Civilinė byla Nr. e3K-3-137-381/2024

Teisminio proceso Nr. 2-06-3-03374-2022-4

Procesinio sprendimo kategorijos: 2.2.2.1; 2.6.10.5.2.18; 3.2.8.3

(S)

 

 

 

LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS

 

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

 

2024 m. birželio 26 d.

Vilnius

 

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Artūro Driuko (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Egidijos Tamošiūnienės ir Agnės Tikniūtės,

teismo posėdyje kasacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo E. K. kasacinį skundą dėl Lietuvos apeliacinio teismo 2023 m. lapkričio 16 d. sprendimo  peržiūrėjimo civilinėje byloje pagal ieškovo E. K. ieškinį atsakovams R. B. ir I. B. dėl žalos atlyginimo.

 

Teisėjų kolegija

 

n u s t a t ė :

 

I. Ginčo esmė

 

1.       Kasacinėje byloje sprendžiama dėl teisės normų, reglamentuojančių subsidiariąją juridinio asmens dalyvio atsakomybę pagal juridinio asmens prievoles, juridinio asmens vadovo deliktinės atsakomybės juridinio asmens kreditoriams sąlygas bei ieškinių tapatumą kaip bylos nutraukimo pagrindą, aiškinimo ir taikymo.

2.       Ieškovas prašė: 1) priteisti solidariai iš atsakovų 36 446,20 Eur skolą ir 6 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo 2020 m. gruodžio 3 d. iki 33 800,40 Eur visiško sumokėjimo, bylinėjimosi išlaidų atlyginimą; 2) priteisti iš atsakovės I. B. 203 284,51 Eur žalos atlyginimą ir 5 proc. procesines palūkanas.

3.       Ieškovas nurodė, kad yra UAB „Poilsis pajūryje“, vykdančios kelionių agentūros veiklą, steigėjas ir vadovas. UAB „Poilsis pajūryje“ nuo 2006 m. bendradarbiavo su Rusijos Federacijoje registruota RAB „Balturas“, kurios steigėja, vienintelė akcininkė ir iki 2019 m. gegužės 24 d. vadovė buvo atsakovė I. B.; nuo 2019 m. gegužės 24 d. įmonei vadovavo jos sutuoktinis atsakovas R. B. RAB „Balturas“ dirbo tik su UAB „Poilsis pajūryje“ ir vykdė apie 100 proc. visų UAB „Poilsis pajūryje“ pardavimų, o iš RAB „Balturas“ gaunamos pajamos buvo vienintelis UAB „Poilsis pajūryje“ pajamų šaltinis.

4.       2017 m. kovo 31 d. raštu RAB „Balturas“ be išankstinio įspėjimo, nenurodžiusi jokių priežasčių, nuo 2017 m. balandžio 1 d. vienašališkai nutraukė agentavimo sutartį su UAB „Poilsis pajūryje“ ir nepagrįstai pasisavino UAB „Poilsis pajūryje“ priklausančią 33 800,40 Eur sumą. Klaipėdos apylinkės teismas 2021 m. rugsėjo 20 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. e2-1003-911/2021 šį vienašalį agentavimo sutarties nutraukimą pripažino neteisėtu ir priteisė UAB „Poilsis pajūryje“ iš RAB „Balturas“ 33 800,40 Eur skolą, 6 proc. procesines palūkanas ir 2645,80 Eur bylinėjimosi išlaidų atlyginimo. Klaipėdos apygardos teismas 2022 m. vasario 15 d. nutartimi šį sprendimą paliko nepakeistą. 2022 m. balandžio 20 d. reikalavimo perleidimo sutartimi ieškovas įgijo reikalavimo teisę į RAB „Balturas“ skolą pagal pirmiau aptartą Klaipėdos apylinkės teismo 2021 m. rugsėjo 20 d. sprendimą.

5.       Ieškovas taip pat pagal 2022 m. lapkričio 11 d. reikalavimo perleidimo sutartį iš UAB „Poilsis pajūryje“ įgijo reikalavimą atsakovei dėl žalos, atsiradusios dėl neteisėto agentavimo sutarties nutraukimo, atlyginimo. Teismo ekspertės Mildos Orintės 2021 m. birželio 7 d. konsultacinėje specialisto išvadoje nurodyta, kad, neteisėtai nutraukus agentavimo sutartį, UAB „Poilsis pajūryje“ pelnas per mėnesį vidutiniškai sumažėjo 20 328,45 Eur, taigi, ieškovo teigimu, UAB „Poilsis pajūryje“ negautas bendrasis pelnas laikotarpiu nuo 2017 m. balandžio 1 d. iki 2018 m. sausio 31 d. sumažėjo 203 284,51 Eur. Ieškovo vertinimu, atsakovė tyčia, sąmoningais veiksmais siekė pažeisti kreditorės UAB „Poilsis pajūryje“ interesus – nutraukė ilgametę agentavimo sutartį prieš pat vasaros sezono pradžią, suvokdama, kad UAB „Poilsis pajūryje“ klientai per jos vadovaujamą RAB „Balturas“ pirktų ne UAB „Poilsis pajūryje“, o jos šeimos valdomos UAB „Balturas“ organizuojamas keliones.

6.       Atsakovai neteisėtais veiksmais siekė išvengti teismo sprendimo dėl priteistos skolos išieškojimo ir žalos atlyginimo dėl neteisėto sutarties nutraukimo pradinei kreditorei vykdymo, nesumokėjo skolos, nepranešė apie RAB „Balturas“ likvidavimą ir ją išregistravo, taip padarydami tiesioginę žalą pradinei kreditorei UAB „Poilsis pajūryje“, todėl ieškovas, kaip pradinės kreditorės teisių perėmėjas, pareiškė reikalavimus dėl žalos atlyginimo.

 

II. Pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų procesinių sprendimų esmė

 

7.       Klaipėdos apygardos teismas 2023 m. birželio 6 d. sprendimu ieškinį patenkino iš dalies: priteisė ieškovui solidariai iš atsakovų 36 446,20 Eur skolą, 6 proc. metines palūkanas, skaičiuojamas nuo 33 800,40 Eur nuo 2020 m. gruodžio 3 d. iki šios sumos visiško sumokėjimo; kitą ieškinio dalį atmetė.

8.       Teismas nustatė šias faktines aplinkybes:

8.1.       ieškovas yra 1998 m. lapkričio 27 d. įsteigtos kelionių agentūros UAB „Poilsis pajūryje“ 80 proc. akcijų savininkas ir vadovas;

8.2.       atsakovė yra Rusijos bendrovės RAB „Balturas“ steigėja, vienintelė akcininkė, iki 2019 m. gegužės 24 d. taip pat buvo vadove, o nuo 2019 m. gegužės 24 d. vadovu tapo atsakovas;

8.3.       pagal 2013 m. vasario 1 d. sudarytą Užsienio kelionių operatoriaus kelionių realizavimo agentavimo sutartį agentė RAB „Balturas“ už atlyginimą įsipareigojo pardavinėti UAB „Poilsis pajūryje“ organizuojamas Lietuvoje keliones Rusijos turistams; ši sutartis buvo terminuota (sudaryta laikotarpiui iki 2018 m. vasario 1 d.), sutarties 8 straipsnis nustatė, kad bet kuri sutarties šalis turi teisę bet kuriuo metu nutraukti šią sutartį prieš terminą, nusiųsdama raštišką pranešimą kitai šaliai;

8.4.       2017 m. kovo 31 d. raštu RAB „Balturas“ be išankstinio įspėjimo, nenurodydama jokių priežasčių, nuo 2017 m. balandžio 1 d. vienašališkai nutraukė su UAB „Poilsis pajūryje“ sudarytą agentavimo sutartį;

8.5.       Klaipėdos apylinkės teismas 2021 m. rugsėjo 20 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. e2-1003-911/2021 pripažino vienašalį agentavimo sutarties nutraukimą neteisėtu, priteisė UAB „Poilsis pajūryje“ iš RAB „Balturas“ 33 800,40 Eur skolos, 6 proc. metines palūkanas už priteistą 33 800,40 Eur sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2020 m. gruodžio 3 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 2645,80 Eur bylinėjimosi išlaidų atlyginimo; Klaipėdos apygardos teismas 2022 m. vasario 15 d. nutartimi šį sprendimą paliko nepakeistą;

8.6.       2022 m. kovo 15 d. vienintelio juridinio asmens dalyvio – atsakovės – iniciatyva įregistruotas RAB „Balturas“ likviduojamos įmonės statusas; bendrovė išregistruota 2022 m. birželio 6 d.;

8.7.       2022 m. balandžio 20 d. UAB „Poilsis pajūryje“ sudarė su ieškovu reikalavimo perleidimo sutartį, kuria perleido reikalavimo teisę į RAB „Balturas“ skolą pagal Klaipėdos apylinkės teismo 2021 m. rugsėjo 20 d. sprendimą: 33 800,40 Eur, 2799,79 Eur palūkanas už laikotarpį nuo 2020 m. gruodžio 3 d. iki 2022 m. balandžio 20 d. ir toliau skaičiuojamas 6 proc. palūkanas, 2645,80 Eur bylinėjimosi išlaidų atlyginimą, iš viso 39 245,99 Eur;

8.8.       Klaipėdos apygardos teismas 2021 m. spalio 18 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. e2-220-513/2021 atmetė E. K. ir UAB „Poilsis pajūryje“ ieškinį atsakovams UAB „Balturas“, K. B., I. B., R. B. ir RAB „Balturas“ dėl nesąžiningos konkurencijos veiksmais padarytos žalos atlyginimo; teismo vertinimu, UAB „Poilsis pajūryje“ nurodyti patirti nuostoliai ir negautos pajamos susiję su agentavimo sutarties nutraukimu ir su tuo susijusiais netekimais, tačiau ir su sąlyga, kad agentavimo sutartis būtų vykdoma; teismo vertinimu, ieškovai leistinais įrodymais nepagrindė teiginio, kad turėjo pagrindą tikėtis ir planuoti, kad pardavimų pajamos ir grynasis pelnas liktų nepakitę tokie, kokie buvo šalims bendradarbiaujant 2012–2015 metais; Lietuvos apeliacinis teismas 2022 m. liepos 7 d. nutartimi šį sprendimą paliko nepakeistą;

8.9.       2022 m. lapkričio 11 d. UAB „Poilsis pajūryje“ sudarė su ieškovu dar vieną reikalavimo perleidimo sutartį, kuria perleido reikalavimo teisę pagal Klaipėdos apylinkės teismo 2021 m. rugsėjo 20 d. sprendimą į RAB „Balturas“ ir (arba) RAB „Balturas“ dalyvius, ir (arba) valdymo organus dėl neteisėtu agentavimo sutarties nutraukimu sukeltų nuostolių atlyginimo.

9.       Spręsdamas dėl ieškovo teisės reikšti ieškinį atsakovams dėl 36 446 Eur skolos bei procesinių palūkanų, teismas pažymėjo, kad 2022 m. balandžio 20 d. reikalavimo teisės perleidimo sutartimi pradinė kreditorė UAB „Poilsis pajūryje“ turėjo neginčijamą reikalavimo teisę pagal įsiteisėjusį teismo sprendimą ir ją perdavė šios bylos ieškovui, bet neperleido jokių reikalavimo teisių dėl savo patirtos turtinės žalos atlyginimo į atsakovus. Taip pat teismas pažymėjo, kad RAB „Balturas“ nebuvo iškelta bankroto byla, todėl naujasis kreditorius (ieškovas) turi teisę reikšti ieškinį Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 2.70 straipsnio 9 dalies ir 2.50 straipsnio 3 dalies pagrindais.

10.       Teismas atkreipė dėmesį į tai, kad RAB „Balturas“ yra likviduota nuo 2022 m. birželio mėnesio, t. y. neilgai trukus po teismo sprendimo įsiteisėjimo 2022 m. vasario 15 d., taigi įsiteisėjusio teismo sprendimo neįvykdė ir jo nebeįvykdys.

11.       Teismas konstatavo, kad RAB „Balturas“, nors ir neturėjo padalinio, veiklą vykdė Lietuvoje, todėl, remiantis CK 1.22 straipsnio 2 dalimi, asmenų, veikiančių juridinio asmens vardu ir interesais (šiuo atveju atsakovų kaip RAB „Balturas“ akcininkės ir direktoriaus), civilinė atsakomybė turi būti nustatoma pagal Lietuvos Respublikos teisę.

12.       Vertindamas RAB „Balturas“ likvidavimą atsakovų veiksmų (ne)teisėtumo prasme, teismas pažymėjo, kad atsakovai teismui pateikė teisinę nuomonę dėl ribotos atsakomybės bendrovės likvidavimo esant teisminiam ginčui, t. y. Rusijos įstatymų aiškinimą dėl įmonės išregistravimo ne bankroto tvarka, kuria įrodinėjo, kad teisminio ginčo buvimas nėra pagrindas, užkertantis kelią savo noru likviduoti ribotos atsakomybės bendrovę. Tačiau ir šioje nuomonėje nurodyta, jog pranešimai apie RAB likvidavimą kreditoriams skelbiami Valstybinės registracijos biuletenyje ir parengiamas raštiškas pranešimas visiems žinomiems bendrovės kreditoriams; turi būti atsiskaityta su kreditoriais, įrašytais į balansą, o jei nepakanka lėšų, keliama bankroto byla. Byloje nustatyta, kad pradinė kreditorė buvo žinoma skolininkei RAB „Balturas“, tačiau atsakovai nepateikė į bylą jokių įrodymų, jog jie informavo pradinę kreditorę apie pradedamą RAB „Balturas“ likvidavimo procedūrą, jos reikalavimo įtraukimą į įmonės apskaitą, tai, jog RAB „Balturas“ buvo pajėgi įvykdyti teismo sprendimą ir jis nebuvo įvykdytas tik dėl pradinės kreditorės veiksmų. Taip pat teismas atkreipė dėmesį, kad atsakovai neįrodė, jog teismo sprendimo pripažinimo procedūra būtų buvusi baigta iki RAB ,,Balturas“ išregistravimo dienos. Teismas pripažino nereikalaujančia papildomo įrodinėjimo aplinkybe, jog tam, kad šis sprendimas būtų pradėtas vykdyti, Rusijoje buvo privaloma atlikti proceso veiksmus, kurie 2022 metais būtų užtrukę ilgiau nei 4 mėnesius, todėl konstatavo, jog atsakovai, žinodami apie RAB ,,Balturas“ prievolę atsiskaityti su UAB ,,Poilsis pajūryje“ pagal įsiteisėjusį teismo sprendimą, siekė išvengti jos vykdymo, skubiai išregistruodami šią įmonę Rusijoje ir neinformuodami apie jos išregistravimą UAB ,,Poilsis pajūryje“ administracijos vadovo. Šie atsakovų nesąžiningi veiksmai yra tiesiogiai susiję priežastiniu ryšiu su pradinei kreditorei (perdavus reikalavimo teisę – ir ieškovui) padaryta žala. Teismo sprendimu priteista skola iš RAB ,,Balturas“ yra nedali, todėl šioje byloje atsakovams taikytina solidarioji atsakomybė.

