Civilinė byla Nr. e2A-675-889/2024

Teisminio proceso Nr. 2-10-3-00090-2017-5

Procesinio sprendimo kategorijos: 2.3.2.6.1;

2.3.2.7; 2.3.2.8; 2.3.4.4.3; 2.3.5.2.1; 3.3.1.19.3  

(S)

KLAIPĖDOS APYGARDOS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2024 m. liepos 15 d.

Klaipėda

Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Erikos Misiūnienės, Almanto Padvelskio ir Mildos Skersienės (kolegijos pirmininkės ir pranešėjos),

apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės N. G., atsakovo A. P., trečiojo asmens G. P. apeliacinius skundus dėl Plungės apylinkės teismo 2024 m. sausio 31 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės N. G. patikslintą ieškinį atsakovui A. P. ir atsakovo A. P. patikslintą priešieškinį ieškovei N. G. dėl bendravimo su nepilnamečiu vaiku tvarkos nustatymo, išlaikymo nepilnamečiam vaikui ir išlaikymo įsiskolinimo priteisimo, santuokoje įgyto turto ir prievolių padalijimo, pagal trečiųjų asmenų, pareiškusių savarankiškus reikalavimus, uždarosios akcinės bendrovės „(duomenys neskelbtini)“ ieškinį atsakovams N. P. ir A. P. dėl prievolės pripažinimo solidariąja prievole ir skolos priteisimo, V. G. (V. G.) savarankiškus reikalavimus dėl prievolės pripažinimo solidariąja prievole ir skolos priteisimo, G. P. savarankišką reikalavimą dėl skolos priteisimo, tretieji asmenys, nepareiškiantys savarankiškų reikalavimų, Luminor Bank, AS, Lietuvos skyrius, bankrutuojanti uždaroji akcinė bendrovė „(duomenys neskelbtini)“, M. P., išvadą teikianti institucija Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė :

I. Ginčo esmė

1.       Ieškovė N. G. kreipėsi į teismą su patikslintu ieškiniu, prašydama:

a.       Nustatyti A. P. dalyvavimo auklėjant vaiką G. P. ir vaiko bendravimo su A. P. tvarką:

i.       A. P. turi teisę ir pareigą bendrauti su vaiku G. P., gimusiu (duomenys neskelbtini), ir dalyvauti jį auklėjant;

ii.       N. G. įsipareigoja netrukdyti A. P. bendrauti su vaiku ir dalyvauti jį auklėjant;

iii.       A. P. turi teisę gauti iš vaiko ugdymo ir gydymo institucijų bei kitų institucijų, kurios turi ryšį su vaiku, informaciją apie vaiką. A. P. tokia informacija gali būti nesuteikta tik teisės aktų nustatytais atvejais;

iv.       A. P. turi teisę bendrauti su nepilnamečiu vaiku, kiek tai leidžia galimybės, bet kokiomis elektroninio ryšio priemonėmis (telefonu, vaizdo ryšiu, elektroniniu paštu ir kt.) kiekvieną dieną, atsižvelgiant į vaiko mokslus, užklasinę veiklą, norus, poreikius ir interesus;

v.       A. P. turi teisę bendrauti su nepilnamečiu vaiku jo gyvenamosios šalies valstybėje, paimdamas vaiką iš jo gyvenamosios vietos ir tą pačią dieną grąžindamas jį į jo gyvenamąją vietą. Konkretų vaiko paėmimo ir grąžinimo laiką tėvai, atsižvelgdami į vaiko mokslus, užklasinę veiklą, norus, poreikius ir interesus sutaria el. paštu ar trumposiomis SMS žinutėmis arba kitomis techninėmis priemonėmis likus ne mažiau kaip 7 (septynioms) dienoms iki numatytos bendravimo pradžios. Kilus nesutarimui, metų poriniais mėnesiais prioritetas teikiamas A. P. pageidavimui dėl bendravimo konkretaus laiko, metų neporiniais mėnesiais prioritetas teikiamas N. G. pageidavimui dėl konkretaus laiko;

vi.       N. G. su nepilnamečiu vaiku atvykus į Lietuvos Respubliką, A. P. turi teisę praleisti su vaiku 1/2 dalį jų buvimo Lietuvoje Respublikoje laiko. N. G. informuoja A. P. apie numatomą atvykimą į Lietuvą likus ne mažiau kaip prieš 14 kalendorinių dienų;

vii.       Kiekvienas iš tėvų turi teisę kiekvienų metų vasarą, per vaiko mokslų atostogas, su vaiku praleisti 14 kalendorinių dienų nepertraukiamą vaiko atostogų laikotarpį (šiuo atveju A. P. turi teisę savo sąskaita vaiką pasiimti į Lietuvą ir savo sąskaita vėl jį grąžinti į jo gyvenamąją vietą). Dėl ilgesnio nepertraukiamo laikotarpio tėvai gali susitarti, atsižvelgdami į vaiko norus ir pageidavimus. Tėvai konkretų atostogų laiką suderina likus dviem kalendoriniams mėnesiams iki numatomų vaiko atostogų pradžios. Kilus nesutarimui, poriniais metais prioritetas teikiamas A. P. pageidavimui dėl grafiko, neporiniais metais prioritetas teikiamas N. G. pageidavimui dėl grafiko;

viii.       A. P. turi teisę dalyvauti vaiko gimtadienyje ir kitose vaiko šventėse;

ix.       A. P. turi teisę praleisti laiką su vaiku ir bendrauti su juo vaiko gyvenamosios šalies valstybėje metinių švenčių (Kūčių, šv. Kalėdų, Naujųjų Metų, šv. Velykų ir kitų švenčių) metu, konkretų bendravimo laiką ir trukmę, atsižvelgdamas į vaiko norus ir pageidavimus, suderinęs su vaiko motina iš anksto, ne vėliau kaip likus 14 kalendorinių dienų iki planuojamo bendravimo. Kilus nesutarimui, poriniais metais prioritetas teikiamas A. P. pageidavimui dėl konkretaus bendravimo laiko ir trukmės, neporiniais metais prioritetas teikiamas N. G. pageidavimui dėl konkretaus bendravimo laiko ir trukmės;

x.       tuo atveju, kai A. P. bendravimas su vaiku yra negalimas dėl vaiko ligos ar kitų svarbių priežasčių, N. G. apie tai, jei protingai įmanoma, informuoja A. P. likus ne mažiau kaip 24 val. iki A. P. bendravimo pradžios;

xi.       A. P. privalo užtikrinti, kad vaikas bendravimo su juo metu būtų pasiekiamas ryšio priemonėmis (telefonu ar kt.) ir buvimo su A. P. metu vaikui būtų netrukdoma bendrauti ryšio priemonėmis su N. G.. Taip pat A. P. privalo informuoti N. G. apie vaiko buvimo vietą ir jo sveikatos būklę;

xii.       N. G. įsipareigoja informuoti A. P. apie vaiko gyvenamąją vietą, jeigu ji pasikeistų;

xiii.       N. G. ir A. P., derindami bendravimo su vaiku laiką ir trukmę, visada atsižvelgs į vaiko interesus, jo sveikatos būklę, ugdymo įstaigų ir lankomų būrelių tvarkaraštį, gerbs vaiko nuomonę ir išreikštus pageidavimus;

xiv.       N. G. ir A. P. įsipareigoja bendradarbiauti, kooperuotis ir dėti maksimalias pastangas, siekdami tinkamai ir efektyviai įgyvendinti  nepilnamečio vaiko auklėjimo ir nepilnamečio vaiko bendravimo su A. P. tvarką. Be to, susitaria nedelsiant informuoti vienas kitą apie įvykius ir svarbias aplinkybes, turinčias įtakos šios bendravimo tvarkos įgyvendinimui. Informavimas galimas SMS (ar kitokio tipo) žinutėmis, el. paštu ar kitomis priemonėmis;

xv.       N. G. ir A. P. atskirais atvejais gali susitarti ir dėl kitokios A. P. bendravimo su vaiku tvarkos, atsižvelgdami į vaiko mokslus, užklasinę veiklą, norus, poreikius, interesus ir pageidavimus bei kitas aplinkybes.

b.       Priteisti iš A. P. išlaikymą nepilnamečiam vaikui G. P., gimusiam (duomenys neskelbtini), periodinėmis išmokomis kas mėnesį po 700 Eur sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos (t. y. 2017 m. vasario 1 d.) iki vaiko pilnametystės, nustatant, kad išlaikymas už einamąjį mėnesį turi būti sumokamas į N. G. nurodytą banko sąskaitą iki einamojo mėnesio 15 kalendorinės dienos, ir nustatant, kad periodinės išmokos kasmet indeksuojamos Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją, bei lėšų tvarkytoja uzufrukto teise skiriant N. G..

c.       Priteisti iš A. P. 5 600 Eur išlaikymo įsiskolinimo sumą ieškovei N. G. už bylos šalių vaikui M. P. vien tik ieškovės teiktą išlaikymą už laikotarpį nuo 2016 m. birželio 1 d. iki ieškinio teismui padavimo dienos, t. y. 2017 m. sausio 31 d.

d.       Priteisti iš A. P. 5 600 Eur išlaikymo įsiskolinimo sumą ieškovei N. G. už bylos šalių vaikui G. P. vien tik ieškovės teiktą išlaikymą už laikotarpį nuo 2016 m. birželio 1 d. iki ieškinio teismui padavimo dienos, t. y. 2017 m. sausio 31 d.

e.       Priteisti iš A. P. 21 607,92 Eur išlaikymo įsiskolinimo sumą ieškovei N. G. už bylos šalių vaikui M. P. ieškovės teiktą išlaikymą už laikotarpį nuo 2017 m. vasario 1 d. iki vaikui suėjo 18 metų, t. y. (duomenys neskelbtini)

f.       Padalyti visą turtą, kurį kaip bendrąją jungtinę nuosavybę N. G. ir A. P. įgijo iki teismo sprendimo priėmimo dienos.

i.       Dalijant santuokoje įgytą turtą, esantį bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe, N. G. asmeninės nuosavybės teise priteisti turto natūra už 231 100 Eur sumą:

1.       301/1155 dalis žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), adresu (duomenys neskelbtini), kurių rinkos vertė – 20 600,00 Eur;

2.       206/1155 dalis žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), adresu (duomenys neskelbtini), kurių rinkos vertė – 14 100,00 Eur;

3.       butą su rūsiu, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), adresu (duomenys neskelbtini), kurio rinkos vertė – 39 700 Eur;

4.       žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini), kurio rinkos vertė – 18 800 Eur;

5.       žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini), kurio rinkos vertė – 17 400 Eur;

6.       žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini), kurio rinkos vertė – 21 700 Eur;

7.       žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini), kurio rinkos vertė – 18 800 Eur;

8.       žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini), kurio rinkos vertė – 25 000 Eur;

9.       žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini), kurio rinkos vertė – 17 400 Eur;

10.       žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini), kurio rinkos vertė – 17 400 Eur;

11.       žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini), kurio rinkos vertė – 20 200 Eur.

ii.       Dalijant santuokoje įgytą turtą, esantį bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe, ir turimus finansinius įsipareigojimus A. P. asmeninės nuosavybės teise priteisti natūra turto už 349 340 Eur, prievolių už 103 440,59 Eur (iš viso atsakovui tenka turto, įvertinus prievoles, už 245 899,41 Eur):

1.       žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), adresu (duomenys neskelbtini), ir jame esantį gyvenamąjį namą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), bei ūkinį pastatą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kurių rinkos vertė – 217 000 Eur;

2.       garažą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), adresu (duomenys neskelbtini), kurio rinkos vertė – 11 400 Eur;

3.       25/774 dalis žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), adresu (duomenys neskelbtini), kurių (25 dalių) rinkos vertė – 140 Eur;

4.       žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), adresu (duomenys neskelbtini), kurio rinkos vertė – 55 700 Eur;

5.       žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini), kurio rinkos vertė – 24 000 Eur;

6.       žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini), kurio rinkos vertė – 23 300 Eur;

7.       žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini), kurio rinkos vertė – 17 800 Eur;

8.       skolinius įsipareigojimus, t. y. asmeniškai vykdyti teises ir pareigas pagal 2007 m. rugpjūčio 21 d. su „Luminor Bank“, AS, veikiančiu per Luminor Bank, AS, Lietuvos skyrių (buvęs – DNB Nord bankas), sudarytą kredito sutartį Nr. (duomenys neskelbtini), prievolę vykdyti įsipareigojimus paskirstant tik tarp A. P. ir N. G., o kredito sutarties su banku nekeičiant ir skolininkus paliekant solidariai atsakingais, bei N. G. pripažįstant teisę regreso tvarka reikalauti iš A. P. atlyginti bet kokias N. G. sumokėtas ar iš jos išieškotas pinigines sumas, susijusias su kredito sutarties Nr. (duomenys neskelbtini) (su visais jos pakeitimais) vykdymu. Kredito likutis bylos inicijavimo dieną (t. y. 2017 m. sausio mėn.) – 103 440,59 Eur.

iii.       N. G. naudai iš A. P. priteisti 207 721,63 Eur piniginę kompensaciją už jai tenkančią mažesnę turto dalį ir už atsakovo A. P. atliktą BUAB „(duomenys neskelbtini)“ vertės sumažinimą.

g.       2010 m. lapkričio 2 d. paskolos sutartį tarp A. P. ir V. G. (V. G.) pripažinti tariamu sandoriu (sudarytu tik dėl akių) ir dėl to negaliojančiu ab initio.

h.       Priteisti ieškovei jos patirtas bylinėjimosi išlaidas.

2.       Ieškinio reikalavimai grindžiami šiais pagrindiniais argumentais:

2.1.       Atsakovas jau daugiau kaip 6 metus su vaiku G. nebendrauja, atsakovo ryšys su vaiku yra nutrūkęs ir bendravimas nevyksta dėl atsakovo kaltės. Atsakovui yra sudarytos sąlygos ir galimybės su vaikais bendrauti, jis turi abiejų vaikų (t. y. G. ir M.) kontaktus, tačiau jais nesinaudoja. Atsakovas nededa pastangų atkurti ir palaikyti tėvišką bendravimą su vaikais.

2.2.       Ji yra bedarbė, pajamų negauna. Bandė susirasti darbą, tačiau tai trukdo padaryti vaiko G. priežiūra. Objektyviai neturės pajamų, iš kurių galėtų finansuoti G. ir savo, kaip lydinčio asmens, keliones į Lietuvą. Jai ir taip tenka kasdieninė našta vaikus išlaikyti ir aprūpinti, todėl išlaidos, susidarysiančios dėl atsakovo bendravimo su vaiku, turėtų tekti atsakovui.

2.3.       Vaikas nepageidauja ir nenori su atsakovu bendrauti. Bendravimas su vaiku turi būti atkurtas po truputį ir pirmiausiai jo gyvenamojoje vietoje, o ne „išplėšiant“ jį iš gyvenamosios aplinkos ir per prievartą gabenant į Lietuvą. Privaloma atsižvelgti į vaiko nuomonę. Atsakovui trūksta socialinių įgūdžių bendrauti su nepilnamečiu vaiku.

2.4.       Nustatant nepilnamečiam vaikui priteistino išlaikymo dydį reikia atsižvelgti į tėvų turtinę padėtį ir vaiko poreikius. Iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ pažymos matyti, kad 2014 m. atsakovo darbo užmokestis siekė 7 000 Eur per mėnesį. Iš VMI pateiktų atsakovo pajamų deklaracijų matyti, kad 2015 m. atsakovas gavo 26 106,66 Eur pajamų, tai sudaro po 2 175,55 Eur kas mėnesį, o 2016 m. – 19 371,81 Eur pajamų, tai per mėnesį siekia        1 614,32 Eur. Paaiškėjo, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ atsakovui pervesdavo dideles sumas, paskirtyje nenurodydama, kad tai darbo užmokestis, taip pat įvairaus dydžio sumas pervesdavo atsakovo sūnėnas V. V.. Tokiomis schemomis galbūt buvo siekiama išvengti mokestinių prievolių. Atsakovas per mėnesį vidutiniškai gauna po          3 230,04 Eur pajamų. Šias lėšas atsakovas naudojo asmeniniams poreikiams tenkinti. Šiuo metu atsakovo pajamos yra dar didesnės, kurias jis slepia, nes naudojasi motinos vardu atidaryta sąskaita. Įvertinus G. P. vardu, kuriai yra 87 m., atidarytą SEB banko sąskaitą, matyti, kad per laikotarpį nuo 2020 m. iki 2022 m. pabaigos atsakovo pajamos per mėnesį vidutiniškai sudaro ne mažiau kaip 4 046,76 Eur, o iš atsakovo A. P. banko sąskaitos išrašo matyti, kad 2022 m. jis taip pat per mėnesį papildomai vidutiniškai gauna ne mažiau kaip 586,12 Eur. Gyvenant santuokoje, pagrindinis šeimos pajamų šaltinis buvo iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ gautos pajamos, kurią atsakovas įgijo iki santuokos sudarymo ir jai visą laiką vadovavo iki bankroto bylos iškėlimo 2018 m. ir bankroto pripažinimo tyčiniu. Atsakovas vadovavo šiam verslui, o atsakovė daugiau dėmesio skyrė vaikų ir šeimos priežiūrai. Ieškovė Ispanijoje vykdė individualią veiklą, už kurią gaudavo 500 Eur dydžio pajamas. Įvykus pasaulinei COVID-19 pandemijai, šią veiklą teko nutraukti ir šiuo metu yra bedarbė, todėl ieškovei finansiškai laikinai padeda motina B. S.. Pagal „(duomenys neskelbtini)“ povedybinę sutartį, ieškovės ir jos dabartinio sutuoktinio J. M. G. S. turtas yra atskiras.

2.5.       Per mėnesį vaiko poreikiams patenkinti reikia skirti apie 865 Eur. Gyvenant kartu, šeimos poreikiams tenkinti šalys skirdavo apie 4 000 Eur/mėn., neįskaitant vasaros atostogų Ispanijoje ir rudens Turkijoje. Tokius poreikius suformavo šalys, todėl teigti, jog vaiko išlaikymui pakanka skirti net mažesnį negu Lietuvoje nustatytą vieną MMA dydį, yra nesąžininga vaiko atžvilgiu. Tėvo turtinei padėčiai esant nepalyginamai geresnei, vaiko poreikių tenkinimas negali apsiriboti minimalia alga. Atsakovas yra sveikas, darbingo amžiaus žmogus. Ieškovė kasdien rūpinasi, prižiūri ir auklėja bylos šalių vaiką, dėl nuolatinės vaiko priežiūros jai tenka didžiausia išlaidų našta, todėl ieškovės piniginis indėlis vaiko išlaikymui gali būti mažesnis.

2.6.       Atsakovas neteikė vaikams M. P. ir G. P. išlaikymo nuo 2016 metų birželio mėnesio, o išlaikymą po 190 Eur per mėnesį pradėjo teikti tik teismui 2017 m. vasario 17 d. nutartimi pritaikius laikinąsias apsaugos priemones. Atsižvelgiant į tai, kad atsakovas nevykdė pareigos ir neteikė vaikams išlaikymo jokiomis formomis nuo 2016 m. birželio 1 d. iki 2017 m. sausio 31 d., šiuo laikotarpiu vaikams išlaikymą teikė tik ieškovė, susidarė išlaikymo įsiskolinimas iki ieškinio teismui pareiškimo dienos, kuris priteistinas iš atsakovo. Ieškovei už kiekvieno vaiko išlaikymą per minėtą laikotarpį iš atsakovo priteistinas išlaikymo įsiskolinimas po 5 600 Eur (8 mėn. x 700 Eur).

2.7.       M. P., gim. (duomenys neskelbtini), šiuo metu jau yra pilnametis (18 metų suėjo (duomenys neskelbtini)), todėl iš atsakovo papildomai už laikotarpį nuo 2017 m. vasario mėnesio pradžios (t. y. po ieškinio teismui pareiškimo dienos) iki (duomenys neskelbtini) (t. y. vaiko pilnametystės) turėtų būti priteistas išlaikymo įsiskolinimas ieškovei, kuris šiuo laikotarpiu sudarė 21 607,92 Eur, įvertinus tai, kad šiuo laikotarpiu M. P. išlaikė ieškovė, o atsakovas per šį laikotarpį išlaikymui iš viso yra pervedęs tik 9 892,08 Eur (700 Eur x 45 mėn. - 9892,08 Eur = 21 607,92 Eur).

2.8.       Dalinant turtą ir finansinius įsipareigojimus bei sprendžiant, kokį turtą kuriam sutuoktiniui priteisti, atsižvelgtina, kad ieškovė gyvena Ispanijoje, kur yra ištekėjusi ir gyvena šalims priklausančiame bute, kuris šioje byloje tarp buvusių sutuoktinių nėra dalijamas ir lieka buvusiems sutuoktiniams bendrosios nuosavybės teise. Atsakovas yra vartojęs smurtą šeimos aplinkoje. Dėl atsakovo elgesio ir požiūrio į ieškovę, siekio jai atkeršyti ieškovė nusprendė nutraukti santuoką, todėl šalys niekaip bendrai negalėtų valdyti ir naudoti jokio bendro turto, nes nuolat kiltų konfliktai ir bet kokio turto palikimas jiems bendrosios dalinės nuosavybės teise reikštų naujų ginčų ateityje kilimą. Todėl vien jau dėl šios priežasties tarp šalių neturėtų būti natūra dalijamas turtas tokiu būdu, kad po turto padalijimo jie išliktų bendraturčiais. Skoliniai įsipareigojimai turėtų būti priteisti atsakovui, nes žemės sklypą, adresu (duomenys neskelbtini), jame esantį gyvenamąjį namą ir ūkinį pastatą, dėl kurių ir buvo paimta paskola pagal 2007 m. rugpjūčio 21 d. kredito sutartį iš „Luminor Bank“, AS, prašo priteisti atsakovui asmeninės nuosavybės teise, kur atsakovas šiuo metu ir gyvena. Ieškovė šiame name nuo 2016 metų vidurio negyvena ir negyvens, nes jau daug metų gyvena Ispanijoje.

2.9.       Santuokoje įgyto turto vertė, įvertinus skolinius įsipareigojimus, yra 476 999,41 Eur, dalijant turtą po 1/2 dalį kiekvienai šaliai tektų po 238 499,71 Eur turto. Dalijant turtą natūra ieškovei tenka turto už 231 100,00 Eur, o atsakovui – 245 899,41 Eur, todėl ieškovei iš atsakovo priteistina 7 399,71 Eur piniginė kompensacija už jai tenkančią mažesnę turto dalį.

2.10.       Automobilis (duomenys neskelbtini), valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), kaip bevertis daiktas už 450 Eur buvo parduotas 2018 m. rugpjūčio 14 d. Atsižvelgiant į tai, 450 Eur suma turi būti padalyta tarp buvusių sutuoktinių, atsakovui priteisiant 1/2 dalį šios sumos, t. y. 225 Eur.

