Civilinė byla Nr. e2A-404-790/2019

Teisminio proceso Nr. 2-56-3-00065-2019-1

Procesinio sprendimo kategorija 2.6.10.5.2.5

                                                                   (S)

LIETUVOS APELIACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2019 m. spalio 31 d.

Vilnius

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Mariaus Bajoro (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Kazio Kailiūno ir Astos Radzevičienės,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo A. J. ir atsakovės Lietuvos Respublikos atstovių Kauno apygardos prokuratūros ir Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos apeliacinius skundus dėl Kauno apygardos teismo 2018 m. rugpjūčio 28 d. sprendimo ir atsakovės Lietuvos Respublikos atstovų Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos prisidėjimą prie Kauno apygardos prokuratūros ir Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos apeliacinių skundų bei Marijampolės apskrities vyriausiojo policijos komisariato prisidėjimą prie Kauno apygardos prokuratūros apeliacinio skundo civilinėje byloje pagal ieškovo A. J. ieškinį atsakovei Lietuvos Respublikai, atstovaujamai Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros, Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos, Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos, Marijampolės apskrities vyriausiojo policijos komisariato, dėl žalos, padarytos neteisėtais valdžios institucijų veiksmais, atlyginimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė :

I.         Ginčo esmė

1.       Ieškovas A. J. kreipėsi į teismą, prašydamas priteisti iš atsakovės Lietuvos Respublikos 50 690,06 Eur turtinei žalai ir 350 000 Eur neturtinei žalai atlyginti.

2.       Ieškovas nurodė, kad baudžiamojoje byloje Nr. 1-64-1-00604-2009-3 jam buvo pareikšti kaltinimai padarius nusikalstamas veikas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 182 straipsnio 2 dalį ir 228 straipsnio 2 dalį, už kurias Marijampolės rajono apylinkės teismo 2012 m. rugpjūčio 9 d. nuosprendžiu jis buvo pripažintas kaltu ir nuteistas laisvės atėmimu 4 metams 6 mėnesiams. Nuosprendis buvo apskųstas Kauno apygardos teismui, tačiau šis teismas 2013 m. vasario 18 d. nutartimi ieškovo apeliacinį skundą tenkino tik iš dalies, atmesdamas prašymą dėl ieškovo išteisinimo.

3.       Po nuosprendžio įsiteisėjimo ieškovas 2013 m. balandžio 2 d. buvo išvežtas atlikti laisvės atėmimo bausmę ir buvo paleistas 2013 m. spalio 22 d., po to, kai Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2013 m. spalio 15 d. nutartimi panaikino Kauno apygardos teismo nutartį ir grąžino bylą Kauno apygardos teismui nagrinėti apeliacine tvarka iš naujo.

4.       Ieškovo teigimu, Marijampolės rajono apylinkės prokurorės organizuotas ikiteisminis tyrimas buvo atliktas neprofesionaliai, aplaidžiai ir neobjektyviai. Marijampolės rajono apylinkės teismas neužtikrino objektyvaus ir išsamaus visų bylos aplinkybių ir įrodymų ištyrimo, o Kauno apygardos teismas, peržiūrėjęs bylą apeliacine tvarka, ją išnagrinėjo atmestinai, nepašalino esminių baudžiamojo proceso pažeidimų. Tokiu būdu buvo pažeistas nekaltumo prezumpcijos principas. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. spalio 15 d. nutartyje ir Kauno apygardos teismo 2016 m. gruodžio 16 d. nuosprendyje plačiai pasisakyta dėl teismo padarytų neteisėtų veiksmų.

5.       Kauno apygardos teismui 2014 m. vasario 20 d. nutartimi panaikinus Marijampolės rajono apylinkės teismo nuosprendį ir Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 326 straipsnio 1 dalies 5 punkto pagrindu grąžinus bylą prokurorui papildyti, po nutarties priėmimo prokurorė beveik metus vilkino teismo nurodytų kaltinamojo akto trūkumų pašalinimą, neorganizavo jokių esminių papildomų ikiteisminio tyrimo veiksmų ir nepriėmė jokių esminių procesinių sprendimų. Ieškovui buvo įteiktas naujas įtarimas, kuris nuo ankstesniojo skyrėsi tik BK straipsnio numeriu ir veikos pavadinimu. Po įtarimo įteikimo įvyko tik formali ieškovo apklausa, kurios metu jis patvirtino savo anksčiau duotų parodymų teisingumą. 2015 m. vasario 20 d. ieškovui įteiktas 2015 m. vasario 10 d. surašytas kaltinamasis aktas, kuriame ieškovas buvo kaltinamas jau ne BK 182 ir 228 straipsniuose, bet BK 184 straipsnio 2 dalyje numatyto nusikaltimo padarymu. Veikos aprašymas iš esmės liko toks pat. Jokių naujų įrodymų, pagrindžiančių ieškovo kaltę, kaltinamajame akte nebuvo nurodyta.

6.       Ieškovas nurodė, kad jis nuo 2009 m. gruodžio 2 d. dirbo UAB (duomenys neskelbtini) skyriaus viršininku, o iš šių pareigų turėjo pasitraukti 2012 m. rugsėjo 17 d. po to, kai buvo priimtas Marijampolės rajono apylinkės teismo 2012 m. rugpjūčio 9 d. nuosprendis, kuriuo ieškovas buvo nuteistas už sukčiavimą ir piktnaudžiavimą tarnybine padėtimi. Kai AB (duomenys neskelbtini)  vadovybė sužinojo apie ieškovo įsidarbinimą UAB (duomenys neskelbtini), pasikeitė AB (duomenys neskelbtini) pozicija ikiteisminiame tyrime. Bankas tapo nebesuinteresuotas įtarimų pareiškimu paskolų gavėjams ir 2010 m. kovo 25 d. surašė prašymą ištirti ir nustatyti, ar nusikalstamose veikose nedalyvavo ieškovas. Po banko 2010 m. kovo 25 d. rašto tyrimas buvo nukreiptas prieš ieškovą. Nei banko prašyme, nei kaltinamajame akte nebuvo nurodyta, kokias konkrečias kreditų suteikimo sąlygas, tvarką jis neva pažeidė, dėl ko bankas patyrė 1 048 720,72 Lt žalą. Tyrimas buvo vykdomas ignoruojant akivaizdžiai civilinį ginčo pobūdį. Prokurorei buvo žinoma, kad bankas net nebandė kreiptis į teismą dėl vėluojamų grąžinti paskolų prisiteisimo iš paskolų gavėjų ir laiduotojo. Tyrimo metu net nebuvo patikrinta ir į bylos medžiagą nebuvo įtraukti duomenys apie paskolų gavėjų turtinę padėtį ir galimybę iš jų išieškoti skolas priverstine tvarka. Paskolų gavėjai buvo pripažinti ne galimais nusikalstamos veikos bendrininkais, o nukentėjusiaisiais. Dėl ydingai vykdyto tyrimo nukentėjo ne tik pats ieškovas, bet ir visa teisingumo sistema, nes tikrieji nusikalstamos veikos vykdytojai išvengė baudžiamosios atsakomybės dėl suėjusio patraukimo baudžiamojon atsakomybėn senaties termino.

7.       Dėl netinkamai atlikto ikiteisminio tyrimo, taip pat dėl Marijampolės rajono apylinkės teismo neteisėto nuosprendžio ir Kauno apygardos teismo neteisėtos 2013 m. vasario 18 d. nutarties, dėl to, kad prokurorė po bylos grąžinimo Kauno apygardos teismo 2014 m. vasario 20 d. nutartimi nepateisinamai ilgai vilkino procesą ir tik 2015 m. vasario 10 d. surašė patikslintą kaltinamąjį aktą, visas baudžiamasis procesas ieškovo atžvilgiu vyko pažeidžiant teisę į bylos išnagrinėjimą per įmanomai trumpiausią laiką. Pirmasis įtarimas ieškovui buvo įteiktas 2010 m. birželio 10 d., o galutinis teismo procesinis sprendimas buvo priimtas 2017 m. gegužės 26 d. Jeigu Marijampolės rajono apylinkės teismas nebūtų priėmęs nepagrįsto nuosprendžio ir jei Kauno apygardos teismas nebūtų atmestinai išnagrinėjęs A. J. apeliacinį skundą, tai ieškovas nebūtų praleidęs beveik 6 mėnesius laisvės atėmimo vietose, nebūtų patyręs turtinės ir neturtinės žalos, susijusios su nuteisimu ir su laisvės atėmimo bausmės vykdymu.

8.       Ieškovas nurodė, kad jo išgyvenimus ir psichologinį stresą didino tai, kad bylos nagrinėjimo metu ikiteisminio tyrimo ir (arba) teismo pareigūnai neteisėtai teikė informaciją žiniasklaidai, t. y. (duomenys neskelbtini) apskrities laikraščiui (duomenys neskelbtini) pateikė neįsiteisėjusį Marijampolės rajono apylinkės teismo 2012 m. rugpjūčio 9 d. nuosprendį, ikiteisminio tyrimo metu pateiktus kaltinamųjų paaiškinimus, kurių pagrindu (duomenys neskelbtini) apskrities laikraštyje (duomenys neskelbtini) 2012 m. rugsėjo 15 d. buvo išspausdintas straipsnis „(duomenys neskelbtini)“. Po Kauno apygardos teismo 2013 m. vasario 18 d. nutarties priėmimo ieškovas turėjo išspręsti organizacinius klausimus: susitarti, kas prižiūrės jo butą, atsisveikinti su artimiausiais draugais, rūpintis staiga pašlijusia mamos sveikata ir jos priežiūra. Ieškovas prašė teismo atidėti bausmės vykdymą, nesislapstė nuo pareigūnų. Nors ieškovas 2013 m. kovo mėnesį vaikščiojo į Marijampolės rajono apylinkės teismą, 2013 m. kovo 29 d. pasirodė dienraščio „(duomenys neskelbtini)“ straipsnis ir publikacija internetiniame tinklapyje (duomenys neskelbtini) pavadinimu „(duomenys neskelbtini)“ ir kartu su šiuo straipsniu buvo neteisėtai publikuota jo nuotrauka su prierašu „policija ieško nuo kalėjimo besislapstančio buvusio bankininko A. J.“. Po Kauno apygardos teismo 2013 m. vasario 18 d. nutarties panaikinimo ir Kauno apygardos teismo 2014 m. vasario 20 d. nutarties priėmimo ieškovas kreipėsi į UAB „(duomenys neskelbtini)“ su prašymu pašalinti minėtą publikaciją, tačiau dienraštis atsisakė tenkinti prašymą.

9.       2013 m. balandžio 4 d. dienraščio „(duomenys neskelbtini)“ straipsnyje „(duomenys neskelbtini)“ pateikiama iš policijos gauta informacija ir ieškovo atvaizdas, neteisingai nurodant, kad ieškovas po Marijampolės rajono apylinkės teismo nuosprendžio įsiteisėjimo „ėmė slapstytis“. Straipsnis laikraštyje nebuvo išspausdintas pačios žurnalistės L. T. iniciatyva.

10.       Dėl neteisėtai pradėto ikiteisminio ir teisminio proceso ieškovas patyrė 6 815,67 Eur turtinę žalą (dokumentų kopijos, automobilio parkavimas, transporto išlaidos, išlaidos gynėjams ir kitos išlaidos, kurių nebūtų, jeigu nebūtų nepagrįsto kaltinimo ieškovo atžvilgiu). Jeigu nebūtų nepagrįsto kaltinimo, ieškovas ir toliau būtų dirbęs savo mėgstamą UAB (duomenys neskelbtini) skyriaus vadovo darbą, tačiau dėl ilgai (6 metus) trukusio baudžiamojo persekiojimo jis negavo darbo pagal profesiją ir pajamų. Skaičiuojant už 6 metus, ieškovo prarastų pajamų suma yra 55 535,04 Eur (771,32 Eur x 72 mėnesiai). Po darbo santykių su UAB (duomenys neskelbtini) nutraukimo ieškovas užsiregistravo (duomenys neskelbtini) darbo biržoje, tačiau jokių darbo pasiūlymų negavo. Iki šiol ieškovas yra gavęs 2 283,33 Eur nedarbo draudimo išmokų. 2015 m. birželio 25 d. ieškovas įregistravo individualią veiklą ir iki 2015 metų pabaigos gavo 12 747 Eur apmokestinamų pajamų. Atskaičius valstybei mokėtinus mokesčius (iš viso 3 413 Eur), ieškovas 2015 metais uždirbo 9 334 Eur pajamų. Iš Pravieniškių pataisos namų-atvirosios kolonijos ieškovas gavo 43,32 Eur išmoką. Iš 55 535,04 Eur atėmus per laikotarpį nuo ieškovo darbo santykių su UAB (duomenys neskelbtini) pasibaigimo gautas išmokas, konstatuotina, kad ieškovo negautos pajamos yra 43 874,39 Eur darbo užmokesčio, apskaičiuoto už 6 metus, nes ieškovas nutraukė darbo santykius su UAB (duomenys neskelbtini) 2012 m. rugsėjo 17 d. ir iki šiol neturi nuolatinio darbo. Po nuosprendžio įsiteisėjimo ieškovas iki 2013 m. spalio 22 d. buvo laisvės atėmimo vietoje, o išėjęs į laisvę ieškovas ieškojo darbo – kreipėsi į (duomenys neskelbtini) darbo biržą, UAB „Kalstata“, UAB „Garfus“ dėl vadybininko darbo. Tačiau nei viena įmonė nesutiko įdarbinti vadybininku asmens, kuris buvo teisiamas už finansinį nusikaltimą. Bendra ieškovo patirtos turtinės žalos suma (išlaidos ir negautos pajamos) yra 50 690,06 Eur.

11.       Dėl nepagrįstai ilgo proceso ieškovas nurodė patyręs daugkartinį psichologinį stresą, ilgą laikotarpį jautęs neviltį, bejėgiškumą, skriaudą dėl neteisingo apkaltinimo sunkiu nusikaltimu, nusivylimą valstybės organizuojamu nekalto asmens persekiojimu. Per visą bylos nagrinėjimą ieškovas dalyvavo 40 teismo posėdžių. Dėl ikiteisminio tyrimo pareigūnų neteisėtai pateiktos informacijos apie bylą žiniasklaidai ieškovas susilaukė daug negatyvių komentarų iš aplinkinių, apie ieškovą buvo formuojama neigiama nuomonė. Informacija apie ieškovo nuteisimą pasklido tarp finansų sektoriuje dirbančių specialistų. Informacija apie ieškovo buvimą Pravieniškių pataisos namuose-atvirojoje kolonijoje ir toliau bus visą laiką matoma Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos duomenų bazėje, o informacija apie prokuroro ir teismų priimtų nutarimų (nutarčių) pagrindu taikytą turto areštą matoma ieškovui priklausančio nekilnojamojo turto registro byloje. Ši informacija bus matoma tretiesiems asmenims (pavyzdžiui, bankams, draudimo bendrovėms) užsiklausus duomenų apie ieškovo turtą ir pajamas.

12.       Ieškovą žemino ir ta aplinkybė, kad dėl prarasto darbo jis neteko pajamų, o jo turtas iki 2017 m. birželio 6 d. buvo areštuotas. Ieškovas bylos nagrinėjimo metu ne kartą prašė panaikinti areštą jo turtui, tačiau jo prašymai buvo atmetami. Dėl to ieškovas turėjo skolintis lėšų pragyvenimui. Aukštas pareigas banke ėjusiam ir gerą reputaciją draugų, pažįstamų ir kolegų rate turėjusiam asmeniui tai buvo didelis psichologinis smūgis. Finansinį išsilavinimą ir darbo patirtį turintis specialistas dėl valstybės institucijų neteisėto persekiojimo tapo skolininku. Turėdamas didelę darbo patirtį ir aukštą kvalifikaciją finansų sektoriuje, ieškovas buvo priverstas registruotis bedarbiu, tai žemino jo orumą. Nuteisimas ir laisvės atėmimo bausmės atlikimas sumažino ieškovo socialinius ryšius ir padarė neigiamą įtaką bendravimui su draugais, pažįstamais, kolegomis.

13.       Ieškovas patyrė didelę įtampą ir stresą dėl to, kad apie teismo procesą ir nuteisimą laisvės atėmimu už sunkų nusikaltimą turėjo pasakyti savo senyvai, silpnos sveikatos mamai, kurią sužinojus tokią žinią 2015 m. vasario 25 d. ištiko (duomenys neskelbtini), o (duomenys neskelbtini)  ji mirė.

14.       Dėl ieškovo įkalinimo blogomis sąlygomis, kai jis nuo 2013 m. balandžio 2 d. buvo laikomas Marijampolės tardymo izoliatoriuje, o nuo 2013 m. balandžio 4 d. iki 2013 m. gegužės 15 d. – Lukiškių tardymo izoliatoriuje-kalėjime, nuo 2013 m. gegužės 15 d. perkeltas į Pravieniškių griežto režimo pataisos darbų koloniją, ieškovas neteko apie 10 kg svorio, smarkiai pablogėjo ieškovo regėjimas.

II.        Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

15.       Kauno apygardos teismas 2018 m. rugpjūčio 28 d. sprendimu ieškinį tenkino iš dalies, priteisė ieškovui iš atsakovės Lietuvos Respublikos, atstovaujamos Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos, Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros, Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos, Marijampolės apskrities vyriausiojo policijos komisariato, 50 659 Eur turtinei ir 15 000 Eur neturtinei žalai atlyginti; 1 200 Eur bylinėjimosi išlaidų.

16.       Teismo vertinimu, nors aplinkybė, kad ieškovo atžvilgiu buvo priimtas išteisinamasis nuosprendis, kurį apeliacine tvarka skundė prokuratūra, reiškia asmens visišką reabilitavimą baudžiamojo proceso prasme, tačiau toks nuosprendis, nors ir būdamas reikšminga aplinkybė, nėra pagrindas civilinėje byloje savaime konstatuoti, kad baudžiamosios bylos iškėlimas, kardomosios priemonės pritaikymas ir kiti su kaltinimu susiję procesiniai veiksmai buvo neteisėti.

17.       Teismas nustatė, kad ikiteisminis tyrimas kitų asmenų atžvilgiu buvo pradėtas 2009 m. spalio 8 d. gavus AB (duomenys neskelbtini) 2009 m. spalio 1 d. prašymą, o 2010 m. kovo 29 d. gavus papildomą prašymą ir A. J. atžvilgiu. AB (duomenys neskelbtini) 2010 m. sausio 21 d. pateikė raštą, kuriame nurodė, kad neturi pagrindo teigti, kad baudžiamojoje byloje tiriamų vartojimo paskolų išdavimo atveju atsakingi banko darbuotojai apskritai nesilaikė banko nustatytos vartojimo paskolų išdavimo tvarkos, tačiau konstatavo, kad asmenų, besikreipiančiųjų dėl paskolos, pajamos buvo tikrinamos neatidžiai ir nenuosekliai. Ieškovas 2009 m. liepos 16 d. baudžiamojoje byloje buvo apklaustas kaip liudytojas. 2010 m. birželio 10 d. jam buvo įteiktas pranešimas apie įtarimą ir jis apklaustas kaip įtariamasis pagal BK 182 straipsnio 1 dalį ir 182 straipsnio 2 dalį. Ieškovas neprisipažino kaltu. 2010 m. gruodžio 29 d., 2011 m. balandžio 8 d. jis papildomai apklaustas kaip įtariamasis, 2011 m. balandžio 8 d. jam paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti. 2011 m. gegužės 10 d. ieškovui dar kartą įteiktas pranešimas apie įtarimą ir jis apklaustas kaip įtariamasis. Apie tyrimo pabaigą ieškovui paskelbta 2011 m. gegužės 26 d., kaltinamasis aktas surašytas 2011 m. birželio 22 d., byla perduota nagrinėti Marijampolės rajono apylinkės teismui 2011 m. birželio 30 d.

