Administracinė byla Nr. I-788-596/2017

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-02924-2016-9

Procesinio sprendimo kategorijos: 7.9; 55.1.

VILNIAUS APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMAS

S P R E N D I M A S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2017 m. sausio 9 d.

Vilnius

Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš Jolitos Rasiukevičienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Margaritos Stambrauskaitės ir Mildos Vainienės,

dalyvaujant pareiškėjos atstovei advokatei Eglei Grucytei,

atsakovės atstovei Ramintai Juzėnienei,

trečiajam suinteresuotam asmeniui D. L.,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjos E. G. skundą atsakovei Vaikų išlaikymo fondo administracijai prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, trečiajam suinteresuotam asmeniui D. L. dėl sprendimų panaikinimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė :

Pareiškėja E. G. kreipėsi į teismą su skundu, kurį vėliau patikslino, prašydama: 1) panaikinti Vaikų išlaikymo fondo administracijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (toliau – ir Fondo administracija) direktoriaus 2016-06-20 sprendimą Nr. V3-575 „Dėl iš vaikų išlaikymo fondo išmokėtų išmokų išieškojimo iš skolininko“; 2) panaikinti Fondo administracijos direktoriaus 2016-06-20 sprendimą Nr. V3-576 „Dėl iš vaikų išlaikymo fondo išmokėtų išmokų išieškojimo iš skolininko“; 3) priteisti iš Fondo administracijos pareiškėjos naudai patirtas bylinėjimosi išlaidas.

Nurodo, kad ginčijamais sprendimais buvo nuspręsta išieškoti iš jos Vaikų išlaikymo fondui (toliau – ir Fondas) skolą, kurią sudaro nepilnametėms dukroms S. L. ir M. L. iš Fondo išmokėtos išmokos bei 5 procentų metinės palūkanos. Su ginčijamais sprendimais nesutinka, mano, kad jie yra neteisėti, todėl naikintini. Paaiškino, kad priimant ginčijamus sprendimus nebuvo atsižvelgta į jos turtinę padėtį, kuri šiuo metu yra labai sunki, bei į tai, kad išieškotojui D. L. yra sumokėta 12 854,01 Eur skola. Pažymėjo, kad prašė Fondo administracijos susidariusį įsiskolinimą padengti dalimis, tačiau į tai nebuvo atsižvelgta.

Paaiškino, kad 2008-09-30 Panevėžio apylinkės teismas išdavė vykdomąjį raštą, kuriuo nuspręsta jos vaikų S. ir M. L. išlaikymui nustatyti 400 Lt išlaikymą kiekvienai, mokamą periodinėmis išmokomis kas mėnesį. Iš viso susidarė 64 800 Lt (18 767,37 Eur) išlaikymo įsiskolinimas D. L. Antstolio 2016-06-21 patvarkymu dėl išieškotų lėšų paskirstymo išieškotojui D. L. yra sumokėta 12 854,01 Eur skola. Skundžiamais sprendimais iš jos papildomai yra nuspręsta išieškoti 8 884,78 Eur suma, tad akivaizdu, kad iš jos yra išieškoma nesanti, t. y. nesusidariusi išlaikymo įsiskolinimo suma, sudaranti 21 738,79 Eur.

Pažymėjo, kad neteisėtai ir nepagrįstai D. L. nepateikus informacijos apie jau gautas pinigines lėšas, skirtas nepilnamečių vaikų išlaikymui, t. y. nepranešus Fondo administratoriui apie aplinkybių, nurodytų Vaikų išlaikymo fondo įstatymo (toliau – ir VIFĮ) 6 str. 1 d. atsiradimą, buvo nepagrįstai paskaičiuotos nepilnamečių vaikų išlaikymui skirtos lėšos. D. L. raštu apie pasikeitimus turi informuoti Fondo administraciją, o neteisėtai gautą Fondo išmoką – grąžinti. Atsižvelgiant į tai, akivaizdu, kad atsakovo paskaičiuotos nepilnamečių vaikų išlaikymui sumokėtos piniginės lėšos turi būti išskaičiuotos ir iš D. L., kadangi jis sąmoningai nevykdė įstatyme nustatytų pareigų (b. l. 62–65).

