Procesinio sprendimo kategorijos: 2.6.39.2.6.1;
3.1.7.6; 3.2.6.1; 2.6.10.5.2.2; 2.6.10.5.2.4
(S)
VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMAS
S P R E N D I M A S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2023 m. birželio 23 d.
Vilnius
Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Marina Vladimircevienė,
sekretoriaujant Neringai Pratapaitei,
dalyvaujant ieškovės užsienio bendrovės ,,If P&C Insurance“, Lietuvoje vykdančios veiklą per ,,If P&C Insurance AS“ filialą atstovei advokatei Jurgitai Mikalauskienei,
žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės užsienio bendrovės ,,If P&C Insurance“, Lietuvoje vykdančios veiklą per ,,If P&C Insurance AS“ filialą ieškinį atsakovams uždarajai akcinei bendrovei ,,(duomenys neskelbtini)“ ir D. T. dėl draudimo išmokos regreso tvarka priteisimo.
Teismas
n u s t a t ė:
I. Bylos esmė
1. Byloje tarp ieškovės užsienio bendrovės ,,If P&C Insurance“, Lietuvoje vykdančios veiklą per ,,If P&C Insurace AS“ filialą (toliau – ,,If P&C Insurance AS“) ir atsakovų uždarosios akcinės bendrovės (toliau – UAB) ,,(duomenys neskelbtini)“ bei D. T. kilo ginčas dėl draudimo išmokos regreso tvarka priteisimo.
II. Šalių nurodytos aplinkybės ir argumentai
4. ieškovė ,,If P&C Insurance AS“ kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydama priteisti solidariai iš atsakovų UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir D. T. 4730,97 Eur žalos atlyginimą, 5 proc. dydžio metinių procesinių palūkanų už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, bei bylinėjimosi išlaidas.
5. Nurodė, kad 2022 m. birželio 6 d. ieškovė ir atsakovė UAB „(duomenys neskelbtini)“ sudarė transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo sutartį Nr. 05/3102206. Šia draudimo sutartimi laikotarpiui nuo 2022 m. birželio 6 d. iki 2023 m. birželio 5 d. buvo apdrausta transporto priemonės Volvo, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), valdytojo civilinė atsakomybė. 2022 m. birželio 22 d. apie 00.04 kelyje (duomenys neskelbtini) ties (duomenys neskelbtini) kaimu, atsakovas D. T., vairuodamas automobilį Volvo, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), įvažiavo į pagrindinė į kelią, nepraleidęs juo važiuojančio automobilio Skoda Roomster, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) ir su juo susidūrė. Eismo įvykio metu buvo apgadinti abu automobiliai bei sužalotas automobilio Skoda Roomster vairuotojas G. S.. Eismo įvykio kaltininku policija pripažino atsakovą D. T.. Policijos pažymoje nurodyta, kad D. T. iš eismo įvykio vietos pasišalino, taip pat kad jis eismo įvykio metu buvo neblaivus. 2023 m. sausio 16 d. nutartimi Vilniaus regiono apylinkės teismas atmetė D. T. skundą dėl panaikinimo Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus 2022 m. spalio 24 d. nutarimo, kuriuo D. T. buvo nubaustas už eismo įvykio sukėlimą ir pasišalinimą iš eismo įvykio vietos.
6. Kaip nurodoma, eismo įvykio metu automobilio Volvo vairuotojas atsakovas D. T. buvo neblaivus ir iš įvykio vietos pasišalino, todėl pagal Transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymo 22 straipsnio 1 dalies 1 ir 4 punktus, ieškovė, išmokėjusi draudimo išmoką nukentėjusiam trečiajam asmeniui, įgijo regreso (atgręžtinio reikalavimo) teisę į apdraustąjį, t. y. atsakovę UAB „(duomenys neskelbtini)“ kaip transporto priemonės valdytoją, davusią naudotis automobiliu įmonės darbuotojui D. T., kuris įvykį sukėlė ne darbo metu, ir atsakovą D. T. kaip žalą padariusį asmenį. Automobilio Skoda Roomster savininkė L. V. kreipėsi į ieškovę dėl žalos atlyginimo. UAB „Smart claims“ ekspertas apskaičiavo, kad automobilio Skoda Roomster rinkos vertė įvykio dieną buvo 4690,00 Eur. Automobilio Skoda Roomster likutinė vertė, remiantis jo liekanų pardavimo aukcione ataskaita, yra 778 Eur. Automobiliui Skoda Roomster padaryta žala yra lygi skirtumui tarp jo rinkos vertės ir liekanų rinkos vertės, ir sudaro 3912 Eur (4690 Eur – 778 Eur). Ieškovės teigimu, automobilio Skoda Roomster remontas ekonomiškai netikslingas, kadangi automobilio remonto kaina sudarytų 6250,04 Eur ir viršytų automobilio rinkos ir likutinės verčių skirtumą. Automobilio Skoda Roomster savininkė pateikė ieškovei dokumentus, patvirtinančius, jog ji patyrė 100 Eur išlaidas automobilio transportavimui iš įvykio vietos. Automobilio Skoda Roomster savininkės patirtą žalą ieškovė atlygino pilnai, 2022 m. rugsėjo 12 d. išmokėdama 4012 Eur draudimo išmoką. Įvykio metu buvo sužalotas automobilio Skoda Roomster vairuotojas G. S.. Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Vilniaus skyrius pateikė ieškovei pretenziją dėl G. S. išmokėtos 718,97 Eur ligos išmokos atlyginimo. Ieškovė pateiktą pretenziją patenkino pilna apimtimi, 2022 m. lapkričio 17 d. išmokėdama 718,97 Eur draudimo išmoką. Iš viso dėl šio įvykio ieškovė išmokėjo 4730,97 Eur (4012 Eur + 718,97 Eur) draudimo išmokų.
