Baudžiamoji byla Nr. 1-769-1199/2023

Teisminis procesas Nr. 1-01-1-37124-2022-6

Procesinio sprendimo kategorijos: 1.1.6.6; 1.1.9.7; 1.2.25.4.1; 2.3.4.3                        

kaltinamajai R. K.-G., jos gynėjai Annai Ustinovič,

viešame teisiamajame posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje R. K.-G., gimusi (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietė, (duomenys neskelbtini), gyvenanti (duomenys neskelbtini), dirbanti (duomenys neskelbtini), ištekėjusi, aukštojo išsilavinimo, neteista, kaltinama padariusi nusikalstamą veiką, nustatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 281 straipsnio 1 dalyje.

Teismas

nustatė:

I.                      Teismo nustatytos aplinkybės

1.       R. K.-G. 2022 m. rugsėjo 28 d., apie 7.25 val., (duomenys neskelbtini) kieme, vairuodama automobilį „Jeep Liberty“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) pažeidė Kelių eismo taisyklių (toliau – KET) 9 punkto reikalavimus, nustatančius, kad eismo dalyviai privalo laikytis visų būtinų atsargumo priemonių, nekelti pavojaus kitų eismo dalyvių, kitų asmenų ar jų turto saugumui, ir 128 punkto reikalavimus, nustatančius, kad jeigu atsirado kliūtis ar iškilo grėsmė eismo saugumui, vairuotojas (jeigu jis gali tai pastebėti) privalo sulėtinti greitį, net visiškai sustabdyti transporto priemonę, tai yra, kilus grėsmei eismo saugumui – R. K.-G. vairuojamam automobiliui iš stovėjimo vietos nevaldomai pajudėjus ir pradėjus riedėti į priekį, ji transporto priemonės saugiai nesustabdė, o, suklydusi, nuspaudė akseleratoriaus pedalą, dėl ko automobilis nevaldomai važiuodamas į priekį, kirto (duomenys neskelbtini) gatvės kelią, nugriovė už kelio esančio (duomenys neskelbtini) kiemą juosiančios tvoros vartus ir atsitrenkė į šio namo kieme stovėjusį automobilį „Toyota Supra“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) Eismo įvykio metu nugriauti tvoros vartai kliudė (duomenys neskelbtini) kieme stovėjusį automobilį „Audi A6 Avant“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) ir ties juo buvusius M. G., gim. (duomenys neskelbtini) m., ir B. G., gim. (duomenys neskelbtini) m., dėl ko M. G. buvo nesunkiai sutrikdyta sveikata, o B. G. – nežymiai sutrikdyta sveikata.

II.                      Byloje surinkti įrodymai

2.       Teisiamojo posėdžio metu kaltinamoji R. K.-G. savo kaltę pripažino visiškai. Paaiškino, kad įvykio rytą ruošėsi išvažiuot iš kiemo, vežti dukrą į mokyklą. Matė, kad kaimynai irgi ruošiasi išvažiuot iš kiemo. Dukra sėdėjo galinėje sėdynėje. Jau buvo pasiruošusi išvažiuoti, kai dukra paprašė pagalbos. Užsitraukė rankinį stabdį, tačiau, atsisukusi į dukrą, pastebėjo, kad transporto priemonė pradėjo riedėti. Tuomet, suklydusi, vietoj stabdžio nuspaudė akseleratoriaus pedalą. Kadangi ketino sustabdyti automobilį, pedalą nuspaudė iki dugno. Viskas įvyko akimirksniu, net nespėjo susivokti kas atsitiko. Automobilis staiga šoko į priekį, nunešė kaimynų vartus ir užšoko ant jų kieme stovėjusios nenaudojamos mašinos. Kaltinamoji paaiškino, kad labai išsigando, patyrė šoką. Dar labiau išsigando, kai nepamatė kieme vieno iš kaimynų vaikų, tačiau kaimynė pasakė, kad vaikas namuose. Matė, kad nukentėjusysis M. G. buvo susiėmęs už antakio, jam bėgo kraujas. Iš karto pradėjo kviesti greitąją medicinos pagalbą, paskambino vyrui. Išvežus nukentėjusįjį M. G. į ligoninę, išėjusi iš namų kaimynė pasakė, kad B. G. iššoko ant galvos laba didelis guzas. Tuomet kvietė antrąjį greitosios medicinos pagalbos ekipažą. Netrukus atvažiavo vyras. Vėliau vyras sutvarkė kaimynų vartus, kad galėtų užsidaryti, parvežė M. iš ligoninės, nes jis pats negalėjo vairuoti. Labai pergyvena dėl įvykio. Iki tol santykiai su kaimynais buvo labai geri, dalyvaudavo kartu švenčių šventimuose, jie su vyru yra jų vaiko krikšto tėvai. Net ir po įvykio, sekančią dieną, bendravo, gėrė kavą, vėliau kartu kepė ant žarijų mėsą, kaltinamoji atsiprašinėjo dėl įvykio, o M. G. sakė, kad ji nepergyventų, kad nieko baisaus neatsitiko. R. K.-G. pažymėjo, kad ne kartą atsiprašinėjo kaimynų, jie tęsė bendravimą, tačiau staiga, kažkur nuo vasario mėnesio, jų santykiai visiškai nutruko. Nežino, kodėl taip atsitiko. Nuoširdžiai apgailestavo, kad buvo neapdairi. Nesupranta kaip taip galėjo atsitikti. Paprastai važinėja labai atsargiai, apdairiai, vairuoja jau trylika metų, dabar vairuoja dar atsargiau, tik pasižiūrėjusi ką spaudžia, nuspaudžia automobilio pedalą. Prašė teismo atleisti ją nuo atsakomybės pagal laidavimą, perduodant vyro atsakomybėn. Pasak kaltinamosios, jų santykiai laba šilti, jis ją labai palaiko. Iš karto po įvykio atvažiavo pas ją, vėliau kartu aiškinosi, kaip taip galėjo nutikti. Vyras skyrė jai papildomai dėmesio, pakarotinai aiškino kaip reikia vairuoti transporto priemonę su automatine pavarų dėže. Šiuo metu vairuoja tą pačią transporto priemonę, tačiau būna labai atsargi. Vyras pirmas išvažiuoja į darbą, tuomet paskambina jai, pasako, kad būtų atsargesnė, nesiblaškytų. Vyro nuomonė jai yra labai svarbi.