Teismo posėdyje pareiškėjos atstovė palaikė patikslintą skundą ir prašė jį tenkinti remdamasi jame išdėstytais argumentais.

Pateiktame atsiliepime Fondo administracija su pareiškėjos patikslintu skundu nesutiko ir prašė jį atmesti kaip nepagrįstą. Nurodo, kad, esant VIFĮ nustatytiems pagrindams, valstybė įsipareigojo suteikti vaikui nustatyto dydžio išlaikymą. Teisės aktai nustato, kad į Fondo administraciją gali būti kreipiamasi, kai vaikas gauna tik dalį nustatyto išlaikymo. D. L. dėl išmokos vaikams S. L. ir M. L. kreipėsi 2009-02-13. Fondo administracijai jis pateikė antstolio M. L. 2009-02-13 pažymą, kurioje nurodyta, kad pagal Panevėžio miesto apylinkės teismo išduotą vykdomąjį raštą iš pareiškėjos vaikų išlaikymui nustatyta išlaikyti po 400 Lt kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis kiekvienai dukrai išieškotojo D. L. naudai. Antstolio pažymoje taip pat nurodyta, kad laikotarpiu nuo 2008 m. spalio mėn. iki 2009 m. sausio mėn. nebuvo mokamos teismo sprendimu priteistos vaikų išlaikymui skirtos lėšos. Atsižvelgiant į pateiktus duomenis, 2009-07-03 priėmė sprendimus, kuriais nusprendė nuo 2009-02-13 mokėti kiekvieną mėnesį po 195 Lt dydžio išmoką S. ir M. L. iš Fondo, kol atsiras VIFĮ nustatyti pagrindai sustabdyti arba nutraukti išmokų iš Fondo mokėjimą. 2014-12-16 gavo D. L. laišką, kuriame jis informavo, kad pareiškėja pervedė išlaikymą vaikams. Atsižvelgiant į tai, Fondo administracijos direktorius priėmė sprendimus nuo 2014-12-01 nutraukti išmokų iš Fondo mokėjimus.

2015-11-11 buvo gautas pakartotinis D. L. prašymas išmokai iš Fondo gauti. Prie prašymo taip pat buvo pridėta antstolio M. L. pažyma. Atsižvelgiant į tai, Fondo administracijos direktorius 2015-12-04 sprendimais nusprendė skirti išmokas S. ir M. L. iš Fondo. Nurodo, kad turimais duomenimis joms iš Fondo yra išmokėta 9 112,78 Eur suma. Sprendimai, kuriais būtų nutrauktas išmokų iš Fondo mokėjimas, nėra priimti. Ginčijamais sprendimais nuspręsta Fondui iš pareiškėjos išieškoti susidariusį įsiskolinimą– 8 884,78 Eur ir 5 procentus metinių palūkanų, kurių dydis kiekvieną dieną kinta. Nurodo, kad Fondo administracijoje nėra gauta jokių dokumentų ar informacijos, kad D. L. sąmoningai nevykdė VIFĮ nustatytos pareigos ir Fondo administracijai nepateikė informacijos apie gautus mokėjimus. Siekiant patikslinti pareiškėjos skunde nurodytą aplinkybę, jog išmokos iš Fondo buvo mokamos pagrįstai, kreipėsi į antstolį M. L., prašydama pateikti informaciją, kada D. L. buvo pervestos lėšos, skirtos vaikams išlaikyti, tačiau tokių duomenų antstolis negalėjo pateikti.

Pažymi, kad tai, ką Fondo administracija išmokėjo M. ir S. L., pareiškėja turi grąžinti į Fondo sąskaitą, o jos manymu permokėtas sumas – susigrąžinti iš D. L. Pareiškėjos sunki materialinė padėtis nepanaikina Fondo administracijos reikalavimo teisės susigrąžinti išmokėtas išmokas ir reikalauti 5 procentų metinių palūkanų. Byloje nėra duomenų, patvirtinančių, kad pareiškėja tinkamai vykdė teismo sprendimą ir išlaikymą vaikams teikė periodiškai kiekvieną mėnesį. VIFĮ nenustatytos išimtys, kada Fondo administracija gali nepriimti ginčijamų sprendimų (b. l. 88–91).