2.11.       2001 m. sausio 15 d. buvo įsteigta įmonė UAB „(duomenys neskelbtini)“ (buvęs pavadinimas UAB „(duomenys neskelbtini)“). Atsižvelgiant į tai, kad šios bendrovės akcijos įgytos iki santuokos sudarymo, todėl yra asmeninė atsakovo nuosavybė, tačiau į sutuoktinių bendro turto balansą įtrauktinas šios bendrovės vertės padidėjimas. Iš įmonės finansinės atskaitomybės dokumentų matyti, jog 2004 m. įmonės vertė (nuosavo kapitalo dydis) sudarė 316 485,75 Eur, o 2016 m. – 717 929 Eur. Įmonės vertė laikotarpiu nuo 2004 m. iki 2016 m. padidėjo 401 443,25 Eur. Šis vertės padidėjimas laikytinas bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe, kuris turi būti dalijamas tarp sutuoktinių. Augant įmonės vertei, buvo padidintas ir bendrovės įstatinis kapitalas iki 200 000 Eur, pakeičiant akcijų nominalą, nurodant, kad atsakovui priklauso 2 000 vnt. paprastųjų vardinių akcijų, kurios vienos nominali vertė – 100 Eur. Įstatinio kapitalo padidinimui panaudotos minimalios santuokinės lėšos, t. y. nepaskirstytas įmonės pelnas – 11 747,00 Eur. Šiaulių apygardos teismas 2018 m. liepos 11 nutartimi civilinėje byloje Nr. eB2-506-368/2018 įmonei „(duomenys neskelbtini)“ iškėlė bankroto bylą. Šiaulių apygardos teismas 2021 m. gruodžio 9 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. eB2-396-569/2021 nustatė, jog BUAB „(duomenys neskelbtini)“ bankrotas yra tyčinis, o dėl tyčinio bankroto kaltas atsakovas A. P.. Atsižvelgiant į tai, kad atsakovas nesąžiningais veiksmais daug metų veikusią įmonę „(duomenys neskelbtini)“ privedė prie bankroto būsenos, iššvaistydamas įmonės turtą (įskaitant ir įmonės vertės padidėjimą), kad prie tokios būsenos privedė jau esant iškeltai santuokos nutraukimo bylai, taip siekdamas išvengti šio turto (vertės padidėjimo) padalijimo tarp buvusių sutuoktinių, ir kad teismo sprendimu yra pripažinta, jog atsakovas sukėlė įmonės tyčinį bankrotą, bei įvertindamas teismų praktikos išaiškinimus, ieškovė dėl įmonės vertės sumažėjimo neturėtų patirti neigiamų pasekmių, t. y. jai turėtų būti priteista įmonės „(duomenys neskelbtini)“ įvardyta 1/2 dalies vertės padidėjimo kompensacija, t. y. 200 721,63 Eur (401 443,25 Eur / 2), nes įmonės vertės padidėjimas nebuvo panaudotas šeimos poreikiams.

2.12.       Įmonė „(duomenys neskelbtini)“ buvo skolinga bylos šalims, todėl buvę sutuoktiniai susigrąžino paskolintas lėšas, UAB „(duomenys neskelbtini)“ į atsakovo banko sąskaitą pervedė 141 911,00 Eur sumą. UAB „(duomenys neskelbtini)“ pagal atsakovo prašymą papildomai suteikė 40 000 Eur paskolą. Tokiu būdu iš viso į atsakovo banko sąskaitą 2015 m. iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ buvo pervesta 181 911 Eur suma. Butas, esantis Ispanijoje, buvo įsigytas iš santuokinių lėšų, t. y. iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ 2015 m. gegužės 29 d. bankiniu pavedimu į atsakovo sąskaitą susigrąžintos 141 911 Eur paskolos su palūkanomis iš šeimos turėtų piniginių santaupų, kurias valdė atsakovas. A. P. gauta iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ asmeninė 40 000 Eur paskola butui Ispanijoje įsigyti nebuvo panaudota, o kur ir kokiems atsakovo asmeniniams poreikiams jis šiuos pinigus panaudojo, ieškovė nežino.

2.13.       Atsakovas kartu su 2017 m. kovo 16 d. priešieškiniu pateikė teismui daugybę dokumentų, kurių tikslas buvo įrodyti, jog BUAB „(duomenys neskelbtini)“ lėšas atsakovui pervedė Didžiojoje Britanijoje buvusios registruotos įmonės „(duomenys neskelbtini) LTD“ prašymu, nes jis su šia įmone neva buvo sudaręs 2015 m. balandžio 15 d. paskolos sutartį. Tokiu būdu atsakovas šalių gautas lėšas iš BUAB „(duomenys neskelbtini)“ mėgino paversti skoliniu įsipareigojimu įmonei „(duomenys neskelbtini) LTD“, kuri reikalavimo teisę pagal 2017 m. kovo 1 d. reikalavimo perleidimo sutartį buvo perleidusi atsakovo gero draugo A. C. valdomai įmonei UAB „(duomenys neskelbtini)“. Kauno apylinkės teismas 2019 m. gegužės 22 d. sprendimu, Kauno apygardos teismas 2019 m. lapkričio 4 d. nutartimi ir Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2020 m. liepos 2 d. nutartimi pripažino niekinėmis ir negaliojančiomis nuo jų sudarymo momento 2015 m. balandžio 15 d. paskolos sutartį ir 2017 m. kovo 1 d. reikalavimo perleidimo sutartį, todėl šių procesinių sprendimų pagrindu negali būti į dalytino turto ir įsipareigojimų masę įskaičiuojama neegzistuojanti paskola, o UAB „(duomenys neskelbtini)“ ieškinys turėtų būti atmestas kaip nepagrįstas.

2.14.       V. G. byloje pateikė 2022 m. birželio 20 d. savarankiškus reikalavimus, kuriais vienu iš reikalavimų prašo pagal 2010 m. lapkričio 2 d. paskolos sutartį ir sudarytus 2010 m. lapkričio 3 d., 2010 m. lapkričio 4 d. ir 2010 m. lapkričio 9 d. piniginių lėšų priėmimo–perdavimo kvitus solidariai iš ieškovės ir atsakovo priteisti neįvykdytus skolinius įsipareigojimus, t. y. 73 986 Eur skolos, 45 977,18 Eur palūkanų ir 5 proc. dydžio metines procesines palūkanas už priteistą sumą nuo savarankiškų reikalavimų byloje priėmimo dienos iki teismo sprendimo įvykdymo. Ieškovė įsitikinusi, kad 2010 m. lapkričio 2 d. paskolos sutartis – tariamas sandoris, todėl negalioja. A. P. siekia sukurti teisinę situaciją, jog teismo sprendimo vykdymo stadijoje būtų galima su V. G. pagalba siekti iš varžytynių parduoti ieškovei priteistą buvusį santuokinį turtą bei tokiu būdu ieškovę palikti be turto. Paskolų suteikimo metu V. G. buvo 30 metų. Paskolos suteikimo metu jis neturėjo jokio nekilnojamojo turto, tai liudija, jog jis nebuvo pajėgus suteikti tokios ypač didelės paskolos. Tariama paskolos sutartis sudaryta dar neva 2010 metais, tačiau A. P. nė karto apie tokią paskolą N. G. nėra užsiminęs, o apie šios paskolos buvimą pradėjo nurodyti tik tada, kai pirminis planas užvaldyti didesnę santuokinio turto dalį nepavyko. Nors V. G. ir A. P. teigia, kad dalis paskolos, t. y. atitinkamai 12 900 Eur / 13 050 Eur, yra sugrąžinta, ieškovės įsitikinimu, šie „paskolos grąžinimai“ yra sukurti dirbtinai, yra apsimestiniai, siekiant sudaryti paskolos egzistavimo iliuziją. 2010 m. lapkričio 2 d. paskolos sutartis tarp A. P. ir V. G. turėtų būti pripažinta tariamuoju sandoriu ir dėl to negaliojančiu ab initio, nes paskolos sutarties dalyviai realiai neįgijo pagal paskolos sutartį civilinių teisių ir pareigų, pinigai faktiškai nebuvo paskolinti ir paskolos sutarties dalyviai iš tikrųjų neketino sukurti paskolos teisinių santykių, o tik juos imitavo.

3.       Atsiliepime į atsakovo patikslintą priešieškinį ieškovė pareiškė, kad su juo nesutinka, patikslintas priešieškinis yra nepagrįstas, jame nurodomos tikrovės neatitinkančios aplinkybės, todėl yra netenkintinas. Atsiliepime iš esmės atkartotos to pačios aplinkybės kaip patikslintame ieškinyje.

4.       Atsakovas pateikė bylai patikslintą priešieškinį, prašydamas:

a.       Nustatyti atsakovo A. P. bendravimo su nepilnamečiu sūnumi G. P., gimusiu (duomenys neskelbtini), tvarką:

i.        Ieškovė iki kiekvienų mokslo metų pradžios privalo atsakovui pateikti gydytojo pažymą apie vaiko sveikatos būklę, raštu pateikti informaciją apie vaiko numatomų atostogų pradžią ir trukmę, informuoti apie atostogų grafiko pakeitimus, jei tokių būtų; vaiko numatomą lankyti mokymo įstaigą bei būrelius. Tuo tarpu paskutinę vaiko mokslo metų dieną ieškovė privalo pateikti atsakovui vaiko mokymo įstaigos informaciją apie vaiko auklėjimo, priežiūros, mokymosi bei lavinimo rezultatus;

ii.        Ieškovė įsipareigoja sudaryti sąlygas G. P. kasdien nevaržomai iki 21 val. bendrauti su atsakovu kompiuterine programa „Skype“, telefonu, elektroniniu paštu bei kitomis ryšio priemonėmis, kiek tai leidžia vaiko mokymosi ir poilsio režimas;

iii.        Ieškovė privalo užtikrinti, kad G. P. bendravimo su atsakovu laiku įrenginys, kurį naudojant sūnus ir tėvas bendraus, būtų tinkamas naudoti pagal paskirtį (pakrautas, įjungtas į elektros lizdą, veikiantis ir pan.);

iv.        Ieškovė privalo informuoti atsakovą apie G. P. kontaktinių duomenų (telefono numerio, vartotojo vardo, el. pašto adreso) pasikeitimus nedelsiant, bet ne vėliau kaip per 24 val. nuo tokių duomenų faktinio pasikeitimo arba ne vėliau kaip prieš 3 dienas iki planuojamų tokių duomenų pakeitimo;

v.        Ieškovei su vaiku atvykus į Lietuvos Respubliką, atsakovas turi teisę praleisti su vaiku 1/2 dalį jų buvimo Lietuvos Respublikoje laiko. Ieškovė informuoja atsakovą apie numatomą atvykimą į Lietuvą likus ne mažiau kaip 14 kalendorinių dienų iki numatomos atvykimo datos;

vi.        Atsakovas turi teisę bendrauti su G. P. gyvenamosios vietos valstybėje pirmąjį savaitgalį, einantį po G. P. gimtadienio. Atsakovas turi teisę paimti vaiką iš jo gyvenamosios vietos šeštadienį 10.00 val. ir grąžinti jį gyvenamosios vietos adresu sekmadienį iki 17.00 val. vakaro;

vii.        Atsakovas turi teisę bendrauti su G. P. porinių metų Kalėdų atostogų laikotarpiu bei neporinių metų Velykų (pavasario) atostogų metu. Šių (Kalėdų ir Velykų) atostogų laikotarpiu atsakovas turi teisę išsivežti vaiką į Lietuvos Respubliką. Vaiko kelionės į Lietuvos Respubliką ir grįžimo išlaidas šalys dengia 9 punkte nustatyta tvarka;

viii. Atsakovas turi teisę bendrauti su sūnumi G. P. nepertraukiamam dviejų savaičių laikotarpiui nuo liepos 1 iki 14 dienos, su teise išsivežti vaiką į Lietuvos Respubliką. Vaiko kelionės į Lietuvos Respubliką ir grįžimo išlaidas šalys dengia 9 punkte nustatyta tvarka;

ix.        Šalys privalo dengti nepilnamečio vaiko kelionės į Lietuvos Respubliką ir grįžimo į nuolatinę gyvenamąją vietą išlaidas tokia tvarka: vaiko kelionės į Lietuvos Respubliką išlaidas dengia ieškovė, kuri taip pat rūpinasi ir užtikrina vaiko atvykimą į Lietuvos Respubliką, o vaiko grįžimo atgal į gyvenamąją vietą užsienyje kelionės išlaidas dengia atsakovas, kuris rūpinasi ir užtikrina vaiko grįžimą atgal į gyvenamąją vietą;

x.        Jeigu vaikas suserga ir dėl to negali susitikti / išvykti pas atsakovą, ieškovė nedelsiant, bet ne vėliau kaip per 24 valandas apie tai praneša atsakovui. Kiekvienu konkrečiu vaiko ligos atveju šalys bendrai spręs dėl vaiko sveikatos būklės ir galimybės susitikti su atsakovu. Tarp šalių kilus ginčui dėl vaiko sveikatos būklės, ieškovė pateiks gydytojo pažymą, išverstą į lietuvių kalbą apie vaiko sveikatos būklę, dėl kurios vaikas negali susitikti su atsakovu;

xi.        Tuo atveju, jei vaikas dėl ligos ar kitų objektyvių priežasčių negali susitikti su atsakovu bendravimo tvarkoje nustatytu metu, atsakovas turi teisę susitikti / pasiimti vaiką kitą savaitgalį / savaitę, kai išnyksta objektyvios aplinkybės, kliudančios atsakovui bendrauti su vaiku;

xii.        Atsakovas turi teisę dalyvauti vaikų gimtadieniuose bei kitose šventėse, rengiamose vaiko gyvenamojoje bei kitose vietose;

xiii.        Atsakovas privalo užtikrinti, kad vaikas bendravimo su juo metu būtų pasiekiamas ryšio priemonėmis (telefonu ar kt.) ir buvimo su atsakovu metu vaikui nebūtų trukdoma bendrauti ryšio priemonėmis su ieškove. Taip pat atsakovas privalo informuoti ieškovę apie vaiko buvimo vietą;

xiv.        Ieškovė ir atsakovas įsipareigoja bendradarbiauti, kooperuotis ir dėti maksimalias pastangas, siekdami tinkamai ir efektyviai įgyvendinti dalyvavimo auklėjant ir nepilnamečio vaiko bendravimo su atsakovu tvarką. Be to, šalys susitaria informuoti viena kitą apie bet kokias aplinkybes, darančias įtakos bendravimo tvarkos įgyvendinimui. Informavimas galimas SMS (ar kitokio tipo) žinutėmis, el. paštu ar kitomis priemonėmis.

b.        Priteisti iš atsakovo šalių nepilnamečio sūnaus G. P. išlaikymui po 270 Eur kas mėnesį mokamų periodinių išmokų iki G. P. pilnametystės;

c.        Priteisti atsakovui A. P. asmeninės nuosavybės teise 134 075,58 Eur vertės turto:

i.        1/2 namų valdos, t. y. 1/2 dalį 0,0702 ha žemės sklypo (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), 1/2 dalį 183,51 kv. m gyvenamojo namo (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) bei 1/2 dalį ūkinio pastato (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esančių (duomenys neskelbtini). Bendra turto dalies vertė – 72 070 Eur;

ii.        301/1155 dalį 0,1155 ha žemės sklypo (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) (18 164,24 Eur) ir 206/1155 dalį 0,1155 ha žemės sklypo (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) (12 431,34 Eur), esančias (duomenys neskelbtini);

iii.        52,53 kv. m butą su rūsiu (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esantį (duomenys neskelbtini). Turto vertė – 24 000 Eur;

iv.        garažą (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esantį (duomenys neskelbtini), turto vertė – 7 410 Eur.

d.        Priteisti ieškovei N. G. asmeninės nuosavybės teise 166 276,30 Eur vertės turtą:

i.        1/2 dalį 0,0702 ha žemės sklypo (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), 1/2 dalį 183,51 kv. m gyvenamojo namo (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) (40 350 Eur) bei 1/2 dalį ūkinio pastato (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) (3 895 Eur), esančių (duomenys neskelbtini). Bendra turto dalies vertė – 72 070 Eur;

ii.        automobilį „(duomenys neskelbtini)“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), vertė – 2 900 Eur;

iii.        pasisavintas ir šeimos poreikių tenkinimui nepanaudotas pinigines lėšas – 91 306,30 Eur.

e.        Priteisti atsakovui A. P. iš ieškovės N. G. 32 200,72 Eur kompensaciją už ieškovei tenkančią didesnę bendro turto dalį.

f.        Priteisti atsakovui A. P. iš ieškovės N. G. 8 654,50 Eur atsakovo kreditorei AB DNB bankui teisių ir pareigų perėmėjai AB Luminor bankui sumokėtų bendro kredito dengimo įmokų.

g.        Priteisti atsakovui A. P. iš ieškovės N. G. 6 123,08 Eur šalims bendrosios jungtinės nuosavybės teise priklausančio turto išlaikymo išlaidų.

h.        Priteisti atsakovui A. P. iš ieškovės N. G. 6 525 Eur atsakovo A. P. kreditoriui V. G. sumokėtos solidarios skolos dengimo įmokų.

i.        Priteisti atsakovui A. P. iš ieškovės N. G. 1865,00 Eur ieškovės be pagrindo įgytų bylinėjimosi išlaidų;

j.        Pripažinti, jog atsakovo A. P. ir ieškovės N. G. skola AB DNB banko teisių perėmėjui AB Luminor bankui pagal 2007 m. rugpjūčio 21 d. kreditavimo sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) yra solidari ieškovės N. G. ir atsakovo A. P. prievolė ir nustatyti, kad ieškovė ir atsakovas šią prievolę kreditorės AB DNB banko teisių perėmėjai AB Luminor bankui vykdys lygiomis dalimis.

k.        Pripažinti, kad A. P. įsipareigojimas kreditorei BUAB „(duomenys neskelbtini)“, atstovaujamai bankroto administratorės UAB „(duomenys neskelbtini)“, dėl 45 000 Eur sumos sumokėjimo pagal Šiaulių apygardos teismo 2020 m. spalio 22 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2-195-569/2020 patvirtiną taikos sutartį yra solidari atsakovo A. P. ir ieškovės N. G. prievolė.

l.        Atsakovo A. P. įsipareigojimus kreditoriui V. G. dėl 115 848 Eur skolos, 56 475,90 Eur palūkanų, 5 proc. dydžio metinių palūkanų už priteistą 172 323,90 Eur sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos 2020 m. liepos 31 d. iki visiško teismo sprendimo įvykdymo, 1 134 Eur bylinėjimosi išlaidų pagal Klaipėdos apygardos teismo 2020 m. liepos 31 d. preliminarų sprendimą civilinėje byloje Nr. e2-1013-796/2020 pripažinti solidaria atsakovo A. P. ir ieškovės N. G. prievole.

m.        Pripažinti, kad skola kreditoriui V. G. pagal 2010 m. lapkričio 2 d. paskolos sutartį už 73 986 Eur sumą yra solidari atsakovo A. P. ir ieškovės N. G. prievolė.

n.        Pripažinti, kad 10 637,57 Eur skola kreditorei G. P. yra solidari atsakovo A. P. ir ieškovės N. G. prievolė.

o.        Nustatyti, kad banko sąskaitose ir (ar) ne banko įstaigose esančios ir faktiškai kiekvienos iš šalių valdomos piniginės lėšos liktų tos šalies asmenine nuosavybe, kurio vardu yra atidaryta banko sąskaita ir (ar) išduota banko kortelė ir (ar) faktiškai valdomos ne banko sąskaitose esančios lėšos.

p.        Priteisti atsakovui iš ieškovės turėtas bylinėjimosi išlaidas.

5.       Priešieškinio reikalavimai grindžiami šiais pagrindiniais argumentais:

5.1.       Priešieškinyje atsakovas nurodė, kad iš dalies sutinka su ieškovės patikslinto ieškinio reikalavimu nustatyti ieškovės prašomą atsakovo bendravimo su G. P. tvarką. Ieškovės siūloma nustatyti bendravimo tvarka yra abstrakti, remiamasi vaikų pageidavimais. Ieškovės elgesys prisidėjo prie vaikų nenoro bendrauti su tėvu formavimosi. Nustačius ieškovės siūlomą bendravimo tvarką bus sudarytos sąlygos ateityje kilti naujiems šalių ginčams. Tikslinga bendravimo tvarkoje nustatyti, kad būtent ieškovė iki kiekvienų mokslo metų pradžios privalo atsakovui pateikti informaciją (gydymo įstaigos pažymas) raštu apie vaiko sveikatos būklę, vaiko numatomų atostogų pradžią ir trukmę, vaiko numatomą lankyti mokymo įstaigą bei neformalaus ugdymo įstaigas; tuo tarpu paskutinę vaiko mokslo metų dieną pateikti raštu informaciją (mokymo įstaigos pažymą) apie vaiko auklėjimo, priežiūros, mokymosi bei lavinimo eigą. Tikslinga nustatyti tokią bendravimo tvarką, kuri užtikrintų vaikui galimybę su atsakovu praleisti didžiąsias metų šventes (Kalėdos, Velykos) Lietuvoje, sutikti jas laikantis lietuviškų tradicijų. Atsakovas sutinka su ieškovės siūlomos bendravimo tvarkos 5.6, 5.8, 5.11, 5.12 punktais. Nepilnamečio vaiko kelionės išlaidas privalo dengti abu tėvai. Bylos duomenys liudija, kad šalių nepilnametis sūnus prieš tėvą (atsakovą) yra ieškovės neigiamai nuteiktas. Išvadą byloje teikianti institucija išvadose yra pažymėjusi, kad ilgalaikis vaikų nebendravimas su tėvu yra paveikęs vaiką, tėvo ir vaiko ryšį atkurti dėl ilgo praėjusio nebendravimo laiko bus sunku.

