, kad teisė kreiptis į teismą yra neatsiejamai, tiesiogiai susijusi su proceso šalių galimybe susigrąžinti patirtas pagrįstas bylinėjimosi išlaidas. Šiuo tikslu CPK yra nustatytas bylinėjimosi išlaidų atlyginimo institutas. Iš esmės tokios pozicijos yra laikomasi ir Europos Žmogaus Teisių Teismo (toliau ir – EŽTT) praktikoje (žr. EŽTT 2020 m. vasario 18 d. sprendimo byloje Černius ir Rinkevičius prieš Lietuvą, peticijos Nr. 73579/17 ir 14620/18, 65 punktą) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2023 m. sausio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-6-611/2023, 22 punktas). Galimybės prisiteisti turėtų išlaidų už advokato ar advokato padėjėjo pagalbą atlyginimą nebuvimas laikytinas teisę į atstovavimą ribojančia priemone (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. gruodžio 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-443-969/2017, 22 punktas; 2024 m. balandžio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-50-313/2024).

119.       Remiantis išplėtota kasacinio teismo praktika, išlaidos, susijusios su bylos nagrinėjimu, gali būti pripažintos bylinėjimosi išlaidomis, jeigu jos yra realios, būtinos ir pagrįstos (CPK 88 straipsnis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. spalio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-533/2008; 2017 m. gruodžio 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-443-969/2017, 15 punktas; 2023 m. lapkričio 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-289-1120/2023, 20 punktas; kt.).

120.       Pagal CPK 98 straipsnio 2 dalies nuostatas, šalies išlaidos, susijusios su advokato ar advokato padėjėjo pagalba, atsižvelgiant į konkrečios bylos sudėtingumą ir advokato ar advokato padėjėjo darbo ir laiko sąnaudas, yra priteisiamos ne didesnės, kaip yra nustatyta teisingumo ministro kartu su Lietuvos advokatų tarybos pirmininku patvirtintose rekomendacijose dėl užmokesčio dydžio. Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą maksimalaus dydžio (toliau – Rekomendacijos), patvirtintų 2004 m. balandžio 2 d. Lietuvos Respublikos teisingumo ministro įsakymu Nr. 1R-85 (aktuali Rekomendacijų redakcija nuo 2015 m. kovo 20 d.) 2 punktas numato, jog nustatydamas priteistino užmokesčio už teikiamas teisines paslaugas dydį, teismas atsižvelgia į: bylos sudėtingumą; teisinių paslaugų kompleksiškumą, specialių žinių reikalingumą; ankstesnį (pakartotinį) dalyvavimą toje byloje; būtinybę išvykti į kitą vietovę, negu registruota advokato darbo vieta; ginčo sumos dydį; teisinių paslaugų teikimo pastovumą ir pobūdį; sprendžiamų teisinių klausimų naujumą; šalių elgesį proceso metu; advokato darbo laiko sąnaudas; kitas svarbias aplinkybes.

121.       Ieškovės ir atsakovės pagal priešieškinį byloje I. R. pateiktos išlaidos, remiantis galiojančiu teisiniu reglamentavimu, kasacinio teismo praktika, pripažintinos būtinomis, protingomis ir pagrįstomis, jų dydis neviršija išlaidų, numatytų Rekomendacijose, maksimalaus dydžio.

122.       Vertindamas atsakovo A. K. patirtas išlaidas teismas atkreipia dėmesį į sekančias aplinkybes. Bylos duomenimis ir informacija iš Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO (CPK 179 straipsnio 3 dalis) nustatyta, jog dėl Klaipėdos apylinkės teismo 2023 m. sausio 25 d. nutarties, kuria spręstas laikinųjų apsaugos priemonių (laikino išlaikymo) taikymo klausimas, buvo paduotas ieškovės atskirasis skundas (šioje byloje buvo teiktas atsakovo atskirasis skundas, o taip pat atsiliepimas į atskirąjį skundą) apeliacinės instancijos teismo tenkintas ir pirmosios instancijos teismo nutartis panaikinta (paliekant galioti teismo 2023 m. sausio 11 d. nutartį). Dėl teismo 2023 m. gegužės 25 d. nutarties (netenkintas prašymas dėl laikinųjų apsaugos priemonių pakeitimo) atsakovas teikė atskirąjį skundą, kuris apeliacinės instancijos teismo nebuvo tenkintas. Byloje dėl teismo 2023 m. liepos 21 d. nutarties (dėl laikinųjų apsaugos priemonių – draudimo pakeisti ugdymo įstaigą) buvo pateiktas ieškovės atskirasis skundas (šioje byloje atsakovas teikė atsiliepimą į atskirąjį skundą), kuris apeliacinės instancijos teismo nutartimi tenkintas ir pirmosios instancijos teismo nutartis panaikinta. Be to, byloje Klaipėdos apylinkės teismo 2023 m. birželio 2 d. nutartimi netenkintas atsakovo prašymas dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo. Taigi byloje pagal šiuos procesus atsakovo patirtos bylinėjimosi išlaidos teisinei pagalbai apmokėti rengiant prašymus dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, atskirųjų skundų ir (ar) atsiliepimų į atskirąjį skundą, atsižvelgiant į procesinę baigtį, atsakovui neatlygintinos.

