Baudžiamoji byla Nr. 2K-264/2013

                                                                                    Teisminio proceso Nr. 1-38-1-00023-2010-1

      Procesinio sprendimo kategorija: 1.1.10.2.1.(S)

 

 

LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS

 

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

 

2013 m. gegužės 28 d.

Vilnius

 

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš pirmininko Vytauto Piesliako, Aldonos Rakauskienės ir pranešėjo Vytauto Greičiaus,

sekretoriaujant Gražinai Pavlenko,

dalyvaujant prokurorei Aidai Japertienei,

nuteistosios gynėjui advokatui Alvidui Tamulioniui

teismo posėdyje kasacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistosios T. S. ir jos gynėjo advokato Alvido Tamulionio kasacinius skundus dėl Lietuvos apeliacinio teismo 2012 m. gruodžio 3 d. nuosprendžio.

Kauno apygardos teismo 2011 m. lapkričio 21 d. nuosprendžiu T. S. nuteista pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau - BK) 260 straipsnio 3 dalį (laikė, gabeno, perdavė E. V. labai didelį kiekį narkotinių medžiagų) laisvės atėmimu dvylikai metų, pagal BK 260 straipsnio 3 dalį (laikė prie savęs labai didelį kiekį narkotinių ir psichotropinių medžiagų) laisvės atėmimu vienuolikai metų. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 ir 4 dalimis, bausmės subendrintos dalinio sudėjimo būdu ir galutinė subendrinta bausmė T. S. paskirta laisvės atėmimas penkiolikai metų. Vadovaujantis BK 76 straipsnio 1 dalimi, nuteistoji T. S. atleista nuo bausmės atlikimo dėl sunkios nepagydomos ligos.

Šiuo nuosprendžiu nuteistas ir E. V., tačiau dėl jo kasacinis skundas nepaduotas.

Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2012 m. gruodžio 3 d. nuosprendžiu Kauno apygardos teismo 2011 m. lapkričio 21 d. nuosprendis pakeistas: panaikinta Kauno apygardos teismo 2011 m. lapkričio 21 d. nuosprendžio dalis dėl T. S. nuteisimo pagal BK 260 straipsnio 3 dalį už labai didelio kiekio narkotinių medžiagų laikymą, gabenimą ir perdavimą E. V. (pirma nusikalstama veika) ir dėl šios dalies priimtas naujas nuosprendis: T. S. pagal BK 260 straipsnio 3 dalį dėl kaltinimo laikius, gabenus ir perdavus E. V. labai didelį kiekį narkotinių medžiagų (pirma nusikalstama veika) išteisinta, nes neįrodyta, kad padaryta veika, turinti šio nusikaltimo požymių; panaikinta nuosprendžio dalis, kuria, vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 ir 4 dalimis, T. S. subendrintos bausmės, paskirtos už atskirų nusikaltimų, numatytų BK 260 straipsnio 3 dalyje, padarymą; panaikintas BK 76 straipsnio 1 dalies nuostatų taikymas T. S.; nustatyta, kad už BK 260 straipsnio 3 dalyje numatyto nusikaltimo padarymą, laikant prie savęs narkotines ir psichotropines medžiagas, T. S. paskirtą vienuolikos metų laisvės atėmimo bausmę turi atlikti pataisos namuose. Kita nuosprendžio dalis palikta nepakeista.

 

Teisėjų kolegija, išklausiusi teisėjo Vytauto Greičiaus pranešimą, prokuroro, prašiusio kasacinius skundus atmesti, nuteistosios gynėjo, prašiusio kasacinius skundus patenkinti, paaiškinimų,

 

n u s t a t ė :

 

T. S. nuteista už tai, kad iki 2010 m. kovo 18 d. 20 val. prie savęs, po liemenėle, neteisėtai laikė polietileninį maišelį su šviesios spalvos milteliais, kurių masė buvo 43,935 gramo ir kurių sudėtyje buvo 15,797 gramo (36 proc.) narkotinės medžiagos – heroino ir 1,608 gramo (3,7 proc.) psichotropinės medžiagos – fenobarbitalio, ir polietileninį maišelį su šviesios spalvos milteliais, kurių masė buvo 0,525 gramo ir kurių sudėtyje buvo 0,248 gramo (47,2 proc.) narkotinės medžiagos - heroino bei 0,013 gramo (2,6 proc.) psichotropinės medžiagos – fenobarbitalio. Šios medžiagos buvo rastos atliekant T. S. asmens kratą Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Žaliakalnio policijos komisariato patalpose, o ji, siekdama išvengti baudžiamosios atsakomybės, bandė atsikratyti milteliais, išmesdama juos ant grindų.