13.       Spręsdamas dėl ieškinio reikalavimo priteisti iš atsakovės 203 284,51 Eur žalos dėl neteisėto agentavimo sutarties nutraukimo atlyginimą, teismas konstatavo, kad ieškovo argumentai dėl Klaipėdos apylinkės teismo 2021 m. rugsėjo 20 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. e2-1003-911/2021 (dėl agentavimo sutarties nutraukimo pripažinimo neteisėtu) ir Klaipėdos apygardos teismo 2022 m. liepos 7 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. e2-220-513/2021 (dėl nesąžiningos konkurencijos veiksmų) nustatytų aplinkybių prejudicinės galios nagrinėjamai bylai teisiškai nepagrįsti, grindžiami klaidingu Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 182 straipsnio 1 dalies 2 punkto, 279 straipsnio 4 dalies taikymu, nes nurodytų civilinių bylų ir šios bylos šalys ir dalykai nesutampa. Dėl to teismas atmetė ir atsakovų prašymą nutraukti šią bylos dalį. Teismas pažymėjo, kad RAB ,,Balturas“ akcininkė (atsakovė) nėra civilinės atsakomybės teisinių santykių dalyvė, todėl ši ieškinio dalis pareikšta asmeniui, kuris pagal agentavimo sutartį šioje byloje neturi pareigos atsakyti UAB ,,Poilsis pajūryje“. Teismas nurodė, kad tai, jog ši ieškinio dalis ieškovo reiškiama atsakovei tiesiogiai kaip RAB „Balturas“ vadovei (CK 6.263 straipsnis), nesudaro teisinio pagrindo konstatuoti, kad vienašališkai nutrauktos agentavimo sutarties šalis buvo ši atsakovė – I. B.

14.       Tai konstatavęs, teismas neanalizavo žalos dydžio.

15.       Teismas taip pat pažymėjo, kad ieškovas praleido ieškinio senaties terminą, nes agentavimo sutartis vienašališkai buvo nutraukta nuo 2017 m. balandžio 1 d., todėl ieškinio senaties terminas ieškovo reikalavimui dėl žalos atlyginimo pareikšti pasibaigė 2020 m. balandžio 1 d. (patikslintas ieškinys šioje byloje pareikštas 2022 m. lapkričio 14 d.). To, kad UAB „Poilsis pajūryje“ buvo priversta agentavimo sutarties nutraukimo neteisėtumą įrodinėti teisme, teismas nevertino kaip svarbios termino praleidimo priežasties.

16.       Lietuvos apeliacinis teismas, išnagrinėjęs bylą pagal šalių apeliacinius skundus, 2023 m. lapkričio 16 d. sprendimu panaikino pirmosios instancijos teismo sprendimo dalį, kuria iš dalies patenkinti ieškinio reikalavimai, ir dėl šių reikalavimų priėmė naują sprendimą – ieškinį atmetė.

17.       Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegijos vertinimu, ieškovas neįrodė šio ieškinio reikalavimo pagrįstumo – atsakovų neteisėtų veiksmų ir padarytos žalos priežastinio ryšio. Kolegija pažymėjo, kad vien atsakovės priimtas sprendimas likviduoti RAB „Balturas“ (ne Juridinių asmenų registro tvarkytojo iniciatyva) ir pradėta jos likvidavimo procedūra savaime nesudaro pagrindo pripažinti, jog atsakovai atliko neteisėtus veiksmus, nukreiptus į pradinę kreditorę UAB „Poilsis pajūryje“ ar į ieškovą, nes nepateikta įrodymų, kad toks veiksmas (sprendimo priėmimas) prieštaravo įstatymui. Be to, objektyviai vertinant, atsakovams ir RAB „Balturas“ iki ieškinio, prie kurio buvo pridėta reikalavimo perleidimo sutartis, pateikimo net nebuvo žinoma apie tai, kad ieškovas perėmė reikalavimo teisę. Taip pat ieškovas nepateikė objektyvių duomenų, kad atsakovų sprendimas likviduoti RAB „Balturas“ buvo priimtas siekiant nevykdyti Klaipėdos apylinkės teismo 2021 m. rugsėjo 20 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. e2-1003-911/2021. Kolegija nesutiko su ieškovo pozicija, jog jis po reikalavimų teisių perėmimo ar sužinojęs apie RAB „Balturas“ pradėtą likvidavimo procedūrą iki šio ieškinio pateikimo negalėjo kreiptis į Rusijos Federacijos kompetentingą teismą dėl minėto teismo sprendimo pripažinimo ir vykdymo, RAB „Balturas“ likvidavimo procese pareikšti tiesioginius reikalavimus dėl teismo sprendimu priteistos skolos sumokėjimo ir dėl to kalti atsakovai, nes nėra pateikta duomenų, kad ieškovas būtų ėmęsis bent minimalių veiksmų tokiai procedūrai atlikti. Bylos duomenimis, nustatyta, kad pradinė kreditorė turėjo vykdomąjį dokumentą, išduotą minėto teismo sprendimo pagrindu, tačiau nėra duomenų, ar buvo pradėti išieškojimo veiksmai Lietuvoje, ar skolininkė turėjo turto Lietuvoje. Kolegija atmetė kaip nepagrįstus ieškovo argumentus, kad jis negalėjo kreiptis į Rusijos Federacijos kompetentingą teismą dėl sprendimo pripažinimo ir vykdymo dėl 2022 m. vasario 24 d. Rusijos pradėtos karinės agresijos prieš Ukrainą, nes Lietuvos Respublikos ir Rusijos Federacijos 1992 m. liepos 21 d. sutarties „Dėl teisinės pagalbos ir teisinių santykių civilinėse, šeimos ir baudžiamosiose bylose“ (toliau – Dvišalė sutartis) galiojimas nebuvo sustabdytas, ji iki šiol turi teisinę galią pripažįstant ir vykdant užsienio teismo sprendimus.

18.       Kolegija konstatavo, kad ieškovas neįrodė atsakovų civilinės deliktinės atsakomybės ir atsakovės subsidariosios atsakomybės (CK 6.263 straipsnis, 2.50 straipsnio 3 dalis) sąlygų (neteisėtų, nesąžiningų veiksmų, CK 6.246 straipsnis) bei priežastinio ryšio tarp atsakovų veiksmų ir žalos (CK 6.247 straipsnis), taip pat neįrodė CK 6.70 straipsnio 9 dalies taikymo pagrindo, nes sprendimą likviduoti juridinį asmenį priėmė juridinio asmens dalyvis, o ne Juridinių asmenų registro tvarkytojas.

19.       Spręsdama dėl ieškinio reikalavimo priteisti iš atsakovės 203 284,51 Eur žalos atlyginimą, kolegija nurodė, kad pagal 2022 m. lapkričio 11 d. reikalavimo perleidimo sutarties sąlygas ieškovas įgijo pradinės kreditorės reikalavimo teisę pagal Klaipėdos apylinkės teismo 2021 m. rugsėjo 20 d. sprendimą civilinėje byloje Nr. e2-1003-911/2021, kurioje atsakovė I. B. nedalyvavo, todėl padarė išvadą, kad minėtas teismo sprendimas neturi prejudicinės galios šiai atsakovei (CPK 182 straipsnio 2 punktas). Be to, minėtame teismo sprendime konstatuota, kad atsakovė turėjo teisę nutraukti sutartį vienašališkai, tačiau teismas pripažino, kad toks teisės įgyvendinimo terminas, t. y. pranešimas apie terminuotos ilgalaikės sutarties nutraukimą, kuris buvo nustatytas sutartyje, prieštarauja įstatymui, nes turėjo būti pranešta prieš keturis mėnesius. Vadinasi, nėra pagrindo pripažinti, jog atsakovės I. B., kaip RAB „Balturas“ vadovės, kuri sprendė dėl vienašališko sutarties nutraukimo, remdamasi sutarties sąlyga, kurią tik teismas pripažino neatitinkančia įstatymo, veiksmai gali būti pripažinti nesąžiningais, nukreiptais prieš kreditorių.

20.       Teisėjų kolegijos vertinimu, Klaipėdos apygardos teismo 2021 m. spalio 18 d. sprendime civilinėje byloje dėl nesąžiningos konkurencijos veiksmų nenustačius atsakovės I. B. neteisėtų veiksmų, susijusių su agentavimo sutarties nutraukimu, taip pat nustačius, kad 2022 m. balandžio 20 d. reikalavimo perleidimo sutarties pagrindu ieškovui buvo perleista teisė tik į 39 245,99 Eur, o 2022 m. lapkričio 11 d. reikalavimo perleidimo sutartimi – reikalavimo teisė pagal Klaipėdos apylinkės teismo 2021 m. rugsėjo 20 d. sprendimą civilinėje byloje Nr. e2-1003-911/2021 dėl neteisėtu agentavimo sutarties nutraukimu sukeltų pasekmių (kurioje atsakovė I. B. nedalyvavo), nėra pagrindo konstatuoti, kad atsakovė I. B. yra subsidiariai atsakinga, ir priteisti iš jos 203 284,51 Eur žalos atlyginimą.

21.       Kolegija taip pat sutiko su pirmosios instancijos teismo išvada, kad ieškovas praleido sutrumpintą 3 metų ieškinio senaties terminą (CK 1.125 straipsnio 9 dalis), tačiau konstatavo, kad vykę teismo procesai kitose civilinėse bylose yra pagrindas šį terminą ieškovui atnaujinti.

 

III. Kasacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai

 

22.       Ieškovas kasaciniu skundu prašo panaikinti Lietuvos apeliacinio teismo 2023 m. lapkričio 16 d. sprendimą ir palikti galioti Klaipėdos apygardos teismo 2022 m. birželio 6 d. sprendimo dalį, kuria ieškinio reikalavimas buvo tenkintas; panaikinti Klaipėdos apygardos teismo 2022 m. birželio 6 d. sprendimo dalį, kuria ieškinio reikalavimas buvo atmestas, ir dėl šios dalies priimti naują sprendimą – ieškinį tenkinti. Kasacinis skundas yra grindžiamas šiais argumentais:

22.1.       Juridinio asmens dalyvio veiksmai inicijuojant (priimant vienintelio akcininko sprendimą) juridinio asmens likvidavimo, o ne bankroto, procedūrą, žinant, kad egzistuoja šio juridinio asmens įsiskolinimai kreditoriams ir jie, likvidavus juridinį asmenį, nebus įvykdyti, apie pradėtą likvidavimo procedūrą neinformuojant kreditoriaus, gali ir turi būti laikomi juridinio asmens dalyvio neteisėtais (nesąžiningais) veiksmais, dėl kurių jam turi būti taikoma civilinė atsakomybė CK 6.263 straipsnio, 2.50 straipsnio 3 dalies pagrindu. Apeliacinės instancijos teismo išvada, kad nėra atsakovės neteisėtų (nesąžiningų) veiksmų, nes jos sprendimas likviduoti RAB „Balturas“ ir pradėta jo likvidavimo procedūra neprieštaravo įstatymui, yra nepagrįsta, nes atsakovės veiksmai vertinti pernelyg siaurai, neanalizuojant ir nepasisakant dėl konkrečių įstatymo nuostatų, susijusių su juridinio asmens likvidavimo procesu. Apeliacinės instancijos teismas, pasisakydamas tik dėl atsakovės kaip RAB „Balturas“ dalyvės vienintelio veiksmo – likvidavimo proceso inicijavimo, nepagrįstai nekonstatavo, kad atsakovė nevykdė kitų įstatyme nustatytų jos, kaip likviduojamo juridinio asmens dalyvės, pareigų, o būtent: apie sprendimą likviduoti juridinį asmenį paskelbti viešai tris kartus ne mažesniais kaip trisdešimt dienų intervalais arba paskelbti viešai vieną kartą ir pranešti raštu visiems kreditoriams (CK 2.112 straipsnio 1 dalis), patenkinti kreditorių reikalavimus CK 2.113 straipsnio nustatyta tvarka. Pirmosios instancijos teismas teisingai konstatavo egzistavus atsakovų neteisėtus veiksmus. Atsakovų veiksmai tyčia išvengiant Lietuvos Respublikos teismo sprendimu priteistos skolos sumokėjimo apeliacinės instancijos teismo faktiškai buvo legitimizuoti, tokiu būdu šiurkščiai pažeidžiant teismo sprendimo privalomumo principą, paneigiant teismo sprendimo esmę ir prasmę, pažeidžiant teisingumo, protingumo bei sąžiningumo kriterijus, teisėtų lūkesčių principą, sukūrė ydingą precedentą bylose, kuriose skolos priteistos iš užsienyje (ypač – Rusijoje) registruotų juridinių asmenų, leidžiant šiuos asmenis tiesiog ten likviduoti ir tokiu būdu išvengti skolų mokėjimo.

22.2.       Apeliacinės instancijos teismas nepagrįstai nekonstatavo, kad atsakovų neteisėti veiksmai pasireiškė taip pat ir jiems pažeidus bendro pobūdžio pareigą elgtis atidžiai ir rūpestingai, laikytis tokio elgesio taisyklių, kad savo veiksmais (veikimu, neveikimu) nepadarytų kitam asmeniui žalos, ir tokiu būdu teismas pažeidė CK 6.246 straipsnio 1 dalį, 6.263 straipsnio 1 dalį. Apeliacinės instancijos teismas, teigdamas, kad juridinio asmens dalyvio veiksmai turi pasireikšti įstatymo pažeidimu ir tik tokie veiksmai vertintini kaip neteisėti, nukrypo nuo kasacinio teismo praktikos, kurioje nurodyta, kad net ir paprasčiausi nesąžiningi veiksmai, tokie, kaip, pvz., kreditoriaus klaidinimas, apgaulingos informacijos teikimas bendrovei sudarant sutartį su konkrečiu kreditoriumi ir pan., lėmę žalos kreditoriui padarymą, gali būti pagrindas tenkinti individualų kreditoriaus ieškinį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. rugsėjo 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-389/2014; 2017 m. balandžio 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-7-115-915/2017). Nustatant nesąžiningus juridinio asmens dalyvio (akcininko) veiksmus atsižvelgiama į bendrą sąžiningumo principą (CK 1.5 straipsnis), nes CK 2.50 straipsnio 3 dalyje įtvirtinto teisinio reguliavimo pagrindas yra bendrasis sąžiningumo principas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. balandžio 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-147/2009).

22.3.       Apeliacinės instancijos teismas, sprendime nurodydamas, kad ieškovas nesikreipė į Rusijos Federacijos kompetentingą teismą dėl teismo sprendimo pripažinimo ir vykdymo, faktiškai konstatavo tai, kad jei teismo sprendimas Dvišalės sutarties nustatyta tvarka nebuvo pripažintas ir nurodytas kaip vykdytinas Rusijoje, tai Rusijos bendrovė RAB „Balturas“ neturėjo pareigos šį teismo sprendimą vykdyti, kitaip tariant, teismo sprendimas yra niekinis dokumentas, neturintis privalomosios teisinės galios. Todėl atitinkamai RAB „Balturas“ savanoriškai nevykdžius teismo sprendimo (o priešingai – net šį juridinį asmenį likvidavus), jos vadovas ir dalyvė neatliko neteisėtų ar nesąžiningų veiksmų kreditoriaus atžvilgiu. Apeliacinės instancijos teismas Lietuvos Respublikos teismo priimto sprendimo privalomumą savanoriškai vykdyti siedamas išimtinai su sprendimo pripažinimu Rusijos Federacijoje pažeidė CPK 18 straipsnyje įtvirtintą teismo sprendimo privalomumo principą ir tokiu būdu ne tik neteisingai išsprendė bylą, bet ir apskritai diskreditavo Lietuvos teismų sistemą. Apeliacinės instancijos teismas, formaliai nurodydamas, kad ieškovas iki RAB „Balturas“ likvidavimo (per mažiau nei 4 mėnesius po sprendimo įsiteisėjimo) nesikreipė į Rusijos kompetentingą teismą dėl sprendimo pripažinimo, visiškai nevertino to, kad vykdomieji raštai pagal teismo sprendimus gali būti pateikti vykdyti per penkerius metus nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo (CPK 606 straipsnio 2 dalis), o Dvišalėje sutartyje apskritai nėra nustatytas terminas, per kurį galima kreiptis dėl sprendimo pripažinimo ir vykdymo. Per nepilnus 4 mėnesius nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo iki RAB „Balturas“ išregistravimo ieškovas objektyviai nespėjo (juolab atsižvelgiant į 2022 m. pavasario geopolitinę situaciją dėl Rusijos vykdomo plataus masto karo prieš Ukrainą) atlikti Dvišalėje sutartyje nustatytos procedūros, tai iš esmės nulėmė atsakovai, nepranešę kreditoriui apie pradėtą likvidavimo procesą. Apeliacinės instancijos teismas, nurodydamas, kad ieškovas nepareiškė tiesioginių reikalavimų dėl teismo sprendimu priteistos skolos sumokėjimo RAB „Balturas“ likvidavimo procese ir dėl to nėra kalti atsakovai, neleistinai perkėlė kreditoriui atsakomybę už atsakovų nesąžiningus veiksmus siekiant išvengti prievolės kreditoriui vykdymo.