3.       Atsižvelgiant į tai, kad kaltinamoji prisipažino padariusi nusikalstamą veiką, paaiškino jos padarymo aplinkybes, jos yra aiškios, kaltinamoji, jos gynėja ir prokuroras sutiko, kad nebūtų tiriami kiti įrodymai, kaltinimas pareikštas dėl neatsargaus nusikaltimo padarymo, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 273 straipsniu, byla teisiamajame posėdyje išnagrinėta atliekant sutrumpintą įrodymų tyrimą. Teisiamojo posėdžio metu proceso dalyviams pareiškus, kad jie yra susipažinę su bylos medžiaga ir nepageidauja, kad kiti bylos duomenys teisme būtų tiriami ir skelbiami, šie bylos duomenys buvo išvardinti BPK 291 straipsnio 2 dalyje nustatyta tvarka.

4.       Be kaltinamosios prisipažinimo teisme, jos kaltę padarius jai inkriminuojamą nusikalstamą veiką patvirtina kiti ikiteisminio tyrimo metu surinkti duomenys.

5.       Nukentėjusysis M. G. teisminio bylos nagrinėjimo metu nedalyvavo, apie teisiamojo posėdžio laiką ir vietą buvo informuotas tinkamai, prašė teismo bylą nagrinėti jam nedalyvaujant. Ikiteisminio tyrimo metu nukentėjusysis M. G., kuris yra mažamečio nukentėjusiojo B. G. atstovas pagal įstatymą, parodė, kad 2022 m. rugsėjo 28 d., apie 7.30 val., jis kartu su savo mažais vaikais, o būtent su sūnumis B. ir G., buvo jų gyvenamojo namo kieme. Jie ketino vykti į darželį. Jo sutuoktinė pasiliko namuose. Išėjus iš namo, jis kartu su sūnumis nuėjo link automobilio „Audi A6“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) su kuriuo ketino važiuoti. Nori pažymėti, kad jo namo kiemas visiškai aptvertas tinklo metalinio segmento tvora su 10 mm plieniniais kuolais. Automobilis „Audi A6“ stovėjo prie tvoros vartų. Tarp tvoros vartų ir automobilio buvo apie vieno metro atstumas. Taip pat jo kieme stovėjo ir automobilis „Toyota Supra“. Atkabinėdamas tvoros vartų spyną, jis matė kaimyninio namo kieme stovėjusį automobilį, kuriame tuo metu jau sėdėjo kaimynė R.. Pasisveikindamas su kaimyne, jis dar pakėlė ranką. Atrakino tvoros vartų spyną, tačiau nespėjęs jų atidaryti, išgirdo kaimynės automobilio prasukamų ratų garsą. Iš karto po to, kaimynės R. vairuojamas automobilis „Jeep“ įvažiavo į tvorą, ties kuria stovėjo jis su vaikais. Tai buvo „sekundžių reikalas“, jis net nespėjo sureaguoti. Kaimynė įvažiavo į tvoros ir vartų atraminės konstrukcijos stulpą, kuris nuo smūgio užlinko į kiemo vidų. Tuo pačiu ant jo užvirto tvoros vartai. Jam „aptemo akyse“, pajuto stiprų skausmą. Nuo smūgio suklupo ant žemės, užsidengė rankomis veidą. Smarkiai bėgo kraujas. Dėl to negali tiksliau nurodyti tolesnių įvykių eigos. Pamena, kad į kiemą išbėgo žmona. Ji pradėjo kviesti greitąją medicinos pagalbą, po to nusivedė į namus vaikus. Jis taip pat nuėjo į namus pasižiūrėti kas jam yra, nes negalėjo suprasti iš kur bėga kraujas. Pamatęs pramuštą antakį, pridėjo prie žaizdos šaldyto maisto produktų. Labai greitai atvyko greitosios medicinos pagalbos darbuotojai. Po apžiūros medikai nusprendė jį vežti į ligoninę. Sūnui B. buvo iškviestas kitas greitosios medicinos pagalbos ekipažas. Kitas jo sūnus G. įvykio metu nenukentėjo. Jis pats iš pradžių buvo nuvežtas į „Žalgirio“ ligoninę, o po to į „Santariškių“, kur, kaip nurodė pirmosios gydymo įstaigos medikai, geresni akių ligų specialistai. Be dešinės akies voko sužalojimo, jam nustatė kaktos lūžį (sinuso kaulo), taip pat kairės rankos plaštakos ir riešo bei kairės kojos sumušimus. Suteikus medicininę pagalbą, jis buvo išleistas gydytis ambulatoriškai. Kadangi sveikata negerėjo, papildomai gydėsi „VRM“ poliklinikoje. Sūnaus B. sužalojimo aplinkybių nurodyti negali. Mano, kad jį taip pat galėjo kliudyti vartai. Pas jį buvo nubrozdinimas kaktos srityje ir sumušimas pakaušyje, kur iki šiol yra iškilęs guzas. Po įvykio sūnus medikų buvo nuvežtas į „Santariškių“ vaikų ligoninę. Po apžiūros ir atliktų tyrimų, jis buvo išleistas į namus. Dėl minėto, jau ilgą laiką neišnykstančio guzo pakaušyje, jie ketina papildomai kreiptis į gydymo įstaigas. Nori pasakyti, kad kaimynės kieme, kuriuo ji prieš įvykį važiavo, yra betono plokštėmis grįstas kelias. O namo kiemus skiriantis keliukas yra su smėlio (žvyrkelio) danga. Įvykio metu jo sutuoktinė T. buvo namuose ir, kiek jam žinoma, įvykio nematė. Nukentėjusysis patvirtino gavęs pranešimą dėl teisės pareikšti civilinį ieškinį ir susitaikymo sąlygų. Nori pasakyti, kad draudimo bendrovė AB „Lietuvos draudimas“ atlygino dalį turtinės žalos. Kita dalis turtinės žalos turėtų būti atlyginta, kai jis pateiks nedarbingumo pažymėjimus, kuris iki šiol dar tęsiamas. Nors kaimynei jokių pretenzijų dėl įvykusio įvykio neturi, taikytis nenori, nes pastaroji iki šiol neatsiprašė ir vengia bendrauti (t. 1, b. l.  81–84, 119–121).

