Vieša sprendimų paieška



Pavadinimas: [2025-01-17][nuasmenintas sprendimas byloje][eI2-4089-641-2025].docx
Bylos nr.: eI2-4089-641/2025
Bylos rūšis: administracinė byla
Teismas: Regionø administracinis teismas
Raktiniai žodžiai:
Teisiniai terminai:
Šalys:
Vardas/Pavardė/Pavadinimas Kodas Byloje kaip
Migracijos departamentas prie Lietuvos Respublikos Vidaus reikalų ministerijos 188610666 atsakovas
Kategorijos:
Trečiųjų šalių piliečių ir jų šeimos narių teisė laikinai gyventi Lietuvoje
Pasiruošimas nagrinėti administracines bylas teisme
Teismo sprendimas
Pirmosios instancijos teismo nutartis
Trečiųjų šalių piliečių ir jų šeimos narių teisė apsigyventi Lietuvoje
Teismo sprendimo priėmimas, paskelbimas ir išsiuntimas
Draudimas atvykti
Užsieniečių teisinė padėtis
Žodinis bylų nagrinėjimas
Užsieniečių išvykimas iš Lietuvos Respublikos
Užsieniečių teisinė padėtis
Pasiruošimas nagrinėti administracines bylas ir jų nagrinėjimas teisme
Teismo procesiniai dokumentai
Teismo procesiniai dokumentai

?

Administracinė byla Nr. eI2-4089-641/2025

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-06222-2024-3

Procesinio sprendimo kategorijos: 8.3.1; 8.6.4; 55.1.3

 (S)

 

                                                          img1

 

REGIONŲ ADMINISTRACINIS TEISMAS

 

SPRENDIMAS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

 

2025 m. sausio 14 d.

Šiauliai

 

Regionų administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Deimantės Andrulytės, Arvydo Martinavičiaus ir Rasos Milvydaitės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja),

rašytinio proceso tvarka viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo S. B. patikslintą skundą atsakovui Migracijos departamentui prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos dėl sprendimo panaikinimo,

Teisėjų kolegija

 

n u s t a t ė :

 

1.       Pareiškėjas S. B. (toliau – ir pareiškėjas) kreipėsi į Regionų administracinį teismą, prašydamas panaikinti Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau – ir Departamentas, ir atsakovas) 2024 m. spalio 21 d. sprendimą Nr. (duomenys neskelbtini) (toliau – Sprendimas). Pareiškėjas skunde nurodė, kad Departamento priimtas Sprendimas, kuriuo buvo nuspręsta – uždrausti pareiškėjui 3 metus atvykti į Lietuvos Respubliką (toliau – LR) bei įtraukti į Šengeno informacinę sistemą (toliau – SIS) perspėjimą dėl draudimo atvykti ir apsigyventi (uždrausti atvykti ir apsigyventi ir kitų ES valstybių narių ir ES nepriklausančių valstybių, kuriose taikomas Šengeno acquis (Šveicarija, Norvegijos Karalystė, Lichtenšteinas, Islandija), teritorijoje) nuo sprendimo priėmimo dienos 36 mėnesius (3 metus) – yra: per griežtas, prieštarauja LR įstatymo dėl užsieniečių teisinės padėties (toliau – UTPĮ) nuostatoms, viešajai tvarkai ir yra nepagrįstas, kadangi: nebuvo nustatyta, jog pareiškėjas keltų grėsmę LR saugumui; pareiškėjas nėra padaręs jokių teisės pažeidimų LR; į LR atvyko teisėtai ir visada bendradarbiavo su Departamentu; Departamentas Sprendimą priėmė nenustatęs visų svarbių aplinkybių, taigi visapusiškai ir objektyviai neištyręs pareiškėjo individualios situacijos; Departamentas tokiu būdu piktnaudžiauja savo diskrecijos teise, siekdamas pareiškėjo neįleisti į LR ir / ar Europos Sąjungos (toliau – ES) teritoriją.