22.4.       Atmesdami ieškinio reikalavimą dėl 203 284,51 Eur iš atsakovės priteisimo, teismai visiškai nepagrįstai akcentavo prejudicijos institutą, kuris šiuo atveju neturėjo jokios reikšmės CK 2.50 straipsnio 3 dalies taikymui. Teismai padarė esminį CK 2.50 straipsnio 3 dalies pažeidimą, nes nepagrįstai nekonstatavo, kad atsakomybė juridinio asmens dalyviui pagal šią teisės normą yra taikoma subsidiariai, o jos taikymui turėjo būti nustatyta: 1) juridinis asmuo turi prievolę kreditoriui; 2) juridinis asmuo negali įvykdyti prievolės; 3) nesąžiningi, civilinės atsakomybės požiūriu – neteisėti ir kalti (CK 6.246 straipsnio 1 dalis, 6.248 straipsnio 3 dalis) juridinio asmens dalyvio veiksmai; 4) juridinis asmuo negali įvykdyti prievolės dėl jo dalyvio nesąžiningų veiksmų, t. y. priežastinis ryšys tarp nesąžiningų veiksmų ir juridinio asmens negalėjimo vykdyti prievolės (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2004 m. vasario 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-124/2004; 2009 m. balandžio 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-147/2009; kt.). Esminis CK 2.50 straipsnio 3 dalies pažeidimas lėmė apeliacinės instancijos teismo netinkamą įrodinėjimo dalyko šioje byloje nustatymą – byloje neturėjo būti pakartotinai nagrinėjamas (įrodinėjamas) agentavimo sutarties nutraukimo teisėtumas (atsakovės I. B. veiksmai ir vaidmuo nutraukiant agentavimo sutartį, ar jie buvo teisėti), o turėjo būti nustatyta tik tai, kad RAB „Balturas“ pagal Klaipėdos apylinkės teismo 2021 m. rugsėjo 20 d. sprendimą civilinėje byloje Nr. e2-1003-911/2021 turi egzistuojančią prievolę kreditoriui (pradinis kreditorius – UAB „Poilsis pajūryje“, dabar – ieškovas) ir šios žalos atlyginimo prievolės negali įvykdyti dėl buvusios vadovės ir dalyvės I. B. nesąžiningų veiksmų – įmonės skubaus ir slapto likvidavimo. Teismai, neteisingai taikydami CK 2.50 straipsnio 3 dalį, nepagrįstai nenustatė, kad egzistuoja visos šios materialiosios teisės normos taikymo sąlygos: juridinis asmuo turi egzistuojančią prievolę kreditoriui; RAB „Balturas“ negali įvykdyti šios prievolės, nes yra likviduota; RAB „Balturas“ negali įvykdyti prievolės dėl jos dalyvės atsakovės I. B. nesąžiningų veiksmų, nes atsakovė, siekdama išvengti prievolės kreditoriui įvykdymo, šią įmonę slapta, itin skubiai, nepranešusi kreditoriui, likvidavo. Teismai nesivadovavo kasacinio teismo praktika, kurioje nurodyta, kad CK 2.50 straipsnio 3 dalis savo turiniu yra bendrosios taisyklės dėl juridinių asmenų ir jų dalyvių atsakomybės pagal prievoles atskyrimo išimtis; šios normos tikslas – kreditorių interesų apsauga, užkertant kelią juridinio asmens dalyviams piktnaudžiauti ribotos juridinio asmens turtinės atsakomybės taisykle ir išvengti asmeninės turtinės atsakomybės tais atvejais, kai jų nesąžiningi veiksmai lemia, kad juridinis asmuo negali iki galo įvykdyti prievolės kreditoriui (minėta Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-124/2004; kt.). Šiuo atveju, teismui konstatavus, kad atsakovai atliko nesąžiningus veiksmus kreditoriaus atžvilgiu likviduodami pagrindinį skolininką, atitinkamai turėjo būti sprendžiama dėl atsakomybės RAB „Balturas“ dalyvei I. B. taikymo, nes, panaikinus pagrindinę skolininkę, kreditorius neteko galimybės iš jos gauti nuostolių, atsiradusių dėl neteisėto agentavimo sutarties nutraukimo, atlyginimą.

22.5.       Teismų nepagrįstas atsisakymas vadovautis Klaipėdos apylinkės teismo 2021 m. rugsėjo 20 d. sprendimu, priimtu RAB „Balturas“ atžvilgiu, suponuoja tai, jog bylose, kuriose kreditorius pareiškia turtinius reikalavimus juridiniam asmeniui, kartu į bylą visais atvejais dalyvaujančiais asmenimis a priori (iš anksto) turėtų būti traukiami šio juridinio asmens vadovas ir dalyviai, keliant prielaidą, kad galbūt ateityje juridinis asmuo dėl minėtų asmenų kaltės nevykdys teismo sprendimo ir kreditorius jau šiems asmenims reikš reikalavimus. Ieškovas kelia klausimą, ar, teismo sprendimu pripažinus neteisėtu juridinio asmens atliktą sutarties nutraukimą, atskirai dar kartą turi būti įrodinėjami kaip neteisėti šį sutarties nutraukimą atlikusio juridinio asmens vadovo veiksmai tam, kad būtų galima jam subsidiariai taikyti civilinę atsakomybę, kai juridinis asmuo negali įvykdyti prievolės atlyginti žalą.

23.       Atsiliepimu į kasacinį skundą atsakovai prašo jį atmesti ir Lietuvos apeliacinio teismo 2023 m. lapkričio 16 d. sprendimą palikti nepakeistą arba nutraukti bylos dalį pagal ieškinio reikalavimą dėl 203 284,51 Eur priteisimo, remiantis CPK 326 straipsnio 1 dalies 5 punktu bei 293 straipsnio 3 punktu; priteisti iš ieškovo patirtų 2400 Eur bylinėjimosi išlaidų už atsiliepimo į kasacinio skundo surašymą atlyginimą. Atsiliepimas grindžiamas šiais argumentais:

23.1.       Ieškovo elgesys šioje byloje negali būti vertinamas kitaip kaip akivaizdus piktnaudžiavimas teise ir procesinėmis teisėmis, tokiu būdu siekiant išvengti savo įsipareigojimų atsakovams pagal įsiteisėjusią teismo nutartį vykdymo bei žyminio mokesčio mokėjimo:

23.1.1.                      Reikalavimo perleidimo sutartys buvo sudarytos vieninteliu tikslu – ieškovui siekiant išvengti prievolių vykdymo pagal Klaipėdos apygardos teismo 2017 m. kovo 7 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2-976-538/2017 patvirtintą taikos sutartį, kuria ieškovas įsipareigojo grąžinti atsakovams 195 888,64 Eur skolą iki 2018 m gruodžio 31 d., tačiau jau beveik septynerius metus sąmoningai vilkina skolos grąžinimą. Sudarius reikalavimo perleidimo sutartį UAB „Poilsis pajūryje“ atitinkama suma sumažino savo finansinius įsipareigojimus E. K., taip sudaryta galimybė išvengti šios pinigų sumos išieškojimo iš E. K. atsakovų naudai. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, akivaizdu, jog UAB „Poilsis pajūryje“ nepatyrė jokios žalos dėl to, kad RAB „Balturas“ neįvykdė teismo sprendimo civilinėje byloje (kuris net nebuvo vykdytinas Rusijos Federacijos teritorijoje), todėl negalėjo perleisti (ir neperleido) jokių su tuo susijusių teisių ieškovui.

23.1.2.                      Atsižvelgdama į tai, jog visas ieškovo turtas yra areštuotas, pelningai veikianti jo valdoma UAB „Poilsis pajūryje“ 2022 m. lapkričio 11 d. perleido teisę kreiptis į teismą ieškovui (atidėdama apmokėjimą vėlesniam laikotarpiui, priklausomai nuo būsimo teismo sprendimo), tokiu būdu įgydama galimybę nemokamai bylinėtis per savo vadovą (ieškovą). Ieškovo iškeltose bylose išlaidas advokato pagalbai visais atvejais apmoka jo vadovaujama UAB „Poilsis pajūryje“, tačiau ieškovas atleidžiamas nuo žyminio mokesčio mokėjimo (arba jis yra atidedamas). Dėl tokių nesąžiningų ieškovo veiksmų valstybei daroma žala (pažeidžiamas viešasis interesas, nes ieškovui sudaromos sąlygos bylinėtis nemokamai). Taigi abu reikalavimo perleidimo sandoriai prieštarauja viešajai tvarkai ir gerai moralei ir atitinkamai pripažintini negaliojančiais ex officio (pagal pareigas), remiantis CK 1.78 straipsnio 5 dalimi bei 1.81 straipsniu, ir kasacinis skundas atmestinas vien dėl to, jog E. K. buvo netinkamas ieškovas šioje byloje; be to, teismas neturi pagrindo ginti piktnaudžiaujančio teise asmens teisių, tai yra savarankiškas pagrindas atmesti kasacinį skundą.

23.2.       Neegzistuoja nė viena atsakovų civilinės atsakomybės sąlyga. UAB „Poilsis pajūryje“ nepatyrė jokios žalos dėl RAB „Balturas“ likvidavimo, nes visa 2022 m. balandžio 20 d. reikalavimo teisės perleidimo sutarties suma sumažino savo priešpriešinius finansinius įsipareigojimus ieškovui. Pradinė kreditorė ieškovui perleido tik reikalavimo teisę į RAB „Balturas“ pagal teismo sprendimą, bet neperleido jokių reikalavimo teisių gauti tariamai pradinės kreditorės patirtos turtinės žalos atlyginimą į atsakovus. UAB „Poilsis pajūryje“ neįrodė turto netekimo arba sužalojimo, turėtų išlaidų (tiesioginių nuostolių) ar negautų pajamų, kurias būtų gavusi, jei teismo sprendimas būtų buvęs įvykdytas RAB „Balturas“. Ieškovas klysta, tapatindamas RAB „Balturas“ prievolę vykdyti teismo sprendimą su tariama buvusių RAB „Balturas“ valdymo organų narių prievole atlyginti žalą dėl teismo sprendimo nevykdymo, nes tai yra dvi skirtingos savarankiškos prievolės (su skirtingomis prievolės šalimis), kurių abiejų vykdymas kartu tuo pačiu metu neįmanomas. Tariama UAB „Poilsis pajūryje“ teisė reikalauti žalos atlyginimo iš atsakovų yra atskira savarankiška teisė, kuri niekaip negali būti vertinama kaip šalutinė pagrindinės teisės reikalauti RAB „Balturas“ teismo sprendimo vykdymo atžvilgiu jau vien dėl to, kad skiriasi teisinio santykio šalys.

23.3.       RAB „Balturas“ likvidavimo teisėtumui įvertinti taikoma Rusijos Federacijos teisė. Byloje esantys įrodymai patvirtina, jog RAB „Balturas“ likvidavimas buvo atliktas, griežtai vadovaujantis Rusijos Federacijoje galiojančiomis teisės normomis, reglamentuojančiomis juridinių asmenų veiklą, todėl jokių neteisėtų veiksmų atsakovai neatliko. RAB „Balturas“ neturėjo teisinio pagrindo 33 800 Eur, priteistų Klaipėdos apylinkės teismo 2021 m. rugsėjo 20 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. e2-1003-911/2021, įtraukti į apskaitą kaip bendrovės skolos, nes teismo sprendimas niekuomet nebuvo pripažintas (neleista jo vykdyti) Rusijos Federacijoje, kurioje buvo registruota ir veiklą vykdė RAB „Balturas“, dėl to šis sprendimas jai neturi res judicata (teismo galutinai išspręstas klausimas) galios. Taigi, priešingai nei teigia ieškovas, RAB „Balturas“ neturėjo savanoriškai vykdyti šio teismo sprendimo, nes tai prieštarautų tiek Rusijos Federacijos vidaus teisės normoms, tiek ir tarptautinį teismingumą reglamentuojančioms teisės nuostatoms bei teismų šiuo klausimu formuojamai praktikai.

23.4.       Atsakovė neatliko jokių neteisėtų veiksmų, dėl kurių UAB „Poilsis pajūryje“ būtų patyrusi žalą. Priešingai nei nurodyta 2022 m. lapkričio 11 d. reikalavimo teisės perleidimo sutartyje, pagal Klaipėdos apylinkės teismo 2021 m. rugsėjo 20 d. sprendimą civilinėje byloje Nr. e2-1003-911/2021 nebuvo sukurta jokių teisių dėl neteisėtu agentavimo sutarties nutraukimu sukeltų nuostolių atlyginimo nei į RAB „Balturas“ dalyvius, nei į valdymo organus, nes minėtoje civilinėje byloje reikalavimai buvo reiškiami tik RAB „Balturas“. Ieškovas apskritai neįrodinėjo jokių atsakovės neteisėtų veiksmų, bet juos tiesiog preziumavo, remdamasis išimtinai minėtu teismo sprendimu, nors juo ne tik nebuvo sprendžiamas klausimas dėl atsakovės veiksmų teisėtumo, bet ji apskritai jokiu procesiniu statusu toje byloje nedalyvavo.

23.5.       Agentavimo sutartis nutraukta teisėtai. Klaipėdos apylinkės teismo civilinėje byloje Nr. e2-1003-911/2021 nustatytos aplinkybės, susijusios su agentavimo sutarties nutraukimu, neturi prejudicinės galios šioje byloje ir negali būti laikomos prejudiciniais faktais (ieškovas to net neginčija). Sutarties nutraukimas buvo teisėtas, nes šalys sutartyje buvo nustačiusios abiem taikomą besąlyginę teisę nutraukti sutartį prieš terminą, nereikalaujant apie numatomą nutraukimą pranešti prieš CK 6.218 straipsnio 1 dalyje nustatytą terminą. Bet kuriuo atveju, net ir sutarties nutraukimo prieš terminą pripažinimas neteisėtu (nors tam nėra jokio pagrindo) savaime nereikštų atsakovės veiksmų neteisėtumo, nes, priimdama sprendimą dėl vienašalio sutarties nutraukimo prieš terminą, ji veikė tik kaip RAB „Balturas“ atstovė, įgyvendinanti bendrovės įstatų ir galiojančių teisės aktų jai suteiktas teises.