6.       Patikrinus R. K.-G. ir M. G. blaivumą, nustatyta, kad įvykio metu jie abu buvo blaivūs (t. 1, b. l. 29).

7.       Valstybinės teismo medicinos tarnybos Vilniaus skyriaus specialisto išvada Nr. G3709/2022(01) (pateikta įvertinus medicininius dokumentus), nustatyta, kad M. G. eismo įvykio metu patyrė galvos sumušimą, pasireiškusį dešinės akies voko muštine žaizda ir kaktikaulio išorinės plokštelės įspaustiniu lūžiu. Sužalojimas padarytas kietu buku daiktu, galbūt eismo įvykio metu. Sužalojimas (vadovaujantis sveikatos sutrikdymo masto nustatymo taisyklių 6.6.1 punkto komentaru) kvalifikuojamas kaip nesunkus sveikatos sutrikdymas (b. t. 1, b. l. 105–108).

8.       Minėtą specialisto išvadą pateikęs specialistas K. Z., įvertinęs papildomai pateiktus medicininius dokumentus (Vilniaus universiteto ligoninės Žalgirio klinikos medicininius dokumentus dėl nukentėjusiajam atliktos operacijos), nurodė, kad M. G. nustatyti sužalojimai, t. y. dešinės akies voko muštinė žaizda ir kaktinio ančio įspaustinis lūžis su veidinio nervo trauminiu pažeidimu, atitinka nesunkaus sveikatos surikdymo mastą, t. y. atitinka pirminės specialisto išvados pateikimo metu nustatytą sveikatos sutrikdymo mastą (b. t. 1, b. l. 113,114).

9.       Valstybinės teismo medicinos tarnybos Vilniaus skyriaus specialisto išvada Nr. G 3560/2022(01) (pateikta įvertinus medicininius dokumentus), nustatyta, kad B. G. eismo įvykio metu patyrė kaktos kairės pusės odos nubrozdinimą, taip pat jam buvo padaryta viršugalvio minkštųjų audinių kraujosruva. Sužalojimai padaryti kietais bukais daiktais, galbūt užduotyje nurodytu būdu, t. y. užvirtus vartams jam ant galvos. Minėti sužalojimai, jų visuma, kvalifikuojami kaip nežymus sveikatos sutrikdymas (b. t. 1, b. l. 138–141).

10.       2022 m. spalio 18 d. mažametis B. G. pripažintas nukentėjusiuoju, tą pačią dieną ikiteisminio tyrimo pareigūno nutarimu jo atstovu pagal įstatymą pripažintas nukentėjusysis M. G. (b. t. 1, b. l. 122, 123, 125, 126).

11.       Eismo įvykio vietos ir transporto priemonių apžiūrų metu nustatyta, kad 2022 m. rugsėjo 28 d. eismo įvykis kilo gyvenamojo namo, esančio adresu (duomenys neskelbtini) (t. y. nukentėjusiųjų gyvenamosios vietos), kieme. Kitoje (duomenys neskelbtini) gatvės pusėje, t. y. už apie 4 m pločio žvyrkelio, yra gyvenamasis namas Nr. (duomenys neskelbtini) (t. y. įtariamosios gyvenamoji vieta). Namo Nr. (duomenys neskelbtini) teritorija (kiemas) aptverta metaline segmentine tvorele, įrengti vartai. Eismo įvykio metu automobilį „Jeep Liberty“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) vairavo R. K.-G.. Po įvykio šis automobilis buvo namo Nr. (duomenys neskelbtini) teritorijoje (kieme), pakibęs ant juo išversto namo teritoriją juosiančios tvoros vartų atraminio stulpo ir dalinai priekine dalimi užvažiavęs ant kieme stovinčio lengvojo automobilio „Toyota Supra“ variklio dangčio. Kartu su atraminiu stulpu į namo kiemo pusę buvo nulenkta ir segmentinė tvora, taip pat išversta viena vartų dalis. Taip pat kieme, ties automobilio „Toyota Supra“ priekine dalimi, stovėjo kitas lengvasis automobilis – „Audi A6 Avant“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini). Šis automobilis galine dalimi buvo nukreiptas link tvoros vartų. Visos nurodytos transporto priemonės buvo apgadintos. Automobilio „Audi A6 Avant“ galinės dalies apgadinimai tikėtina buvo padaryti dėl kontakto su išverstomis vartų dalimi ir tvora. Ant šio automobilio galinės dalies, be apgadinimų, buvo rasta ir raudonos spalvos, tikėtina kraujo, dėmių. Ant (duomenys neskelbtini)gatvės namo Nr. (duomenys neskelbtini) kieme įrengto betoninių plokščių kelio (tako) dangos buvo rasti, tikėtina, automobilio „Jeep Liberty“ ratų padangų palikti pėdsakai (žymės). Tam tikrose vietose nutruksiantys dvigubi ištisiniai pėdsakai tęsėsi betoniniu taku, po to skersai kirto (duomenys neskelbtini) gatvės žvyrkelį ir baigėsi ties minėto automobilio galine dalimi (b. t. 1, b. l. 32–52, 53–61, 62–69, 70–75).  