2.       Atsakovas Departamentas su pareiškėjo skundu nesutiko ir prašė atmesti jį kaip nepagrįstą ir atsiliepime  į patikslintą skundą nurodė, kad:

2.1.       2024 m. birželio 18 d. priėmė sprendimą Nr. (duomenys neskelbtini) panaikinti pareiškėjui 2023 m. gruodžio 6 d. išduotą Leidimą laikiniai gyventi LR Nr. (duomenys neskelbtini), kadangi duomenys, kuriuos pareiškėjas pateikė Departamentui leidimui gauti neatitiko tikrovės ir buvo nustatyta, jog pareiškėjas neįsidarbino tarpininkavusioje įmonėje bei neturi ir reguliariai negauna pakankamų lėšų pragyvenimui LR.

2.2.        2024 m. spalio 21 d. priėmė skundžiamą Sprendimą, kuriuo uždraudė 3 metus pareiškėjui atvykti į LR teritoriją ir apie tai įtraukė įrašą į SIS, vadovaudamasis UTPĮ 133 straipsnio 1 dalimi ir įvertinęs leidimo laikinai gyventi LR panaikinimo aplinkybę, jo priėmimą nulėmusias priežastis, o taip pat nustatęs, jog: pareiškėjas neturi su LR ilgalaikių šeiminių, socialinių, ekonominių ar kitokių ryšių; darbo tikslu atvykęs į LR pareiškėjas tarpininkavusioje įmonėje neįsidarbino ir nedirbo bei 2024 m. birželio 13 d. kreipėsi į Departamento dėl leidimo laikinai gyventi LR išdavimo darbo kitoje įmonėje UAB „(duomenys neskelbtini)“ pagrindu; pareiškėjas neteikė Departamentui informacijos, kuri galėjo lemti leidimo laikinai gyventi LR panaikinimą, nebuvo sąžiningas ir nebendradarbiavo, bandė, kaip trečiosios šalies pilietis, apeiti ES ir LR nacionalinę teisė dėl atvykimo į valstybių narių teritorija ir buvimo joje.

2.3.       Nesutiko su pareiškėjo patikslinto skundo argumentais dėl ES valstybių narių piliečių teisinės padėties, kadangi pareiškėjas yra trečiosios valstybės – Uzbekistano – pilietis, o ne ES valstybės narės pilietis. Taip pat tvirtino, jog Sprendimas yra motyvuotas, faktinės aplinkybės aptartos aiškiai, nustatytas aplinkybių visetas, kurios susietos su taikomomis teisės normomis, priimtas nešališkai ir objektyviai, pagrįstas objektyviais duomenimis, todėl, priešingai pareiškėjo teiginiams, nėra per griežtas, atitinka teisės aktų reikalavimus, taigi yra pagrįstas ir teisėtas.

2.        Pareiškėjui (per atstovą) ir pareiškėjo atstovui advokato padėjėjui D. R., atsakovui apie teismo posėdžio datą, laiką ir vietą pranešta tinkamai. Pareiškėjas 2024 m. gruodžio 16 d. raštu atsisakė skundu prašytos bylos nagrinėjimo žodinės formos ir prašė bylą nagrinėti rašytinio proceso tvarka. Departamentas prieštaravimų dėl bylos nagrinėjimo rašytinio proceso tvarka nepateikė, todėl administracinė byla nagrinėjama rašytinio proceso tvarka (ABTĮ 78 straipsnio 6 dalis, 77 straipsnio 1 dalis).