123.       Be to, iš atsakovo prašymo dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo matyti, jog į patirtas išlaidas įtraukiamos ir atskirai apmokestinamos išlaidos už prašymų dėl įrodymų prijungimo, išreikalavimo, procesinių terminų pratęsimo ir pan. parengimą, susipažinimą su bylos medžiaga, susitikimus ir konsultacijas su klientu (atsakovu), pasirengimą dalyvauti teismo posėdžiuose, dalyvavimą teismo posėdžiuose, posėdžių aptarimą su klientu (atsakovu). Šiuo aspektu teismas atkreipia dėmesį, jog teismai formuoja praktiką, kad patirtos išlaidos už susipažinimą su bylos medžiaga, šalių procesiniais dokumentais, už teisės aktų, teismų praktikos analizes, už pasirengimus teismo posėdžiams bei susitikimus su klientais pagal Rekomendacijoje nustatytas taisykles atskirai neatlyginamos, o jos paprastai padengiamos priteisiant iš bylą pralaimėjusios šalies sumas už procesinių dokumentų rengimą ir dalyvavimą teismo posėdžiuose, t. y. tokios išlaidos nėra laikomos savarankiškomis teisinėmis paslaugomis (Lietuvos apeliacinio teismo 2012 m. balandžio 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1030/2012; 2012 m. gegužės 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-486/2012; 2022 m. sausio 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-397-450/2022 ir kt; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. lapkričio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-466-403/2018).

124.       Kasacinio teismo praktikoje yra išaiškinta, jog ne visos faktiškai šalių sumokėtos sumos advokato pagalbai teismo gali būti pripažįstamos pagrįstomis, nes teismas neturi toleruoti pernelyg didelio ir nepagrįsto šalies išlaidavimo. Jeigu realiai išmokėtos sumos neatitinka pagrįstumo kriterijaus, tai teismas nustato jų pagrįstą dydį, o dėl kitos dalies išlaidų nepriteisia. Taigi, kaip išlaidavimo nuostoliai jie liktų neatlyginti juos padariusiai šaliai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. spalio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-533/2008; 2023 m. rugsėjo 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-251-701/2023).