5.2.       M. P. yra sulaukęs pilnametystės, todėl patikslintu ieškiniu reiškiamas reikalavimas dėl išlaikymo M. P. priteisimo yra neaktualus. Nesutinka su ieškovės pozicija, jog nepilnamečiam vaikui G. P. gyvenant Ispanijoje, kurioje yra didesnis pragyvenimo lygis, reikia bent 864 Eur per mėnesį, o iš atsakovo turėtų būti priteista 81 proc. dalis išlaikymo. Atsakovo draudžiamosios pajamos siekia 1 140 Eur. Iš šių mėnesinių pajamų atsakovas dengia 380 Eur mėnesinę būsto kredito įmoką AB Luminor bankui bei dar 200–300 Eur per mėnesį išleidžia gyvenamojo būsto išlaikymo išlaidoms padengti. Atsakovas moka teismo nustatytą laikiną išlaikymą šalių nepilnamečiam sūnui. Atsakovui pragyvenimui lieka (maistui ir kurui) tik apie 100–200 Eur, todėl ieškovės prašomas priteisti išlaikymo dydis, atsižvelgiant į atsakovo pajamas, yra neprotingai didelis. Atsakovas šiuo metu net neturėtų objektyvių galimybių ieškovės reikalavimų įvykdyti, nes ieškovė visas šeimos santaupas už parduotus du butus Palangoje pasisavino, išvykdama į Ispanijos Karalystę. V. V. yra atsakovo sūnėnas ir krikštasūnis. Jo į atsakovo banko sąskaitą pervestos piniginės sumos nėra atsakovo pajamos ir ieškovei yra žinoma, kad 6 820 Eur V. V. pervedė grąžindamas atsakovui skolą. Didžiojoje Britanijoje atsakovas bendrovių neturi. Ieškovė bylai yra pateikusi UAB „(duomenys neskelbtini)“ pažymą, jog atsakovo mėnesinis darbo užmokestis 2014 m. tariamai sudarė 7 000 Eur per mėnesį. Byloje pateiktoje Klaipėdos AVPK Palangos miesto PK 2021 m. lapkričio 30 d. informacinėje pažymoje nurodyta, kad Palangos miesto apylinkės teismui pateikta 2015 m. gegužės 19 d. ataskaita pasirašyta suklastojant vyr. finansininkės V. R. parašą. Nurodyta ataskaita negali būti laikoma įrodymu. Iš atsakovo banko sąskaitos išrašo detalizacijos matyti, kad į atsakovo banko sąskaitas buvo pervesta 54 910,68 Eur, atsakovas pažymi, jog tik dalis šios sumos sudaro ieškovo gautas pajamas. Iš atsakovo banko sąskaitos išrašo detalizacijos matyti, kad, kaip jau minėta, 6 820 Eur dalį iš visos 54 910,68 Eur sumos sudarė V. V. grąžintos skolos atsakovui, o 26 500 Eur dalį – pagal avansines apyskaitas UAB „(duomenys neskelbtini)“ pervestos įmonės lėšos į atsakovo sąskaitą. Šias pinigines lėšas atsakovas panaudojo įmonės veiklai vykdyti – atsiskaitymui su tiekėjais, patalpų nuomai ir t.t. Taigi realiai ieškovas per 17 kalendorinių mėnesių gavo 21 590,68 Eur darbinių pajamų, tai vidutiniškai sudaro 1 270,04 Eur per mėnesį. Duomenų, iš kurių matytųsi, jog priteisiant mažesnę išlaikymo sumą, bus negalima patenkinti pagrindinių vaikų poreikių, nenustatyta. Ieškovė nepagrįstai prašo priteisti iš atsakovo nepilnamečio vaiko išlaikymui po 700 Eur per mėnesį, taip didesnę vaiko išlaikymo naštą (81 proc. iš viso reikalaujamos priteisti išlaikymo sumos) perkeldama atsakovui.

5.3.       Atsakovas nesutinka su ieškovės nurodomu turtu, šalims priklausančiu bendrosios jungtinės nuosavybės teise. Pažymi, kad dalis ieškovės nurodyto turto yra įgyta ir atsakovo vardu registruota jau po šalių faktinio gyvenimo skyriumi – po 2016 m. rugpjūčio mėn., todėl šis turtas nėra bendroji šalių jungtinė nuosavybė ir nutraukiant šalių santuoką nėra dalytinas. Dalytinas turtas šalių įgytas bendrosios jungtinės nuosavybės teise iki 2016 m. rugpjūčio 1 d., t. y. iki šalių faktinio gyvenimo skyrium.

5.4.       Atsakovas nuosavybės teisę į žemės sklypą Palangoje, adresu (duomenys neskelbtini), įgijo 2000 m. gruodžio 18 d. teisės į išlikusio nekilnojamojo turto nuosavybės teisės atstatymą perleidimo sutartimi. Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos 2016 m. gruodžio 16 d. sprendimu Nr. (duomenys neskelbtini) atsakovui buvo atkurtos nuosavybės teisės į žemės sklypą, esantį adresu (duomenys neskelbtini). Pripažintina, kad minėtas žemės sklypas Palangoje, atsakovo įgytas iki santuokos su ieškove sudarymo, yra asmeninė atsakovo nuosavybė.

5.5.       Atsakovui asmeninės nuosavybės teise priklauso ir 25/774 dalis 0,0774 ha žemės sklypo (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esančio (duomenys neskelbtini). Turtas įgytas 2008 m. liepos 18 d. apskrities viršininko įsakymu Nr. (duomenys neskelbtini), apskrities viršininko sprendimu Nr. (duomenys neskelbtini). Nurodytas apskrities viršininko įsakymas buvo priimtas 2000 m. gruodžio 18 d. teisės į išlikusio nekilnojamojo turto nuosavybės teisės atstatymą perleidimo sutarties pagrindu, ir yra asmeninė atsakovo nuosavybė.

5.6.       Dalytino turto vertė yra 300 351,90 Eur (nekilnojamasis turtas, automobilis bei 91 306,30 Eur piniginės lėšos).

5.7.       Dėl įsipareigojimų kreditoriams padalijimo nurodė, kad santuokos metu buvo sudaryta 2007 m. rugpjūčio 21 d. kreditavimo sutartis Nr. (duomenys neskelbtini) su AB DNB banku (AB DNB banko teisių perėmėjas yra AB Luminor bankas). Neįvykdytų įsipareigojimų suma bankui sudaro 78 744,80 Eur. Per laikotarpį nuo 2016 m. rugpjūčio mėnesio atsakovas, vykdydamas solidarias šalių prievoles pagal kreditavimo sutartį, sumokėjo bankui 17 129 Eur sumą. Atsakovui, vykdžiusiam ieškovės prievoles dalį, iš ieškovės priteistina 1/2 dalis bankui mokėtų įmokų už bendrąja jungtine nuosavybės teise priklausantį turtą, t. y. 8 564,50 Eur.

5.8.       Atsakovas prašė teismo padalyti (duomenys neskelbtini), esančią namų valdą šalims natūra, ir nesutinka su ieškovės patikslinto ieškinio reikalavimu nustatyti, jog atsakovui vienam asmeniškai būtų parkeliamos teisės ir pareigos pagal kreditavimo sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) su AB DNB banku.

5.9.       Atsakovas atsisako ankstesniame priešieškinyje reikšto reikalavimo dėl kreditinių įsipareigojimų kreditorei UAB „(duomenys neskelbtini)“ už 197 070,20 Eur sumą pripažinimo bendrąja sutuoktinių prievole.

5.10.       Bendrąja sutuoktinių prievole turėtų būti pripažinta 173 457,90 Eur (115 848,00 Eur skolos, 56 475,90 Eur palūkanų, 1134,00 Eur bylinėjimosi išlaidų bei teismo sprendimu priteistos procesinės palūkanos) iš atsakovo kreditoriui V. G. Klaipėdos apygardos teismo 2020 m. liepos 31 d. preliminariu sprendimu civilinėje byloje Nr. e2-1013-796/2020 priteista skola pagal šalių santuokos metu 2010 m. spalio 9 d. sudarytą paskolos sutartį, kadangi paskolos suma buvo panaudota šeimos interesais. 2010 m. spalio 9 d. V. G. paskolintos piniginės lėšos buvo panaudotos bendram sutuoktinių turtui įsigyti, todėl prievolė pagal šią paskolos sutartį yra solidari šalių prievolė. Iš kreditoriaus V. G. 2010 m. lapkričio 2 d. paskolos sutarties pagrindu gautos piniginės lėšos šalių santuokos metu buvo panaudotos šalims bendrosios jungtinės nuosavybės teise priklausančio turto kapitaliniam remontui. Dėl nurodytų priežasčių atsakovas kreditoriaus V. G. reikalavimą dėl 73 986 Eur skolos iš A. P. ir N. P. priteisimo laiko pagrįstu, nors ir nevisiškai sutinka su kreditoriaus reikalavimu dėl palūkanų priteisimo.

5.11.       Šiaulių apygardos teismas 2020 m. spalio 22 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2-195-569/2020 patvirtino taikos sutartį, sudarytą tarp atsakovo ir BUAB „(duomenys neskelbtini)“ bankroto administratorės UAB „(duomenys neskelbtini)“. Pagal šią taikos sutartį atsakovas įsipareigojo BUAB „(duomenys neskelbtini)“ grąžinti 40 000 Eur UAB „(duomenys neskelbtini)“ 2015 m. gegužės 29 d. atsakovui paskolintą pinigų sumą, 2 000 Eur dydžio palūkanų, priskaičiuotų iki ieškinio padavimo teismui dienos, dalį, BUAB „(duomenys neskelbtini)“ bankroto administratorės UAB „(duomenys neskelbtini)“ patirtų 3 000 Eur dydžio bylinėjimosi išlaidų dalį, iš viso – 45 000 Eur. Konstatavus, kad Šiaulių apygardos teismo patvirtinta taikos sutartimi atsakovo prievolė už 45 000 Eur sumą yra solidari šalių prievolė, būtų pagrindas pripažinti, kad Šiaulių apygardos teismo 2020 m. spalio 22 d. nutartimi ieškovei be pagrindo buvo priteistos bylinėjimosi išlaidos už 1 865 Eur sumą. Dėl nurodytų priežasčių 1 865 Eur atsakovo ieškovei sumokėtų bylinėjimosi išlaidų suma pagal Šiaulių apygardos teismo 2020 m. spalio 22 d. nutartį priteistina iš ieškovės atsakovui.

5.12.       Dėl ieškovės reikalavimo priteisti kompensaciją už UAB „(duomenys neskelbtini)“ vertės sumažėjimą santuokos metu, pažymima, kad ieškovės pateikti rašytiniai įrodymai ir deklaratyvūs teiginiai nesuteikia pagrindo spręsti, jog nagrinėjamu atveju sutuoktiniams dalytinas įmonės (verslo) vertės pokytis yra lygus būtent ieškovės pateiktame ieškinyje nurodytai sumai. Ieškovei leistinomis įrodinėjimo priemonėmis neįrodžius realaus UAB „(duomenys neskelbtini)“ vertės padidėjimo, ieškovės reikalavimas įtraukti į dalytino turto masę 401 443,25 Eur sumą ir priteisti ieškovei 200 721,63 Eur kompensaciją atmestinas kaip nepagrįstas ir neįrodytas. 2015 m. rugpjūčio 14 d. UAB „(duomenys neskelbtini)“ įstatinis kapitalas buvo didinamas iš nepaskirstyto pelno padidinus anksčiau išleistų akcijų nominalią vertę. Sistemiškai aiškinant Akcinių bendrovių įstatymo normas, darytina išvada, kad naujos akcijos nemokamai dalijamos tik akcininkams. CK 3.89 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta prezumpcija, kad turtas, sutuoktinių įgytas iki santuokos sudarymo, yra jų asmeninė nuosavybė. Turto įgijimo momentas – prieš santuoką – lemia jo priklausymą atsakovui asmeninės nuosavybės teise. Akcinių bendrovių įstatymas nenustato išimties iš šios prezumpcijos. Todėl akcininkai, kurių turtui taikomas įstatymų nustatytas asmeninis turto teisinis režimas, akcijų nominalią vertę padidinę iš nepaskirstyto pelno, gauto iki santuokos sudarymo, po santuokos ir toliau valdo jas asmeninės nuosavybės teise.

5.13.       Dėl santuokoje įgyto turto ir skolų padalijimo, nurodė, kad dalytino turto vertė sudaro 300 351,90 Eur, 1/2 dalis dalytino turto sudaro 150 175,95 Eur (idealioji dalis). Bendra šalių prievolių kreditoriams suma sudaro 400 322,77 Eur (78 744,80 Eur skola kredito įstaigai AB Luminor bankui, 173 457,90 Eur (172 323,90 Eur teismo priteistos skolos ir palūkanų + 1 134 Eur bylinėjimo išlaidos) skola kreditoriui V. G. pagal Klaipėdos apygardos teismo preliminarų sprendimą, 92 482,50 Eur (73 986,00 Eur skolos ir 18 496,50 Eur palūkanų) skola pagal 2010 m. lapkričio 2 d. paskolos sutartį su V. G., 45 000 Eur skola pagal Šiaulių apygardos teismo 2020-10-22 nutartimi patvirtintą taikos sutartį, sudarytą tarp atsakovo ir BUAB „(duomenys neskelbtini)“ bankroto administratoriaus UAB „(duomenys neskelbtini)“, 10 637,57 Eur skola G. P..

5.14.       Byloje nėra nustatytų faktinių aplinkybių, dėl kurių šalių santuokoje užgyventas turtas negalėtų būti dalijamas natūra.

5.15.       Šalims gyvenant skyriumi, atsakovas rūpinosi šalių bendrąja nuosavybės teise priklausančio turto išlaikymu, mokėjo mokesčius, vykdė kitas su nekilnojamuoju turtu susijusias prievoles. Ieškovė privalo kompensuoti 1/2 dalį atsakovo šalims bendrąja jungtinės nuosavybės teise priklausančio turto išlaikymo išlaidų. Remiantis atsakovo su patikslintu ieškiniu pateikiamais mokėjimo dokumentais, atsakovas sumokėjo 12 246,17 Eur šalių bendro turto išlaikymu susijusių mokesčių (žemės mokestis – 492,51 Eur, namo šildymo išlaidos – 10 426,60 Eur, įmokos draudimo kompanijai – 1014,46 Eur bei mokėjimai komunalinių atliekų tvarkymo bendrovei 312,60 Eur), todėl atsakovui iš ieškovės priteistina 6 123,08 Eur kompensacija (12 246,17 Eur / 2).

5.16.       Vykdydamas solidarias šalių prievoles, atsakovas kreditoriui V. G. pagal 2010 m. lapkričio 2 d. paskolos sutartį laikotarpiu 2019 m. birželio 26 d. – 2022 m. spalio 21 d. sumokėjo 13 050 Eur, atsakovui iš ieškovės priteistina 1/2 dalis atsakovo įvykdytos prievolės, t. y. 6 525 Eur.

5.17.       Nurodė, kad atsakovas adresu (duomenys neskelbtini), jau kuris laikas faktiškai negyvena, todėl šio turto priteisimas atsakovui, remiantis ieškovės motyvais, kad tai yra faktinė atsakovo gyvenamoji vieta, neatitinka tikrovės.

6.       Atsakovas atsiliepime į ieškovės patikslintą ieškinį nurodė analogiškas aplinkybes kaip ir savo priešieškinyje.

7.       UAB „(duomenys neskelbtini)” pareiškė ieškinį, prašydama priteisti iš A. P. ir N. P. solidariai 196 312,24 Eur skolą UAB „(duomenys neskelbtini)“; priteisti iš A. P. ir N. P. 5 proc. dydžio metines palūkanas nuo ieškinio teismui padavimo dienos iki visiško teismo sprendimo įvykdymo; priteisti iš ieškovės ir atsakovo solidariai visas trečiojo asmens, pareiškiančio savarankiškus reikalavimus, UAB „(duomenys neskelbtini)“ patirtas bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad 2015 m. balandžio 15 d. tarp atsakovo ir (duomenys neskelbtini), atstovaujamos A. C., buvo sudalyta paskolos sutartis, pagal kurią atsakovas A. P. pasiskolino 181 911 Eur sumą. Iš 2015 m. balandžio 15 d. paskolos sutarties teksto ir atsakovo A. P. paaiškinimo trečiajam asmeniui žinoma, jog gauta paskola buvo skirta ir realiai panaudota šeimos interesais bendram turtui įsigyti, t. y. bendrosios jungtinės nuosavybės teise ieškovė ir atsakovas 2015 m. birželio 4 įsigijo butą Ispanijoje. 2017 m. kovo 1 d. reikalavimo perleidimo sutartimi Nr. (duomenys neskelbtini) skolininko A. P. skola pradiniam kreditoriui perėjo naujajai kreditorei UAB „(duomenys neskelbtini)“.

8.       Trečiasis asmuo V. G. pateikė savarankiškus reikalavimus, prašydamas: A. P. įsipareigojimus V. G., kaip kreditoriui, dėl 115 848,00 Eur skolos, 56 475,90 Eur palūkanų, 5 procentų dydžio metinių palūkanų už priteistą 172 323,90 Eur sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki visiško teismo sprendimo įvykdymo, 1 134 Eur bylinėjimosi išlaidų pagal Klaipėdos apygardos teismo 2020 m. liepos 31 d. preliminarų sprendimą civilinėje byloje Nr. e2-1013-796/2020 pripažinti bendra ir solidariąja A. P. ir N. P. prievole; V. G. iš A. P. ir N. P. solidariai priteisti 73 986,00 Eur skolos, 45 977,18 palūkanų, 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo savarankiškų reikalavimų priėmimo teisme dienos iki visiško teismo sprendimo įvykdymo; V. G. iš A. P. ir N. P. lygiomis dalimis priteisti bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad Klaipėdos apygardos teismo 2020 m. liepos 31 d. preliminariu sprendimu civilinėje byloje Nr. e2-1013-796/2020 buvo tenkintas V. G. ieškinys ir jam iš A. P. pagal 2010 m. spalio 9 d. paskolos sutartį priteista 115 848,00 Eur skolos, 56 475,90 Eur palūkanų, 5 proc. dydžio metinių palūkanos už priteistą 172 323,90 Eur sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos 2020 m. liepos 31 d. iki visiško teismo sprendimo įvykdymo ir 1 134,00 Eur bylinėjimosi išlaidų. V. G. ir A. P. 2010 m. lapkričio 2 d. buvo sudarę dar vieną paskolos sutartį, pagal kurią V. G. atsakovui paskolino 300 000,00 Lt (86 886,00 Eur), o atsakovas įsipareigojo V. G. šią skolą iki 2020 m. gruodžio 31 d. grąžinti ir sumokėti 5 procentus metinių palūkanų. Pinigų gavimą A. P. patvirtino piniginių lėšų priėmimo–perdavimo kvitais. Nors paskolos sutartyje nustatytas terminas yra pasibaigęs, tačiau V. G. yra grąžinta tik 12 900 Eur paskolos sumos dalis, likusi nesumokėta skolos dalis sudaro 73 986 Eur. Taip pat jam nėra sumokėtos palūkanos pagal šią sutartį. Tiek V. G. su A. P. sudaryta 2010 m. spalio 9 d. paskolos sutartis, tiek 2010 m. lapkričio 2 d. paskolos sutartis buvo sudarytos A. P. ir N. P. šeimos interesais, todėl iš minėtų paskolų kilusios prievolės turi būti pripažintos solidariomis sutuoktinių prievolėmis.

9.       Trečiasis asmuo G. P. pareiškė savarankiškus reikalavimus, prašydama priteisti jai solidariai iš ieškovės N. P. ir atsakovo A. P. 10 637,57 Eur bendrosios jungtinės nuosavybės teise priklausančio turto išlaikymo išlaidų, 5 proc. dydžio procesinių palūkanų, patirtas bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad laikotarpiu nuo 2020 m. iki 2022 m. faktiškai vykdė bylos šalims priklausančio turto išlaikymo prievoles kreditoriams – kredito įstaigai, komunalinių paslaugų tiekėjams, draudimo kompanijai bei Palangos miesto savivaldybei. Ji patyrė 10 637,57 Eur išlaidų, kurių detalizacija:

9.1.       G. P. patyrė 10 145,64 Eur išlaidų, dengdama bylos šalių kredito įmokas pagal 2007 m. rugpjūčio 21 d. kreditavimo sutartį Nr. (duomenys neskelbtini), šalių sudarytą su AB DNB banku.

9.2.       G. P. Palangos miesto savivaldybei 2020 m. lapkričio 6 d. sumokėjo 7,93 Eur žemės nuomos mokestį už 2020 m., už žemės sklypą, esantį adresu (duomenys neskelbtini);

9.3.       G. P. sumokėjo 370 Eur draudimo kompanijoms UADBB „(duomenys neskelbtini)“ bei (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) ADP už šalims bendrosios jungtinės nuosavybės teise priklausančio nekilnojamojo turto – namo, adresu (duomenys neskelbtini), civilinės atsakomybės draudimą (2021 m. lapkričio 8 d. ir 2020 m. lapkričio 8 d. bankiniai pavedimai);

9.4.       G. P. sumokėjo 54 Eur BĮ Palangos miesto rinkliavų centrui už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą 2022 m. (atliekų susidarymo vieta – šalims bendrosios jungtinės nuosavybės teise priklausanti namų valda, adresu (duomenys neskelbtini)).

9.5.       G. P. 2020 m. liepos 9 d. atliko 60 Eur mokėjimą UAB „(duomenys neskelbtini)“ pagal 2020 m. liepos 9 d. PVM sąskaitą faktūrą už techninės dokumentacijos parengimo paslaugą – už elektros įvadą N. P. ir A. P. bendrosios jungtinės nuosavybės teise priklausančiame garaže, adresu (duomenys neskelbtini).

10.       Trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų, Luminor Bank, AS, Lietuvos skyrius (toliau – Bankas) atsiliepime nurodė, kad sutinka, jog skoliniai įsipareigojimai, t. y. teisės ir pareigos, pagal 2007 m. rugpjūčio 21 d. kreditavimo sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) po ieškovės ir atsakovo (kartu šalys) santuokos nutraukimo liktų solidaria šalių prievole, jos vykdymą paskirstant tarp šalių bei ieškovei pripažįstant teisę regreso tvarka reikalauti iš atsakovo atlyginti bet kokias ieškovės sumokėtas ar iš jos išieškotas pinigines sumas, susijusias su minėtos kredito sutarties vykdymu.

11.       M. P. (šalių jau pilnametis sūnus) teismo iniciatyva, sulaukus pilnametystės proceso metu, įtrauktas į procesą kaip trečiasis asmuo, teismo posėdyje paaiškino, kad tėvas A. P. visus kontaktus kaip su juo susisiekti turėjo, nebuvo jokio draudimo bendrauti su tėvu, buvo skatinamas tai daryti. 2016 m. parašė tėčiui laišką ir išreiškė norą pasilikti gyventi Ispanijoje. Po metų tėvas buvo atskridęs į Ispaniją, į brolio G. gimtadienį, po to parašė el. laišką, apšmeižė mamą. Ispanijoje aplinka jam geresnė, saugesnė. Gyvenant Lietuvoje, jis buvo tėvo mušamas, spardomas ir tai taip pat prisidėjo prie nenoro bendrauti su tėvu. Išlaikymą teikė mama, prisidėjo vyresnysis brolis, močiutė Birutė. Išvykus į Ispaniją, tėvas su juo bendravo tik pavieniais el. laiškais, telefonu nebendravo. Nebendrauja tėvas ir su G.. Jis pats asmeniškai tėvui neskambino. Mama sakė, kad jų santykiai neturi liesti vaikų, mama skatino bendrauti su tėvu. Tėvas pervesdavo pinigų išlaikymui apie 200–300 Eur. Ispanijoje pinigų pragyvenimui netrūko.