7. Teisme gautas atsakovės UAB „(duomenys neskelbtini)“ atsiliepimas į ieškinį, kuriame prašoma netenkinti ieškovės ieškinio dalies atsakovės UAB „(duomenys neskelbtini)“ atžvilgiu, nepripažįstant UAB „(duomenys neskelbtini)“ solidariąja atsakove. Taip pat prašo priteisti patirtas bylinėjimosi išlaidas.
8. Nurodė, kad D. T. vairuodamas nedarbo metu atsakovei UAB „(duomenys neskelbtini)“ priklausantį automobilį Volvo, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) sukėlė autoįvykį būdamas neblaivus, ko pasekmė nepataisomai sugadintas automobilis Skoda Roomster, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) D. T. įmonės automobilį vairavo ne darbo metu ir ne darbo reikalais. Šie faktai nustatyti baudžiamosios bylos nuosprendyje. Kaip nurodė atsakovė UAB ,,(duomenys neskelbtini)“, pagal Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 182 straipsnio 3 punktą nereikia įrodinėti asmens nusikalstamų veiksmų pasekmių, nustatytų įsiteisėjusių teismo nuosprendžiu baudžiamojoje byloje (prejudiciniai faktai).
9. Teisme gautas atsakovo D. T. atsiliepimas, kuriame jis ieškinį pripažįsta, yra visi pagrindai tenkinti ieškovės reikalavimus jo atžvilgiu ir prašo paskirstyti žalos atlyginimą vieneriems metams.
10. Ieškovės atstovė teismo posėdžio metu iš esmės palaikė ieškovės procesiniuose dokumentuose pateiktus argumentus ir prašė ieškovės ieškinį tenkinti pilna apimtimi.
11. Atsakovai UAB ,, (duomenys neskelbtini)“ ir D. T. teismo posėdyje nedalyvavo, apie posėdį pranešta tinkamai. Neatvykimo į teismo posėdį priežastys teismui nėra žinomos.
12. Byla išnagrinėta atsakovams UAB ,,(duomenys neskelbtini)“ ir D. T. nedalyvaujant (CPK 247 straipsnio 2 dalis).
Teismas
konstatuoja:
Ieškinys tenkintinas visiškai
III. Teismo nustatytos reikšmingos ginčui išspręsti faktinės aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
13. Iš bylos medžiagos nustatyta, kad 2022 m. birželio 6 d. ieškovė ir UAB „(duomenys neskelbtini)“ sudarė transporto priemonės VOLVO, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), Įprastinę transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo sutartį Nr. 05/3102206 laikotarpiui nuo 2022 m. birželio 6 d. iki 2023 m. birželio 5 d.
14. Iš 2022 m. rugpjūčio 23 d. Vilniaus apskrities VPK Trakų rajono komisariato eismo įvykio informacijos matyti, kad 2022 m. birželio 22 d. 00.04 val. Kelyje (duomenys neskelbtini), 19,6 km ties (duomenys neskelbtini) k. iš šalutinio kelio automobilis VOLVO V50 (vairuojamas D. T.) įvažiavo į pagrindinį kelią, nepraleidęs pagrindiniu keliu važiuojančio automobilio SKODA ROOMSTER (vairuojamo G. S.) ir su juo susidūrė, ko pasekoje buvo apgadinti abu automobiliai, bei sužalotas SKODA ROOMSTER vairuotojas G. S.. Įvykio kaltininkas atsakovas D. T., kuris eismo įvykio metu buvo neblaivus ir po eismo įvykio pasišalino iš eismo įvykio vietos. Byloje yra pateiktos apgadinto automobilio SKODA ROOMSTER, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) nuotraukos.
15. 2022 m. spalio 24 d. Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus vyresniojo tyrėjo T. D. nutarimu Nr. 10-ANR_N-23360-2022 atsakovas D. T. nubaustas už administracinius nusižengimus, numatytus Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 417 straipsnio 7 dalyje ir 426 straipsnio 2 dalyje, t. y. už tai, kad jis 2022 m. birželio 22 d. 00.04 val. magistraliniame kelyje Vilnius – Prienai – Marijampolė, (duomenys neskelbtini) km., vairuodamas automobilį iš šalutinio kelio, įvažiavo į pagrindinį kelią, nepraleidęs pagrindiniu keliu važiuojančio automobilio ir su juo susidūrė, po eismo įvykio buvo apgadinti abu automobiliai, nesutaręs su apgadinto automobilio savininku dėl eismo įvykio aplinkybių, nepranešęs policijai, iš eismo įvykio vietos, su kuriuo yra susijęs, pasišalino, pažeisdamas Kelių eismo taisykles. Nutarimu pareiškėjui paskirta galutinė subendrinta 1 400 Eur dydžio bauda.
16. Vilniaus regiono apylinkės teismas 2023-01-16 nutartimi atmetė D. T. skundą dėl panaikinimo Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus 2022-10-24 nutarimo, kuriuo D. T. buvo nubaustas už eismo įvykio sukėlimą ir pasišalinimą iš eismo įvykio vietos.
17. Automobilio SKODA ROOMSTER savininkė L. V. kreipėsi į ieškovę dėl žalos atlyginimo. UAB „Smart claims“ ekspertas apskaičiavo, kad automobilio SKODA ROOMSTER rinkos vertė įvykio dieną buvo 4690,00 Eur. Automobilio SKODA ROOMSTER likutinė vertė, remiantis jo liekanų pardavimo aukcione ataskaita, yra 778,00 Eur. Automobiliui Skoda Roomster padaryta žala yra lygi skirtumui tarp jo rinkos vertės ir liekanų rinkos vertės, ir sudaro 3912,00 Eur (4690,00 – 778,00). Automobilio SKODA ROOMSTER savininkė taip pat pateikė ieškovei dokumentus, patvirtinančius, jog ji patyrė 100,00 Eur išlaidas automobilio transportavimui iš įvykio vietos. Automobilio Skoda Roomster savininkės patirtą žalą ieškovė atlygino pilnai, 2022-09-12 išmokėdama 4012,00 Eur draudimo išmoką. Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Vilniaus skyrius pateikė ieškovei pretenziją dėl SKODA ROOMSTER vairuotojui G. S. išmokėtos 718,97 Eur ligos išmokos atlyginimo. Ieškovė pateiktą pretenziją patenkino pilna apimtimi, 2022-11-17 išmokėdama 718,97 Eur draudimo išmoką. Iš viso dėl šio įvykio ieškovė išmokėjo 4730,97 Eur (4012,00 Eur + 718,97 Eur ) draudimo išmokų.
