Civilinė byla Nr. e2-724-601/2025

Teisminio proceso Nr.

Procesinio sprendimo kategorijos: 

2.6.11.4.1; 3.2.3.2; 3.2.6.1; 3.4.1.9

(S)

KAUNO APYGARDOS TEISMAS

S P R E N D I M A S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2025 m. vasario 28 d.

Kaunas

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Evaldas Burzdikas,

teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Vilungės statyba“ ieškinį atsakovei biudžetinei įstaigai Marijampolės savivaldybės administracijai dėl perkančiosios organizacijos sprendimo panaikinimo, išvadą teikianti institucija – Viešųjų pirkimų tarnyba.

Teismas

n u s t a t ė:

I.       Ieškovės procesinių dokumentų esmė

1.                      Ieškovė uždaroji akcinė bendrovė (toliau – UAB) „Vilungės statyba“ 2024 m. gruodžio 23 d. kreipėsi į Kauno apygardos teismą, prašydama pripažinti neteisėtu ir panaikinti atsakovės biudžetinės įstaigos Marijampolės savivaldybės administracijos 2024 m. gruodžio 28 d. raštu „Dėl pasiūlymo atmetimo“ įformintą sprendimą atmesti ieškovės UAB „Vilungės statyba“ pasiūlymą, pateiktą atviram supaprastintam konkursui Nr. 710896 „Gyvenamosios paskirties (įvairių socialinių grupių asmenims) pastato, Tarpučių g. 107, Marijampolėje statybos darbai“ (toliau – Pirkimas).

2.                      Savo procesiniuose dokumentuose ieškovė nurodė, jog ginčijamu sprendimu atsakovė atmetė ieškovės pasiūlymą ir pašalino ją iš Pirkimo dėl to, kad ji yra įtraukta į Nepatikimų tiekėjų sąrašą. Ieškovė akcentuoja, kad nėra ginčo, jog ji yra įrašyta į Nepatikimų tiekėjų sąrašą kitos perkančiosios organizacijos – valstybės įmonės (toliau – VĮ) Turto banko – iniciatyva, tačiau tokį sprendimą ji ginčija Vilniaus apygardos teisme; sprendimas dėl ieškovės įrašymo į Nepatikimų tiekėjų sąrašą pagrįstumo iki šiol nėra priimtas. Tuo tarpu net jei ir būtų pripažinta, kad ieškovė pagrįstai įtraukta į Nepatikimų tiekėjų sąrašą (su kuo ieškovė kategoriškai nesutinka), tai nesudaro pagrindo šalinti tiekėją iš Pirkimo, nes į minėtą sąrašą įrašytam tiekėjui išlieka galimybė dalyvauti viešuosiuose pirkimuose, jei jis įgyvendina tam tikras savo patikimumo, kuriuo grindžiamas perkančiosios organizacijos pasitikėjimas juo, atkūrimo priemones. Taigi, ieškovė šiuo atveju privalėjo įrodyti ir įrodė esminę „apsivalymo“ doktrinos taikymo sąlygą: ėmėsi techninių, organizacinių, personalo valdymo priemonių, skirtų tolesnių nusikalstamų veikų ar pažeidimų prevencijai. Šios priemonės yra nurodytos Vidaus kontrolės – stebėsenos (monitoringo) sistemos apraše. Ieškovės teigimu, nurodyta sistema veikia nepriekaištingai, patikimai, sėkmingai ir visiškai užtikrina „apsivalymo“ doktrinai keliamus tikslus. Visos perkančiosios organizacijos (išskyrus Marijampolės savivaldybės administraciją) ir perkantieji subjektai, kai ieškovė dalyvauja viešųjų pirkimų procedūrose, pripažino ieškovės taikomas „apsivalymo“ priemones tinkamomis ir veiksmingomis ir nė karto nepašalino jos iš viešųjų pirkimų procedūrų. Analogišką kitų tiekėjų taikomą „apsivalymo“ sistemą, kaip tinkamą ir pakankamą, taip pat pripažįsta tiek kitos perkančiosios organizacijos, tiek teismai. Jeigu atsakovei, vis tik, trūko informacijos apie ieškovės taikomas „apsivalymo“ priemones, ji privalėjo pareikalauti, kad ieškovė pateiktų kitus duomenis, patvirtinančius ieškovės „apsivalymą“, o ne pašalinti ieškovę iš Pirkimo neįsitikinus ieškovės taikomų „apsivalymo“ priemonių pakankamumu. Juolab, kad atsakovė ieškovės įdiegtos Vidaus kontrolės – stebėsenos (monitoringo) sistemos veikimo apskritai nekvestionuoja, nenurodo jokių jos (sistemos) veikimo trūkumų ar tikslų nepasiekimo.