Atsakovės atstovė teismo posėdyje su pareiškėjos skundu nesutiko ir prašė jį atmesti remdamasi atsiliepime išdėstytais argumentais.

Trečiasis suinteresuotas asmuo D. L. atsiliepimo į skundą teismui nepateikė, teismo posėdžio metu nurodė su pareiškėjos skundu nesutinkantis ir prašė jį atmesti kaip nepagrįstą.

Skundas atmetamas.

Pareiškėjos ir atsakovės atstovių, trečiojo suinteresuoto asmens paaiškinimais, byloje pateiktais rašytiniais įrodymais, taip pat teismų informacinės sistemos „Liteko“ duomenimis nustatyta, kad Panevėžio miesto apylinkės teismas 2008-09-29 sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-3459-233/2008, be kita ko, nusprendė pakeisti Kauno miesto apylinkės teismo 2007-06-22 sprendimu patvirtintą sutartį dėl santuokos nutraukimo teisinių pasekmių, sudarytą tarp E. G. (R.) ir D. L., ir nustatė, kad pareiškėja moka dukrų S. L. ir M. L. išlaikymui kas mėnesį po 400,00 Lt periodinėmis išmokomis kiekvienai iš dukrų nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos. D. L. 2008-09-30 išduotas vykdomasis raštas Nr. 2-3459-223, išlaikymo įsiskolinimas skaičiuojamas nuo 2008-10-25 (b. l. 94, 122).

Kadangi pareiškėja priteisto išlaikymo vaikams 2008 m. spalio – gruodžio mėnesiais ir   2009 m. sausio mėnesį nemokėjo, D. L. 2009-02-13 kreipėsi į Fondo administraciją su prašymais išmokai iš Vaikų išlaikymo fondo gauti (b. l. 92-94).

Fondo administracijos direktorius 2009-07-03 sprendimais Nr. 1.35-8496 ir Nr. 1.35-8497 nusprendė S. L. ir M. L. nuo 2009-02-13 kiekvieną mėnesį mokėti po 195 Lt dydžio išmoką iš Vaikų išlaikymo fondo, išmokas už kiekvieną praėjusį mėnesį iki kito mėnesio 25 dienos pervedant į D. L. sąskaitą (b. l. 95-96).

D. L. 2014-12-15 elektroniniu laišku informavo Fondo administraciją, kad pareiškėja 2014-12-12 jam iš savo sutuoktinio sąskaitos pervedė 800 Lt (b. l. 97-98). Fondo administracija, atsižvelgdama į šį D. L. pranešimą, 2014-12-23 priėmė sprendimus Nr. V2-16518 ir Nr. V2-16519, kuriais nuo 2014-12-01 nusprendė nutraukti S. ir M. L. išmokų mokėjimą (b. l. 99-100).

Kadangi pareiškėja ir toliau nemokėjo priteisto išlaikymo, D. L. 2015-11-09 pateikė pakartotinius prašymus išmokoms iš Vaikų išlaikymo fondo gauti (b. l. 101-104).

Fondo administracijos direktorius 2015-12-04 sprendimais Nr. V2-14243 ir Nr. V2-14244 nusprendė S. ir M. L. nuo 2015-08-01 iki 2024-06-30 kiekvieną mėnesį mokėti po 57 Eur dydžio išmoką iš Vaikų išlaikymo fondo, o nuo 2024-07-01 iki 2024-07-04 – po 16,67 Eur dydžio išmoką, jas pervedant į D. L. sąskaitą (b. l. 106-107).

Fondo administracijos direktorius 2016-06-20 priėmė skundžiamus sprendimus Nr. V3-575 ir Nr. V3-576, kuriais nuspręsta išieškoti iš pareiškėjos 8 884,78 Eur (4 442,39 Eur + 4 442,39 Eur) skolą Vaikų išlaikymo fondui (b. l. 108–110, 111–113). Pareiškėja apie ginčijamus sprendimus buvo informuota 2016-06-22 (b. l. 115).