125.       Atsižvelgiant į nurodytą teismų praktiką, teismo vertinimu, nepagrįstai į prašymą įtraukiamos atsakovo išlaidos už teisines paslaugas, kaip nurodoma prašyme, analizuojant dokumentus mediacijos metu (pagal 2022 m. rugsėjo 27 d. sąskaitą, kuri sutampa su sąskaita Nr. NOX-22-9-00013) 450 Eur sumai, šios išlaidos neatitinka būtinumo kriterijaus, patirtos iki bylos iškėlimo teisme ir duomenų, pagrindžiančių suteiktų teisinių paslaugų pobūdį ir apimtį nėra pateikta, o iš esamų duomenų nėra galimybės spręsti, jog išlaidos patirtos būtent šioje byloje (sąskaitoje nėra nurodoma už kokias konkrečiai paslaugas jį išrašoma). Šiuo atveju byloje pateiktose sąskaitose faktūrose įvardijant teisinių paslaugų pobūdį nurodoma, jog už atsiliepimo parengimą atsakovas patyrė 1 350,00 Eur išlaidas teisinei pagalbai apmokėti, kurios neviršija Rekomendacijų 8 punkte įtvirtintų maksimalių dydžių, tačiau kartu išskiriamos paslaugos (atsiliepimo koregavimas, aptarimas ir kt.), kurios iš esmės yra teisinių paslaugų teikimo sudėtinė dalis, todėl atskirai neapmokestinamos. Įvertinus nurodytas aplinkybes, bei pateiktus duomenis apie suteiktų teisinių paslaugų valandų skaičių (sąskaita Nr. IS-NOX-2023-03-21-00153), remiantis Rekomendacijų 7 punktu, 8.17-8.20 punktais (paslaugų apmokėjimo metu 2023 m. kovo 24 d. užpraėjusio ketvirčio vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokestis šalyje sudarė 1 799 Eur), pagrįstomis ir būtinomis laikytinos 3 149 Eur (1 350 Eur +(179,90 Eur x 10 val.) = 3 149 Eur) išlaidos atsiliepimo parengimui pagal byloje pateiktą sąskaitą Nr. IS-NOX-2023-03-21-00153. Remiantis jau nurodyta teismų praktika, išlaidos už pasiruošimą teismo posėdžiams atskirai neapmokestinamos pagal Rekomendacijose numatytus maksimalius įkainius, patenka į atstovavimo išlaidas. Atsakovas prašo priteisti bylinėjimosi išlaidas už patikslintų procesinių dokumentų – atsiliepimų į patikslintą ieškinį ir patikslintų priešieškinių parengimą, tačiau pastebėtina, jog minėti patikslinti dokumentai yra iš esmės identiški pradiniams atsakovo pateiktiems procesiniams dokumentams – atsiliepimui į ieškinį ir priešieškiniui, tik su tam tikrais redakciniais pakeitimais, kuriems atlikti nereikalingos didelės darbo laiko sąnaudos, atitinkamai teismas neturi pagrindo pagrįstomis laikyti papildomai apskaitomas išlaidas patikslintų procesinių dokumentų koregavimui, papildymui ir (ar) patikslinimui pagal kliento pastabas. Kadangi šios nurodytos išlaidos nelaikytinos savarankiškomis, todėl pagal Rekomendacijos 8 punkto nuostatas, neapmokestinamos. Atitinkamai, įvertinus nurodytas aplinkybes, vadovaujantis teisingumo, protingumo, sąžiningumo principais, pagrįstomis, būtinomis ir realiomis laikytinos atsakovo patirtos bylinėjimosi išlaidos 9 716,12 Eur sumai.

126.       Ieškinį tenkinus iš dalies laikytina, jog patenkinta 42 proc. ieškinio reikalavimų (reikalavimas dėl santuokos nutraukimo tenkintas 50 proc., reikalavimas dėl neturtinės žalos atmestas, reikalavimas dėl santuokoje įgyto turto padalijimo tenkintas 50 proc., reikalavimas dėl dovanos grąžinimo tenkintas visiškai, reikalavimas dėl kompensacijos priteisimo tenkintas 23 proc., reikalavimas dėl daiktų grąžinimo tenkintas 30 proc.).

127.       Priešieškinį tenkinus iš dalies, laikytina, jog patenkinta 33 proc. priešieškinio reikalavimų (reikalavimas dėl santuokos nutraukimo tenkintas 50 proc., reikalavimas dėl neturtinės žalos atlyginimo atmestas, reikalavimas dėl skolos priteisimo atmestas, reikalavimas dėl kompensacijos priteisimo atmestas, reikalavimas dėl turto padalijimo tenkintas 50 proc., reikalavimas dėl piniginių lėšų pripažinimo asmenine nuosavybe tenkintas visiškai, reikalavimas dėl kompensacijos už prievolės vykdymą priteisimo tenkintas visiškai, reikalavimas dėl nuomos pajamų kompensavimo netenkintas, reikalavimas dėl sandorio pripažinimo negaliojančiu netenkintas, reikalavimas dėl kompensacijos už bendro turto sumažėjimą priteisimo netenkintas, reikalavimas dėl prievolės pripažinimo solidariąja tenkintas, reikalavimas dėl lėšų priteisimo iš I. R. netenkintas).

128.       Proporcingai patenkintų ir atmestų reikalavimų daliai (ieškinys tenkintas 42 proc.; priešieškinis atmestas 67 proc.; (42+67)/2) ieškovei priteistina 54,50 proc. patirtų bylinėjimosi išlaidų iš atsakovo, t. y. 1 591,40 Eur (54,50 proc. x 2 920,00 Eur). Atsakovui proporcingai patenkintų ir atmestų reikalavimų daliai (priešieškinis tenkintas 33 proc., ieškinys atmestas 58 proc.; (33+58)/2) iš ieškovės priteistina 45,50 proc. patirtų bylinėjimosi išlaidų, t. y. 4 648,33 Eur (45,50 proc. x 10 216,12 Eur).