12.       Institucija, teikianti išvadą byloje, Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (toliau – VTAT) pateikė išvadą, kurioje nurodė, kad vertindama byloje pateiktus duomenis bei atsižvelgdama į tai, kad vaiko gyvenamoji vieta yra Ispanijoje, neturi galimybės įvertinti vaiko poreikių pagrįstumo, objektyvių tėvų galimybių ir dedamų pastangų teikti išlaikymą bei pragyvenimo lygio vaiko gyvenamojoje vietoje. Skyriaus specialistai dėl vaiko išlaikymo pasisakyti negali ir klausimą palieka spręsti teismui. Nepilnametis G. P. yra dvylikos metų amžiaus, kai vaikas jau gali suvokti savo noro / nenoro bendrauti su tėvu sprendimo priežastis, norimo bendravimo apimtis, tokio pasirinkimo padarinius.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

13.       Plungės apylinkės teismas 2024 m. sausio 31 d. sprendimu ieškinį ir priešieškinį tenkino iš dalies, trečiųjų asmenų UAB „(duomenys neskelbtini)”, G. P. ir V. G. dalį reikalavimų atmetė. Teismas nusprendė:

13.1.       Nustatyti atsakovo A. P. bendravimo su nepilnamečiu vaiku G. P. tvarką:

-       nustatyti pereinamąjį laikotarpį, trunkantį ne trumpiau nei 6 mėnesius, per kurį nepilnametis vaikas G. P. lankosi pas ieškovės N. G. parinktą specialistą (psichologą / psichoterapeutą), siekiant pagal šio specialisto sudarytą planą pašalinti (arba maksimaliai sumažinti) psichologines priežastis, lemiančias nepilnamečio nenorą bendrauti su tėvu A. P. bei siekiant atkurti nepilnamečio interesą palaikyti ryšį su tėvu. Ieškovė N. G. įpareigojama užtikrinti nepilnamečio G. P. atvykimą specialisto nurodytu laiku ir vietoje. Už specialisto mokamas paslaugas apmoka ieškovė N. G.;

-       pasibaigus pereinamajam laikotarpiui, esant specialisto (psichologo / psichoterapeuto) teigiamai išvadai / rekomendacijai, nustatyti tokią nepilnamečio G. P. ir atsakovo A. P. bendravimo tvarką: nepilnametis G. P. ir atsakovas A. P. bendrauja elektroninio ryšio priemonėmis ne rečiau kaip tris kartus per savaitę iš anksto atsakovo ir nepilnamečio sūnaus sutartu laiku. Tiesioginis (kontaktinis) atsakovo A. P. ir nepilnamečio G. P. bendravimas vyksta tik esant teigiamai specialisto (psichologo / psichoterapeuto) išvadai / rekomendacijai.

13.2.       Priteisti iš atsakovo A. P. nepilnamečiam sūnui G. P. išlaikymą, mokamą periodinėmis išmokomis po 300 Eur kas mėnesį nuo ieškinio padavimo dienos (2017 m. sausio 31 d.) iki vaiko pilnametystės, priteisto išlaikymo sumą indeksuojant kasmet Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją, 2 000 Eur išlaikymo įsiskolinimą už laikotarpį nuo 2016 m. birželio 1 d. iki 2017 m. sausio 31 d.

13.3.       Pavesti ieškovei N. G. nepilnamečio sūnaus G. P. išlaikymo lėšas tvarkyti uzufrukto teise.

13.4.       Priteisti ieškovei N. G. iš atsakovo A. P. 5 608,00 Eur dydžio kompensaciją už ieškovės N. G. įvykdytą atsakovo A. P. prievolę teikti išlaikymą sūnui M. P. laikotarpiu nuo 2016 m. birželio 1 d. iki (duomenys neskelbtini)

13.5.       Nustatyti, kad santuokos nutraukimas sutuoktinių turtinėms teisėms teisines pasekmes sukėlė nuo tada, kai šalys ėmė faktiškai gyventi skyrium, t. y. nuo 2016 m. birželio 1 d.

13.6.       Padalyti santuokoje įgytą turtą:

13.6.1.                      priteisti (pripažinti) ieškovei N. G. asmenine nuosavybe:

-       301/1155 dalis 0,1155 ha žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), adresu (duomenys neskelbtini);

-       206/1155 dalis 0,1155 ha žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) adresu (duomenys neskelbtini);

-       52,53 kv. m butą su rūsiu, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), adresu (duomenys neskelbtini);

-       0,1090 ha žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini);

-       0,1090 ha žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini);

-       0,1095 ha., žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini);

-       0,1192 ha žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini);

-       0,1404 ha žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini);

-       0,1192 ha žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), žemės esantį (duomenys neskelbtini);

-       0,1636 ha. žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini), 25 000,00 Eur vertės;

-       0,1304 ha. žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini);

-       Automobilį „(duomenys neskelbtini)“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), identifikacinis numeris (duomenys neskelbtini); 

-       pinigines lėšas – 58 000 Eur.

13.6.2.                      Priteisti (pripažinti) atsakovui A. P. asmenine nuosavybe:

-       0,0702 ha žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ir jame esančius statinius – 183,51 kv. m gyvenamąjį namą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), bei ūkinį pastatą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), adresu (duomenys neskelbtini);

-       garažą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini);

-       0,1508 ha žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini);

-       0,1550 ha žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini);

-       0,1126 ha žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini);

-       25/774 dalis žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), adresu (duomenys neskelbtini);

-       žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), adresu (duomenys neskelbtini);

-       68 vardines paprastąsias UAB „(duomenys neskelbtini)“ akcijas.

13.7.       Priteisti ieškovei N. G. iš atsakovo A. P. 2 200,00 Eur kompensaciją už atsakovui tenkantį didesnės vertės turtą.

13.8.       Pripažinti, kad už įsipareigojimų kreditoriui „Luminor Bank“, AS, pagal 2007 m. rugpjūčio 21 d. kredito sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) ir kreditorei BUAB „(duomenys neskelbtini)“ pagal 2020 m. spalio 22 d. Šiaulių apygardos teismo nutartį civilinėje byloje Nr. e2-195-569/2020 atsako solidariai ieškovė N. G. ir atsakovas A. P..

13.9.       Priteisti atsakovui A. P. iš ieškovės N. G. 9 614,50 Eur kompensaciją už bendros prievolės bankui vykdymą ir 3 060 Eur kompensaciją už bendro nekilnojamojo turto išlaikymą.

13.10.       Priteisti trečiajam asmeniui V. G. iš atsakovo A. P. 73 986,00 Eur skolos, 18 496,50 Eur palūkanų, 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą 92 482,50 Eur sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos 2022 m. liepos 7 d. iki visiško teismo sprendimo įvykdymo.

13.11.       Nustatyti, kad banko sąskaitose ir  (ar) ne banko įstaigose esančios ir faktiškai kiekvienos iš šalių valdomos piniginės lėšos lieka tos šalies asmenine nuosavybe, kurios vardu yra atidaryta banko sąskaita ir  (ar) išduota banko kortelė ir  (ar) faktiškai valdomos ne banko sąskaitose esančios lėšos.

13.12.       Priteisti iš atsakovo A. P. ieškovei N. G. 3 672 Eur bylinėjimo išlaidų.

13.13.       Priteisti iš atsakovo A. P. į valstybės biudžetą 4 956,75 Eur žyminio mokesčio. Ši suma turi būti įmokėta į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos sąskaitą (įmokos kodas 5660).

13.14.       Priteisti iš ieškovės N. G. ir atsakovo A. P. į valstybės biudžetą po 50 Eur procesinių dokumentų siuntimo išlaidų. Ši suma turi būti įmokėta į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos sąskaitą (įmokos kodas 5662).

13.15.       Priteisti iš atsakovo A. P. trečiajam asmeniui V. G. 242 Eur bylinėjimo išlaidų.

13.16.       Skirti ieškovei 300 Eur baudą už teismo įpareigojimo neįvykdymą, kurią padengti iš 2023 m. gegužės 9 d. įmokėto užstato iš sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini).

13.17.       Grąžinti atsakovui 300 Eur užstatą, sumokėtą iš G. P. sąskaitos 2023 m. gegužės 10 d. mokėjimo nurodymu Nr. (duomenys neskelbtini).

13.18.       Sprendimo dalį dėl išlaikymo priteisimo vykdyti skubiai.

13.19.       Kitas ieškinio ir priešieškinio reikalavimų dalis, trečiųjų asmenų UAB „(duomenys neskelbtini)“, G. P. ir V. G. reikalavimų dalis teismas atmetė.

14.       Pagrindiniai pirmosios instancijos teismo argumentai dėl atsakovo bendravimo su nepilnamečiu vaiku tvarkos nustatymo:

14.1.       Teismas nurodė, kad ginčas tarp šalių iš esmės yra tik dėl to, kur (kurioje šalyje) atsakovas turėtų bendrauti su vaiku ir kas turėtų dengti vaiko kelionių išlaidas, jei jis bendravimui su atsakovu vyktų į Lietuvą.

14.2.       Teismas nustatė, kad nuo tada, kai nepilnamečiai vaikai 2016 m. su mama išvyko gyventi į Ispanijos Karalystę, su atsakovu jie nepalaikė jokio ryšio. Atsakovas su nepilnamečiais vaikais nei tiesiogiai, nei nuotolinių ryšių priemonėmis taip ir nebuvo susisiekęs. Atsakovas teigia, kad neturi sūnaus telefono numerio, o jam atvykus į Ispaniją, jis nebuvo įleistas į bendrus šeimos namus, vaikų nematė. Ieškovė nurodė, kad sūnus atsisako bendrauti su tėvu, nenori jo matyti, bendravimas su tėvu jam sukeltų neigiamus jausmus ir stresą.

14.3.       Šalys pripažįsta, kad jų santykiai ir toliau išlieka konfliktiški, tai neabejotinai veikia ir šalių vaikus. Ilgas vaikų ir tėvo nesimatymo laikotarpis formuoja vaikų atitolimą nuo tėvo, todėl atkurti šį santykį (ypač gyvenant skirtingose šalyse) su kiekviena diena bus sunkiau.

14.4.       Bylos nagrinėjimo metu teismas siekė išklausyti vaiko nuomonę, tačiau to padaryti nepavyko dėl ieškovės veiksmų. Įvertinęs vaiko nepristatymo priežastis bylos procese (teismas lanksčiai, pagal ieškovės galimybes ir vaiko atostogas, derino šio veiksmo atlikimo galimybes ir datas, net kelis kartus organizavo ir atšaukė papildomas technines sąlygas ir personalą, reikalingas vaiko apklausai (vaiko kambario vietos užsakymą kituose teismo rūmuose, psichologo, informatiko ir vertėjo iškvietimą)), ieškovei už šio teismo įpareigojimo neįvykdymą teismas skyrė 300 Eur baudą, kuri padengtina iš ieškovės įmokėto užstato vertėjo paslaugoms apmokėti.

14.5.       Teismas nurodė, kad šiuo atveju yra pagrindas nustatyti tokią bendravimo su vaiku tvarką, kuri leistų visų pirma atkurti vaiko ir tėvo (atsakovo) ryšį, nes atsižvelgęs į laiką, kurį tėvas su vaiku visiškai nebendrauja, teismas konstatavo, kad atsakovo ir nepilnamečio vaiko ryšys yra visiškai nutrūkęs.

14.6.       Teismas konstatavo, kad abi šalys yra vienodai prisidėjusiosios prie vaiko ir tėvo tarpusavio bendravimo teisės pažeidimo, jo neskatino ir nepalaikė, tai padarė įtakos, jog ilgainiui, nesant bendravimo, vaiko ir tėvo ryšys nutrūko.

14.7.       Teismas, atsižvelgęs į kasacinio teismo praktiką, taip pat į aplinkybę, kad nepilnamečio vaiko ir atsakovo ryšys yra nutrūkęs, vaikas dar 2018 m. sausio 22 d. buvo nurodęs nenorintis bendrauti su tėvu, o tam įtakos daro motinos ir tėvo santykiai, kurie ir iki šiol nėra pakitę, įvertinęs aplinkybę, kad nepilnametis vaikas jau yra pakankamai didelio amžiaus (vaikui greitai sukaks trylika metų) ir gali pareikšti savo nuomonę ir nesutikti vykdyti teismo nustatytos bendravimo su tėvu tvarkos nepriklausomai nuo to, kokia ji bebūtų, nusprendė, kad siūloma bendravimo tvarka (vaiko fizinis atvykimas į Lietuvą pas tėvą) šiuo metu neatitiktų geriausių nepilnamečio vaiko interesų. Be to, vaikas gyvena užsienyje ir nuo išvykimo iš Lietuvos 2016 m. Lietuvoje yra buvęs tik vieną kartą (teismo posėdyje 2018 m. sausio 22 d.), ten lanko ugdymo įstaigas, turi mokymosi režimą, atostogų laiką. Anot ieškovės, vaikas net nebekalba lietuviškai. Esant tokiai situacijai, teismas nurodė, kad bet koks tiesioginis atsakovo ir nepilnamečio vaiko kontaktas, vaikui to nepageidaujant, ne tik neatitiktų vaiko interesų, bet ir būtų neįgyvendinamas.

14.8.       Teismas, siekdamas kaip įmanoma labiau palaikyti tiek atsakovo, tiek jo nepilnamečio vaiko teisių ir interesų pusiausvyrą, atsižvelgdamas į situacijos jautrumą, nusprendė, kad nagrinėjamoje byloje, prieš nustatant bet kokią pastovią bendravimo tvarką, būtinas laikinas pereinamasis laikotarpis, kurio metu būtų pasitelkta specialistų (psichologo) pagalba, siekiant nustatyti konkrečias priežastis, dėl kurių nepilnametis vaikas nenori bendrauti su tėvu, ir jas pašalinti arba sumažinti. Pereinamasis laikotarpis, teismo vertinimu, turėtų būti ne trumpesnis kaip šeši mėnesiai. Atkreipiamas dėmesys, kad pereinamojo laikotarpio būtinumą nagrinėjamoje byloje siūlė ir išvadą teikiančios institucijos atstovė teismo posėdyje.

14.9.       Teismas, įvertinęs tai, kad sūnaus ir atsakovo ryšio atkūrimas pereinamuoju laikotarpiu didele dalimi priklauso nuo paties nepilnamečio vaiko pastangų ir valios lankantis pas specialistą (psichologą / psichoterapeutą), taip pat nuo minėto specialisto rekomendacijų ir išvadų, ar ryšį atkurti apskritai įmanoma, nurodė, kad pastovios atsakovo bendravimo tvarkos su sūnumi pradžios momentas nustatytinas nuo tada, kai minėtas specialistas pateiks šiuo klausimu teigiamą išvadą (rekomendaciją). Teismas nurodė, kad gavus teigiamą specialisto (psichologo / psichoterapeuto) išvadą / rekomendaciją, nustatytina tokia nepilnamečio vaiko bendravimo su tėvu tvarka: nepilnametis G. P. ir tėvas (atsakovas) A. P. bendrauja elektroninio ryšio priemonėmis ne rečiau kaip tris kartus per savaitę iš anksto atsakovo ir nepilnamečio sūnaus sutartu laiku. Tiesioginis atsakovo ir nepilnamečio sūnaus bendravimas vyksta tik leidus specialistui (psichologui / psichoterapeutui). Teismo vertinimu, tokia nepilnamečio vaiko ir atsakovo bendravimo tvarka leistų atkurti atsakovo ir sūnaus ryšį, nepažeidžiant nepilnamečio vaiko interesų.

15.       Pagrindiniai pirmosios instancijos teismo argumentai dėl išlaikymo nepilnamečiam vaikui priteisimo:

15.1.       Spręsdamas klausimą dėl ieškovės reikalavimo dėl išlaikymo dydžio nepilnamečiam vaikui priteisimo, teismas analizavo vaiko poreikius. Teismas nurodė, kad šiuo metu nepilnametis šalių sūnus yra mokyklinio amžiaus, jam yra beveik jau trylika metų. Vaikas specialiųjų poreikių neturi, lanko mokyklą, papildomus būrelius: karate ir fechtavimo. Ieškovė pateikė vaiko išlaikymui reikalingų lėšų detalizaciją, pagal kurią matyti, jog vaiko būtiniesiems ir kitiems poreikiams tenkinti, gyvenant Ispanijoje, per mėnesį reikia 864,96 Eur. Įvertinęs nurodytų išlaidų rūšis ir dydį, teismas pripažino, kad ieškovės nurodytos išlaidos atitinka vaiko amžių, jo poreikius, bet kai kuriems poreikiams reikalingų išlaidų pagrįstumas teismui sukėlė abejonių. Teismo nuomone, ši suma per mėnesį galėtų ir turėtų būti apie 600–700 Eur.

15.2.       Teismas nurodė, kad šalių nepilnametis vaikas į Ispanijos Karalystę buvo išvežtas ieškovės iniciatyva, todėl ji turi prisiimti dėl nurodytos priežasties atitinkama dalimi padidėjusias išlaidas, tenkinant šalių vaiko poreikius.

15.3.       Teismas konstatavo, kad abi šalys yra sveikos, darbingos, todėl turi visas galimybes ir privalo dėti maksimalias pastangas gauti pakankamas pajamas tiek savo, tiek vaikų poreikiams patenkinti. Vadovaudamasis teisingumo, protingumo bei proporcingumo principais, teismas nusprendė ieškovės N. G. reikalavimą dėl išlaikymo priteisimo tenkinti iš dalies ir iš atsakovo A. P. šalių nepilnamečiam vaikui priteisti po 300 Eur išlaikymą, kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo kreipimosi į teismą dienos iki vaiko pilnametystės, išlaikymo sumą indeksuojant kasmet Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją.

16.       Pagrindiniai pirmosios instancijos teismo argumentai dėl išlaikymo įsiskolinimo priteisimo:

16.1.       Teismas pripažino, kad ieškovės nurodytu įsiskolinimo laikotarpiu nuo 2016 m. birželio 1 d. iki 2017 m. sausio 31 d. atsakovas įrodė teikęs vaikams dalinį išlaikymą, iš viso po 400 Eur kiekvienam. Pagal teismo apskaičiuotą ir reikalingą vaikui išlaikymą atsakovas turėjo prisidėti po 300 Eur kas mėnesį kiekvienam vaikui, todėl teismas pripažįsta, kad ieškovės reikalavimas dėl išlaikymo įsiskolinimo nepilnamečiam vaikui G. P. yra pagrįstas iš dalies ir iš atsakovo priteistina 2 000 Eur (300 Eur X 8 mėn. - 400 Eur) suma.

16.2.       Ieškovė apskaičiavo ir reikalauja iš atsakovo priteisti 5 600 Eur išlaikymo įsiskolinimą už laikotarpį nuo 2016 m. birželio 1 d. iki 2017 m. sausio 31 d. ir 21 607,92 Eur už laikotarpį nuo 2017 m. vasario 1 d. iki (duomenys neskelbtini), nes atsakovas per šį laikotarpį sūnaus M. išlaikymui iš viso yra pervedęs tik 9 892,08 Eur. Išlaikymo įsiskolinimą ieškovė apskaičiavo, vieno mėnesio išlaikymo sumą skaičiuodama po 700 Eur. Nors atsakovas nesutinka su prašomos priteisti kompensacijos dydžiu, tačiau teismas pripažino, kad vaiko poreikių patenkinimui reikalinga suma yra 600 Eur/mėn. vienam vaikui, todėl kiekvienam iš tėvų tenkanti išlaikymo prievolės dalis yra po 300 Eur kas mėnesį. Esant šioms aplinkybėms, teismas ieškovės reikalavimą tenkino iš dalies ir jai iš atsakovo priteisė 5 608 Eur dydžio kompensaciją už jos įvykdytą atsakovo prievolę teikti išlaikymą sūnui M. P. laikotarpiu nuo 2016 m. birželio 1 d. iki (duomenys neskelbtini) (300 Eur X 53 mėn. – 10 292,08 Eur (atsakovo teiktas išlaikymas)).

17.       Pagrindiniai pirmosios instancijos teismo argumentai dėl momento, nuo kurio kilo teisinės pasekmės sutuoktinių turtinėms teisėms:

17.1.       Teismas nurodė, kad, nutraukdamas santuoką, teismas turi išspręsti sutuoktinių bendro turto, įskaitant ir prievoles, padalijimo klausimus, nes santuokos nutraukimas yra bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės pabaiga. Šis klausimas tarp šalių nebuvo spręstas, teismui 2018 m. kovo 13 d. priimant sprendimą dėl šalių santuokos pabaigos.

17.2.       Iš šalių nurodytų aplinkybių teismas nusprendė, kad šalių bendras gyvenimas faktiškai nutrūko nuo 2016 m. gegužės mėn., kai ieškovė su vaikais išvyko gyventi į Ispanijos Karalystę, tai konstatavo ir teismas, priimdamas sprendimą dėl santuokos nutraukimo. Teismas pripažino, kad buvę sutuoktiniai faktiškai nustojo kartu gyventi 2016 m. birželio 1 d., jokia bendra buitis, veikla jų nebesiejo, todėl teismas, atsakovo prašymu, nustatė, kad santuokos nutraukimas sutuoktinių turtinėms teisėms teisines pasekmes sukėlė nuo 2016 m. birželio 1 d.

18.       Pagrindiniai pirmosios instancijos teismo argumentai dėl santuokoje įgyto turto padalijimo:

18.1.       Teismas konstatavo, kad šalys vedybų (povedybinės) sutarties nebuvo sudarę, todėl turtas, įgytas po santuokos sudarymo, t. y. po 2002 m. rugsėjo 21 d. iki 2016 m. birželio 1 d., yra bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė.

18.2.       Teismas nesutiko su atsakovo vertinimu, kad į dalytino turto balansą neturi būti įtrauktas turtas (žemės sklypai (duomenys neskelbtini)), nes jie įgyti jau po šalių faktinio gyvenimo skyrium 2017 m. birželio 21 d. Pažymėjo, kad nuosavybės teises į šį turtą atsakovas įgijo, jį perimdamas už 2011 m. lapkričio 24 d. A. N. suteiktą 170 000 Lt paskolą pagal 2011 m. lapkričio 24 d. paskolos sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) su visais vėlesniais pakeitimais ir papildymais, kuri buvo užtikrinta 2015 m. liepos 2 d. sutartine hipoteka. Prievolės įvykdymo terminas buvo numatytas 2016 m. birželio 11 d. Pagal atsakovo prašymą, notaro pranešimą, skolininkui negrąžinus paskolos, notaras 2016 m. rugsėjo 26 d. surašė vykdomąjį įrašą, pagal kurį antstolė R. V., vykdydama skolos išieškojimą, 2017 m. birželio 21 d. perdavė atsakovui visą minėtą turtą pagal turto perdavimo išieškotojui aktus Nr. (duomenys neskelbtini). Nors turtas atsakovo nuosavybe įregistruotas 2017 m. birželio 21 d., tačiau teismas vertino, kad bendro gyvenimo pabaigoje šalys turėjo reikalavimo teisę į skolininką A. N.. Teismas konstatavo, kad žemės sklypai įgyti už bendras sutuoktinių lėšas, todėl turtas pripažintinas bendru sutuoktinių turtu. Tai, kad prievolės įvykdymo terminas ir turto perėmimas už skolą įvyko jau po šalių faktinio gyvenimo skyrium, nepanaikina ieškovės kaip bendros kreditorės teisės reikalauti ir gauti jai priklausančią turto dalį.