23.6.       Ieškovas neįrodė dėl agentavimo sutarties nutraukimo patirtos žalos dydžio. Ieškovas savo reikalavimą dėl 203 284,51 Eur priteisimo iš atsakovės bandė įrodinėti apsiribodamas tik vienu rašytiniu įrodymu (CPK 197 straipsnis) – teismo ekspertės konsultacine specialisto išvada. Ši išvada negali būti tinkamu įrodymu nagrinėjamoje byloje, nes specialistui nebuvo suformuluota užduotis nustatyti dėl sutarties nutraukimo UAB „Poilsis pajūryje“ patirtos žalos dydį (atitinkamai specialistas į šį klausimą ir neatsakė). Ieškovas nepagrįstai nurodo, neva UAB „Poilsis pajūryje“ dėl sutarties nutraukimo tariamai patirti nuostoliai šioje byloje skaičiuotini kaip negautos pajamos už dešimties mėnesių laikotarpį. Reikalavimo teisės perleidimo sutartimi UAB „Poilsis pajūryje“ perleido tik abstrakčią teisę kreiptis į teismą, nekonkretizuodama tariamai patirtos žalos dydžio.

23.7.       Reikalavimas dėl 203 284,51 Eur žalos atlyginimo jau buvo išnagrinėtas ir atmestas įsiteisėjusia Lietuvos apeliacinio teismo 2022 m. liepos 7 d. nutartimi užbaigtoje civilinėje byloje Nr. e2A-442-330/2022 (dėl nesąžiningos konkurencijos veiksmų), todėl ši bylos dalis nutrauktina, remiantis CPK 326 straipsnio 1 dalies 5 punktu bei 293 straipsnio 3 punktu. Ieškovui negali būti sudaryta galimybė neribotą laiką bylinėtis su atsakovais, tapačias faktines aplinkybes vertinant skirtingai vis naujose bylose.

23.8.       Ieškovas praleido trejų metų ieškinio senaties terminą ieškiniui dėl žalos atlyginimo pareikšti; pirmosios instancijos teismas pagrįstai nustatė, kad nėra jokių priežasčių jį atnaujinti.

 

Teisėjų kolegija

 

k o n s t a t u o j a :

 

IV. Kasacinio teismo argumentai ir išaiškinimai

 

Dėl juridinio asmens dalyvio subsidiariosios atsakomybės pagal juridinio asmens prievoles (CK 2.50 straipsnio 3 dalis) sąlygų ir reikalavimo perleidimo sutartimi perleistų teisių apimties  

 

24.       CK 2.50 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta, kad juridinis asmuo neatsako pagal juridinio asmens dalyvio prievoles, o pastarasis neatsako pagal juridinio asmens prievoles, išskyrus įstatymuose arba juridinio asmens steigimo dokumentuose nustatytus atvejus. CK 2.50 straipsnio 3 dalyje nustatyta šios taisyklės išimtis: kai juridinis asmuo negali įvykdyti prievolės dėl juridinio asmens dalyvio nesąžiningų veiksmų, juridinio asmens dalyvis atsako pagal juridinio asmens prievolę savo turtu subsidiariai. Taigi, juridinio asmens dalyvis pagal CK 2.50 straipsnio 3 dalies nuostatas atsako subsidiariai juridinio asmens kreditoriams tuo atveju, kai žala atsiranda dėl jo nesąžiningų veiksmų ir kreditoriai neturi galimybės savo reikalavimų patenkinti iš bendrovės turto (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. vasario 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-105-421/2018, 54 punktas).

25.       Teismų praktikoje išaiškinta, kad CK 2.50 straipsnio 3 dalies normos tikslas – kreditorių interesų apsauga, užkertant kelią juridinio asmens dalyviams piktnaudžiauti ribotos juridinio asmens turtinės atsakomybės taisykle ir išvengti asmeninės turtinės atsakomybės tais atvejais, kai jų nesąžiningi veiksmai lemia, kad juridinis asmuo negali iki galo įvykdyti prievolės kreditoriui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2004 m. vasario 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-124/2004; 2011 m. kovo 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-118/2011; 2012 m. liepos 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-342/2012; kt.). Taigi juridinio asmens dalyvio civilinės atsakomybės pagal CK 2.50 straipsnio 3 dalį atsiradimo pagrindas – dalyvio piktnaudžiavimas ribotos atsakomybės apsauga, atliekant nesąžiningus veiksmus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. kovo 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-20-684/2021, 39 punktas).

26.       Pažymėtina, kad CK 2.50 straipsnio 3 dalies norma laikytina specialiąja teisės norma CK 6.263 straipsnyje įtvirtintos generalinio delikto taisyklės atžvilgiu, dėl to nepagrįsti kasacinio skundo argumentai, kad atsakovės kaip juridinio asmens dalyvės veiksmų (ne)teisėtumas turėjo būti vertinamas ir CK 6.263 straipsnio kontekste kaip bendro pobūdžio pareigos elgtis atidžiai ir rūpestingai, laikytis tokio elgesio taisyklių, kad savo veiksmais (veikimu, neveikimu) nepadarytų kitam asmeniui žalos, pažeidimas.

27.       Juridinio asmens dalyvio civilinė atsakomybė, t. y. pareiga atlyginti žalą, atsiranda nustačius visas būtinas šiai atsakomybei kilti sąlygas (CK 6.246–6.249 straipsniai). Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje išaiškinta, kad juridinio asmens dalyvio civilinei atsakomybei pagal CK 2.50 straipsnio 3 dalį atsirasti reikalinga šių sąlygų visuma: nesąžiningi, civilinės atsakomybės aspektu – neteisėti ir kalti (CK 6.246 straipsnio 1 dalis, 6.248 straipsnio 3 dalis) juridinio asmens dalyvio veiksmai; juridinio asmens negalėjimas įvykdyti prievolės, kaip kreditoriaus patirta žala; priežastinis ryšys tarp nesąžiningų veiksmų ir juridinio asmens negalėjimo vykdyti prievolės. Viena iš būtinųjų subsidiariosios dalyvio atsakomybės sąlygų – juridinio asmens faktinis nemokumas, kurio padarinys – negalėjimas vykdyti savo prievolės (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. vasario 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-4-969/2015 ir joje nurodyta kasacinio teismo praktika).

28.       Kasacinio teismo taip pat išaiškinta, kad CK 2.50 straipsnio 3 dalies normoje įtvirtinto teisinio reguliavimo pagrindas yra bendrasis sąžiningumo principas. Sąžiningumo principas, be kita ko, reiškia teisės subjekto pareigą savo elgesyje atsižvelgti į teisėtus kitų teisinių santykių dalyvių interesus. Sprendžiant dėl juridinio asmens dalyvio neteisėtų veiksmų, taikytini bendrieji civilinių teisinių santykių subjektų elgesio sąžiningumo kriterijai – juridinio asmens dalyvis laikytinas sąžiningu, jeigu jis nežinojo, negalėjo ir neturėjo žinoti, kad jo elgesys neigiamai veikia juridinio asmens gebėjimą vykdyti savo prievoles. Sprendžiant dėl juridinio asmens dalyvio atsakomybės svarbu įvertinti jo vaidmenį ir realią galimybę daryti įtaką juridinio asmens veiklai. Be to, kad būtų galima taikyti įmonės dalyvio civilinę atsakomybę, būtina, be kitų civilinės atsakomybės sąlygų, nustatyti ne bet kokį nesąžiningumą, o būtent nesąžiningus juridinio asmens dalyvio veiksmus, dėl kurių juridinis asmuo prarado galimybę įvykdyti prievolę, t. y. tapo nebepajėgus pats patenkinti kreditoriaus reikalavimą (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. balandžio 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-147/2009).

29.       Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija 2004 m. vasario 18 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-3-124/2004, aiškindama CK 2.50 straipsnio 3 dalyje įtvirtintos juridinio asmens dalyvio atsakomybės sąlygas, nurodė, kad nustačius, jog juridinio asmens dalyvis atliko nesąžiningus veiksmus kreditoriaus atžvilgiu, laikytina, kad jis kaltas dėl nesąžiningų veiksmų atlikimo. Nurodytoje nutartyje kasacinio teismo teisėjų kolegija taip pat nurodė, kad tokiu atveju pakanka konstatuoti, jog sandoris nesąžiningas, neanalizuojant sandorio teisėtumo klausimo; nesąžiningų veiksmų nustatymas yra pakankamas pagrindas taikyti juridinio asmens dalyviui subsidiariąją atsakomybę.

30.       Subsidiariosios civilinės atsakomybės prievolė yra akcesorinė. Jos esminis bruožas tas, kad subsidiarusis skolininkas atsako kreditoriui papildomai greta pagrindinio skolininko, t. y. tada ir tiek, kiek prievolės neįvykdo pagrindinis skolininkas. CK 6.245 straipsnio, reglamentuojančio civilinės atsakomybės sampratą ir rūšis, 5 dalyje nustatyta, kad kreditorius, iki pareikšdamas reikalavimus asmeniui, kuris pagal įstatymus ar sutartį atsako papildomai kartu su kitu asmeniu (subsidiarioji atsakomybė), turi pagrindiniam skolininkui pareikšti reikalavimą nuostoliams atlyginti. Jeigu pagrindinis skolininkas atsisakė atlyginti nuostolius arba kreditorius per protingą terminą iš skolininko negavo atsakymo į pareikštą reikalavimą, tai kreditorius gali pareikšti reikalavimą nuostoliams atlyginti subsidiariai atsakingam skolininkui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. kovo 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-118/2011).

31.       Įstatyme nėra tiesiogiai apibrėžta, kas laikytina juridinio asmens negalėjimu vykdyti prievolės, kaip sąlyga juridinio asmens dalyvio subsidiariajai atsakomybei kilti. Kasacinio teismo praktikoje juridinio asmens negalėjimu vykdyti prievolės pripažįstamos skirtingos faktinėmis aplinkybėmis situacijos, kai pagrindinis skolininkas – juridinis asmuo – neįvykdo prievolės kreditoriui dėl to, kad neturi reikalingų lėšų ar turto, juridinio asmens negalėjimas vykdyti prievolės, kaip juridinio asmens dalyvio subsidiariosios atsakomybės sąlyga, gali būti susijęs, tačiau nėra tapatinamas su juridinio asmens bankrotu ar likvidavimu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. kovo 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-118/2011).

32.       Juridiniam asmeniui pasibaigus likvidavimo būdu, teisių perėmimas paprastai negalimas. CK 6.128 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad kai juridinis asmuo (kreditorius arba skolininkas) likviduojamas, prievolė baigiasi, išskyrus įstatymų nustatytus atvejus, kai prievolę turi įvykdyti kiti asmenys. Kasacinis teismas yra nurodęs, kad CK 2.50 straipsnio 3 dalyje įtvirtinta viena tokių išimčių. Likvidavus uždarąją akcinę bendrovę, kaip ribotos atsakomybės juridinį asmenį, nesant jos teisių perėmėjo, jos akcininkai neatsako už bendrovės prievoles, jei jų lieka po bendrovės likvidavimo, nebent išimtiniais atvejais pareiškus atskirą žalos atlyginimo reikalavimą būtų įrodyti bendrovės akcininkų nesąžiningi veiksmai, dėl kurių bendrovė negalėjo įvykdyti prievolių (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. vasario 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-53-421/2019, 33 punktas).

33.       Nagrinėjamoje byloje ieškovas pareiškė reikalavimus kaip UAB „Poilsis pajūryje“ teisių perėmėjas 2022 m. balandžio 20 d. reikalavimo perleidimo sutarties pagrindu. Šia sutartimi pradinė kreditorė UAB „Poilsis pajūryje“ perleido ieškovui reikalavimo teisę į RAB „Balturas“ 33 800,40 Eur skolą, procesines palūkanas ir priteistą bylinėjimosi išlaidų atlyginimą pagal Klaipėdos apylinkės teismo 2021 m. rugsėjo 20 d. sprendimą. Reikalavimo teisės perleidimo esmė yra pakeisti prievolės kreditorių, suteikiant naujajam kreditoriui pirminio kreditoriaus turėtas teises ir pareigas, kartu nedarant įtakos prievolės skolininko padėčiai (CK 6.101 straipsnio 1 dalis), pavyzdžiui, leidžiant jam reikšti analogiškus prieštaravimus, remtis įskaitymu ir kt. Pagal CK 6.101 straipsnio 2 dalį, reikalavimo įgijėjui (naujajam kreditoriui) pereina ne tik pagrindinė prievolė, bet ir prievolės įvykdymui užtikrinti nustatytos bei kitos papildomos teisės. Naujasis kreditorius turi ir gali turėti tiek teisių, kiek turėjo pirminis kreditorius, pastarasis negali naujajam kreditoriui perduoti daugiau teisių, nei jis turi pats. Perėmęs reikalavimo teisę asmuo tampa kreditoriumi ir turi teisę naudotis visais savo įgytos teisės gynimo būdais, įskaitant ir teisę reikšti reikalavimus subsidiariesiems skolininkams. Dėl to atmestini kaip nepagrįsti atsakovų atsiliepimo į kasacinį skundą argumentai, kad pradinė kreditorė ieškovui perleido tik reikalavimo teisę į RAB „Balturas“ pagal teismo sprendimą, bet neperleido jokių reikalavimo teisių gauti pradinės kreditorės patirtos turtinės žalos atlyginimą į atsakovus kaip savarankiškos teisės.

34.       Ieškovas reikalavimą atsakovei I. B. dėl RAB „Balturas“ neįvykdytos 36 446,20 Eur prievolės grindė jos kaip RAB „Balturas“ akcininkės nesąžiningais veiksmais siekiant išvengti teismo sprendimo vykdymo – priimant sprendimą skubiai likviduoti bendrovę, nors bendrovė turėjo kreditorę UAB „Poilsis pajūryje“ ir buvo nemoki.

35.       Bylą nagrinėję teismai, atsižvelgdami į pareikšto ieškinio reikalavimo faktinį pagrindą, pagrįstai šį reikalavimą kvalifikavo kaip pareikštą CK 2.50 straipsnio 3 dalies pagrindu, tačiau priėmė skirtingus sprendimus dėl šio reikalavimo, nes padarė skirtingas išvadas dėl atsakovės veiksmų vertinimo sąžiningumo aspektu kaip jos subsidiariosios atsakomybės sąlygos. Taigi toliau teisėjų kolegija pasisakys dėl kasacinio skundo argumentų, susijusių su poreikiu pripažinti teismo sprendimą užsienio (skolininkės buveinės vietos) valstybėje, ir atsakovės veiksmų, priimant sprendimą likviduoti bendrovę neatsiskaičius su kreditore ir jai nepranešus, vertinimo.

 

Dėl įsiteisėjusio teismo sprendimo pripažinimo skolininkės buveinės vietos valstybėje procedūrų teisinės reikšmės vertinant skolininkės (juridinio asmens) dalyvio veiksmus, priimant sprendimą likviduoti juridinį asmenį neįvykdžius šio teismo sprendimo

 

36.       Teismo procesiniams sprendimams nėra būdingas eksteritorialumas, todėl atitinkamoje valstybėje priimto teismo sprendimo teisinė galia įprastai apsiriboja šios šalies teritorija. Užsienio valstybės teismo sprendimo pripažinimas ir leidimas vykdyti reiškia tai, kad jo galia išplečiama iš kilmės valstybės į pripažįstančiąją valstybę, kurioje jis įgyja res judicata ir prejudicinę galią. Sprendimas, kuris yra pripažįstamas ir leidžiamas vykdyti, pripažinusioje valstybėje tampa vykdytinas, t. y. turi būti vykdomas vykdymo vietos valstybės teisės aktuose nustatyta tvarka – tokiomis pačiomis sąlygomis kaip vykdymo valstybėje priimtas teismo procesinis sprendimas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. kovo 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-95-695/2016, 20 punktas; 2022 m. gegužės 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-150-916/2022, 15 punktas). Taigi prašymo dėl užsienio teismo sprendimo pripažinimo tikslas – galimybė jo materialiuosius padarinius (suinteresuotiems asmenims nustatytas materialiąsias teises ir pareigas) įgyvendinti pripažįstančiosios valstybės teritorijoje toje valstybėje nustatyta priverstine tvarka. Kol teismo sprendimas nėra pripažintas užsienio valstybėje, jis joje materialiųjų teisinių padarinių nesukelia (išskyrus pačioms bylos šalims) (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. birželio 15 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-267-611/2017 36 punktą).