II.       Atsakovės procesinių dokumentų esmė

3.                      Atsakovė Marijampolės savivaldybės administracija su ieškiniu nesutinka ir prašo jį atmesti.

4.                      Atsakovė nurodė, kad išanalizavusi ieškovės ir VĮ Turto banko ginčo aplinkybes, padarė išvadą, jog ieškovė yra atsakinga už sutarties, sudarytos su VĮ Turto banku, esminius pažeidimus. Taigi, atsakovė, pripažinusi, kad pašalinimo pagrindo, numatyto Lietuvos Respublikos viešųjų pirkimų įstatymo (toliau – VPĮ) 46 straipsnio 4 dalies 6 punkte, pritaikymas yra proporcingas ieškovės padarytiems pažeidimams, toliau išsamiai ir rūpestingai išnagrinėjo ieškovės pateiktą informaciją apie „apsivalymo“ priemonių taikymą. Atsakovės įsitikinimu, ieškovės pateikti duomenys dėl Vidaus kontrolės – stebėsenos (monitoringo) sistemos įdiegimo nėra pakankami išvadai, jog ji „apsivalė“, t. y. sistema, kurią įdiegė ieškovė, yra nepakankama ir nepatvirtina, kad tokios sistemos įdiegimas kardinaliai pakeitė įmonės veikimo principus, o jos padaryti pažeidimai nebus daromi ir ateityje. Juolab, kad atsakovė, siekdama atsakingai taikyti pašalinimo pagrindą, numatytą VPĮ 46 straipsnio 4 dalies 6 punkte, taip pat tyrė ar tokie pažeidimai nėra pasikartojantys, t. y. ar ieškovė tinkamai vykdo statybos rangos sutartis, sudarytas su kitomis perkančiosiomis organizacijomis. Atlikusi tokį tyrimą, atsakovė nustatė sistemingą ieškovės sudarytų viešųjų pirkimo sutarčių pažeidinėjimą. Šis atsakovės nustatytas faktas tik dar kartą patvirtino atsakovės padarytą išvadą, kad ieškovės veiksmai vykdant viešųjų pirkimų sutartis kelia pagrįstų abejonių jos patikimumu ta prasme, kad atsakovė negalės įgyvendinti esminio viešųjų pirkimų tikslo – sudaryti Pirkimo sutartį, leidžiančią įsigyti atsakovei reikalingus darbus, racionaliai naudojant tam skirtas lėšas.

III.       Kitų proceso dalyvių procesinių dokumentų esmė

5.                      Viešųjų pirkimų tarnyba savo išvadoje nurodė, kad iš ginčijamame sprendime matyti, kad atsakovė išsamiai vertino nustatytas aplinkybes, nurodė priimto sprendimo teisinius bei faktinius argumentus, todėl galima daryti išvadą, kad įvykdė VPĮ nurodytą pareigą atlikti „apsivalymo“ priemonių taikymo vertinimą. Tarnybos vertinimu, ar atsakovė tinkamai ir objektyviai įvertino ieškovės „apsivalymą“ ir ar ieškovės pateikti įrodymai bei veiksmai dėl „apsivalymo“ yra pakankami, yra fakto klausimas, nustatytinas bylos nagrinėjimo metu. Nustačius šias aplinkybes bus galima įvertinti, ar ginčijamas sprendimas buvo teisėtas ir pagrįstas.

Teismas

k o n s t a t u o j a:

IV.       Teismo nustatytos faktinės bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Dėl bylai reikšmingų faktinių aplinkybių ir ginčo esmės

6.                      Marijampolės savivaldybės administracija 2024 m. kovo 1 d. Centrinėje viešųjų pirkimų informacinėje sistemoje paskelbė ir atviro konkurso būdu vykdo supaprastintą viešąjį pirkimą Nr. 710896 „Gyvenamosios paskirties (įvairių socialinių grupių asmenims) pastato, Tarpučių g. 107, Marijampolėje statybos darbai“. Ieškovė pateikė pasiūlymą Pirkimui.

