Administracinė byla Nr. I-1290-428/2012

Teisminio proceso Nr. 3-62-3-00718-2012-5

Procesinio sprendimo kategorija: 15.2.; 15.2.3.1; 15.2.2; 15.4; 74.

(S)

KAUNO APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMAS

SPRENDIMAS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2012 m. lapkričio 16 d.

Kaunas

Kauno apygardos administracinio teismo teisėja Jolanta Medvedevienė,

sekretoriaujant Aušrai Briedienei,

dalyvaujant pareiškėjo  ADB „Ergo Lietuva“ atstovei I. S. , atsakovo Kauno miesto savivaldybės atstovei R. B. ,

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo ADB „Ergo Lietuva“ skundą atsakovei Kauno miesto savivaldybei, trečiajam suinteresuotam asmeniui A. G. dėl turtinės žalos atlyginimo priteisimo, ir

nustatė:

Pareiškėjas skundu (b.l. 4-5) kreipėsi į Kauno apygardos administracinį teismą, prašydamas priteisti iš atsakovo Kauno miesto savivaldybės 6 004,06 Lt žalos atlyginimą.

Pareiškėjas ir jo atstovė prašė skundą tenkinti. Pareiškėjas skunde nurodė ir jo atstovė teismo posėdyje panašiai paaiškino, kad  2008-11-04 ADB "Ergo Lietuva" sudarė su trečiuoju asmeniu A. G. transporto priemonių draudimo sutartį. Šia sutartimi buvo apdraustas automobilis Audi A4,  valst. Nr. VVO 188. Draudimo sutartis buvo sudaryta laikotarpiui nuo 2008-11-04 iki 2009-11-03. Kauno apskrities VPK Kauno miesto Centro policijos Komisariatas 2009-07-23 gavo pranešimą, kad adresu, prie Tenorų g. 2 namo pastato, Kaune, ant automobilio (neskelbtina), užvirto medžio šaka ir smarkiai jį apgadino: sulankstė automobilio stogą, bagažinės dangtį, abu galinius sparnus, kairės pusės statramstį, galines  dešinės pusės duris. Automobilis Audi A4, valst. Nr. VVO 188 įvykio dieną buvo apdraustas ADB "Ergo Lietuva" transporto priemonių draudimu, todėl transporto priemonės draudėjas pateikė prašymą atlyginti patirtą žalą. Atlikus transporto priemonei padarytos žalos įvertinimo veiksmus buvo nustatyta, jog transporto priemonės savininkui padaryti nuostoliai sudarė 6004,06 Lt. Pareiškėja vykdydama draudimo sutarties sąlygas, transporto priemonės savininko prašymu, išmokėjo 6 004,06 Lt. draudimo išmoką remonto darbus atlikusiai UAB „Autofortas". Pagal LR Civilinio kodekso (toliau – CK) 6.1015, 6.263 ir 6.271 straipsnių pagrindus, pareiškėjas, išmokėjęs draudimo išmoką, įgijo atgręžtinio reikalavimo teisę į atsakingą už žalos padarymą asmenį. CK 6.1015 straipsnio, reglamentuojančio draudėjo teisių į žalos atlyginimą perėjimą draudikui (subrogaciją), 1 dalyje nustatyta, kad draudikui, išmokėjusiam draudimo išmoką, pereina teisė reikalauti išmokėtų sumų iš atsakingo už padarytą žalą asmens. CK 6.263 straipsnio 1 dalyje nustatyta kiekvieno asmens (taip pat ir valstybės valdžios institucijų) pareiga laikytis tokių elgesio taisyklių, kad savo veiksmais (veikimu, neveikimu) nepadarytų kitam