129.       Atmetus priešieškinio reikalavimus, pareikštus I. R., I. R. iš atsakovo A. K. priteistinos jos patirtos bylinėjimosi išlaidos 1 500 Eur sumai (CPK 79 straipsnis, 88 straipsnio 1 dalies 6 punktas, 93 straipsnio 1 dalis, 98 straipsnis).

130.       Už ieškinį (pagal paskutinius patikslintus procesinius dokumentus) mokėtinas 3 240,00 Eur žyminis mokestis (109 Eur už neturtinio pobūdžio reikalavimą dėl santuokos nutraukimo, 3 528 Eur už turtinio pobūdžio reikalavimus dėl turto padalijimo, kompensacijos priteisimo, dovanos grąžinimo ir neturtinės žalos priteisimo; reikalavimo suma 340 406,22 Eur) (CPK 80 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 6 punktas, 7 dalis, 85 straipsnio 1 dalies 10 punktas). Minėta, byloje pateikti duomenys, jog ieškovė už ieškinį yra sumokėjusi 500 Eur žyminio mokesčio dalį, todėl likusi mokėtina žyminio mokesčio dalis sudaro 2 740 Eur.

131.       Už priešieškinį (pagal paskutinį pateiktą patikslintą dokumentą) šioje byloje mokėtinas 4 382 Eur žyminis mokestis (109 Eur už reikalavimą pripažintini pinigines lėšas, gautas pardavus nekilnojamąjį turtą, asmenine nuosavybe, 109 Eur neturtinio pobūdžio reikalavimą dėl santuokos nutraukimo, 4 164,00 Eur už turtinio pobūdžio reikalavimus dėl turto padalijimo, neturtinės žalos priteisimo; reikalavimo suma 425 160,41 Eur). Atsakovas už priešieškinį yra sumokėjęs 500 Eur žyminio mokesčio dalį, todėl likusi mokėtina žyminio mokesčio dalis sudaro 3 882 Eur.

132.       Vadovaujantis CPK 84 straipsniu, 93 straipsnio 2 dalimi, proporcingai patenkintai priešieškinio ir atmestai ieškinio reikalavimų daliai iš ieškovės į valstybei priteistina 2 870,26 Eur žyminio mokesčio ((58 proc. x 2 740 Eur) + (33 proc. x 3 882 Eur)), o proporcingai atmestai ieškinio ir patenkintinai priešieškinio reikalavimų daliai iš atsakovo valstybei priteistina 3 751,74 Eur žyminio mokesčio (42 proc. x 2 740 Eur) + (67 proc. x 3 882 Eur).

133.       Teisme patirta procesinių dokumentų siuntimo išlaidų mažiau nei minimali 8 Eur valstybei priteistina bylinėjimosi išlaidų suma (Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2011 m. lapkričio 7 d. įsakymas Nr. 1R-261/1K-355 „Dėl minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos nustatymo“, redakcija, galiojanti nuo 2024 m. sausio 1 d.). Atsižvelgiant į tai, procesinių dokumentų įteikimo išlaidų atlyginimas valstybės naudai nepriteistinas.

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 260, 265-270 straipsniais, teismas

n u s p r e n d ž i a :

Ieškinį ir priešieškinį tenkinti iš dalies.

Santuoką, įregistruotą tarp ieškovės A. K. (iki santuokos sudarymo – R.), gimusios (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini) ir atsakovo A. K., gimusio (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) miesto Civilinės metrikacijos skyriuje, įrašo Nr. (duomenys neskelbtini), nutraukti dėl abiejų sutuoktinių kaltės.

Po santuokos nutraukimo ieškovei A. K. palikti santuokos metu įgytą pavardę „K.“, atsakovui A. K. palikti jo pavardę - „K.“.

Šalims vienas kitam išlaikymo nepriteisti.

Pripažinti, kad santuokos nutraukimas sutuoktinių turtinėms teisėms teisines pasekmes sukėlė nuo tos dienos, kai ieškovė A. K. ir atsakovas A. K. faktiškai nustojo kartu gyventi, tai yra nuo 2021 m. gruodžio 26 d.