18. Kaip matyti, atsakovams reiškiamas reikalavimas dėl ieškovės išmokėtų nukentėjusiems asmenims išmokų grąžinimo. Ieškinys kildinamas iš įstatymų nustatytos pareigos atsakingam už žalos padarymą asmeniui bei didesnio pavojaus šaltinio valdytojo pareigos atlyginti žalą.
19. Civilinė atsakomybė – tai turtinė prievolė, kurios viena šalis turi teisę reikalauti atlyginti nuostolius (žalą), o kita šalis privalo atlyginti padarytus nuostolius (žalą) (CK 6.245 straipsnio 1 dalis). Civilinė atsakomybė atsiranda neįvykdžius įstatymuose ar sutartyje nustatytos pareigos (neteisėtas neveikimas) arba atlikus veiksmus, kuriuos įstatymai ar sutartis draudžia atlikti (neteisėtas veikimas), arba pažeidus bendro pobūdžio pareigą elgtis atidžiai ir rūpestingai (CK 6.246 straipsnio 1 dalis). Civilinei atsakomybei kilti turi būti nustatytos visos būtinos sąlygos civilinei atsakomybei kilti – neteisėti veiksmai, kaltė, priežastinis ryšys tarp neteisėtų veiksmų ir žalos bei žala, iš kurių kaltė yra preziumuojama, o griežtosios atsakomybės atvejais (jų tarpe už didesnio pavojaus šaltinio padarytą žalą) atsakomybė kyla be kaltės (CK 6.246–6.249, 6.270 straipsniai). Nesant bent vienos iš išvardintų būtinųjų sąlygų, civilinė atsakomybė turtinės žalos atlyginimo forma negali būti taikoma.
20. Padarytą asmeniui ar turtui žalą turi atlyginti ją padaręs ar už ją atsakingas asmuo, išskyrus įstatymų nustatytus atvejus (CK 6.245 straipsnio 4 dalis, 6.263 straipsniai). Asmuo, kurio veikla susijusi su didesniu pavojumi aplinkiniams (šiuo atveju transporto priemonių naudojimas), privalo atlyginti didesnio pavojaus šaltinio padarytą žalą, jeigu neįrodo, kad žala atsirado dėl nenugalimos jėgos arba nukentėjusio asmens tyčios ar didelio neatsargumo (CK 6.270 straipsnio 1 dalis). Atsakingu už žalos padarymą asmeniu laikomas padidinto pavojaus šaltinio valdytojas, tai yra asmuo, valdantis šį šaltinį nuosavybės teise ar kitokiu teisėtu pagrindu (CK 6.270 straipsnio 2 dalis). Pažymėtina, kad be kaltės atsako tiek teisėtas, tiek neteisėtas transporto priemonės valdytojas.
21. Įstatymų ar sutarties numatytais atvejais civilinė atsakomybė gali būti draudžiama, sudarant civilinės atsakomybės draudimo sutartį (CK 6.254 straipsnio 1 dalis, 6.988 straipsnio 3 dalis). Išmokėjusiam draudimo išmoką draudikui pereina teisė reikalauti išmokėtų sumų iš atsakingo už padarytą žalą asmens ir ši teisė įgyvendinama laikantis taisyklių, kurios nustato draudėjo (naudos gavėjo) ir už žalą atsakingo asmens santykius (CK 6.1015 straipsnio 1, 2 dalys).
22. Transporto priemonių valdytojų ir savininkų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo sutartimi yra apsidraudžiama nuo didesnio pavojaus šaltinio – transporto priemonės – žalos padarymo autoavarijos metu ir iš to kylančios nuostolių dėl civilinės atsakomybės taikymo rizikos, o draudimo objektu yra transporto priemonių savininkų ir valdytojų civilinė atsakomybė už autoavarijos metu padarytą žalą. Civilinės atsakomybės draudimo tikslas suponuoja, jog draudikas, kuris sumokėjo draudimo išmoką nukentėjusiam asmeniui, neturi teisės reikalauti regreso būdu iš draudėjo ar apdraustojo asmens nukentėjusiam asmeniui draudiko sumokėtos sumos. Tokia draudiko teisė gali atsirasti tik išimtiniais atvejais.
23. Išimtys, kada sumokėjęs draudimo išmoką draudikas turi teisę reikalauti, kad sumokėtą dėl padarytos žalos sumą grąžintų atsakingas už žalos padarymą asmuo, nurodytos transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo sistemos funkcionavimo teisinius pagrindus bei principus nustatančiame Lietuvos Respublikos transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatyme (toliau – TPVCAPDĮ) ir tokių išimčių sąrašas yra baigtinis. Viena iš išimčių – išmokėjęs draudimo išmoką nukentėjusiajam eismo įvykio metu asmeniui draudikas turi teisę reikalauti, jog sumokėtas dėl padarytos žalos sumas grąžintų atsakingas už žalos padarymą asmuo, jeigu jis vairavo transporto priemonę neblaivus, apsvaigęs nuo vaistų, narkotinių ar kitų svaigiųjų medžiagų, taip pat kai vartojo alkoholį ar kitas svaigiąsias medžiagas po eismo įvykio iki jo aplinkybių nustatymo arba vengė blaivumo ar apsvaigimo patikrinimo. Kita išimtis – jei atsakingas už žalos padarymą asmuo pasišalino iš įvykio vietos (TPVCAPDĮ 22 straipsnio 1 dalies 1, 4 punktai, Eismo įvykio metu padarytos žalos administravimo ir draudimo išmokos mokėjimo taisyklės (toliau – Taisyklės) 59.1, 59.4 punktai).