7.                      Atsakovė 2024 m. kovo 29 d. priėmė sprendimą ieškovės pateiktą pasiūlymą atmesti motyvuojant tuo, kad ieškovė yra įtraukta į Nepatikimų tiekėjų sąrašą. Tačiau Kauno apygardos teismas 2024 m. birželio 6 d. sprendimu, priimtu civilinėje byloje Nr. e2-944-1060/2024, kuris įsiteisėjo 2024 m. spalio 11 d., panaikino minėtą sprendimą. Teismas minėtame sprendime akcentavo, kad faktas, jog tiekėjas yra įtrauktas į Nepatikimų tiekėjų sąrašą, pats savaime nėra pagrindas pašalinti iš pirkimų. Kiekvieną kartą pirkimo vykdytojas turi pats spręsti, ar vertinant tiekėjo patikimumą, tiekėjo pašalinimas iš pirkimo procedūros proporcingas vertinamam tiekėjo elgesiui. Be to, net ir priėmus sprendimą, kad tiekėjo pašalinimas iš pirkimo procedūros būtų proporcingas vertinamam tiekėjo elgesiui, tiekėjas vis tiek turi galimybę taikyti „apsivalymo priemones“. Teismas pabrėžė, kad tik įvertinus įrodymus apie realiai taikomas taisomąsias priemones ir juos įvertinus padaryto pažeidimo vykdant viešųjų pirkimų sutartį (duomenų, kurie buvo pagrindas įtraukti tiekėją į Nepatikimų tiekėjų sąrašą) kontekste, perkančioji organizacija galėjo priimti sprendimą dėl galimybės ieškovei tęsti dalyvavimą Pirkime.

8.                      Perkančioji organizacija 2024 m. spalio 23 d. raštu „Dėl pirkimo procedūrų atnaujinimo“ pranešė ieškovei, jog atnaujina pirkimo procedūras ir paprašė pateikti paaiškinimą/-us, informaciją ir įrodymus apie ieškovės taikomas „apsivalymo“ priemones, kurie įrodytų, kad ji ėmėsi visų įmanomų veiksmų tam, jog teisės pažeidimai, kurie buvo padaryti, nebus daromi ateityje. Atsakovė papildomai, kartu su įmonėje diegiamomis „apsivalymo“ priemonėmis, ieškovės prašė pateikti informaciją apie vykstantį ginčą su VĮ Turto banku, kuris ir nusprendė ieškovę 2023 m. gruodžio 8 d. įrašyti į Nepatikimų tiekėjų sąrašą.

9.                      Perkančioji organizacija 2024 m. spalio 24 d. raštu Nr. SA-10890 (35.3 E) „Dėl tiekėjo patikimumo, vykdant viešojo pirkimo sutartis“ kreipėsi į VĮ Turto banką su prašymu pateikti informaciją, kokiame procesiniame etape yra ieškovės ir VĮ Turto banko ginčas dėl VĮ Turto banko sprendimo vienašališkai nutraukti viešojo pirkimo sutartį Vilniaus apygardos teismo nagrinėjamoje civilinėje byloje Nr. e2-1270-640/2024.