18.       Lietuvos Aukščiausiajam Teismui 2013 m. spalio 15 d. nutartimi panaikinus Kauno apygardos teismo 2013 m. vasario 18 d. nutartį ir perdavus bylą nagrinėti iš naujo apeliacine tvarka, Kauno apygardos teismas 2014 m. vasario 20 d. nutartimi panaikino Marijampolės rajono apylinkės teismo nuosprendį ir BPK 326 straipsnio 1 dalies 5 punkto pagrindu grąžino bylą prokurorui papildyti. Byla pakartotinai su 2015 m. vasario 10 d. kaltinamuoju aktu 2015 m. kovo 12 d. perduota nagrinėti Kauno apygardos teismui.

19.       Teismas nustatė, kad ieškovas išteisintas Kauno apygardos teismo 2016 m. gruodžio 16 d. nuosprendžiu nepadarius veikos, turinčios BK 184 straipsnio 2 dalies požymių. Išteisinamajame nuosprendyje konstatuota, kad A. J. veiksmai, dėl kurių jis kaltinamas, neturi būti laikomi baudžiamąją atsakomybę užtraukiančiais veiksmais.

20.       Teismo vertinimu, akivaizdu, kad ikiteisminio tyrimo pareigūnai ir bylą nagrinėję pirmosios ir apeliacinės instancijos teismai galėjo nustatyti, kad ieškovo veiksmai neturėtų būti vertinami užtraukiančiais baudžiamąją atsakomybę. Teismas sprendė, kad ieškovo atžvilgiu ikiteisminis tyrimas pradėtas nesant pakankamai duomenų, leidžiančių įtarti, jog ieškovas padarė minėtas nusikalstamas veikas.

21.       Teismas iš ikiteisminio tyrimo medžiagos nustatė, kad ilgą ikiteisminio tyrimo trukmę lėmė daugelis delsimų ir trūkumų atliekant esminius tyrimo veiksmus. Ikiteisminis tyrimas A. J. atžvilgiu dėl galimos nusikalstamos veikos pagal BK 184 straipsnio 2 dalį baigtas 2015 m. vasario 10 d., surašius kaltinamąjį aktą, pradėtas įteikus pranešimą apie įtarimą pagal BK 182 straipsnio 1 ir 2 dalį 2010 m. birželio 10 d.

22.       Teismas minėtas aplinkybes vertino kaip netinkamą pareigūnų veikimą, turėjusį reikšmę ieškovo teisių pažeidimui baudžiamajame procese. Teismas konstatavo, kad ikiteisminio tyrimo pareigūnai detaliai neišsiaiškino ieškovui pareikštuose įtarimuose inkriminuotos nusikalstamos veikos aplinkybių, o prokuroras, neišnaudojęs visų galimybių ikiteisminį tyrimą organizuoti taip, kad būtų surinkti ir ištirti reikšmingi duomenys ir nustatytos aplinkybės, kurių pagrindu nagrinėdamas baudžiamąją bylą Kauno apygardos teismas ieškovui priėmė išteisinamąjį nuosprendį, ir, nepakankamai išsamiai įvertinęs ikiteisminio tyrimo metu surinktus duomenis, kurių aiškiai nepakako kaltinimui padarius inkriminuotą nusikalstamą veiką pagrįsti, visumos, pareiškė ieškovui nepagrįstus kaltinimus ir perdavė bylą teismui, tuo padarydamas ieškovui žalą. Ikiteisminiam tyrimui vadovavusios prokurorės sprendimas ir Marijampolės rajono apylinkės teismo apkaltinamojo nuosprendžio priėmimas, kurį paliko galioti Kauno apygardos teismas, turėjo esminę reikšmę ieškovo teisių pažeidimui baudžiamajame procese, nes ieškovas buvo neteisėtai pripažintas kaltu ir nuteistas realia laisvės atėmimo bausme, kurią iš dalies atliko. Ieškovo laisvė buvo apribota 6 mėnesius ir 21 dieną (2013 m. balandžio 2 d.–2013 m. spalio 22 d.).

23.       Teismas iš ikiteisminio tyrimo medžiagos nustatė, kad ikiteisminis tyrimas užtruko 4 metus ir 8 mėnesius (nuo 2010 m. birželio 10 d. iki 2015 m. vasario 10 d.). Bylos nagrinėjimas teisme tęsėsi nuo 2015 m. kovo 12 d. iki 2016 m. gruodžio 16 d. išteisinamojo nuosprendžio paskelbimo, kuris Lietuvos apeliacinio teismo 2017 m. vasario 9 d. nutartimi paliktas galioti ieškovo atžvilgiu (t. y. teisminis procesas truko 1 metus 8 mėnesius 17 dienas). Teismas akcentavo, kad byloje nėra ginčo dėl ieškovui taikytų procesinių prievartos priemonių: laikino nuosavybės teisių apribojimo, rašytinio pasižadėjimo neišvykti. Teismas pažymėjo, kad baudžiamas procesas ieškovo atžvilgiu truko iš viso 6 metus 4 mėnesius ir 17 dienų.

24.       Kauno apygardos teismo išteisinamajame nuosprendyje išdėstyti motyvai ir išvados dėl ieškovo išteisinimo teismui leido daryti išvadą, kad ieškovas išteisintas dėl to, kas jau ikiteisminio tyrimo metu turėjo būti aišku, t. y. kad jo veiksmuose nėra jam inkriminuotų nusikalstamų veikų požymių.

25.       Ieškovo teikti ikiteisminiame tyrime ir nagrinėjant bylą pirmosios ir apeliacinės instancijos teismuose prašymai dėl liudytojo iškvietimo, nukentėjusiųjų procesinės padėties pakeitimo, kitų asmenų patraukimo baudžiamojon atsakomybėn, teismo vertinimu, patvirtina, kad baudžiamojo proceso metu ieškovas buvo aktyvus, savo veikimu prisidėjo prie bylai reikšmingų aplinkybių nustatymo. Teismas pažymėjo, kad byloje nėra jokių objektyvių duomenų, jog ieškovas būtų savo elgesiu daręs įtaką baudžiamojo proceso trukmei ar vengęs atvykti kviečiamas pas ikiteisminio tyrimo pareigūną ar teismą.

26.       Teismas pažymėjo, kad pagal BPK 176 straipsnį ikiteisminis tyrimas turėjo būti atliktas ne vėliau kaip per 9 mėnesius. Teismo manymu, net įvertinus aplinkybes, kad tyrimas vyko dėl 3 atsakomybėn trauktinų asmenų, nėra pagrindo daryti išvadą, kad byla buvo itin didelės apimties ir sudėtinga. Teismo vertinimu, visi įrodymai ieškovo atžvilgiu galėjo būti surinkti jau pačioje tyrimo pradžioje ir tyrimo veiksmai galėjo būti nekliudomai vykdomi.

27.       Teismas akcentavo, kad ieškovas ilgą laiką buvo netikrumo dėl baudžiamojo proceso baigties būsenoje. Teismas konstatavo, kad buvo pažeistos jo teisės į bylos nagrinėjimą per įmanomai trumpiausią laiką ir atitinkamų valstybės institucijų pareigos per trumpiausią laiką atlikti tyrimą ir atskleisti nusikalstamą veiką. Teismas pripažino įrodyta valstybės civilinės atsakomybės pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.272 straipsnio 1 dalį sąlygą – ikiteisminio tyrimo pareigūnų ir teismo neteisėtus veiksmus.

28.       Iš ieškinio priedų turinio teismas nustatė, kad ieškovui baudžiamojoje byloje atstovavo advokatė R. Č. ir advokatas E. K.. Iš pateiktų sąskaitų ir kvitų teismas nustatė, kad ieškovas patyrė 6 300 Eur atstovavimo išlaidų. Teismas, įvertinęs procesinių veiksmų apimtį, sugaištą laiką, sprendė, kad ieškovo prašomos priteisti jo turėtos advokatų pagalbos išlaidos baudžiamajame procese pagrįstos ir priežastiniu ryšiu yra susijusios su neteisėtais veiksmais, todėl jas priteisė iš atsakovės. Nors ieškovas prašė priteisti iš atsakovės 515,67 Eur degalų išlaidų, tačiau iš ieškovo pateikto degalų išlaidų paskaičiavimo teismas nustatė, kad ieškovas patyrė 484,84 Eur išlaidų degalams, kurias priteisė.

29.       Teismas nustatė, kad ieškovas UAB (duomenys neskelbtini)  dirbo (duomenys neskelbtini)  skyriaus viršininku nuo 2009 m. gruodžio 3 d. iki 2012 m. rugsėjo 17 d., ir buvo atleistas iš darbo pagal Lietuvos Respublikos darbo kodekso (toliau – ir DK) 127 straipsnio 1 dalį darbuotojo pareiškimu. Teismas ieškovo nurodytas už 6 metus negautas pajamas (43 874,39 Eur) pripažino realiai patirtais nuostoliais. Teismo vertinimu, dėl nepagrįsto nuteisimo, laisvės atėmimo bausmės atlikimo, per ilgai trukusio baudžiamojo proceso ieškovas neturėjo galimybės dirbti pagal savo profesiją, todėl negavo 43 874,39 Eur dydžio darbo užmokesčio, kurį būtų gavęs, dirbdamas AB (duomenys neskelbtini). Teismas akcentavo, kad aplinkybes, jog ieškovas nuo 2012 m. rugsėjo 17 d. nedirbo, patvirtina į bylą pateikti Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos duomenys už 2009–2017 metus. Ieškovo šiuo laikotarpiu gautos išmokos atimtos apskaičiuojant ieškinyje nurodytą nuostolių dydį.

30.       Teismas nustatė, kad ieškovas dėl pakankamai ilgą laiką trukusio baudžiamojo persekiojimo ir nepagrįsto nuteisimo patyrė neigiamus dvasinius išgyvenimus, dvasinį sukrėtimą, nepatogumus, išgyveno netikrumą dėl ateities. Ieškovas dirbo banke atsakingose pareigose, kur taikytini nepriekaištingos reputacijos reikalavimai, todėl teismas pripažino, kad ikiteisminio tyrimo pareigūnų ir teismo veiksmai priimant apkaltinamąjį nuosprendį susiję su neturtinių vertybių pažeidimu ir lėmė ieškovo reputacijos pablogėjimą, neigiamus išgyvenimus dėl jo atžvilgiu vykusio baudžiamojo proceso, nepagrįsto laisvės atėmimo. 

31.       Teismas nustatė, kad ieškovas nereiškė reikalavimų dėl netinkamų kalinimo sąlygų, o aplinkybes, susijusias su buvimu laisvės atėmimo vietoje, nurodė kaip pasekmes dėl neteisėtų procesinių sprendimų. Teismas nepasisakė ir nevertino aplinkybių, susijusių su laisvės atlikimo vietoje buvusiomis įkalinimo sąlygomis, pažymėjęs, kad ieškovo patirti išgyvenimai dėl tam tikrų kalinimo sąlygų jam atliekant laisvės atėmimo bausmę nebuvo skundžiami Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – BVK) 183 straipsnyje nustatyta tvarka.

32.       Teismas, spręsdamas klausimą dėl žalos už paskelbtus spaudoje straipsnius, pažymėjo, kad už jų turinį yra atsakingas viešosios informacijos rengėjas ar jo dalyvis (Lietuvos Respublikos visuomenės informavimo įstatymo (toliau – Visuomenės informavimo įstatymas) 3 straipsnio 3 dalis, 22 straipsnio 7 dalis, 8 dalies 1, 4 punktai, 41 straipsnio 2 dalies 1 punktas). Teismo vertinimu, ieškovo nurodytos aplinkybės, susijusios su jo garbę ir orumą žeminančio turinio informacijos paskleidimu ir nuotraukų paviešinimu, nėra priežastiniu ryšiu susijusios su pareigūnų neteisėtais veiksmais baudžiamajame procese. Teismas akcentavo, kad ieškovui neatimta teisė kreiptis dėl tikrovės neatitinkančios informacijos paneigimo Visuomenės informavimo įstatyme nustatyta tvarka.

33.       Teismas, atsižvelgdamas į nustatytas aplinkybes, į tai, kad pasekmės ieškovo reputacijos, bendravimo galimybių ir dvasinės skriaudos atžvilgiu neištaisytinos, ir vadovaudamasis teisingumo, protingumo principais, ieškovui iš valstybės priteisė 15 000 Eur neturtinę žalą.

III.       Apeliacinių skundų, prisidėjimų prie jų ir atsiliepimų į apeliacinius skundus argumentai

34.       Apeliaciniame skunde ieškovas prašo panaikinti Kauno apygardos teismo 2018 m. rugpjūčio 28 d. sprendimo dalį, kuria ieškovui priteista 15 000 Eur neturtinei žalai atlyginti, ir dėl šios dalies priimti naują sprendimą – tenkinti ieškovo reikalavimą ir priteisti 350 000 Eur neturtinei žalai atlyginti. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais pagrindiniais argumentais:

34.1.       Pirmosios instancijos teismas neteisingai apibrėžė ginčo dalyką. Ieškovas tiek ieškinyje, tiek dublike, tiek bylos nagrinėjimo metu nurodė, kad reikalavimas dėl neturtinės žalos yra reiškiamas, be kita ko, tuo pagrindu, kad ieškovas daugiau kaip 6 mėnesius praleido laisvės atėmimo įstaigoje. Dėl to kilo kelių rūšių pasekmės: psichologinis stresas dėl nežinomybės, dėl gyvenimo esant sudėtingoms ir antihumaniškoms kalėjimo (kolonijos) sąlygoms; įprastų socialinių ryšių nutrūkimas; pergyvenimas dėl aplinkinių požiūrio į ieškovą pasikeitimo ir dėl reputacijos pablogėjimo; išgyvenimas dėl negalėjimo bendrauti su mama ir dėl jos sveikatos pablogėjimo. Visi šie veiksniai ir ieškovui visiškai nepriimtinas laisvės atėmimo vietos gyvenimo stilius turėjo įtakos ieškovo sveikatos pablogėjimui. Būtent šiuos ieškinio aspektus, taip pat dėl buvimo laisvės atėmimo vietoje kilusias pasekmes turėjo nagrinėti pirmosios instancijos teismas.

34.2.       Teismas nepagrįstai sprendime konstatavo, kad neturi pagrindo pasisakyti ir vertinti aplinkybių, susijusių su ieškovo laisvės atlikimo vietoje buvusiomis įkalinimo sąlygomis, nes ieškovas tų sąlygų neskundė BVK nustatyta tvarka. Toks teismo bandymas susieti baudžiamojo ir civilinio procesų tvarka reiškiamus reikalavimus yra nepagrįstas nei teisės normomis, nei teisingumo principu. Aplinkybė, ar ieškovo kalinimo sąlygos atitiko, ar neatitiko nustatytus higienos reikalavimus laisvės atėmimo įstaigoms (kameros plotas ir pan.), ir skundo BVK nustatyta tvarka teikimas ar neteikimas, nesumenkina fakto, kad ieškovas daugiau kaip 6 mėnesius praleido laisvės atėmimo įstaigose, kur buvo sudėtingos fizinės ir psichologinės sąlygos, patyrė stresą.

34.3.       Teismas nepagrįstai į bylą atsakovės atstovais įtraukė Kalėjimų departamentą prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos ir Marijampolės apskrities vyriausiąjį policijos komisariatą. Ieškovas nereiškė jokių reikalavimų, susijusių su žalos padarymu dėl šių institucijų pareigūnų veiksmų. Ieškinyje yra apibrėžta, kad turtinė ir neturtinė žala ieškovui padaryta dėl ikiteisminio tyrimo pareigūnų veiksmų ir dėl neteisėto apkaltinamojo nuosprendžio priėmimo. Ieškovas neteigė, kad šiuo ieškiniu iš valstybės prašo žalos atlyginimo dėl tikrovės neatitinkančios, asmens garbę ir orumą žeminančios informacijos paskleidimo. Šios aplinkybės byloje svarbios dėl to, kad teismas įvertintų neturtinės žalos mastą.

34.4.       Teismo išvada dėl priežastinio ryšio tarp pareigūnų veiksmų ir publikacijų apie ieškovą nebuvimo prieštarauja įrodymams ir teisės normoms. Teismas turėjo atsižvelgti į tai, kad būtent teismo pareigūnai (t. y. valstybė) pažeidė teisės normas, žurnalistei nusiųsdami neįsiteisėjusio nuosprendžio kopiją. Jeigu šis veiksmas nebūtų atliktas, tai visuomenei nebūtų paskleisti duomenys apie nuosprendžio turinį ir apie ieškovo nuteisimą (žurnalistai teismo proceso nesekė ir posėdžiuose nedalyvavo, teismas viešų pareiškimų dėl šios bylos eigos ir rezultato neskelbė).

34.5.       Teismas netinkamai taikė CK 6.250 straipsnio normą, nevertino su neturtinės žalos dydžiu susijusių įrodymų ir nemotyvavo šios savo sprendimo dalies. Teismas formaliai paminėjo CK 6.250 straipsnio normą, tačiau jos netaikė ieškovo nurodytų faktinių aplinkybių ir pateiktų įrodymų vertinimo kontekste. Teismas visiškai nevertino ieškinyje nurodytų aplinkybių dėl ieškovo išsilavinimo, darbo pobūdžio ir profesinės kvalifikacijos, socialinių ryšių ir jų pasikeitimo po apkaltinamojo nuosprendžio priėmimo ir laisvės atėmimo bausmės atlikimo, ieškovo glaudaus ryšio su mama ir jo pergyvenimų dėl jos sveikatos, ieškovo išgyvenimų dėl turto apsaugos būnant laisvės atėmimo įstaigoje, galimybių įsidarbinti pagal specialybę sumažėjimo ir streso dėl nuolatinių pajamų praradimo, nerimo dėl dalyvavimo teisiamojo statusu teismo posėdžiuose, ieškovo gyvenimo sąlygų jam 6 mėnesius atliekant laisvės atėmimo bausmę.

34.6.       Teismas turėjo vertinti ieškinio argumentus, susijusius su Lietuvos valstybės ekonomine padėtimi. Pastaraisiais metais valstybės ekonominė padėtis yra taip pasikeitusi (pagerėjusi), kad būtina peržiūrėti neturtinės žalos dydžio nustatymo principus, nusistovėjusius panašios kategorijos bylose.

35.       Apeliaciniame skunde atsakovė, atstovaujama Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos, prašo panaikinti Kauno apygardos teismo 2018 m. rugpjūčio 28 d. sprendimo dalį dėl turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo ir dėl šios dalies priimti naują sprendimą. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais pagrindiniais argumentais:

35.1.       Sprendime nurodyta, kad bylos nagrinėjimas teisme tęsėsi nuo 2015 m. kovo 12 d. iki 2016 m. gruodžio 16 d. išteisinamojo nuosprendžio paskelbimo, kuris Lietuvos apeliacinio teismo 2017 m. vasario 9 d. nutartimi paliktas galioti ieškovo atžvilgiu, t. y. teisminis procesas truko 1 metus 8 mėnesius 17 dienų. Toks teisminio bylos nagrinėjimo terminas nebuvo per ilgas, kadangi byla buvo nagrinėjama kelių instancijų teismuose. Sprendimų teisėtumo kontrolė reiškia, kad proceso dalyviai turi teisę į apeliaciją ir kasaciją, kad žemesnės instancijos teismo sprendimas gali būti peržiūrimas aukštesnės instancijos teisme, ir aukštesnės instancijos teismo sprendimas gali pakeisti žemesnės instancijos teismo sprendimą, tačiau tai nereiškia teismo veiksmų neteisėtumo fakto.