 

Teisėjų kolegija

 

k o n s t a t u o j a :

 

3.       Byloje ginčas kilo dėl Departamento 2024 m. spalio 21 d. priimto Sprendimo, kuriuo buvo nuspręsta uždrausti pareiškėjui atvykti į LR nuo sprendimo priėmimo dienos 36 mėnesius (3 metus) bei įtraukti į SIS perspėjimą dėl draudimo atvykti ir apsigyventi (uždrausti atvykti ir apsigyventi ir kitų ES valstybių narių ir ES nepriklausančių valstybių, kuriose taikomas Šengeno acquis (Šveicarija, Norvegijos Karalystė, Lichtenšteinas, Islandija), teritorijoje) nuo sprendimo priėmimo dienos 36 mėnesius (3 metus), pagrįstumo ir teisėtumo.

4.       UTPĮ 133 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad užsieniečiui, kuriam buvo atsisakyta išduoti kelionės leidimą ar jis buvo panaikintas ar atšauktas dėl vienos ar kelių priežasčių, nustatytų Reglamento (ES) 2018/1240 37 straipsnio 1 dalies a-e punktuose, arba kuriam buvo atsisakyta išduoti vizą ar ji buvo panaikinta, ar atšaukta Šengeno viza, arba kuriam buvo atsisakyta išduoti leidimą gyventi ar jis buvo panaikintas, užsieniečiui, kuris buvo neįleistas į LR, įpareigotas išvykti iš LR, grąžintas į užsienio valstybę, perduotas užsienio valstybei pagal LR sudarytą tarptautinę sutartį dėl neteisėtai esančių asmenų grąžinimo (readmisijos) arba bandė neteisėtai išvykti iš LR ar išvyko iš jos, arba užsieniečiui, kuris neturi teisės gyventi LR ir nevykdo įsipareigojimų muitinei, nesumokėjo LR įstatymų nustatyta tvarka skirtos (skirtų) baudos (baudų) arba nepateikė bent vienos iš privalomų teikti mokesčių deklaracijų, gali būti uždrausta atvykti į LR ne ilgesniam kaip 5 metų laikotarpiui.

5.       Departamento direktoriaus 2014 m. balandžio 14 d. įsakymu Nr. 3K-33 patvirtintų kriterijų, kuriais vadovaujamasi nustatant ar sutrumpinant draudimo užsieniečiui atvykti į LR laikotarpį arba išbraukiant duomenis apie užsienietį iš užsieniečių, kuriems draudžiama atvykti į LR, nacionalinio sąrašo, vertinimo tvarkos (toliau – ir Vertinimo tvarka) 14 punkte numatyta, kad užsieniečiui, kurio leidimas gyventi buvo panaikintas UTPĮ 50 straipsnio 1 dalies 1, 2 (pagal 35 straipsnio 1 dalies 2 arba 8 punktą), 3 punkte arba 54 straipsnio 1 dalies 1 punkte nurodytais pagrindais, nustatomas 3 metų draudimo atvykti laikotarpis.

6.       Vertinimo tvarkos 11 punktas numato, kad priimant sprendimą uždrausti atvykti užsieniečiui, kuriam buvo atsisakyta išduoti leidimą gyventi LR (toliau – leidimas gyventi) ar jis buvo panaikintas, atsižvelgiama į: 1) pagrindą, dėl kurio buvo atsisakyta išduoti leidimą laikinai gyventi ar jis buvo panaikintas; 2) esamus šeiminius, socialinius, ekonominius ir kitus užsieniečio ryšius su LR; 3) tai, ar per pastaruosius vienerius metus iki sprendimo atsisakyti išduoti leidimą gyventi ar jį panaikinti priėmimo dienos jau buvo atsisakyta užsieniečiui išduoti leidimą gyventi ar jis buvo panaikintas ir ar užsieniečiui buvo atsisakyta išduoti vizą ar ji buvo panaikinta, jis buvo neįleistas, įpareigotas išvykti, grąžintas, išsiųstas ar neteisėtai išvyko (Vertinimo tvarkos 11.1 – 11.3.2 papunkčiai).