Kasaciniu skundu nuteistoji T. S. prašo panaikinti apeliacinės instancijos teismo nuosprendį, nurodydama, kad šis teismas netinkamai pritaikė baudžiamąjį įstatymą, reglamentuojantį atleidimą nuo bausmės dėl ligos (BK 76 straipsnis), todėl priėmė neteisingą nuosprendį bei paskyrė jai neteisingą bausmę.

T. S. teigia, kad jai buvo atlikta teismo medicinos ekspertizė, kurios akte nurodoma, jog ji serga daugeliu ligų, o be to ir nepagydoma liga - kepenų ciroze, ir jai būtų per sunku atlikti bausmę, nes sergant šia liga turi būti laikomasi sveikatą tausojančio režimo, tinkamos mitybos, specifinio gydymo ir tinkamos medicininės priežiūros. Pasak kasatorės, pirmosios instancijos teismas, remdamasis šios ekspertizės išvadomis, pritaikė BK 76 straipsnio 1 dalies nuostatas ir atleido ją nuo laisvės atėmimo bausmės atlikimo dėl sunkios nepagydomos ligos. Tačiau apeliacinės instancijos teismas šią įstatyminę normą interpretavo neteisingai ir besąlygiškai rėmėsi specialistės T. M., dirbančios laisvės atėmimo vietų ligoninėje, nuomone. Nuosprendyje nėra nurodyti specialistės T. M. išsilavinimas, darbinė patirtis, kokiose įstaigose ji dirbo, kvalifikacija, mokslinis laipsnis, einamos pareigos, specializacija ir pan. Kasatorė mano, kad specialistė T. M. negali paneigti teismo medicinos ekspertų, turinčių mokslinius laipsnius, išvadų ir formuoti teismo nuomonės. Anot kasatorės, apeliacinės instancijos teismas suklydo, nes priėmė sprendimą vadovaudamasis vieno specialisto išvada ir taip  paneigdamas ekspertų komisijos išvadas.

Kasaciniu skundu nuteistosios T. S. gynėjas prašo panaikinti apeliacinės instancijos teismo nuosprendžio dalį, kuria panaikintas BK 76 straipsnio 1 dalies nuostatų taikymas, ir dėl šios dalies palikti galioti pirmosios instancijos teismo nuosprendį, nes šis teismas tinkamai taikė BK 76 straipsnio 1 dalies nuostatas ir pagrįstai vadovavosi T. S. atliktos teismo medicinos ekspertizės aktu, kurį pasirašė trys medicinos ekspertai ir kuris atitinka reikalavimus keliamus ekspertizės akto formai ir turiniui. Akte konstatuota, kad T. S. serga nepagydoma liga - kepenų ciroze ir todėl jai būtų per sunku atlikti bausmę, nes sergant šia liga turi būti laikomasi sveikatą tausojančio režimo, tinkamos mitybos, specifinio gydymo ir tinkamos medicininės priežiūros. Apeliacinės instancijos teismas, pasak gynėjo, nesivadovavo šiuo dokumentu, kuris yra būtinas sprendžiant klausimą dėl asmens atleidimo nuo bausmės 76 straipsnio 1 dalies pagrindu. Pirmosios instancijos teisme ekspertas G. K. parodė, kad T. S. diagnozuotos ligos specifinis gydymas yra toks, kad turi būti ribojamas fizinis krūvis, gyvulinės kilmės riebalai, druska, baltymai, paskirti šlapimą varantys dviejų rūšių vaistai, taip pat vaistai, kad neišsivystytų kraujavimas iš stemplės venų ir mažinantys hemopatinę encelopatiją. Apeliacinės instancijos teisme, siekiant nustatyti, ar nuteistoji dėl savo ligos gali atlikti terminuoto laisvės atėmimo bausmę, buvo apklausta specialistė T. M., dirbanti laisvės atėmimo vietų ligoninėje, kuri parodė, kad įstaiga, kurioje ji dirba, turi visas galimybes suteikti priežiūrą sergantiems asmenims, juos tirti, kontroliuoti ir teikti specialų maistą. Jeigu ligonio būklė pablogėja, laisvės atėmimo vietų ligoninėje padaromi tyrimai ir nustatoma, kad gydyti tokį asmenį jiems yra per sunku, tuomet atliekama ekspertizė ir sprendžiamas klausimas dėl atleidimo nuo tolesnio laisvės atėmimo bausmės atlikimo. Gynėjas mano, kad nebuvo jokio teisinio ar faktinio pagrindo vadovautis specialistės T. M. parodymais, nes ekspertizė jau buvo atlikta. Bausmės atlikimas įkalinimo įstaigoje, anot gynėjo, nėra ir negali būti laikytinas tausojančiu rėžimu, galinčiu prisidėti prie geresnės asmens sveikatos. Priimant nuosprendį ir apklausiant ekspertę turėjo būti sprendžiama ir dėl galimos kitų T. S. ligų įtakos ir galimo pablogėjimo pačiai nukentėjusiajai bei aplinkiniams. Gynėjo nuomone, apeliacinės instancijos teismas netinkamai taikė BK nuostatas ir nesivadovavo Nepagydomų ligų ir sveikatos būklių, dėl kurių nuteistieji gali būti atleisti nuo tolesnio laisvės atėmimo bausmės atlikimo dėl ligos, sąrašu, kuriame nurodyta, jog kepenų cirozė yra laikytina sunkia nepagydoma liga ir tai yra pagrindas atleisti asmenį nuo baudžiamosios atsakomybės.