35.2.       Teismo sprendime nurodyta, kad ieškovas buvo atleistas iš UAB (duomenys neskelbtini) darbuotojo pareiškimu pagal DK 127 straipsnio 1 dalį, o ne pagal DK 136 straipsnio 1 punktą. Ieškovas, priėmęs ir įgyvendinęs sprendimą išeiti iš darbo, neteko galimybės tikėtis gauti realių pajamų iš šios darbinės veiklos. Ieškovas nepateikė jokių argumentų ir juos pagrindžiančių įrodymų, kad visą laikotarpį nuo išėjimo iš UAB (duomenys neskelbtini) negalėjo dirbti jokio kito darbo, nebūtinai susijusio su ieškovo profesija, ir už tai gauti kitas pajamas. Dėl šių aplinkybių negautos 43 874,39 Eur pajamos priteistos nepagrįstai. Be to, nepagrįstai priteista ir visa 6 300 Eur bylinėjimosi išlaidų suma, nes ne visi ikiteisminio ar teisminio tyrimo veiksmai baudžiamajame procese buvo neteisėti.

35.3.       Teismas, vertindamas bylos aplinkybes dėl neturtinės žalos, nesilaikė visų kriterijų, numatytų įrodinėjimą ir įrodymų vertinimą reglamentuojančiose proceso teisės normose, todėl padarė nepagrįstą išvadą, kad priėmus išteisinamąjį nuosprendį, paaiškėjo, jog buvo suvaržyta nusikalstamos veikos nepadariusio asmens laisvė, sumenkinta reputacija ir tai yra pagrindas valstybės civilinei atsakomybei kilti. Ši aplinkybė reikalauja papildomo ieškovo įrodinėjimo dėl neturtinės žalos atsiradimo. Nagrinėjamoje byloje pirmosios instancijos teismo priteistas neturtinės žalos dydis neatitinka teisingumo, sąžiningumo ir protingumo kriterijų, kasacinio teismo praktikos.

36.       Apeliaciniame skunde atsakovė, atstovaujama Kauno apygardos prokuratūros, prašo panaikinti Kauno apygardos teismo 2018 m. rugpjūčio 28 d. sprendimo dalį, kuria iš dalies patenkintas ieškinys, ir priimti naują sprendimą – ieškinį atmesti. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais pagrindiniais argumentais:

36.1.       Ieškovas nepateikė įrodymų dėl būtinų sąlygų valstybės civilinei atsakomybei kilti. Ieškovo atžvilgiu ikiteisminio tyrimo veiksmams atlikti ir sprendimams priimti faktinių duomenų visiškai pakako. Tai, kad šiems sprendimams nebuvo taikomi tokie aukšti įrodymų pakankamumo kriterijai, nelaikytina baudžiamojo proceso įstatymo pažeidimu. Jei tokie reikalavimai būtų keliami ikiteisminio tyrimo stadijoje ir atliekant ikiteisminio tyrimo veiksmus, būtų paneigta teismo, kaip vienintelės teisingumą vykdančios institucijos, priedermė ir visa baudžiamojo proceso esmė.

36.2.       Teismo sprendime išdėstytus teiginius apie akivaizdžiai per ilgą ikiteisminį tyrimą paneigia faktinės bylos aplinkybės apie pradėtą ikiteisminį tyrimą, atliktus ikiteisminio tyrimo veiksmus, baudžiamosios bylos nagrinėjimą teismuose. Byla laikytina didelės apimties ir sudėtinga. Nepagrįsti teismo sprendime išdėstyti argumentai, kad pagal BPK 176 straipsnį ikiteisminis tyrimas turėjo būti atliktas ne vėliau kaip per 9 mėnesius. Ikiteisminis tyrimas šioje baudžiamojoje byloje buvo pradėtas 2009 m. birželio 4 d. pagal fizinių asmenų pareiškimus, o ikiteisminio tyrimo trukmę reglamentuojantis BPK 176 straipsnis įsigaliojo nuo 2010 m. spalio 1 d., vėliau nei po 1 metų nuo ikiteisminio tyrimo pradžios. Vėliau ikiteisminio tyrimo terminai, vadovaujantis BPK 176 straipsniu, buvo tęsiami motyvuotais tyrimui vadovaujančio prokuroro prašymais.

36.3.       Teismo teiginys, kad ieškovo atžvilgiu pradėtas ikiteisminis tyrimas, nesant pakankamai duomenų, leidžiančių įtarti, kad ieškovas padarė nusikalstamas veikas, nepagrįstas. Ši teismo išvada padaryta apsiribojant baudžiamosios bylos išteisinamojo nuosprendžio teiginių pacitavimu, neanalizuojant jų civilinės bylos įrodymų kontekste. Nagrinėjamu atveju nebuvo nustatyta ikiteisminio tyrimo pareigūnų, prokuroro ar teismo savavališkumo ar piktnaudžiavimo teise požymių, todėl tenkinti ieškinio nebuvo teisinio pagrindo. Pirmosios instancijos teismas, darydamas išvadą dėl sprendimo pradėti ikiteisminį tyrimą ir vėliau perduoti bylą nagrinėti teismui neteisėtumo, nepagrįstai nevertino Lietuvos Respublikos Konstitucijos, Lietuvos Respublikos prokuratūros įstatymo ir kitų teisės aktų nuostatų, garantuojančių prokurorų nepriklausomumą priimant procesinius sprendimus.

36.4.       Sprendžiant dėl atlygintinos žalos už teisines paslaugas dydžio turėjo būti įvertinta sutartinio atlyginimo vertė, tarifo pagrįstumas, teisinių paslaugų sudėtingumas, intensyvumas, trukmė ir atsižvelgta į teismų praktiką tokio pobūdžio bylose ir kitas reikšmingas aplinkybes. Teismas iš esmės nedetalizavo, kokios konkrečios gynybos paslaugos buvo suteiktos, netyrė ir nevertino bylos faktinių aplinkybių dėl advokato darbo apimties baudžiamojo persekiojimo ir baudžiamosios bylos nagrinėjimo metu, neanalizavo, ar tokia suma gynėjo paslaugoms apmokėti yra pagrįsta ir atitinka Rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio, patvirtintose  Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85, nustatytus maksimalius advokato paslaugų apmokėjimo dydžius.

36.5.       Teismas priteisė negautą darbo užmokestį už 6 metus, nors ieškovas nepateikė įrodymų dėl darbo sutarties nutraukimo su UAB (duomenys neskelbtini). Ieškovas nenurodė, ar kreipėsi į UAB (duomenys neskelbtini) dėl galimo įsidarbinimo. Negautų pajamų faktą ir dydį turi įrodyti ieškovas, negautos pajamos turi būti realios, o ne tikėtinos. Visiško nuostolių atlyginimo principas turi būti derinamas su nuostolių mažinimo doktrina. Taikant žalos sumažinimo doktriną, teismas turi tirti nuostolių atsiradimo priežastis ir tuo atžvilgiu, kad jie galėjo atsirasti ne tik dėl valdžios institucijų neteisėtų veiksmų, bet ir dėl ieškovo neteisėtų veiksmų, jam atliekant tarnybines pareigas. Pagal CK 6.282 straipsnio 1 dalį tuo atveju, kai paties nukentėjusiojo asmens didelis neatsargumas padėjo žalai atsirasti arba jai padidėti, tai atsižvelgiant į nukentėjusiojo asmens kaltės dydį žalos atlyginimas, jeigu įstatymas nenustato ko kita, gali būti sumažintas arba reikalavimas atlyginti žalą gali būti atmestas.

36.6.       Teismas nepagrįstai nurodė, kad ieškovas dėl pakankamai ilgą laiką trukusio baudžiamojo persekiojimo ir nepagrįsto nuteisimo už nusikalstamos veikos padarymą patyrė neigiamus dvasinius išgyvenimus, dvasinį sukrėtimą, nepatogumus, išgyveno netikrumą dėl ateities. Šie sprendimo argumentai neįrodyti tiesioginiu priežastiniu ryšiu. Baudžiamasis persekiojimas neabejotinai sukelia nepatogumų ir sukrėtimų, tačiau tai lemia pati jo esmė. Ieškovo teiginiai dėl dvasinių išgyvenimų yra iš esmės deklaratyvaus pobūdžio, nepagrįsti konkrečiais įrodymais, ieškovas neįrodė visų privalomų sąlygų deliktinei valstybės atsakomybei kilti, įrodymais nepagrindė patirtų neigiamų pasekmių.

37.       Prisidėjime prie Kauno apygardos prokuratūros apeliacinio skundo atsakovė, atstovaujama Marijampolės apskrities vyriausiojo policijos komisariato, nurodė, kad palaiko visus Kauno apygardos prokuratūros apeliacinio skundo reikalavimus ir argumentus.

38.       Prisidėjime prie Kauno apygardos prokuratūros ir Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos apeliacinių skundų atsakovė, atstovaujama Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos, palaikė visus Kauno apygardos prokuratūros ir Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos apeliaciniuose skunduose išdėstytus argumentus ir reikalavimus. Prisidėjime pažymima, kad Kalėjimų departamentas prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos neturėtų būti įtraukiamas atsakovės atstovu, nes tiesiogiai nedalyvavo atliekant galimai neteisėtus valdžios institucijų veiksmus ir jokie tiesioginiai Kalėjimų departamento veiksmai neturėjo įtakos ieškovo patirtai žalai atsirasti. Dėl to Kalėjimų departamentas prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos turėtų būti įtrauktas ne kaip atsakovės atstovas, o kaip trečiasis asmuo.

39.       Atsiliepime į ieškovo ir atsakovės, atstovaujamos Kauno apygardos prokuratūros ir Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos, apeliacinius skundus atsakovė, atstovaujama Marijampolės apskrities vyriausiojo policijos komisariato, palaikė poziciją, išdėstytą prisidėjime prie Kauno apygardos prokuratūros apeliacinio skundo.

40.       Atsiliepime į ieškovo apeliacinį skundą atsakovė, atstovaujama Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos, prašė ieškovo apeliacinį skundą atmesti. Atsiliepimas grindžiamas šiais pagrindiniais atsikirtimais:

40.1.       Pirmosios instancijos teismas, priteisdamas neturtinę žalą, vertino visas bylos faktines aplinkybes, t. y. ir faktą, kad apeliantas buvo neteisėtai nuteistas ir atliko bausmę įkalinimo įstaigoje. Visos šios aplinkybės teismo buvo įvertintos ir apeliantui priteista 15 000 Eur neturtinė žala, kuri yra per didelė.

40.2.       Nesutiktina su ieškovo apeliacinio skundo argumentu, kad Marijampolės rajono apylinkės teismo pareigūnai, pateikdami nuosprendžio kopiją žurnalistei, pažeidė Informacijos apie teismų veiklą teikimo visuomenės informavimo priemonėmis taisykles, patvirtintas Teisėjų tarybos 2012 m. gruodžio 3 d. nutarimu Nr. 13P-15-(7.1.2) (toliau – Informacijos teikimo taisyklės). Minėtose taisyklėse nėra įtvirtinto draudimo visuomenės informavimo priemonių atstovams teikti teismo procesinius dokumentus ir asmens duomenis. Ieškovas neįrodė valdžios institucijų neteisėtų veiksmų, todėl neturtinės žalos atlyginimas dėl šio epizodo negalimas.

41.       Atsiliepime į atsakovės, atstovaujamos Kauno apygardos prokuratūros, apeliacinį skundą atsakovė, atstovaujama Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos, prašė Kauno apygardos teismo 2018 m. rugpjūčio 28 d. sprendimo dalį dėl turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo panaikinti ir dėl šios dalies priimti naują sprendimą. Atsiliepime palaikomi atsakovės, atstovaujamos Kauno apygardos prokuratūros, apeliacinio skundo reikalavimai ir argumentai. 

42.       Atsiliepime į ieškovo apeliacinį skundą atsakovė, atstovaujama Kauno apygardos prokuratūros, prašė ieškovo apeliacinį skundą atmesti. Atsakovės atstovė nurodė, kad teismas, priteisdamas neturtinę žalą, įvertino visas byloje nustatytas aplinkybes. 

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a :

IV.       Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, argumentai ir išaiškinimai

43.       Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas apibrėžia apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija nagrinėjamu atveju nenustatė aplinkybių, dėl kurių turėtų būti peržengtos apeliaciniuose skunduose nustatytos ribos dėl to, kad to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis), taip pat nenustatė absoliučių skundžiamo sprendimo negaliojimo pagrindų (CPK 329 straipsnio 2 dalis).

Dėl byloje nustatytų aplinkybių ir ginčo esmės

44.       2009 m. birželio 4 d. buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas pagal BK 182 straipsnio 2 dalį (sukčiavimas įgyjant didelės vertės svetimą turtą) dėl AB (duomenys neskelbtini) 2006–2008 metais sudarytų vartojimo kredito sutarčių, kuriomis vartojimo kreditai buvo suteikti asmenims, neketinusiems jų naudoti pagal paskirtį ir vėliau grąžinti, tačiau siekusiems gautus pinigus perduoti G. D.. Pradėjus ikiteisminį tyrimą įtariamai buvo pareikšti G. D., savo ruožtu ieškovas, sutarčių sudarymo metu dirbęs AB (duomenys neskelbtini) skyriaus viršininku, 2009 m. liepos 16 d. buvo apklaustas kaip liudytojas (baudžiamosios bylos Nr. 64-1-00604-09 (toliau – ir baudžiamoji byla) 5 t., b. l. 113–114). 2010 m. kovo 25 d. AB (duomenys neskelbtini) pateikė ikiteisminį tyrimą vykdžiusiam Marijampolės apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kalvarijos policijos komisariatui prašymą, kuriame išdėstė duomenis, jos nuomone, pagrindžiančius, kad ieškovas galimai dalyvavo atliekant nusikalstamas veikas ir prašė pareikšti jam įtarimus atlikus BK nustatytas  veikas (baudžiamosios bylos 2 t., b. l. 2–12).  

45.       2010 m. birželio 10 d. ieškovui buvo  įteiktas  pranešimas apie įtarimą padarius BK 182 straipsnio 1 ir 2 dalyse numatytas veikas (baudžiamosios bylos 15 t., b. l. 33–38). Pranešime nurodyta, kad ieškovas, ėjęs AB (duomenys neskelbtini) skyriaus viršininko pareigas ir turėjęs AB (duomenys neskelbtini) išduotą įgaliojimą, veikdamas kartu su G. D. (o tam tikrais atvejais – ir su I. K.) ir siekdamas G. D. naudai įgyti didelės vertės svetimą turtą, G. D. apgaule įkalbėjus pranešime nurodytus asmenis sudaryti vartojimo kredito sutartis (tam tikrais atvejais – I. K. surašius UAB „(duomenys neskelbtini)“ vardu pažymas, kuriose nurodyti žinomai tikrovės neatitinkantys duomenys apie paskolų gavėjų gaunamas pajamas), pasirašė 40 vartojimo kredito sutarčių, kurių pagrindu G. D. buvo išduotos sutartyse nurodytos sumos. 2011 m. balandžio 8 d., 2011 m. gegužės 10 d. ieškovui buvo pateikti patikslinti pranešimai apie įtarimą (baudžiamosios bylos 15 t., b. l. 101–107, 138–145), kuriuose išliko ta pati jo galimai atliktų nusikalstamų veikų kvalifikacija, tačiau buvo patikslintas atliktų nusikalstamų veikų aprašymas (be kita ko, buvo patikslinta, kad ieškovas pasirašė kredito sutartis žinodamas, kad paskolų gavėjams kreditai negali būti suteikti, iš nusikalstamų veikų aprašymo buvo pašalinti duomenys apie I. K. atliktas veikas). Ieškovas, apklaustas kaip įtariamasis, tiek pirmoje apklausoje, įvykusioje po įtarimų pareiškimo, tiek vėliau įvykusių papildomų apklausų metu neigė padaręs jam pareikštuose įtarimuose nurodytas nusikalstamas veikas (baudžiamosios bylos 15 t., b. l. 39–40, 43, 108, 146).

46.       AB (duomenys neskelbtini), kuri baudžiamojoje byloje buvo pripažinta nukentėjusiąja, pareiškė civilinį ieškinį, prašydama priteisti iš kaltinamųjų, be kita ko iš ieškovo, žalos atlyginimą, todėl, siekiant užtikrinti civilinio ieškinio įvykdymą, prokuroro 2010 m. lapkričio 19 d. nutarimu buvo laikinai apribotos ieškovo nuosavybės teisės, uždraudžiant jam disponuoti turtu, kurio bendra vertė sudaro 1 035 222,38 Lt. Šių ieškovo turto atžvilgiu taikomų ribojimų terminas teismo nutartimis buvo pratęsiamas ir juridinis faktas apie ieškovo turto areštą galutinai išregistruotas iš viešojo registro tik 2017 m. birželio 5 d. (baudžiamosios bylos 15 t., b. l. 121–122; 16 t., b. l. 134–135; 18 t., b. l. 60–61, 177–178; 19 t., b. l. 148–149; 22 t., b. l. 114–115; 23 t., b. l. 147–148; 28 t., b. l. 182–183). Be to, vykdant ikiteisminį tyrimą ieškovo teisės buvo suvaržytos taikant jam kardomąsias priemones – Marijampolės apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kalvarijos policijos komisariato Kriminalinės policijos skyriaus vyriausiojo tyrėjo 2011 m. balandžio 8 d. nutarimu jam paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti (baudžiamosios bylos 15 t., b. l. 109).

47.       Pabaigus ieškovo atžvilgiu vykdytą ikiteisminį tyrimą, 2011 m. birželio 22 d. buvo surašytas kaltinamasis aktas, kuriame ieškovas buvo kaltinamas padaręs nusikalstamas veikas, nurodytas BK 182 straipsnio 1 ir 2 dalyse (baudžiamosios bylos 16 t., b. l. 59–113), o baudžiamoji byla buvo perduota nagrinėti Marijampolės rajono apylinkės teismui. Tačiau nagrinėjant bylą teisme Marijampolės rajono apylinkės prokuratūra 2012 m. kovo 27 d. pateikė teismui prašymą leisti pakeisti kaltinime nurodytą veikos kvalifikavimą (prokuratūra nurodė nustačiusi, kad ieškovas atliko ne tik jam inkriminuojamas veikas, bet taip pat piktnaudžiavo tarnybine padėtimi siekdamas turtinės naudos, todėl jo atlikti veiksmai kvalifikuojami kaip idealioji BK 182 straipsnio 1 dalies ir 228 straipsnio 2 dalies bei 182 straipsnio 2 dalies ir 228 straipsnio 2 dalies sutaptis) ir ištaisyti kaltinamajame akte esančius rašymo apsirikimus (baudžiamosios bylos 19 t., b. l. 50–66). Marijampolės rajono apylinkės teismo 2012 m. balandžio 27 d. nutartimi šis prašymas buvo priimtas (baudžiamosios bylos 19 t., b. l. 124).