asmeniui žalos. Šios pareigos nevykdymas užtraukia civilinę atsakomybę. Atsakomybę už žalą, atsiradusią dėl valdžios institucijų neteisėtų veiksmų, numato CK 6.271 straipsnis. CK 6.271 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad valstybės ar savivaldybės civilinė atsakomybė pagal šį straipsnį atsiranda, jeigu valdžios institucijų darbuotojai neveikė taip, kaip pagal įstatymus šios institucijos ar jų darbuotojai privalėjo veikti. Lietuvos Respublikos aplinkos apsaugos įstatymo 6 straipsnio 7 dalies 7 punkte (2008-10-06 įstatymo Nr. I-2223 redakcija, galiojusi žalos atsiradimo metu) nurodyta, kad vietos savivaldos institucijos, organizuodamos aplinkos apsaugos įstatymų, Vyriausybės bei Aplinkos ministerijos priimtų norminių aktų aplinkos apsaugos klausimais įgyvendinimą, tvarko miestų ir kaimų gyvenamųjų vietovių želdynus, rengia ir tvirtina želdinių apsaugos taisykles, skelbia saugotinais vertingus dendrologiniu, ekologiniu, estetiniu, kultūriniu bei kraštovaizdžio formavimo požiūriu medžius ir krūmus, augančius valstybinėje ne miškų ūkio paskirties žemėje ir privačioje žemėje. Želdynų įstatymo, įsigaliojusio nuo 2008-01-01, 10 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad želdynų ir želdinių apsaugos, tvarkymo, želdynų kūrimo, želdinių veisimo valdymą vykdo savivaldybės. Jos organizuoja savivaldybės teritorijoje esančių želdynų ir želdinių inventorizavimą ir apskaitą, vykdo jų būklės stebėseną, kuria ir tvarko jų duomenų bazes, vykdo želdynų ir želdinių būklės, želdynų kūrimo, naujų želdinių veisimo vidaus kontrolę, sprendžia medžių persodinimo, kirtimo ar kitokio pašalinimo, genėjimo, gydymo klausimus ir kt. Vietos savivaldos įstatymo 32 straipsnio 2 dalies 17 punkte įtvirtina, kad seniūnijos (savivaldybės administracijos struktūriniai teritoriniai padaliniai - jos filialai, veikiantys tam tikroje savivaldybės teritorijos dalyje, (Vietos savivaldos įstatymo 30 str. 1 d.) organizuoja želdinių priežiūrą. Išdėstytos teisės aktų nuostatos leidžia daryti išvadą, kad Kauno miesto savivaldybė turėjo pareigą tinkamai rūpintis jos teritorijoje esančių želdinių priežiūra, apsauga, taip pat tuo, kad želdiniai nekeltų pavojaus kitų asmenų turtui. Nagrinėjamu atveju yra visos būtinosios viešosios atsakomybės sąlygos: žala, neteisėti veiksmai ir priežastinis ryšys tarp neteisėtų veiksmų ir atsiradusios žalos. Neteisėti veiksmai šiuo atveju pasireiškė tuo, kad atsakovas, būdamas atsakingas už savivaldybės teritorijoje esančių želdinių priežiūrą ir tvarkymą, nepakankamai kontroliavo savivaldybės teritorijoje esančių želdinių būklę ir dėl tokio neveikimo buvo padaryta žala, į kurią pareiškėjui įstatymo pagrindu yra perėjusi reikalavimo teisė. Nors atsakovas buvo raginamas įvykdyti prievolę ne teismo keliu, tačiau iki šio skundo pareiškimo momento prievolė nėra įvykdyta.

