Pirmosios instancijos teismo teisėjas              Civilinė byla Nr. 2A-243-280/2014

Eigirdas Činka              Teisminio proceso Nr. 2-08-3-06946-2013-4

              Procesinio sprendimo kategorija:

              114.9.2; 121.14; 121.21 (S)

PANEVĖŽIO  APYGARDOS  TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2014 m. balandžio 24 d.

Panevėžys

Panevėžio apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės ir pranešėjos Laimutės Sankauskaitės,

kolegijos teisėjų: Margaritos Dzelzienės, Laimanto Misiūno,

viešame teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal suinteresuoto asmens Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos apeliacinį skundą dėl Panevėžio miesto apylinkės teismo 2013 m. gruodžio 19 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-8202-755/2013 pagal pareiškėjo V. R. pareiškimą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo, suinteresuoti asmenys Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos, A. P., N. T..

Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylą,

n u s t a t ė:

pareiškėjas V. R. prašė nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad jo senelis S. R. nuosavybės teisėmis valdė gyvenamąjį namą su ūkiniais pastatais Startų kaime Panevėžio r. Pareiškėjas paaiškino teismui, kad nori atstatyti senelio sodybą, kreipėsi į žemėtvarkos skyrių, jie liepė kreiptis į teismą dėl juridinio fakto nustatymo. Sodybos nelikę, šalia padarytas žvyro karjeras, buvusioje sodybos vietoje auga šaltalankių krūmai, kuriuos pareiškėjas iškirto, pasodino pušaites ir pastatė vagonėlį įrankiams susidėti. Mirus seneliui, sodyboje iki 1960 m. gyveno motina su vaikais, paskui gyveno I. Ž. su šeima, kurie pasistatė namą (duomenys neskelbtini) ir išsikraustė. Po tėvo mirties žemę paveldėjo pareiškėjas ir I. Ž.. Sodyboje buvo dviejų galų namas, ūkiniai pastatas - tvartas, pirtis, dirbama žemė, sodas, apie 60 arų. Išlikusi yra viena obelis, eglė ir kapčiai.

Panevėžio miesto apylinkės teismas 2013 m. gruodžio 19 d. sprendimu pareiškimą tenkino: nustatė juridinę reikšmę turintį faktą, kad V. R. senelis S. R., miręs apie 1938 m., nuosavybės teisėmis valdė gyvenamąjį namą su ūkiniais pastatais (duomenys neskelbtini), nurodė, kad juridinę reikšmę turintis faktas nustatytas miško žemės pavertimo kitomis naudmenomis tikslu, priteisė iš V. R. valstybės naudai 20 Lt procesinių dokumentų įteikimo išlaidų. Pirmosios instancijos teismas pažymėjo, kad miško žemė gali būti paverčiama kitomis naudmenomis tik Miškų įstatyme nustatytais išimtiniais atvejais, kurių vienas - buvusioms sodyboms privačioje miško žemėje atstatyti. Teisę atstatyti neišlikusią sodybą, kurios buvimo faktas nustatomas pagal archyvinius dokumentus, o jeigu jie neišlikę, – nustatant juridinį faktą, turi tik šios sodybos buvę savininkai ir (ar) jų pirmos, antros ir trečios eilės įpėdiniai, paveldintys pagal įstatymą. Teismas, įvertinęs pareiškėjo, suinteresuotų asmenų, liudytojų paaiškinimus, rašytinius dokumentus (įrašus apie sodyboje buvusius gyv. namą, tvartą-daržinę ir šulinį), darė išvadą, jog namų valdoje buvo gyvenamasis namas, bent vienas ūkinis pastatas, šulinys, sodyboje gyventa iki maždaug 1964 m. Šiuo metu pastatai neišlikę, nes buvo įrengtas karjeras, pati valda dalinai apaugusi mišku. Pareiškėjas bei suinteresuoti asmenys N. T. ir A. P. yra pirmos eilės įstatyminiai įpėdiniai, prašomas nustatyti faktas sukels pareiškėjui asmenini bei galimai ir turtinių teisių atsiradimą, šio fakto nustatymas neteisminiu keliu negalimas, todėl teismas tenkino pareiškimą ir nustatė juridinį faktą.

