Civilinė byla Nr. e2KT-21-407/2020

Teisminio proceso Nr. 2-68-3-17159-2019-4

Procesinio sprendimo kategorija 3.1.2.4.

(S)

LIETUVOS APELIACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

2020 m. vasario 14 d.

Vilnius

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas, laikinai einantis skyriaus pirmininko pareigas, Vigintas Višinskis, susipažinęs su Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. vasario 7 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2-835-1019/2020,

n u s t a t ė:

Lietuvos apeliaciniam teismui perduotas spręsti klausimas dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo civilinės bylos Nr. e2-835-1019/2020 perdavimo nagrinėti kitam apylinkės teismui, esančiam kito apygardos teismo veiklos teritorijoje. 

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. vasario 5 d. nutartyje nurodyta, jog civilinėje byloje Nr. e2-835-1019/2020 atsakovės procesiniu statusu dalyvaujanti R. P. yra Vilniaus apygardos teismo, t. y. aukštesnės pakopos teismo, vykdančio Vilniaus miesto apylinkės teismo procesinės veiklos kontrolę ir administracinės veiklos priežiūrą, teisėja, todėl turi būti sprendžiamas klausimas dėl šios bylos perdavimo nagrinėti kito apygardos teismo veiklos teritorijoje esančiam apylinkės teismui.

Byla neperduodama nagrinėti kito apygardos teismo teritorijoje veikiančiam apylinkės teismui.

Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 34 straipsnio 5 dalyje nustatyta, kad, kai dalyvaujantis byloje asmuo yra teisėjas, teismo valstybės tarnautojas ar teismo darbuotojas ir byla teisminga teismui, kuriame jis dirba, arba kai teisme (išskyrus Lietuvos Aukščiausiąjį Teismą, Lietuvos apeliacinį teismą), kuriam teisminga byla, teisėju, teismo valstybės tarnautoju ar teismo darbuotoju dirba dalyvaujančio byloje asmens sutuoktinis (sugyventinis), vaikai (įvaikiai), tėvai (įtėviai), broliai, seserys (įbroliai, įseserės), taip pat dalyvaujančio byloje asmens sutuoktinio vaikai (įvaikiai), tėvai (įtėviai), broliai, seserys (įbroliai, įseserės), arba kai prieš paskiriant teisėjui nagrinėti bylą paaiškėja, kad tame teisme nėra teisėjų, turinčių teisę ją nagrinėti, byla perduodama nagrinėti kitam teismui.

Pagal galiojantį teisinį reglamentavimą, nagrinėjamu atveju nenustatytos aplinkybės, kurioms esant byla privalo būti perduota nagrinėti kito apygardos teismo veiklos teritorijoje veikiančiam apylinkės teismui CPK 34 straipsnio 5 dalies pagrindu, t. y. Vilniaus miesto apylinkės teismo nutartyje nurodytas pagrindas nepatenka į įstatyme reglamentuotą baigtinį sąrašą atvejų, kai byla privalo būti perduota nagrinėti kitam teismui.

Nagrinėjamo klausimo kontekste svarbu pažymėti, jog Lietuvos Respublikos Konstitucijos 109 straipsnio 2 dalyje, taip pat CPK 21 straipsnyje įtvirtintas teismų ir teisėjų nepriklausomumo ir nešališkumo principas, kuris numato, kad teisėjai ir teismai, vykdydami teisingumą, yra nepriklausomi ir nešališki. Teismų įstatymo 3 straipsnyje nustatyta, kad teisėjai, vykdydami teisingumą, yra nepriklausomi nuo proceso dalyvių, teismų administracijos, kitų teisėjų, valstybės valdžios institucijų, pareigūnų bei kitų asmenų; teisėjams negali būti daromas joks politinis, ekonominis, psichologinis, socialinis spaudimas ar kitoks neteisėtas poveikis, kuris galėtų turėti įtakos jų sprendimams; niekas neturi teisės reikalauti, kad teisėjas atsiskaitytų dėl konkrečioje byloje priimto sprendimo. Teisėjo konstitucinis statusas suponuoja tokį teisėjo elgesį, kad teisėjas, vykdydamas teisingumą, turi būti nešališkas ir nepriklausomas, paisyti teisingumo ir kitų konstitucinių vertybių, neleisti kilti abejonėms dėl jo nešališkumo. Kiekvienu konkrečiu atveju, teisėjai nagrinėjantys bylą turi patys nuspręsti, ar yra aplinkybių, sudarančių pagrindą jiems nusišalinti nuo bylos nagrinėjimo, kadangi galimybė nagrinėti bylą priklauso nuo teisėjo vertinimo, ar jis pats gali nešališkai išnagrinėti bylą ir ar teisėjas atrodys nešališkai protingam pašaliniam stebėtojui.

Europos Žmogaus Teisių Teismo praktikoje pripažįstama, kad teisėjai privalo būti nepriklausomi nuo poveikio ir teismų sistemos viduje. Teisėjų nepriklausomumas reikalauja, kad teisėjams nebūtų daromi nurodymai ar spaudimas iš kitų teisėjų ar asmenų, teisme atliekančių administracines funkcijas, pavyzdžiui, teismo pirmininko (EŽTT 2011 m. spalio 6 d. sprendimas byloje Agrokompleks prieš Ukrainą, peticijos Nr. 23465/03, para. 137).

Nacionaliniu lygmeniu tiek Teismų įstatymo 102 straipsnio 2 dalyje, tiek Teisėjų tarybos 2015 m. gruodžio 18 d. nutarimu Nr. 13P-157-(7.1.2) patvirtintų Administravimo teismuose nuostatų 2 dalyje nustatyta, kad administravimas teismuose negali pažeisti teisėjų nepriklausomumo principo.

Nagrinėjamu atveju perdavus bylą nagrinėti kitam teismui, būtų sudarytos sąlygos teisingumą vykdyti ne tam teismui, kuris pagal įstatymo nustatytas teismingumo taisykles turi nagrinėti bylą.

Esant nurodytoms aplinkybėms, Vilniaus miesto apylinkės teismo prašymas netenkinamas.

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas, laikinai einantis skyriaus pirmininko pareigas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 34 straipsnio 3 ir 5 dalimis,

n u t a r i a:

prašymą, civilinę bylą Nr. e2-835-1019/2020 iš Vilniaus miesto apylinkės teismo perduoti nagrinėti kito apygardos teismo veiklos teritorijoje esančiam apylinkės teismui, atmesti.

Teisėjas, laikinai                                         Vigintas Višinskis

einantis skyriaus pirmininko pareigas