           Atsakovas ir jo atstovė prašė skundo netenkinti. Atsakovas skunde nurodė ir jo atstovė teismo posėdyje paaiškino, kad su pareiškėjo skundu nesutinka. Savivaldybės civilinė atsakomybė atsiranda jeigu savivaldybės valdžios institucijų darbuotojai neveikė taip, kaip pagal įstatymus šio institucijos ar jų darbuotojai privalėjo veikti (CK 6.271 str. 4 d.). Valstybės ir savivaldybės pareiga atlyginti žalą (viešoji atsakomybė) pagal CK 6.271 straipsnio nuostatas atsiranda dėl valstybės ir savivaldybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, neatsižvelgiant į konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. CK 6.271 straipsnyje numatyta viešoji atsakomybė atsiranda esant trims sąlygoms: neteisėtiems veiksmams ar neveikimui, žalai ir priežastiniam ryšiui tarp neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir žalos. Nenustačius bent vienos iš nurodytų trijų viešosios atsakomybės sąlygų, valstybei ar savivaldybei pagal CK 6.271 straipsnį nekyla prievolė atlyginti turtinę žalą (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2005-09-30 nutartis administracinėje byloje Nr. A5-665/2005, 2010-11-15 nutartis administracinėje byloje Nr. A525-1355/2010). Taikant atsakomybę už žalą, padarytą neteisėtais valdžios aktais, priešingai nei remiantis CK 6.263 straipsnio nuostatomis, galioja prezumpcija, kad valdžios veiksmai (neveikimas) laikomi teisėtais, taip pat ir tie, kuriais kam nors yra padaryta žala. Be to, pats žalos atsiradimo faktas nereiškia neteisėtumo. Valdžios veiksmai (neveikimas), kuriais yra padaryta žala piliečiui arba kitam asmeniui, laikomi neteisėtais tik tada, kai pažeisti specialūs teisės aktai, numatantys valdžios ar savivaldybės institucijų veikimo turinį ir formą, o neteisėti veiksmai yra padaryti, jei valdžios institucijos arba jų darbuotojai neveikė taip kaip pagal įstatymą privalėjo veikti. Byloje nėra pateikta įrodymų, patvirtinančių Kauno miesto savivaldybės neveikimo ar nepakankamo veikimo faktą. Kauno miesto savivaldybės funkcijos želdynų priežiūros srityje negali būti suabsoliutintos iki nepagrįstos pareigos prižiūrėti kiekvieną jos teritorijoje augantį medį. Kauno miesto savivaldybė neprivalo prižiūrėti ir tvarkyti želdynus ir želdinius tuose žemės sklypuose, kurių savininkai ir naudotojai yra kiti fiziniai ar juridiniai asmenys. Iš prie prašymo pridėto Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kauno miesto Centro policijos komisariato Centro policijos nuovados 2009-10-16 rašto Nr. 20-22-S-16591 matyti, kad trečiojo suinteresuoto asmens A. G. pareiškimas, apie tai, kad 2009-07-22 apie 15.00 val. buvo pastebėta, kad sulankstytas stogas, bagažinės dangtis, abu galiniai sparnai, kairės pusės galinis statramstis ir padaryta turtinė žala 1500 Litų buvo gautas tik 2009-07-23, t. y. kitą dieną po įvykio. Šiame rašte taip pat nurodyta, kad „automobilis apgadintas nukritus vėjo nulaužtai medžio šakai". CK 6.253 straipsnis reglamentuoja atvejus, kada civilinė atsakomybė netaikoma arba kada yra atleidžiama nuo civilinės atsakomybės. Tarp šio straipsnio 1 dalyje numatytų pagrindų, dėl kurių netaikoma civilinė atsakomybė, o asmuo gali būti atleistas nuo jos, ir yra nenugalima jėga. To paties straipsnio 2 dalyje numatyta, kad nenugalima jėga yra neišvengiamos ir skolininko nekontroliuojamos, bei nepašalinamos aplinkybės, kurios nebuvo ir negalėjo būti numatytos. Atkreiptinas dėmesys, kad medžio šaka nulūžo siaučiant vėtrai, t.y. esant fore majeure aplinkybėms, kurių sukeltų padarinių Kauno miesto savivaldybė negalėjo nei numatyti, nei kontroliuoti, todėl civilinė atsakomybė Kauno miesto savivaldybės atžvilgiu netaikytina. Pažymėtina, kad dar vienas pagrindas atleisti Kauno miesto savivaldybę nuo civilinės atsakomybės yra paties nukentėjusiojo veiksmai (CK 6.253 str. 1 d.). Pats nukentėjusysis, t.y. tretysis suinteresuotas asmuo, privalėjo taip pat būti rūpestingas ir atidus, ir turint abejonių, jog minėtas medis kelia grėsmę stovinčiam automobiliui, turėjo dėti visas pastangas, kokių būtų ėmęsis tokiomis pat aplinkybėmis protingas asmuo, kad minėtas medis būtų nukirstas ar automobilis nestatomas po tokiu medžiu. Be to, patyrus žalą, laiku ir tinkamai kreiptis, informuojant apie tokios žalos atsiradimą. Apie nukentėjusiojo patirtą žalą Kauno miesto savivaldybė sužinojo gavusi pareiškėjo pretenziją, tačiau iš pretenzijos nebuvo galima identifikuoti tikslios įvykio vietos ir kitų svarbių aplinkybių. Neįrodžius visų būtinųjų sąlygų deliktinei atsakomybei atsirasti pagal CK 6.246 - 6.249 straipsnius, skundas atmestinas kaip nepagrįstas.