48.       Marijampolės rajono apylinkės teismo 2012 m. rugpjūčio 9 d. nuosprendžiu ieškovas pripažintas kaltu dėl BK 182 straipsnio 2 dalyje ir BK 228 straipsnio 2 dalyje nustatytų nusikalstamų veikų atlikimo. Ieškovui paskirta subendrinta bausmė – laisvės atėmimas 4 metų 6 mėnesių terminui. Teismo nuosprendžiu taip pat iš dalies patenkintas AB (duomenys neskelbtini) civilinis ieškinys, priteisiant civilinei ieškovei solidariai iš ieškovo ir G. D. 1 006 914,15 Lt ir solidariai iš ieškovo, G. D. ir G. B. 31 236,68 Lt (baudžiamosios bylos 20 t., b. l. 2–46). 

49.       Kauno apygardos teismas, išnagrinėjęs ieškovo ir G. B. gynėjų apeliacinius skundus, 2013 m. vasario 18 d. nutartimi juos patenkino iš dalies. Apeliacinės instancijos teismas pakeitė Marijampolės rajono apylinkės teismo nuosprendį – teismas panaikino jo dalį, kuria buvo patenkintas iš dalies AB (duomenys neskelbtini) civilinis ieškinys, pripažino civilinei ieškovei teisę į ieškinio patenkinimą ir perdavė klausimą dėl priteistinos žalos dydžio nagrinėti civilinio proceso tvarka. Kitą nuosprendžio dalį, taigi, ir tą jo dalį, kuria ieškovas buvo pripažintas kaltu padaręs BK 182 straipsnio 2 dalyje ir BK 228 straipsnio 2 dalyje nustatytas nusikalstamas veikas ir jam buvo paskirta reali laisvės atėmimo bausmė, teismas paliko nepakeistą (baudžiamosios bylos 20 t., b. l. 128–138). Priėmus šią teismo nutartį nuo 2013 m. balandžio 2 d. iki 2013 m. spalio 22 d. (6 mėnesius ir 21 dieną) ieškovas atliko laisvės atėmimo bausmę (1 t., b. l. 225). 

50.       Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2013 m. spalio 15 d. nutartimi (baudžiamosios bylos 20 t., b. l. 240–258) panaikino Kauno apygardos teismo nutartį ir perdavė bylą nagrinėti iš naujo apeliacinės instancijos teismui. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas aptariamoje nutartyje konstatavo, kad atliekant ikiteisminį tyrimą ir nagrinėjant bylą teisme buvo padaryti šie procesiniai pažeidimai:

50.1.       kaltinamasis aktas neatitinka BPK tokio pobūdžio dokumentui keliamų reikalavimų – iš kaltinime išdėstyto veikų aprašymo nėra įmanoma nustatyti, kas, ką ir kaip apgavo užvaldydamas svetimą turtą, kaip atsirado žala AB (duomenys neskelbtini), kodėl aprašyti veiksmai įvertinti kaip BK 182 straipsnio 2 dalyje ir 228 straipsnio 2 dalyje nustatytų nusikaltimų sutaptis (neteisėtas neatlygintinas turto perleidimas kitiems asmenims kvalifikuojamas ne kaip sukčiavimas (BK 182 straipsnis), o kaip kaltininkui patikėto turto iššvaistymas (BK 184 straipsnis));

50.2.       pirmosios instancijos teismas, vadovaudamasis BPK 254 straipsnio 3 dalimi, turėjo tinkamai įvertinti kaltinamąjį aktą ir priimti dėl jo atitinkamą sprendimą, tačiau teismas šiuo atveju bandė pats pašalinti kaltinamojo akto trūkumus neteisėtai pakeisdamas kaltinime nurodytas faktines aplinkybes iš esmės kitomis (teismas nurodė, kad ieškovas, veikdamas kartu su G. D., apgaule užvaldė ne nukentėjusiesiems (paskolų gavėjams), bet AB (duomenys neskelbtini) priklausiusį turtą, taip pat pats nustatė žalos AB (duomenys neskelbtini) padarymo būdą, nurodydamas, kad ji atsirado dėl dalies kredito negrąžinimo) ir nutartimi pranešdamas prokurorui, kad vartojimo kreditus paėmę asmenys galimai yra nuteistųjų bendrininkais, padėję jiems apgaule užvaldyti svetimą turtą. Tokiu būdu teismas padarė esminį BPK pažeidimą;

50.3.       apeliacinės instancijos teismas, nenustatęs, kad pirmosios instancijos teismas atliko nurodytus procesinius pažeidimus, pažeidė BPK 320 straipsnio 3 dalies antrame sakinyje įtvirtintą reikalavimą, jog apeliacinės instancijos teismas visais atvejais turi patikrinti, ar nebuvo padaryta esminių BPK reikalavimų pažeidimų, ar šie pažeidimai neturėjo neigiamos įtakos ne tik apeliantui, bet ir kitiems, apeliacinių skundų nepadavusiems asmenims;

50.4.       apeliacinės instancijos teismas neatsakė į esminį ieškovo apeliaciniame skunde keliamą klausimą, kokią apgaulę ir prieš kokį asmenį (turto savininką ar asmenį, kuris teisėtai valdė apgaule užvaldytą turtą) panaudojo ieškovas tariamai darydamas nusikalstamą veiką. Kauno apygardos teismas nutartyje nurodė, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai pripažino kaltais dėl jiems inkriminuojamų nusikalstamų veikų abu kaltinamuosius, pateikusius apeliacinius skundus ir, aptardamas ieškovo apeliaciniame skunde nurodytus argumentus, išdėstė teisės doktrinoje ir teismų praktikoje suformuluotus esminius sukčiavimo požymius, dėl paties ieškovo nurodydamas tik, kad jo „<...> veiksmai pagrįstai vertinami kaip sukčiavimas, kadangi nustatyta ir įrodyta, kad jo tyčia siejama su jo užimamomis pareigomis ir tarnybine atsakomybe <...>“. Tokiu būdu teismas pažeidė BPK 320 straipsnio 3 dalyje įtvirtintą reikalavimą patikrinti bylą tiek, kiek to prašoma apeliaciniame skunde.

51.       Lietuvos Aukščiausiajam Teismui grąžinus bylą iš naujo nagrinėti apeliacinės instancijos teismui, Kauno apygardos teismas, pakartotinai išnagrinėjęs bylą apeliacine tvarka, 2014 m. vasario 20 d. nutartimi nuteistųjų apeliacinius skundus patenkino iš dalies (baudžiamosios bylos 21 t., b. l. 46–53). Teismas panaikino Marijampolės rajono apylinkės teismo 2012 m. rugpjūčio 9 d. nuosprendį, kuriuo ieškovas buvo nuteistas ir jam buvo paskirta laisvės atėmimo bausmė, ir perdavė baudžiamąją bylą prokurorui. Teismas pažymėjo, kad byloje surašytas kaltinamasis aktas neatitinka BPK 219 straipsnyje išdėstytų reikalavimų – veikos aprašytos nesuprantamai, nelogiškai ir prieštaringai, tai trukdo nagrinėti bylą ir kaltinamiesiems gintis nuo jiems pareikštų kaltinimų.  

52.       Kauno apygardos teismas, grąžindamas bylą prokurorui, nenustatė termino pažeidimams pašalinti, todėl ikiteisminį tyrimą organizavusi prokurorė 2014 m. lapkričio 3 d. kreipėsi į šį teismą su prašymu  nustatyti 3 mėnesių terminą nustatytiems ikiteisminio tyrimo pažeidimams pašalinti. Kauno apygardos teismo nutartimi prokurorės prašymas patenkintas (baudžiamosios bylos 21 t., b. l. 107–108). 2015 m. vasario 10 d., baigus pakartotinai atliktą ikiteisminį tyrimą, buvo surašytas kaltinamasis aktas, kuriame iš esmės nekeičiant ieškovo galimai atliktos nusikalstamos veikos aprašymo, pakeistas jos kvalifikavimas, nurodant, kad jis yra įtariamas atlikęs BK 184 straipsnio 2 dalyje (didelės vertės turto iššvaistymas) nustatytą nusikalstamą veiką (baudžiamosios bylos 23 t., b. l. 102–144).

53.       Pakartotinai išnagrinėjęs baudžiamąją bylą Kauno apygardos teismas 2016 m. gruodžio 16 d. nuosprendžiu išteisino ieškovą, nustatęs, kad jis nepadarė veikos, turinčios nusikaltimo, numatyto BK 184 straipsnio 2 dalyje, požymių (baudžiamosios bylos 28 t., b. l. 5–98). Lietuvos apeliacinis teismas 2017 m. gegužės 26 d. nutartimi atmetė prokurorės apeliacinį skundą dėl Kauno apygardos teismo 2016 m. gruodžio 16 d. nutarties (baudžiamosios bylos 28 t., b. l. 156–178).

54.       Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl to, ar valstybei atsirado pareiga CK 6.272 straipsnio pagrindu atlyginti ieškovui, kurio atžvilgiu buvo vykdomas baudžiamasis persekiojimas ir kuris vėlesniu teismo nuosprendžiu buvo išteisintas, jo prašomą priteisti turtinę ir neturtinę žalą. Pirmosios instancijos teismas, įvertinęs ikiteisminio tyrimo pareigūnų ir teismo veiksmus baudžiamojoje byloje, ginčijamu sprendimu konstatavo, kad ikiteisminis tyrimas ieškovo atžvilgiu buvo pradėtas nesant pakankamai duomenų, leidžiančių įtarti, kad ieškovas atliko nusikalstamas veikas, o jo atžvilgiu vykdytas baudžiamasis persekiojimas užsitęsė nepateisinamai ilgai. Dėl šios priežasties teismas manė esant pagrindą atlyginti ieškovui jo patirtą 50 659 Eur turtinę žalą, kurią sudaro baudžiamajame procese patirtos atstovavimo išlaidos (6 300 Eur), išlaidos kelionėms (kurui) (484,84 Eur) ir ieškovo negautas darbo užmokestis (43 874,39 Eur), ir 15 000 Eur neturinę žalą.

55.       Ieškovas ir atsakovės atstovės, iš dalies nesutikdami su pirmosios instancijos teismo sprendimu, apeliaciniuose skunduose kelia klausimus dėl atsakovės neteisėtų veiksmų, kaip jos civilinės atsakomybės kilimo sąlygos, buvimo, dėl ieškovui priteistos turtinės ir neturtinės žalos dydžio.

Dėl atsakovės neteisėtų veiksmų (ne)buvimo

56.       Viena iš būtinųjų sąlygų, kuri turi būti nustatyta tam, kad kiltų valstybės civilinė atsakomybė pagal CK 6.272 straipsnį, tai neteisėti teisėsaugos institucijų pareigūnų veiksmai ar neveikimas. Kasacinio teismo praktikoje yra išaiškinta, kad neteisėtu veiksmu, dėl kurio galėtų atsirasti valstybės civilinė atsakomybė, pripažįstamas ne bet koks baudžiamosios ar baudžiamojo proceso teisės pažeidimas. Šia prasme siekiant konstatuoti neteisėtus veiksmus turi būti neginčijamai įrodyta ir pripažinta, kad ikiteisminio tyrimo pareigūnai, prokurorai ar teismas padarė klaidą, turėjusią esminę ir lemiamą reikšmę ieškovo teisių pažeidimui baudžiamajame procese (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. gruodžio 18 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e3K-3-670-378/2015). 

57.       Kasacinis teismas yra nurodęs, kad neteisėtais veiksmais, kaip valstybės civilinės atsakomybės sąlyga, gali būti pripažinti, be kita ko, tokie veiksmai, kurie nors ir atitiko baudžiamojo proceso teisės normas, tačiau kuriais buvo pažeista pareigūnų bendroji rūpestingumo pareiga (BPK 2 straipsnis), taip pat bendroji pareiga elgtis atidžiai ir rūpestingai (CK 6.246 straipsnio 1 dalis). Spręsdamas dėl pareikšto tokio pobūdžio ieškinio, teismas, vadovaudamasis CPK 176–185 straipsniais, ištiria įrodymus ir juos vertina atsižvelgdamas ir į jų reikšmę baudžiamojo proceso aspektu. Dėl to tokios kategorijos bylose vertinimai turi būti atliekami kompleksiškai, t. y. baudžiamojo ir civilinio proceso normų nustatyta tvarka (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. gegužės 3 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-200/2010; 2011 m. gruodžio 2 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-7-375/2011; 2016 m. rugsėjo 30 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-399-687/2016). Tai, kad civilinio proceso tvarka skundžiami veiksmai baudžiamajame procese nebuvo įvertinti kaip neteisėti, neužkerta kelio konstatuoti jų neteisėtumą civilinio proceso tvarka.

58.       Neteisėti pareigūnų veiksmai gali būti ikiteisminio tyrimo pradėjimas, esant aplinkybėms, dėl kurių baudžiamasis procesas negalimas (BPK 3 straipsnis), pažeisti ikiteisminio tyrimo terminai (BPK 176 straipsnis) ir kitoks nepagrįstas pareigūnų neveikimas ar veikimas ne pagal savo kompetenciją, ėmimasis įstatymų nenustatytų ar akivaizdžiai neproporcingų priemonių ir pan. Sprendžiant dėl valstybės civilinės atsakomybės už teisėsaugos pareigūnų veiksmus, kiekvienu atveju reikia išsiaiškinti, ar konkretaus asmens baudžiamasis persekiojimas buvo pradėtas esant pakankamai duomenų, leidžiančių įtarti, kad jis padarė nusikaltimą; civilinės atsakomybės požiūriu reikšminga aplinkybė yra ikiteisminio tyrimo ar baudžiamosios bylos nutraukimo, asmens išteisinimo pagrindas; reikšminga ir tai, kaip įvertintas baudžiamųjų procesinių veiksmų teisėtumas baudžiamojo proceso teisės normų nustatyta tvarka (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. rugsėjo 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-487-915/2015).

59.       Pirmosios instancijos teismas, atsižvelgdamas į tai, kad ieškovas Kauno apygardos teismo 2016 m. gruodžio 16 d. nuosprendžiu buvo išteisintas teismui nustačius, kad ieškovo veiksmai neturi BK 184 straipsnio 2 dalyje nustatytos nusikalstamos veikos požymių, vertino, kad ikiteisminis tyrimas ieškovo atžvilgiu buvo pradėtas nepagrįstai, o visas vėliau vykęs baudžiamasis procesas buvo neteisėtas. Savo ruožtu Kauno apygardos prokuratūra, atstovaujanti atsakovės interesams, teigia, kad pagal BPK 168 straipsnio 1 dalį, prokuroras ar ikiteisminio tyrimo pareigūnas, gavęs skundą, pareiškimą ar pranešimą, o reikiamais atvejais – ir jų patikslinimą, atsisako pradėti ikiteisminį tyrimą tik tuo atveju, kai nurodyti duomenys apie nusikalstamą veiką yra akivaizdžiai neteisingi ar yra aiškios BPK 3 straipsnio 1 dalyje nurodytos aplinkybės, tuo tarpu šiuo atveju buvo pakankamai duomenų, leidžiančių daryti prielaidą, kad buvo įvykdyta nusikalstama veika. Taigi, atsakovės atstovės vertinimu, ieškovo atžvilgiu vykdytas baudžiamasis procesas, nors ir buvo baigtas išteisinamuoju nuosprendžiu, buvo pradėtas ir vykdytas teisėtai. 

60.       Šiame kontekste pažymėtina, kad pagal susiformavusią teismų praktiką, aplinkybė, jog asmuo galiausiai yra išteisintas, savaime nereiškia, kad jo baudžiamasis persekiojimas buvo neteisėtas ar kitaip „sukompromituotas“. Siekiant nuteisti asmenį taikomas įrodinėjimo standartas – bet kokių pagrįstų abejonių dėl jo nekaltumo pašalinimas – skiriasi nuo įrodinėjimo standarto, taikomo siekiant pradėti asmens baudžiamąjį persekiojimą, pagal kurį pakanka pagrįsto įtarimo, kad asmuo padarė nusikaltimą. Pagrįstą įtarimą patvirtinantys faktai neturi būti tokio lygmens, kaip būtina apkaltinamajam nuosprendžiui pagrįsti ar kaltinimui pareikšti (tai įvyksta vėlesnėje proceso stadijoje). Baudžiamojo proceso tikslas kaip tik ir yra įtarimo patikrinimas. Tai, kad vėliau procese asmuo išteisinamas dėl nusikaltimo, įtarimu kuriuo buvo grindžiama jam taikyta procesinės prievartos priemonė, dėl kaltinamųjų įrodymų stokos, nepaneigia pagrįsto įtarimo buvimo ankstesnėje proceso stadijoje (pvz., Europos Žmogaus Teisių Teismo (toliau – EŽTT) 2004 m. gruodžio 21 d. sprendimas byloje Talat Tepe prieš Turkiją, peticijos Nr. 31247/96; 2013 m. birželio 20 d. sprendimas byloje Lavrechov prieš Čekijos Respubliką, peticijos Nr. 57404/08; 2015 m. sausio 27 d. sprendimas Toni Kostadinov prieš Bulgariją, peticijos Nr. 37124/10; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. lapkričio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-572-969/2015). Asmens, kurio atžvilgiu buvo vykdomas ikiteisminis tyrimas, išteisinimo faktas, pats savaime, nesant duomenų, kad inicijuojant ar atliekant ikiteisminį tyrimą buvo pažeistos baudžiamąjį procesą reglamentuojančių teisės aktų nuostatos, nesuponuoja išvados dėl vykdyto baudžiamojo persekiojimo neteisėtumo.

61.       Kaip matyti iš byloje esančių duomenų, nagrinėjamu atveju ieškovo atžvilgiu vykdytas baudžiamasis persekiojimas iš esmės vyko dviem etapais – pradžioje ieškovo atlikti veiksmai buvo vertinami kaip sukčiavimas (BK 182 straipsnio 1 ir 2 dalys) ar kaip idealioji sukčiavimo ir piktnaudžiavimo (BK 228 straipsnio 2 dalis) sutaptis; vėliau ieškovo atlikti veiksmai buvo kvalifikuojami kaip didelės vertės turto iššvaistymas (BK 184 straipsnio 2 dalis). Siekdamas nustatyti, ar atsakovė atliko neteisėtus veiksmus, teismas turi įvertinti, ar kiekviename iš šių etapų ieškovo atžvilgiu pagrįstai buvo vykdytas ikiteisminis tyrimas, ar ikiteisminį tyrimą organizavęs prokuroras ir jį vykdę pareigūnai, baudžiamąją bylą nagrinėję teismai tinkamai atliko jų kompetencijai priskirtas funkcijas, nepažeidė teisės aktuose išdėstytų reikalavimų ir pareigos elgtis atidžiai ir rūpestingai. 

62.       Pirmiau minėta, ikiteisminis tyrimas dėl AB (duomenys neskelbtini) 2006–2008 metais sudarytų vartojimo kredito sutarčių buvo pradėtas 2009 m. birželio 4 d., o įtarimai ieškovui dėl sukčiavimo (vėliau – ir piktnaudžiavimo) pareikšti tik po 1 metų, 2010 m. birželio 10 d. Iš byloje esančių duomenų matyti, kad dar iki pranešimo apie įtarimą ieškovui pareiškimo ikiteisminiame tyrime buvo atlikti tam tikri procesiniai veiksmai – iš AB (duomenys neskelbtini) buvo išreikalauti duomenys, susiję su galimai neteisėtai sudarytomis vartojimo kredito sutartimis ir duomenys apie negrąžintas paskolų dalis, taip pat buvo apklausta dalis liudytojų, įskaitant ir patį ieškovą (ieškovas kaip liudytojas apklaustas 2009 m. liepos 16 d.) ir kt. Taigi, pareiškus ieškovui įtarimus dėl sukčiavimo, ikiteisminį tyrimą atlikę subjektai jau buvo surinkę tam tikrų duomenų apie galimai atliktą nusikalstamą veiką ir galėjo daryti bent preliminarias išvadas dėl konkrečių nusikalstamų veikų buvimo, įtariamųjų veiksmų kvalifikavimo. 