24. Byloje nėra ginčo, kad 2022 m. birželio 22 d. ginčo eismo įvykio metu transporto priemonės VOLVO V50, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) (toliau – ginčo automobilis), kuria buvo padaryta žala, savininke buvo atsakovė UAB „(duomenys neskelbtini)“, o ginčo eismo įvykį sukėlė ginčo automobilį vairavęs jos darbuotojas/įmonės direktorius – atsakovas D. T., kuris buvo neblaivus ir pasišalino iš įvykio vietos. Atsakovei UAB „(duomenys neskelbtini)“ priklausantis ginčo automobilis buvo apdraustas ieškovės draudimo bendrovėje transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo sutartimi, todėl draudikė (ieškovė) nukentėjusiam asmeniui privalėjo atlyginti žalą. Byloje nekilo ginčas dėl padarytos žalos ir išmokėtos draudimo išmokos dydžio pagrįstumo. Esminis šios bylos ginčas yra kilo dėl atsakovės UAB „(duomenys neskelbtini)“ atsakomybės.
25. Kadangi ginčo eismo įvykis įvyko dėl atsakovo D. T. neteisėtų veiksmų – Kelių eismo taisyklių pažeidimo ir dėl tų veiksmų atsirado žala, tai konstatuojama, jog yra visos sąlygos atsakovo D. T. civilinei atsakomybei atsirasti – neteisėti veiksmai, žala, priežastinis ryšys tarp neteisėtų veiksmų ir nuostolių (CK 6.245–6.249, 6.263, 6.270 straipsniai, CPK 177, 178, 185 straipsniai).
26. Nagrinėjamu atveju neblaivaus ir iš įvykio vietos pasišalinusio atsakovo D. T. padarytą ginčo eismo įvykyje žalą atlygino ieškovė, todėl ieškovės reikalavimas atsakovo D. T. atžvilgiu dėl išmokėtos draudimo išmokos grąžinimo regreso tvarka laikomas pagrįstu, įrodytu ir tenkinamas – ieškovei iš atsakovo D. T. priteisiama 4730,97 Eur išmokėta draudimo išmoka.
27. Dėl atsakovės UAB „(duomenys neskelbtini)“ atsakomybės, tai ši atsakovė nesutinka atlyginti ieškovės reikalaujamą išmoką, nurodo, jog jos atžvilgiu atsakomybė negali būti taikoma, kadangi ji prarado galimybę valdyti didesnio pavojaus šaltinį dėl neteisėtų atsakovo D. T. veiksmų, kai šis po darbo laiko, ne darbo funkcijoms atlikti pasiėmė ginčo automobilį, todėl žalą ieškovei turi atlyginti tik neteisėtai didesnio pavojaus šaltinį užvaldęs asmuo – atsakovas D. T.. Tačiau teismas su šiais atsakovės argumentais nesutinka.
28. Civilinėje teisėje didesnio pavojaus šaltinis suprantamas kaip asmens valdomas objektas ar jo vykdoma veikla, kuri kelia didesnį nei įprasta pavojų aplinkiniams. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo jurisprudencijoje pažymėta, kad dėl tam tikro objekto ar veiklos, kaip keliančių didesnį pavojų aplinkiniams, pobūdžio sprendžiama pagal šiuos kriterijus: 1) itin didelę žalos atsiradimo riziką; 2) negalėjimą jos pašalinti atsargumo priemonėmis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. vasario 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-13/2012). Pažymėtina, kad CK nuostatose įtvirtinta bendro pobūdžio pareiga visiems asmenims elgtis atidžiai ir rūpestingai, kad savo veiksmais ar neveikimu nepažeistų kitų asmenų teisių ir teisėtų interesų ir nepadarytų žalos; už neteisėtus veiksmus ar neveikimą, inter alia pareigos elgtis atidžiai ir rūpestingai nesilaikymą, numatyti tam tikri teisiniai padariniai – civilinės atsakomybės taikymas. Didesnio pavojaus šaltinio valdymas sukelia valdytojui didesnę nei įprasta rūpestingumo ir atsakingumo pareigą dėl jo prisiimtos rizikos valdyti didesnio pavojaus šaltinį: jo valdytojas vien dėl to, kad valdo didesnio pavojaus šaltinį arba užsiima didesnio pavojaus veikla, keliančia didesnę grėsmę, privalo elgtis ypač rūpestingai ir apdairiai, laikytis teisės aktuose nustatytų ir (arba) iš protingumo principo kylančių reikalavimų, inter alia rūpintis, kad jo valdomo didesnio pavojaus šaltinio neužvaldytų kiti asmenys. Reikalaujamas didesnio rūpestingumo ir atidumo laipsnis turėtų būti toks, kad nebūtų sudaryta prielaidų žalai atsirasti. Civilinę atsakomybę už didesnio pavojaus šaltinio padarytą žalą reglamentuoja CK 6.270 straipsnis. CK 6.270 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad didesnio pavojaus šaltinio valdytojas neatsako už padarytą žalą, jeigu įrodo, kad galimybę valdyti didesnio pavojaus šaltinį jis prarado dėl neteisėtų kito asmens veiksmų. Tokiu atveju už žalą atsako ne valdytojas, o asmuo, neteisėtai užvaldęs didesnio pavojaus šaltinį. Tačiau pagal CK 6.270 straipsnio 3 dalies nuostatas, jeigu dėl valdymo netekimo yra ir valdytojo kaltės, tai jis neatleidžiamas nuo atsakomybės, o atsako solidariai su neteisėtai didesnio pavojaus šaltinį užvaldžiusiu asmeniu. Atlyginęs žalą, didesnio pavojaus šaltinio valdytojas įgyja regreso teisę reikalauti sumokėtų sumų iš neteisėtai didesnio pavojaus šaltinį užvaldžiusio asmens
29. Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotą praktiką didesnio pavojaus šaltinio valdytoju laikomas darbdavys, bet ne darbuotojas, kuris naudojasi didesnio pavojaus šaltiniu dėl darbo santykių su didesnio pavojaus šaltinio savininku (darbdaviu) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. gruodžio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-682/2006; 2007 m. gegužės 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-210/2007). Jeigu didesnio pavojaus šaltinio valdytojas yra darbdavys, tai už jo darbuotojo naudotu didesnio pavojaus šaltiniu padarytą žalą turi atsakyti darbdavys kaip didesnio pavojaus šaltinio valdytojas, bet ne kaip samdantis darbuotojus asmuo, taigi žala atlyginama pagal CK 6.270 straipsnį, bet ne pagal CK 6.264 straipsnį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. birželio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-255/2007, ir kt.).