Skundas tenkintinas visiškai.

Ginčas kilo dėl turtinės žalos atlyginimo subrogacijos pagrindu (CK 6.1015 str. 1 d.). Pareiškėjo teigimu, turtinė žala atsirado dėl Kauno miesto savivaldybės neveikimo, nevykdant priskirtosios pareigos užtikrinti savivaldybės teritorijoje esančių želdynų, želdinių apsaugą ir tvarkymą.

Iš byloje pateiktų dokumentų nustatyta, kad pareiškėjas su trečiuoju suinteresuotu asmeniu A. G. 2008-11-04 sudarė transporto priemonių draudimo sutartį (transporto priemonių draudimo liudijimas Nr. 851-0295228), galiojančią iki 2009-11-03 (b.l. 7). Nurodyta sutartimi buvo apdrausta A. G. priklausanti transporto priemonė Audi A4, valst. Nr. VVO 188. Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kauno miesto centro policijos komisariato medžiagoje Nr. 22-At-1327-09 nurodyta, kad Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kauno miesto centro policijos komisariate 2009-07-22 16 val. buvo gautas Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato budėtojo pranešimas, jog adresu Kaune, Tenorų g., prie pastato Nr. 2, ant automobilio (neskelbtina), užkrito medžio šaka. Policijos pareigūnai įvykio vietoje rado apgadintą automobilį (Neskelbtina), kurio buvo sulankstytas stogas, bagažinės dangtis, galiniai sparnai, galinis kairys statramstis. Automobilis stovėjo po medžiu, kurio šaka buvo nulaužta. Policijos pareigūnams aiškinantis įvykio aplinkybes paaiškėjo, jog automobilį apgadino vėtros nulaužta medžio šaka. Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kauno miesto Centro policijos komisariato Centro policijos nuovados tyrėjo 2009-08-28 nutarimu buvo atsisakyta pradėti ikiteisminį tyrimą, nes automobilis buvo apgadintas ne nusikalstamos veikos pasėkoje. Pareiškėjas sumokėjo 2010-01-29 mokėjimo nurodymu Nr. HAN-023899 UAB „Autofortas“, atlikusiai automobilio Audi A4,  valst. Nr. VVO 188, remontą, 6004,06 Lt draudimo išmoką (b. l. 17).

Pagal Administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ABTĮ) 15 straipsnio 3 punktą, administraciniai teismai nagrinėja bylas dėl žalos, atsiradusios dėl viešojo administravimo subjektų neteisėtų veiksmų, atlyginimo (Civilinio kodekso  6.271 straipsnis), t.y. šios kategorijos bylos nagrinėjamos taikant ir civilinės teisės normas.      

Atsakomybės už neteisėtais veiksmais asmeniui padarytą žalą pagrindai ir sąlygos numatyti Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) normose. CK 6.245 - 6.250 straipsniuose įtvirtintos bendrosios deliktinės civilinės atsakomybės sąlygos – žala, neteisėti veiksmai, priežastinis ryšys tarp neteisėtos veikos ir žalos bei žalą padariusio asmens kaltė. Atsakomybė už žalą, atsiradusią dėl valdžios institucijos neteisėtų veiksmų, reglamentuojama CK 6.271 straipsnis, kurio 1 dalis numato, kad tokią žalą privalo atlyginti valstybė iš valstybės biudžeto nepaisydama konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės.

Pagal CK 6.271 straipsnio 4 dalį valstybės civilinė atsakomybė pagal šį straipsnį atsiranda, jeigu valdžios institucijų darbuotojai neveikė taip, kaip pagal įstatymus šios institucijos ar jų darbuotojai privalėjo veikti.