18.3.       Teismas sutiko su atsakovo pozicija, kad į dalytino turto balansą netrauktini žemės sklypai: 25/774 dalys žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), adresu (duomenys neskelbtini), 140 Eur vertės; žemės sklypas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), adresu (duomenys neskelbtini), 55 700 Eur vertės. Vertinamas ne nuosavybės teises įtvirtinantis aktas (sprendimai, kurie priimti užtrukus žemės nuosavybės teisių atkūrimo procesui), bet turto įgijimo pagrindas – 2000 m. gruodžio 18 d. teisės į išlikusio nekilnojamojo turto nuosavybės teisės atstatymą perleidimo sutartis, kuri sudaryta dar iki šalių santuokos sudarymo. Todėl šis turtas pripažintinas asmenine atsakovo nuosavybe, kaip ir jo turimos UAB „(duomenys neskelbtini)“ akcijos, kurias jis įsigijo 2020 m. rugpjūčio 11 d. UAB „(duomenys neskelbtini)“ iš Juridinių asmenų registro išregistruota, ją likvidavus, todėl teismas dėl atsakovo turėtų akcijų nepasisakė.

18.4.       Dėl automobilių padalijimo teismas nurodė, kad pripažinus, jog santuokos nutraukimas sutuoktinių turtinėms teisėms teisines pasekmes sukėlė nuo 2016 m. birželio 1 d., transporto priemonę „(duomenys neskelbtini)“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), ieškovės įgytą 2016 m. liepos 27 d., teismas pripažino jos asmenine nuosavybe ir tarp sutuoktinių nedalytina. Ieškovė taip pat pateikė bylai duomenis, kad 2019 m. balandžio 17 d. yra įgijusi kitą automobilį „(duomenys neskelbtini)“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini). Kadangi pastarasis įgytas šalių gyvenimo skyrium metu, teismas automobilį pripažintino ieškovės asmenine nuosavybe.

18.5.       Dėl piniginių lėšų padalijimo, teismas konstatavo, kad  šalys 2014 m. vasario 24 d. pardavė nekilnojamąjį turtą – butus, esančius (duomenys neskelbtini), ir (duomenys neskelbtini). Pinigai už šį turtą sumokėti ieškovei į sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), 2014 m. vasario 24 d. buvo pervesta 110 000 Lt (31 858,20 Eur) pagal 2014 m. vasario 24 d. pirkimo–pardavimo sutartį už butą, adresu (duomenys neskelbtini). 2016 m. balandžio 7 d. pirkėjas visą kainą už butą, adresu (duomenys neskelbtini), (58 000 Eur) sumokėjo prieš sutarties pasirašymą: 3 500 Eur sumokėjo grynaisiais pinigais, likusią – 54 500 Eur mokėjimo pavedimu į ieškovės sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini).

18.6.       Teismas nustatė, kad iš ieškovės sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini) išrašo matyti, kad piniginės lėšos buvo leidžiamos, todėl teismas padarė išvadą, kad 2016 m. birželio 1 d. ieškovė piniginių lėšų, gautų 2014 m. vasario 24 d. už parduotą butą, nebeturėjo. Kur jos buvo panaudotos, šiuo atveju esminės reikšmės neturi, nes tuo metu šalys gyveno santuokinį gyvenimą ir iš bendrų lėšų tenkino tiek savo, tiek šeimos poreikius. Duomenų, kad šios lėšos panaudotos išskirtinai tik ieškovės poreikiams, bylai nepateikta. Teismo vertinimu, šalių bendro gyvenimo pabaigos momentą ieškovė iš šeimos bendrų lėšų už parduotą nekilnojamąjį turtą turėjo (turėjo turėti) tik pinigines lėšas, gautas už 2016 m. balandžio 7 d. parduotą butą, t. y. 58 000 Eur, kurių panaudojimo bendriems šeimos poreikiams ieškovė byloje neįrodė, todėl šias lėšas teismas įtraukė į šalių dalytino turto balansą. 

18.7.       Teismas atkreipė dėmesį į atsakovo prašymą nustatyti, kad banko sąskaitose ir  (ar) ne banko įstaigose esančios ir faktiškai kiekvienos iš šalių valdomos piniginės lėšos lieka tos šalies asmenine nuosavybe, kurios vardu yra atidaryta banko sąskaita ir  (ar) išduota banko kortelė ir  (ar) faktiškai valdomos ne banko sąskaitose esančios lėšos. Teismas, nustatęs, kad šalys po 2016 m. birželio 1 d. vedė atskirą gyvenimą ir pinigines lėšas valdė atskirai, šį atsakovo prašymą tenkino.

18.8.       Dėl BUAB „(duomenys neskelbtini)“ akcijų ir vertės. Teismas pripažino, kad bendrovės akcijos, net ir padidinus jų nominalią vertę, buvo ir liko asmeninis atsakovo turtas, nes bendromis šeimos lėšomis nebuvo prisidėta prie jų vertės padidėjimo. Ieškovė pripažino, kad į atsakovo verslo reikalus nesikišo ir jame nedalyvavo, tik sudarė sąlygas atsakovui užsiimti verslu, tuo metu rūpindamasi šeima. Todėl net ir nustačius, kad bendrovės akcijų vertė buvo padidėjusi (tai šioje byloje net ir nebuvo įrodyta) šalims nustojus gyventi kartu – 2016 m. birželio 1 d., į jų vertės padidėjimą ieškovė negalėtų pretenduoti. Teismas nurodė, kad nagrinėjamu atveju bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė buvo tik pajamos, kurias atsakovas gavo iš bendrovės kaip darbo užmokestį ir kuris buvo pagrindinis šeimos pragyvenimo šaltinis ir iš kurio įsigytas visas šeimos turtas, kurį šalys dalijasi. Duomenų, kad atsakovui kaip akcininkui buvo išmokėti dividendai, byloje nėra. Visas kitas bendrovės turtas atsakovui nepriklausė.

18.9.       Įvertinęs duomenų apie šalių turtą visumą, teismas konstatavo, kad 2016 m. birželio 1 d. šalys turėjo turto, kurio bendra vertė 2023 m. vasario 3 d. yra 582 600 Eur (nekilnojamasis turtas + piniginės lėšos). Turto vertės šalys bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės pabaigos momentu (2016 m. birželio 1 d.) neteikė. Ieškovei prašant dalijamam turtui taikyti vertę, kuri yra šiuo metu, atsakovui nepateikus galiojusių turto kainų 2016 m. birželio 1 d., teismas nusprendė, kad šiuo atveju, atsižvelgiant į proceso trukmę ir jį sąlygojusias priežastis, net ir neteisinga būtų turtą vertinti 2016 m. rinkos kainomis, kurios stipriai yra pakitusios. Teismas pripažino, kad individualiai įvertinto turto vertė yra teisingesnė ir objektyvesnė nei Registrų centro nurodama vertė pagal masinį vertinimą ir, vertindamas šalių turtą, vadovavosi teismo ekspertės I. K. atliktu nekilnojamojo turto įvertinimu (ekspertizės aktu Nr. (duomenys neskelbtini).

19.       Pagrindiniai pirmosios instancijos teismo argumentai dėl šalių prievolių:

19.1.       Teismas pažymėjo, kad trečiojo asmens „Luminor Bank“, AS, veikiančio per Luminor Bank, AS, Lietuvos skyrių, pozicija nagrinėjamoje byloje patvirtina, kad kreditorius sutinka, jog skoliniai įsipareigojimai, t. y. teisės ir pareigos, pagal 2007 m. rugpjūčio 21 d. kreditavimo sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) po ieškovės ir atsakovo (kartu šalys) santuokos nutraukimo liktų solidaria šalių prievole, jos vykdymą paskirstant tarp šalių. Teismas, atsižvelgęs į tai, kad likusi kredito dalis yra didelė (103 440,59 Eur), ir kredito grąžinimo laikotarpis likęs ilgas (iki 2040 m. liepos 31 d.), mano, jog teisinga, kad šalys ne tik liktų solidariai atsakingos kreditoriui, bet ir prievolę vykdytų bendrai.

19.2.       Dėl prievolės BUAB „(duomenys neskelbtini)“ teismas nurodė, kad iš atsakovo banko sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini) išrašo matyti, kad 2015 m. gegužės 29 d. gautas pinigines lėšas: susigrąžintą paskolą su palūkanomis (141 911 Eur) ir paimtą paskolą (40 000 Eur) iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ atsakovas tarptautiniu pervedimu 157 000 Eur pervedė į Ispanijos banke esančią sąskaitą, iš kurios, tikėtina, šios lėšos ir buvo panaudotos butui Ispanijoje įsigyti, kuris šalių nupirktas 2015 m. liepos 20 d. Esant tokiems duomenims, teismas pripažino, kad iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ paimta 40 000 Eur paskola buvo panaudota šalių bendram turtui įsigyti ir už šią skolą bei išvestinius reikalavimus kaip palūkanas, ieškovės patirtas bylinėjimosi išlaidas, siekiant ją atgauti, šalys yra atsakingos bendrai ir privalo atlyginti kreditoriui solidariai.

19.3.       Teismas nusprendė atmesti atsakovo reikalavimą priteisti jam iš ieškovės 1 865 Eur bylinėjimosi išlaidų atlyginimą, nes tai procesinės išlaidos, patirtos dėl atsakovo procesinių veiksmų, ir jas priteisė Šiaulių apygardos teismas 2020 m. spalio 22 d. nutartimi. Nesutikdamas su tokiu teismo sprendimu, atsakovas turėjo teisę skųsti teismo nutartį, bet tokia procesine teise nesinaudojo.

19.4.       Teismas konstatavo, kad šalių bendrų neįvykdytų prievolių suma yra 148 440,59 Eur ir šia suma mažinama bendro dalytino turto visuma.

19.5.       Atsižvelgęs į šalių turimą turtą ir galimybę jį padalyti tarp šalių natūra, be būtinumo ir galimybės palikti juos vieno turto bendraturčiais dėl konfliktiškų tarpusavio santykių, atsižvelgęs į šalių siūlymus, teismas nusprendė bendrąja jungtine nuosavybe šalims priklausantį nekilnojamąjį turtą dalyti tarp šalių natūra, kiekvienam iš jų priteisiant atskirus nekilnojamojo turto objektus pagal tenkančią turto dalį. Atsakovo prašymo gyvenamąjį namą dalyti tarp šalių po 1/2 teismas netenkino dėl minėtų šalių konfliktiškų santykių ir priteisė jį atsakovui, nes teismo neįtikino, kad atsakovas name negyvena.

20.       Pagrindiniai pirmosios instancijos teismo argumentai dėl trečiųjų asmenų reikalavimų:

20.1.       Dėl UAB „(duomenys neskelbtini)“ reikalavimo, teismas nurodė, kad Kauno apylinkės teismui pripažinus, kad trečiojo asmens UAB „(duomenys neskelbtini)“ reikalavimų šalims faktinis pagrindas – 2015 m. balandžio 15 d. paskolos ir 2017 m. kovo 1 d. reikalavimo perleidimo sutartys yra niekinės ir negaliojančios, tai laikytina prejudiciniu faktu šioje byloje, teismas nusprendė, jog trečiojo asmens reikalavimai šalims yra nepagrįsti ir atmestini.

20.2.       Dėl V. G. reikalavimų, teismas pažymėjo, kad nuo bylos inicijavimo pradžios atsakovas apie V. G. kaip kreditorių jokiose procesiniuose dokumentuose nebuvo neužsiminęs. Teismas sutiko su ieškovės nuomone, kad V. G. kaip kreditoriaus atsiradimas procese tik po to, kai iš esmės tos pačios sumos kaip paskolos nepavyko prisiteisti trečiajam asmeniui UAB „(duomenys neskelbtini)“, kur atsakovas aiškino, kad šios lėšos (181 911,00 Eur) buvo skolintos 2015 m. balandžio 15 d. iš (duomenys neskelbtini) irgi butui Ispanijoje įsigyti ir net priešieškinyje reiškė reikalavimą dėl kreditinių įsipareigojimų kreditorei UAB „(duomenys neskelbtini)“ už 197 070,20 Eur sumą pripažinimo bendrąja sutuoktinių prievole, kelia abejones iš tiesų buvus paskolos santykius tarp atsakovo ir trečiojo asmens. Teismas nusprendė, kad nei trečiasis asmuo, nei atsakovas neįrodė, kad trečiojo asmens ir atsakovo 2010 m. spalio 9 d. ir 2010 m. lapkričio 2 d. paskolos sutartys sudarytos šeimos interesais, todėl nėra pagrindo atsakovo skolas trečiajam asmeniui V. G. pripažinti bendromis šalių prievolėmis, ieškovei nekyla pareiga kompensuoti atsakovui turėtas jų dengimo išlaidas. Tačiau atsakovui pripažinus, kad jis skolingas V. G. pagal 2010 m. lapkričio 2 d. paskolos sutartį, jam kyla pareiga šią skolą grąžinti. Teismas nustatė, kad trečiasis asmuo paskolino atsakovui 300 000 Lt (86 886 Eur), atsakovas yra grąžinęs 12 900 Eur, todėl teismas iš atsakovo trečiajam asmeniui priteisė 73 986 Eur sumą. Atsižvelgęs į tai, kad atsakovas prašo taikyti CK 1.125 straipsnio 10 dalyje įtvirtintą ieškinio senaties terminą reikalavimui dėl palūkanų priteisimo, teismas nurodė, kad trečiasis asmuo turi teisę gauti sutartines palūkanas už penkerius metus iki ieškinio pareiškimo teisme dienos (2022 m. liepos 7 d.), todėl reikalavimą dėl sutartinių palūkanų priteisimo teismas tenkino iš dalies, priteisiant trečiajam asmeniui 18 496,50 Eur, taip pat teismas priteisė trečiajam asmeniui iš atsakovo 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

20.3.       Dėl G. P. reikalavimų, teismas padarė išvadą, kad G. P. sąskaita naudojosi atsakovas kaip mokėjimo instrumentu, todėl pripažino, kad atsakovas, nors iš mamos sąskaitos darė pavedimus, bet tam naudojo savo pinigines lėšas. Tai, kad G. P. neturėjo finansinių galimybių dengti šalių išlaidas ir nemokėjo naudotis internetine bankininkyste, teismas padarė išvadą, atsižvelgęs į G. P. amžių, sveikatos būklę, taip pat į tai, kad, kreipdamasi į teismą su reikalavimais, G. P. prašė atidėti žyminio mokesčio sumokėjimą, nurodydama, kad gyvena tik iš gaunamos senatvės pensijos, kurios dydis 364 Eur. Teismas nurodė, kad nėra pagrindo manyti, jog trečiasis asmuo G. P. įvykdė šalių prievoles, todėl jos reikalavimą teismas atmetė.

21.       Dėl ieškovės reikalavimo 2010 m. lapkričio 2 d. sandorį pripažinti negaliojančiu, teismas nusprendė, kad byloje neįrodyta, jog V. G. ir atsakovo 2010 m. spalio 9 d. ir 2010 m. lapkričio 2 d. paskolos buvo sudarytos šeimos interesais, tačiau, sandorio šalims kategoriškai laikantis pozicijos buvus tarp jų paskolos santykiams ir teismui nusprendus, kad atsakovas pagal finansines galimybes galėjo ir turėjo skolintis pinigų iš trečiųjų asmenų, vien tik ieškovės abejonių ir įsitikinimų, paremtų subjektyviu aplinkybių vertinimu, nepakanka teismui padaryti išvadą, kad sandoris buvo sudarytas tik dėl akių, todėl šį ieškovės reikalavimą dėl sandorio pripažinimo negaliojančiu teismas atmetė kaip neįrodytą.

22.       Dėl bendro turto išlaikymo išlaidų, teismas nurodė, kad nusprendus, jog šalių prievolė bankui lieka solidaria ieškovės ir atsakovo prievole, ieškovei kyla pareiga kompensuoti atsakovui dėl prievolės bankui pagal 2007 m. rugpjūčio 21 d. sudarytą kredito sutartį Nr. (duomenys neskelbtini)  įvykdymo iš viso 9 614,50 Eur, kurią sudaro 8 654,50 Eur + 1 920 / 2, kurią atsakovas sumokėjo laikotarpiu nuo 2016 m. birželio 1 d. iki 2017 m. sausio 27 d. Teismas, įvertinęs atsakovo nurodytas aplinkybes bei pateiktus įrodymus apie sumokėtus mokesčius, rinkliavas ir išlaidas, atsižvelgdamas, kad ieškovė name negyveno ir juo nesinaudojo, atsakovo prašomą priteisti  6 123,08 Eur kompensaciją sumažino perpus, iki 3 060 Eur, nes didžioji dalis išlaidų susidarė dėl kuro namo šildymui. Teismas pažymėjo, kad ieškovei negyvenant name, jos poreikį būtų atitikęs ir minimalus namo šildymas tik tam, kad būtų išlaikyta namo vertė, o ne komfortabilių sąlygų gyvenimui name sudarymas.  

III. Apeliacinių skundų ir atsiliepimų į apeliacinius skundus argumentai

23.       Ieškovė (toliau – apeliantė) pateikė apeliacinį skundą, prašydama:

23.1.       Nustatyti, kad bylos šalių N. G. ir A. P. sūnui G. P. yra teiktinas 864,93 Eur dydžio išlaikymas per mėnesį abiejų tėvų;

23.2.       Pakeisti sprendimo dalį, kuria nuspręsta iš A. P. priteisti nepilnamečiam sūnui G. P. periodinėmis išmokomis po 300 Eur kas mėnesį išlaikymo sumą, ir priteisti iš A. P. nepilnamečiam vaikui G. P. periodinėmis išmokomis kas mėnesį po 700 Eur išlaikymo sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos (t. y. 2017 m. sausio 31 d.) iki vaiko pilnametystės, nustatant, kad išlaikymas už einamąjį mėnesį turi būti sumokamas į N. G. nurodytą banko sąskaitą iki einamojo mėnesio 15 kalendorinės dienos, ir nustatant, kad periodinės išmokos kasmet indeksuojamos Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją, bei lėšų tvarkytoja uzufrukto teise paskiriant N. G.;

23.3.       Pakeisti sprendimo dalį, kuria nuspręsta iš A. P. bylos šalių nepilnamečiam sūnui G. P. už laikotarpį nuo 2016 m. birželio 1 d. iki 2017 m. sausio 31 d. priteisti 2 000 Eur išlaikymo įsiskolinimą, ir priteisti iš A. P. nepilnamečiam sūnui G. P. 5 600 Eur išlaikymo įsiskolinimą už laikotarpį nuo 2016 m. birželio 1 d. iki 2017 m. sausio 31 d.;

23.4.       Pakeisti sprendimo dalį, kuria nuspręsta iš A. P. priteisti N. G. 5 608 Eur dydžio išlaikymo įsiskolinimo kompensaciją už N. G. įvykdytą A. P. prievolę teikti išlaikymą bylos šalių sūnui M. P. už laikotarpį nuo 2016 m. birželio 1 d. iki (duomenys neskelbtini), ir priteisti iš A. P. N. G. 27 207,92 Eur dydžio išlaikymo įsiskolinimo kompensaciją už N. G. įvykdytą A. P. prievolę teikti išlaikymą bylos šalių sūnui M. P. už laikotarpį nuo 2016 m. birželio 1 d. iki (duomenys neskelbtini);

23.5.       Panaikinti dalį, kuria nuspręsta į sutuoktinių dalytino turto masę įtraukti 58 000 Eur sumą ir šią sumą kaip turtą priteisti apeliantei N. G.. Pakeisti teismo sprendimo dalis, kuriomis tarp sutuoktinių padalytas turtas natūra ir apeliantei priteista 2 200 Eur kompensacija už atsakovui atitenkantį didesnės vertės turtą; nustatyti, kad buvusių sutuoktinių N. G. ir A. P. bendro turto vertė yra 524 600 Eur, o kiekvienam sutuoktiniui tenka po 1/2 dalį šio turto vertės, t. y. po 262 300 Eur; taip pat apeliantei N. G. priteisti iš viso 31 200 Eur sumos kompensaciją už atsakovui A. P. atitenkantį didesnės vertės turtą natūra (arba apeliantei papildomai priteisti kitą sutuoktinių bendrą turtą, t. y. žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), žemės sklypo plotas: 0,1126 ha, esantį (duomenys neskelbtini), kurio vertė 17 800 Eur, bei atitinkamai priteisti N. G. 13 400 Eur dydžio kompensaciją už atsakovui A. P. atitenkantį didesnės vertės turtą);

23.6.       Panaikinti sprendimo dalį, kuria nuspręsta pripažinti, kad už įsipareigojimų kreditorei BUAB „(duomenys neskelbtini)“ pagal Šiaulių apygardos teismo 2020 m. spalio 22 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e2-195-569/2020 atsako solidariai N. G. ir A. P.. Nustatyti, kad už įsipareigojimus kreditorei BUAB „(duomenys neskelbtini)“ pagal Šiaulių apygardos teismo 2020 m. spalio 22 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e2-195-569/2020 atsako asmeniškai tik A. P.;

23.7.       Pakeisti sprendimo dalį, kuria nuspręsta priteisti atsakovui iš apeliantės 9 614,50 kompensaciją už bendros prievolės bankui vykdymą ir 3 060 Eur kompensaciją už bendro nekilnojamojo turto išlaikymą, ir iš N. G. priteisti A. P. 8 564,50 Eur sumos kompensaciją už atsakovo per laikotarpį nuo 2016 m. rugsėjo 23 d. iki 2020 m. balandžio 3 d. grąžintą bankui Luminor kreditą pagal 2007 m. rugpjūčio 21 d. kredito sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) bei iš N. G. priteisti A. P. 376,74 Eur kompensaciją už per laikotarpį nuo 2017 m. iki 2022 m. bendro nekilnojamojo turto išlaikymą;

23.8.       Pakeisti sprendimo dalį, kuria nuspręsta iš A. P. priteisti N. G. 3 672 Eur bylinėjimosi išlaidų, ir iš A. P. priteisti N. G. ne mažiau kaip 12 123,37 Eur bylinėjimosi išlaidų;

23.9.       Panaikinti sprendimo dalį, kuria nuspręsta N. G. skirti 300 Eur baudą už teismo įpareigojimo nevykdymą. Panaikinus baudą sugrąžinti apeliantei N. G. 300 Eur užstatą iš Plungės apylinkės teismo depozitinės sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini);

23.10.       Skirti A. P. baudą neperžengiant įstatymo numatytų sankcijos ribų už A. P. pirmosios instancijos teismo 2023 m. vasario 6 d. posėdžio metu tikrovės neatitinkančių argumentų nurodymą ir tuo priesaikos sulaužymą;

23.11.       Iš atsakovo A. P. priteisti apeliantei N. G. jos apeliaciniame procese patirtas bylinėjimosi išlaidas.

24.       Pagrindiniai ieškovės apeliacinio skundo argumentai:

24.1.       Dėl vaikui G. P. netinkamo išlaikymo dydžio nustatymo ir neproporcingos naštos tarp tėvų paskirstymo teikti vaikui išlaikymą. Teismui nors ir kilo klausimų dėl tam tikrų išlaidų dydžių, tačiau teismas padarė išvadą, jog nurodytos išlaidos atitinka vaiko amžių ir jo poreikius. Taigi teismas pripažino, kad 864,93 Eur/mėn. išlaikymo suma pagrįsta, todėl lieka neaišku, kodėl teismas vaiko išlaikymui reikiamą sumą sumažino iki 600 Eur.