7.       Pagrindinės administracinių sprendimų priėmimo nuostatos numatytos VAĮ 10 straipsnyje. Viešojo administravimo subjektai administracinius sprendimus gali priimti savo iniciatyva arba gavę asmenų prašymus ar skundus. Administraciniame sprendime, be kita ko, turi būti nurodyta (10 straipsnio 5 dalis): atliekamas tvarkomasis veiksmas arba asmenims nustatytos teisės ir (ar) pareigos; administracinio sprendimo teisinis ir faktinis pagrindas ar kitos administraciniam sprendimui įtakos turėjusios aplinkybės; administracinio sprendimo motyvai.

8.       Pažymėtina, kad institucijos yra saistomos ir gero administravimo principo, kuriuo įgyvendinama Lietuvos Respublikos Konstitucijos 5 straipsnio 3 dalyje įtvirtinta nuostata, jog visos valdžios įstaigos tarnauja žmonėms, reikalavimų. Gero administravimo principas reikalauja, kad valstybės institucijos, priimdamos administracinius sprendimus, veiktų rūpestingai ir atidžiai, taip pat užtikrintų, kad administracinėje procedūroje būtų laikomasi visų teisės aktų nuostatų (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. spalio 4 d. išplėstinės teisėjų kolegijos nutartį administracinėje byloje Nr. A502-134/2012; 2014 m. balandžio 22 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A143-816/2014).

9.       VAĮ 10 straipsnyje nurodyta, kad individualus administracinis aktas turi būti pagrįstas objektyviais duomenimis (faktais) ir teisės aktų normomis, o taikomos poveikio priemonės (licencijos ar leidimo galiojimo panaikinimas, laikinas uždraudimas verstis tam tikra veikla ar teikti paslaugas, bauda ir kt.) turi būti motyvuotos. Individualiame administraciniame akte turi būti aiškiai suformuluotos nustatytos arba suteikiamos teisės ir pareigos ir nurodyta akto apskundimo tvarka. Administracinių teismų praktikoje aiškinant šias VAĮ nuostatas yra konstatuota, kad kiekvienu konkrečiu atveju, vertinant individualaus administracinio akto teisėtumą VAĮ 10 straipsnio taikymo aspektu, turi būti atsižvelgiama į tuos teisės aktus, kurie reguliuoja konkretų teisinį santykį, t. y. turi būti įvertinama, kokie ir kokia apimtimi yra teisiškai reikšmingi faktai bei kokios konkrečios materialinės teisės normos asmeniui gali sudaryti atitinkamas prielaidas bei sąlygas, kad būtų sukurtos, panaikintos ar pakeistos asmens subjektinės teisės tam tikruose teisiniuose santykiuose. Šia teisės norma iš esmės yra siekiama užtikrinti, kad asmeniui, dėl kurio yra priimtas atitinkamas individualus administracinis aktas, būtų žinomi šio akto priėmimo teisinis bei faktinis pagrindai, motyvai. Todėl kai nėra pagrindo atitinkamą individualų administracinį aktą pripažinti visiškai nemotyvuotu, kiekvienu konkrečiu atveju, spręsdamas dėl tokio akto atitikties pastarosios įstatymo nuostatos reikalavimams, teismas privalo ad hoc (tuo atveju) įvertinti, ar nustatyti turinio (teisinio ir faktinio pagrindimo, motyvacijos) trūkumai yra esminiai, sukliudę šio individualaus administracinio akto adresatams suprasti atitinkamų visuomeninių santykių esmę ir turinį, identifikuoti jų teisių, pareigų bei teisėtų interesų pasikeitimą, šio pasikeitimo pagrindus ir apimtį, tinkamai įgyvendinti šiuo aktu suteiktas teises ar (ir) įvykdyti nustatytas pareigas bei įstatymų nustatyta tvarka efektyviai realizuoti teisę į (galimai) pažeistų teisių ir interesų gynybą. Šis vertinimas turi būti atliekamas individualaus administracinio akto adresato požiūriu, t. y. būtent to, kuris turi teisę žinoti ir suprasti, dėl kokios priežasties ir kuo remiantis priimtas konkretus sprendimas, be kita ko, atsižvelgiant ir į pastarajam asmeniui žinomas aplinkybes, lėmusias minėtą sprendimą (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išplėstinės teisėjų kolegijos 2011 m. birželio 27 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A556-336/2011, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2019 m. spalio 16 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-884-438/2019).