Atsižvelgiant į nurodytą teisinį reglamentavimą, nagrinėjamojoje byloje būtina nustatyti, ar valstybės institucija Kauno miesto savivaldybė neveikė taip, kaip pagal įstatymus ši institucija ar jos darbuotojai privalėjo veikti, ar toks veikimas arba neveikimas tiesiogiai sąlygojo pareiškėjo nurodytos žalos atsiradimą.

Lietuvos Respublikos aplinkos apsaugos įstatymo 6 straipsnio 7 dalies 7 punkte (redakcija, galiojusi žalos atsiradimo metu) nustatyta, kad vietos savivaldos institucijos, organizuodamos aplinkos apsaugos įstatymų, Vyriausybės bei Aplinkos ministerijos priimtų norminių aktų aplinkos apsaugos klausimais įgyvendinimą, tvarko miestų ir kaimų gyvenamųjų vietovių želdynus, rengia ir tvirtina želdinių apsaugos taisykles, skelbia saugotinais vertingus dendrologiniu, ekologiniu, estetiniu, kultūriniu bei kraštovaizdžio formavimo požiūriu medžius ir krūmus, augančius valstybinėje ne miškų ūkio paskirties žemėje ir privačioje žemėje. Pagal Lietuvos Respublikos vietos savivaldos įstatymo 30 straipsnio 1 dalį ir 32 straipsnio 2 dalies 17 punktą, galiojusį žalos atsiradimo metu, želdinių priežiūra priskirta seniūnijų, kaip savivaldybės administracijos struktūrinių teritorinių padalinių, funkcijoms. Lietuvos Respublikos želdynų įstatymo 10 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad želdynų ir želdinių apsaugos, tvarkymo, želdynų kūrimo, želdinių veisimo valdymą vykdo savivaldybės, kurios  organizuoja savivaldybės teritorijoje esančių želdynų ir želdinių inventorizavimą ir apskaitą, vykdo jų būklės stebėseną, kuria ir tvarko jų duomenų bazes (skaitmenines ir geoinformacines); organizuoja valstybinėje ir savivaldybei priskirtoje žemėje esančių želdynų ir želdinių apsaugą; vykdo želdynų ir želdinių būklės, želdynų kūrimo, naujų želdinių veisimo vidaus kontrolę; sprendžia medžių persodinimo, kirtimo ar kitokio pašalinimo, genėjimo, gydymo klausimus. Šio straipsnio 2 dalyje numatyta, kad želdynų planavimo, kūrimo, apsaugos, tvarkymo ir priežiūros darbus savivaldybėje organizuoja vienas struktūrinis padalinys arba atsakingas savivaldybės tarnautojas.

         Minėtų teisės aktų nuostatos reiškia, kad Kauno miesto savivaldybė, būdama atsakinga už miesto želdinių priežiūros organizavimą ir vykdymą, privalėjo užtikrinti nurodytos teritorijos želdinių priežiūrą. Byloje nėra ginčo, kad medis, kurio nulūžusi šaka apgadino trečiojo suinteresuoto asmens automobilį, auga bendro naudojimo teritorijoje prie pastato Nr. 2, esančio Tenorų gatvėje, Kaune. Atsakovas Kauno miesto savivaldybė nepateikė įrodymų, kad savivaldybė ėmėsi atitinkamų želdinių priežiūros priemonių, jog bendro naudojimo teritorijoje, Tenorų gatvėje, Kaune, augantys medžiai nekeltų grėsmės žmonėms ir jų turtui. Minėtos aplinkybės įgalina konstatuoti, kad nagrinėjamu atveju savivaldybė neveikė taip, kaip pagal pirmiau įstatymus privalėjo veikti. Žalos atlyginimas priteistinas iš Kauno miesto savivaldybės, nes žalos atsiradimą šiuo atveju sąlygojo būtent savivaldybei teisės aktais priskirtų pareigų nevykdymas, o ne trečiojo suinteresuoto asmens A. G. neteisėti veiksmai (ar neveikimas).