63.       Vis dėlto, kaip matyti iš Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. spalio 15 d. nutarties, ieškovo veiksmai buvo akivaizdžiai netinkamai kvalifikuoti kaip BK 182 straipsnyje ir 228 straipsnyje nustatytų veikų sutaptis. Kasacinis teismas minėtoje nutartyje, be kita ko, pažymėjo, kad pagal kaltinamajame akte išdėstytą nusikalstamų veikų aprašymą, vartojimo kredito sutartys buvo pasirašytos apgaule, kuri, tikėtina, pasireiškė tuo, kad G. D. apgavo sutartį pasirašiusius banko darbuotojus, pateikdamas jiems tikrovės neatitinkančius duomenis apie paskolos gavėjų pajamas. Tačiau, teismo teigimu, iš kaltinimo taip pat matyti, kad šias kredito sutartis banko vardu pasirašė ieškovas, kuris, pagal kaltinamajame akte išdėstytas aplinkybes, buvo G. D. bendrininkas, ir jam buvo žinoma, kad duomenys apie paskolų gavėjų gaunamas pajamas neatitinka tikrovės, o paskolų suteikimas nėra galimas. Dėl šios priežasties kasacinio teismo vertinimu, nagrinėjamu atveju nėra aišku, kodėl vartojimo kredito sutartys buvo vertinamos kaip pasirašytos pasitelkus apgaulę, kodėl tokie veiksmai vadinami sukčiavimu. Teismas taip pat kritiškai vertino kaltinamajame akte išdėstytą teiginį, kad ieškovas piktnaudžiavo tarnyba, siekdamas turtinės naudos, kadangi kaltinime nėra nurodyta, kokios konkrečios naudos siekė ieškovas, kaip jis tikėjosi ją gauti ar gavo. Kaltinime nurodyta, kad paisydamas tarnybos interesų ieškovas turėjo nesuteikti aptariamų paskolų, bet jis pasielgė priešingai ir taip neteisėtai perleido jam patikėtą banko turtą paskolų gavėjams, nors, kasacinio teismo teigimu, neteisėtas neatlygintinas turto perleidimas kitiems asmenims – tai ne sukčiavimas (BK 182 straipsnis), o kaltininkui patikėto turto iššvaistymas (BK 184 straipsnis). 

64.       Taigi, kasacinis teismas nustatė, kad ieškovui pateiktame kaltinime aprašytos veikos aiškiai neatitiko nei sukčiavimo, nei piktnaudžiavimo požymių. Atitinkamai, atsižvelgiant į šias aplinkybes, aptariamoje Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartyje, taip pat ir jos pagrindu priimtoje Kauno apygardos teismo 2014 m. vasario 20 d. nutartyje, kuria baudžiamoji byla perduota prokurorui, konstatuota, kad šioje baudžiamojo proceso stadijoje buvo padaryta procesinių pažeidimų – kaltinamasis aktas, kuriuo užbaigtas ikiteisminis tyrimas, buvo parengtas nesilaikant BPK 219 straipsnyje išdėstytų reikalavimų, ieškovui pareikšti kaltinimai buvo neaiškūs ir netinkamai suformuluoti, ir tai kliudė teismui išsamiai ir nešališkai išnagrinėti bylą, priimti teisingą sprendimą. Tai savo ruožtu sudaro pagrindą vertinti, kad ikiteisminis tyrimas, kurio metu buvo nustatinėjama, ar ieškovas atliko BK 182 ir 228 straipsniuose nustatytas nusikalstamas veikas, buvo atliktas nepakankamai rūpestingai, kad ikiteisminį tyrimą atlikę pareigūnai, jau inicijuodami ikiteisminį tyrimą ieškovo atžvilgiu, galėjo nustatyti kasacinio teismo nutartyje nurodytas aplinkybes dėl ieškovui reiškiamų įtarimų (kaltinimų) prieštaringumo, juo labiau kad, kaip minėta, iki įtarimų ieškovui pareiškimo ikiteisminis tyrimas dėl AB (duomenys neskelbtini) sudarytų vartojimo kredito sutarčių buvo vykdomas jau apie 1 metus. Ikiteisminį tyrimą organizavęs prokuroras ir jį atlikę pareigūnai neteisingai suformulavo ieškovui pareikštus pirminius įtarimus, netinkamai vertino byloje nustatytas aplinkybes ir ieškovo atliktus veiksmus, padarė nepagrįstas išvadas dėl konkrečių nusikalstamų veikų padarymo ir, kaip konstatavo Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, pareiškė ieškovui nesuprantamus, nelogiškus ir prieštaringus kaltinimus.

65.       Nors, minėta, atlikus ikiteisminį tyrimą, kaltinamasis aktas buvo surašytas su esminiais trūkumais, bylą išnagrinėjęs Marijampolės rajono apylinkės teismas nenustatė jokių procesinių pažeidimų ir pripažino ieškovą kaltu dėl jam inkriminuojamų nusikalstamų veikų padarymo, skirdamas jam realią laisvės atėmimo bausmę, o Kauno apygardos teismas, išnagrinėjęs baudžiamąją bylą apeliacine tvarka, paliko nepakeistą pirmosios instancijos teismo sprendimo dalį, kuria ieškovas buvo nuteistas. Kaip 2013 m. spalio 15 d. nutartyje konstatavo Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, tokiu būdu šie bylą išnagrinėję teismai taip pat padarė esminių baudžiamojo proceso pažeidimų – pirmosios instancijos teismas pažeidė BPK nuostatas, nenustatęs, kad kaltinamasis aktas turi esminių trūkumų ir nepriėmęs dėl jo atitinkamo sprendimo, bet pats bandydamas ištaisyti kaltinimo trūkumus ir keisti kaltinime nurodytas aplinkybes iš esmės kitomis, o apeliacinės instancijos teismas – nepatikrinęs, ar nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme nebuvo padaryta esminių BPK pažeidimų, neatsakęs į apeliaciniame skunde iškeltus esminius klausimus ir nepatikrinęs bylos tiek, kiek prašė apeliantas (žr. šios nutarties 50.1–50.4 papunkčius).

66.       Išdėstytos aplinkybės pagrindžia, kad tiek ikiteisminį tyrimą atlikę pareigūnai, tiek ir baudžiamąją bylą išnagrinėję teismai padarė esminių baudžiamojo proceso pažeidimų, dėl kurių ieškovui buvo nepagrįstai pareikšti įtarimai ir kaltinimai dėl sukčiavimo ir piktnaudžiavimo, o vėliau jis buvo nepagrįstai pripažintas kaltu dėl šių veikų padarymo. Esant tokioms aplinkybėms, teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad šis ieškovo atžvilgu vykdyto baudžiamojo persekiojimo etapas, kuris tęsėsi nuo 2010 m. birželio 10 d., kai ieškovui buvo pareikšti įtarimai padarius BK 182 straipsnio 1 ir 2 dalyje (vėliau – ir BK 228 straipsnio 2 dalyje) nurodytas veikas, iki 2014 m. vasario 20 d., kai Kauno apygardos teismas, pakartotinai išnagrinėjęs baudžiamąją bylą, panaikino Marijampolės apylinkės teismo nuosprendį ir perdavė bylą prokurorui, ieškovo atžvilgiu buvo vykdomas iš esmės neteisėtai. Taigi, yra pagrindas konstatuoti, kad šiame proceso etape atsakovė atliko neteisėtus veiksmus, nukreiptus prieš ieškovą.

67.       Kita vertus, priešingai nei vertino pirmosios instancijos teismas, byloje nėra nustatyta aplinkybių, pagrindžiančių, kad pakartotinai po Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutarties ir Kauno apygardos teismo nutarties, kuria byla grąžinta prokurorui, vykęs baudžiamasis procesas buvo atliktas pažeidžiant baudžiamąjį procesą reglamentuojančiuose teisės aktuose išdėstytus reikalavimus. Ieškovas buvo išteisintas, tačiau, kaip minėta, ši aplinkybė per se (pati savaime) nereiškia, kad jo atžvilgiu vykdytas baudžiamasis persekiojimas buvo neteisėtas; siekiant konstatuoti valstybės neteisėtus veiksmus CK 6.272 straipsnio prasme turi būti nustatyti konkretūs pažeidimai, pareigūnų nerūpestingumas, piktnaudžiavimas ir pan. Kaip matyti iš Kauno apygardos teismo 2016 m. gruodžio 16 d. nuosprendžio, teismas, išnagrinėjęs bylą ir įvertinęs byloje esančius duomenis pagal savo vidinį įsitikinimą, padarė išvadą, kad ieškovas neatliko veikos, turinčios jam inkriminuoto nusikaltimo (didelės vertės turto iššvaistymo) požymių. Tačiau teismas konstatavo, kad ieškovas, pasirašydamas jam pateiktas vartojimo kredito sutartis, nerūpestingai atliko savo pareigas, pasitikėdamas kreditų vadybininkais nepatikrino, ar jų pateikti dokumentai atitinka AB (duomenys neskelbtini) vidaus teisės aktų reikalavimus. Nuosprendyje nurodyta, kad ieškovo atlikti veiksmai neatitinka BK įtvirtintos nusikalstamos veikos požymių, bet galėtų būti vertinami kaip civilinis deliktas. 

68.       Taigi, ieškovui pareikšti kaltinimai dėl turto iššvaistymo atmesti dėl to, kad teismas vertino byloje surinktus įrodymus kitaip, nei ikiteisminį tyrimą vykdę pareigūnai ar prokuroras, ir šių įrodymų pagrindu padarė kitokias išvadas dėl ieškovo atliktų veiksmų. Nagrinėjamu atveju teismas nenustatė, kad aptariamame baudžiamojo proceso etape buvo padaryta kokių nors esminių baudžiamojo proceso pažeidimų, kad ikiteisminį tyrimą atlikę pareigūnai piktnaudžiavo ar netinkamai atliko jų kompetencijai paskirtas funkcijas, kad byloje buvo netinkamai surinkti įrodymai ar parengtas neišsamus, teisės aktų reikalavimų neatitinkantis kaltinamasis aktas. Priešingai, Lietuvos apeliacinis teismas, įvertinęs baudžiamosios bylos duomenis ir šioje byloje surašytą kaltinamąjį aktą, 2015 m. balandžio 30 d. nutartyje nurodė, kad kaltinamasis aktas atitinka BPK 219 straipsnyje išdėstytus reikalavimus, o Kauno apygardos teismas, ištyręs ir įvertinęs visus ikiteisminio tyrimo metu surinktus duomenis, nuosprendyje konstatavo, kad byloje pateikti įrodymai buvo surinkti teisėtais būdais ir tvarka, nepažeidžiant BPK nuostatų. Todėl, teisėjų kolegijos vertinimu, nagrinėjamu atveju nėra pagrindo teigti, kad ikiteisminio tyrimo pareigūnai, prokuroras ar teismai šiame ieškovo atžvilgiu vykdyto baudžiamojo proceso etape atliko neteisėtus veiksmus ar nesilaikė jiems nustatytos rūpestingumo pareigos.

69.       BPK 44 straipsnio 5 dalyje nustatyta kiekvieno nusikalstamos veikos padarymu kaltinamo asmens teisė į tai, kad jo byla būtų išnagrinėta per kuo trumpiausią laiką. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, spręsdamas, buvo ar ne pažeista asmens teisė į kuo trumpiausią (įmanomai trumpiausią) procesą, vadovaujasi tais pačiais kriterijais, kurie taikomi EŽTT praktikoje: konkrečios bylos sudėtingumas; asmens, dėl kurio vykdytas baudžiamasis persekiojimas, elgesys; valstybės institucijų elgesys organizuojant bylos procesą; baudžiamajame procese sprendžiamų klausimų reikšmė pareiškėjui (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. spalio 15 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-428/2009; 2010 m. vasario 12 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-75/2010; EŽTT 2000 m. spalio 10 d. sprendimą byloje Grauslys prieš Lietuvą, peticijos Nr. 36743/97; 2009 m. sausio 20 d. sprendimą byloje Norkūnas prieš Lietuvą, peticijos Nr. 302/05).

70.       Byloje nėra ginčo dėl to, kad ieškovo atžvilgiu vykdytas baudžiamasis procesas tęsėsi nuo 2010 m. birželio 10 d. (ieškovui pirmą kartą buvo pareikšti įtarimai padarius nusikalstamą veiką) iki 2017 m. vasario 19 d. (Lietuvos apeliacinio teismo nutartimi paliktas galioti išteisinamasis nuosprendis) ir truko 6 metus 4 mėnesius ir 17 dienų. Pirmosios instancijos teismas vertino, kad ieškovo atžvilgiu vykdytas baudžiamasis persekiojimas truko pernelyg ilgai, o tokią jo trukmę sąlygojo ne bylos sudėtingumas (teismo vertinimu, baudžiamoji byla negali būti laikoma sudėtinga), bet ikiteisminį tyrimą atlikusių pareigūnų delsimas ir ikiteisminio tyrimo trūkumai. Atsakovės atstovių teigimu, nei ikiteisminis tyrimas, nei bylos nagrinėjimas teisme neužsitęsė nepagrįstai ilgai – byla buvo didelė ir sudėtinga, joje buvo atlikta daug procesinių veiksmų, buvo įgyvendinama teisė apskųsti teismų priimtus procesinius sprendimus.

71.       Vertinant pirmosios instancijos teismo išvadų dėl ieškovo atžvilgiu vykdyto baudžiamojo proceso trukmės pagrįstumą, visų pirma, pažymėtina, kad pagal kasacinio teismo praktiką tokia, kaip nagrinėjamu atveju, proceso trukmė pati savaime yra pripažįstama pernelyg ilga (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. gruodžio 18 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e3K-3-670-378/2015, kurioje pernelyg ilgu pripažintas 6 metus 9 mėnesius ir 22 dienas trukęs baudžiamasis procesas). Tokia proceso trukmė gali atitikti įmanomai trumpiausio laiko reikalavimą ir būti pateisinama tik tuo atveju, jei būtų nustatyta, kad procesas užsitęsė dėl svarbių aplinkybių. Dėl šios priežasties šioje byloje teismas turi nustatyti, kokios aplinkybės sąlygojo tokią baudžiamojo proceso trukmę, ir įvertinti, ar šios aplinkybės objektyviai gali ją pateisinti ir eliminuoti atsakovės atsakomybę.

72.       Iš baudžiamojoje byloje esančių duomenų matyti, kad 2010 m. birželio 10 d. ieškovui buvo pareikšti įtarimai dėl nusikalstamos veikos, turėjusios 40 epizodų (vėliau vienas iš epizodų buvo pašalintas iš ieškovui reiškiamo kaltinimo), padarymo. Atliekant ikiteisminį tyrimą 2 kartus buvo patikslinti ieškovui pateikti įtarimai (baudžiamosios bylos 15 t., b. l. 101–107, 138–145), ieškovas buvo 4 kartus apklaustas kaip įtariamasis (baudžiamosios bylos 15 t., b. l. 39–40, 43, 108, 146). Užbaigus ikiteisminį tyrimą, 2011 m. birželio 22 d. buvo surašytas kaltinamasis aktas ir baudžiamoji byla perduota nagrinėti teismui.

73.       Nagrinėjant bylą Marijampolės rajono apylinkės teisme nuo 2011 m. spalio 11 d. iki 2012 m. birželio 26 d. 14 kartų buvo surengti teismo posėdžiai, kurie buvo atidedami arba juose buvo skelbiamos pertraukos dėl dalyvaujančių byloje asmenų ligų, siekiant iškviesti (atvesdinti) liudytojus ar nukentėjusiuosius, išreikalauti papildomus dokumentus ir pan. (baudžiamosios bylos 17 t., b. l. 67–72, 114–117; 18 t., b. l. 35–40, 53, 69, 110–113, 136, 169–174, 185–189; 19 t., b. l. 67–81, 125–126, 136, 179–185). Bylos nagrinėjimo teisme laiką pratęsė ir tai, kad Marijampolės rajono apylinkės prokuratūra 2012 m. kovo 27 d. kreipėsi į teismą su prašymu leisti pakeisti kaltinime nurodytą veikos kvalifikavimą (ieškovui papildomai pareikšti kaltinimai dėl BK 228 straipsnio 2 dalyje nustatytos veikos padarymo) ir ištaisyti kaltinamajame akte esančius rašymo apsirikimus (baudžiamosios bylos 19 t., b. l. 50–66), o teismas 2012 m. balandžio 27 d. nutartimi šį prašymą priėmė ir paskelbė pertrauką tą pačią dieną vykusiame teismo posėdyje (baudžiamosios bylos 19 t., b. l. 124–126). Išnagrinėjęs bylą, pirmosios instancijos teismas 2012 m. rugpjūčio 9 d. paskelbė nuosprendį, kuriuo ieškovas buvo pripažintas kaltu padaręs jam inkriminuojamas nusikalstamas veikas, o Kauno apygardos teismas, išnagrinėjęs bylą apeliacine tvarka, 2013 m. vasario 18 d. nutartimi paliko nuosprendį nepakeistą.

74.       Pirmiau minėta, kad Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, išnagrinėjęs nuteistųjų kasacinius skundus, 2013 m. spalio 15 d. panaikino Kauno apygardos teismo nutartį ir perdavė bylą iš naujo nagrinėti apeliacinės instancijos teismui, konstatavęs, kad tiek ikiteisminį tyrimą atlikę pareigūnai, tiek ir teismai, išnagrinėję bylą, padarė esminių baudžiamojo proceso pažeidimų, dėl kurių byla negalėjo būti objektyviai ir išsamiai išnagrinėta. Savo ruožtu Kauno apygardos teismas, pakartotinai išnagrinėjęs bylą apeliacine tvarka, 2014 m. vasario 20 d. nutartimi panaikino pirmosios instancijos teismo nuosprendį, kuriuo ieškovas buvo pripažintas kaltu dėl jam inkriminuojamų veikų padarymo ir perdavė bylą prokurorui, nustatęs, kad kaltinamasis aktas neatitinka BPK 219 straipsnyje išdėstytų reikalavimų ir tai kliudo nagrinėti bylą. Kauno apygardos prokuratūros Marijampolės apylinkės prokuratūra, nesutikdama su Kauno apygardos teismo 2014 m. vasario 20 d. nutartimi, 2014 m. kovo 24 d. pateikė kasacinį skundą dėl šios teismo nutarties ir šis skundas Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. balandžio 25 d. nutartimi buvo priimtas (baudžiamosios bylos 21 t., b. l. 64–68, 76), tačiau vėliau prokuratūrai pateikus prašymą atšaukti kasacinį skundą, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. spalio 27 d. nutartimi skundas buvo paliktas nenagrinėtas, o jo pagrindu inicijuotas procesas nutrauktas (baudžiamosios bylos 21 t., b. l. 99, 103–104).