10.                      Ieškovė 2024 m. spalio 29 d. pateikė perkančiajai organizacijai raštą Nr. SD-00218 „Dėl pirkimo Nr. 710896 tiekėjo EBVPD pagrindžiančių dokumentų pateikimo“. Minėtu raštu ieškovė pateikė atsakovei dokumentus, jos nuomone, patvirtinančius prevencinių priemonių įdiegimą dėl sutarčių savalaikio bei tinkamo vykdymo ir šių priemonių taikymo rezultatus, t. y. Vidaus kontrolės – stebėsenos (monitoringo) sistemos aprašą ir Kauno lopšelio darželio „Spindulėlis“, Kauno Žaliakalnio progimnazijos ir Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento prie Vidaus reikalų ministerijos Kauno priešgaisrinės gelbėjimo valdybos 5-osios komandos pažymas apie tinkamai įvykdytas sutartis. Ieškovė rašte akcentavo, kad Vidaus kontrolės – stebėsenos (monitoringo) sistemos aprašas „patvirtina ir įrodo, jog Tiekėjas patvirtino, ėmėsi ir įgyvendino bei nuolat tobulina Tiekėjo sudarytų/sudaromų sutarčių tinkamo ir savalaikio įvykdymo sistemą, kuri absoliučiai ir pilnutinai užtikrina visų esamų ir būsimųjų Tiekėjo įsipareigojimų įvykdymą. Apraše aprašyta sistema yra itin veiksminga ir niveliuoja bet kokią riziką Tiekėjo sutartinių įsipareigojimų įvykdymo užtikrinimo kontekste. Pridedami užsakovų atsiliepimai apie Tiekėją akivaizdžiai patvirtina, jog Tiekėjo Aprašas (sistema) veikia efektyviai ir rezultatyviai, užsakovai yra itin patenkinti ir džiaugiasi, kad statybos darbų užsakovų objektuose atliko būtent Tiekėjas“. Ieškovė taip pat pažymėjo, kad šiuo metu vyksta civilinis teisminis procesas Vilniaus apygardos teisme dėl VĮ Turto banko sprendimo vienašališkai nutraukti sutartį. Akcentavo, kad VĮ Turto bankas minėtoje byloje laikosi pozicijos, jog UAB „Vilungės statyba“ netinkamai vykdė sutartį, su kuo ieškovė kategoriškai nesutinka. Papildomai pažymėjo, jog „Tiekėjo apsivalymo priemones, kaip tinkamas ir pakankamas, įvertino visos perkančiosios organizacijos, kurių organizuotuose viešuosiuose pirkimuose dalyvavo Tiekėjas. Informaciją apie Tiekėjo Aprašo (sistemos) teigiamą įvertinimą galima rasti Centrinėje viešųjų pirkimų informacinėje sistemoje (CVP IS), skiltyje „Sutartys“, pirkimo Nr. 726539. Perkančioji organizacija Kauno miesto savivaldybės administracija pripažinimo Aprašą, kaip pagrindžiantį „apsivalymo“ priemonių taikymą ir paskelbė CVP IS nuasmenintą Aprašą, kaip Tiekėjo pateiktų dokumentų, sudėtinę dalį“. Ieškovė pabrėžė, jog yra pasiryžusi bendradarbiauti su Marijampolės savivaldybės administracija, atsakyti į visus klausimus, pateikti reikiamą informaciją ir tinkamai bei savalaikiai įvykdyti būsimą viešojo pirkimo sutartį (Pirkimo Nr. 710896).

11.                      Perkančioji organizacija 2024 m. lapkričio 14 d. raštu „Dėl papildomos informacijos“ paprašė ieškovės pateikti papildomą informaciją, kuri susijusi su Vilniaus apygardos teisme nagrinėjamu ginču tarp ieškovės ir VĮ Turto banko, t. y. pateikti minėtoje byloje ieškovės teismui pateiktą ieškinį ir dubliką. Jeigu minėtuose dokumentuose ginčijama situacija aprašoma nepilna apimtimi ar ieškovės manymu yra reikalingi ne tik nurodyti dokumentai, perkančioji organizacija leido pateikti ir papildomus dokumentus, kurie galėtų padėti pastarajai išsiaiškinti ir įvertinti visas minėtos bylos aplinkybes.

12.                      Ieškovė 2024 m. lapkričio 18 d. raštu Nr. SD-00229 „Dėl papildomos informacijos“ perkančiajai organizacijai pateikė Vilniaus apygardos teisme nagrinėjamoje byloje ieškovės pateiktą ieškinį ir dubliką.

13.                      Perkančioji organizacija 2024 m. lapkričio 28 d. raštu Nr. SA-12057 (35.3 E) „Dėl pasiūlymo atmetimo“ informavo ieškovę apie pasiūlymo atmetimą. Perkančioji organizacija nusprendė, kad ieškovės pateikti duomenys patikimumui atkurti ir užtikrinti nėra pakankami įrodyti, jog tiekėja „apsivalė“. Anot perkančiosios organizacijos, ieškovės „įtraukimas į Nepatikimų tiekėjų sąrašą, pradėti teisminiai procesai, galimai melagingos informacijos teikimas, kitų perkančiųjų organizacijų atsiliepimai, pačios Perkančiosios organizacijos turėta patirtis su tiekėju, vykdant ankstesnes viešojo pirkimo sutartis, sudarė pagrįstas prielaidas manyti ir nuspręsti, jog šio tiekėjo pažeidimai nėra mažareikšmiai, tiekėjo pažeidimai buvo esminiai, tiekėjas nėra laikytinas patikimu šiame pirkime, o jo elgsena gali padaryti didelę įtaką Perkančiosios organizacijos būsimos sutarties vykdymui. Perkančiosios organizacijos vertinimu, negalima pasitikėti būsimos sutarties vykdymo kontekste“. Perkančioji organizacija sprendė, kad ieškovės pateikti kitų perkančiųjų organizacijų atsiliepimai niekaip neįrodo ieškovės „apsivalymo“, kadangi atsiliepimuose nurodomos pirkimo procedūros buvo atliktos prieš ieškovės įtraukimą į Nepatikimų tiekėjų sąrašą, kaip ir atlikti darbai, kurių sutartys taip pat buvo sudarytos prieš įtraukimą į sąrašą. Tuo tarpu ieškovės pateiktą Vidaus kontrolės – stebėsenos (monitoringo) sistemos aprašą perkančioji organizacija laikė nepakankama ir nepatvirtinančia, kad tokios sistemos įdiegimas kardinaliai pakeitė įmonės veikimo principus. Perkančioji organizacija viešai prieinamuose šaltiniuose patikrinusi tiekėjos 2023 metais sudarytų sutarčių, įvykdžius tarptautinius ir supaprastintus pirkimus skaičių (iki įtraukimo į Nepatikimų tiekėjų sąrašą), nustatė, kad tokių sutarčių buvo penkios. Nuo 2023 m. gruodžio 8 d., kai tiekėja buvo įtraukta į sąrašą, sudarytų sutarčių, įvykdžius tarptautinius ir supaprastintus pirkimus skaičius sumažėjo iki dviejų, kas, perkančiosios organizacijos nuomone, suponuoja, kad „apsivalymas“ neveikia ar veikia netinkamai, arba įmonė turi kitokių problemų, susijusių su vykdoma veikla.