Padalinti santuokos metu įgytą turtą:

-       ieškovei A. K. asmeninės nuosavybės teise priteisti:

1)       transporto priemonę „Audi A4“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) VIN kodas: (duomenys neskelbtini), 6 570 Eur vertės; 

2)       stogo bagažinę „(duomenys neskelbtini)“, 230 Eur vertės;

3)       9,8723 vnt. vertybinių popierių (duomenys neskelbtini), kurių ISIN kodas (duomenys neskelbtini), 219,49 Eur vertės; 

4)       pripažinti ieškovei A. K. ½ dalį reikalavimo teisės į 2 345,92 Eur (8 100 Lt) negrąžintą paskolą pagal 2012 m. vasario 15 d. paskolos sutartį, sudarytą tarp A. K. ir I. S..

-       atsakovui A. K. asmeninės nuosavybės teise priteisti:

1)       butą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), adresu (duomenys neskelbtini), 209 000 Eur vertės;

2)       kilnojamuosius daiktus, esančius bute, adresu (duomenys neskelbtini), kurių bendra vertė 9 970 Eur: sofą (trivietę) – 1 000 Eur rinkos vertės, sofą (dvivietę) – 700 Eur rinkos vertės, staliuką prie sofos – 300 Eur rinkos vertės, toršerą – 250 Eur rinkos vertės, valgomojo stalą ir 4 kėdes – 1 400 Eur rinkos vertės; televizorių – 500 Eur rinkos vertės, magnetolą su kolonėlėmis – 300 Eur rinkos vertės, komodą – 1 100 Eur rinkos vertės, mikrobangų krosnelę – 70 Eur rinkos vertės, dvigulę lovą su čiužiniu – 900 Eur rinkos vertės, naktinius staliukus (2 vnt.) – 400 Eur rinkos vertės, naktines lempas (2 vnt.) – 200 Eur rinkos vertės, viengulę lovą su čiužiniu – 700 Eur rinkos vertės, fotelį – 450 Eur rinkos vertės, skalbimo mašiną – 500 Eur rinkos vertės, spintą su veidrodžiais – 700 Eur rinkos vertės, staliuką prie veidrodžio – 300 Eur rinkos vertės, veidrodį koridoriuje – 200 Eur rinkos vertės;

3)       transporto priemonę „BMW 318D“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), VIN kodas: (duomenys neskelbtini), 6 880 Eur vertės;

4)       pripažinti atsakovui A. K. ½ dalį reikalavimo teisės į 2 345,92 Eur (8 100 Lt) negrąžintą paskolą pagal 2012 m. vasario 15 d. paskolos sutartį, sudarytą tarp A. K. ir I. S..

Priteisti ieškovei A. K. iš atsakovo A. K. 109 377,38 Eur kompensaciją už atsakovui tenkančią didesnę santuokos metu įgyto turto dalį.

Priteisti ieškovei A. K. iš atsakovo A. K. 33 032,35 Eur kompensaciją už bendrosios jungtinės nuosavybės sumažėjimą vykdant asmeninę prievolę kreditoriui „(duomenys neskelbtini)“, AB.

Priteisti atsakovui A. K. iš ieškovės A. K. 16 565,09 Eur kompensaciją už bendrosios jungtinės nuosavybės sumažėjimą vykdant asmeninę prievolę kreditoriui Luminor Bank AS.

Pripažinti, jog pastatas - gyvenamasis namas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ir pastatas - pirtis, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), adresu (duomenys neskelbtini), atsakovui A. K. priklausė asmeninės nuosavybės teise ir pagal 2021 m. spalio 25 d. nekilnojamųjų daiktų pirkimo - pardavimo sutartį pardavus žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pastatą - gyvenamąjį namą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ir pastatą - pirtį, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), adresu (duomenys neskelbtini), gauti 400 000 Eur (iš kurių 75 280 Eur už žemės sklypą) yra asmeninė atsakovo A. K. nuosavybė. 

Įpareigoti atsakovą A. K. per 10 (dešimt) dienų nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos perduoti ieškovei A. K. ar jos nurodytam asmeniui ieškovei A. K. asmeninės nuosavybės teise priklausantį daiktą: „(duomenys neskelbtini)“ radiją-patefoną 1968 m. (500 Eur vertės).