12.       2022 m. spalio 11 d. perklausius Bendrojo pagalbos centro (toliau − BPC) garso įrašą nustatyta, kad 2022 m. rugsėjo 28 d., 7.23 val., į BPC paskambino moteris, prisistačiusi R. K.-G., kuri pranešė, kad reikalinga greitoji medicinos pagalba ir policija adresu (duomenys neskelbtini), nes ji, vairuodama automobilį „Jeep“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) išvažiuodama iš kiemo, įšoko į kaimyno kiemą, nutrenkė tvorą, o ta tvora, krisdama, sužeidė vyrą (kaimyną), nes jis tuo metu prie jos stovėjo (b. t. 1, b. l. 146–147).  

13.       2022 m. spalio 11 d. perklausius BPC garso įrašą taip pat nustatyta, kad 2022 m. rugsėjo 28 d., 7.25 val., į BPC paskambino moteris, kuri kvietė greitąją medicinos pagalbą adresu (duomenys neskelbtini). Nurodė, kad (duomenys neskelbtini) metų vyras ir (duomenys neskelbtini) metų vaikas susižalojo tuomet, kai kaimynas įvažiavo į vartus ir jie nugriuvo (b. t. 1, b. l. 147–148).

14.       2022 m. lapkričio 4 d. peržiūrėjus policijos pareigūnų kūno kameromis darytus vaizdo įrašus nustatyta, kad atvykę policijos pareigūnai užfiksavo eismo įvykio padarymo aplinkybes, kilusius padarinius, nustatė kaltinamosios ir nuketėjusiojo blaivumą, bendravo su jais, paėmė iš kaltinamosios paaiškinimą, kuriame ji išdėstė įvykio aplinkybes, t. y. kad eismo įvykis įvyko jai supainiojus automobilio stabdžio ir akseleratoriaus pedalus. Peržiūrėjus vaizdo įrašus, taip pat nustatyta, kad R. K.-G. iš karto po įvykio stovėjo šalia vyro, kuriam pasakojo, kad ji tik pauto, kad „skrenda“, paskui pamatė artėjančią tvorą ir „viskas“ (b. t. 1, b. l. 151–153).

III.                      Byloje surinktų įrodymų vertinimas ir veikos kvalifikavimo motyvai

15.       BK 281 straipsnio 1 dalis nustato baudžiamąją atsakomybę tam, kas vairuodamas kelių transporto priemonę pažeidė kelių eismo saugumo ar transporto priemonės eksploatavimo taisykles, jeigu dėl to įvyko eismo įvykis, dėl kurio buvo nesunkiai sutrikdyta kito asmens sveikata. Kvalifikuojant veiką pagal BK 281 straipsnio normas būtina nustatyti pavojingą veiką (kelių eismo saugumo ar transporto priemonės eksploatavimo taisyklių pažeidimą), padarinius, priežastinį ryšį tarp padaryto kelių eismo saugumo taisyklių pažeidimo bei kilusių padarinių ir kaltę. Pagal BK 281 straipsnį baudžiamoji atsakomybė už KET pažeidžiančius veiksmus kyla, kai jie susiję priežastiniu ryšiu su šiame straipsnyje numatytais padariniais. Šis nusikaltimo sudėties objektyvusis požymis konstatuojamas tuo atveju, kai ne kas kita, o vairuotojo padarytas KET pažeidimas lemia padarinių atsiradimą. Baudžiamoji atsakomybė pagal BK 281 straipsnio 1 dalį kyla tik dėl tokio KET pažeidimo, kurio metu padaromi nesunkūs sveikatos sutrikdymai. Šis nusikaltimas gali būti padaromas tik neatsargia kaltės forma.

16.       Minėto BK straipsnio dispozicija yra blanketinė, nukreipianti į kitus teisės aktus, reglamentuojančius kelių eismo saugumo ar transporto priemonės eksploatavimo reikalavimus. Kelių eismo taisyklių pažeidimai, dėl kurių gali kilti baudžiamoji atsakomybė, yra numatyti KET. Vadovaujantis KET 9, 128 punktais, eismo dalyviai privalo laikytis visų būtinų atsargumo priemonių, nekelti pavojaus kitų eismo dalyvių, kitų asmenų ar jų turto saugumui; jeigu atsirado kliūtis ar iškilo grėsmė eismo saugumui, vairuotojas (jeigu jis gali tai pastebėti) privalo sulėtinti greitį, net visiškai sustabdyti transporto priemonę. Bylos duomenys patvirtina, kad kaltinamoji pažeidė šiuos KET reikalavimus, o padarytas pažeidimas nulėmė padarinių − nukentėjusiojo M. G. nesunkaus sveikatos sutrikdymo ir mažamečio nukentėjusiojo B. G. nežymaus sveikatos sutrikdymo, atsiradimą.

17.       R. K.-G. kaltę, padarius jai inkriminuotą BK 281 straipsnio 1 dalyje nustatytą nusikalstamą veiką, patvirtina byloje surinkti įrodymai: paties kaltinamosios, nukentėjusiojo M. G. parodymai; specialisto išvados, kuriomis nustatytas kaltinamosios neteisėtais veiksmais nukentėjusiesiems padarytų sveikatos sutrikdymų mastas; eismo įvykio vietos schema, kuria nustatytas eismo įvykio padarymo mechanizmas, užfiksuoti po nusikaltimo padarymo įvykio vietoje rasti automobilio pėdsakai, atsiradę padariniai (turto sugadinimai, jų pobūdis, mastas ir pan.).