30. Tuo pačiu atkreiptinas dėmesys, kad kasacinis teismas yra išaiškinęs, jog tuo atveju, kai darbuotojas be darbdavio leidimo valdė didesnio pavojaus šaltinį savo asmeniniais (ne darbo) tikslais, tačiau dėl galimybės užvaldyti didesnio pavojaus šaltinį yra ir darbdavio kaltės, darbdavys su darbuotoju atsako solidariai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. sausio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-79/2008).
31. Civiliniame procese abi šalys turi vienodą pareigą teikti savo reikalavimų ir atsikirtimų pagrindą sudarančius įrodymus (CPK 178 straipsnis). Įstatymas nėra įtvirtinęs sąlygų, kurioms esant tam tikri faktai gali būti nustatyti bei kurios sąlygos daro tokio fakto nustatymą neleistinu. Taigi, fakto nustatymas galimas, jeigu leistinomis įrodinėjimo priemonėmis šalis pasieks tikslą – teismo įsitikinimą, pagrįstą byloje esančių įrodymų tyrimu ir įvertinimu, kad tam tikros aplinkybės, susijusios su bylos dalyku, egzistuoja (CPK 176 straipsnio 1 dalis). Kasacinis teismas savo nutartyse yra pabrėžęs, kad teismai, vertindami šalių pateiktus įrodymus, remiasi įrodymų pakankamumo taisykle, o išvada dėl konkrečios faktinės aplinkybės egzistavimo daroma pagal vidinį teismo įsitikinimą, grindžiamą visapusišku ir objektyviu visų reikšmingų bylos aplinkybių išnagrinėjimu. Įrodymų vertinimas turi būti grindžiamas įrodymų lygybės principu, laikantis nuostatos, kad visi įrodymai turi vienokią ar kitokią įrodomąją vertę ir kad nė vieno negalima nemotyvuotai atmesti ar laikyti svaresniu, išskyrus įstatyme nurodytas išimtis. Teismas turi įvertinti ne tik kiekvieno įrodymo įrodomąją reikšmę, bet ir įrodymų visetą, ir tik iš įrodymų visumos daryti išvadas apie tam tikrų įrodinėjimo dalyku konkrečioje byloje esančių faktų buvimą ar nebuvimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. lapkričio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-495/2014; 2016 m. lapkričio 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-478-415/2016).
32. Kaip minėta, galimybė netaikyti civilinės atsakomybės didesnio pavojaus šaltinio valdytojui numatyta CK 6.270 straipsnio 3 dalyje. Didesnio pavojaus šaltinio valdytojas už padarytą žalą neatsako, jeigu įrodo, kad galimybę valdyti didesnio pavojaus šaltinį jis prarado dėl kitų asmenų neteisėtų veiksmų ir dėl valdymo praradimo nėra jo kaltės. Tokiu atveju už padarytą žalą kaip didesnio pavojaus šaltinio valdytojas atsako tik neteisėtai transporto priemonę užvaldęs asmuo. Tačiau, jeigu dėl valdymo netekimo yra ir valdytojo kaltės, tai šis ir didesnio pavojaus šaltinį neteisėtai užvaldęs asmuo atsako solidariai. Atlyginęs žalą valdytojas įgyja regreso teisę reikalauti sumokėtų sumų iš neteisėtai didesnio pavojaus šaltinį užvaldžiusio asmens (CK 6.270 straipsnio 3 dalis).Teismų praktikoje neteisėtu užvaldymu laikomas didesnio pavojaus šaltinio valdymas be valdytojo sutikimo, leidimo ar žinios (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. spalio 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-429/2012, 2013 m. lapkričio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-555/2013). Pažymėtina, kad turtas, taip pat ir transporto priemonė, gali būti užvaldytas kito asmens atvirai ar slapta, jis gali būti iš teisėto valdymo neteisėtai išgautas panaudojant fizinę jėgą, prievartą, apgaulę, taip pat teisines priemones, pavyzdžiui, sutartis.
33. Didesnio pavojaus šaltinio valdytojas turi didesnę nei įprasta rūpestingumo pareigą ir jis privalo rūpintis, kad didesnio pavojaus šaltinis būtų tinkamai saugomas. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad tuo atveju, jeigu didesnio pavojaus šaltinio valdytojas nesilaiko reikalavimo elgtis taip atidžiai ir rūpestingai, kad neprarastų galimybės valdyti didesnio pavojaus šaltinį ir juo padaryti žalos, jis bus laikomas kaltu dėl didesnio pavojaus šaltinio valdymo netekimo, kartu ir dėl žalos atsiradimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. balandžio 19 d. nutartis Nr. 2K-7-49-788/2016; 2020 m. kovo 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-59-1075/2020).