75.       Nutraukus procesą pagal prokuratūros kasacinį skundą dėl Kauno apygardos teismo nutarties, ikiteisminį tyrimą vykdžiusios prokurorės prašymu Kauno apygardos teismas 2014 m. lapkričio 10 d. nutartimi nustatė 3 mėnesių terminą pažeidimams ikiteisminio tyrimo byloje pašalinti. Pakartotinai atliekanti ikiteisminį tyrimą buvo, be kita ko, atlikti šie veiksmai: 2014 m. lapkričio 28 d. buvo kreiptasi į AB (duomenys neskelbtini) su prašymu pateikti duomenis apie kredito sutartis, nurodant, kokia tiksli suma pagal šias sutartis buvo sumokėta ir kokia suma liko nesumokėta (baudžiamosios bylos 22 t., b. l. 6–7), 2014 m. gruodžio 8 d. priimtas nutarimas panaikinti nutarimą pripažinti nukentėjusiaisiais asmenis, kurių vardu buvo paimtos paskolos (baudžiamosios bylos 22 t., b. l. 9–10), 2014 m. gruodžio 1 d. AB (duomenys neskelbtini) pasiūlyta pateikti civilinį ieškinį ir 2014 m. gruodžio 15 d. jis buvo pateiktas (baudžiamosios bylos 22 t., b. l. 54–66); 2015 m. sausio 21 d. ieškovui įteiktas pranešimas apie įtarimą padarius BK 184 straipsnio 2 dalyje nustatytą veiką (baudžiamosios bylos 23 t., b. l. 34–35), tą pačią dieną atlikta ieškovo apklausa (baudžiamosios bylos 23 t., b. l. 36–37) ir jam paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti (baudžiamosios bylos 23 t., b. l. 38). Užbaigus ikiteisminio tyrimo veiksmus, 2015 m. vasario 10 d. surašytas kaltinamasis aktas, kuriame ieškovui pareikšti kaltinimai pagal BK 184 straipsnio 2 dalį (baudžiamosios bylos 23 t., b. l. 102–144), tačiau Kauno apygardos teismo 2015 m. balandžio 13 d. nutartimi byla perduota prokuratūrai nutartyje nurodytiems kaltinamojo akto pažeidimams pašalinti (baudžiamosios bylos 23 t., b. l. 153–161). Lietuvos apeliacinio teismo 2015 m. balandžio 30 d. nutartimi Kauno apygardos teismo nutartis panaikinta, byla perduota nagrinėti Kauno apygardos teismui (baudžiamosios bylos 23 t., b. l. 203–209).

76.       Pakartotinai nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme 17 kartų buvo organizuoti teismo posėdžiai (baudžiamosios bylos 24 t., b. l. 24–26, 36–42, 53–65, 142–143, 193–198; 25 t., b. l. 34–40, 84–89, 124–134, 185, 199–200; 26 t., b. l. 24–34, 74–79, 83–84, 94; 27 t., b. l. 29–36, 118–121, 142–145), kuriuose buvo nagrinėjamos baudžiamosios bylos aplinkybės, apklausti kaltinamieji ir liudytojai. Bylos nagrinėjimo metu 2015 m. gruodžio 15 d. prokurorė pateikė prašymą patikslinti kaltinime nurodytos veikos aplinkybes dėl vieno iš nusikalstamos veikos epizodų (baudžiamosios bylos 25 t., b. l. 117–120). 2016 m. balandžio 18 d. teismas užbaigė bylos nagrinėjimą ir atidėjo procesinio sprendimo priėmimą, tačiau 2016 m. birželio 2 d. atnaujino įrodymų tyrimą, nustatęs, kad aplinkybės ištirtos neišsamiai. Galiausiai, išnagrinėjęs bylą, Kauno apygardos teismas 2016 m. gruodžio 16 d. priėmė nuosprendį, kuriuo ieškovas išteisintas, nustačius, kad jis nepadarė veikos, turinčios nusikaltimo, numatyto BK 184 straipsnio 2 dalyje, požymių. Lietuvos apeliacinis teismas 2017 m. gegužės 26 d. nutartimi atmetė prokurorės apeliacinį skundą.

77.       Iš aptariamų aplinkybių matyti, kad nagrinėjamu atveju susiklostė situacija, kai dėl atsakovės padarytų pažeidimų (nepakankamai rūpestingai atlikto ikiteisminio tyrimo, neteisingo ieškovui pareikštų pirminių kaltinimų formulavimo, neteisėto teismo apkaltinamojo nuosprendžio priėmimo ir būtinybės vėliau perkvalifikuoti ieškovui inkriminuojamą veiką) užbaigus ikiteisminį tyrimą ir išnagrinėjus bylą teisme nebuvo priimtas galutinis procesinis sprendimas dėl ieškovo veiksmų vertinimo BK prasme (ieškovo išteisinimo ar nuteisimo), tačiau byla buvo grąžinta nustatytiems ikiteisminio tyrimo trūkumams ištaisyti. Teismui grąžinus bylą prokurorui, ieškovui iš naujo buvo pareikšti įtarimai padarius naujas BK nustatytas nusikalstamas veikas, taip pat iš naujo buvo atlikta ieškovo apklausa ir jam buvo pareikšti kaltinimai, o pakartotinai nagrinėjant bylą teisme dar kartą buvo apklausti kaltinamieji, buvo ištirti byloje surinkti įrodymai. Šios aplinkybės neabejotinai prailgino ieškovo atžvilgiu vykdyto baudžiamojo persekiojimo trukmę – tuo atveju, jeigu ikiteisminį tyrimą atlikę pareigūnai, jį organizavęs prokuroras, bylą nagrinėję pirmosios ir apeliacinės instancijos teismai būtų tinkamai atlikę jiems pavestas funkcijas, byla nebūtų grąžinta ikiteisminio tyrimo trūkumams ištaisyti, nebūtų nagrinėjama du kartus pirmosios instancijos teisme, tris kartus – apeliacinės instancijos teisme, ieškovas, siekdamas ištaisyti bylą išnagrinėjusių teismų padarytus procesinius pažeidimus, nebūtų turėjęs teikti kasacinio skundo.

78.       Esant tokioms aplinkybėms darytina išvada, kad laikotarpiu nuo 2010 m. birželio 10 d. iki 2014 m. vasario 20 d., kai ieškovo atžvilgiu apie 3 metus 8 mėnesius ir 10 dienų buvo vykdomas baudžiamasis persekiojimas (buvo atliekamas ikiteisminis tyrimas, Marijampolės rajono apylinkės teismas priėmė ieškovo atžvilgiu apkaltinamąjį nuosprendį, o Kauno apygardos teismas šį nuosprendį paliko nepakeistą, byla buvo nagrinėjama kasaciniame teisme ir pakartotinai apeliacinės instancijos teisme), tačiau baudžiamoji byla nebuvo išnagrinėta ir buvo grąžinta į ikiteisminio tyrimo stadiją nustatytiems pažeidimams pašalinti, buvo pažeista ieškovo teisė į įmanomai greičiausią bylos išnagrinėjimą. Be to, ši ieškovo teisė taip pat buvo pažeista, kai prokuratūra pateikė kasacinį skundą dėl Kauno apygardos teismo 2014 m. vasario 20 d. nutarties, kuria byla grąžinta prokurorui pažeidimams pašalinti, bet vėliau dėl nenurodytų aplinkybių pateikė prašymą atšaukti kasacinį skundą ir šio skundo pagrindu inicijuotas kasacinis procesas buvo nutrauktas. Tokiu būdu ieškovo atžvilgiu vykdytas ikiteisminis tyrimas buvo be pagrindo pratęstas dar apie 5 mėnesius. 

79.       Vertindamas pakartotinai atliktą ikiteisminį tyrimą ir pakartotinai vykusį bylos nagrinėjimą, teismas nenustatė aplinkybių, sudarančių pagrindą spręsti, kad šis baudžiamojo proceso etapas buvo nepagrįstai vilkinamas. Šiuo atveju ikiteisminio tyrimo veiksmai buvo užbaigti per teismo nustatytą 3 mėnesių terminą, o prokurorės surašytas kaltinamasis aktas, kaip matyti iš Lietuvos apeliacinio teismo 2015 m. balandžio 30 d. nutarties, atitiko BPK keliamus reikalavimus. Iš baudžiamosios bylos medžiagos matyti, kad pakartotinai nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme teisiamieji posėdžiai buvo organizuojami pakankamai dažnai, tarp jų nebuvo daroma ilgų pertraukų (pvz., byla buvo nagrinėjama 2015 m. birželio 4 d., birželio 25 d., liepos 13 d., rugpjūčio 26 d.), o jų skaičių nulėmė ne nepateisinamas proceso vilkinimas, bet bylos apimtis ir sudėtingumas, būtinybė ištirti konkrečius įrodymus – byloje, be kita ko, buvo apklausti liudytai, buvo perskaityti anksčiau apklaustų liudytojų parodymai, išvardinti byloje surinkti dokumentai, teismo posėdžiai buvo atidedami arba juose buvo skelbiamos pertraukos dėl būtinybės iškviesti neatvykusius liudytojus, taip pat neatvykus kaltinamiesiems ar jų gynėjams, siekiant sudaryti sąlygas pasiruošti baigiamosioms kalboms. Du kartus teismo posėdžiai neįvyko dėl aplinkybių, susijusių su pačiu ieškovu (2015 m. birželio 4 d. bylos nagrinėjimas atidėtas dėl to, kad į teismo posėdį neatvyko ieškovui atstovavusi advokatė, 2016 m. sausio 7 d. teismo posėdyje paskelbta pertrauka, nes jame nedalyvavo ieškovas, pateikęs duomenis apie ligą, ir jo advokatas), o vienas teismo posėdis (2016 m. vasario 10 d.) neįvyko dėl teismo kaltės (teisiamasis posėdis negalėjo būti pradėtas paskirtu laiku dėl to, kad nebuvo laisva vienintelė teismo salė, kurioje gali būti vykdomas apklausos nuotoliniu būdu), bet teismas šiuo atveju taip pat siekė išvengti nepagrįsto bylos vilkinimo ir pasiūlė proceso dalyviams padaryti pertrauką, o vėliau tą pačią dieną tęsti bylos nagrinėjimą, tačiau pastarieji nesutiko su teismo siūlymu. Nors nagrinėjant bylą teisme prokurorė pateikė prašymą patikslinti veikos aplinkybes ir 2016 m. kovo 3 d. teisiamajame posėdyje šis prašymas buvo priimtas, tai nepailgino bylos nagrinėjimo, kadangi proceso dalyviai neprašė pertraukos dėl pakeisto kaltinimo. Taigi, šioje baudžiamojo proceso stadijoje nebuvo pažeista ieškovo teisė, kad jo byla būtų išnagrinėta per kuo trumpiausią laiką.

80.       Byloje nėra nustatyta aplinkybių, pagrindžiančių, kad ieškovas netinkamai naudojosi savo procesinėmis teisėmis, slapstėsi, vengė atvykti pas ikiteisminio tyrimo pareigūnus ar į teismą, ir tokiais savo veiksmais užvilkino procesą. Tokių duomenų nepateikė ir atsakovės atstovės. Nors, teisėjų kolegijos vertinimu, priešingai negu konstatavo pirmosios instancijos teismas, šiuo atveju yra pagrindas teigti, kad baudžiamoji byla buvo didelės apimties ir pakankamai sudėtinga – byloje buvo pareikšti kaltinimai atlikus ekonominį nusikaltimą, kurį sudarė 40 atskirų epizodų, baudžiamosios bylos medžiaga sudaro 28 tomus – vis dėlto ši aplinkybė pati savaime taip pat nepateisina ilgos baudžiamojo proceso trukmės. Šioje nutartyje aptartos aplinkybės pagrindžia, kad pernelyg ilgą ieškovo atžvilgiu vykdyto baudžiamojo proceso trukmę iš esmės nulėmė valstybės institucijų veiksmai organizuojant baudžiamąjį procesą, todėl pirmosios instancijos teismas skundžiamame sprendime pagrįstai konstatavo, kad ieškovo teisė, kad jo byla būtų išnagrinėta per įmanomai trumpiausią laiką, buvo pažeista dėl atsakovės veiksmų ir nepakankamo rūpestingumo.

81.       Teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad ieškovo nurodytos aplinkybės, susijusios su jo garbę ir orumą žeminančio turinio informacijos paskleidimu viešojo informavimo priemonėse, nėra susijusi su atsakovės neteisėtais veiksmais. Visų pirma, teismas pagrįstai nurodė, kad už spaudoje pasirodžiusių publikacijų turinį yra atsakingas ne teismas, bet viešosios informacijos rengėjas. Antra, ieškovas neįrodė, kad atsakovės veiksmai pateikiant duomenis apie ieškovo atžvilgiu priimtą nuosprendį viešosios informacijos rengėjui prieštaravo teisės aktų nuostatoms. Ieškovas teigia, kad teismas, pateikdamas visuomenės informavimo priemonėms neįsiteisėjusį nuosprendį, nesilaikė Informacijos teikimo taisyklių 10 punkte įtvirtintų informacijos teikimo formų ir 13 punkte nurodyto informacijos turinio, kad pagal šių taisyklių 14 punktą, net ir siekiant informuoti visuomenę apie konkrečią bylą, susilaukusią didelio susidomėjimo, visuomenei jau žinomų procesų dalyvių duomenys galėjo būti pateikti tik teismo pranešime spaudai, bet ne perduodant žurnalistams nuosprendžio kopiją. Kitaip tariant, ieškovo teigimu, nuosprendžio kopija jokiais atvejais negalėjo būti pateikta visuomenės informavimo priemonėms. Tačiau darydamas tokią išvadą, ieškovas fragmentiškai cituoja Informacijos teikimo taisyklių nuostatas. Pagal Informacijos teikimo taisyklių (2012 m. vasario 3 d. redakcija) 11 punktą, informacija apie teismo veiklą visuomenės informavimo priemonėms ir jų atstovams gali būti teikiama ne tik šių taisyklių 10 punkte nurodytomis priemonėmis, tačiau ir kitomis, teismui ir informacijos gavėjui priimtinomis formomis ir būdais, o iš šių taisyklių 14 punkto matyti, kad siekdamas informuoti visuomenę apie konkrečią bylą, keliančią didelį susidomėjimą, teismas ne tik teikdamas pranešimą spaudai, bet ir kitu būdu gali pateikti informaciją, kurioje gali būti nurodomi tam tikri visuomenei jau žinomų proceso dalyvių asmens duomenys, kai to reikalauja viešasis interesas, tam, kad visuomenė, jau žinodama minėtą informaciją, galėtų atskirti šią bylą nuo kitų bylų (ši nuostata taikoma ir skelbiant informaciją apie neįsiteisėjusius teismų nuosprendžius). Vadinasi, aplinkybė, kad teismas pateikė neįsiteisėjusį nuosprendį žurnalistams, pati savaime nesuponuoja išvados, kad atsakovė atliko neteisėtus veiksmus. Kita vertus, į visuomenės informavimo priemonėse paskelbtą informaciją atsižvelgtina vertinant bylai reikšmingas aplinkybes, susijusias su atsakovės neteisėtais veiksmais padarytos turtinės ir neturtinės žalos dydžio nustatymu.

82.       Teisėjų kolegija, apibendrindama pirmiau išdėstytas aplinkybes ir padarytas išvadas, konstatuoja, kad ieškovo atžvilgiu buvo atlikti šie neteisėti veiksmai, sąlygojantys atsakovės civilinės atsakomybės atsiradimą: 1) laikotarpiu nuo 2010 m. birželio 10 d. (ieškovui buvo įteiktas pirmas pranešimas apie įtarimą padarius BK 182 straipsnio 1 ir 2 dalyse nustatytas veikas) iki 2014 m. vasario 20 d. (Kauno apygardos teismas grąžino bylą prokurorui) buvo padaryta esminių baudžiamojo proceso pažeidimų, dėl kurių ieškovui buvo nepagrįstai pareikšti įtarimai ir kaltinimai dėl sukčiavimo ir piktnaudžiavimo, o vėliau jis buvo nepagrįstai pripažintas kaltu dėl šių veikų padarymo; 2) laikotarpiu nuo 2010 m. birželio 10 d. iki 2014 m. lapkričio 10 d. (Kauno apygardos teismo nutartimi buvo nustatytas terminas ištaisyti ikiteisminio tyrimo metu padarytus pažeidimus) pažeista ieškovo teisė į įmanomai trumpiausią baudžiamąjį procesą. Teisėjų kolegija nustatė, kad nepaisant išteisinamojo nuosprendžio priėmimo, atsakovės (jos pareigūnų, teismų) veiksmai pakartotinai atliekant ikiteisminį tyrimą ir nagrinėjant baudžiamąją bylą dėl didelės vertės turto iššvaistymo nevertinami kaip neteisėti.

Dėl ieškovo patirtos turtinės žalos ir jos priežastinio ryšio su neteisėtais veiksmais

83.       CK 6.272 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad žala yra asmens turto netekimas arba sužalojimas, turėtos išlaidos (tiesioginiai nuostoliai), taip pat negautos pajamos, kurias asmuo būtų gavęs, jeigu nebūtų buvę neteisėtų veiksmų. Tiek tiesioginiai nuostoliai, tiek ir negautos pajamos yra atlyginami tik tuo atveju, jeigu jie atsirado kaip atsakovo neteisėtų veiksmų rezultatas, todėl neteisėtus veiksmus ir prašomus atlyginti nuostolius turi sieti priežastinis ryšys (CK 6.247 straipsnis).

84.       Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje išaiškinta, kad tuo atveju, kai išteisinto asmens patirtos dėl baudžiamojo proceso išlaidos neatlygintos baudžiamojo proceso teisės normų nustatyta tvarka ir asmuo kreipiasi su civiliniu ieškiniu valstybei, pažeidusiai pozityviąsias pareigas, tokios išlaidos gali būti turtinės žalos sudėtinė dalis. Tačiau šių išlaidų atlyginimas priteisiamas, jeigu teismas konstatuoja teisėsaugos institucijų pareigūnų neteisėtus veiksmus, kurie buvo nors ne vienintelė, bet pakankama priežastis tokioms išlaidoms atsirasti. Vadinasi, civilinėje byloje dėl žalos atlyginimo šios išlaidos gali būti priteisiamos tiek, kiek yra susijusios su atitinkamais atsakovo (nagrinėjamu atveju – valstybės) neteisėtais veiksmais ir gali būti pripažintos žala (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. gruodžio 18 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-670-378/2015).

85.       Ieškovas, kaip jo patirtus nuostolius, prašo priteisti 6 300 Eur išlaidų, kurias patyrė dėl to, kad baudžiamajame procese pasitelkė advokatus. Grįsdamas šias išlaidas ieškovas pateikė advokatės R. Č. 2012 m. gruodžio 28 d., 2013 m. vasario 28 d., 2013 m. kovo 27 d., 2013 m. balandžio 22 d., 2014 m. liepos 7 d. ir 2015 m. gruodžio 16 d. sąskaitas, 2017 m. sausio 9 d. ir 2017 m. sausio 16 d. pinigų priėmimo kvitus (1 t., b. l. 518–519, 521–526), pagal kuriuos ieškovas sumokėjo advokatei 5 000 Eur, taip pat advokato E. K. 2017 m. birželio 27 d. pinigų priėmimo kvitą ir suteiktų paslaugų detalizaciją (1 t., b. l. 520), kurioje nurodyta, kad ieškovas sumokėjo advokatui 1 300 Eur už išvardintų teisinių paslaugų atlikimą.