24.2.       Pažymima, kad G. apskaičiuoto išlaikymo 864,93 Eur bendras dydis yra netgi mažesnis negu Ispanijos Karalystėje 2024 metais yra MMA, todėl apeliantė šio minimalaus G. reikalingo išlaikymo dydžio atskirai net neprivalėjo įrodinėti.

24.3.       Pažymi, kad išlaidos yra pagrįstos su 2020 m. spalio 19 d. patikslintu ieškiniu pateiktomis išlaikymo lentelėmis su šias lentelės pagrindžiančiais dokumentais, G. išlaikymo detalizavimui 2023 m. balandžio 28 d. patikslintame ieškinyje pateikta išsami išlaidų lentelė, iš kurios matyti, kad būtinos išlaidos, kurių bendra per mėnesį suma – 864,93 Eur. Be to, siekiant pagrįsti vaiko išlaikymui būtinų lėšų sumą, apeliantė pirmosios instancijos teismo 2023 m. gegužės 3 d. posėdžio metu papildomai paaiškino ir detalizavo vaiko poreikius. Atsakovas šių vaiko išlaikymo išlaidų neginčijo, tik teigė, kad apeliantė turėtų prisiimti didesnę išlaidų naštą, nes gyvena Ispanijoje.

24.4.       Teismas sprendime padarė nepagrįstas išvadas, kad apeliantė į Ispaniją gyventi išvyko savo asmeniniu sprendimu ir iniciatyva bei kad tam nepritarė atsakovas, taip pat atitinkamai nepagrįstai nusprendė, kad dėl to apeliantė turi prisiimti ir didesnę dalį vaiko išlaikymo kaštų.

24.5.       Ieškovė nurodo, kad atsakovo mėnesio pajamos anksčiau, t. y. 2017 metais, sudarė ne mažiau kaip 19 614,50 Eur / mėn., šiuo metu sudaro ne mažiau kaip 4 632,88 Eur (586,12 + 4046,76) sumą (nors atsakovas tikrąsias savo pajamas slepia ir jos yra tikrai kur kas didesnės; tikėtina, siekia 2017 metais buvusias 19 614,50 Eur pajamas). Bylos duomenys paneigia teismo sprendime padarytą išvadą, kad atsakovo pajamos per mėnesį neva tesudaro tik 1 200 Eur sumą. Atsakovo turtinė padėtis yra kur kas geresnė nei apeliantės, kurios darbo užmokestis nuo 2023 m. spalio 1 d. buvo sumažintas iki 400 Eur. Didesnes pajamas gaunantis tėvas turi prisiimti ir didesnę dalį vaikui išlaikyti reikalingų išlaidų. Apeliantė kasdien rūpinasi, prižiūri ir auklėja bylos šalių vaikus (įskaitant ir M., kuriam jau suėjo 18 metų), tai pagal kasacinio teismo praktiką suponuoja išvadą, kad apeliantė prie išlaikymo prisideda ir kitokia forma, bei kuriai dėl nuolatinės priežiūros tenka didžiausia aprūpinimo ir išlaidų našta, todėl apeliantės piniginis indėlis prie išlaikymo gali būti mažesnis. Įvertinus vaiko poreikius, G. P. išlaikymui iš atsakovo turėtų būti priteista didesnė išlaikymo dalis, t. y. 700 Eur per mėnesį.

24.6.       Teismas, priteisdamas iš atsakovo sūnui G. tik 2 000 Eur (300 Eur * 8 mėn. – 400 Eur) išlaikymo įsiskolinimą už laikotarpį nuo 2016 m. birželio 1 d. iki 2017 m. sausio 31 d., netinkamai nustatė tiek išlaikymo dydį, tiek ir netinkamai paskirstė tarp tėvų pareigą teikti pagal jų galimybes proporcingą sūnui išlaikymą. Teismas nepagrįstai nusprendė, kad iš apskaičiuoto įsiskolinimo turi būti atimta atsakovo sumokėta 400 Eur suma M. išlaikymui. Atsakovas 2016 m. liepos–rugpjūčio mėnesiais iš tikrųjų atliko du mokėjimus po 400 Eur į apeliantės banko sąskaitą, tačiau šios lėšos nebuvo skirtos vaikų išlaikymui, o buvo skirtos Palangoje esančio namo kreditui padengti. Apeliantei už G. išlaikymą turėtų būti priteistas 5 600 Eur (8 mėn. x 700 Eur) įsiskolinimas.

24.7.       Teismas, padarydamas išvadą, kad bylos šalių sūnui M. buvusi reikalinga išlaikymo suma buvo tokia pati kaip ir G., t. y. 600 Eur/mėn., kad kiekvienam iš tėvų tenkanti išlaikymo suma buvo po 300 Eur/mėn., ir priteisdamas iš atsakovo už sūnaus M. išlaikymą apeliantei tik 5 608 Eur (300 Eur x 53 mėn. – 9 892,08 Eur – 400 Eur) išlaikymo įsiskolinimo kompensaciją už laikotarpį nuo 2016 m. birželio 1 d. iki (duomenys neskelbtini), taip pat netinkamai nustatė tiek išlaikymo dydį, tiek ir netinkamai paskirstė tarp tėvų pareigą teikti pagal jų galimybes sūnui M. išlaikymą. Apeliantei priteistinas 27 207,92 Eur (700 Eur x 53 mėn. – 9892,08 Eur = 21 607,92 Eur) išlaikymo įsiskolinimas.

24.8.       Teismas sprendime nepagrįstai į dalytino turto masę įtraukė 58 000 Eur sumą, kadangi šių lėšų nėra, jos neegzistuoja, jos buvo panaudotos šeimos poreikiams ir todėl negali būti dalijamos tarp buvusių sutuoktinių. Pati savaime aplinkybė, kad N. G. iš savo AB SEB banko sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini) (į kurią už buto pardavimą buvo pervesta 54 500 Eur suma iš sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini)) išgrynindavo pinigines lėšas, ir vien todėl neva liudija, jog lėšos buvo panaudotos ne šeimos poreikiams, ne tik to neįrodo, bet ir nepaneigia prezumpcijos, kad piniginės lėšos panaudotos šeimos poreikiams, kurią paneigti privalo A. P.. N. G. byloje paaiškino, kad šios lėšos buvo panaudotos šeimos reikmėms, t. y. buto, esančio Ispanijoje, rekonstrukcijai, renovacijai ir pritaikymui šeimai gyventi. Šias aplinkybes atsakovas puikiai žino ir pripažino 2017 m. spalio 22 d. pokalbio metu, kurio garso įrašas pateiktas bylai, tačiau teismas šio įrodymo nevertino. Pažymima, kad teismas nevertino aplinkybės, kad už parduotą butą buvo gauta 58 000 Eur suma, iš kurių 3 500 Eur suma buvo sumokėta grynaisiais. Byloje nėra duomenų, nei kuris iš sutuoktinių šią sumą priėmė, nei kur ir kada ši suma buvo panaudota.

24.9.       Apeliantė nurodė, kad padalijant sutuoktinių bendrąją jungtinę nuosavybę, gali būti įtraukiamas tik realiai egzistuojantis turtas, o pareigą įrodyti tokio turto egzistavimą turi asmuo, kuris prašo tokį turtą padalyti, t. y. šiuo atveju atsakovas, tačiau jis tokio turto egzistavimo neįrodė. Vien dėl šios aplinkybės pirmosios instancijos teismas sprendimu nepagrįstai į dalytino turto masę įtraukė 58 000 Eur pinigines lėšas, nes šios lėšos nei bylos iškėlimo metu, nei sprendimo priėmimo metu neegzistavo. Net sprendžiant klausimą, kad tokią sumą apeliantė turi kompensuoti atsakovui, tai turėjo būti kompensuota tik 1/2 dalis šios sumos (galbūt priteisiant kitą tokios apimties turtą atsakovui), nes kita 1/2 dalis vis tiek priklauso apeliantei, tačiau tokio reikalavimo, t. y. priteisti kompensaciją, atsakovas apskritai nepareiškė (atsakovas prašė ir įrodinėjo šią sumą padalyti tik kaip neva egzistuojantį turtą). Iš teismo sprendimo turėtų būti pašalintos hipotetinės 58 000 Eur piniginės lėšos ir atitinkamai turėtų būti perskaičiuotas buvusių sutuoktinių turto balansas.

24.10.       Apeliantė nurodė, kad nesutinka su teismo sprendime padaryta išvada, kad bylos šalys solidariai atsako BUAB „(duomenys neskelbtini)“ dėl paskolos jai sugrąžinimo. Pažymima, kad atsakovas iš BUAB „(duomenys neskelbtini)“ 40 000 Eur sumą pasiskolino savo asmeniniu sprendimu (šios paskolos gavimas su apeliante niekada nebuvo derintas). Kur atsakovas panaudojo 40 000 Eur ,iš bylos duomenų nėra matyti, o butui Ispanijoje įsigyti bylos šalys, kaip šeima, be susigrąžintos 141 911 Eur paskolos, kuri įmonei buvo suteikta iš santuokinių lėšų, turėjo ir kitų pinginių lėšų. Teismo sprendimo motyvas, kad atsakovas bankiniu pavedimu šias lėšas pervedė į savo sąskaitą Ispanijos banke ir tai neva automatiškai reiškia, kad lėšos buvo panaudotos butui pirkti, neįrodo pinigų panaudojimo paskirties. Turėtų būti nustatyta, kad už įsipareigojimų įvykdymą (įskaitant palūkanas ir bylinėjimosi išlaidas) kreditorei BUAB „(duomenys neskelbtini)“ pagal Šiaulių apygardos teismo 2020 m. spalio 22 d. nutartį atsako asmeniškai A. P..

24.11.       Apeliantė nurodė, kad teismas nepagrįstai atsakovui iš apeliantės iš viso priteisė                9 614,50 Eur sumą už bankui „Luminor“ kredito sugrąžinimą, kuris buvo paimtas dėl gyvenamojo namo, esančio adresu: (duomenys neskelbtini). Teismas nurodė, kad ši suma susideda iš 8 654,50 Eur (t. y. 1/2 dalies 1 7129 Eur sumos, kuri sumokėta per laikotarpį nuo 2016 m. rugsėjo 23 d. iki 2020 m. balandžio 3 d.) ir 960 Eur (t. y. 1/2 dalies 1 920 Eur sumos, kuri sumokėta per laikotarpį nuo 2016 m. birželio 1 d. iki 2017 m. sausio 27 d.). Apeliantė pažymėjo, kad 1 7129 Eur sumos 1/2 dalis yra ne 8 654,50 Eur, o 8 564,50 Eur suma. Be to, 960 Eur suma priteisiama už 2016 m. birželio 1 d. – 2017 m. sausio 27 d. laikotarpį, kuris iš dalies persidengia su laikotarpiu 2016 m. rugsėjo 23 d. – 2020 m. balandžio 3 d., už kurį jau sprendime nuspręsta priteisti 8 654,50 Eur kompensaciją (tikrasis kompensacijos dydis yra 8 564,50 Eur suma). Pažymima, kad 960 Eur sumos atsakovas net neprašė priteisti. Teismas ne tik neteisingai apskaičiavo priteistinos kompensacijos dydį, bet ir peržengė reikalavimų ribas.

24.12.       Apeliantė dėl kompensacijos priteisimo už bendro turto išlaikymą nurodė, kad iš dalies sutinka su teismo išvada, jog priteistina iš apeliantės kompensacija už bendro turto išlaikymą mažintina ir priteista 3 060 Eur, nes apeliantė yra šio namo bendraturtė, o didžioji dalis išlaidų susidarė dėl kuro išlaidų gyvenamajam namui šildyti. Ieškovė sutinka tik dėl 1/4 dalies 1 014,46 turto draudimo išlaidų ir 1/4 dalies 492,51 Eur žemės mokesčio, tai iš viso sudaro 376,74 Eur sumą.  Pažymi, kad nuo 2016 m. birželio mėnesio šalys pradėjo gyventi atskirai, atsakovas nesikreipė į apeliantę ir nederino, neprašė jokių išlaidų kompensuoti. Atsakovo išlaidos patirtos dėl jo faktinio gyvenimo gyvenamajame name, adresu (duomenys neskelbtini), todėl už paties atsakovo faktiškai išnaudotas savo poreikiams paslaugas apeliantė nėra ir negali būti atsakinga.

24.13.       Apeliantės nuomone, A. P. pateiktos bylinėjimosi išlaidos dėl teisinių paslaugų suteikimo neturėjo būti vertintos ir neturėjo būti priteistos, nes teismas neturėjo galimybių įvertinti bylinėjimosi išlaidų pagrįstumo už abstrakčiai nurodomas teisines paslaugas, o 1 611,60 Eur bylinėjimosi išlaidos už ekspertizės atlikimą ir 1 634 Eur dalis žyminio mokesčio papildomai turėjo būti priteista iš atsakovo apeliantei.

24.14.       Apeliantė nesutinka su teismo paskirta bauda. Teismas skyrė baudą, nesant tam įstatymo numatytam pagrindui, o skirtinos baudos dydžio (kas yra privalu) teismas net nemotyvavo.

24.15.       Apeliantė nurodo, kad A. P. nuo teismo nuslėpė, jog turi užsienio banko sąskaitą Monese EU SA banke (registruota Didžiojoje Britanijoje), nustačius atsakovo priesaikos sulaužymo atvejus, ieškovė 2023 m. rugsėjo 1 d. paaiškinimais prašė teismo spręsti klausimą dėl baudos atsakovui paskyrimo, tačiau teismas nei bylos nagrinėjimo eigoje, nei sprendimu baudos atsakovui neskyrė.

25.       Atsakovas pateikė apeliacinį skundą, prašydamas Plungės apylinkės teismo 2024 m. sausio 31 d. sprendimo dalį panaikinti ir dėl šios dalies priimti naują sprendimą:

- Nustatyti pereinamąją atsakovo A. P. bendravimo su nepilnamečiu sūnumi G. P. tvarką, nustatant, kad pereinamuoju laikotarpiu nepilnametis vaikas G. P., dalyvaujant atsakovui, lankosi / dalyvauja nuotoliniu būdu pas ieškovės N. G. parinktą specialistą (psichologą / psichoterapeutą), siekiant pagal šio specialisto sudarytą planą pašalinti (arba maksimaliai sumažinti) psichologines priežastis, lemiančias nepilnamečio nenorą bendrauti su tėvu A. P., bei siekiant atkurti nepilnamečio interesą palaikyti ryšį su tėvu. Ieškovė N. G. įpareigota informuoti atsakovą apie numatomą vaiko ir tėvo vizitą pas specialistą ne vėliau kaip prieš 1 savaitę iki numatyto vizito ir užtikrinti nepilnamečio G. P. atvykimą specialisto nurodytu laiku ir vietoje / prisijungimą nuotolinėmis priemonėmis specialisto nurodytu laiku. Už specialisto mokamas paslaugas moka ieškovė N. G..

- Nustatyti, kad esant specialisto (psichologo / psichoterapeuto) teigiamai išvadai / rekomendacijai, atsakovo A. P. bendravimas su nepilnamečiu sūnumi G. P. vyks toliau nurodyta tvarka:

1. Ieškovė iki kiekvienų mokslo metų pradžios privalo atsakovui registruotu paštu pateikti gydytojo pažymą apie vaiko sveikatos būklę, raštu pateikti informaciją apie vaiko numatomų atostogų pradžią ir trukmę, informuoti apie atostogų grafiko pakeitimus, jei tokių būtų; vaiko numatomą lankyti mokymo įstaigą bei būrelius. Tuo tarpu paskutinę vaiko mokslo metų dieną ieškovė privalo registruotu paštu pateikti atsakovui vaiko mokymo įstaigos informaciją apie vaiko auklėjimo, priežiūros, mokymosi bei lavinimo rezultatus;

2. Ieškovė įsipareigoja sudaryti sąlygas G. P. kasdien nevaržomai iki 21 val. bendrauti su atsakovu kompiuterine programa „Skype“, telefonu, elektroniniu paštu bei kitomis ryšio priemonėmis, kiek tai leidžia vaiko mokymosi ir poilsio režimas;

3. Ieškovė privalo užtikrinti, kad G. P. bendravimo su atsakovu laiku įrenginys, kurį naudojant sūnus ir tėvas bendraus, būtų tinkamas naudoti pagal paskirtį (pakrautas, įjungtas į elektros lizdą, veikiantis ir pan.);

4. Ieškovė privalo informuoti atsakovą apie G. P. kontaktinių duomenų (telefono numerio, vartotojo vardo, el. pašto adreso) pasikeitimus nedelsiant, bet ne vėliau kaip per 24 val. nuo tokių duomenų faktinio pasikeitimo arba ne vėliau kaip prieš 3 dienas iki planuojamų tokių duomenų pakeitimo;

5. Ieškovei su vaiku atvykus į Lietuvos Respubliką, atsakovas turi teisę praleisti su vaiku 1/2 dalį jų buvimo Lietuvos Respublikoje laiko. Ieškovė informuoja atsakovą apie numatomą atvykimą į Lietuvą likus ne mažiau kaip 14 kalendorinių dienų iki numatomos atvykimo datos.

6. Atsakovas turi teisę bendrauti su G. P. gyvenamosios vietos valstybėje pirmąjį savaitgalį, einantį po G. P. gimtadienio. Atsakovas turi teisę paimti vaiką iš jo gyvenamosios vietos šeštadienį 10.00 val. ir grąžinti jį gyvenamosios vietos adresu sekmadienį iki 17.00 val. vakaro.

7. Atsakovas turi teisę bendrauti su G. P. porinių metų Kalėdų atostogų laikotarpiu bei neporinių metų Velykų (pavasario) atostogų metu. Šių (Kalėdų ir Velykų) atostogų laikotarpiu atsakovas turi teisę išsivežti vaiką į Lietuvos Respubliką. Vaiko kelionės į Lietuvos Respubliką ir grįžimo išlaidas šalys dengia 9 punkte nustatyta tvarka.

8. Atsakovas turi teisę bendrauti su sūnumi G. P. nepertraukiamu dviejų savaičių laikotarpiu nuo liepos 1 iki 14 dienos, su teise išsivežti vaiką į Lietuvos Respubliką. Vaiko kelionės į Lietuvos Respubliką ir grįžimo išlaidas šalys dengia 9 punkte nustatyta tvarka.

9. Šalys privalo dengti nepilnamečio vaiko kelionės į Lietuvos Respubliką ir grįžimo į nuolatinę gyvenamąją vietą išlaidas tokia tvarka: vaiko kelionės į Lietuvos Respubliką išlaidas dengia ieškovė, kuri taip pat rūpinasi ir užtikrina vaiko atvykimą į Lietuvos Respubliką, o vaiko grįžimo atgal į gyvenamąją vietą užsienyje kelionės išlaidas dengia atsakovas, kuris rūpinasi ir užtikrina vaiko grįžimą atgal į gyvenamąją vietą.

10. Jeigu vaikas suserga ir dėl to negali susitikti / išvykti pas atsakovą, ieškovė nedelsiant, bet ne vėliau kaip per 24 valandas apie tai praneša atsakovui. Kiekvienu konkrečiu vaiko ligos atveju šalys bendrai spręs dėl vaiko sveikatos būklės ir galimybės susitikti su atsakovu. Tarp šalių kilus ginčui dėl vaiko sveikatos būklės, ieškovė pateiks gydytojo pažymą, išverstą į lietuvių kalbą apie vaiko sveikatos būklę, dėl kurios vaikas negali susitikti su atsakovu.

11. Tuo atveju, jei vaikas dėl ligos ar kitų objektyvių priežasčių negali susitikti su atsakovu bendravimo tvarkoje nustatytu metu, atsakovas turi teisę susitikti / pasiimti vaiką kitą savaitgalį / savaitę, kai išnyksta objektyvios aplinkybės, kliudančios atsakovui bendrauti su vaiku.

12. Atsakovas turi teisę dalyvauti vaiko gimtadienyje bei kitose šventėse, rengiamose vaiko gyvenamojoje bei kitose vietose;

13. Atsakovas privalo užtikrinti, kad vaikas bendravimo su juo metu būtų pasiekiamas ryšio priemonėmis (telefonu ar kt.) ir buvimo su atsakovu metu vaikui nebūtų trukdoma bendrauti ryšio priemonėmis su ieškove. Taip pat atsakovas privalo informuoti ieškovę apie vaiko buvimo vietą;

14. Ieškovė ir atsakovas įsipareigoja bendradarbiauti, kooperuotis ir dėti maksimalias pastangas, siekdami tinkamai ir efektyviai įgyvendinti dalyvavimo auklėjant ir nepilnamečio vaiko bendravimo su atsakovu tvarką. Be to, šalys susitaria informuoti viena kitą apie bet kokias aplinkybes, darančias įtakos bendravimo tvarkos įgyvendinimui. Informavimas galimas SMS (ar kitokio tipo) žinutėmis, el. paštu ar kitomis priemonėmis.

-       Priteisti iš atsakovo šalių nepilnamečio sūnaus G. P. išlaikymui po 270 Eur kas mėnesį mokamų periodinių išmokų iki G. P. pilnametystės;

-       Nustatyti, kad santuokos nutraukimas sutuoktinių turtinėms teisėms teisines pasekmes sukėlė nuo tada, kai šalys ėmė faktiškai gyventi skyrium, t. y. nuo 2016 m. rugpjūčio 1 d.

-       Priteisti atsakovui A. P. asmeninės nuosavybės teise 194 300 Eur vertės turtą:

1/2 namų valdos, t. y. 1/2 dalį 0,0702 ha žemės sklypo (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), 1/2 dalį 183,51 kv. m gyvenamojo namo (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) bei 1/2 dalį ūkinio pastato (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), adresu (duomenys neskelbtini). Bendra turto dalies vertė – 108 500 Eur (217 000 Eur/2);

301/1155 dalį 0,1155 ha žemės sklypo (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) (20 600 Eur) ir 206/1155 dalį 0,1155 ha žemės sklypo (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) (14 100 Eur), esančias (duomenys neskelbtini);

52,53 kv. m butą su rūsiu (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esantį (duomenys neskelbtini). Turto vertė – 39 700 Eur;

garažą (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esantį (duomenys neskelbtini), turto vertė 11 400 Eur;

priteisti atsakovui iš ieškovės 4 203,15 Eur kompensaciją už ieškovei tenkančią didesnę turto dalį.

-       Priteisti ieškovei N. G. asmeninės nuosavybės teise 202 706,30 Eur vertės turtą:

1/2 dalį 0,0702 ha žemės sklypo (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), 1/2 dalį 183,51 kv. m gyvenamojo namo (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) (40 350,00 Eur) bei 1/2 dalį ūkinio pastato (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) (3 895 Eur), esančių (duomenys neskelbtini). Priteistino turto dalies vertė – 108 500 Eur (217 000 Eur/2);

automobilį „(duomenys neskelbtini)“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), kurio vertė 2 900 Eur;

pasisavintas ir šeimos poreikių tenkinimui nepanaudotas pinigines lėšas – 91 306,30 Eur sumą.