18.       Ištyręs pirmiau aptartus įrodymus, įvertinęs juos tiek kiekvieną atskirai, tiek kaip visumą, teismas daro išvadą, kad BK 281 straipsnio 1 dalyje nustatytą nusikaltimą R. K.-G. įvykdė dėl nusikalstamo nerūpestingumo, t. y. nenumatė dėl jos veiksmų galinčių kilti pavojingų padarinių, nors pagal veikos aplinkybes ir savo asmenines savybes galėjo ir turėjo tai numatyti (BK 16 straipsnio 3 dalis). 

19.       Teismui nustačius kaltinamosios veiksmuose visus BK 281 straipsnio 1 dalyje nustatytos nusikaltimo sudėties požymius, tiek objektyviuosius, tiek subjektyviuosius, darytina išvada, kad ji įvykdė šią jai inkriminuotą nusikalstamą veiką.

IV.                      Dėl atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą

20.       Prieš teisiamąjį posėdį teisme buvo gautas kaltinamosios gynėjos prašymas atleisti R. K.-G. nuo baudžiamosios atsakomybės, perduodant ją jos sutuoktinio, A. G., atsakomybei pagal laidavimą be užstato. Teisiamojo posėdžio metu tiek kaltinamoji, tiek kaip galimas laiduotojas apklaustas M. G. palaikė šį prašymą.

21.       BK 40 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad asmuo, padaręs baudžiamąjį nusižengimą, neatsargų arba nesunkų ar apysunkį tyčinį nusikaltimą, teismo gali būti atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės, jeigu yra asmens, kuris vertas teismo pasitikėjimo, prašymas perduoti kaltininką jo atsakomybei pagal laidavimą. Laidavimas gali būti paskirtas su užstatu arba be jo. Asmuo teismo gali būti atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, jeigu: 1) jis pirmą kartą padarė nusikalstamą veiką, 2) visiškai pripažino savo kaltę ir gailisi padaręs nusikalstamą veiką, 3) bent iš dalies atlygino ar pašalino padarytą žalą arba įsipareigojo ją atlyginti, jeigu ji buvo padaryta, ir 4) yra pagrindo manyti, kad jis visiškai atlygins ar pašalins padarytą žalą, laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų (BK 40 straipsnio 2 dalis). Pažymėtina, jog tik esant išvardintų sąlygų visumai yra galimybė svarstyti asmens atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą klausimą.

22.       Nagrinėjamoje baudžiamojoje byloje nustatyta, kad R. K.-G. anksčiau nebuvo traukiama baudžiamojon atsakomybėn, padarė neatsargų nusikaltimą (BK 16 straipsnio 3 dalis). Tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek teisme kaltinamoji savo kaltę pripažino visiškai, teisiamojo posėdžio metu dėl padarytos nusikalstamos veikos akivaizdžiai gailėjosi, savo tokį elgesį vertino kritiškai. Teismas neturi pagrindo netikėti kaltinamosios atgaila ir laiko ją nuoširdžia. Prisipažinimas padarius baudžiamojo įstatymo nustatytą veiką ir nuoširdus gailėjimasis (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas) pripažintinas R. K.-G. atsakomybę lengvinančia aplinkybe, jos atsakomybę sunkinančių aplinkybių byloje nenustatyta.

23.       Byloje esantys duomenys patvirtina, kad dėl šios veikos padarytą neturtinę žalą nukentėjusiesiems atlygino draudimo bendrovė AB „Lietuvos draudimas“ (b. t. 1, b. l. 176), nukentėjusiesiems M. G. ir B. G. išmokėta atitinkamai 2 000 Eur ir 730 Eur. Atsakydama į ikiteisminio tyrimo pareigūnų raštą, Vilniaus teritorinės ligonių kasos Teisės skyriaus vedėja nurodė, kad šiame ikiteisminiame tyrime civilinio ieškinio nereikš, nes išsiuntė pretenziją dėl turtinės žalos, patirtos suteikiant gydymo paslaugas nukentėjusiesiems M. G. ir B. G. (iš viso 1 767,90 Eur), atlyginimo draudimo bendrovei (b. t. 1, b. l. 170).

24.       Byloje taip pat nustatyta, kad nukentėjusiajam M. G. buvo išaiškinta teisė pareikšti civilinį ieškinį nagrinėjamoje byloje (b. t. 1, b. l. 115–116), tačiau jis šia jam įstatymo suteikta teise nepasinaudojo. Atsakydamas į klausimus dėl ketinimo pareikšti civilinį ieškinį, ikiteisminio tyrimo metu nukentėjusysis nurodė minėtas aplinkybes dėl draudimo bendrovės jam atlygintos žalos ir ketinimo ateityje pateikti šiai draudimo bendrovei kitus dokumentus, būtinus siekiant gauti jo patirtos turtinės žalos atlyginimą (b. t. 1, b. l. 119–121). Taigi kaltinamoji atitinka BK 40 straipsnio 2 dalies 3 punkte įtvirtintą šio teisės instituto taikymo sąlygą.

25.       Remiantis bylos duomenimis, kaltinamoji yra traukiama baudžiamojon atsakomybėn pirmą kartą (b. t. 2, b. l. 11–12), administracine tvarka per pastaruosius penkerius metus bausta tik vieną kartą (2022 m. spalio 25 d. už 2022 m. rugpjūčio 4 d. įvykdytą administracinį nusižengimą), padarytas administracinis nusižengimas nėra šiurkštus, bauda sumokėta įstatymo nustatytais terminais (b. t. 2, b. l. 9), R. K.-G. dirba (duomenys neskelbtini) (b. t. 2, b. l. 41), įmonės administracijos charakterizuojama teigiamai, VšĮ Respublikinėje Vilniaus psichiatrijos ligoninėje ir VšĮ Vilniaus miesto psichikos sveikatos centre nesigydė, į Respublikinio priklausomybės ligų centro Vilniaus filialą per penkerių metų laikotarpį nesikreipė, į VšĮ Vilniaus rajono centrinės poliklinikos psichikos sveikatos centro priklausomybės ligų sąrašus neįrašyta. Šios byloje nustatytos aplinkybės leidžia pagrįstai manyti, kad kaltinamajai nėra būdingas priešingas teisei elgesys, nusikalstamą veiką ji padarė dėl neatsargumo ir šis nusikaltimas yra atsitiktinio pobūdžio. Esant šioms aplinkybėms, teismas daro išvadą, kad nagrinėjamu atveju yra pagrindas manyti, jog ateityje R. K.-G. laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų. Taigi kaltinamoji atitinka BK 40 straipsnio 2 dalyje nustatytas atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą sąlygas.  