Kasatorius teigia, kad apeliacinės instancijos teismo nuosprendis dėl BK 76 straipsnio netaikymo priimtas pažeidus Baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 20 straipsnio 5 dalies reikalavimą išsamiai ir nešališkai ištirti visas bylos aplinkybes. Šis įrodinėjimo tvarkos pažeidimas laikytinas esminiu, nes sukliudė teismui išsamiai ir nešališkai išnagrinėti bylą ir priimti teisingą sprendimą (BPK 369 straipsnio 3 dalis). Apeliacinės instancijos teismas, nagrinėdamas bylą, fragmentiškai tyrė ir vertino įvykio aplinkybes, neįvertino bylos duomenų jų patikimumo aspektu. Pagrindas taikyti BK 76 straipsnį nuteistajai T. S. buvo ekspertizės aktas, kuris laikytinas pagrindiniu įrodymu sprendžiant asmens atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės klausimą. Tuo tarpu apeliacinės instancijos teismas nepagrįstai nesivadovavo ekspertizės aktu, tačiau Laisvės atėmimo vietų ligoninės darbuotojos paaiškinimą laikė svarbesniu įrodymu už teismo medicinos ekspertizės aktą, nors neaišku, ar ji turi kompetenciją vertinti asmens sveikatą net neapžiūrėjus paciento ir priimti sprendimus dėl jo ateities. Bendrojo pobūdžio informacija apie kalinių gydymo ypatumus nėra laikytina pagrindu naikinti teisėtą ir pagrįstą pirmosios instancijos teismo nuosprendį. Apeliacinės instancijos teismas, nesiimdamas jokių priemonių keliamoms abejonėms pašalinti, neatliko išsamaus ir nešališko įrodymų, pagrindžiančių prašymą atleisti T. S. nuo bausmės dėl ligos, vertinimo. Nuteistajai paskirta ypač griežta bausmė, todėl neatleidus jos nuo bausmės ji praktiškai neturėtų galimybių gydytis ir išgyventi, taip būtų pažeidžiamos pagrindinės jos teisės - teisė į gyvybę ir teisė į sveikatą.

             Gynėjas mano, jog apeliacinės instancijos teismas nukrypo nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamos praktikos baudžiamosiose bylose taikant BK 76 straipsnio 1 dalies nuostatas ir tai galėjo turėti įtakos neteisėto ir neteisingo teismo sprendimo priėmimui. Spręsdamas klausimą, ar yra pagrindas atleisti nuteistąjį nuo bausmės dėl ligos, teismas turi įvertinti nusikalstamos veikos sunkumą, nuteistojo asmenybę, sunkios nepagydomos ligos įtaką bausmės atlikimui, tokios ligos gydymo galimybes įkalinimo įstaigoje, nepagydomos ligos požymių paaiškėjimo laiką (kasacinė nutartis Nr. 2K-585/2010). Įvertinus visas bylos aplinkybes, atleidžiamas nuo bausmės dėl ligos paprastai gali būti tik nuteistasis, kuris dėl sveikatos būklės negalėtų įprasta tvarka atlikti bausmės, bausme nebūtų įgyvendinami jai keliami tikslai, bausmės atlikimas būtų panašus į kankinimą ir žmogaus orumo žeminimą, bausmės atlikimo metu nuteistajam nebūtų suteikiama tinkama medicinos pagalba ir būtina priežiūra (kasacinė nutartis Nr. 2K-477/2006). Pasak gynėjo, akivaizdu, jog dėl itin sunkių ir komplikuotų ligų visumos T. S., atlikdama bausmę įkalinimo įstaigoje, patirtų ypač didelius nepatogumus, jos ligos galėtų komplikuotis, o esant sveikatos pablogėjimui, transportavimas į Santariškių ligoninę gali būti pavojingas nukentėjusiosios sveikatai ar net gyvybei dėl laiku nesuteiktos tinkamos medicinos pagalbos ir būtinos priežiūros. Apeliacinės instancijos teismas neįvertino, kad nuteistosios T. S. padaryta veika nesukėlė jokių neigiamų padarinių, kad ji ankščiau neteista, jos asmenybė nėra neigiama, taip pat neįvertino ligų, kuriomis serga T. S., gydymo galimybių ir dėl šių ligų galimų pasekmių kitiems nuteistiesiems.