10.       Byloje ištirtų įrodymų visuma nustatyta, jog: 

10.1.                       Departamento 2024 m. birželio 18 d. priėmė sprendimą Nr(duomenys neskelbtini), kuriuo pareiškėjui, (duomenys neskelbtini) piliečiui, buvo panaikintas 2023 m. gruodžio 6 d. išduotas leidimas laikinai gyventi LR Nr. (duomenys neskelbtini) (galiojimo terminas iki 2025 m. gruodžio 6 d.). Šis sprendimas priimtas vadovaujantis UTPĮ 50 straipsnio 1 dalies 2, 6 punktų bei 35 straipsnio 1 dalies 2, 5 punktų pagrindu, t. y. kadangi: duomenys, kuriuos pareiškėjas pateikė Departamentui leidimui gauti neatitiko tikrovės; buvo nustatyta, jog pareiškėjas neturi ir reguliariai negauna pakankamų lėšų pragyvenimui LR; nesudarė darbo sutarties su tarpininkavusia leidimui laikinai gyventi LR gauti įmone, kai leidimas laikinai gyventi LR Nr. (duomenys neskelbtini)  buvo išduotas darbo pagrindu.

10.2.                       Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO administracinės bylos Nr. eI2-12097-809/2024 (teisminio proceso Nr. 3-61-3-03208-2024-4) duomenimis nustatyta, jog 2024 m. spalio 1 d. įsiteisėjusiu teismo sprendimu buvo atmestas pareiškėjo skundas dėl Departamento 2024 m. birželio 18 d. priimto sprendimo Nr. (duomenys neskelbtini), kuriuo pareiškėjui buvo panaikintas 2023 m. gruodžio 6 d. išduotas leidimas laikinai gyventi LR Nr. (duomenys neskelbtini)  darbo UAB „(duomenys neskelbtini)“ tikslu (galiojimo terminas iki 2025 m. gruodžio 6 d.).

10.3.                      VSDFV 2024 m. gegužės 20 d. duomenimis pareiškėjas vykdė individualią veiklą.

10.4.                       2024 m. birželio 13 d. prašymu pareiškėjas yra kreipęsis į Departamentą dėl leidimo laikinai gyventi LR išdavimo darbo UAB „(duomenys neskelbtini)“ tikslu.

11.        2024 m. spalio 21 d. Sprendimu, vadovaudamasis UTPĮ 133 straipsnio 1 dalimi, 2018 m. lapkričio 28 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) 2018/1861 dėl Šengeno informacinės sistemos (SIS) sukūrimo, eksploatavimo ir naudojimo patikrinimams kertant sieną, kuriuo iš dalies keičiama Konvencija dėl Šengeno susitarimo įgyvendinimo ir iš dalies keičiamas bei panaikinimas Reglamentas (EB) Nr. 1987/2006, su paskutiniais pakeitimais, padarytais 2021 m. liepos 7 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentu (ES) 2021/1152, (toliau – SIS reglamentas) 24 straipsnio 1 dalies a punktu, 2 dalies c punktu, LR Vyriausybės 2005 m. balandžio 20 d. nutarimu Nr. 436 patvirtintų Užsieniečių, kuriems draudžiama atvykti į Lietuvos Respubliką, nacionalinio sąrašo sudarymo ir tvarkymo taisyklių (toliau – Taisyklės) 15 punktu, Vertinimo tvarkos 14 punktu, Departamentas nusprendė pareiškėjui uždrausti atvykti į LR 36 mėnesiams (3 metus) ir įtraukti perspėjimą į SIS dėl draudimo pareiškėjui atvykti ir apsigyventi (uždrausta atvykti ir apsigyventi ir kitų ES valstybių narių ir kitų ES nepriklausančių valstybių kuriuose taikomas Šengeno acquis (Šveicarija, Norvegijos Karalystė, Lichtenšteinas, Islandija), teritorijoje), nuo išsiuntimo iš LR dienos 36 mėnesiams (3 metus), nes asmens leidimas gyventi buvo panaikintas. Sprendimas motyvuotas, jame detaliai išanalizuota pareiškėjo individuali situacija, atliktas aplinkybių vertinimas pagal teisės aktų reikalavimus ir nurodyta apskundimo tvarka.