37.       Tai reiškia, kad Lietuvos teismo sprendimas, kuris nėra nustatyta tvarka pripažintas ir leistas vykdyti užsienio valstybėje, toje valstybėje negali būti pateiktas priverstinai vykdyti, negali būti pagrindas, pvz., tvirtinti kreditoriaus reikalavimą nemokumo byloje, juo negalėtų būti remiamasi kaip turinčiu prejudicinę galią toje valstybėje nagrinėjamoje byloje. Tačiau, nepaisant to, pačioms tokiu teismo sprendimu išnagrinėtos bylos šalims sprendimas yra privalomas nuo jo įsiteisėjimo momento ir gali būti vykdomas gera valia. Kitaip tariant, šalis siejanti prievolė, patvirtinta įsiteisėjusiu teismo sprendimu, egzistuoja nepriklausomai nuo to, ar teismo sprendimas yra pripažintas užsienio valstybėje. Kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, kad prievolės atsiradimo konstatavimui neturi įtakos tai, kad skolininkas prievolės nepripažįsta, todėl nėra teisinio pagrindo teigti, kad ginčijama prievolė atsiranda nuo teismo sprendimo, kuriuo pripažįstamas kreditoriaus reikalavimo dėl priverstinio prievolės vykdymo pagrįstumas, įsiteisėjimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2024 m. gegužės 21  d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-86-469/2024, 58 punktas). Teismo sprendimo pripažinimas ir leidimas vykdyti užsienio valstybėje sudaro prielaidas priverstiniam tokio sprendimo vykdymui užsienio valstybėje.

38.       Taigi nagrinėjamoje byloje tai, kad UAB „Poilsis pajūryje“, kuriai Klaipėdos apylinkės teismo 2021 m. rugsėjo 20 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. e2-1003-911/2021 iš Rusijos bendrovės „Balturas“ priteista 33 800,40 Eur skola, procesinės palūkanos ir bylinėjimosi išlaidų atlyginimas, nesikreipė dėl šio sprendimo pripažinimo ir vykdymo Rusijos Federacijoje, neturi teisinės reikšmės UAB „Poilsis pajūryje“ ir Rusijos bendrovės „Balturas“ prievolės egzistavimui (galiojimui) ir atsakovės, kaip RAB „Balturas“ akcininkės, veiksmų, priimant sprendimą likviduoti bendrovę, vertinimui CK 2.50 straipsnio 3 dalies taikymo tikslu. Dėl tų pačių priežasčių prievolės galiojimui nereikšmingi atsakovų argumentai dėl jos neįtraukimo į skolininkės finansinę atskaitomybę. Tuo remdamasi teisėjų kolegija konstatuoja, kad apeliacinės instancijos teismo išvada, jog tai, kad UAB „Poilsis pajūryje“ ar ieškovas, perėmęs jos reikalavimo teisę, tarptautinės sutarties nustatyta tvarka nesikreipė į Rusijos Federacijos kompetentingą teismą dėl Klaipėdos apylinkės teismo 2021 m. rugsėjo 20 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. e2-1003-911/2021 pripažinimo ir vykdymo, savaime paneigia atsakovės kaltę dėl sprendimo neįvykdymu padarytos žalos (skundžiamo sprendimo 50 punktas), padaryta netinkamai aiškinant užsienio teismo sprendimo pripažinimo ir leidimo vykdyti teisinius padarinius reglamentuojančias tarptautinės privatinės teisės normas.

 

Dėl bendrovės vienintelės akcininkės sprendimo likviduoti bendrovę, žinant apie neįvykdytą bendrovės prievolę kreditorei ir apie tai neinformavus šios kreditorės, vertinimo kaip nesąžiningo

 

39.       Klaipėdos apylinkės teismo 2021 m. rugsėjo 20 d. sprendimas civilinėje byloje Nr. e2-1003-911/2021 įsiteisėjo 2022 m. vasario 15 d., kai Klaipėdos apygardos teismas nutartimi jį paliko nepakeistą. 2022 m. kovo 15 d., praėjus vienam mėnesiui nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo, vienintelės RAB „Balturas“ dalyvės – atsakovės – iniciatyva įregistruotas RAB „Balturas“ likviduojamos įmonės statusas; bendrovė išregistruota 2022 m. birželio 6 d.

40.       Byloje nustatyta, kad atsakovė I. B. neabejotinai žinojo, jog įsiteisėjusiu teismo sprendimu iš RAB „Balturas“ priteista skola, taigi, bendrovė turėjo kreditorę – UAB „Poilsis pajūryje“, tačiau skubiai priėmė sprendimą likviduoti bendrovę ir apie šį sprendimą kreditorė nebuvo informuota.

41.       Vadovaujantis CK 1.19 straipsnio 1 dalimi, užsienio juridinių asmenų ar kitų organizacijų civilinis teisnumas nustatomas pagal valstybės, kurioje šie juridiniai asmenys ar organizacijos yra įsteigti, teisę. Juridinio asmens įsteigimo vietos valstybės teisė, be kita ko, reglamentuoja juridinio asmens likvidavimą (CK 1.20 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Taigi atsiliepime į kasacinį skundą pagrįstai teigiama, kad Rusijos bendrovės „Balturas“ likvidavimo teisėtumui įvertinti taikytina Rusijos Federacijos teisė. Tačiau, kaip minėta, CK 2.50 straipsnio 3 dalies normoje įtvirtinto teisinio reguliavimo pagrindas yra bendrasis sąžiningumo principas ir pakankamas pagrindas taikyti juridinio asmens dalyviui subsidiariąją atsakomybę yra nesąžiningų veiksmų nustatymas, neanalizuojant veiksmų teisėtumo klausimo (šios nutarties 28, 29 punktai). Taigi nagrinėjamu atveju atsakovės kaip juridinio asmens dalyvės veiksmams, skubiai priimant sprendimą likviduoti juridinį asmenį, apie šį sprendimą neinformavus kreditorės, vertinti CK 2.50 straipsnio taikymo tikslu neturi teisinės reikšmės tai, ar atliktos likvidavimo procedūros atitiko juridinio asmens įsteigimo vietos teisės aktų reikalavimus.

42.       Nagrinėjamu atveju, minėta, atsakovė žinojo, kad įsiteisėjusiu teismo sprendimu iš RAB „Balturas“ priteista skola nėra grąžinta kreditorei UAB „Poilsis pajūryje“. Atsakovė buvo vienintelė RAB „Balturas“ akcininkė, taigi turėjo visišką vienasmenę šio juridinio asmens kontrolę. Šiomis aplinkybėmis atsakovė priėmė skubų sprendimą (praėjus mėnesiui nuo sprendimo priteisti skolą įsiteisėjimo) likviduoti bendrovę ir apie šį sprendimą nepranešė kreditorei. Atsižvelgiant į šias byloje nustatytas aplinkybes, atsakovė negalėjo nežinoti, kad jos elgesys iš esmės užkirto kelią kreditorei net pradėti sprendimo pripažinimo procedūrą ir atitinkamai priverstinį vykdymą. Šie atsakovės veiksmai neabejotinai neatitinka sąžiningumo kriterijaus ir negali būti vertinami kitaip nei siekis išvengti teismo sprendimo vykdymo, būtent dėl šių veiksmų kreditorė prarado galimybę gauti prievolės įvykdymą iš RAB „Balturas“, taigi yra visos CK 2.50 straipsnio 3 dalies taikymo atsakovei sąlygos.

 

Dėl juridinio asmens vadovo deliktinės atsakomybės juridinio asmens kreditoriams sąlygų

 

43.       Bylą nagrinėję teismai abiejų atsakovų – juridinio asmens dalyvės ir valdymo organo (vadovo) – veiksmus vertino bendrai, aiškiai neišskirdami jų atsakomybės sąlygų.

44.       Tačiau Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje yra pažymima, kad įmonės dalyvio ir vadovo atsakomybės pagrindai skiriasi, nes skirtinga jų teisinė padėtis (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. birželio 1 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-244/2009 ir vėlesnę kasacinio teismo praktiką). Skirtingas įmonės dalyvių ir valdymo organų narių statusas bei faktiškai atliekamos funkcijos lemia ir jų civilinę atsakomybę skirtingais pagrindais.

45.       Juridiniai asmenys įgyja civilines teises, prisiima pareigas ir jas įgyvendina per savo organus, kurie sudaromi ir veikia pagal įstatymus ir juridinių asmenų steigimo dokumentus (CK 2.81 straipsnis); taigi, pagal bendrąją taisyklę juridinio asmens valdymo organų veikla sukuria prievoles juridiniam asmeniui, bet ne valdymo organo nariui. Juridinio asmens valdymo organo narys juridinio asmens ir kitų juridinio asmens organų narių atžvilgiu turi veikti sąžiningai, protingai ir nepažeisti savo fiduciarinių pareigų (rūpestingumo, lojalumo) (CK 2.87 straipsnio 1–6 dalys) ir paprastai už įstatyme ar steigimo dokumentuose nustatytų pareigų pažeidimą atsako juridiniam asmeniui – CK 2.87 straipsnio 7 dalyje nustatyta, kad juridinio asmens valdymo organo narys, nevykdantis arba netinkamai vykdantis pareigas, nurodytas šiame straipsnyje ar steigimo dokumentuose, privalo padarytą žalą atlyginti juridiniam asmeniui visiškai, jei įstatymai, steigimo dokumentai ar sutartis nenustato kitaip.

46.       Kartu pažymėtina, kad kasacinio teismo praktikoje įtvirtinta ir bendrovės valdymo organų tiesioginės atsakomybės bendrovės kreditoriui galimybė. Tretieji asmenys (pavieniai akcininkai, kreditoriai) gali pareikšti ieškinį dėl jiems asmeniškai padarytos žalos bendrovės valdymo organui ne dėl netinkamo valdymo (CK 2.87 straipsnio 7 dalies pagrindu) veiksmų, bet bendraisiais deliktinės atsakomybės pagrindais (CK 6.263 straipsnio 1 dalis). Kreditoriaus tiesioginis ieškinys bendrovės vadovui galimas, kai atsakovo neteisėti veiksmai nėra bendras pareigos bendrovei CK 2.87 straipsnio 7 dalies pagrindu pažeidimas, o nukreipti į konkretaus kreditoriaus teisių pažeidimą – veiksmų neteisėtumas turi pasireikšti specifiškai, tik vieno kreditoriaus atžvilgiu, ir atitikti bendrąjį deliktinei atsakomybei taikomą neteisėtumo kriterijų; neteisėtumas konkretaus kreditoriaus atžvilgiu gali pasireikšti kreditoriaus klaidinimu, apgaulingos informacijos teikimu bendrovei sudarant sutartį su konkrečiu kreditoriumi ar kitais į konkretų kreditorių nukreiptais nesąžiningais veiksmais ir būtent dėl tų veiksmų kreditoriui atsiradusią žalą, o ne bendro juridinio asmens nemokumo sukėlimą ar mokumo sumažėjimą, kuris vienodai paveikia tiek ieškinį pareiškusį kreditorių, tiek kitus juridinio asmens kreditorius (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. lapkričio 26 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-319-421/2020 35 punktą).

47.       Reiškiant tiesioginį kreditoriaus ieškinį juridinio asmens vadovui dėl individualiai kreditoriui padarytos žalos atlyginimo CK 6.263 straipsnio pagrindu turi būti įrodytos bendrosios civilinės atsakomybės sąlygos, kurios kreditoriaus pareikšto ieškinio atveju reiškia į konkretų kreditorių nukreiptų nesąžiningų veiksmų atlikimą ir būtent dėl tų veiksmų kreditoriui atsiradusią žalą, o ne bendro juridinio asmens nemokumo sukėlimą ar mokumo sumažėjimą, kuris vienodai paveikia tiek ieškinį pareiškusį kreditorių, tiek kitus juridinio asmens kreditorius (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. gruodžio 31 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-540-469/2018, 25 punktas ir jame nurodyta kasacinio teismo praktika).

48.       Taigi, juridinio asmens dalyvio ir valdymo organo civilinės atsakomybės sąlygos turi panašumų – kreditoriui pareiškus tiesioginį ieškinį, tiek juridinio asmens dalyviui, tiek valdymo organų nariams (vadovui) atsakomybė kyla už nesąžiningus, prieš konkretų juridinio asmens kreditorių nukreiptus veiksmus. Tiek juridinio asmens dalyvių, tiek valdymo organų narių (vadovo) atsakomybė pagal tiesioginį kreditoriaus ieškinį yra subsidiarioji; juridinio asmens negalėjimas įvykdyti prievolės, kaip subsidariosios atsakomybės sąlyga, teismo gali būti konstatuotas įvertinus faktines ginčo aplinkybes ir nebūtinai siejamas su juridinio asmens nemokumo procesu. Tačiau juridinio asmens dalyvio ir valdymo organo atsakomybė turi būti individualizuota, taikoma įvertinus jų skirtingas funkcijas ir iš to kylančius atsakomybės pagrindus.

49.       Kasacinio teismo praktikoje nurodoma, kad juridinio asmens dalyviai neatsako už valdymo organų kompetencijai priskirtų pareigų vykdymą (nebent juridinio asmens dalyvis veiktų kaip faktinis vadovas), ir atvirkščiai – juridinio asmens valdymo organams negali būti taikoma civilinė atsakomybė už dalyvių kompetencijai priskirtus veiksmus. Todėl dėl atliktų veiksmų neteisėtumo, kaip civilinės atsakomybės sąlygos, sprendžiama nustačius, ar atsakovu nurodytas asmuo atliko valdymo organo nariui ar dalyviui priskirtas funkcijas (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. lapkričio 4 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-288-1075/2020 29 punktą ir jame nurodytą kasacinio teismo praktiką).

50.       Juridinio asmens dalyvio ir valdymo organo nario civilinės atsakomybės savarankiškumas lemia, kad pagal bendrąją taisyklę juridinio asmens dalyvio ir valdymo organo nario civilinė atsakomybė yra individuali. Todėl jų bendra solidarioji atsakomybė juridiniam asmeniui ar juridinio asmens kreditoriams galima tik išimtiniais atvejais, kai juridinio asmens dalyvis ir valdymo organo narys (veikdami kaip tokie) bendrais neteisėtais veiksmais, pažeisdami jiems nustatytas pareigas, padaro žalos minėtiems subjektams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. gruodžio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-665-969/2015).

51.       Bylą nagrinėjusių teismų procesiniuose sprendimuose detaliau nepasisakyta dėl atsakovo kaip RAB „Balturas“ vadovo veiksmų atitikties pirmiau aptartoms jo deliktinės atsakomybės bendrovės kreditoriams sąlygoms. Apeliacinės instancijos teismas konstatavo, kad ieškovas neįrodė atsakovų civilinės deliktinės atsakomybės. Pirmosios instancijos teismas, nors atskirai pažymėjo, kad atsakovas R. B. kaip bendrovės vadovas atstovauja bendrovei, atsako už įmonės kasdienės veiklos organizavimą, turi veikti rūpestingai, sąžiningai, atidžiai, tačiau abiejų atsakovų veiksmus vertino bendrai, jų neindividualizuodamas – nurodė, jog atsakovai nepateikė į bylą jokių įrodymų, kad jie informavo kreditorę UAB „Poilsis pajūryje“ apie pradedamą RAB „Balturas“ likvidavimo procedūrą, kad jos reikalavimas įtrauktas į bendrovės apskaitą, kad bendrovė buvo pajėgi įvykdyti teismo sprendimą ir jis nebuvo įvykdytas tik dėl pradinės ieškovės veiksmų, ir konstatavo, jog atsakovų bendrais veiksmais valdoma RAB ,,Balturas“ siekė nevykdyti Lietuvoje priimto įsiteisėjusio teismo sprendimo, ir vien šio juridinio asmens išregistravimo tuoj po teismo sprendimo įsiteisėjimo faktas, nepranešus kreditorei, leidžia konstatuoti šios bendrovės akcininkės ir vadovo nesąžiningus veiksmus.