        Byloje esantys įrodymai neabejotinai patvirtino, kad trečiajam suinteresuotam asmeniui priklausantis automobilis buvo apgadintas būtent nulūžusios medžio šakos, kuris augo bendro naudojimo teritorijoje prie pastato Nr. 2, esančio Tenorų gatvėje, Kaune, ir tai, kad pareiškėjui buvo padaryta turtinė žala, kurią pareiškėjas, būdamas apgadinto automobilio draudiku, apmokėjo UAB „Autofortas“, atlikusiai apgadinto automobilio (neskelbtina), remonto darbus.

       Nepagrįsti atsakovo, argumentai, kad šaka galėjo nulūžti dėl nenugalimos jėgos, t.y. vėtros, nesant galimybei išvengti, ar numatyti šio fakto, ir tai, kad yra pagrindas atleisti atsakovą nuo atsakomybės už ieškovui padarytą žalą dėl nenugalimos jėgos (CK 6.253 str.).

Lietuvos hidrometeorologijos tarnybos prie Aplinkos ministerijos pažyma patvirtina, kad 2009-07-13 didžiausias vėjo gūsio greitis buvo 10 m/s (b.l. 37). P. V. 2006-03-09 nutarimu Nr. 241 „Dėl ekstremalių įvykių kriterijų sąrašo patvirtinimo“ nustatytus ekstremalių įvykių kriterijus nurodytos oro sąlygos nėra laikytinos nenugalima jėga. Nurodyti duomenys leidžia teigti, kad medžio šaka nulūžo neveikiama jokių pašalinių jėgų ir tai, kad tarp neteisėtų savivaldybės veiksmų, nagrinėjamu atveju – neveikimo ir patirtos žalos yra priežastinis ryšys. Taigi, ginčo atveju yra visos būtinos viešosios (valstybės) atsakomybės sąlygos.

Atsižvelgiant į išdėstyta, konstatuotina, kad yra visos trys sąlygos, reikalingos atsakomybei atsirasti pagal CK 6.271 straipsnį ir už patirtą žalą atsako būtent atsakovas.

         CK 6.987 straipsnyje numatyta, kad draudimo sutartimi viena šalis (draudikas) įsipareigoja už sutartyje nustatytą draudimo įmoką sumokėti kitai šaliai (draudėjui) arba trečiajam asmeniui, kurio naudai sudaryta sutartis, įstatyme ar draudimo sutartyje nustatytą draudimo išmoką, apskaičiuotą įstatyme ar draudimo sutartyje nustatyta tvarka, jeigu įvyksta įstatyme ar draudimo sutartyje nustatytas draudiminis įvykis.

Pareiškėjas, vadovaudamasis draudimo sutartimi, trečiojo suinteresuoto asmens A. G. 2009-07-22 prašymu, 2009-09-02 Transporto priemonės apžiūros – defektų aktu Nr. TOA – 250195, remonto sąmata, PVM sąskaita faktūra serija AF Nr. 008030, sumokėjo 2010-01-29 mokėjimo nurodymu Nr. HAN-023899 UAB „Autofortas“, atlikusiai automobilio (neskelbtina), remontą, 6004,06 Lt draudimo išmoką (b. l. 17, 18, 20-22, 23, 24). Pareiškėjas kreipėsi į atsakovą dėl padarytos žalos atlyginimo, tačiau atsakovas atsisakė atlyginti padarytą žalą (b.l.13 -14, 15).

Pareiškėjas, išmokėjęs draudimo išmoką, įgijo subrogacijos teisę reikalauti iš asmens, atsakingo už atsiradusią žalą, ją atlyginti (CK 6.1015 str.). Jeigu draudimo sutartis nenustato kitaip, draudikui, išmokėjusiam draudimo išmoką, pereina teisė reikalauti išmokėtų sumų iš atsakingo už padarytą žalą asmens, toks reikalavimo teisės perėmimas yra susijęs su draudimo išmokos sumokėjimu draudžiamojo įvykio pagrindu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011-11-17 nutartis civilinėje byloje; 2011-10-08 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-39/2011).

CK 6.249 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad žala yra asmens turto netekimas arba sužalojimas, turėtos išlaidos (tiesioginiai nuostoliai), taip pat negautos pajamos, kurias asmuo būtų gavęs, jeigu nebūtų buvę neteisėtų veiksmų. Piniginė žalos išraiška yra nuostoliai.