26.       Pagal BK 40 straipsnio 3 dalį laiduotoju gali būti kaltininko tėvai, artimieji giminaičiai ar kiti teismo pasitikėjimo verti asmenys. Teismų praktikoje išaiškinta, kad laiduotojais gali būti paskirti tik verti teismo pasitikėjimo asmenys, turintys autoritetą kaltinamajam ir galintys daryti jam teigiamą įtaką. Pripažįstant asmenį turinčiu pasitikėjimą ir galinčiu būti laiduotoju, turėtų būti atsižvelgiama į asmenines laiduotojo savybes ar veiklos pobūdį ir galimybę daryti teigiamą įtaką kaltininkui, jo charakteristiką bei kitus duomenis, pvz., argumentus, kuriais grindžiamas laidavimo prašymas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-221-693/2017, Nr. 2K-134-1073/2018), taip pat nustatoma, ar jis nebuvo teistas arba baustas administracine tvarka, ar teistumai yra išnykę ar panaikinti ir pan. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-145-895/2018), atsižvelgiama į laiduotojo požiūrį į kaltininko padarytą veiką, jos pavojingumą, jo nurodytą būsimos teigiamos įtakos pobūdį atleidžiamam nuo baudžiamosios atsakomybės asmeniui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-186-942/2018).

27.       Laiduotoju siekiantis būti A. G. teisme paaiškino, kad jų santykiai su kaltinamąja yra puikūs, ji klausosi jo nuomonės, iš karto po įvykio paskambino, pranešė kas įvyko. Pasak A. G., jis jau pradėjo daryti teigiamą įtaką kaltinamajai dėl padarytos veikos − pradėjo kalbėti apie automatinę pavarų dėžę, aiškinosi, kodėl taip atsitiko, kodėl automobilis pradėjo riedėti ir pan. Pažymėjo, kad jie yra vedę septynerius metus, jis palaiko žmoną, teikia jai pagalbą, ji labai pergyvena dėl įvykio. Vairuoja transporto priemones apie trylika−keturiolika metų, domisi automobiliais, vairuoja tris mašinas, turi patirties vairuojant automobilius tiek su mechanine, tiek su automatine pavarų dėže. A. G. prašė teismo neskirti užstato, nes šeima, nors ir pradėjo taupyti pinigus tam atvejui, jeigu reikėtų sumokėti kažkokią pinigų sumą, visgi turi finansinių įsipareigojimų, šeimos pajamos nėra labai didelės.

28.       Vertindamas laiduotoją charakterizuojančius duomenis, teismas atkreipia dėmesį į tai, kad A. G. anksčiau neteistas (b. t. 2, b. l. 44). Pateiktoje (duomenys neskelbtini) charakteristikoje apibūdinamas tik teigiamai, nurodant, kad į šią bendrovę buvo pakviestas iš kitos bendrovės, kaip išmanantis savo darbą, eina technikos inžinieriaus pareigas. Charakteristikoje pažymima, kad A. G. yra sąžiningas, kompetentingas, vertingas darbuotojas, surandantis bendrą kalbą su kolegomis ir viršininkais, nekonfliktiškas, santūrus, turintis teisingumo jausmą, išsiskiriantis punktualumu, atsakingumu, gebėjimu laiku ir kokybiškai atlikti jam pavestas užduotis, suteikti asmenims reikiamą pagalbą (b. t. 2, b. l. 43). 

29.       Įvertinus R. K.-G. ir A. G. teisme duotus paaiškinimus, teismui nekyla abejonių, kad juos sieja šilti, nuoširdūs, tarpusavio pasitikėjimu grįsti santykiai. Pora gyvena santuokoje jau septynerius metus, augina (duomenys neskelbtini) metų dukrą (b. t. 2, b. l. 48). Kaltinamosios nurodytas aplinkybes apie tai, kad sutuoktinio nuomonė jai yra labai svarbi, kad visas problemas jie sprendžia kartu ir A. G. daro kaltinamajai teigiamą įtaką, iš esmės patvirtina tai, kad iš karto po įvykio kaltinamoji paskambino A. G., kuris nedelsiant atvažiavo, stengėsi suteikti pagalbą nukentėjusiesiems (parvežė iš ligoninės nukentėjusįjį), palaikyti pačią R. K.-G., maksimaliai pašalinti kilusius padarinius (sutvarkė sugadintus vartus, kad jie galėtų užsidaryti ir kt.). Tai, kad iš karto po įvykio, A. G. buvo šalia kaltinamosios patvirtina byloje esantys duomenys, gauti peržiūrėjus policijos pareigūnų kūno kameromis darytus vaizdo įrašus (b. t. 1, b. l. 151–153). Šios byloje nustatytos aplinkybės rodo A. G. požiūrį į sutuoktinės įvykdytą nusikalstamą veiką ir, vertinant jas kartu su kitais pirmiau aptartais jį charakterizuojančiais duomenimis, leidžia daryti pagrįstą išvadą, kad A. G. yra vertas teismo pasitikėjimo.