52.       Teisėjų kolegijos vertinimu, toks civilinės atsakomybės taikymas juridinio asmens vadovui neatitinka pirmiau aptartų kasacinio teismo praktikoje suformuluotų juridinio asmens valdymo organo deliktinės civilinės atsakomybės juridinio asmens kreditoriams sąlygų. Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai šiam atsakovui faktiškai pritaikė atsakomybę už juridinio asmens dalyvio kompetencijai priskirtus veiksmus (sprendimą likviduoti juridinį asmenį).

53.       Kartu pažymėtina, kad kasaciniame skunde, kuriuo prašoma panaikinti apeliacinės instancijos teismo sprendimą atmesti ieškinį, neteikiama argumentų, kurie pagrįstų juridinio asmens vadovo individualios civilinės atsakomybės sąlygas, nenurodoma, kokius neteisėtus (nesąžiningus) veiksmus kreditorės atžvilgiu, lėmusius RAB „Balturas“ neatsiskaitymą su šia kreditore, atliko atsakovas R. B. Kasaciniame skunde minima tik tai, kad atsakovas, būdamas RAB „Balturas“ vadovas, neįtraukė UAB „Poilsis pajūryje“ reikalavimo į RAB „Balturas“ finansinę atskaitomybę, tačiau nepagrindžiama, kaip šis neveikimas nulėmė bendrovės neatsiskaitymą su kreditore, ypač atsižvelgiant į byloje nustatytą faktinę aplinkybę, kad bendrovės akcininkei (ir buvusiai vadovei) buvo žinoma apie egzistuojančią bendrovės prievolę UAB „Poilsis pajūryje“.

54.       Byloje nenustačius atsakovo R. B. civilinės atsakomybės sąlygų, tenkinti ieškinį šio atsakovo atžvilgiu nebuvo teisinio pagrindo.

 

Dėl ieškinio reikalavimo priteisti 203 284,51 Eur žalos atlyginimą iš atsakovės I. B. faktinio pagrindo

 

55.       Teisminio nagrinėjimo dalyką apibrėžia ieškinio turinį sudarantys elementai – ieškinio dalykas ir ieškinio pagrindas. Asmuo, kreipdamasis į teismą dėl, jo manymu, pažeistos subjektinės teisės ar įstatymo saugomo intereso, ieškinyje nurodo tokio pažeidimo aplinkybes (faktinį pagrindą) ir pasirenka teisių gynimo būdą (ieškinio dalyką) (CPK 135 straipsnio 1 dalies 2, 4 punktai). Ginčas privalo būti išspręstas pagal ieškovo pareikštus reikalavimus, teismas negali pats nei suformuluoti už ieškovą ieškinio dalyko ir pagrindo, nei, spręsdamas bylą, pakeisti ieškinio dalyko ar faktinio pagrindo ar taikyti alternatyvius pažeistų teisių gynimo būdus (išskyrus įstatyme nustatytas išimtis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. gruodžio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-429-701/2017, 31 punktas).

56.       Ieškovas reikalavimą priteisti 203 284,51 Eur žalos atlyginimą iš atsakovės I. B. patikslintame ieškinyje grindė faktinėmis aplinkybėmis, kad I. B., būdama RAB „Balturas“ vadovė, šios įmonės vardu neteisėtai nutraukė agentavimo sutartį, šie neteisėti veiksmai buvo nulemti atsakovės asmeniškai savanaudiškų paskatų, nukreiptų prieš kreditorę UAB „Poilsis pajūryje“: atsakovė žinojo, jog 2017 metų vasaros sezonui UAB „Poilsis pajūryje“ neteks klientų ir atitinkamai pajamų; dirbdama konkuruojančioje savo dukters įsteigtoje UAB „Balturas“ ir siekdama būtent šiai įmonei turtinės naudos, skubiai, vos per vieną dieną, nenurodžiusi jokių priežasčių, nutraukė ilgametę agentavimo sutartį su UAB „Poilsis pajūryje“ prieš pat vasaros sezono pradžią ir sudarė analogišką sutartį su dukters įsteigta UAB „Balturas“, taip pat pastarajai perdavė UAB „Poilsis pajūryje“ 2017 m. sezonui paruoštą informaciją dėl turizmo paslaugų pardavimo klientams; suvokdama (ir to siekdama), kad UAB „Poilsis pajūryje“ klientai per jos vadovaujamą RAB „Balturas“ pirktų jau ne UAB „Poilsis pajūryje“, o UAB „Balturas“ organizuojamas keliones, leido šiai įmonei padaryti didelę neigiamą įtaką UAB „Poilsis pajūryje“ finansinei, konkurencinei būklei. Patikslintame ieškinyje nebuvo keliamas atsakovės kaip bendrovės akcininkės atsakomybės klausimas, aptariamas reikalavimas buvo pareikštas jai kaip vadovei, nutraukusiai ilgametę agentavimo sutartį su UAB „Poilsis pajūryje“ ir perviliojusiai šios klientus į UAB „Balturas“.

57.       Remiantis CPK 141 straipsnio 1 dalimi, pakeisti ieškinio dalyką arba pagrindą galima tik nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme iki nutarties skirti bylą nagrinėti teismo posėdyje priėmimo. Vėlesnis ieškinio dalyko ar ieškinio pagrindo keitimas įstatymo leidžiamas tik tais atvejais, kai tokio pakeitimo būtinumas iškilo vėliau arba jeigu yra gautas priešingos šalies sutikimas, arba jeigu teismas mano, kad tai neužvilkins bylos nagrinėjimo.

58.       Apeliaciniame skunde ieškovas nurodė naujas faktines aplinkybes, kuriomis nesirėmė pirmosios instancijos teisme, – kad šios žalos atlyginimo prievolės bendrovė negali įvykdyti dėl I. B. kaip bendrovės dalyvės nesąžiningų veiksmų – įmonės skubaus ir slapto likvidavimo. Tik apeliaciniame skunde ieškovas nurodė argumentus, kad teismas turėtų taikyti I. B. subsidiariąją atsakomybę kaip bendrovės dalyvei, priteisdamas iš jos 203 284,51 Eur žalos atlyginimą.

59.       Tačiau apeliacinio skundo pagrindas gali būti tik tos faktinės aplinkybės, kurios buvo nurodytos pirmosios instancijos teismui, nes dėl skundžiamo teismo sprendimo pagrįstumo apeliacinės instancijos teismo gali būti sprendžiama tik vertinant tas aplinkybes, kurios buvo nurodytos pirmosios instancijos teismui (CPK 306 straipsnio 2 dalis). Kasaciniam procesui taikomi dar platesnio pobūdžio draudimai – kasacija negalima dėl pirmosios instancijos teismo sprendimų ir nutarčių, neperžiūrėtų apeliacine tvarka (CPK 341 straipsnio 1 punktas), taip pat kasaciniame skunde neleidžiama remtis įrodymais ir aplinkybėmis, kurie nebuvo nagrinėti pirmosios ar apeliacinės instancijos teisme (CPK 347 straipsnio 2 dalis).

60.       Bylą nagrinėję teismai, spręsdami dėl aptariamo reikalavimo pagrįstumo, vertino atsakovės I. B., kaip RAB „Balturas“ vadovės, kuri sprendė dėl vienašališko sutarties nutraukimo, veiksmus ir nepasisakė dėl jos, kaip RAB „Balturas“ akcininkės, atsakomybės sąlygų.

61.       Kasaciniame skunde teigiama, kad, atmesdami ieškinio reikalavimą dėl 203 284,51 Eur iš atsakovės priteisimo, teismai padarė esminį CK 2.50 straipsnio 3 dalies pažeidimą, nekonstatavę, jog šios žalos atlyginimo prievolės negalima įvykdyti dėl buvusios vadovės ir dalyvės I. B. nesąžiningų veiksmų – įmonės skubaus ir slapto likvidavimo. Tačiau, minėta, šiuo faktiniu pagrindu aptariamas reikalavimas nebuvo grindžiamas pirmosios instancijos teisme, bylą nagrinėję teismai, spręsdami dėl reikalavimo priteisti iš atsakovės 203 284,51 Eur žalos atlyginimo, šių aplinkybių nenagrinėjo, dėl to jos negali būti ir kasacinio nagrinėjimo dalykas.

 

Dėl ieškinio tapatumo kaip pagrindo nutraukti bylos dalį pagal šį reikalavimą

 

62.       Kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, kad teisės kreiptis į teismą prielaidų bei tinkamo įgyvendinimo sąlygų buvimą ar nebuvimą teismas aiškinasi ex officio ieškinio priėmimo metu spręsdamas bylos iškėlimo klausimą. Teismas šios civilinio proceso stadijos metu nustato, ar ieškinį paduodantis asmuo turi teisę pareikšti ieškinį, t. y. tikrina, yra teisės kreiptis į teismą prielaidos ar ne, taip pat ar pareiškėjas tinkamai įgyvendina savo teisę kreiptis į teismą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. gruodžio 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-7-471-403/2018, 24 punktas ir jame nurodyta kasacinio teismo praktika; 2021 m. birželio 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-203-684/2021, 14 punktas).

63.       CPK 137 straipsnio 2 dalies 4 punkte įtvirtintas draudimas iš naujo nagrinėti teismo išspręstą ginčą – teismas turi atsisakyti priimti ieškinį, jeigu yra įsiteisėjęs teismo ar arbitražo sprendimas, priimtas dėl ginčo tarp tų pačių šalių, dėl to paties dalyko ir tuo pačiu pagrindu, arba teismo nutartis priimti ieškovo atsisakymą ieškinio ar patvirtinti šalių taikos sutartį. Draudimo kelti tapatų teismo išspręstam civilinį ginčą turinys detaliau atskleistas CPK 279 straipsnio 4 dalyje: sprendimui, nutarčiai ar įsakymui įsiteisėjus, šalys ir kiti dalyvavę byloje asmenys, taip pat jų teisių perėmėjai, nebegali iš naujo pareikšti teisme tų pačių ieškinio reikalavimų tuo pačiu pagrindu, taip pat kitoje byloje ginčyti teismo nustatytus faktus ir teisinius santykius, tačiau tai netrukdo suinteresuotiems asmenims kreiptis į teismą dėl pažeistos ar ginčijamos teisės arba įstatymų saugomo intereso gynimo, jeigu toks ginčas įsiteisėjusiu teismo sprendimu nėra išnagrinėtas ir išspręstas.

64.       Tais atvejais, kai bylos nagrinėjimo metu nustatoma, kad yra įsiteisėjęs teismo procesinis sprendimas, priimtas dėl ginčo (reikalavimo) tarp tų pačių šalių, dėl to paties dalyko ir tuo pačiu pagrindu, taikomas CPK 293 straipsnio 3 punktas ir naujai iškelta byla nutraukiama. CPK 293 straipsnio 3 punkte įtvirtinta taisyklė grindžiama teismo sprendimo res judicata teisine galia, reiškiančia, kad šalių ginčas yra galutinai išspręstas, teismo sprendimas šalims turi įstatymo galią, yra privalomas ir negali būti paneigtas iškeliant kitą tapačią civilinę bylą (CPK 18 straipsnis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. birželio 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-203-684/2021, 16 punktas).

65.       Ieškinių tapatumas nustatomas pagal tris kriterijus: ginčo šalis, ieškinio dalyką ir pagrindą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. sausio 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-137/2013; 2019 m. gruodžio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-390-823/2019, 31 punktas; 2020 m. spalio 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-256-969/2020, 25 punktas).

66.       Taigi, sprendžiant ieškinių tapatumo klausimą, pirmiausia reikia nustatyti, ar ieškovas ir atsakovas yra tie patys asmenys, kurie yra anksčiau pradėtos nagrinėti bylos šalys. Tuo atveju, jeigu konstatuojamas tas pats ieškinio faktinis pagrindas ir dalykas, šalių procesinės padėties naujoje byloje pasikeitimas (pvz., iš ieškovo į atsakovą ar iš atsakovo į ieškovą) ar atsakovų pusėje dalyvaujančių asmenų mažesnio rato, lyginant su ankstesne byla, įtraukimas nedaro įtakos bei nepanaikina ieškinio tapatumo situacijos. 

67.       Antrasis tapataus ieškinio požymis yra ieškinio dalyko sutapimas. Ieškinio dalykas – tai reikalavimas, kurį ieškovas pareiškia atsakovui (CPK 135 straipsnio 1 dalies 4 punktas). Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, formuodamas teisės aiškinimo ir taikymo praktiką, yra pasisakęs, kad ieškinio dalykas – tai materialusis teisinis reikalavimas, ieškovo pasirinktas pažeistų ar ginčijamų teisių gynimo būdas. Vertinant, ar dviejų ieškinių dalykai sutampa, svarbu ginčo materialusis santykis, t. y. teisminio nagrinėjimo objektas, ir gynybos būdas, o ne reikalavimų lingvistinės formuluotės (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. birželio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-284/2012).

68.       Trečiasis tapataus ieškinio požymis siejamas su ieškinio faktiniu pagrindu. Kadangi ieškinio pagrindą sudaro faktinės aplinkybės, kuriomis ieškovas grindžia savo reikalavimą, todėl naujas ieškinys galimas tik kai nurodomos tokios aplinkybės, kurios nebuvo teisminio nagrinėjimo dalykas išnagrinėtoje byloje. Ieškinio pagrindas pripažįstamas tapačiu, kai ieškinys grindžiamas tais pačiais juridiniais faktais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. spalio 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-353-690/2018, 20 punktas). Reikalavimo grindimas iš esmės tais pačiais, tačiau papildytais ar (ir) patikslintais faktais taip pat reiškia tapataus ieškinio pareiškimo situaciją (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. gruodžio 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-481-403/2018, 28 punktas; 2020 m. rugsėjo 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-26-969/2020, 42 punktas; 2022 m. liepos 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-191-943/2022, 41 punktas). Ieškinio pagrindas gali susidėti tiek iš vienos aplinkybės (fakto), tiek ir iš tam tikrų teisiškai reikšmingų aplinkybių (faktų) junginio. Dažniausiai ieškinio pagrindą sudaro keli faktai, turintys juridinę reikšmę. Tokiu atveju, sprendžiant dėl ieškinio pagrindo tapatumo, turi būti įvertinta, ar sutampa teisiškai reikšmingų faktų visetas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. rugsėjo 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-26-969/2020, 42 punktas). Todėl tapačiu ankstesnėje byloje nurodytam pripažintinas ir faktinis ieškinio pagrindas, kai naujoje byloje savarankišku ieškinio pagrindu nurodoma atskira ar kelios faktinės aplinkybės, kurios buvo anksčiau išnagrinėtos bylos faktinio pagrindo (teisiškai reikšmingų faktų viseto) dalimi. Pavyzdžiui, tapačiais ginčais kasacinis teismas pripažino situaciją, kai vienoje byloje ieškovė ginčijo teritorijų detaliojo planavimo proceso, kuriame ji išreiškė sutikimą su sprendiniais detaliojo planavimo brėžinyje, metu priimtus administracinius aktus, o kitoje – papildomai pareiškė reikalavimą pripažinti negaliojančiu jos sutikimą, išreikštą detaliojo planavimo brėžinyje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. rugpjūčio 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-290/2010).