86.       Iš pateiktų sąskaitų matyti, kad ieškovas sumokėjo advokatei R. Č. 2 500 Lt (724,05 Eur) už Marijampolės rajono apylinkės teismo nuosprendžio ir bylos medžiagos analizę, apeliacinio skundo parengimą ir pateikimą; 1 000 Lt (289,62 Eur) – už pasirengimą ir dalyvavimą bylos nagrinėjime Kauno apygardos teisme; 1 800 Lt (521,32 Eur) už kasacinio skundo parengimą; 2 000 Lt (579,24 Eur) už pasirengimą pakartotinai nagrinėti bylą apeliacine tvarka Kauno apygardos teisme, dalyvavimą teismo posėdžiuose ir konsultacijas dėl tolimesnių veiksmų po Kauno apygardos teismo nutarties, kuria byla grąžinta ikiteisminio tyrimo trūkumams pašalinti, priėmimo. Visos šios išlaidos, kurių bendra suma sudaro 2 114,23 Eur (724,05 Eur + 289,62 Eur + 521,32 Eur + 579,24 Eur), yra susijusios priežastiniu ryšiu su atsakovės neteisėtais veiksmais, jos atsirado dėl to, kad ieškovui buvo pareikšti nepagrįsti kaltinimai dėl sukčiavimo ir piktnaudžiavimo, jis buvo nepagrįstai nuteistas dėl šių veikų ir atliko bausmę, todėl atsakovei kilo pareiga jas atlyginti. 

87.       Teisėjų kolegijos vertinimu, ieškovo išlaidomis, patirtomis dėl šioje nutartyje nurodytų atsakovės neteisėtų veiksmų, taip pat pripažintina 2 000 Lt (579,24 Eur) suma, kurią jis sumokėjo už advokatės kelionę į Lukiškių tardymo izoliatorių-kalėjimą dėl kasacinio skundo teksto derinimo ir už atstovavimą Marijampolės rajono apylinkės teismo nagrinėjamoje civilinėje byloje pagal AB (duomenys neskelbtini) civilinį ieškinį, atsiliepimo į ieškinį surašymą. Šios išvados nepaneigia aplinkybė, kad dalis nurodytų išlaidų buvo patirta civiliniame procese. Kaip matyti iš Lietuvos teismų informacinėje sistemoje „Liteko“ esančių duomenų, Kauno apygardos teismui 2013 m. vasario 18 d. nutartimi panaikinus apkaltinamojo nuosprendžio dalį, kuria buvo patenkintas civilinis ieškinys, pripažinus civilinei ieškovei AB (duomenys neskelbtini) teisę į ieškinio patenkinimą ir perdavus klausimą dėl priteistinos žalos dydžio nagrinėti civilinio proceso tvarka, Marijampolės apylinkės teisme buvo iškelta civilinė byla dėl žalos atlyginimo. 2013 m. spalio 22 d. Marijampolės rajono apylinkės teismo nutartimi AB (duomenys neskelbtini) pareikštas civilinis ieškinys buvo paliktas nenagrinėtas. Priimdamas šią nutartį, teismas, be kita ko, nurodė, kad po Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. spalio 15 d. nutarties priėmimo baudžiamojoje byloje nebeliko įsiteisėjusio teismo nuosprendžio, kuris sudarė šioje civilinėje byloje pareikšto ieškinio pagrindą, todėl teismas neturi galimybės civilinio proceso tvarka spręsti žalos dydžio klausimą. Taigi, šios civilinės bylos iškėlimą ir eigą nulėmė atsakovės neteisėti veiksmai (be kita ko, minėtų Marijampolės apylinkės teismo apkaltinamojo nuosprendžio ir Kauno apygardos teismo nutarties priėmimas), be to, iš aptariamos teismo nutarties matyti, kad palikus ieškinį nenagrinėtą, civiliniame procese patirtos išlaidos nebuvo atlygintos ieškovui.

88.       Ieškovas prašo priteisti iš atsakovės 2 307 Eur, sumokėtus advokatei R. Č., ir 1 300 Eur, sumokėtus advokatui E. K. už teisines paslaugas, suteiktas Kauno apygardos teismui grąžinus bylą prokurorui ikiteisminio tyrimo trūkumams pašalinti ir pakartotinai nagrinėjant bylą teisme. Tačiau teismas nenustatė, kad antrame baudžiamojo proceso etape, kai buvo atlikti ikiteisminio tyrimo veiksmai šalinant Lietuvos Aukščiausiojo Teismo ir Kauno apygardos teismo 2014 m. vasario 20 d. nutartyse nustatytus pažeidimus, ikiteisminio tyrimo pareigūnai, prokuroras ir teismai atliko neteisėtus veiksmus, nukreiptus prieš ieškovą. Taigi, šių ieškovo patirtų išlaidų ir atsakovės neteisėtų veiksmų nesieja priežastinis ryšys, todėl jos nepriteisiamos iš atsakovės.

89.       Kaip savo patirtus tiesioginius nuostolius ieškovas vertina baudžiamojo proceso metu patirtas išlaidais kelionėms (kurui). Šias išlaidas ieškovas grindžia kartu su ieškiniu pateikta išlaidų kurui apskaičiavimo pažyma (1 t., b l. 529–530), kurioje nurodyta, kad ieškovo išlaidos kurui sudarė mažiausiai 484 Eur. Išlaidų apskaičiavimo pažymoje ieškovas nurodė, kad automobilio „Renault Megane“ kuro sunaudojimo norma sudaro 0,069 l / km, o vidutinė 1 l degalų kaina yra 1,20 Eur. Ieškovo teigimu, ginčui aktualiu laikotarpiu jis 8 kartus vyko į Kalvarijų policijos komisariatą ir kelionės į abi puses metu įveiktas atstumas sudarė 38 km; 28 kartus vyko į Kauną (23 kartus į teismo posėdžius Kauno apygardos teisme, 5 kartus susitikti su jo interesams atstovavusia advokate), kelionės į abi puses metu įveiktas atstumas – 124 km; 9 kartus vyko į Vilnių (4 kartus į teismo posėdžius Lietuvos apeliaciniame teisme, 5 kartus – pas naują gynėją), kelionės į abi puses metu įveiktas atstumas – 272,40 km. Pirmosios instancijos teismas, nustatydamas ieškovui priteistiną kelionių išlaidų kompensaciją, rėmėsi ieškovo pateiktais apskaičiavimais, o atsakovės atstovės pateiktuose apeliaciniuose skunduose neginčija išlaidų apskaičiavimo pažymoje pateiktų duomenų, todėl teisėjų kolegija, nustatydama ieškovui priteistinos kompensacijos dydį, vadovaujasi šiais duomenimis. 

90.       Kaip matyti iš ieškovo pateiktos pažymos, pirmą kartą atliekant ikiteisminį tyrimą jis 6 kartus vyko į Kalvarijų policijos komisariatą. Visų šių kelionių metu ieškovas pravažiavo 228 km (38 km x 6) ir sunaudojo 15,73 l degalų (228 km x 0,069 l), o jo patirtos išlaidos sudaro 18,88 Eur (15,73 l x 1,20 Eur). Ieškovas nurodo, kad baudžiamojo procese stadijoje, kai jam buvo pareikšti nepagrįsti kaltinimai dėl sukčiavimo ir turto iššvaistymo, jis 5 kartus nuvyko į Kauno apygardos teismą, kuris nagrinėjo bylą apeliacine tvarka (2 kartus, kai teismas pirmą kartą nagrinėjo bylą, 3 kartus – kai kasacinis teismas grąžino bylą nagrinėti apeliacinės instancijos teismui) ir 5 kartus dalyvavo susitikimuose su advokate. Vadinasi, ieškovas 10 kartų keliavo iš Marijampolės į Kauną ir grįžo atgal, taigi, jis pravažiavo 1 240 km (124 km x 10), sunaudojo 85,56 l degalų (1 240 km x 0,069 l) ir patyrė 102,67 Eur (85,56 l x 1,20 Eur) išlaidų. Šios ieškovo išlaidos, kaip ir šios nutarties 86 ir 87 punktuose nurodytos atstovavimo išlaidos, yra susijusios su atsakovės neteisėtais veiksmais, todėl turi būti atlygintos ieškovui. Iš atsakovės priteistina 121,55 Eur (18,88 Eur + 102,67 Eur) suma.

91.       Kelionės išlaidų apskaičiavimo lentelėje taip pat nurodyta, kad ieškovas 2 kartus vyko į Kalvarijų policijos komisariatą, kai buvo atliekami ikiteisminio tyrimo veiksmai Kauno apygardos teismui grąžinus bylą prokurorui, 18 kartų vyko į Kauno apygardos teisme vykusius teismo posėdžius, kai byla buvo pakartotinai nagrinėjama pirmosios instancijos teisme, ir 9 kartus vyko į Vilnių (4 kartus į teismo posėdžius Lietuvos apeliaciniame teisme, 5 kartus – pas naują gynėją). Kaip minėta, teismas nenustatė atsakovės neteisėtų veiksmų šioje proceso stadijoje. Tai reiškia, kad šios ieškovo nurodytos išlaidos nėra susijusios su atsakovės neteisėtais veiksmais, todėl jos nėra priteisiamos ieškovui.

92.       Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į išdėstytas aplinkybes, konstatuoja, kad dėl ieškovo atžvilgiu neteisėtai vykdyto baudžiamojo persekiojimo ir neteisėto nuteisimo jis patyrė 2 815,02 Eur tiesioginių nuostolių (2 114,23 Eur + 579,24 Eur atstovavimo išlaidų + 121,55 Eur išlaidų kelionėms). Šie nuostoliai atsirado kaip atsakovės neteisėtų veiksmų padarinys (žalą ir neteisėtus veiksmus sieja priežastinis ryšys), todėl jie pagrįstai priteisti iš atsakovės. Kitos ieškovo prašomos priteisti sumos nėra susijusios su atsakovės neteisėtais veiksmai, taigi, pirmosios instancijos teismas nepagrįstai priteisė jas ieškovui.

93.       Ieškovas taip pat prašo atlyginti jo patirtus netiesioginius nuostolius ir priteisti jam iš atsakovės 43 874,39 Eur negautų pajamų (negauto darbo užmokesčio). Kaip matyti iš byloje esančių duomenų, ieškovas prašo priteisti negautą darbo užmokestį už 6 metų laikotarpį, skaičiuojamą nuo 2012 m. rugsėjo 17 d., kai jis buvo atleistas iš UAB (duomenys neskelbtini)  skyriaus viršininko pareigų. Grįsdamas negautų pajamų skaičiavimą ieškovas nurodė, kad 2012 m. sausio–rugsėjo mėnesiais jam buvo apskaičiuotas 31 538 Lt (9 134 Eur) darbo užmokestis, iš kurio atėmus mokėtiną gyventojų pajamų mokestį (15 proc.) ir socialinio draudimo įmokas (9 proc.), ieškovui buvo išmokėta 6 941,89 Eur suma. Pagal pateiktus apskaičiavimus, ieškovo vidutinis mėnesinis darbo užmokestis 2012 metais sudarė 771,32 Eur, o visas negautas atlyginimas už 6 metų laikotarpį – 55 535,04 Eur. Ieškovo teigimu, jis gavo 2 283,36 Eur nedarbo draudimo išmokų, 9 334 Eur pajamų iš individualios veiklos ir 43,32 Eur išmoką iš Pravieniškių pataisos namų-atvirosios kolonijos, todėl atėmęs iš apskaičiuotos negautų pajamų sumos šias išmokas, ieškovas prašo teismo priteisti jam 43 874,39 Eur negautų pajamų. Pirmosios instancijos teismas vertino, kad ieškovo prašymas dėl negautų pajamų priteisimo yra pagrįstas, todėl jį tenkino.

94.       Pagal CK 6.249 straipsnio 1 dalį, asmens negautomis pajamomis laikomos pajamos, kurias asmuo būtų gavęs, jeigu nebūtų buvę neteisėtų veiksmų. Netiesioginiai nuostoliai (negautos pajamos) atlyginami tik atsižvelgiant į tai, ar iš tikrųjų jie realiai padaryti. Bylos šalis, reikšdama reikalavimą dėl netiesioginių nuostolių atlyginimo, turi įrodyti, kad ji patyrė realių nuostolių, t. y. negavo pajamų dėl kontrahento neteisėtų veiksmų pasekmių. Patirti netiesioginiai nuostoliai turi būti pagrįsti realiomis, įrodytomis, neišvengiamomis, o ne tikėtinomis pajamomis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. gegužės 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-199/2007).

95.       Esminę reikšmę galimybei priteisti negautas pajamas ir užtikrinti visiško nuostolių atlyginimo (restitutio in integrum) principą turi įrodinėjimo proceso specifika. Negautų pajamų įrodinėjimas reiškia aplinkybių, kurių nebuvo, tačiau galėjo būti, jei nebūtų neteisėtų veiksmų, įrodinėjimą. Įrodinėjama negautų pajamų reali gavimo galimybė ir jų dydis. Negautų pajamų skaičiavimas turi būti protingas, paremtas byloje surinktais įrodymais ir kita faktine medžiaga, pagrįstas finansų ar ekonomikos teorijos pripažįstamais metodais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. gegužės 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-177-248/2018). Teismas gali priteisti tik tas negautas pajamas, kurios atsirado kaip atsakovo neteisėtų veiksmų padarinys.

96.       Kaip minėta, ieškovas prašo priteisti negautas pajamas už 6 metus, skaičiuodamas jas nuo momento, kai jis nustojo dirbti UAB (duomenys neskelbtini). Iš byloje pateiktos UAB (duomenys neskelbtini) parengtos ieškovo charakteristikos (1 t., b. l. 528) matyti, kad ieškovo darbo santykiai su pastarąja bendrove buvo nutraukti 2012 m. rugsėjo 17 d., taigi, prašoma priteisti negautų pajamų suma susidarė už laikotarpį nuo 2012 m. rugsėjo 17 d. iki 2018 m. rugsėjo 17 d. Minėtoje ieškovo charakteristikoje taip pat nurodyta, kad darbo santykiai su ieškovu buvo nutraukti darbuotojo pareiškimu (DK 127 straipsnio 1 dalis).

97.       Iš byloje esančių duomenų matyti, kad 2012 m. rugsėjo 17 d., kai ieškovas nustojo dirbti UAB (duomenys neskelbtini), jo atžvilgiu jau buvo priimtas Marijampolės rajono apylinkės teismo apkaltinamasis nuosprendis (kaip minėta, šis nuosprendis priimtas 2012 m. rugpjūčio 9 d.), kuris dar nebuvo įsiteisėjęs. Informacija apie šio nuosprendžio priėmimą buvo prieinama visuomenei – 2012 m. rugsėjo 15 d. (duomenys neskelbtini) apskrities laikraštyje „(duomenys neskelbtini)“ buvo išspausdintas straipsnis, kuriame, be kita ko, buvo pateikti duomenys apie ieškovo tariamai atliktas nusikalstamas veikas, jo nuteisimą ir jam paskirtą bausmę, anksčiau užimtas ir nuteisimo metu eitas pareigas. Tokiu būdu, priėmus ieškovo atžvilgiu apkaltinamąjį nuosprendį, buvo suformuota neigiama nuomonė apie ieškovą, jis, kaip banko skyriaus vadovas, buvo diskredituotas, ir, kaip pagrįstai nurodo ieškovas, tai galėjo pakenkti finansų įstaigai, kurioje jis tuo metu ėjo vadovaujamas pareigas. Tai reiškia, kad ieškovas negalėjo toliau eiti savo pareigų UAB (duomenys neskelbtini)  būtent dėl atsakovės neteisėtų veiksmų (nepagrįsto nuteisimo), kurie nulėmė jo apsisprendimą išeiti iš darbo, o kartu apsunkino galimybę rasti kitą jo išsilavinimą ir kvalifikaciją atitinkantį darbą. Kaip matyti iš byloje pateiktos pažymos apie valstybinį socialinį draudimą (1 t., b. l. 169–170), nuo 2012 m. spalio 20 d. iki 2013 m. balandžio 23 d., kai ieškovas pradėjo atlikti laisvės atėmimo bausmę, jis gavo tik nedarbo draudimo išmokas, todėl atsakovė turi kompensuoti šiuo laikotarpiu jo patirtus turtinius praradimus. 

98.       Kauno apygardos teismui palikus galioti Marijampolės rajono apylinkės teismo 2012 m. rugpjūčio 9 d. nuosprendį, kuriuo ieškovui paskirta reali laisvės atėmimo bausmė, ieškovas nuo 2013 m. balandžio 2 d. iki 2013 m. spalio 22 d. atliko laisvės atėmimo bausmę. Byloje nustatyta, kad ieškovo neteisėtą nuteisimą nulėmė atsakovės neteisėti veiksmai (tiek ikiteisminį tyrimą organizavęs prokuroras ir jį atlikę pareigūnai, tiek bylą nagrinėję pirmosios ir apeliacinės instancijos teismai netinkamai atliko savo funkcijas, padarė esminių procesinių pažeidimų). Atlikdamas laisvės atėmimo bausmę ieškovas dėl objektyvių, ne nuo jo valios priklausančių priežasčių negalėjo eiti nei anksčiau užimtų pareigų UAB (duomenys neskelbtini)  skyriuje, nei analogiškų pareigų, taip pat negalėjo įsidarbinti kitoje darbo vietoje pagal turimą kvalifikaciją ir atitinkamai negalėjo gauti jokio darbo užmokesčio. Todėl ieškovo negautas darbo užmokestis laikotarpiu, kai jis dėl neteisėto nuteisimo atliko laisvės atėmimo bausmę, pripažįstamas jo patirta žala (negautomis pajamomis), o atsakovei, dėl kurios neteisėtų veiksmų ieškovas, būdamas laisvės atėmimo vietose, negavo pajamų, kyla pareiga jas atlyginti.

99.       Kaip minėta, Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2013 m. spalio 15 d. nutartimi panaikino Kauno apygardos teismo nutartį, kuria buvo palikta nepakeista Marijampolės rajono apylinkės teismo nuosprendžio dalis dėl ieškovo pripažinimo kaltu padarius jam inkriminuotas nusikalstamas veikas, ir byla perduota iš naujo nagrinėti apeliacinės instancijos teismui, todėl 2013 m. spalio 22 d. ieškovas buvo paleistas iš laisvės atėmimo vietos. Kauno apygardos teismas, pakartotinai išnagrinėjęs bylą apeliacine tvarka, 2014 m. vasario 20 d. nutartimi nuteistųjų apeliacinius skundus patenkino iš dalies, panaikino Marijampolės rajono apylinkės teismo 2012 m. rugpjūčio 9 d. nuosprendį, kuriuo ieškovas buvo nuteistas ir jam buvo paskirta laisvės atėmimo bausmė, ir perdavė baudžiamąją bylą prokurorui. 2015 m. vasario 10 d., baigus pakartotinai atliktą ikiteisminį tyrimą, buvo surašytas kaltinamasis aktas, o pakartotinai išnagrinėjęs baudžiamąją bylą Kauno apygardos teismas 2016 m. gruodžio 16 d. nuosprendžiu išteisino ieškovą, nustatęs, kad jis nepadarė veikos, turinčios nusikaltimo, numatyto BK 184 straipsnio 2 dalyje, požymių. Lietuvos apeliacinis teismas 2017 m. gegužės 26 d. nutartimi atmetė prokurorės apeliacinį skundą dėl Kauno apygardos teismo 2016 m. gruodžio 16 d. nutarties.