Suinteresuotas asmuo Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos apeliaciniu skundu prašė panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą ir perduoti bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo, arba panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą ir priimti naują sprendimą – pareiškėjo V. R. pareiškimą dėl juridinio fakto nustatymo atmesti. Apeliantas nurodė, jog neprieštarauja dėl teismo konstatuoto sodybos buvimo fakto, tačiau pažymėjo, kad teismas neišsamiai ir nevisapusiškai ištyrė bylos aplinkybes ir fakto konstatavimo nepakanka, kad atstatyti buvusią sodybą miško žemėje. Kreipiantis dėl miško žemės pavertimo kitomis naudmenomis, kartu su prašymu turi būti pateikiami sodybos buvimo faktą ir vietą patvirtinantys dokumentai ir asmens teisę atstatyti sodybą patvirtinantys dokumentai. Nei kreipiantis į Nacionalinę žemės tarnybą, nei bylos nagrinėjimo metu pareiškėjas nepateikė pakankamai įrodymų, patvirtinančių ir nurodančių sodybos buvimo vietą. Tai galėtų būti ne tik liudytojų parodymai, bet ir kiti įrodymai, pvz., antstolio faktinių aplinkybių konstatavimo protokolas, žemės sklypo planas ir pan. Pirmosios instancijos teismas konstatavo faktą, kad sodyba buvo (duomenys neskelbtini), bet nepatvirtino, kad sodyba buvo V. R. nuosavybės teise priklausančiame žemės sklype. (duomenys neskelbtini) V. R. priklauso du žemės sklypai: 1,0496 ha ir 1,9400 ha. Pagal archyvinius dokumentus pareiškėjo senelis iki nacionalizacijos (duomenys neskelbtini) nuosavybės teise valdė 18,12 ha žemės, taigi nuosavybės teisė atkurta ne į visą S. R. buvusią žemę, todėl būtų galima daryti prielaidą, kad sodybos pastatai galėjo būti ne šiuo metu V. R. nuosavybės teise valdomo sklypo ribose. Iš VĮ Registrų centro žemėlapių matyti, kad šalia V. R. sklypo yra vandens telkinys, o pats pareiškėjas nurodė, kad gyvenamasis namas buvo nugriautas, kadangi valdžia nutarė įrengti žvyro karjerą, todėl pagrįsta prielaida, kad sodybos liekanos yra vandens telkinyje, o V. R. siekia ne atstatyti sodybą, bet ją statyti kitoje vietoje. Apeliantas nurodė, kad byloje neatskleista bylos esmė, o teismo nustatytas nekonkretus faktas nesukelia pareiškėjui teisinių pasekmių.

Pareiškėjas V. R. atsiliepimu prašo apeliacinį skundą atmesti ir palikti Panevėžio miesto apylinkės teismo 2013 m. gruodžio 19 d. sprendimą galioti. Pareiškėjas pažymėjo, kad liudytojais apklausti A. V., D. N. patvirtino, kad stovėjo dviejų galų gyvenamas namas, tvartas, šulinys, kur buvo pastatai, dabar pieva, žemės buvo apie 60 arų. Liudytoja D. N. papildomai pažymėjo, kad gyvenamas namas ir tvartas buvo ten, kur šaltalankiai, ne miškas, ten yra išlikusios duobės nuo kapčių, o ten, kur buvo pirtelė, yra vanduo. Pareiškėjas nurodė, kad apelianto atstovas teismo posėdžio metu galėjo užduoti norimus klausimus ir išreikalauti papildomus įrodymus, tačiau tokia teise nepasinaudojo.

Apeliacinis skundas tenkintinas, pirmosios instancijos teismo sprendimas naikintinas ir byla perduotina pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo (CPK 326 str. 1 d. 4 p.).

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis). Teismas konstatuoja, kad CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta, todėl pasisako dėl apeliacinio skundo faktinių bei teisinių pagrindų.

Byloje esančiais dokumentais nustatyta, kad pareiškėjas V. R. nuosavybės teise valdo 1,0496 ha žemės sklypo Nr. (duomenys neskelbtini) 158/323 dalis, esančio (duomenys neskelbtini) (b. l. 9-10). Pareiškėjo tėvui Zenonui A. R. Panevėžio apskrities viršininko 2000 m. spalio 20 d. sprendimu buvo atkurta nuosavybė į pareiškėjo seneliui S. R. priklausiusį 4,50 ha žemės sklypą (b. l. 7). Pareiškėjas kreipėsi į teismą, prašydamas nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad V. R. senelis S. R. nuosavybės teise valdė gyvenamąjį namą su ūkiniais pastatais Panevėžio rajone, Startų kaime. Pirmosios instancijos teismas, remdamasis liudytojų paaiškinimais ir įrašais apie sodyboje buvusius pastatus, nustatė prašomą juridinę reikšmę turintį faktą.