 

Kasaciniai skundai atmestini.

 

Dėl BK 76 straipsnio taikymo

 

BK 76 straipsnis reglamentuoja atleidimą nuo bausmės dėl ligos. Atsižvelgiant į tai, kad asmuo pagal BK 76 straipsnio 1 dalį gali būti atleidžiamas nuo bausmės dėl ligos esant šioje dalyje nurodytų sąlygų visumai: nusikalstamą veiką padaręs asmuo iki nuosprendžio priėmimo suserga sunkia nepagydoma liga ir dėl šios ligos jam būtų per sunku atlikti bausmę, teismai vertina medicininį (sunkios nepagydomos ligos) ir nuteistojo galimybės, atsižvelgiant į nustatytos ligos pobūdį ir bausmės atlikimo sąlygas, atlikti paskirtąją bausmę kriterijus. Nuteistojo liga turi būti konstatuota ir patvirtinta sveikatos priežiūros įstaigos pažyma arba ekspertų komisijos išvada ir įtraukta į Nepagydomų ligų ir sveikatos būklių, dėl kurių nuteistieji gali būti atleisti nuo tolesnio laisvės atėmimo bausmės atlikimo sąrašą, patvirtintą Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro ir Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 1995 m. lapkričio 2 d. įsakymu Nr. 969/578. Atleidžiant nuteistąjį nuo bausmės dėl ligos, teismas turi nustatyti, kad bausmės atlikimas dėl nuteistojo ligos pobūdžio yra negalimas.

Sprendžiant klausimą dėl nuteistojo atleidimo nuo bausmės atlikimo komentuojamo straipsnio 1 dalies pagrindu, reikšmės turi laikotarpis, kurio metu paaiškėjo sunkios nepagydomos ligos požymiai. Pagal teismų praktiką, jeigu tokia liga nuteistasis jau sirgo darydamas nusikalstamą veiką ir tai nesutrukdė jam tokią veiką padaryti, susirgimas negali būti pripažintas pagrindu atleisti nuteistąjį nuo bausmės (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-160/2012, 2K-497/2012, 2K-315/2011, 2K-212/2011).

Priešingai nei teigiama kasaciniame skunde, apeliacinės instancijos teismas, patikrinęs pirmosios instancijos teismo nuosprendžio dalies dėl BK 76 straipsnio 1 dalies nuostatų taikymo T. S. teisingumą, atlikęs įrodymų tyrimą, iš naujo įvertinęs bylos įrodymus ir konstatavęs, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai taikė baudžiamąjį įstatymą, pagrįstai pakeitė pirmosios instancijos teismo nuosprendį ir panaikino BK 76 straipsnio 1 dalies nuostatų taikymą T. S..