14.                      Ieškovė 2024 m. gruodžio 5 d. pateikė atsakovei pretenziją dėl atsakovės sprendimo panaikinimo. 

15.                      Atsakovė 2024 m. gruodžio 13 d. raštu Nr. SA-12552 (35.3 E) „Dėl pretenzijos“ informavo ieškovę apie pretenzijos atmetimą.

16.                      Ieškovė, nesutikdama su atsakovės sprendimu, kreipėsi į teismą ir siekia, kad būtų pripažintas neteisėtu ir panaikintas atsakovės Pirkime priimtas sprendimas atmesti ieškovės pasiūlymą. Taigi, iš byloje dalyvaujančių asmenų procesinių dokumentų turinio aptartų faktinių aplinkybių kontekste matyti, kad ginčas šioje byloje yra kilęs dėl to, ar atsakovė objektyviai įvertino ieškovės „apsivalymo“ priemonių taikymą ir atitinkamai pagrįstai atmetė ieškovės pasiūlymą.

Dėl ginčijamo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo

17.                      VPĮ 46 straipsnio 4 dalies 6 punkte nurodyta, kad perkančioji organizacija pašalina tiekėją iš pirkimo procedūros, jeigu tiekėjas yra neįvykdęs pirkimo sutarties, sudarytos vadovaujantis šiuo įstatymu, Viešųjų pirkimų, atliekamų gynybos ir saugumo srityje, įstatymu ar Pirkimų, atliekamų vandentvarkos, energetikos, transporto ar pašto paslaugų srities perkančiųjų subjektų, įstatymu, ar koncesijos sutarties arba yra netinkamai ją įvykdęs ir tai buvo esminis sutarties pažeidimas, dėl kurio per pastaruosius 3 metus buvo nutraukta sutartis.

18.                      Nagrinėjamu atveju nėra ginčo, kad UAB „Vilungės statyba“ VĮ Turto banko iniciatyva 2023 m. gruodžio 8 d. buvo įtraukta į Nepatikimų tiekėjų sąrašą, nes VĮ Turto bankas 2023 m. spalio 31 d. priėmė sprendimą vienašališkai nutraukti tarp UAB „Vilungės statyba“ ir VĮ Turto banko pasirašytą rangos sutartį, padaręs išvadą, jog „<...> Rangovas padarė esminį Sutarties pažeidimą – 2022-09-16 netinkamai įrengė atraminės sienos gręžtinius polius, šiurkščiai pažeisdamas Sutarties dokumentų sąlygas ir iš esmės nukrypdamas nuo projektinės dokumentacijos <...>“.