30.       Teisiamojo posėdžio metu, nesutikdamas su pateiktu prašymu dėl kaltinamosios atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybėn pagal laidavimą, prokuroras nurodė, kad R. K.-G. atitinka BK 40 straipsnio 2 dalyje nustatytas atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą sąlygas, tačiau kartu akcentavo A. G. baustumus, tarp jų ir galiojančią administracinę nuobaudą, paskirtą už nustatyto greičio viršijimą. Anot prokuroro, tai, kad visos nuobaudos A. G. buvo paskirtos už KET reikalavimų pažeidimą verčia abejoti, ar jis galėtų daryti kaltinamajai teigiamą įtaką ir būti pripažintas teismo tinkamu laiduotoju. Su pastaraisiais teiginiais negalima sutikti.

31.       Pažymėtina, kad teismų praktikoje pasisakyta, kad laiduotojo administracinis baustumas nėra absoliuti aplinkybė, paneigianti BK 40 straipsnio taikymo galimybes, – kiekvienu atveju vertintina padarytų administracinių nusižengimų esmė, laiduotojo asmenybė, jo daroma teigiama įtaka kaltininkui, kitų sprendžiamam klausimui reikšmės turinčių byloje surinktų duomenų visuma (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-96-628/2019). Nagrinėjamu atveju, vertindamas duomenis apie A. G. patraukimą administracinėn atsakomybėn, teismas atsižvelgia į tai, kad šiuo metu jis turi tik vieną galiojančią nuobaudą, baudą sumokėjo įstatymo nustatytais terminais. Prokuroras pagrįstai nurodė, kad per pastaruosius penkerius metus A. G. buvo iš viso baustas administracine tvarka tris kartus – 2020 m. birželio 4 d., 2021 m. rugsėjo 7 d., 2023 m. sausio 25 d. Tačiau teismas atkreipia dėmesį į tai, kad tarp A. G. įvykdytų administracinių nusižengimų praeidavo pakankamai ilgi laiko tarpai, visais atvejais baudos būdavo skiriamos surašant administracinius nurodymus, baudas A. G. sumokėdavo įstatymo nustatytais terminais, paskutinis administracinis nusižengimas padarytas 2023 m. sausio 24 d., duomenų apie kitus jo galbūt vėliau įvykdytus administracinius nusižengimus, teismas neturi. Teismas taip pat pažymi, kad 2021 m. rugsėjo 7 d. A. G. buvo nubaustas už tai, kad, vairuodamas transporto priemonę sustojo ir stovėjo keli ženklo „Stovėti draudžiama“ galiojimo zonoje, o tokio pobūdžio administraciniai nusižengimai pagal susiklosčiusią teismų praktiką nelaikytini šiurkščiais (b. t. 2, b. l. 46–47). Įvertinus šiuos duomenis kartu su kitais pirmiau išsamiai aptartais A. G. charakterizuojančiais duomenimis, konstatuotina, kad jie nepaneigia šiame procesiniame sprendime teismo padarytų išvadų dėl A. G. galimybės daryti teigiamą įtaką kaltinamajai pagrįstumo, taip pat, remiantis jais, laiduotojo negalima apibūdinti kaip asmens, linkusio pažeidinėti įstatymo reikalavimus, kuris negali būti vertas teismo pasitikėjimo.

32.       Atsižvelgiant į pirmiau nurodytas aplinkybes, konstatuotina, kad yra visi baudžiamajame įstatyme nustatyti pagrindai atleisti R. K.-G. nuo baudžiamosios atsakomybės, perduodant ją A. G. atsakomybei pagal laidavimą, nustatant vienerių metų laidavimo terminą. Įvertinus padarytos nusikalstamos veikos pobūdį, jos padarymo aplinkybes, kaltinamosios asmenybę, taip pat laiduotojo prisiimtą atsakomybę, jų tarpusavio ryšį, laidavimas skirtinas be užstato.

V.                      Baudžiamojo poveikio priemonės skyrimo pagrindai ir motyvai

33.       BK 67 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad baudžiamojo poveikio priemonės turi padėti įgyvendinti bausmės paskirtį. Pagal BK 67 straipsnio 2 dalį, pilnamečiam asmeniui, atleistam nuo baudžiamosios atsakomybės šio kodekso VI skyriuje numatytais pagrindais arba atleistam nuo bausmės šio kodekso X skyriuje numatytais pagrindais, arba lygtinai paleistam iš laisvės atėmimo vietų įstaigos, gali būti skiriamos įstatyme nustatytos baudžiamojo poveikio priemonės.

34.       Teismų praktikoje pasisakyta, kad teismas kiekvienoje byloje sprendžia individualiai, ar atleidžiamam nuo baudžiamosios atsakomybės asmeniui skirtinos baudžiamojo poveikio priemonės, kelias ir kokias iš jų tikslinga parinkti. Sprendžiant dėl baudžiamojo poveikio priemonių parinkimo, atsižvelgiama į padarytos nusikalstamos veikos pobūdį, atsiradusius padarinius, kaltininko asmenybę ir kitas svarbias aplinkybes, apibūdinančias padarytą nusikalstamą veiką bei kaltininko elgesį. Nagrinėjamoje byloje kaltinamoji įvykdė nusikaltimą transporto eismo saugumui, naudodamasi jai suteikta specialia teise.