12.       Teisėjų kolegija, įvertinusi byloje esančius duomenis, sprendžia, jog atsakovas Sprendime išanalizavo ir įvertino surinktus duomenis, todėl priėmė pagrįstą ir teisėtą sprendimą, kuriuo nusprendė uždrausti pareiškėjui atvykti į LR nuo sprendimo priėmimo dienos 36 mėnesius (3 metus). Sprendime atsakovas įvertino leidimo laikinai gyventi panaikinimo pagrindus bei pareiškėjo individualią padėtį lemiančių šeiminių, socialinių, ekonominių, kitų ryšių nebuvimo bei pareiškėjo tarptautinių santykių (kas buvo išduotas leidimas laikinai gyventi LR darbo tikslu, kuris panaikintas ir nebuvo išduota nacionalinė viza) su LR aplinkybes. Šių atsakovo nustatytų aplinkybių pareiškėjas neginčijo, nepaneigė. Sprendimas motyvuotas, įvertinti visi UTPĮ ir vertinimo tvarkoje reglamentuoti aspektai. Duomenų, jog Sprendime Departamento padarytas pareiškėjo individualios situacijos vertinimas buvo neteisingas ir /ar pareiškėjas būtų ne pagal teisės aktų reikalavimus įgyvendinęs savo diskrecijos teisę priimdamas ginčo Sprendimą, nenustatyta.

13.       UTPĮ 133 straipsnio 7 dalyje nurodyta, jog užsieniečių, kuriems draudžiama atvykti į LR, nacionalinį sąrašą sudaro, tvarko ir duomenis iš šio sąrašo skelbia ir centrinei antrosios kartos SIS teikia Departamentas.

14.       Taisyklių 15 punkte numatyta, kad duomenys iš sąrašo teikiami C.SIS, jeigu sprendimas uždrausti užsieniečiui atvykti į LR, kurio pagrindu duomenys įrašyti į sąrašą, atitinka 2006 m. gruodžio 20 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (EB) Nr. 1987/2006 dėl antrosios kartos Šengeno informacinės sistemos (SIS II) sukūrimo, veikimo ir naudojimo su paskutiniais pakeitimais, padarytais 2018 m. lapkričio 28 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentu (ES) 2018/1861, (toliau – SIS II reglamentas) 24 ir 25 straipsniuose, SIS reglamento 24 ir 25 straipsniuose nustatytus pagrindus. Sprendimą įtraukti į C.SIS įspėjimą dėl užsieniečio neįsileidimo pagal SIS II reglamento 24 arba 25 straipsnį ar perspėjimą dėl draudimo užsieniečiui atvykti ir apsigyventi pagal SIS reglamento 24 arba 25 straipsnį Departamentas arba Valstybės sienos apsaugos tarnyba priima kartu su sprendimu uždrausti užsieniečiui atvykti į LR.