19.                      Tačiau faktas, jog tiekėjas yra įtrauktas į Nepatikimų tiekėjų sąrašą, pats savaime nėra pagrindas pašalinti iš pirkimų, t. y. net ir į Nepatikimų tiekėjų sąrašą įtrauktiems tiekėjams yra leidžiama dalyvauti pirkimuose. Kiekvieną kartą pirkimo vykdytojas turi spręsti, ar vertinant tiekėjo patikimumą, tiekėjo pašalinimas iš pirkimo procedūros proporcingas vertinamam tiekėjo elgesiui (VPĮ 46 straipsnio 8 dalis). Be to, net ir priėmus sprendimą, kad tiekėjo pašalinimas iš pirkimo procedūros būtų proporcingas vertinamam tiekėjo elgesiui, tiekėjas vis tiek turi galimybę taikyti „apsivalymo priemones“. VPĮ 46 straipsnio 10 dalyje nurodyta, kad jeigu tiekėjas neatitinka reikalavimų, nustatytų pagal šio straipsnio 1, 4 ir 6 dalis, perkančioji organizacija jo nepašalina iš pirkimo procedūros, kai yra abi šios sąlygos kartu: 1) tiekėjas pateikė perkančiajai organizacijai informaciją apie tai, kad ėmėsi šių priemonių: a) savanoriškai sumokėjo arba įsipareigojo sumokėti kompensaciją už žalą, padarytą dėl šio straipsnio 1, 4 ar 6 dalyje nurodytos nusikalstamos veikos arba pažeidimo, jeigu taikytina; b) bendradarbiavo, aktyviai teikė pagalbą ar ėmėsi kitų priemonių, padedančių ištirti, išaiškinti jo padarytą nusikalstamą veiką ar pažeidimą, jeigu taikytina; c) ėmėsi techninių, organizacinių, personalo valdymo priemonių, skirtų tolesnių nusikalstamų veikų ar pažeidimų prevencijai; 2) perkančioji organizacija įvertino tiekėjo informaciją, pateiktą pagal šios dalies 1 punktą, ir priėmė motyvuotą sprendimą, kad priemonės, kurių ėmėsi tiekėjas, siekdamas įrodyti savo patikimumą, yra pakankamos. Šių priemonių pakankamumas vertinamas atsižvelgiant į nusikalstamos veikos ar pažeidimo rimtumą ir aplinkybes.

20.                      Iš aptarto teisinio reglamentavimo matyti, kad būtent į Nepatikimų tiekėjų sąrašą įtrauktam tiekėjui tenka pareiga įrodyti kiekvienai perkančiajai organizacijai, kurios paskelbtame pirkime dalyvauja toks tiekėjas, kad jo pritaikytos ir taikomos priemonės leidžia įgyvendinti tuos tikslus, kuriuos įstatymų leidėjas laikė esant svarbiais, reglamentuodamas VPĮ 46 straipsnio 1, 4 ir 6 dalyse nustatytus pašalinimo pagrindus, taip pat pagrįsti, kad jo pritaikytos ir taikomos priemonės pakeitė tiekėjo korporatyvinę elgseną taip ir tiek, jog ateityje yra mažai tikėtinas aptartų VPĮ 46 straipsnio 1, 4 ir 6 dalyse nustatytų pašalinimo pagrindų pakartotinumas bei tinkamai ir visiškai suveikė bendroji ir individualioji prevencija tiekėjo atžvilgiu.

21.                      Ieškovė nurodo, kad, nepaisant to, jog ji ginčija sprendimą įtraukti ją į Nepatikimų tiekėjų sąrašą, t. y. mano, kad ji nepagrįstai buvo įtraukta į minėtą sąrašą, savo veikloje ėmėsi techninių, organizacinių, personalo valdymo priemonių, skirtų tolesnių nusikalstamų veikų ar pažeidimų prevencijai. Šios priemonės, ieškovės teigimu, yra nurodytos Vidaus kontrolės – stebėsenos (monitoringo) sistemos apraše. Ieškovė įsitikinusi, kad nurodyta sistema veikia nepriekaištingai, patikimai, sėkmingai ir visiškai užtikrina „apsivalymo“ doktrinai keliamus tikslus, o tai, be kita ko, patvirtina tiek perkančiajai organizacijai, tiek teismui pateikti kitų perkančiųjų organizacijų atsiliepimai apie ieškovės patikimumą, reputaciją ir tinkamą sutartinių įsipareigojimų vykdymą.