Įpareigoti ieškovę A. K. per 7 (septynias) dienas nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos perduoti atsakovui A. K. ar jo nurodytam asmeniui atsakovui A. K. asmeninės nuosavybės teise priklausančius daiktus: minkštą baldų komplektą „(duomenys neskelbtini)“ su staliuku (4 345 Eur vertės), komodą su stalčiais (1 448 Eur vertės), Philips grotuvą DVD su kolonėlėmis (500 Eur vertės), televizoriaus staliuką (200 Eur vertės), dulkių siurblį „Philips“ (350 Eur vertės), čiužinį „Lionas“ (200 Eur vertės), 2 vnt. paveikslų su (duomenys neskelbtini) vaizdais (200 Eur vertės), televizorių „Sony“ (500 Eur vertės), televizoriaus staliuką (200 Eur vertės).

Priteisti ieškovei A. K. iš atsakovo A. K. 4 898,94 Eur kompensaciją už turto nuomos pajamas.

Priteisti atsakovui A. K. iš ieškovės A. K. 350 Eur kompensaciją už atsakovui asmeninės nuosavybės teise priklausiusio turto sunaikinimą.

Nustatyti, kad ieškovės A. K. prievolė kreditoriui Luminor Bank AS, Lietuvos Respublikoje veikiančiam per Luminor Bank AS Lietuvos skyrių, pagal 2006 m. lapkričio 3 d. Kreditavimo sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) po santuokos nutraukimo lieka asmenine ieškovės A. K. prievole.

Nustatyti, kad trečiajam asmeniui A. K. pagrindus 2018 m. kovo 7 d. mokėjimo nurodymo pagrindu kilusių paskolos teisinių santykių egzistavimą, prievolė grąžinti šią sumą pripažintina solidaria ieškovės A. K. ir atsakovo A. K. prievole.

Nustatyti, kad turtinės teisės pagal pensijų kaupimo, gyvybės draudimo sutartis lieka tai šaliai, kurios vardu sudaryta pensijų kaupimo, gyvybės draudimo sutartis.

Palikti nenagrinėtą atsakovo A. K. reikalavimą padalinti baldus ir daiktus, esančius bute (duomenys neskelbtini).

Panaikinti 2020 m. rugpjūčio 21 d. Buto dalies ir žemės sklypo dalies dovanojimo sutartį (notarinio registro Nr. (duomenys neskelbtini)), kuria ieškovė A. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) padovanojo atsakovui A. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) ½ dalį buto, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), adresu (duomenys neskelbtini), ir 1/240 dalį žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), adresu (duomenys neskelbtini), ir taikyti restituciją – grąžinti ieškovei A. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) iš atsakovo A. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) ½ dalį buto, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), adresu (duomenys neskelbtini), ir 1/240 dalį žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), adresu (duomenys neskelbtini).

Kitoje dalyje ieškinį ir priešieškinį atmesti.

Priteisti iš ieškovės A. K. 4 648,33 Eur bylinėjimosi išlaidų atlyginimą atsakovo A. K. naudai.

Priteisti iš atsakovo A. K. 1 591,40 Eur bylinėjimosi išlaidų atlyginimą ieškovės A. K. naudai.

Priteisti iš atsakovo A. K. 1 500 Eur bylinėjimosi išlaidų atlyginimą atsakovės I. R. naudai.

Priteisti iš ieškovės A. K. 2 870,26 Eur (du tūkstančius aštuonis šimtus septyniasdešimt eurų 26 ct) žyminio mokesčio į valstybės biudžetą (sumokėti į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, įstaigos kodas – 188659752, biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas – 5661).

Priteisti iš atsakovo A. K. 3 751,74 Eur (tris tūkstančius septynis šimtus penkiasdešimt vieną eurą 74 ct) žyminio mokesčio į valstybės biudžetą (sumokėti į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, įstaigos kodas – 188659752, biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas – 5661).

Per vieną darbo dieną po teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos elektroninių ryšių priemonėmis išsiųsti sprendimo nuorašą santuoką įregistravusiai civilinės metrikacijos įstaigai santuokos nutraukimo fakto įregistravimui.

Per tris darbo dienas po teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos išsiųsti sprendimo nuorašą valstybės įmonei „Registrų centras“.

Sprendimas per 30 (trisdešimt) dienų nuo jo priėmimo dienos apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Klaipėdos apygardos teismui per Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmus.

Teisėja                                                                  Marija Augustinaitė