69.       Kasacinio teismo praktikoje ne kartą pažymėta, kad įvertinti, koks yra ieškinio pagrindas ir dalykas, galima tik nustačius, ką iš tikrųjų ginčija ieškovas ir kokio teisinio rezultato jis siekia byloje pareikštame ieškinyje suformuluotais reikalavimais. Ginčo dalyko lingvistinės formuluotės bei atskirų ieškinio pagrindo elementų formalus tapatumas ne visada reiškia tapataus ieškinio buvimą, todėl kiekvienu konkrečiu atveju būtina nustatyti bylos nagrinėjimo dalyko, kuris apima ir konkrečių faktų bei teisinių santykių nustatymą, visumą. Taigi ir priešingai, skirtingos lingvistinės ginčo dalyko ar pagrindo elementų formuluotės ne visada reiškia ieškinių netapatumą, nes šis klausimas turi būti sprendžiamas vertinant pareikšto ieškinio esmę, turinį bei tikslus (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. lapkričio 25 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-466/2011; 2021 m. gegužės 19 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-128-823/2021 20 punktą).

70.       Šioje byloje ginčo šalys yra tapačios kaip ir Klaipėdos apygardos teismo 2021 m. spalio 18 d. sprendimu išnagrinėtoje civilinėje byloje Nr. e2-220-513/2021, kurioje ieškovai UAB „Poilsis pajūryje“ ir E. K. reiškė ieškinį atsakovams I. B., R. B., RAB „Balturas“, UAB „Balturas“ ir K. B. dėl nesąžiningos konkurencijos veiksmais padarytos žalos atlyginimo. Aplinkybė, kad nagrinėjamoje byloje, lyginant su anksčiau išnagrinėta byla, susiaurėjo subjektinė sudėtis (ieškinys reiškiamas tik vienam iš penkių atsakovų), nekeičia esmės dėl šalių tapatumo kriterijaus egzistavimo.

71.       Nurodytoje byloje UAB „Poilsis pajūryje“ prašė priteisti iš atsakovų solidariai 558 474 Eur, o ieškovas E. K. (reikalavimo perleidimo sutarties pagrindu įgijęs reikalavimo teisę iš UAB „Poilsis pajūryje“) – 150 000 Eur nuostolių atlyginimo kaip UAB „Poilsis pajūryje“ negautas pajamas už 2016–2018 m. laikotarpį, kurių dydis apskaičiuotas remiantis teismo ekspertės M. Orintės 2021 m. birželio 7 d. išvada, kuria ieškovas taip pat grindė prašomų priteisti iš atsakovės negautų pajamų dydį ir nagrinėjamoje byloje.

72.       Apskaičiuodami priteistinos žalos dydį ankstesnėje civilinėje byloje negautų pajamų metodu ieškovai nurodė, kad dėl I. B., veikiančios RAB „Balturas“ vardu, atliktų neteisėtų̨ veiksmų – ieškovės konfidencialios informacijos perdavimo konkuruojančiai UAB „Balturas“, dėl skubaus ir be jokio įspėjimo prieš pat vasaros sezoną̨ agentavimo sutarties nutraukimo – UAB „Poilsis pajūryje“ labai krito pardavimo pajamos ir įmonė 2017 metais patyrė 77 268 Eur, o 2018 metais – 129 953 Eur nuostolį, be to, vidutiniškai per 2016, 2017 ir 2018 metus neteko po 153 973 Eur pelno. Šios sumos buvo įskaičiuotos į bendrą 708 474 Eur dydžio ieškinio sumą.

73.       Nagrinėjamoje byloje taip pat remdamasis negautų įmonės pajamų ir pelno metodu, ieškovas prašo priteisti 203 284,51 Eur žalos atlyginimą už dešimties mėnesių laikotarpį, nes neteisėtai 2017 m. balandžio 1 d. nutraukta sutartis turėjo galioti iki 2018 m. vasario 1 d., o negautas bendrasis įmonės pelnas vidutiniškai per mėnesį sumažėjo 20 328,45 Eur (20 328,45 × 10).

74.       Anksčiau išnagrinėtoje byloje pareikštame ieškinyje ieškovai faktiniu ieškinio pagrindu nurodė tai, jog, siekdama sukliudyti E. K. grąžinti skolą, sukurdama situaciją, kad pastarasis tam neturėtų̨ lėšų̨, kurių jam dėl smukusių pardavimų negrąžintų̨ UAB „Poilsis pajūryje“, ir siekdama perimti iš̌ E. K. UAB „Poilsis pajūryje“ akcijas, jau turėdama visą ieškovės parengtą informaciją būsimam 2017 metų vasaros sezonui ir pasinaudodama šia ieškovės informacija, kad galėtų veikti (pardavinėti keliones) savarankiškai per dukters K. B. UAB „Balturas“ ir iš̌ to gauti pajamų bei šių̨ neperduoti ieškovei UAB „Poilsis pajūryje“, I. B. RAB „Balturas“ vardu be išankstinio įspėjimo, nenurodydama jokių priežasčių̨, 2017 m. kovo 31 d. raštu nuo 2017 m. balandžio 1 d. vienašališkai nutraukė su UAB „Poilsis pajūryje“ sudarytą agentavimo sutartį. Dėl nurodytų I. B., veikusios RAB „Balturas“ vardu, atliktų neteisėtų̨ veiksmų ieškovės konfidencialią informaciją perduodant konkuruojančiai UAB „Balturas“, dėl skubaus ir be jokio įspėjimo prieš pat vasaros sezoną̨ agentavimo sutarties nutraukimo UAB „Poilsis pajūryje“ labai žymiai krito pardavimo pajamos, todėl bendrovė negalėjo atsiskaityti su E. K., o pastarasis negalėjo vykdyti visų taikos sutarties sąlygų̨ ir sumokėti visos skolos I. Ir R. B. 

75.       Nagrinėjamoje byloje ieškovas savo reikalavimą dėl 203 284,51 Eur žalos atlyginimo grindžia aplinkybėmis, kad atsakovė tyčia, sąmoningais veiksmais siekė pažeisti kreditorės UAB „Poilsis pajūryje“ interesus: neteisėtai nutraukė ilgametę agentavimo sutartį prieš pat vasaros sezono pradžią, suvokdama, kad UAB „Poilsis pajūryje“ klientai per jos vadovaujamą RAB „Balturas“ pirktų ne UAB „Poilsis pajūryje“, o jos šeimos valdomos UAB „Balturas“ organizuojamas keliones. Sutarties nutraukimo neteisėtumą patvirtina įsiteisėjęs Klaipėdos apylinkės teismo 2021 m. rugsėjo 20 d. sprendimas.

76.       Taigi, anksčiau išnagrinėtoje byloje ieškinys buvo grindžiamas, be kita ko, faktinėmis aplinkybėmis, kad dėl atsakovės I. B., veikiančios RAB „Balturas“ vardu, atliktų neteisėtų veiksmų perduodant UAB „Poilsis pajūryje“ konfidencialią informaciją konkuruojančiai UAB „Balturas“, dėl skubaus ir be jokio įspėjimo agentavimo sutarties nutraukimo prieš pat vasaros sezoną labai krito UAB „Poilsis pajūryje“ pardavimo pajamos ir įmonė patyrė nuostolių. Išnagrinėtoje byloje ieškovas laikėsi pozicijos, kad atsakovės I. B., kaip RAB „Balturas“ vadovės, agentavimo sutarties nutraukimas nuo 2017 m. balandžio 1 d. buvo vienas iš jos ir kitų atsakovų nuosekliai atliekamų nesąžiningos konkurencijos veiksmų (komercinės paslapties atskleidimo ir panaudojimo, savavališko ieškovės žymens naudojimo, neteisingos ir nepagrįstos informacijos apie save pateikimo).

77.       Faktą, kad neteisėtas agentavimo sutarties nutraukimas buvo viena iš reikšmingų aplinkybių, kuriomis ankstesnėje byloje ieškovai grindė atsakovų nesąžiningos konkurencijos veiksmus, patvirtina ieškovų UAB „Poilsis pajūryje“ ir E. K. nuosekli pozicija kitose susijusiose civilinėse bylose teikiamuose procesiniuose dokumentuose. Atsiliepime į RAB „Balturas“ apeliacinį skundą dėl Klaipėdos apylinkės teismo 2021 m. rugsėjo 20 d. sprendimo, siekdama pagrįsti, jog byloje pareikštas reikalavimas dėl agentavimo sutarties nutraukimo pripažinimo neteisėtu sukelia svarbius materialiuosius teisinius padarinius, UAB „Poilsis pajūryje“ nurodė, kad žalos dėl nesąžiningos konkurencijos veiksmų byloje yra įrodinėjama daugybė atsakovų įvairių neteisėtų veiksmų, kaip visuma, įskaitant ir vieną iš jų – vienašalį skubotą, be svarbių priežasčių agentavimo sutarties nutraukimą nuo 2017 m. balandžio 1 d., žinant, kad ieškovė yra sumokėjusi avansus viešbučiams ir ji vasaros sezonui neteks klientų ir pajamų. Nustačius, kad agentavimo sutartis nutraukta neteisėtai, patvirtinamas vienas iš RAB „Balturas“ atliktų nesąžiningos konkurencijos veiksmų, dėl to atsakovei kyla pareiga atlyginti ieškovei padarytą turtinę žalą. Analogiškos pozicijos ieškovai UAB „Poilsis pajūryje“ ir E. K. laikėsi ir apeliaciniame skunde dėl Klaipėdos apygardos teismo 2021 m. spalio 18 d. sprendimo: „agentavimo sutarties nutraukimas buvo vienas iš nuosekliai atliekamų nesąžiningos konkurencijos veiksmų, o žala ieškovei atsirado dėl atsakovų atliktų nesąžiningos konkurencijos veiksmų visumos“.

78.       Teisėjų kolegija konstatuoja, kad ieškinį šioje byloje ieškovas grindžia tomis pačiomis faktinėmis aplinkybėmis, kuriomis jis grindė ieškinį ankstesnėje civilinėje byloje dėl nesąžiningos konkurencijos veiksmų, t. y. kad atsakovė (veikdama RAB „Balturas“ vardu) neteisėtai vienašališkai nutraukė agentavimo sutartį su UAB „Poilsis pajūryje“ prieš pat vasaros sezoną, kad UAB „Poilsis pajūryje“ netektų klientų ir pajamų, turizmo paslaugų teikimo paslaugas perkėlė į K. B. įmonę̨ „Balturas“. Šioje byloje ieškovas iš esmės naujų aplinkybių nenurodė, tik susiaurino teismo ankstesnėje byloje jau ištirtas ir įvertintas faktines aplinkybes. Tiek išnagrinėtoje byloje, tiek ir šioje byloje teisminio nagrinėjimo dalykas buvo klausimas dėl atsakovės veiksmų nutraukiant agentavimo sutartį ir perduodant UAB „Poilsis pajūryje“ informaciją dėl turizmo paslaugų pardavimo klientams UAB „Balturas“ vertinimo. Taigi, naujoje (nagrinėjamoje) byloje savarankišku ieškinio pagrindu ieškovas nurodė atskirą faktinę aplinkybę (neteisėtą agentavimo sutarties nutraukimą), kuri buvo anksčiau išnagrinėtos bylos faktinio pagrindo (teisiškai reikšmingų faktų viseto) dalimi. Tai, kad byloje dėl nesąžiningos konkurencijos veiksmų teisminio nagrinėjimo dalykas buvo platesnis, nėra kliūtis identifikuoti abiejose bylose sutampantį ieškinio faktinį pagrindą. Dėl to laikytina, kad ieškinio faktinis pagrindas abiejose bylose yra tapatus.

79.       Tokiu būdu, reikšdamas reikalavimą atsakovei dėl 203 284,51 Eur žalos atlyginimo šioje byloje, ieškovas susiaurino ieškinio dalyką – prašė priteisti negautas pajamas tik už laikotarpį nuo agentavimo sutarties neteisėto nutraukimo iki šios sutarties galiojimo termino pabaigos (10 mėnesių nuo 2017 m. balandžio 1 d. iki 2018 m. sausio 31 d.), reikalavimą pareiškė tik vienai atsakovei – I. B., taip pat siauriau apibrėžė reikalavimo faktinį pagrindą – ieškinyje šį reikalavimą grindė atsakovės veiksmais RAB „Balturas“ vardu neteisėtai nutraukiant agentavimo sutartį su UAB „Poilsis pajūryje“ prieš pat vasaros sezono pradžią, žinant, jog 2017 metų vasaros sezonui UAB „Poilsis pajūryje“ neteks klientų ir pajamų bei UAB „Poilsis pajūryje“ 2017 m. sezonui paruoštos informacijos dėl turizmo paslaugų pardavimo klientams perdavimo UAB „Balturas“ (žr. šios nutarties 56 punktą). Atsižvelgiant į tai, kokio teisinio rezultato ieškovai ankstesnėje byloje ir ieškovas nagrinėjamoje byloje siekia suformuluotais reikalavimais (priteisti iš atsakovės nuostolių atlyginimą dėl įmonės negautų pajamų), susijusių ieškinių esmę, turinį bei tikslus, spręstina, kad abiejose bylose pareikšti reikalavimai yra tapatūs. Nagrinėjamoje byloje pareikštas reikalavimas, atsižvelgiant į pasirinktą ieškovo teisių gynimo būdą, tėra jau įsiteisėjusiu teismo sprendimu nustatytų aplinkybių ginčijimas.

80.       Aplinkybė, kad bylą pagal ieškovo ieškinį dėl nesąžiningos konkurencijos veiksmais padarytos žalos atlyginimo išnagrinėjęs Klaipėdos apygardos teismas 2021 m. spalio 18 d. sprendime nurodė, jog, teismo vertinimu, ieškovės nurodyti patirti nuostoliai ir negautos pajamos susiję su agentavimo sutarties nutraukimu ir su tuo susijusiais praradimais, nekeičia pirmiau nurodytos išvados, nes šis teismo argumentas nurodo tik priežastingumą – kad agentavimo sutarties nutraukimas buvo ieškovo vadovaujamai įmonei nuostolingas, tačiau teismas nenustatė kitų civilinės atsakomybės sąlygų, konkrečiai – atsakovų neteisėtų veiksmų, dėl to ieškinį atmetė. Teismo procesinių sprendimų teisėtumo ir pagrįstumo patikra atliekama instancine tvarka, bet ne reiškiant naują tapatų ieškinį. Be to, tuo atveju, jei pagal pasirinktą faktinį ieškinio pagrindą ankstesnėje byloje ieškovų ieškinys būtų visiškai ar iš dalies patenkintas, nekiltų abejonių, kad tokiu atveju ieškovas neturėtų pagrindo reikšti savarankišką ieškinį dėl nuostolių atlyginimo sumažėjus įmonės pajamoms už tą patį laikotarpį tuo pagrindu, kad atsakovė neteisėtai nutraukė agentavimo sutartį. Naujai pareikšto ieškinio apskritai (ir ieškinio faktinio pagrindo – konkrečiai) tapatumo ankstesniam ieškiniui (ieškinio faktiniam pagrindui) vertinimas negali priklausyti nuo bylos išsprendimo rezultato, t. y. ar ankstesnėje byloje ieškinys buvo patenkintas ar atmestas.