-       Priteisti atsakovui A. P. iš ieškovės N. G. papildomai 3 000 Eur šalims bendrosios jungtinės nuosavybės teise priklausančio turto išlaikymo išlaidų;

-       Priteisti atsakovui A. P. iš ieškovės N. G. 1 865 Eur ieškovės be pagrindo įgytų bylinėjimosi išlaidų;

-       Atsakovo A. P. įsipareigojimus kreditoriui V. G. dėl 115 848 Eur skolos, 56 475,90 Eur palūkanų, 5 proc. dydžio metinių palūkanų už priteistą 172 323,90 Eur sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos 2020 m. liepos 31 d. iki visiško teismo sprendimo įvykdymo, 1 134 Eur bylinėjimosi išlaidų pagal Klaipėdos apygardos teismo 2020 m. liepos 31 d. preliminarų sprendimą civilinėje byloje Nr. e2-1013-796/2020 pripažinti bendra solidaria atsakovo A. P. ir ieškovės N. G. prievole;

-       Pripažinti, kad skola kreditoriui V. G. pagal 2010 m. lapkričio 2 d. paskolos sutartį už 73 986 Eur sumą yra bendra solidari atsakovo A. P. ir ieškovės N. G. prievolė;

-       Priteisti atsakovui A. P. iš ieškovės N. G. 6 525,00 Eur atsakovo A. P. kreditoriui V. G. sumokėtos bendros solidarios skolos dengimo įmokų;

-       Atidėti 3 104 Eur žyminio mokesčio sumos sumokėjimą ir priteisti atsakovui iš ieškovės turėtas bylinėjimosi išlaidas. 

26.       Pagrindiniai atsakovo apeliacinio skundo argumentai:

26.1.       Pirmosios instancijos teismo nustatyta skyriumi gyvenančio tėvo ir sūnaus bendravimo tvarka yra formali, neužtikrina skyriumi gyvenančio tėvo ir nepilnamečio sūnaus teisės į šeimos ryšius, neatitinka prioritetiniais laikomų geriausių vaiko interesų. Nėra aišku, kuo remdamasis teismas vadovavosi, kad jo nustatyta pereinamoji bendravimo tvarka padės atkurti tėvo ir sūnaus bendravimo tvarką, kai tėvo ir sūnaus ryšio atkūrimas vyksta nedalyvaujant atsakovui. Teismo nustatytas 6 mėnesių pereinamosios bendravimo tvarkos laikas yra akivaizdžiai perteklinis, nes atsakovo ir vaiko emocinis ryšys galėtų būti atkurtas ir anksčiau. Nustatyta bendravimo tvarka, kuria nėra nustatyta tiesioginė skyriumi gyvenančio tėvo ir nepilnamečio sūnaus bendravimo galimybė, yra neteisėta. Teismas nepasisakė, kodėl atmeta / nenustato atsakovo patikslintame priešieškinyje nurodytos bendravimo tvarkos. Teismas dėl nepaaiškinamų priežasčių nenustatė galimybės atsakovui gauti informacijos apie vaiko sveikatos būklę, numatomų atostogų pradžią ir trukmę, informuoti apie vaiko lankomą mokymo įstaigą bei būrelius, vaiko auklėjimo, priežiūros, mokymosi bei lavinimo rezultatus. Nustatyta bendravimo tvarka neužtikrina vaiko teisės išlaikyti tautinį identitetą, puoselėti nacionalines tradicijas bei ryšius su gimtąja šalimi, artimaisiais ir giminaičiais.

26.2.       Atsakovo nuomone, praeityje reikalingas vaikų išlaikymo dydis, vaikų poreikiai turėjo būti nustatinėjami retrospektyviai, o išlaikymo įsiskolinimo suma turėtų būti nustatoma vadovaujantis MMA dydžiu. Akcentuoja, kad jo draudžiamosios pajamos siekia 1 176,26 Eur, iš šių mėnesinių pajamų atsakovas dengia 380 Eur mėnesinę būsto kredito įmoką AB „Luminor“ bankui, 200–300 Eur per mėnesį išleidžia gyvenamojo būsto išlaikymo išlaidoms padengti, maistui ir kurui lieka tik apie 100–200 Eur, todėl teismo priteistas išlaikymo dydis yra neprotingai didelis. Be to, išlaikymo įsiskolinimas galėtų būti skaičiuojamas tik nuo 2016 m. rugpjūčio 1 d., nes, kaip nurodė ieškovė, apklausiama teismo posėdžio metu, santykiai su atsakovu nutrūko tik 2017 m., o ne 2016 m. birželio 1 d., kaip nustatė teismas. Todėl apeliantas nesutinka su teismo sprendimu, kuriuo išlaikymo įsiskolinimas priteistas nuo 2016 m. birželio mėn., t. y. už laikotarpį, kai šalys dar gyveno santuokoje ir vedė bendrą ūkį. Tuo tarpu G. P. naudai nuo teismo sprendimo šioje byloje įsiteisėjimo iš atsakovo turėjo būti priteisiamas periodinis kas mėnesį mokamas ne didesnis nei 270 Eur dydžio išlaikymas, juolab, kad pati ieškovė teismo posėdžio metu pripažino, jog prekių ir paslaugų kainos Ispanijoje yra mažesnės nei Lietuvoje. Atsižvelgiant į tai, kad atsakovas, remiantis 2017 m. vasario 17 d. Palangos miesto apylinkės teismo nutarties pagrindu, teikė laikinąjį vaikų išlaikymą po 190 Eur, ieškovės ieškinio reikalavimas dėl išlaikymo įsiskolinimo priteisimo turėjo būti atmestas.

26.3.       Atsakovas nesutinka su teismo sprendimo dalimi, kuria teismas nustatė, kad santuokos nutraukimas sutuoktinių turtinėms teisėms sukėlė nuo tada, kai šalys faktiškai pradėjo gyventi skyriumi, t. y. nuo 2016 m. birželio 1 d. Ieškovei su vaikais išvykus gyventi į Ispaniją, šalių santuokiniai ryšiai nenutrūko. Kaip patvirtino ieškovė teismo posėdžio metu, santykiai su atsakovu galutinai nutrūko 2017 m., ieškovei pareiškus ieškinį teisme. Atsakovas savo ruožtu procesiniuose dokumentuose teigė, kad šalių santuoka galutinai iširo 2016 m. rugpjūčio 1 d.

26.4.       Atsakovas nesutinka su teismo sprendimo dalimi, kuria atsakovui priteistas nekilnojamasis turtas, adresu (duomenys neskelbtini). Atsakovas mano, kad ieškovei turėjo būti priteista 1/2 dalis šio nekilnojamojo turto. Svarbu tai, kad ieškovė faktiškai gyvena Ispanijoje, tuo tarpu atsakovas gyvena Lietuvoje. Teismui nustačius, kad šalių prievolė kreditoriui bankui „Luminor“ yra solidari šalių prievolė, bei nepriteisus šio turto natūra ieškovei susidarys ydinga situacija, kai visą kreditą bankui „Luminor“ bus priverstas dengti išskirtinai atsakovas, nes ieškovė neturės suinteresuotumo dengti šio turto kredito. Teismas padarė klaidingas išvadas, kad atsakovas neva gyvena adresu (duomenys neskelbtini), o ne (duomenys neskelbtini). Tokios teismo išvados yra paremtos prielaidomis, o ne objektyviais atsakovo paaiškinimais bei byloje esančiais įrodymais.

26.5.       Atsakovas nesutinka su teismo vertinimu, kad ginčo žemės sklypai (duomenys neskelbtini) yra šalių bendroji jungtinė nuosavybė. Atsakovas ginčo sklypus įgijo tik 2017 m. birželio 21 d., taigi teismo sprendimo dalis, kuria nurodyti žemės sklypai buvo pripažinti bendrąja šalių jungtine nuosavybe ir padalyti, yra akivaizdžiai nepagrįsta.

26.6.       Teismas nepagrįstai netenkino atsakovo priešieškinio reikalavimų dėl 33 306,30 Eur    (115 000 Lt) piniginės sumos priteisimo už šalių pirkėjai I. V. B. parduotą santuokos metu užgyventą butą (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), adresu (duomenys neskelbtini). Apeliantas pažymi, kad ieškovė nepateikė įrodymų, kur šios piniginės lėšos buvo panaudotos, t. y. ieškovė nepateikė įrodymų, kad į ieškovės banko sąskaitą pervestos piniginės sumos buvo panaudotos bendriems šeimos poreikiams tenkinti. Priešingai, bylos duomenys liudija, kad piniginės lėšos buvo dedamos į terminuotus indėlius, o vėliau buvo pasisavintos ieškovei išvykus į Ispaniją. Todėl 33 306,30 Eur piniginių lėšų suma nepagrįstai nebuvo įtraukta į dalytino turto balansą.

26.7.       Atsakovas pažymi, kad jis (duomenys neskelbtini) faktiškai negyvena, ir jo patirtos išlaidos, tarp jų ir šildymui, yra susijusios išskirtinai su tuo, kad išlaikytų namą nepabloginant jo būklės, t. y. atsakovo išlaidos namo šildymui buvo skirtos minimalios temperatūros name palaikymui. Pirmosios instancijos teismo išvados, esą atsakovo išlaidos namo šildymui buvo skirtos komfortiškos temperatūros palaikymui, yra grindžiamos išskirtinai prielaidomis.

26.8.       Pirmosios instancijos teismas tenkino atsakovo pareikštą reikalavimą dėl prievolės kreditorei BUAB „(duomenys neskelbtini)” pagal 2020 m. spalio 22 d. Šiaulių apygardos teismo nutartį civilinėje byloje Nr. e2-195-569/2020 pripažinimo solidaria ieškovės N. G. ir atsakovo A. P. prievole, tačiau teismas nepagrįstai atmetė atsakovo reikalavimą dėl iš ieškovės 1 865 Eur be pagrindo įgytų bylinėjimosi išlaidų priteisimo.

26.9.       Dėl skolos V. G. solidarumo, atsakovas nurodė, kad ieškovė, pasirašydama 2010 m. lapkričio 2 d. paskolos bendrovei „(duomenys neskelbtini)“ sutartį ir įnešdama į bendrovės sąskaitą iš V. G. gautas pinigines sumas, akivaizdžiai patvirtino paskolos sutartis, sudarytas tarp V. G. ir atsakovo. Taigi paskolos sutartys, sudarytos tarp atsakovo ir V. G., yra bendros šalių prievolės, sudarytos su ieškovės pritarimu. Šiuo atveju net teismui konstatavus, kad minėtos prievolės nėra solidarios, tai savaime nepaneigia šių prievolių bendrumo ir neatleidžia teismo nuo pareigos iš esmės išspręsti tarp šalių kilusį ginčą dėl prievolės kvalifikavimo bendra šalių prievole.

27.       Trečiasis asmuo G. P. pateikė apeliacinį skundą, prašydama Plungės apylinkės teismo 2024 m. sausio 31 d. sprendimo dalį, kuria buvo atmestas G. P. savarankiškas reikalavimas dėl 10 637,57 Eur skolos ir 5 proc. dydžio procesinių palūkanų priteisimo, panaikinti ir priimti dėl šios dalies naują sprendimą – G. P. savarankišką reikalavimą tenkinti, priteisti G. P. turėtas bylinėjimosi išlaidas. Pagrindiniai apeliacinio skundo argumentai:

27.1.       Teismas nepagrįstai padarė išvadą, kad apeliantei priklausančia banko sąskaita naudojosi atsakovas. Apeliantė mano, kad nurodyta teismo išvada yra nemotyvuota ir nepagrįsta jokiais įrodymais, todėl yra neteisėta.

27.2.       Apeliantė mano, kad šioje byloje yra nustatyti reikšmingi faktai, kurie sudaro prielaidas tenkinti jos pareikštą reikalavimą – šalys turėjo prievolių, susijusių su turto išlaikymu, šias prievoles kreditoriams dengė apeliantė. Teismas, konstatuodamas esą apeliantė vykdė mokėjimus kreditoriams iš atsakovo lėšų, peržengė bylos nagrinėjimo ribas, be to, nurodytos teismo išvados, jog prievolės buvo vykdomos iš atsakovo piniginių lėšų, yra iš esmės neteisingos.

27.3.       Atsakovui naudotis G. P. priklausančia banko sąskaita nebuvo jokio tikslo, nes atsakovas turėjo savo asmeninę banko sąskaitą finansų įstaigoje Monese.

27.4.       Atkreipiamas dėmesys, kad apeliantės išlaidos turto išlaikymui sudaro tik 10 637,57 Eur, nors turėtos santaupos siekė 71 417,08 Eur. Taigi apeliantė turėjo pakankamai santaupų šalių turto išlaikymo išlaidoms padengti. Teismo argumentai, kad G. P. dėl savo amžiaus ir sveikatos būklės 2020 metais negalėjo turėti finansinių galimybių dengti šalių išlaidas, yra grindžiami prielaidomis, neatitinkančiomis bylos faktinių duomenų.

27.5.       Apeliantė pabrėžia, kad byloje esantys rašytiniai įrodymai teismui negalėjo kelti abejonių ar sudaryti pagrindo vertinti, kad ji, nepaisant amžiaus, naudojasi elektronine bankininkyste, todėl teismo išvados, kad apeliantė dėl amžiaus negalėjo naudotis elektronine bankininkyste, yra neteisingos.

27.6.       Atkreipiamas dėmesys, kad, teikdama teismui prašymą atidėti žyminio mokesčio sumokėjimą, apeliantė nurodė, kad ji neturi galimybės sumokėti žyminio mokesčio ne vien dėl amžiaus ir sveikatos būklės, bet iš esmės dėl to, kad savo gyvenimo santaupas ji skyrė bylos šalių turtui išlaikyti, tai turėjo esminės įtakos apeliantės turtinės padėties pablogėjimui.

28.       Ieškovė pateikė atsiliepimą į trečiojo asmens G. P. apeliacinį skundą, prašydama apeliantės G. P. apeliacinio skundo netenkinti ir jį atmesti kaip nepagrįstą, iš apeliantės G. P. priteisti N. G. jos apeliaciniame procese patirtas bylinėjimosi išlaidas. Pagrindiniai atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai:

28.1.       G. P. Skunde teigia, kad teismas, konstatuodamas, jog A. P. kaip mokėjimo instrumentu naudojosi G. P. banko sąskaita ir jog toje sąskaitoje realiai buvo A. P. lėšos, peržengė bylos nagrinėjimo ribas, tačiau, kaip matyti iš nurodytos teismų praktikos, teismas sprendime bylos nagrinėjimo ribų neperžengė ir pagrįstai analizavo piniginių lėšų kilmę.

28.2.       Faktą, kad G. P. banko sąskaita Nr. (duomenys neskelbtini) kaip savo finansiniu instrumentu faktiškai naudojosi A. P. ir kad šioje sąskaitoje iš tikrųjų A. P. laikė savo pinigus (o ne buvo šios lėšos G. P.), patvirtina šios aplinkybės:

-       A. P. šioje byloje yra taikytas piniginių lėšų areštas, todėl jis laisvai negalėjo disponuoti piniginėmis lėšomis. Dėl šios priežasties atsakovas nesąžiningai naudojosi savo motinos A. P., kuriai yra 87 metai, banko sąskaita;

-       A. P. slėpė savo pajamas, siekdamas jas įvairiais būdais mažinti, kad iš jo nebūtų priteistas didesnis (vaikams reikalingo dydžio) išlaikymas ir išlaikymo įsiskolinimas;

-       Iš G. P. atsiskaitomosios sąskaitos turinio matyti: atsiskaitoma už A. P. su įvairiais verslo subjektais ir kitais asmenimis; imami grynieji pinigai, adresu: (duomenys neskelbtini), nors G. P. gyvena adresu: (duomenys neskelbtini); mokama už A. P. vaikų išlaikymą; į sąskaitą įvairios verslo įmonės perveda pinigines lėšas, nurodydamos, kad mokama A. P.; pervedamas A. P. darbo užmokestis ir kt. Be to, G. P. sąskaitoje disponuojama ypač didelėmis piniginėmis sumomis, kurių G. P., būdama pensininkė, objektyviai negali turėti; 

-       A. P. į G. P. atsiskaitomąją sąskaitą iš savo kitos „Monese“ atsiskaitomosios sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini) nuolat pervedinėjo lėšas, t. y. per 2020 m. – 2022 m. laikotarpį iš viso pervedė net 22 100 Eur sumą;

-       G. P. bankinių mokėjimų nurodymuose visur nurodė, jog ji moka konkrečiai už A. P., o N. G. niekada nėra prašiusi ar sutikusi, kad G. P. už ją ką nors mokėtų. Nors G. P. įvardytas sumas prašo priteisti solidariai iš N. G. ir A. P., tačiau solidarioji skolininkų prievolė nepreziumuojama.

-       G. P. prašoma priteisti iš N. G. sumokėta 54 Eur suma BĮ „Palangos miesto rinkliavų centrui“ už komunalinių atliekų tvarkymą už 2022 metus, adresu (duomenys neskelbtini), nepriteistina ir dėl to, kad N. G. nuo 2016 m. birželio mėnesio gyvena Ispanijoje, tad šios išlaidos yra A. P. asmeninės, kurios patirtos dėl jo faktinio gyvenimo gyvenamajame name.

-       G. P. prašoma priteisti iš N. G. sumokėta 60 Eur suma įmonei „(duomenys neskelbtini)“ pagal 2022 m. liepos 9 d. sąskaitą už techninės dokumentacijos parengimą elektros įvadui įrengti garaže, adresu (duomenys neskelbtini), nepriteistina, nes iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ sąskaitos matyti, jog šios paslaugos užsakovas A. P., N. G. neužsakė.

29.       Atsakovas pateikė atsiliepimą į ieškovės N. G. apeliacinį skundą. Pagrindiniai atsakovo atsiliepimo į ieškovės apeliacinį skundą argumentai:

29.1.       Ieškovės apeliacinio skundo teiginiai, esą teismas nustatydamas šalių vaikams priteistino išlaikymo įsiskolinimo dydį turėjo vadovautis sprendimo priėmimo dieną esančia ekonomine situacija bei MMA, yra nepagrįsti. Nustatydamas teisiškai reikšmingus faktus teismas turėjo remtis 2016 metais ir vėliau egzistavusiomis faktinėmis aplinkybėmis.

29.2.       Pati ieškovė patvirtino, kad kainos Ispanijoje yra mažesnės nei Lietuvoje, tai savaime patvirtina, kad ieškovės apeliaciniu skundu prašomas priteisti išlaikymo dydis yra nepagrįstas. Atsakovas mano, kad apeliaciniame skunde nepagrįstai vadovaujamasi Ispanijos MMA (minimalios mėnesinės algos) dydžiu, kuris akivaizdžiai pateikiamas su mokesčiais (brutto).

29.3.       Teismas pagrįstai nurodė, kad būtent ieškovė, vienašališkai nusprendusi su vaikais išvykti į Ispaniją, turi prisiimti dėl to padidėjusias išlaidas, tenkinant šalių vaikų poreikius. Ispanijos centrinės institucijos sprendimas neturi bylai jokios prejudicinės reikšmės. Byloje nėra jokių duomenų, kad ieškovė su vaikais į Ispaniją išvyko su atsakovo sutikimu.

29.4.       Ieškovė viso proceso metu atsakovo esą gerą turtinę padėtį įrodinėjo suklastota UAB „(duomenys neskelbtini)“ 2015 m. gegužės 19 d. pažyma apie esą atsakovo 2014 metais gaunamas 7 000 Eur per mėnesį dydžio pajamas, be to, apeliaciniame skunde neteisingai nurodomos atsakovo bankinių sąskaitų apyvartų sumos. Pažymima, kad iš kitų šaltinių į atsakovo SEB banko sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini) gautos pajamos sudarė 4 710 Eur. Analizuojant sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini) išrašą, matyti, kad bendra atsakovo įplaukų suma 2017 metais minėtoje sąskaitoje sudarė 19 383 Eur, kurią iš esmės sudarė atsakovo gaunamas darbo užmokestis. Analogiška situacija susidarė vertinant ir 2018 m. ir vėlesnius banko sąskaitų išrašus.

29.5.       Ieškovė siekia perkelti atsakovui didesnę vaikų išlaikymo naštą, motyvuodama savo neveikimu – ieškovė akivaizdžiai nedėjo ir nededa jokių protingų ir sąžiningų pastangų susirasti geriau apmokamą darbą. Tokia susidariusi situacija negali atleisti ieškovės nuo vaikų išlaikymo pareigos.

29.6.       Atsakovas nurodo, kad vaikams priteistino išlaikymo įsiskolinimas galėtų būti skaičiuojamas tik nuo 2016 m. rugpjūčio l d., nes, kaip nurodė ieškovė, apklausiama teismo posėdžio metu, santykiai su atsakovu nutrūko tik 2017 m. Ieškovė nepagrįstai išlaikymo įsiskolinimo prašo priteisti nuo 2016 m. birželio mėn., t. y. už laikotarpį, kai šalys dar gyveno santuokoje ir vedė bendrą ūkį

29.7.       Ieškovė nepagrįstai teigia, esą atsakovas 2016 m. liepos 7 d. ir 2016 m. rugpjūčio 10 d. į jos banko sąskaitą pervedė pinigus, dengdamas kreditą bankui. Ieškovė nepagrindė, kad minėtos lėšos buvo panaudotos grąžinant paskolą bankui, be to, dengdamas kreditą bankui atsakovas pavedimų paskirtyje atitinkamai tai ir nurodydavo. 2017 metais mokėjimai už kreditą ir palūkanas nesiekė 400 Eur sumos, be to, lėšas kreditui padengti atsakovas būtų pervedęs į specialią banko sąskaitą.

29.8.       Ieškovė ginčija pirmosios instancijos teismo sprendimo dalį, kuria teismas į bendrą dalytino turto balansą įtraukė ieškovės pasisavintas lėšas – 58 000 Eur, tačiau ieškovė nepagrindė, šias lėšas ji būtų panaudojusi šeimos interesams. Pervestas pinigines lėšas ieškovė kas mėnesį persivedinėjo po 5 000 Eur į kitas jai priklausančias banko sąskaitas. Ieškovė nurodė, esą piniginės lėšos panaudotos buto Ispanijoje renovacijai, baldų pirkimui ir pritaikymui šeimos gyvenimui, tačiau jokių savo teiginius patvirtinančių dokumentų ieškovė bylai nepateikė.

29.9.       Atsakovas nesutinka su apeliacinio skundo argumentais, esą atsakovas nereiškė reikalavimo dėl 91 306 Eur kompensacijos priteisimo. Atsakovas byloje reiškė reikalavimą dėl nurodytų piniginių sumų įtraukimo į dalytino santuokinio turto balansą. Taipogi atsakovas prašė priteisti atsakovui iš ieškovės 1/2 dalį ieškovės pasisavintos pinigų sumos, o tai atitinka kompensacijos sampratą. Teismas, iš dalies tenkindamas nurodytą atsakovo reikalavimą, į dalytino turto balansą įtraukė 58 000 Eur ieškovės pasisavintas iš I. N. gautas pinigų sumas. Atsakovas mano, kad pirmosios instancijos teismas į šalių dalytino turto masę turėjo įtraukti visą ieškovės pasisavintą 91 306 Eur sumą.