Antstolis M. L. 2016-06-21 išieškotų lėšų paskirstymo patvarkymu Nr. 3.6.-162912 išieškojo iš pareiškėjos 19 800 Eur ir šią sumą paskirstė išieškotojams, įskaitant ir pirmosios eilės išieškotojui D. L., kuriam išieškota skola su palūkanomis sudarė 12 854, 01 Eur. Minėto patvarkymo 4-uoju punktu skolininkei (pareiškėjai) nuspręsta grąžinti 5 755,82 Eur (b. l. 19–20).

Antstolis M. L. 2016-06-30 raštu informavo Fondo administraciją, kad 2016-06-14, siekiant išieškoti išlaikymą ir susidariusį išlaikymo įsiskolinimą, varžytinėse buvo parduotas pareiškėjai priklausantis turtas – vieno kambario butas, už kurį pirkėjas sumokėjo 19 800 Eur. Paskirsčius lėšas išieškotojams pagal vykdomuosius dokumentus ir padengus vykdymo išlaidas, liko nepanaudota 5 755,82 Eur suma, kuri ne vėliau kaip 2016-07-04 bus grąžinta skolininkei į jos sąskaitą (b. l. 122).

Byloje ginčas yra kilęs dėl Fondo administracijos 2016-06-20 sprendimų Nr. V3-575 ir Nr. V3-576, kuriais nuspręsta iš pareiškėjos išieškoti skolą Vaikų išlaikymo fondui, teisėtumo ir pagrįstumo.

Pareiškėja skundą grindžia iš esmės tuo, kad pagal antstolio 2016-06-21 išieškotų lėšų paskirstymo patvarkymą D. L. buvo išmokėta 12 854,01 Eur skola, susidariusi dėl nepilnamečių dukrų S. ir M. L. išlaikymo įsiskolinimo, o skundžiamais sprendimais iš pareiškėjos papildomai nuspręsta išieškoti 8 884,78 Eur, todėl, pareiškėjos nuomone, iš jos yra išieškoma nesusidariusi išlaikymo įsiskolinimo suma. Pareiškėja taip pat mano, kad D. L. nevykdė VIFĮ nustatytos pareigos ir nepateikė jokios informacijos apie gautus mokėjimus, todėl atsakovės paskaičiuotos nepilnamečių vaikų išlaikymui sumokėtos piniginės lėšos turi būti išskaitytos ir iš D. L. Taigi, nagrinėjamu atveju teismas turi įvertinti, ar pagrįstai Fondo administracija ginčijamais sprendimais nusprendė išieškoti iš pareiškėjos skolą Vaikų išlaikymo fondui, ir ar nebuvo teisinių pagrindų taikyti VIFĮ 12 str.

Vaikų išlaikymo fondo paskirtis - užtikrinti vaiko teisę į socialinę apsaugą ir garantuoti valstybės įsipareigojimą esant šiame įstatyme nustatytiems pagrindams suteikti vaikui nustatyto dydžio išlaikymą; kartu valstybė įgyja teisę reikalauti, kad asmenys, privalantys išlaikyti vaiką, sugrąžintų valstybei jos išmokėtas vaiko išlaikymo lėšas (VIFĮ 1 str.). Šios įstatyminės nuostatos suponuoja išvadą, kad, esant šiame įstatyme nurodytiems pagrindams, vaiko teisė į išlaikymą ir socialinę apsaugą yra absoliuti ir nėra saistoma jokių kitų aplinkybių (LVAT 2009-06-09 sprendimas administracinėje byloje Nr. A-143-743/2009).

VIFĮ 3 str. 1 d. nustatyta, kad fondo išmokos pagal šio įstatymo nuostatas mokamos tik tuo atveju, kai lėšos vaikui išlaikyti yra priteistos teismo sprendimu arba nustatytos teismo patvirtinta vaiko (vaikų) išlaikymo sutartimi ir yra mokamos periodinėmis išmokomis vieną kartą per mėnesį. Į Fondo administratorių dėl fondo išmokų mokėjimo gali būti kreipiamasi, kai vaikas negauna teismo sprendimu arba teismo patvirtinta vaiko (vaikų) išlaikymo sutartimi nustatyto išlaikymo ar gauna tik dalį nustatyto išlaikymo. Išmoka vienam vaikui per mėnesį negali būti didesnė negu 1,5 MGL dydžio (VIFĮ 3 str. 2 d). Išmokos mokamos tol, kol yra šiame straipsnyje nustatyti pagrindai ir kol vaikas teismo sprendimu arba teismo patvirtinta vaiko (vaikų) išlaikymo sutartimi turi teisę gauti išlaikymą (VIFĮ 3 str. 4 d.).