81.       Taigi sutiktina su atsakovų atsiliepime į kasacinį skundą pateiktais argumentais, kad reikalavimas dėl 203 284,51 Eur žalos atlyginimo jau buvo išnagrinėtas ir atmestas įsiteisėjusiu Klaipėdos apygardos teismo 2021 m. spalio 18 d. sprendimu išnagrinėtoje civilinėje byloje Nr. e2-220-513/2021, todėl ši bylos dalis nutrauktina remiantis CPK 293 straipsnio 3 punktu.

 

Dėl bylos procesinės baigties

 

82.       Apibendrindama išdėstytus argumentus teisėjų kolegija konstatuoja, kad bylą nagrinėję teismai netinkamai aiškino ir taikė proceso teisės normas, reglamentuojančias ieškinių tapatumą kaip bylos nutraukimo pagrindą (CPK 293 straipsnio 3 punktas), taip pat materialiosios teisės normas, reglamentuojančias juridinio asmens vadovo deliktinės atsakomybės sąlygas, o apeliacinės instancijos teismas – juridinio asmens dalyvio atsakomybės pagal juridinio asmens prievoles sąlygas ir proceso teisės normas, reglamentuojančias teismo sprendimo pripažinimo ir leidimo vykdyti užsienio valstybėje teisinius padarinius. Tai yra pagrindas panaikinti apeliacinės instancijos teismo sprendimą, o pirmosios instancijos teismo sprendimą pakeisti: nutraukti bylos dalį pagal ieškinio reikalavimą priteisti iš atsakovės I. B. 203 284,51 Eur; atmesti ieškinio reikalavimą atsakovui R. B.; palikti pirmosios instancijos teismo sprendimo dalį priteisti ieškovui iš atsakovės I. B. 36 446,20 Eur ir procesines palūkanas nepakeistą.

83.       Kiti kasacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai neturi esminės reikšmės procesiniam bylos rezultatui, todėl teisėjų kolegija dėl jų atskirai nepasisako.

 

Dėl bylinėjimosi išlaidų

 

84.       Pagal CPK 93 straipsnio 1 dalį, šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies. Pagal CPK 93 straipsnio 5 dalį, jeigu apeliacinės instancijos teismas ar kasacinis teismas, neperduodamas bylos iš naujo nagrinėti, pakeičia teismo sprendimą arba priima naują sprendimą, jis atitinkamai pakeičia bylinėjimosi išlaidų paskirstymą.

85.       CPK 98 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, teismas priteisia iš antrosios šalies išlaidas už advokato ar advokato padėjėjo, dalyvavusių nagrinėjant bylą, pagalbą, taip pat už pagalbą rengiant procesinius dokumentus ir teikiant konsultacijas. Dėl šių išlaidų priteisimo šalis teismui raštu pateikia prašymą su išlaidų apskaičiavimu ir pagrindimu. CPK 98 straipsnio 2 dalyje reglamentuota, kad šalies išlaidos, susijusios su advokato ar advokato padėjėjo pagalba, atsižvelgiant į konkrečios bylos sudėtingumą ir advokato ar advokato padėjėjo darbo ir laiko sąnaudas, yra priteisiamos ne didesnės, kaip yra nustatyta teisingumo ministro kartu su Lietuvos advokatų tarybos pirmininku patvirtintose rekomendacijose dėl užmokesčio dydžio.

86.       CPK 94 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad kai byla baigiama nepriimant teismo sprendimo dėl ginčo esmės, teismas bylinėjimosi išlaidas paskirsto, atsižvelgdamas į tai, ar šalių procesinis elgesys buvo tinkamas, ir įvertindamas priežastis, dėl kurių susidarė bylinėjimosi išlaidos. Kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, kad bylos ar jos dalies nutraukimas vertinamas kaip bylos (jos dalies) užbaigimas nepriimant teismo sprendimo dėl ginčo esmės. Tokiu atveju, sprendžiant dėl priteistino bylinėjimosi išlaidų dydžio, taikytinos CPK 93 straipsnio 4 dalies, 94 straipsnio 1 dalies bei 98 straipsnio 2 dalies nuostatos, t. y. turi būti atsižvelgiama tiek į šalių procesinio elgesio tinkamumą bei priežastis, dėl kurių susidarė bylinėjimosi išlaidos, tiek ir į bylos sudėtingumą ir advokato ar advokato padėjėjo darbo ir laiko sąnaudas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. gruodžio 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-647-248/2015).

87.       Įvertinus tai, kad atsakovė viso bylos proceso metu laikėsi pozicijos, jog civilinė byla turėtų būti nutraukiama dėl reikalavimų tapatumo, spręstina, jog, atsižvelgiant į bylos baigtį, sąžiningu bylinėjimosi išlaidų byloje paskirstymu laikytinas atsakovės bylinėjimosi išlaidų, patirtų ginantis nuo ieškinio reikalavimo priteisti iš jos 203 284,51 Eur žalos atlyginimą, atlyginimo priteisimas iš ieškovo (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2022 m. spalio 27 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-228-684/2022 57 punktą).

88.       Įvertinus tai, kad reikalavimas priteisti 36 446,20 Eur buvo pareikštas abiem atsakovams, tačiau patenkintas tik iš atsakovės, atitinkamai paskirstytinos bylinėjimosi išlaidos, atsakovų patirtos ginantis nuo šio reikalavimo, – atsakovui jų atlyginimas priteistinas iš ieškovo, o atsakovei jos neatlygintinos.

89.       Atsižvelgiant į tai, kad nagrinėjamu atveju neįmanoma tiksliai apskaičiuoti, kurios atsakovų patirtos bylinėjimosi išlaidos buvo skirtos gintis nuo pirmojo, o kurios – nuo antrojo ieškinio reikalavimo, laikytina, kad 85 proc. išlaidų patirta ginantis nuo patikslinto ieškinio reikalavimo priteisti iš atsakovės 203 284,51 Eur žalos atlyginimą, o 15 proc. – ginantis nuo ieškinio reikalavimo priteisti 36 446,20 Eur, ir ši išlaidų dalis dalintina per pusę, nes reikalavimas buvo pareikštas dviem atsakovams.

90.       Bylos duomenimis, atsakovai turėjo 3400 Eur išlaidų advokatės teisinėms paslaugoms pirmosios instancijos teisme (rengiant atsiliepimus į pradinį ir patikslintą ieškinį, tripliką, atstovaujant posėdžiuose). Šios išlaidos neviršija maksimalių dydžių, nustatytų Lietuvos advokatų tarybos 2004 m. kovo 26 d. nutarimu ir Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintų Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą maksimalaus dydžio (redakcija, įsigaliojusi nuo 2015 m. kovo 20 d.) (toliau – Rekomendacijos) 7, 8.2, 8.3, 8.19 punktuose.

91.       Galutiniu teismo procesiniu sprendimu patenkinus ieškinio reikalavimą priteisti 36 446,20 Eur iš atsakovės ir atmetus šį reikalavimą, nukreiptą solidariai į atsakovą, taip pat nutraukus bylos dalį pagal reikalavimą priteisti iš atsakovės 203 284,51 Eur žalos atlyginimą, atsakovui iš ieškovo priteistina 255 Eur (3400 Eur × 15 proc. / 2), o atsakovei – 2890 Eur (3400 Eur × 85 proc.) bylinėjimosi išlaidų, patirtų pirmosios instancijos teisme, atlyginimo.

92.       Teikdami atsiliepimą į ieškovo apeliacinį skundą dėl pirmosios instancijos teismo sprendimo dalies, kuria atmestas reikalavimas priteisti iš atsakovės 203 284,51 Eur žalos atlyginimą, atsakovai turėjo 800 Eur išlaidų advokato pagalbai, šios išlaidos neviršija maksimalių dydžių, nustatytų Rekomendacijų 7, 8.11 punktuose, taigi jų atlyginimas priteistinas atsakovei iš ieškovo.

93.        Teikdami apeliacinį skundą dėl pirmosios instancijos teismo sprendimo dalies, kuria tenkintas ieškinio reikalavimas priteisti 36 446,20 Eur iš abiejų atsakovų, atsakovai sumokėjo 772 Eur žyminį mokestį ir patyrė 2500 Eur išlaidų advokato pagalbai rengiant apeliacinį skundą (šios išlaidos neviršija maksimalių dydžių, nustatytų Rekomendacijų 7, 8.10 punktuose). Galutiniu teismo procesiniu sprendimu atmetus šio reikalavimo dalį, nukreiptą atsakovui, jam priteistinas pusės (1638 Eur) nurodytų bylinėjimosi išlaidų atlyginimas iš ieškovo.

94.       Teikdamas pradinį ieškinį, ieškovas sumokėjo 100 Eur žyminio mokesčio. Klaipėdos apylinkės teismo 2022 m. gegužės 26 d. nutartimi ieškovui buvo atidėtas 766 Eur žyminio mokesčio už ieškinį sumokėjimas iki teismo sprendimo šioje byloje priėmimo. Kadangi ieškinio reikalavimas dėl 36 446,20 Eur buvo patenkintas iš dalies – patenkintas reikalavimas ieškovei, tačiau atmestas reikalavimas atsakovui, tai ieškovui iš atsakovės priteistinas 50 Eur bylinėjimosi išlaidų atlyginimas, o valstybei – po 383 Eur iš ieškovo ir atsakovės.

95.       Teikdamas patikslintą ieškinį (reikalavimą priteisti iš atsakovės 203 284,51 Eur) ieškovas taip pat sumokėjo 100 Eur žyminio mokesčio, o likusios 2400 Eur dalies žyminio mokesčio sumokėjimas ieškovui buvo atidėtas iki teismo sprendimo šioje byloje priėmimo Klaipėdos apygardos teismo 2023 m. sausio 2 d. nutartimi.

96.       Teikdamas apeliacinį skundą dėl pirmosios instancijos teismo sprendimo dalies, kuria atmestas reikalavimas priteisti iš atsakovės 203 284,51 Eur žalos atlyginimą, ieškovas sumokėjo 100 Eur žyminio mokesčio, o likusios 2400 Eur dalies žyminio mokesčio sumokėjimas ieškovui buvo atidėtas iki teismo sprendimo šioje byloje priėmimo Klaipėdos apygardos teismo 2023 m. liepos 7 d. nutartimi.

97.       CPK 87 straipsnio 1 dalies 10 punkte nustatyta, kad sumokėtas žyminis mokestis arba jo dalis suinteresuoto asmens pareiškimu grąžinami, kai byla baigiama nepriimant teismo sprendimo dėl ginčo esmės ne dėl ieškovo kaltės. Kaip minėta, bylos ar jos dalies nutraukimas yra bylos (jos dalies) užbaigimas nepriimant teismo sprendimo dėl ginčo esmės. Konstatavęs ieškinių tapatumą, teismas jau bylos iškėlimo stadijoje privalėjo atsisakyti priimti ieškinį, atitinkamai, nebūtų poreikio mokėti žyminį mokestį už ieškinį, taip pat už procesinius dokumentus vėlesnėse proceso stadijose.

98.       Atsižvelgiant į tai, nutraukus bylos dalį pagal reikalavimą priteisti iš atsakovės 203 284,51 Eur, ieškovui grąžintina 200 Eur žyminio mokesčio.

99.       Teikdamas kasacinį skundą ieškovas sumokėjo 200 Eur žyminio mokesčio, o nuo likusios 2573 Eur žyminio mokesčio dalies sumokėjimo buvo atleistas Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus atrankos kolegijos 2024 m. kovo 4 d. nutartimi. CPK 96 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad bylinėjimosi išlaidos, nuo kurių mokėjimo ieškovas buvo atleistas, išieškomos iš atsakovo į valstybės biudžetą proporcingai patenkintai ieškinio reikalavimų daliai. Atsižvelgiant į tai, valstybei iš atsakovės priteistina 193 Eur (2573 Eur × 15 proc. / 2), o ieškovui – 15 Eur (200 Eur × 15 proc. / 2).

100.       Atsakovai pateikė prašymą atlyginti 2400 Eur išlaidas advokato pagalbai rengiant atsiliepimą į kasacinį skundą, šios išlaidos neviršija Rekomendacijų 7, 8.14 punktuose įtvirtintų dydžių. Atsižvelgiant į bylos išnagrinėjimo rezultatą, atsakovui iš ieškovo priteistina 180 Eur (2400 Eur × 15 proc. / 2), o atsakovei – 2040 Eur (2400 Eur × 85 proc.) bylinėjimosi išlaidų, patirtų kasaciniame teisme, atlyginimo.

101.       Ieškovas pirmosios instancijos teisme pavėluotai (po bylos išnagrinėjimo iš esmės pabaigos) pateikė prašymą priteisti išlaidų advokato pagalbai atlyginimą, dėl to šių išlaidų atlyginimo klausimas nebuvo sprendžiamas. Apeliacinės instancijos ir kasaciniame teisme ieškovas nepateikė dokumentų, patvirtinančių jo turėtas išlaidas advokato pagalbai.

102.       Kasaciniame teisme išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, nepatirta.

103.       Remiantis pirmiau atliktais skaičiavimais, atsakovui iš ieškovo priteistina 2073 Eur (255 Eur + 1638 Eur + 180 Eur), atsakovei iš ieškovo – 5665 Eur (2890 Eur + 800 Eur – 50 Eur – 15 Eur + 2040 Eur) bylinėjimosi išlaidų atlyginimo, valstybei iš ieškovo – 183 Eur (383 Eur – 200 Eur), o iš atsakovės – 576 Eur (383 Eur + 193 Eur) žyminio mokesčio.

104.       Kasaciniame teisme išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, nepatirta.

 

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 293 straipsnio 3 punktu, 359 straipsnio 1 dalies 2, 3, 6 punktais, 362 straipsnio 1 dalimi,

 

n u t a r i a :

 

Panaikinti Lietuvos apeliacinio teismo 2023 m. lapkričio 16 d. sprendimą.

Pakeisti Klaipėdos apygardos teismo 2023 m. birželio 6 d. sprendimą ir jo rezoliucinę dalį išdėstyti taip:

„Ieškinį tenkinti iš dalies.

Priteisti ieškovui E. K. iš atsakovės I. B. 36 446,20 Eur, 6 procentų dydžio metines palūkanas, skaičiuojamas nuo 33 800,40 Eur sumos nuo 2020 m. gruodžio 3 d. iki 33 800,40 Eur visiško sumokėjimo.

Ieškinio reikalavimą atsakovui R. B. atmesti.

Nutraukti bylos dalį pagal ieškovo E. K. ieškinio reikalavimą priteisti iš atsakovės I. B. 203 284,51 Eur.“

Priteisti atsakovui R. B. (duomenys neskelbtini) iš ieškovo E. K. (duomenys neskelbtini) 2073 (du tūkstančius septyniasdešimt tris) Eur bylinėjimosi išlaidų atlyginimo.

Priteisti atsakovei I. B. (duomenys neskelbtini) iš ieškovo E. K., (duomenys neskelbtini) 5665 (penkis tūkstančius šešis šimtus šešiasdešimt penkis) Eur bylinėjimosi išlaidų atlyginimo.

Priteisti valstybei iš ieškovo E. K. (duomenys neskelbtini) 183 (vieną šimtą aštuoniasdešimt tris) Eur žyminio mokesčio.

Priteisti valstybei iš atsakovės I. B. (duomenys neskelbtini) 576 (penkis šimtus septyniasdešimt šešis) Eur žyminio mokesčio.

Ši Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis yra galutinė, neskundžiama ir įsiteisėja nuo priėmimo dienos.

 

 

Teisėjai                                        Artūras Driukas

 

Egidija Tamošiūnienė

 

Agnė Tikniūtė