Juridiniai faktai – tai įvykiai, asmenų veiksmai ar neveikimas, taip pat kitos aplinkybės, dėl kurių atsiranda, pasikeičia ar nutrūksta tam tikri teisiniai santykiai ir atitinkamai atsiranda, pasikeičia ar baigiasi subjektinės teisės ir pareigos. Pažymėtina, kad juridinę reikšmę turinčius faktus teismas gali nustatyti tik tada, kai prašomas nustatyti faktas turi juridinę reikšmę, t. y. toks, nuo kurio priklauso asmenų asmeninių ir turtinių teisių atsiradimas, pasikeitimas ar pabaiga (CPK 444 straipsnio 1 dalis). Pareiškėjas, reikšdamas prašymą, pažymėjo, kad prašo nustatyti juridinį faktą ketindamas keisti žemės sklypo miškų ūkio paskirtį į kitas naudmenas. Pagal Miškų įstatymo 11 str. 1 d. 7 p. miško žemė gali būti paverčiama kitomis naudmenomis buvusioms sodyboms privačioje miško žemėje atstatyti Vyriausybės nustatyta tvarka. Pirmosios instancijos teismas, nustatydamas juridinę reikšmę turintį faktą, kad V. R. senelis S. R. nuosavybės teisėmis valdė gyvenamąjį namą su ūkiniais pastatais (duomenys neskelbtini), pažymėjo, kad šis juridinis faktas sukels pareiškėjui teisines pasekmes, tačiau tokia teismo išvada yra nepagrįsta. Kaip teisingai apeliaciniame skunde nurodė Nacionalinė žemės tarnyba, toks juridinis faktas yra nekonkretus, nėra aišku, kurioje konkrečioje Startų kaimo vietoje sodyba ir jos pastatai stovėjo ir ar ši vieta patenka į V. R. priklausantį žemės sklypą, todėl norimų teisinių pasekmių pareiškėjui nesukuria. Pirmosios instancijos teismo posėdyje apklausta A. P. nurodė, kad sodyba stovėjo ten, kur šiuo metu krūmai, A. P. V. – ten, kur šiuo metu pieva, D. N. pažymėjo, kad gyvenamojo namo ir ūkinio pastato vietoje dabar yra žemė, N. T. nurodė, kad šiuo metu ten yra krūmynai, tačiau likę pamatų akmenys (b. l. 43-45, 51-52). Nei vienas iš liudytojų nepatvirtino, kad sodyba stovėjo būtent pareiškėjui V. R. priklausančiame žemės sklype, liudytojai tiksliai negalėjo nurodyti, kurioje konkrečioje vietoje – pievoje, krūmynų ar žemės vietoje, stovėjo sodyba. Įrodymų, kuriuos pateikė pareiškėjas, nepakanka padaryti išvadai, kad S. R. sodyba stovėjo būtent pareiškėjo žemės sklype.

Nagrinėjamoje byloje nagrinėjant pareiškėjo prašymą svarbiausia aplinkybė, kurią turėjo įrodyti pareiškėjas ir nustatyti pirmosios instancijos teismas, yra, ar S. R. sodyba stovėjo šiuo metu V. R. priklausančiame žemės sklype. Pirmosios instancijos teismas šios aplinkybės nenagrinėjo , ji liko neaiški, todėl apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, jog nebuvo atskleista bylos esmė. Pagal byloje pateiktus įrodymus bylos išnagrinėti apeliacinės instancijos teisme nėra galimybių, todėl sprendimas naikintinas ir byla perduotina nagrinėti pirmosios instancijos teismui iš naujo (CPK 327 str. 1 p. 2 d.).

Pažymėtina, kad suinteresuotas asmuo N. T. nurodė, jog galima rasti sodybos pamatų akmenis, kiti liudytojai nurodė, kad yra išlikę kapčiai, todėl šiuo atveju vienu iš įrodymu, sprendžiant klausimą, ar pareiškėjo dabartiniame žemės sklype faktiškai buvo jo senelio sodyba, būtų pačių liekanų ir žymių fiksavimo įrodymai. Suinteresuotas asmuo Nacionalinė žemės tarnyba pagrįstai nurodė, kad tokiu įrodymu galėtų būti antstolio surašytas faktinių aplinkybių konstatavimo protokolas, kuriame būtų užfiksuota V. R. žemės sklype esančių sodybos liekanų buvimas. Taip pat tinkamais įrodymais galėtų būti nuotraukos ir liudytojų parodymai, žemės sklypo planas su apytiksliai pažymėtos sodybos vieta ir kt. įrodymai. Byloje yra duomenų, kad sodybą 1959 m.  sudarė tvartas, gyvenamasis namas ir pirtis, statyti 1923 m..  Tarybiniais laikais buvo prie jų paskirta 61 aras žemės. Teismo manymu, tikslią sodybos buvimo vietą galima ir būtina nustatyti, nes teismo sprendimu turi būti nurodyta, kokiame konkrečiai žemės sklype ši sodyba buvo. Pareiškėjas , prašydamas nustatyti sodybos buvimo faktą, turi  kartu  nurodyti ne tik duomenis apie sodybą, kaimą, bet konkretų žemės sklypą su jį identifikuojančiais duomenimis, kuriame  konkretūs sodybos statiniai buvo bet neišliko.

Apeliacinės instancijos teismas, nustatęs, jog pirmosios instancijos teismas, nagrinėdamas bylą neatskleidė bylos esmės, sprendimą naikina, o bylą perduoda pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio pirmosios dalies ketvirtuoju punktu,

n u t a r i a :

Panevėžio miesto apylinkės teismo 2013 m. gruodžio 19 d. sprendimą panaikinti ir bylą perduoti nagrinėti pirmosios instancijos teismui iš naujo.

Teisėjai              Margarita Dzelzienė

              Laimantas Misiūnas

              Laimutė Sankauskaitė