VIFĮ 11 str. 1 d. įtvirtinta, kad Fondo administratorius, šio įstatymo nustatyta tvarka mokantis Fondo išmokas, įgyvendindamas Lietuvos Respublikos teisę reikalauti, kad skolininkas grąžintų išmokėtas Fondo išmokas, įgyja teisę iš skolininko išieškoti išmokėtas Fondo išmokas ir reikalauti 5 procentų metinių palūkanų, skaičiuojant nuo išmokėtų Fondo išmokų sumų nuo jų išmokėjimo šio įstatymo 3 str. nustatyta tvarka iki jų visiško išieškojimo iš skolininko. Pažymėtina, kad pagal VIFĮ 2 str. 4 d. skolininkas yra asmuo, kuris teismo sprendimu arba pagal teismo patvirtintą vaiko (vaikų) išlaikymo sutartį kiekvieną mėnesį privalo mokėti periodines išmokas vaikui išlaikyti, bet nevykdo teismo sprendimo arba nemoka visos teismo priteistos sumos. Nagrinėjamu atveju pareiškėja laikytina skolininke, nes įsiteisėjusiu Panevėžio apylinkės teismo sprendimu iš jos buvo priteistas išlaikymas dukroms S. ir M. L., kurio ji nemokėjo, todėl pareiškėjos pareigą mokėti išlaikymą perėmė Vaikų išlaikymo fondas.

Kaip minėta, VĮFĮ 11 str. įtvirtina atsakovei teisę reikalauti, kad skolininkas (šiuo atveju pareiškėja) grąžintų išmokėtas Fondo išmokas bei sumokėtų 5 proc. metines palūkanas. Tokią atsakovės teisę nustato ir Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministro 2010-07-21 įsakymu Nr. A1-355 patvirtinti Vaikų išlaikymo fondo administracijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos nuostatai (toliau – ir Nuostatai), pagal kuriuos Fondo administracijos veiklos tikslus bei funkcijas, be kita ko, sudaro Vaikų išlaikymo fondo išmokėtų išmokų išieškojimo iš skolininkų užtikrinimas (Nuostatų 12.1 p.).

Byloje nustatyta, kad Fondo administracijos direktorius 2009-07-03 sprendimais Nr. 1.35-8496 ir Nr. 1.35-8497 nusprendė S. ir M. L. nuo 2009-02-13 kas mėnesį mokėti po 195 Lt dydžio išmoką iš Fondo, Fondo administracijos direktoriaus 2014-12-23 sprendimais Nr. V2-16TI8 ir Nr. V2-TI9 nuo 2014-12-01 buvo nutraukti išmokų mokėjimai, kadangi pareiškėja pradėjo teikti išlaikymą, o Fondo administracijos direktoriaus 2015-12-04 sprendimais Nr. V2-14243 ir Nr. V2-14244 buvo pakartotinai nuspręsta S. ir M. L. nuo 2015-08-01 kas mėnesį mokėti po 57 Eur dydžio išmoką iš Fondo. Atsižvelgiant į šiuos Fondo administracijos sprendimus buvo priimti skundžiami sprendimai, su kuriais pareiškėja nesutinka. Pažymėtina, kad pareiškėja Fondo administracijos direktoriaus 2009-07-03, 2014-12-01 ir 2015-12-04 sprendimų nėra skundusi, todėl jų teisėtumas nėra šios administracinės bylos nagrinėjimo dalykas. Minėtos faktinės aplinkybės patvirtina, kad valstybė buvo perėmusi pareiškėjos pareigą išlaikyti vaikus, todėl, vadovaujantis VIFĮ 11 str. ir Nuostatų 12.1 p., ji įgijo teisę reikalauti, kad pareiškėja sugrąžintų valstybei jos išmokėtas išmokas ir sumokėtų 5 procentų metines palūkanas. Taigi, atsižvelgiant į nurodytą teisinį reglamentavimą ir byloje nustatytas faktines aplinkybes, atsakovė turėjo ne tik teisę, bet ir pareigą priimti skundžiamus 2016-06-20 sprendimus Nr. V3-575 ir Nr. V3-576 išieškoti Fondo mokėtas lėšas iš pareiškėjos.