35.       Vadovaudamasis BK 68 straipsniu, teismas gali uždrausti asmeniui naudotis specialiomis teisėmis, tarp jų – teise vairuoti transporto priemones, tais atvejais, kai naudodamasis šiomis teisėmis jis padarė nusikalstamą veiką. Šiame straipsnyje nustatytos baudžiamojo poveikio priemonės skyrimas neformuluojamas kaip imperatyvus, tačiau jo paskirtis ir taikymo sąlygos suponuoja pareigą teismams visais atvejais, kai padaromas BK 281 straipsnyje nustatytas nusikaltimas, svarstyti uždraudimo naudotis specialia teise skyrimo klausimą. Spręsdami dėl uždraudimo naudotis specialia teise taikymo, teismas turi įvertinti tas bylos aplinkybes, kurios yra reikšmingos skiriant bausmę, taip pat atsižvelgti į prevencinį šios baudžiamojo poveikio priemonės tikslą – užkirsti kelią kaltininkui toliau pažeidinėti KET ir sukelti nusikalstamus padarinius. Pagal suformuotą teismų praktiką, uždraudimas naudotis specialia teise paprastai skiriamas nustačius, kad kaltininkas sistemingai ir šiurkščiai pažeidinėja KET, BK 281 straipsnyje nustatytą nusikaltimą padarė šiurkščiai, sąmoningai pažeisdamas KET ar būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-219/2011, 2K-20/2011, 2K-85/2010 ir kt.).

36.       Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad kaltinamoji sukėlė eismo įvykį supainiojusi automobilio stabdžio ir akseleratoriaus pedalus, nusikaltimo padarymo metu buvo blaivi, veika buvo įvykdyta dėl nusikalstamo nerūpestingumo, R. K.-G. savo kaltę visiškai pripažino, nuoširdžiai gailėjosi, anksčiau neteista, per pastaruosius penkerius metus administracine tvarka už nešiurkštaus KET pažeidimo padarymą bausta tik vieną kartą, dirbanti. Teismas, įvertinęs šių aplinkybių visumą, kaltinamosios asmenybę, konstatuoja, kad šiuo atveju nėra pagrindo skirti jai vieną iš griežčiausių baudžiamojo poveikio priemonių – draudimą naudotis teise vairuoti transporto priemones. Pažymėtina, kad šios baudžiamojo poveikio priemonės, prašydamas pripažinti kaltinamąją kalta ir skirti jai bausmę, neprašė skirti ir valstybinį kaltinimą byloje palaikęs prokuroras.

37.       Vis tik, įvertinęs tai, kad dėl R. K.-G. padarytų KET pažeidimų nukentėjo du asmenys, tarp jų ir mažametis vaikas, o sunkesnių padarinių buvo išvengta tik atsitiktinumo dėka, teismas daro išvadą, kad nagrinėjamu atveju kaltinamajai tikslinga skirti BK 67 straipsnio 2 dalies 6 punkte nustatytą baudžiamojo poveikio priemonę – 10 MGL, t. y. 500 Eur, įmoką į nukentėjusių nuo nusikaltimų asmenų fondą, kurią kaltinamoji įpareigotina sumokėti per tris mėnesius nuo šio nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

VI.                      Kiti klausimai

38.       Daiktas, turintis reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir baudžiamajai bylai nagrinėti – kompaktinis diskas, su jame įrašytais garso ir vaizdo įrašais, įsiteisėjus teismo nuosprendžiui, paliktinas saugoti baudžiamojoje byloje (BPK 94 straipsnio 1 dalies 3 punktas).

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297–298, 301–302 straipsniais, 303 straipsnio 1, 4 dalimis, 304–305, 307–308 straipsniais,

nusprendžia:

R. K.-G., asmens kodas (duomenys neskelbtini) padariusią nusikalstamą veiką, nustatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281 straipsnio 1 dalyje, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 40 straipsniu, atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, perduodant ją laiduotojo A. G., asmens kodas (duomenys neskelbtini) atsakomybei be užstato, nustatant 1 (vienerių) metų laidavimo terminą, ir baudžiamąją bylą nutraukti.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 67 straipsnio 2 dalies 6 punktu, 71 straipsniu, paskirti R. K.-G. baudžiamojo poveikio priemonę – 10 MGL, t. y. 500 (penkių šimtų) Eur, įmoką į nukentėjusių nuo nusikaltimų asmenų fondą, nustatant, kad ji turi būti sumokėta per 3 (tris) mėnesius nuo šio nuosprendžio įsiteisėjimo dienos. Įmoka į nukentėjusių nuo nusikaltimų asmenų fondą turi būti sumokėta į Lietuvos Respublikos Teisingumo ministerijos (įmonės kodas 188604955) Nukentėjusių nuo nusikaltimų asmenų fondo sąskaitą Nr. LT88 4010 0510 0467 0332, esančią Luminor Bankas, mokėjimo paskirtyje nurodant vardą, pavardę, asmens kodą (asmens, kuriam buvo paskirta baudžiamojo poveikio priemonė).

Daiktą, turintį reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir baudžiamajai bylai nagrinėti – kompaktinį diską, su jame esančiais garso ir vaizdo įrašais, įsiteisėjus teismo nuosprendžiui, palikti saugoti baudžiamojoje byloje.

Nuosprendis per dvidešimt dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmus.

Išaiškinti R. K.-G. kad:

1.        jeigu laidavimo metu ji padarys naują baudžiamąjį nusižengimą ar neatsargų nusikaltimą, sprendimas dėl atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės gali būti panaikintas ir tokiu atveju bus sprendžiama dėl jos baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas nusikalstamas veikas;

2.        jeigu laidavimo metu ji padarys naują tyčinį nusikaltimą, sprendimas atleisti ją nuo baudžiamosios atsakomybės nustos galioti ir bus sprendžiama dėl jos baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas nusikalstamas veikas;

3.        asmuo, kuris vengia įvykdyti jam paskirtą baudžiamojo poveikio priemonę (išskyrus turto konfiskavimą), atsako pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 243 straipsnį.

Išaiškinti A. G., kad jis, būdamas laiduotojas, turi teisę atsisakyti nuo laidavimo. Tokiu atveju, atsižvelgus į laidavimo atsisakymo priežastis, bus sprendžiama dėl asmens baudžiamosios atsakomybės už padarytas nusikalstamas veikas, kito laiduotojo paskyrimo ar asmens atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės.

Teisėja        Liudmila Larionova