100.       Nors teisėjų kolegija nustatė, kad atsakovės (jos pareigūnų, teismų) veiksmai pakartotinai atliekant ikiteisminį tyrimą ir nagrinėjant baudžiamąją bylą dėl didelės vertės turto iššvaistymo buvo teisėti, tačiau ankstesniuose ieškovo baudžiamojo persekiojimo etapuose atsakovės (jos pareigūnų, teismų) padaryti esminiai baudžiamojo proceso pažeidimai, ypač nepagrįsto apkaltinamojo nuosprendžio priėmimas ir jo įsiteisėjimas, ir toliau, ieškovą paleidus iš laisvės atėmimo vietos, ribojo jo galimybes įsidarbinti tiek anksčiau eitose pareigose UAB (duomenys neskelbtini) skyriuje, tiek kitose analogiškose ar panašiose pareigose pagal turimą kvalifikaciją. Kaip jau minėta, priėmus ieškovo atžvilgiu apkaltinamąjį nuosprendį, visuomenės informavimo priemonėse buvo suformuota neigiama nuomonė apie ieškovą. Be to, apkaltinamajam nuosprendžiui įsiteisėjus, visuomenės informavimo priemonėse buvo paskleista informacija apie tariamų ieškovo nusikaltimų aplinkybes, apie jo užimtas pareigas, apie tai, kad ieškovas išvežtas atlikti laisvės atėmimo bausmę (2013 m. kovo 29 d. straipsnis interneto portale (duomenys neskelbtini), 2013 m. balandžio 4 d. (duomenys neskelbtini) apskrities laikraščio „(duomenys neskelbtini)“ numeryje). 2013 m. kovo 29 d. straipsnis interneto portale „(duomenys neskelbtini)“ buvo viešai prieinamas naudojantis interneto paieškos sistema (1 t., b. l. 534). Kad ieškovą paleidus iš laisvės atėmimo vietos jis neturėjo galimybės įsidarbinti pareigose pagal turimą kvalifikaciją, patvirtina ir pirmiau minėtos pažymos apie valstybinį socialinį draudimą duomenys. Iš šios pažymos matyti, kad išėjęs iš laisvės atėmimo vietos ieškovas negavo jokių su darbo santykiais susijusių pajamų, laikotarpiu nuo 2014 m. balandžio 24 d. iki 2014 m. spalio 23 d. gavo nedarbo socialinio draudimo išmoką, o laikotarpiu nuo 2015 m. birželio 25 d. iki 2015 m. gruodžio 31 d. jis vykdė individualią veiklą. Pažymėtina, kad ieškovo atžvilgiu ir toliau vyko baudžiamasis persekiojimas, o ieškovas baudžiamajame procese buvo galutinai reabilituotas tik Lietuvos apeliaciniam teismui 2017 m. gegužės 26 d. priėmus nutartį, kuria buvo atmestas prokurorės apeliacinis skundas dėl Kauno apygardos teismo 2016 m. gruodžio 16 d. nutarties. 

101.       Vis dėlto, teisėjų kolegijos vertinimu, ieškovo negautos pajamos gali būti laikomos susijusiomis priežastiniu ryšiu su byloje nustatytais atsakovės neteisėtais veiksmais tik iki ieškovo galutinio reabilitavimo baudžiamajame procese, t. y. iki 2017 m. gegužės 26 d., o vėlesniu laikotarpiu jos negali būti pripažintos protingai susijusiomis su atsakovės neteisėtais veiksmais. Teismams panaikinus apkaltinamąjį nuosprendį, o vėliau visiškai reabilitavus ieškovą, nėra pagrindo teigti, kad anksčiau ieškovo atžvilgiu atlikti neteisėti veiksmai (nepagrįstas nuteisimas ir laisvės atėmimo bausmės pakyrimas) ribojo ieškovui galimybę įsidarbinti ir sąlygojo nuostolių (negautų pajamų) atsiradimą. Teisėjų kolegijos vertinimu, ieškovo negautų pajamų priteisimas iki pat 2018 m. rugsėjo 17 d. neatitinka protingumo kriterijaus.  

102.       Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į pirmiau išdėstytas aplinkybes, nesutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad visos ieškovo negautos pajamos už laikotarpį nuo 2012 m. rugsėjo 17 d. iki 2018 m. rugsėjo 17 d. pripažintinos ieškovo nuostoliais, kuriuos turi atlyginti atsakovė. Atsakovei kilo pareiga atlyginti laikotarpiu nuo 2012 m. rugsėjo 17 d. iki 2017 m. gegužės 26 d. ieškovo negautas pajamas, nes šių netiesioginių nuostolių atsiradimą sąlygojo jos neteisėti veiksmai. Savo ruožtu ieškovo negautos pajamos, apskaičiuotos už laikotarpį nuo 2017 m. gegužės 26 d. iki 2018 m. rugsėjo 17 d., nėra susijusios priežastiniu ryšiu su atsakovės neteisėtais veiksmais, todėl jos buvo priteistos ieškovui nepagrįstai. Dėl šios priežasties yra pagrindas perskaičiuoti pirmosios instancijos teismo ieškovui priteistą negautų pajamų sumą, priteisiant jam negautų pajamų kompensaciją tik už laikotarpį, kai ieškovo netiesioginiai nuostoliai atsirado dėl atsakovės neteisėtų veiksmų.

103.       Kaip jau minėta, ieškovas negavo pajamų dėl atsakovės neteisėtų veiksmų laikotarpiu nuo 2012 m. rugsėjo 17 d. iki 2017 m. gegužės 26 d., t. y. 56 mėnesius ir 9 dienas. Iš byloje esančių duomenų matyti, kad ieškovo vidutinis mėnesinis darbo užmokestis atskaičius mokesčius 2012 metais sudarė 771,32 Eur, todėl ieškovo negautas darbo užmokestis už visą minėtą atėmimo laikotarpį sudaro 43 417,85 Eur (56 mėnesiai 9 dienos x 771,32 Eur). Ieškovo pateiktoje pažymoje apie valstybinį socialinį draudimą nurodyta, kad ginčui aktualiu laikotarpiu jis gavo
2 283,33 Eur nedarbo draudimo išmokų, 43,32 Eur išmoką iš Pravieniškių pataisos namų- atvirosios kolonijos. Ieškovas ieškinyje nurodė, kad 2015 m. birželio 25 d. įregistravo individualią veiklą ir iki 2015 m. gavo 12 747 Eur apmokestinamųjų pajamų. Atskaičius valstybei mokėtinus mokesčius (3 413 Eur) ieškovas nurodo gavęs 9 334 Eur pajamų. Tačiau iš ieškovo pateiktos pažymos apie valstybinį socialinį draudimą matyti, kad jis 2015 metais gavo mažesnę 4 462,50 Eur pajamų iš individualios veiklos sumą, nuo kurios buvo apskaičiuotos 1 271,81 Eur valstybinio socialinio draudimo įmokos, taigi ieškovas 2015 metais gavo 3 190,69 Eur pajamų. Minėtos ieškovo gautos išmokos turi būti atimtos iš jam priskaičiuotos negautų pajamų sumos. Tokiu būdu apskaičiuotos dėl atsakovės neteisėtų veiksmų ieškovo negautos pajamos sudaro 37 900,51 Eur (43 417,85 Eur – 2 283,33 Eur– 43,32 Eur – 3 190,69 Eur). Ši suma priteistina ieškovui.

Dėl ieškovo patirtos neturtinės žalos ir jos priežastinio ryšio su neteisėtais veiksmais

104.       CK 6.250 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais. Neturtinė žala atlyginama pažeidus vertybes, kurių įkainoti neįmanoma, ir pasireiškia neturtinio pobūdžio praradimais, kurie negali būti tiksliai apskaičiuojami piniginiu ekvivalentu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. balandžio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-202/2012). Todėl teismo, sprendžiančio nukentėjusiajam padarytos neturtinės žalos įvertinimo pinigais klausimą, funkcija yra parinkti teisingą, kuo labiau sušvelninančią negatyvius padarinius piniginę kompensaciją už nukentėjusio asmens patirtus neturtinio pobūdžio išgyvenimus ir praradimus ir taip sudaryti materialias prielaidas kiek įmanoma atkurti tai, ko neturtinės vertybės pažeidimo atveju sugrąžinti, adekvačiai įvertinti ir atlyginti pinigais iš esmės nėra galimybės.  

105.       Bendrieji kriterijai, į kuriuos visais atvejais atsižvelgia teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, nustatyti CK 6.250 straipsnio 2 dalyje. Pagal šią nuostatą, nustatant neturtinės žalos dydį turi būti atsižvelgiama į jos pasekmes, šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį ir kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus.

106.       Kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, kad teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį už nepagrįstą per ilgą baudžiamąjį persekiojimą, nepagrįstą nuteisimą, be bendrųjų kriterijų, nustatytų CK 6.250 straipsnyje, turi atsižvelgti į šias teisiškai reikšmingas aplinkybes: baudžiamojo persekiojimo pradėjimo pagrįstumą, jo trukmę, bausmės rūšį, konkrečius atitinkamų baudžiamojo proceso metu priimtų sprendimų trūkumus, bausmės padarinius asmeniniam gyvenimui (ar nepagrįstai nuteistas asmuo turėjo šeimą, nepilnamečių vaikų; ar turėjo ypatingų užsiėmimų, kuriuos nutraukė paskirta bausmė), nepagrįsto baudžiamojo persekiojimo ir nuteisimo padarinius asmens sveikatai, įskaitant psichinę, padarinius profesiniam gyvenimui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. gruodžio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-378/2011).

107.       Byloje nustatyta, kad ieškovo atžvilgiu apie 3 metus 8 mėnesius ir 10 dienų (nuo 2010 m. birželio 10 d. iki 2014 m. vasario 20 d.) nepagrįstai buvo vykdomas baudžiamasis persekiojimas, ieškovas buvo nepagrįstai kaltinamas, o vėliau – nuteistas dėl sukčiavimo ir piktnaudžiavimo, be to, apie 4 metus ir 5 mėnesius (nuo 2010 m. birželio 10 d. iki 2014 m. lapkričio 10 d.) ieškovo atžvilgiu vykdytame baudžiamajame procese buvo pažeista jo teisė į įmanomai greičiausią bylos išnagrinėjimą. Šiuo laikotarpiu siekiant užtikrinti pareikšto civilinio ieškinio įvykdymą buvo apribotos ieškovo nuosavybės teisės į jo turimą turtą. Marijampolės rajono apylinkės teismo nuosprendžiu ieškovui buvo paskirta griežčiausia iš bausmių rūšių – laisvės atėmimas, todėl šiam nuosprendžiui įsiteisėjus jis 6 mėnesius ir 21 dieną praleido laisvės atėmimo vietose. Nors ieškovas yra įgijęs aukštąjį išsilavinimą, iki apkaltinamojo nuosprendžio priėmimo ėjo vadovaujamas pareigas (iš byloje pateiktų duomenų matyti, kad ieškovas yra dirbęs (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), UAB (duomenys neskelbtini) skyriaus viršininku ir AB (duomenys neskelbtini) skyriaus viršininku) ir buvo teigiamai charakterizuojamas buvusių darbdavių (teigiamas charakteristikas ieškovui pateikė tiek (duomenys neskelbtini), tiek AB (duomenys neskelbtini)), tačiau dėl neteisėto nuteisimo ir realios laisvės atėmimo bausmės atlikimo ieškovas iki pat galutinio reabilitavimo baudžiamajame procese 2017 m. gegužės 26 d. negalėjo dirbti jo kvalifikaciją atitinkančio darbo ir gauti pajamų. Dėl neteisėto nuteisimo ieškovui taip pat buvo apsunkintos galimybės rūpintis garbaus amžiaus motina, kuri, kaip matyti iš byloje pateiktų medicininių dokumentų, turėjo sveikatos problemų. Išvardintų aplinkybių atsiradimą sąlygojo tai, kad ikiteisminio tyrimo pareigūnai, prokuroras ir teismai padarė esminių baudžiamojo proceso pažeidimų, kuriuos savo nutartyje konstatavo Lietuvos Aukščiausiasis Teismas (žr. plačiau šios nutarties 50.1–50.4 papunkčius).

108.       Taigi, netinkamai atliktas ikiteisminis tyrimas, neteisėtas ieškovo nuteisimas neigiamai paveikė tiek jo profesinį, tiek ir asmeninį gyvenimą – ieškovas turėjo atlikti laisvės atėmimo bausmę, negalėjo dirbti jo išsilavinimą ir kvalifikaciją atitinkančio darbo ir gauti ankstesnį darbo užmokestį atitinkančių pajamų, negalėjo bendrauti ir tinkamai rūpintis savo garbaus amžiaus motina, visuomenės informavimo priemonėse apie jį buvo paskleista neigiama nuomonė ir dėl to jis neabejotinai patyrė neigiamų išgyvenimų. Ieškovo neturtinio pobūdžio praradimai, kilę dėl atsakovės neteisėtų veiksmų, yra pakankamai reikšmingi ir intensyvūs, todėl, teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas, priteisdamas ieškovui 15 000 Eur neturtinei žalai atlyginti, tinkamai įvertino visas aptartas neturtinės žalos dydžiui reikšmės turinčias aplinkybes, nepažeidė teisingumo ir protingumo principų. Nors ieškovas, vadovaudamasis byloje pateiktomis valstybės ekonomikos apžvalgomis, kuriose pastebimas tam tikrų ekonominių rodiklių gerėjimas, teigia, kad valstybės ekonominė padėtis yra pagerėjusi ir yra pagrindas atitinkamai peržiūrėti neturtinės žalos atlyginimo principus, konkrečių ieškovo nurodytų rodiklių augimas savaime nesudaro pagrindo vertinti, kad valstybės ekonominė padėtis pasikeitė tiek, kad ieškovui priteista 15 000 Eur kompensacija neatitinka esamos situacijos, neatspindi socialinio konteksto ir nėra socialiai teisinga.

109.       Priteistos neturtinės žalos pagrįstumo nepaneigia ir Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos, atstovaujančios atsakovės interesams, argumentai, kad ieškovui priteista kompensacija nėra teisinga ir protinga, kadangi ji viršija atsakovės atstovės nurodytose panašaus pobūdžio bylose priteistas sumas. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad teismų praktika dėl priteistino neturtinės žalos atlyginimo dydžio, suformuota kitose analogiško pobūdžio bylose – tai tik vienas iš kriterijų, pagal kurį nustatomas neturtinės žalos atlyginimo dydis (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. gruodžio 22 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-582/2009). Kiekvienas neturtinės žalos atlyginimo atvejis yra individualus, t. y. kiekvienu atveju asmenys patiria individualius išgyvenimus ir praradimus, kuriuos įrodinėja skirtingomis priemonėmis ir grindžia atskiromis faktinėmis aplinkybėmis, todėl kitose bylose, atsižvelgiant į konkrečias kiekvieno ginčo aplinkybes, teismo nustatytas priteistino žalos atlyginimo dydis nelaikytinas (ir nėra prilyginamas) kasacinio teismo formuojamomis bendrosiomis teisės taikymo ir aiškinimo taisyklėmis, privalomomis ir teismų taikytinomis kitose panašiose bylose (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. gegužės 27 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-288/2014).

Dėl procesinės bylos baigties, bylinėjimosi išlaidų atlyginimo

110.       Apibendrindama išdėstytas aplinkybes, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas skundžiamu sprendimu pagrįstai nustatė, jog atsakovė atliko neteisėtus veiksmus ieškovo atžvilgiu vykdytame baudžiamajame procese, tačiau nepagrįstai vertino, kad visas vykdytas baudžiamasis persekiojimas buvo neteisėtas. Netinkamai nustatęs atsakovės neteisėtus veiksmus, teismas nepagrįstai priteisė ieškovui 50 659 Eur turtinei žalai atlyginti, nes ne visi ieškovo nurodyti nuostoliai atsirado kaip atsakovės neteisėtų veiksmų padarinys. Ieškovo patirta turtinė žala, kilusi dėl atsakovės neteisėtų veiksmų baudžiamajame procese, sudaro 40 715,53 Eur (2 815,02 Eur tiesioginių nuostolių + 37 900,51 Eur negautų pajamų). Dėl šios priežasties pirmosios instancijos teismo sprendimo dalis, kuria ieškovui priteista 50 659 Eur turtinei žalai atlyginti, keistina, priteisiant ieškovui 40 715,53 Eur turtinei žalai atlyginti.

111.       Pirmosios instancijos teismo sprendimo dalis, kuria ieškovui priteista 15 000 Eur neturtinei žalai atlyginti, yra pagrįsta ir teisėta, todėl ši teismo sprendimo dalis paliekama nepakeista.

112.       Ieškovas savo ieškinio reikalavimų nekildino iš Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos pareigūnų neteisėtų veiksmų, todėl teismas nepagrįstai šią instituciją įtraukė dalyvauti byloje kaip atsakovės atstovą ir atitinkamai nepagrįstai šią instituciją nurodė sprendimo rezoliucinėje dalyje, todėl pirmosios instancijos teismo sprendimo rezoliucinė dalis tikslintina, pašalinant iš jos šį atstovą (CK 6.273 straipsnio 1 dalis, CPK 51 straipsnio 4 dalis, Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2014 m. rugsėjo 29 d. nutarimo Nr. Nr. 1054 3.23 papunktis).  

113.       Pakeitęs pirmosios instancijos teismo sprendimą, apeliacinės instancijos teismas perskirsto šalių patirtas bylinėjimosi išlaidas (CPK 93 straipsnio 5 dalis). Pirmosios instancijos teismas, priteisęs ieškovui bendrą 65 659 Eur sumą (50 659 Eur turtinei žalai atlyginti + 15 000 Eur neturtinei žalai atlyginti), konstatavo, kad yra patenkinta 100 proc. ieškinio reikalavimų (teismo vertinimu, ieškovo reikalavimas dėl turtinės žalos atlyginimo tenkintas iš esmės (99,99 proc.), o jo reikalavimas dėl neturtinės žalos atlyginimo laikytinas tenkinamu visiškai) ir priteisė ieškovui visą jo prašomą 1 200 Eur atstovavimo išlaidų sumą. Šia teismo nutartimi pakeitus pirmosios instancijos teismo sprendimo dalį dėl turtinės žalos atlyginimo, ieškovui priteista bendra 55 715,53 Eur suma (40 715,53 Eur turtinei žalai atlyginti + 15 000 Eur neturtinei žalai atlyginti), kuri sudaro 84,86 proc. minėtos ieškovui priteistos sumos. Taigi, ieškovui priteisiama 1 018,32 Eur (1 200 x 84,86 proc.) bylinėjimosi išlaidų.

114.       Dalyvaujantys byloje asmenys nepateikė teismui apeliacinės instancijos teisme patirtas išlaidas pagrindžiančių įrodymų, todėl apeliacinės instancijos teisme patirtos bylinėjimosi išlaidas nėra priteisiamos.

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 3 punktu,

n u t a r i a :

Kauno apygardos teismo 2018 m. rugpjūčio 28 d. sprendimą pakeisti ir jo rezoliucinę dalį išdėstyti taip:

„Ieškovo A. J. ieškinį tenkinti iš dalies.

Priteisti ieškovui A. J. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) iš atsakovės Lietuvos Respublikos, atstovaujamos Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos, Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros, Marijampolės apskrities vyriausiojo policijos komisariato, 40 715,53 Eur (keturiasdešimt tūkstančių septynis šimtus penkiolika eurų 53 ct) turtinei žalai atlyginti, 15 000 Eur (penkiolika tūkstančių eurų) neturtinei žalai atlyginti ir 1 018,32 Eur (vieną tūkstantį aštuoniolika eurų 32 ct) bylinėjimosi išlaidų“.

Teisėjai        Marius Bajoras

        Kazys Kailiūnas

        Asta Radzevičienė