Nuostatų 12.2 p. nustatyta, kad užtikrindama iš Vaikų išlaikymo fondo išmokėtų išmokų atgavimą Fondo administracija teisės aktų nustatyta tvarka išieško iš pareiškėjų, kurių prašymu buvo mokamos Fondo išmokos, nepagrįstai išmokėtas sumas, jeigu pareiškėjas pateikė klaidingą informaciją arba nepranešė Fondo administracijai apie aplinkybių, nurodytų VIFĮ 6 str. 1 d., atsiradimą. Pažymėtina, kad iš esmės analogiška nuostata yra įtvirtinta VIFĮ 12 str. 1 d.

Byloje nėra jokių duomenų apie tai, jog D. L. netinkamai vykdė savo, kaip pareiškėjo VIFĮ prasme, pareigas. Nėra jokių duomenų ir apie tai, kad jis atsakovei būtų pranešęs klaidingą informaciją arba nepranešęs apie atsiradusį Fondo išmokų mokėjimo nutraukimo pagrindą. Tai, kad 2016-06-21 išieškotų lėšų paskirstymo patvarkymu išieškotojui D. L. buvo išieškota 12 854,01 Eur skola, susidariusi dėl nepilnamečių dukrų S. ir M. L. išlaikymo įsiskolinimo, negalėjo turėti įtakos ginčijamų sprendimų priėmimui, kadangi atsakovė pagrįstai skundžiamų sprendimų priėmimo dieną, t. y 2016-06-20, vadovavosi tuo metu turėtais duomenimis, nes antstolio išieškotų lėšų paskirstymo patvarkymas buvo priimtas tik sekančią dieną,  todėl ginčijamų sprendimų priėmimo metu negalėjo būti vertinamas. Be to, kaip matyti iš ginčijamų sprendimų turinio, iš Vaikų išlaikymo fondo išmokėtos sumos vaikų išlaikymui, kurias nuspręsta išieškoti kaip skolą, susidarė laikotarpiu nuo 2009-08-10 iki 2016-05-23. Šios aplinkybės patvirtina, kad reikalauti išmokėtų išmokų iš D. L., kaip tai reglamentuoja VIFĮ 12 str. 1 d. ir Nuostatų 12.2 p., Fondo administracija neturėjo nei faktinio, nei teisinio pagrindo.

Atsižvelgiant į byloje nustatytas faktines aplinkybes, remiantis anksčiau teismo sprendime išdėstytais motyvais ir vadovaujantis VIFĮ 11 str., darytina išvada, kad skundžiami sprendimai yra teisėti ir pagrįsti, priimti vadovaujantis jų priėmimo metu turėtais duomenimis, todėl naikinti juos pareiškėjos nurodytais ar kitais argumentais nėra pagrindo. Pastebėtina, jog pareiškėja, manydama, jog trečiasis suinteresuotas asmuo D. L. yra gavęs daugiau išlaikymo įsiskolinimo, nei jo yra susidarę, ir siekdama susigrąžinti šio įsiskolinimo dalį, savo teises gali ginti Civilinio proceso kodekso nustatyta tvarka kreipdamasi į bendrosios kompetencijos teismą.

Pareiškėja taip pat prašo priteisti patirtas bylinėjimosi išlaidas, tačiau netenkinus pareiškėjos skundo reikalavimų, netenkintinas ir jos prašymas dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo.

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84–87 str., 88 str. 1 p., 132 str. 1 d., 133 str.,

n u s p r e n d ž i a :

Pareiškėjos E. G. skundą atmesti kaip nepagrįstą.

Sprendimas per vieną mėnesį nuo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, skundą paduodant šiam teismui arba per Vilniaus apygardos administracinį teismą.

Teisėjai                                                                                                Jolita Rasiukevičienė

Margarita Stambrauskaitė

Milda Vainienė