Atsakovas taip pat ginčija ir draudimo išmokos dydį teigdamas, kad neturėtų būti atlygintinos keičiamų detalių: bagažinės dangčio ir stogo apdailos juostų, įsigijimo išlaidos, kadangi neįvertintas keičiamų detalių nusidėvėjimas. Tačiau pareiškėjo atstovė patvirtino, kad keičiamos detalės, t.y. bagažinės dangtis ir stogo apdailos juostos, nebuvo keičiamos naujomis detalėmis ir tai matyti iš remonto sąmatoje nurodytos keičiamų detalių kainos (b.l. 20-22). Jokių pagrįstų įrodymų, paneigiančių nurodytas keičiamų automobilio detalių išlaidas, atsakovas nepateikė, taip pat neprašė skirti ekspertizės žalos dydžiui nustatyti. Proceso šalys privalo pateikti įrodymus, pagrindžiančius reikalavimus ir atsikirtimus (ABTĮ 57 str.). Pagal CK 6.249 straipsnio 1 dalį, jeigu šalis nuostolių dydžio negali tiksliai įrodyti, tai jų dydį nustato teismas, įvertinęs abiejų šalių pateiktus įrodymus. Ši nuostata negali būti aiškinama kaip įpareigojanti teismą visais atvejais savo iniciatyva rinkti įrodymus priteistinų nuostolių dydžiui nustatyti. Teismas, taikydamas CK 6.249 straipsnio 1 dalį, turi paisyti rungimosi civiliniame procese principo (CPK 12 straipsnis). Pateikti nuostolių dydį patvirtinančius ar paneigiančius įrodymus yra ginčo šalių pareiga (CPK 12, 178 straipsniai). Tačiau nagrinėjamos bylos atveju tokių įrodymų, įgalinančių sumažinti nuostolių dydį, nenustatyta.

Pažymėtina, kad atlyginamų draudėjui nuostolių dydį, rūšis ir tvarką apibrėžia draudimo sutartis ir civilinės atsakomybės draudimo taisyklės (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Teisėjų senato 2000-06-16 nutarimas Nr. 27). Bylos duomenys patvirtina, kad pareiškėjas (draudikas) su trečiuoju suinteresuotu asmeniu A. G. (draudėju), vadovaudamiesi Transporto priemonių draudimo taisyklėmis (Ergo Lietuva, TPDT -2007) Nr. 030, sudarė kasko transporto priemonės Audi A4, valst. Nr. VVO 188, draudimo sutartį Nr. 851-0295228 (b.l. 46-53). Nurodyta sutartimi buvo apdrausta A. G. priklausanti transporto priemonė Audi A4, valst. Nr. VVO 188, pasirenkant draudimo apsaugos variantą pagal rinkos vertę. Pagal Transporto priemonių draudimo taisykles (Ergo Lietuva, TPDT -2007) Nr. 030, rinkos vertė reiškia, kad draudikas atlygina dokumentais patvirtintas atlikto arba numatomo remonto išlaidas, reikalingas transporto priemonės arba jos dalių rinkos vertei, kokia ji buvo draudimo įvykio metu, atkurti, atsižvelgiant į jų, šiose taisyklėse nurodytą, nusidėvėjimą (Transporto priemonių draudimo taisyklių (Ergo Lietuva, TPDT -2007) Nr.030 1.15. punktas). Būtinas remonto išlaidas sudaro remonto darbų vertė, dažymo darbų vertė, keičiamų dalių vertė (nuvertinant dalis dėl nusidėvėjimo), dažymo medžiagų vertė (Transporto priemonių draudimo taisyklių (Ergo Lietuva, TPDT -2007) Nr.030 14.1. punktas). Išlaidas,  reikalingas transporto priemonės arba jos dalių vertei, kuri buvo draudimo įvykio metu, atkurti, nustato draudiko paskirtas asmuo (Transporto priemonių draudimo taisyklėmis (Ergo Lietuva, TPDT -2007) Nr.030 13.1.4. punktas). Draudiko paskirto asmens išvados yra privalomos draudėjui, jei nėra įrodoma, kad jos neatitinka tikrosios padėties (Transporto priemonių draudimo taisyklių (Ergo Lietuva, TPDT -2007) Nr.030 13.1.5. punktas).  Taigi, pagal pirmiau nurodytų Transporto priemonių draudimo taisyklių (Ergo Lietuva, TPDT -2007) Nr.030 nuostatas, draudikas privalo atlyginti draudiminio įvykio metu padarytą žalą, draudimo taisyklių nustatyta tvarka. Nagrinėjamo ginčo atveju, žala buvo paskaičiuota ir atlyginta minėtų taisyklių nustatyta tvarka.