22.                      Perkančioji organizacija, susipažinusi su ieškovės pateiktais duomenimis apie „apsivalymo“ priemonių taikymą, įvertinusi aplinkybes, dėl kurių ieškovė yra įtraukta į Nepatikimų tiekėjų sąrašą, taip pat savo ankstesnes patirtis su ieškove, pastarajai vykdant kitas viešojo pirkimo sutartis, laikė, jog ieškovės pateikti duomenys patikimumui atkurti ir užtikrinti nėra pakankami įrodyti, jog ji „apsivalė“. Kaip minėta, perkančioji organizacija sprendė, kad ieškovės pateikti kitų perkančiųjų organizacijų atsiliepimai niekaip neįrodo ieškovės „apsivalymo“, kadangi atsiliepimuose nurodomos pirkimo procedūros buvo atliktos prieš ieškovės įtraukimą į Nepatikimų tiekėjų sąrašą, kaip ir atlikti darbai, kurių sutartys taip pat buvo sudarytos prieš įtraukimą į sąrašą. Tuo tarpu ieškovės pateiktą Vidaus kontrolės – stebėsenos (monitoringo) sistemos aprašą perkančioji organizacija laikė nepakankama ir nepatvirtinančia, kad tokios sistemos įdiegimas kardinaliai pakeitė įmonės veikimo principus. Perkančioji organizacija viešai prieinamuose šaltiniuose patikrinusi tiekėjos 2023 metais sudarytų sutarčių, įvykdžius tarptautinius ir supaprastintus pirkimus skaičių (iki įtraukimo į Nepatikimų tiekėjų sąrašą), nustatė, kad tokių sutarčių buvo penkios. Nuo 2023 m. gruodžio 8 d., kai tiekėja buvo įtraukta į sąrašą, sudarytų sutarčių, įvykdžius tarptautinius ir supaprastintus pirkimus skaičius sumažėjo iki dviejų, kas, perkančiosios organizacijos nuomone, suponuoja, kad „apsivalymas“ neveikia ar veikia netinkamai, arba įmonė turi kitokių problemų, susijusių su vykdoma veikla.

23.                      Vertinant bendrai „apsivalymo“ paskirtį viešuosiuose pirkimuose, matyti, kad teigiami tiekėjo elgsenos pakitimai turi būti esminiai ir žymūs, o ne deklaratyvūs ar fragmentiški. Tiekėjo pritaikytos ir nuolat taikomos priemonės turi būti tęstinio pobūdžio ir įtikinti perkančiąją organizaciją (o, iškilus būtinybei, ir teismą), kad bus pasiekti VPĮ įtvirtinti tikslai, kurių siekiama nustatant pašalinimo pagrindus. Faktinis tiekėjo „apsivalymas“ reiškia tai, kad jo pritaikytos priemonės turi sudaryti sąlygas realiai atkurti tiekėjo patikimumą ir ateityje užtikrinti teisės pažeidimų prevenciją. Tačiau tokių priemonių sąrašas VPĮ nėra pateikiamas. Kiekvienas tiekėjas gali remtis įvairiais vidaus sprendimais, kurie pagrįstų, kad ateityje nebus atliekami pažeidimai. Vis dėlto, vien tai, kad tiekėjas perkančiajai organizacijai pateikė dokumentus, kurie, tiekėjo nuomone, jį reabilituoja, nereiškia, jog perkančioji organizacija negali tiekėjo pašalinti, jeigu pripažįsta, kad tiekėjo pateikti dokumentai nėra pakankami laikyti jį patikimu ir nešalinti iš pirkimo. Būtent perkančioji organizacija yra subjektas, kuriam įstatymas suteikia teisę vertinti tiekėjo pateiktą informaciją ir atitinkamai nuspręsti, ar tiekėjo nurodytos priemonės yra pakankamos jo nešalinti iš pirkimo. Atitinkamai nepagrįsti ieškovės argumentai, kad kitos perkančiosios organizacijos ieškovės taikomas „apsivalymo“ priemones laikė tinkamomis ir veiksmingomis ir nė karto nepašalino jos iš viešųjų pirkimų procedūrų. Tuo tarpu pareiga reikalauti papildomų įrodymų, patvirtinančius tiekėjo „apsivalymą“, negali būti neribota. 

24.                      Teismo vertinimu, aukščiau aptartas atsakovės, kaip perkančiosios organizacijos, elgesys atitiko VPĮ 46 straipsnyje perkančiajai organizacijai nustatytų sprendimo dėl tiekėjo pašalinimo iš pirkimo procedūros priėmimo reikalavimus, be to, VPĮ 17 straipsnio 1 dalyje įtvirtintą skaidrumo principą, todėl skundžiamas sprendimas atmesti ieškovės UAB „Vilungės statyba“ pasiūlymą laikomas teisėtu, todėl ieškinys atmestinas. 