15.       SIS reglamento 24 straipsnio 1 dalies a punkte nurodyta, jog valstybės narės įveda perspėjimą dėl draudimo atvykti ir apsigyventi, kai valstybė narė, remdamasi individualiu vertinimu, kuris apima atitinkamo trečiosios šalies piliečio asmeninių aplinkybių vertinimą bei draudimo atvykti ir apsigyventi padarinius, yra nusprendusi, kad to trečiosios šalies piliečio buvimas jos teritorijoje kelia grėsmę viešajai tvarkai, visuomenės saugumui ar nacionaliniam saugumui, ir todėl valstybė narė, laikydamasi savo nacionalinės teisės, yra atitinkamai priėmusi teismo ar administracinį sprendimą drausti atvykti ir apsigyventi bei yra pateikusi nacionalinį perspėjimą dėl draudimo atvykti ir apsigyventi. SIS reglamento 24 straipsnio 2 dalies c punktas numato, jog situacijos, kurioms taikoma 1 dalies a punktas susidaro, kai trečiosios šalies pilietis apėjo ar bandė apeiti Sąjungos ar nacionalinę teisę dėl atvykimo į valstybių narių teritoriją ir buvimo joje.

16.       Departamentas, priimdamas Sprendimą, nustatė, kad pareiškėjas, norėdamas gauti leidimą laikinai gyventi LR darbo tikslu, pateikė tikrovės neatitinkančius duomenis, darbo sutarties su tarpininkavusia įmone nesudarė ir vertėsi LR individualia veikla, t. y. iš esmės į LR atvyko ir joje gyveno apeidamas (nesilaikydamas) ES ir LR nacionalinę teisę dėl atvykimo į valstybių narių teritoriją ir buvimo joje. Todėl teisėjų kolegija sprendžia, kad nustatytų aplinkybių pasekoje Departamentas pagrįstai sprendė, jog ir ateityje pareiškėjas gali nesąžiningu būdu siekti atvykti ir pasilikti kitose Šengeno valstybėse ar piktnaudžiauti nustatytomis procedūromis, susijusiomis su užsieniečių atvykimu, buvimu ir gyvenimu Šengeno erdvėje.

17.       Byloje duomenų, kurie paneigtų Departamento padarytą išvadą nėra, tokių nepateikė ir pareiškėjas. Pareiškėjo abstraktūs skundo teiginiai, jog Sprendimas jo atžvilgiu per griežtas, o jis savo, kaip užsieniečio, teisėmis ir pareigomis naudojosi tinkamai ir visada bendradarbiavo su Departamentu, neatitinka byloje surinktų duomenų, todėl atmestini kaip nepagrįsti. Atsižvelgdama į tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija daro išvadą, kad Departamentas, priimdamas skundžiamą Sprendimą, vadovavosi teisės aktų reikalavimais, veikė pagal jam teisės aktų suteiktą kompetenciją, taigi priėmė teisėtą ir pagrįstą Sprendimą, kuriuo nuspręsta pareiškėjui uždrausti atvykti į LR 36 mėnesiams (3 metus) ir įtraukti perspėjimą į SIS dėl draudimo pareiškėjui atvykti ir apsigyventi (uždrausta atvykti ir apsigyventi ir kitų ES valstybių narių ir kitų ES nepriklausančių valstybių kuriuose taikomas Šengeno acquis (Šveicarija, Norvegijos Karalystė, Lichtenšteinas, Islandija), teritorijoje), nuo išsiuntimo iš LR dienos 36 mėnesiams (3 metus), todėl Sprendimo naikinti nėra nei faktinio, nei teisinio pagrindo ir skundas atmestinas.

 

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84 – 87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu ir Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ 140 straipsnio 3 dalies 1 punktu, 4 dalimi, teisėjų kolegija,

 

n u s p r e n d ž i a:

 

Pareiškėjo S. B. patikslintą skundą atmesti.

Sprendimas per keturiolika kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo dienos apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, apeliacinį skundą paduodant per Regionų administracinį teismą.

 

Teisėjai                                                                                   Deimantė Andrulytė

 

            Arvydas Martinavičius

 

            Rasa Milvydaitė


Paminėta tekste:
  • eA-884-438/2019
  • eI2-12097-809/2024