Ginčo atveju, atsakovas ginčija žalos dydį, tačiau pareiškėjo pateiki pirmiau minėti įrodymai, t.y. transporto priemonės apžiūros – defektų aktas Nr. TOA – 250195 (b.l. 23), remonto sąmata (b.l. 20-22), pagrindė  ir patvirtino padarytos žalos dydį, kuris yra 6004, 06 Lt. Pagal automobilio sugadinimo pobūdį, nurodytos išlaidos automobilio remontui laikytinos realiai pagrįstomis ir įrodytomis. Atsakovas nepateikė teismui jokių įrodymų, jog šie nurodyti darbai ir keistinos detalės nebuvo būtini ir techniškai nesusiję su patirtais automobilio sugadinimais. Nustatytų aplinkybių pagrindu, pareiškėjui iš  atsakovo priteistinas 6004, 06 Lt žalos atlyginimas.

CK 6.251 straipsnio dalyje įtvirtintas vienas iš pagrindinių civilinės atsakomybės principų – visiško nuostolių atlyginimo principas. Šio principo išimtį reglamentuoja CK 6.251 straipsnio 2 dalis, suteikianti teismui, atsižvelgiant į atsakomybės prigimtį, šalių turtinę padėtį ir tarpusavio santykius, sumažinti nuostolių atlyginimo dydį, jeigu dėl visiško nuostolių atlyginimo atsirastų nepriimtinų ir sunkių padarinių. Tačiau nagrinėjamos bylos atveju tokių aplinkybių, įgalinančių sumažinti nuostolių dydį, nenustatyta.

Pažymėtina, kad priteistina žalos suma yra skaičiuotina kartu su PVM suma, vadovaujantis Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuota praktika. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas civilinėje byloje Nr. 3K-3-381/2006 pažymėjo, kad kai automobilio remonto paslaugas teikia asmuo, privalantis apskaičiuoti PVM ir mokėti jį į biudžetą, o prekes ir paslaugas įsigyja PVM mokėtojas, tai pirkimo PVM sumos negalima laikyti šio asmens nuostoliu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo civilinė byla Nr. 3K-3-381/2006). Nagrinėjamu atveju, prekes ir paslaugas įsigijo ne PVM mokėtojas, todėl pirkimo PVM suma laikytina šio asmens nuostoliu ir įskaičiuotinas į priteistiną iš atsakovo žalos dydį.

Byloje esantys duomenys patvirtina, kad pareiškėjas patyrė 96,72 Lt dydžio transporto išlaidas, susijusias su bylos nagrinėjimu, t.y. pareiškėjo atstovo kelionės (išlaidos kurui) į teismo posėdį (b.l. 55). Kadangi pareiškėjo skundas yra tenkintinas, todėl nurodytos kelionės išlaidos, kurios tinkamai pagrįstos bei yra realios, priteistinos iš atsakovo.

         Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 44 straipsniu 85-87 straipsniais, 88 straipsnio 5 punktu, teisėja

nusprendžia:

Pareiškėjo skundą patenkinti.

Priteisti pareiškėjui ADB „Ergo Lietuva“, įmonės kodas 110012799, iš atsakovo Kauno miesto savivaldybės 6 004,06 Lt (šešis tūkstančius keturis Lt 06 ct) turtinės žalos atlyginimą ir 96,72 (devyniasdešimt šešis Lt 72 ct) kelionės išlaidas.

Sprendimas per 14 dienų nuo jo paskelbimo apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui tiesiogiai arba per Kauno apygardos administracinį teismą.

Teisėja                                                                                                               Jolanta Medvedevienė