Kaip matyti iš Kauno apygardos teismo 2011 m. rugsėjo 30 d. teisiamojo posėdžio protokolo, teisme apklaustas specialistas G. K. parodė, kad pagrindą T. S. diagnozuoti kepenų cirozę davė išrašas iš II ligoninės, kur 2008 m. birželio 3 d. buvo atlikta pilvo echoskopija, tačiau pirmosios instancijos teismas, vadovaudamasis 2011 m. gegužės 17 d. Ekspertizės akto išvados, kurioje konstatuota, kad T. S. serga kepenų ciroze ir ši liga atitinka Nepagydomų ligų ir sveikatos būklių, dėl kurių nuteistieji gali būti atleisti nuo tolesnio laisvės atėmimo bausmės atlikimo, sąrašą, patvirtintą Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro ir Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 1995 m. lapkričio 2 d. įsakymu Nr. 969/578 ir todėl jai būtų per sunku atlikti bausmę, nes sergant šia liga turi būti laikomasi sveikatą tausojančio režimo, tinkamos mitybos, specifinio gydymo ir tinkamos medicininės priežiūros, data, padarė išvadą, kad darydama nusikaltimus kaltinamoji šia liga nesirgo. Apeliacinės instancijos teismas įrodymų tyrimo metu tyrė bei vertino pirmosios instancijos teisme eksperto G. K. duotus parodymus, padarė pagrįstą išvadą, kad T. S. 2010 m. kovo 18 d. darydama nusikalstamą veiką` jau sirgo, jai diagnozuota liga ir tai nesutrukdė jai padaryti nusikaltimą, todėl jos susirgimas negali būti pripažintas pagrindu atleisti nuteistąją nuo bausmės dėl ligos.

Siekiant nustatyti, ar T. S. dėl savo ligos gali atlikti terminuoto laisvės atėmimo bausmę, apeliacinės instancijos teismas apklausė specialistę T. M., dirbančią laisvės atėmimo vietos ligoninėje Vidaus ligų skyriaus vedėja, kuri kompetentingai paaiškino, kad bausmės atlikimo vietos medicinos įstaigos ir administracija turi visas būtinas sąlygas ir priemones suteikti nuteistajai pagal jos ligą būtiną priežiūrą ir medicininį aptarnavimą. Taigi, byloje nenustatyta, kad nuteistoji negali atlikti bausmės dėl ligos pobūdžio ir dėl paskirtos bausmės ypatumų, t. y. esant tokioms sąlygoms neįmanomas bausmės paskirties realizavimas (BK 41 straipsnio 2 dalis).

Teismai, spręsdami atleidimo nuo bausmės dėl ligos klausimą, atsižvelgia ir į padarytos nusikalstamos veikos sunkumą, nuteistojo asmenybę. Šias aplinkybes abiejų instancijų teismai įvertinio tinkamai, t. y. kad T. S. padarė labai sunkų nusikaltimą, nusikalto veikdama tiesiogine tyčia, atsižvelgė į T. S. neigiamą asmenybę: teisiama ketvirtą kartą, bausta administracine tvarka, nedirba.

Apeliacinės instancijos teismas BK 76 straipsnio taikymui teisiškai reikšmingų aplinkybių visumą ištyrė ir įvertino nepažeisdamas BPK 20 straipsnio 5 dalies nuostatų, reglamentuojančių įrodymų vertinimo taisykles, teismo išvados dėl BK 76 straipsnio nuostatų taikymo nuteistajai T. S. negalimumo yra motyvuotos ir teisingos.

Nepagrįstas nuteistosios gynėjo kasacinio skundo argumentas, kad T. S. padaryta veika nesukėlė jokių neigiamų padarinių, nes narkotikai kelia didelę grėsmę ne tik vienai valstybei, bet, kaip buvo pabrėžta Jungtinių Tautų Organizacijos konvencijoje, narkotikų padariniai pražūtingi visoms tautoms. Narkotikų kontrolei ir narkomanijos prevencijai visos valstybės skiria ypatingą dėmesį. Kovos su neteisėta narkotikų apyvarta Tarptautinės narkotikų politikos reikalavimai nustatyti Jungtinių Tautų Organizacijos konvencijose dėl narkotinių ir psichotropinių medžiagų kontrolės bei kovos su neteisėta jų apyvarta (1961, 1971, 1988 m.). Šių konvencijų reikalavimais vadovaujasi visos šalys, tarptautinės organizacijos. Išvardytos konvencijos, remiantis Lietuvos Respublikos Konstitucijos 138 straipsnio 3 dalimi, yra Lietuvos Respublikos įstatymų sudedamoji dalis.

           Naikinti ar keisti skundžiamą Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2012 m. gruodžio 3 d. nuosprendį dėl nuteistosios ir jos gynėjo kasaciniuose skunduose nurodytų motyvų nėra pagrindo.

 

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 382 straipsnio 1 punktu,

         

n u t a r i a :

 

          Nuteistosios T. S. ir jos gynėjo advokato Alvido Tamulionio kasacinius skundus atmesti.

 

 

Teisėjai                                                                                                                Vytautas Piesliakas

 

 

                                                                                                                            Aldona Rakauskienė

 

 

                                                                                                                            Vytautas Greičius