25.                      Teismas, be kita ko, pritaria atsakovei, kad ieškovės veiksmai vykdant viešųjų pirkimų sutartis kelia pagrįstų abejonių jos patikimumu. Pažymėtina, kad iš Lietuvos teismų informacinės sistemos „Liteko“ duomenų matyti, jog ieškovė pastaruoju metu dalyvauja ne viename teisminiame ginče su perkančiosiomis organizacijomis dėl perkančiųjų organizacijų sprendimų vienašališkai nutraukti viešojo pirkimo sutartis, t. y. be minėtos Vilniaus apygardos teisme nagrinėjamos civilinės bylos Nr. e2-553-640/2025, kurioje ginčijamas VĮ Turto banko sprendimas vienašališkai nutraukti viešojo pirkimo sutartį su ieškove, Kauno apygardos teisme 2024 m. gruodžio 2 d. taip pat buvo išnagrinėta civilinė byla Nr. e2-652-921/2024, kurioje ieškovė ginčijo biudžetinės įstaigos Lietuvos zoologijos sodo sprendimą vienašališkai nuo 2023 m. gruodžio 18 d. nutraukti 2019 m. rugpjūčio 19 d. su atsakove sudarytą Statybos rangos sutartį. Teismas ieškovės ieškinį pastarojoje byloje atmetė, konstatavęs, kad „užsakovė negavo darbų rezultato tokio, kokio tikėjosi, kad ieškovė, vykdydama Rangos sutartį, padarė esminį sutarties pažeidimą, kad atsakovė reikalavo ieškovės pašalinti trūkumus, tačiau ieškovė to nepadarė, patvirtina, kad atsakovė turėjo teisę nutraukti Rangos sutartį“. Šio sprendimo ieškovė neskundė, jis įsiteisėjo 2025 m. sausio 3 d. Be to, Vilniaus apygardos teisme 2025 m. sausio 15 d. buvo iškelta civilinė byla Nr. e2-1523-603/2025 pagal ieškovės UAB „Vilungės statyba“ reikalavimą pripažinti negaliojančiu ir nevykdytinu atsakovo Kultūros infrastruktūros centro 2024 m. lapkričio 29 d. reikalavimą „Dėl draudimo sumos sumokėjimo“; minėtoje byloje ginčijamu sprendimu, atsakovas iš draudiko AB „Lietuvos draudimas“ pareikalavo sumokėti draudimo sumą, draudėjai UAB „Vilungės statyba“ pažeidus sutartinius įsipareigojimus dėl Čiobiškio dvaro sodybos oficinos tvarkybos (konservavimo, restauravimo, remonto, avarijos grėsmės pašalinimo) darbų.

26.                      Teismas teisiškai įvertino byloje dalyvaujančių asmenų esminius argumentus, kuriais grindžiamas teismo sprendimas, ir įvertinęs tai, kad kiti byloje dalyvaujančių asmenų nurodyti argumentai neturi esminės reikšmės teisingam bylos išnagrinėjimui, dėl jų teismas nepasisako (CPK 270 straipsnio 4 dalis).

27.                      Teismas 2024 m. gruodžio 30 d. nutartimi ieškovės UAB „Vilungės statyba“ ieškinio reikalavimų užtikrinimui taikė laikinąsias apsaugos priemones – sustabdė atsakovės vykdomo Pirkimo procedūras iki kol bus priimtas ir įsiteisės galutinis teismo sprendimas šioje byloje. Atmetus ieškinį, jos lieka galioti iki teismo sprendimo įsiteisėjimo (CPK 150 straipsnio 2 dalis).

28.                      Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą (CPK 93 straipsnio 1 dalis). Atsižvelgiant į bylos baigtį, egzistuoja pagrindas spręsti dėl atsakovės patirtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimo, tačiau atsakovė nepateikė tokio prašymo, todėl šis klausimas nesprendžiamas.

29.                      Teismas visus procesinius dokumentus byloje dalyvaujantiems asmenims siuntė elektroninio ryšio priemonėmis, todėl su dokumentų įteikimu susijusių išlaidų nepatyrė.

Kauno apygardos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 150 straipsniu, 259 straipsniu, 270 straipsniu, 4238 straipsniu,

n u s p r e n d ž i a:

ieškinį atmesti.

Sprendimui įsiteisėjus, panaikinti Kauno apygardos teismo 2024 m. gruodžio 30 d. nutartimi ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Vilungės statyba“ ieškinio reikalavimų užtikrinimui taikytas laikinąsias apsaugos priemones – atsakovės Marijampolės savivaldybės administracijos vykdomo viešojo pirkimo Nr. 710896 „Gyvenamosios paskirties (įvairių socialinių grupių asmenims) pastato, Tarpučių g. 107, Marijampolėje statybos darbai“ procedūrų sustabdymą.

Sprendimas per 14 dienų apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Lietuvos apeliaciniam teismui, skundą paduodant per Kauno apygardos teismą.

Teisėjas                                                Evaldas Burzdikas