34. Nagrinėjamu atveju atsakovė apskritai neįrodinėjo, jog ėmėsi kažkokių aktyvių veiksmų, siekdama realiai apsaugoti transporto priemonę kaip didesnio pavojaus šaltinį. Įrodymų, kad ginčo automobilio atsakovė UAB „(duomenys neskelbtini)“ neteko prieš savo valią dėl neteisėtų jos pačios darbuotojo D. T. veiksmų – transporto priemonės pagrobimo ar pan., nustatytų teismo nuosprendžiu, arba duomenų apie ikiteisminį tyrimą dėl transporto priemonės neteisėto užvaldymo ar kt., byloje nėra nepateikta. Tai, kad ginčo automobilį netrukdomai galėjo pasiimti UAB „(duomenys neskelbtini)“ darbuotojas atsakovas D. T., nesudaro pagrindo konstatuoti, jog galimybę valdyti transporto priemonę automobilio savininkė UAB „(duomenys neskelbtini)“ prarado tik dėl kitų asmenų neteisėtų veiksmų, nesant jo pačios kaltės, ir jai pačiai, kaip transporto priemonės savininkei, elgiantis rūpestingai, atidžiai, sąžiningai, panaudojus jai prieinamas priemones neprarasti automobilio valdymo. Atsakovė kaip didesnio pavojaus šaltinio valdytoja turėjo pareigą rūpintis ir maksimaliai užtikrinti dėl transporto priemonės naudojimo, saugojimo ne tik darbo, bet ir ne darbo metu, tačiau to nepadarė. Bylos nagrinėjimo metu nustatyta aplinkybė, kad atsakovas D. T. netrukdomai pasiėmė ir naudojo atsakovei priklausančią transporto priemonę ne darbo metu, leidžia abejoti, ar atsakovė apskritai kontroliavo transporto priemonių naudojimo tvarką ir (ar) iš esmės pakankamai rūpinosi didesnio pavojaus šaltinio apsauga. Įrodymų, kaip ir kur ši transporto priemonė turėjo būti naudojama, laikoma, saugoma (įsakymo, materialinės atsakomybės sutarties, transporto priemonės priėmimo–perdavimo akto ar pan., atsakovė į bylą taip pat nepateikė.
35. Taigi, teismas vadovaudamasis savo vidiniu įsitikinimu, pagrįstu visapusišku, pilnutiniu ir objektyviu visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu ir įvertinęs šalių nurodytus faktus bei pateiktus įrodymus, konstatuoja, jog pagal byloje surinktus faktinius duomenis yra pagrindas daryti išvadą, jog šiuo atveju didesnio pavojaus šaltinio valdytoja atsakovė UAB „(duomenys neskelbtini)“ prarado ginčo automobilio valdymo kontrolę ir dėl savo kaltės, o jos atsakomybę pašalinančių sąlygų nėra (CPK 177, 178, 185 straipsniai, (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys civilinėse bylose 2006 m. gruodžio 29 d. Nr. 3K-3-682/2006, 2008 m. sausio 2 d. Nr. 3K-3-79/2008, 2011 m. kovo 7 d. Lietuvos apeliacinio teismo nutartis civilinėje byloje Nr. 2A-235/2011). Kadangi dėl galimybės valdyti didesnio pavojaus šaltinį, kuriuo padaryta žala, praradimo yra ir šio šaltinio valdytojos atsakovės UAB „(duomenys neskelbtini)“ kaltės, tai ši atsakovė negali būti atleista nuo atsakomybės ir ji atsako už didesnio pavojaus šaltinio padarytą žalą solidariai su ginčo automobilį neteisėtai užvaldžiusiu asmeniu (CK 6.270 straipsnio 3 dalis), t. y. atsakovu D. T..
36. Kai skolininkų pareiga yra solidari, ieškovė turi regreso teisę reikalauti žalos (nuostolių) atlyginimo iš visų skolininkų (CK 6.6 straipsnio 4 dalis).
37. Duomenų ir įrodymų dėl nenugalimos jėgos, nukentėjusio automobilio savininko ar vairuotojo tyčios atsakovė UAB „(duomenys neskelbtini)“ nenurodė ir neįrodinėjo, o teismas tokių aplinkybių nenustatė.
38. Atsižvelgiant į tai, kas nurodyta, ieškinio reikalavimas dėl 4730,97 Eur išmokėtos draudimo išmokos priteisimo iš abiejų atsakovų solidariai laikomas pagrįstu ir tenkinamas (CK 6.245–6.249, 6.263 straipsniai, 6.270 straipsnio 3 dalis, TPVCAPDĮ 22 straipsnio 1 dalies 1, 4 punktai, Taisyklių 59.1, 59.4 punktai).
Dėl procesinių palūkanų priteisimo
39. Ieškovė prašo priteisti jai solidariai iš atsakovų 5 procentus metinių procesinių palūkanų nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.
40. CK
6.37 straipsnyje nurodyta, kad skolininkas privalo mokėti įstatymų nustatyto dydžio palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Šios palūkanos dar vadinamos procesinėmis palūkanomis. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje išaiškinta, kad nors pareiga mokėti procesines palūkanas yra nustatyta įstatymo, procesinės palūkanos skaičiuojamos tik esant kreditoriaus prašymui jas skaičiuoti. Taigi, procesinėms palūkanoms skaičiuoti ir priteisti būtinos dvi pagrindinės sąlygos: bylos iškėlimo teisme faktas (CK 6.37 straipsnio 2 dalis) ir kreditoriaus raštu pareikštas reikalavimas priteisti procesines palūkanas (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. gruodžio 17 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-668-915/2015, 2017 m. liepos 28 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e3K-3-325-684/2017). Bendroji norma, nustatanti palūkanų už pinigines prievoles dydį, yra įtvirtinta CK 6.210 straipsnio 1 dalyje, kurioje nurodyta, kad terminą įvykdyti piniginę prievolę praleidęs skolininkas privalo mokėti penkių procentų dydžio metines palūkanas už sumą, kurią sumokėti praleistas terminas, jeigu įstatymai ar sutartis nenustato kitokio palūkanų dydžio. Procesinių palūkanų paskirtis – skatinti skolininką kuo greičiau įvykdyti prievolę, be to, jos atlieka kompensacinę funkciją – procesinės palūkanos yra skolininko kreditoriui mokamas atlyginimas už naudojimąsi kreditoriaus lėšomis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. gegužės 2 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-223/2011). Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, ieškovei solidariai iš atsakovų priteistinos 5 proc. dydžio metinės procesinės palūkanos už priteistą 4730,97 Eur sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2023 m. kovo 13 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.
Dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo
41. Pagal CPK 93 straipsnio 1 dalį šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą.
42. Ieškovė prašo priteisti patirtas bylinėjimosi išlaidas - už ieškinį sumokėtą 107 Eur žyminį mokestį ir 724 Eur išlaidų advokato pagalbai (už ieškinio parengimą ir už atstovavimą teismo posėdyje) apmokėti; pateikė šias išlaidas pagrindžiančius įrodymus.
43. Pagal CPK 98 straipsnį, šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, teismas priteisia iš antrosios šalies išlaidas už advokato ar advokato padėjėjo, dalyvavusių nagrinėjant bylą, pagalbą, taip pat už pagalbą rengiant procesinius dokumentus ir teikiant konsultacijas. Šalims turi būti atlyginamos pagrįstos, realiai patirtos, už advokato ar advokato padėjėjo pagalbą toje konkrečioje byloje sumokėtos išlaidos. Šalies išlaidos, susijusios su advokato ar advokato padėjėjo pagalba, atsižvelgiant į konkrečios bylos sudėtingumą ir advokato ar advokato padėjėjo darbo ir laiko sąnaudas, yra priteisiamos ne didesnės, kaip yra nustatyta teisingumo ministro kartu su Lietuvos advokatų tarybos pirmininku patvirtintose rekomendacijose dėl užmokesčio dydžio (CPK 98 str. 2 d.).
44. Teismo vertinimu, ieškovės patirtos bylinėjimosi (atstovavimo) išlaidos neviršija 2004 m. balandžio 2 d. Lietuvos Respublikos teisingumo ministro įsakymu Nr. 1R-85 „Dėl rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio patvirtinimo“ (Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2015 m. kovo 19 d. įsakymo Nr. 1R-77 redakcija) patvirtintų maksimalių atlygintinų išlaidų dydžių, yra pagrįstos, todėl teismas įvertinęs ginčo pobūdį, ieškovės rengtų procesinių dokumentų turinį, apimtį, nurodytus argumentus, galimas darbo ir laiko sąnaudas, vadovaudamasis sąžiningumo, protingumo ir teisingumo principais bei remdamasis Rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio pateiktomis rekomendacijomis, priteisia ieškovei lygiomis dalimis iš atsakovų 831 Eur bylinėjimosi išlaidų, t. y. iš kiekvieno atsakovo po 415,50 Eur (CPK 93 straipsnio 1 dalis).
Dėl sprendimo įvykdymo išdėstymo
45. Atsakovas prašo išdėstyti sprendimo įvykdymą vieneriems metams.
46. CPK 7 straipsnyje įtvirtinti koncentracijos ir ekonomiškumo principai kartu su CPK 18 straipsnyje apibrėžtu teismo sprendimo privalomumo principu užtikrina civilinę bylą laimėjusio asmens teisėto intereso, kad jam palankus įsiteisėjęs teismo sprendimas būtų įvykdytas per trumpiausią laiką ir kuo ekonomiškiau, apsaugą. Išimtiniais atvejais, atsižvelgiant į civilinių santykių subjektų lygiateisiškumo, teisinio apibrėžtumo, proporcingumo ir teisėtų lūkesčių principus, remiantis CPK 284 straipsnio 1 dalimi, numatyta teismo teisė dalyvaujančių byloje asmenų prašymu ar savo iniciatyva, atsižvelgiant į turtinę abiejų šalių padėtį ar kitas aplinkybes, sprendimo įvykdymą atidėti ar išdėstyti, taip pat pakeisti sprendimo vykdymo tvarką. Akcentuotinas šios normos taikymo išimtinumas sietinas su nuostata, jog bylą laimėjusio asmens teisė į realų apgintos civilinės teisės įgyvendinimą gali būti ribojama tik tuo atveju, jeigu bloga skolininko turtinė padėtis objektyviai apriboja jo galimybes įvykdyti teismo sprendimą, egzistuoja reali tikimybė, jog teismo sprendimo vykdymo išdėstymas sukurs prielaidas tinkamam teismo nustatytų įpareigojimų vykdymui, įpareigojimų įvykdymo atidėjimas nesukurs neigiamų pasekmių kreditoriaus turtinei padėčiai ir veiklai. Spręsdamas dėl teismo sprendimo vykdymo atidėjimo (ar išdėstymo), teismas turi atsižvelgti į abiejų šalių turtinę padėtį, taip pat į kitas svarbias aplinkybes, į tai, kad sprendimo vykdymo atidėjimas (ar išdėstymas) neturi suteikti nepagrįstą pranašumą skolininkui, o išieškotojas neturi patirti nepagrįstų nuostolių, siekti išlaikyti išieškotojo ir skolininko teisėtų interesų pusiausvyrą, vadovautis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos 2011 m. balandžio 4 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-7-61/2011; 2015 m. lapkričio 27 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-626-378/2015).
47. Taigi, klausimo dėl teismo sprendimo įvykdymo išdėstymo sprendimas yra grindžiamas ginčo šalių interesų derinimo taisykle ir reglamentuotas dispozityviai, paliekant teismui diskrecijos teisę kiekvienu atveju individualiai įvertinti teismo sprendimo išdėstymo būtinumą.
48. Teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad vien turtinė padėtis negali lemti sprendimo įvykdymo būtino atidėjimo ar išdėstymo. Teismas taip pat turi nustatyti, ar atidėjus (išdėsčius) teismo sprendimo įvykdymą tam tikram laikotarpiui bus užtikrintas tinkamas sprendimo įvykdymas, ar nebus iš esmės paneigtas pats teismo sprendimas, ar nebus pažeisti teisėti išieškotojo interesai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. lapkričio 17 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-594/2006). Pagrindas išdėstyti sprendimo vykdymą yra tik tuo atveju, jei yra duomenų, leidžiančių tikėtis, kad skolininko finansinė padėtis ateityje pagerės (Lietuvos apeliacinio teismo 2015 m. liepos 9 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 2-978-407/2015).
49. Nagrinėjamu atveju byloje nėra jokių duomenų, kad galima būtų neabejotinai spręsti apie iš tiesų sunkią atsakovo D. T. turtinę būklę, dėl ko atsakovas šiuo metu būtų nepajėgus įvykdyti teismo sprendimo. Atsakovas nepateikė jokių įrodymų, kurių pagrindu galima būtų spręsti, kad jo turtinė būklė šiuo metu yra prasta, be to, atsakovas nepateikė ir duomenų apie jo finansinės (turtinės) būklės pagerėjimo perspektyvas. Teismo vertinimu, išdėsčius teismo sprendimo vykdymą net vieneriems metams bus pažeisti ieškovės teisėti interesai, šalių pusiausvyra. Teismas pažymi, kad sprendimo įvykdymo išdėstymas yra išimtinio pobūdžio priemonė. Šios priemonės tikslas nėra finansinio komforto sąlygų sudarymas skolininkui, ši priemonė taikoma tik tuomet, kai skolos sumokėjimas jam gali būti pražūtingas (gali sukelti nemokumą ar panašias rimtas pasekmes).
16. Nurodytų argumentų ir išvadų pagrindu teismas atsakovo prašymą dėl teismo sprendimo įvykdymo išdėstymo atmeta.
Dėl procesinių dokumentų siuntimo išlaidų
50. Procesinių dokumentų siuntimo išlaidos sudaro 46,48 Eur, t. y. išlaidos viršija Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2011 m. lapkričio 7 d. įsakymu Nr. 1R-261/1K-355 (keistu 2020 m. sausio 13 d. įsakymu Nr. 1R-261/1K-355) nustatytą minimalią valstybei priteistiną bylinėjimosi išlaidų sumą (5 Eur). Atsižvelgiant į tai, valstybei iš atsakovų lygiomis dalimis yra priteistina 46,48 Eur bylinėjimosi išlaidų, t. y. iš kiekvieno atsakovo po 23,24 Eur (CPK 92 straipsnis).
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 265, 268-270, 279 straipsniais,
n u s p r e n d ž i a:
ieškinį tenkinti visiškai.
Priteisti ieškovei užsienio bendrovei ,,If P&C Insurance“, Lietuvoje vykdančią veiklą per ,,If P&C Insurance AS“ filialą, juridinio asmens kodas 302279548, solidariai iš atsakovų uždarosios akcinės bendrovės (duomenys neskelbtini)“, juridinio asmens kodas (duomenys neskelbtini) ir D. T., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 4730,97 Eur (keturių tūkstančių septynių šimtų trisdešimt eurų ir 97 ct) išmokėtą draudimo išmoką, 5 (penkių) proc. dydžio metines procesines palūkanas už priteistą sumą (4730,97 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2023 m. kovo 13 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.
Priteisti ieškovei užsienio bendrovei ,,If P&C Insurance“, Lietuvoje vykdančią veiklą per ,,If P&C Insurance AS“ filialą, juridinio asmens kodas 302279548, iš atsakovės uždarosios akcinės bendrovės (duomenys neskelbtini)“, juridinio asmens kodas (duomenys neskelbtini), 415,50 Eur (keturių šimtų penkiolikos eurų ir 50 ct) bylinėjimosi išlaidas.
Priteisti ieškovei užsienio bendrovei ,,If P&C Insurance“, Lietuvoje vykdančią veiklą per ,,If P&C Insurance AS“ filialą, juridinio asmens kodas 302279548, iš atsakovo D. T., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 415,50 Eur (keturių šimtų penkiolikos eurų ir 50 ct) bylinėjimosi išlaidas.
Atsakovo D. T. prašymą dėl teismo sprendimo įvykdymo išdėstymo atmesti.
Priteisti valstybei iš atsakovės uždarosios akcinės bendrovės (duomenys neskelbtini)“, juridinio asmens kodas (duomenys neskelbtini), 23,24 Eur (dvidešimt trijų eurų ir 24 ct) išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų siuntimu. Bylinėjimosi išlaidos turi būti sumokėtos Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (juridinio asmens kodas 188659752) į vieną iš biudžeto pajamų surenkamųjų sąskaitų, nurodytų Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos interneto tinklapyje, įmokos kodas 5662; teismui pateikiant išlaidų apmokėjimą patvirtinantį dokumentą.
Priteisti valstybei iš atsakovo D. T., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 23,24 Eur (dvidešimt trijų eurų ir 24 ct) išlaidų susijusių su procesinių dokumentų siuntimu. Bylinėjimosi išlaidos turi būti sumokėtos Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (juridinio asmens kodas 188659752) į vieną iš biudžeto pajamų surenkamųjų sąskaitų, nurodytų Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos interneto tinklapyje, įmokos kodas 5662; teismui pateikiant išlaidų apmokėjimą patvirtinantį dokumentą.
Sprendimas per trisdešimt dienų nuo jo paskelbimo dienos apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.
Teisėja Marina Vladimircevienė