29.10.       Ieškovės teiginiai, esą UAB „(duomenys neskelbtini)“ atsakovui pervesta pinigų suma nebuvo panaudota butui Ispanijoje įsigyti, yra deklaratyvūs. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo, jog UAB „(duomenys neskelbtini)“ paskolintos lėšos buvo panaudotos butui Ispanijoje įsigyti. Iš byloje esančios buto Ispanijoje pirkimo–pardavimo sutarties matyti, kad šalys 2015 m. birželio 4 d. sudarė notarinę nekilnojamojo turto pirkimo–pardavimo sutartį, kuria už (duomenys neskelbtini) 000 Eur bendrosios jungtinės nuosavybės teise įsigijo butą Ispanijoje (5 000 Eur šalys pardavėjui sumokėjo grynaisiais, likusią sumą sumokėjo pavedimu į pardavėjo banko sąskaitą iš tos pačios atsakovo banko sąskaitos, į kurią UAB „(duomenys neskelbtini)“ pervedė 40 000 Eur paskolą.

29.11.       Atsakovas pažymi, kad ieškovei su vaikais palikus bendrus jų namus ir išvykus gyventi į užsienį atsakovas vienas vykdė turto išlaikymo prievoles, rūpinosi turtu, mokėjo mokesčius, vykdė kitas su nekilnojamuoju turtu susijusias prievoles. Todėl ieškovė privalo kompensuoti 1/2 dalį atsakovo šalims bendrąja jungtinės nuosavybės teise priklausančio turto išlaikymo išlaidų. Atsakovas yra sumokėjęs daugiau nei 12 246, 17 Eur šalių bendro turto išlaikymo, todėl atsakovui iš ieškovės turėjo būti priteista 6 123,08 Eur kompensacija.

29.12.       Atsakovas nurodo, kad ieškovės teiginiai, esą sūnus nenorėjo skristi į Lietuvą ir esą ieškovė bijojo atsakovo susidorojimo, yra akivaizdžiai nepagrįsti ir nepateisina teismo įpareigojimų nevykdymo, todėl teismas baudą ieškovei taikė visiškai pagrįstai.

29.13.       Atsakovas pabrėžia, kad jis byloje pateikė visus banko sąskaitos išrašus, taigi teismo įpareigojimus, priešingai nei ieškovė, vykdė sąžiningai.

30.       Ieškovė N. G. pateikė atsiliepimą į atsakovo A. P. apeliacinį skundą. Pagrindiniai atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai:

30.1.       A. P. apeliaciniame skunde ir atsiliepime į ieškovės apeliacinį skundą nurodo klaidingus motyvus: iš tiesų N. G. nėra sakiusi, kad sūnus nekalba lietuviškai; apeliantas klaidingai teigia, kad iš V. G. gauta 115 848 Eur paskola panaudotos bendrovės „(duomenys neskelbtini)“ veikloje apyvartinėms lėšoms, kuri sugrąžinta 2015 m. gegužės 29 d. mokėjimo pavedimu, pervedant apeliantui 115 848 Eur paskolą ir 26 063 Eur palūkanų; atsakovas klaidingai teigia, kad byloje nėra ginčo, jog V. G. paskolas suteikė ir kad šios lėšos panaudotos A. P. įmonėje „(duomenys neskelbtini)“; klaidingai teigiama, kad ieškovė atsakovo turtinę padėtį įrodinėjo tik 2015 m. gegužės 19 d. pažyma (ataskaita), kuri yra suklastota; ieškovas išgalvojo, kad apeliantė teigė, jog ji 58 000 Eur sumą išgrynino ir perdavė apeliantui A. P.; atsakovas klaidingai nurodo, kad tuo metu, kai ieškovė išvyko gyventi į Ispaniją, buto renovacija jau buvo baigta; A. P., įrodinėdamas 40 000 Eur paskolos panaudojimą butui Ispanijoje įsigyti, nurodė tikrovės neatitinkantį teiginį, jog neva 157 000 Eur pavedimu buvo pervesta buto Ispanijoje pardavėjui.

30.2.       Dėl atsakovo nurodomo santuokos nutraukimo teisinių pasekmių momento. Akcentuojama, kad, apeliantei su vaikais išvykus gyventi į Ispanijos Karalystę, bylos šalys nuo 2016 m. birželio 1 d. pradėjo gyventi ir vesti ūkius atskirai, nuo tada santuoka faktiškai iširo. Apeliantas, nesutikdamas su teismo išvada, kad bylos šalių santuokos nutraukimas turtinėms teisėms teisines pasekmes sukėlė nuo 2016 m. birželio 1 d., teismo padarytų išvadų skunde nepaneigė.

30.3.       Teismas sprendime teisingai nusprendė, kad gyvenamasis namas, adresu: (duomenys neskelbtini), turi būti natūra priteistas apeliantui, nes pirmenybė turi būti teikiama turto natūra atidalijimui, nepaliekant buvusių sutuoktinių bendraturčiais. Nepagrįsti apelianto teiginiai, kad jis gyvena adresu (duomenys neskelbtini), o ne (duomenys neskelbtini). Apelianto pateiktos gyvenamojo namo komunalinės ir kitos išlaidos kaip tik patvirtina, kad jis gyvena name. 2023 m. balandžio 13 d. nekilnojamojo turto ekspertizės aktas patvirtina, kad bute yra įrengta treniruoklių salė ar treniruoklių sandėlis, t. y. butas nėra pritaikytas gyventi, o gyvenamasis namas yra įrengtas, jame yra virtuvė, baldai, buitinė ir kita technika, kiti gyvenimui reikalingi daiktai.

30.4.       Dėl žemės sklypų, adresu (duomenys neskelbtini), padalijimo tarp buvusių sutuoktinių. Apeliantas nesutinka, kad žemės sklypai, esantys adresu: (duomenys neskelbtini), yra šalių bendroji jungtinė nuosavybė. Ieškovė pažymi, kad teisiškai reikšmingos aplinkybės, leidžiančios ginčo žemės sklypus priskirti prie santuokinio turto, yra tai, kad žemės sklypų įgijimo pagrindas susiformavo dar 2011 metais pagal 2011 m. lapkričio 24 d. paskolos sutartį, kuria buvo paskolintos sutuoktinių santuokinės piniginės lėšos, kai bylos šalys gyveno santuokoje ir vedė bendrą ūkį, o žemės sklypai, vykdant išieškojimą, įgyti greitai po santuokos bylos iškėlimo ir jai dar nepasibaigus, todėl akivaizdu, kad ginčo žemės sklypai – santuokinis turtas.

30.5.       Dėl 33 306,30 Eur piniginių lėšų už buto pardavimą panaudojimo šeimos poreikiams. Apeliantas skunde nenurodo absoliučiai jokių duomenų, kurie liudytų, kad lėšos buvo panaudotos ne šeimos poreikiams. Apeliantas tik nesąžiningai ir deklaratyviai teigia, jog šias lėšas neva pasisavino apeliantė.

30.6.       Dėl A. P. nurodomų motyvų apie turto išlaikymo išlaidų jam priteisimą, ieškovė pažymi, kad N. G. gyvenamajame name negyveno (nes buvo išvykusi gyventi į Ispaniją) ir todėl negali būti atsakinga už A. P. paties faktiškai išnaudotas savo poreikiams gyvenimo tame name paslaugas. Išlaidos (gyv. namo šildymas, šiukšlių išvežimas ir pan.) yra susijusios išimtinai su A. P. asmeninių, o ne bendraturčių, poreikių patenkinimu, todėl iš kito bendraturčio jos negali būti priteisiamos, jeigu bendraturtis atitinkamomis paslaugomis nesinaudojo.

30.7.       Dėl A. P. nurodomų motyvų apie N. G. bylinėjimosi išlaidų iš jo priteisimą Šiaulių apygardos teismo civilinėje byloje ir jų apeliantui atlyginimo. Ieškovė nurodo, kad teismas sprendimu pagrįstai šių išlaidų apeliantui nepriteisė, nes ieškovės bylinėjimosi išlaidų susidarymą sąlygojo tik paties apelianto sąmoningi veiksmai – apeliantės į bylos nagrinėjimą įtraukimas, toje byloje apelianto nepagrįstas nepripažinimas ieškovės BUAB „(duomenys neskelbtini)“ reikalavimo, tai tik didino bylinėjimosi išlaidas, o galiausiai vis tiek apeliantas skolą pripažino. Be to, bylinėjimosi išlaidų atlyginimo klausimas privalo būti išspręstas (ir buvo išspręstas įsiteisėjusia nutartimi) toje konkrečioje byloje, o ne šioje byloje.

30.8.       A. P. nepagrįstai teigia egzistuojant N. G. ir A. P. solidarią pareigą sugrąžinti V. G. paskolas su palūkanomis. Ieškovės teigia, kad A. P. dvi paimtos paskolos iš V. G. nebuvo panaudotos šeimos poreikiams tenkinti, o apie tokių neva paskolų egzistavimą apeliantas net keletą metų, t. y. nuo 2017 metais bylos inicijavimo, neužsiminė. Byloje apeliantas apie tai pateikė duomenis tik tada, kai prieš tai apelianto nesąžiningas būdas prisiteisti sau visą santuokinį turtą dėl neva 181 911 Eur paskolos gavimo iš Didžiosios Britanijos įmonės „(duomenys neskelbtini)“ ir neva šios paskolos panaudojimo šeimos poreikiams, kurią siūlėsi apeliantas padengti asmeniškai, tačiau už tai prašė jam priteisti iš esmės visą santuokinį turtą, žlugo, teismams 2020 metais pripažinus sandorį niekiniu. Be to, apeliantės vertinimu, V. G. 2010 m. apskritai finansiškai buvo nepajėgus suteikti net 700 000 Lt / 202 734 Eur dydžio paskolą, o A. P. versijos dėl paskolų panaudojimo šeimos poreikiams nuolat kito, viena kitai prieštaravo, atsakovas įrodymų apie paskolų panaudojimą šeimos poreikiams tenkinti nepateikė.

30.9.       A. P. nustatyta bendravimo tvarka su nepilnamečiu sūnumi G. P. yra tinkama, tenkinanti geriausius vaiko interesus ir šiuo metu esančią faktinę situaciją, kai apeliantas savo asmeniniu sprendimu jau daug metų su vaiku absoliučiai nebendrauja jokiomis formomis, tačiau nesąžiningai dėl to kaltina ir apkalba apeliantę. Pažymima, kad vaikas jau nebemažas (sukaks 14 metų), jis tėvo dėl atsakovo nebendravimo su sūnumi nepažįsta, vaikui tėvo netrūksta ir vaikas yra aiškiai pasakęs, kad su juo bendrauti nenori, todėl bet koks bendravimas privalo būti derinamas ir su pačiu vaiku, atsižvelgiant į jo nuomonę.

30.10.       Dėl A. P. nurodomų motyvų dėl išlaikymo dydžio G. priteisimo ir išlaikymo įsiskolinimų už vaikų G. ir M. išlaikymą priteisimo apeliantė pažymi, kad dėl šios dalies apeliacinį skundą yra pateikusi ir apeliantė, nes su teismo sprendimu dėl šios dalies nesutinka. MMA dydis vaikų išlaikymo prievolėje tėra tik minimalius poreikius galintis užtikrinti dydis, kuris pagal teismų praktikos išaiškinimus neturi būti taikomas, sprendžiant klausimą dėl išlaikymo dydžio nustatymo, nes vaiko išlaikymas privalo būti visapusiškas; juolab negali būti orientaciniu kriterijumi Lietuvos MMA dydis, o tokiu atveju bent jau turėtų būti orientaciniu kriterijumi Ispanijos MMA dydis, nes faktiškai vaikas gyvena ir išlaidos patiriamos Ispanijoje. Apelianto finansinė būklė yra puiki ir jis gali teikti visapusišką ir netgi didesnį išlaikymą negu vaikams yra reikalingas, tačiau apeliantas savo turtinę padėtį slepia; tuo tarpu apeliantės finansinė būklė nėra gera, o jai tenka ir didžiausias rūpestis rūpintis vaiko auginimu, kasdieniniais rūpesčiais bei vaiko išleidimu į savarankišką gyvenimą, nuo to apeliantas visiškai nusišalinęs. Be to, apeliantė į Ispaniją išvyko gyventi su apelianto sutikimu ir žinia.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a :

Ieškovės ir atsakovo apeliaciniai skundai tenkintini iš dalies, trečiojo asmens apeliacinis skundas netenkintinas.

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, argumentai ir motyvai

31.       Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei patikrinimas, ar nėra absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų (Civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Todėl apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą dėl apskųstos dalies ir analizuoja tik apeliaciniame skunde nurodytus argumentus. Apeliacinės instancijos teismas ex officio patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių ginčijamo sprendimo negaliojimo pagrindų.

32.       Remiantis CPK 321 straipsnio 1 dalimi ir 322 straipsniu, apeliacinis skundas nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka, tačiau bylą nagrinėjančiam teismui pripažinus, kad tai yra būtina, apeliacinis skundas nagrinėjamas žodinio proceso tvarka. Dalyvaujantys byloje asmenys gali pateikti motyvuotą prašymą nagrinėti bylą žodinio proceso tvarka, tačiau šis prašymas teismui nėra privalomas.

33.       Apeliacijos objektą sudaro pirmosios instancijos teismo sprendimo, kuriuo iš dalies patenkintas ieškovės ieškinys ir atsakovo priešieškinis dėl bendravimo su nepilnamečiu vaiku tvarkos nustatymo, išlaikymo nepilnamečiam vaikui ir išlaikymo įsiskolinimo priteisimo, santuokoje įgyto turto ir prievolių padalijimo ir netenkinti trečiųjų asmenų savarankiški reikalavimai dėl prievolių pripažinimo solidariomis prievolėmis ir skolos priteisimo, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.

Dėl išlaikymo nepilnamečiam vaikui išlaikymo priteisimo

34.       Vaiko išlaikymas – konstitucinė tėvų pareiga (Lietuvos Respublikos Konstitucijos 38 straipsnio 6 dalis). Tėvų pareiga išlaikyti nepilnamečius vaikus yra įtvirtinta ir Jungtinių Tautų vaiko teisių konvencijoje. Konvencijos 27 straipsnyje pripažįstama kiekvieno vaiko teisė turėti tokias gyvenimo sąlygas, kokių reikia jo fiziniam, protiniam, dvasiniam, socialiniam vystymuisi.

35.       Sprendžiant ginčus dėl vaikų išlaikymo būtina užtikrinti, kad vaikas turėtų materialines sąlygas fiziškai ir socialiai vystytis, ugdyti ir tobulinti savo įgimtus gebėjimus. Už šių teisių įgyvendinimą yra atsakingi vaiko tėvai. Dėl vaikams teikiamo išlaikymo formos ir dydžio tėvai gali susitarti (CK 3.192 straipsnio 1 dalis) ir jį teikti gera valia. Tokiu atveju išlaikymo tvarka ir forma nustatoma bendru tėvų susitarimu. Nesant tėvų susitarimo dėl vaiko išlaikymo, jį pagal byloje surinktus duomenis nustato teismas sprendimu (CK 3.59 straipsnis, 3.76 straipsnio 1 dalis, 3.194, 3.194, 3.196 straipsniai).

36.       Įstatymas nereglamentuoja, kokio dydžio išlaikymą turi teikti kiekvienas iš tėvų, todėl, sprendžiant dėl priteistino išlaikymo dydžio, turi būti vadovaujamasi CK 3.192 straipsnio 2 dalyje įtvirtintais kriterijais: išlaikymo dydis turi būti proporcingas vaiko poreikiams ir tėvų turtinei padėčiai bei užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas. Be to, CK 3.192 straipsnio 3 dalyje įtvirtinta nuostata, kad materialinį išlaikymą savo nepilnamečiams vaikams privalo teikti abu tėvai proporcingai savo turtinei padėčiai. Vaiko poreikių ir tėvų turtinės padėties kriterijai įstatyme nedetalizuoti, tačiau nuosekliai išplėtoti kasacinio teismo praktikoje.

37.       Pagrindas apskaičiuoti vaikui reikalingą išlaikymą yra jo poreikiai. Dėl vaiko poreikių kriterijaus kasacinis teismas ne vienoje byloje yra nurodęs, kad turi būti patenkinti vaiko poreikiai maistui, aprangai, būstui, sveikatai, mokslui, poilsiui, laisvalaikiui, kultūriniam ir kitokiam ugdymui. Vaikui, atsižvelgiant į jo gebėjimus ir norus, taip pat turi būti sudarytos materialinės sąlygos dalyvauti įvairiuose papildomuose užsiėmimuose, sporto, kultūros renginiuose, lankyti teatrus, koncertus, vaikų atostogų stovyklas, įgyti vaikui reikiamų priemonių jo gabumams lavinti, taip pat žaidimams ir panašiai. Sprendžiant dėl vaiko išlaikymo dydžio konkrečiu atveju reikia atsižvelgti į protingus vaiko poreikius, kuriuos lemia jo gabumai, polinkiai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. lapkričio 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-495/2009; 2013 m. vasario 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-37/2013. Teismų praktika. 2013, Nr. 39; 2016 m. birželio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-330-378/2016, 13 punktas).

38.       Kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, kad orientaciniu kriterijumi, priteisiant vaikui išlaikymą būtiniesiems poreikiams patenkinti, pripažintinas minimaliosios mėnesinės algos dydžio išlaikymas, tačiau šis kriterijus yra tik orientacinis ir taikytinas atsižvelgiant į konkrečias bylos aplinkybes (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. vasario 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-71/2010). Kasacinis teismas taip pat yra pažymėjęs, kad tai, jog vaikams, gyvenantiems Lietuvoje, išlaikymo dydis paprastai nustatomas pagal minimalų darbo užmokestį, nėra suformuota ir sektina praktika, nes išlaikymo dydis nustatomas kiekvienu atveju individualiai. Minimalus darbo užmokestis paprastai gali tenkinti tik minimalius, būtinuosius žmogaus poreikius, o, kaip pažymėta pirmiau, vaiko visapusiškam vystymuisi užtikrinti turėtų būti tenkinami ne tik jo būtinieji poreikiai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. vasario 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-16-706/2016, 32 punktas).

39.       Nagrinėjamu ieškovė patikslintame ieškinyje nurodė, kad vieno vaiko poreikiams patenkinti reikia skirti bent 864,93 Eur per mėnesį sumą ir prašė iš priteisti iš atsakovo A. P. išlaikymą nepilnamečiam vaikui G. P. periodinėmis išmokomis kas mėnesį po 700 Eur sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos (t. y. 2017 m. vasario 1 d.) iki vaiko pilnametystės. Kaip matyti iš skundžiamo sprendimo motyvų, pirmosios instancijos teismui kilo abejonių dėl ieškovės nurodomų tam tikrų išlaidų dydžių (išlaidos rūbams, avalynei, higienos prekėms, būreliams, žaislams, mokestis ugdymo įstaigoms, kurui, baldams,), tačiau teismas, priteisdamas išlaikymą, iš esmės pripažino, kad ieškovės įvardyti vaiko poreikiai iš esmės yra pagrįsti. Nepaisant to, teismas, nustatęs, kad atsakovės prašoma išlaikymo suma yra pagrįsta, nusprendė, kad vaikui reikalingų lėšų suma, užtikrinanti ne tik būtinuosius vaiko poreikius, bet visapusišką aprūpinimą, geras materialines sąlygas fiziškai ir socialiai vystytis, realizuoti ir tenkinti visus vaiko poreikius bei gebėjimus, yra 600-700 Eur.

40.       Ieškovė apeliaciniame skunde nurodo, kad lieka neaišku, kodėl teismas, pripažindamas, kad ieškovės nurodoma vaiko išlaikymui reikalinga lėšų suma yra pagrįsta, sumažino ją iki 600-700 Eur per mėnesį. Apeliacinės instancijos teismas sutinka su ieškovės argumentais, kad iš pirmosios instancijos teismo motyvų nėra tiksliai nurodyta, kokią išlaikymo sumą teismas nustatė kaip būtiną išlaikymui, t. y. 600 ar 700 Eur per mėnesį, ir tik vertinant teismo išvadą, kad vaiko išlaikymui teismas priteisė iš atsakovo po 300 Eur/mėn., matyti, kad teismas bendrą išlaikymo sumą, kurią turi teikti abu tėvai, nustatė 600 Eur/mėn.

41.       Nesutikdama su teismo priteista suma vaiko išlaikymui, ieškovė akcentuoja, kad jos nurodytas vaikui reikalingas išlaikymo dydis (846,93 Eur) yra realus, pagrįstas ir yra mažesnis nei Ispanijos Karalystėje, kur vaikas gyvena, 2024 m. MMA dydis (1 323 Eur) (https://countryeconomy.com/national-minimum-wage/spain). Ieškovė nurodo, kad šio minimalaus nepilnamečiam vaikui reikalingo išlaikymo dydžio ji net neprivalėjo įrodinėti. Apeliacinės instancijos teismas sutinka su tokiais apeliantės argumentais.

42.       Pažymėtina, kad kasacinis teismas nurodė, jog bylose dėl vaiko išlaikymo nustatant vaiko poreikius tėvas (motina) neturėtų būti įpareigotas teikti detalius įrodymus (pavyzdžiui, pirkinių čekius), pagrindžiančius ne didesnes nei minimalioji mėnesinė alga išlaidas vaikui. Tačiau tėvas (motina), įrodinėjantis didesnių ar mažesnių nei minimalioji mėnesinė alga išlaidų reikalaujančius vaiko poreikius, turi pareigą tai pagrįsti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. spalio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-273-969/2020, 22 punktas).

43.       Apeliacinės instancijos teismas atkreipia dėmesį į tai, ką teisingai pastebėjo ir pirmosios instancijos teismas, kad atsakovas iš esmės ieškovės nurodytų vaiko poreikių neginčijo, tik nurodė, kad ieškovė jokių duomenų, pagrindžiančių, kad vaikui reikia 864 Eur išlaikymui per mėnesį, nepateikė.

44.       Teisėjų kolegija, atsižvelgusi į tai, kad nagrinėjamu atveju ieškovė nurodo nepilnamečiam vaikui reikalingą išlaikymo dydį mažesnį nei minimali mėnesinė alga tiek Lietuvos Respublikoje (Lietuvoje 2024 metais MMA iki mokesčių buvo 924 Eur, po mokesčių – 708,40 Eur), tiek Ispanijos Karalystėje (ieškovės pateiktais duomenimis, Ispanijos Karalystėje 2020 m. MMA buvo 1 108 Eur, 2023 metais – 1 167 Eur, o šiuo metu, t. y. 2024 metais – 1 323 Eur) (https://countryeconomy.com/national-minimum-wage/spain), vadovaudamasi minėta kasacinio teismo praktika, konstatuoja, kad ieškovė neturi pareigos įrodinėti tokio dydžio vaiko poreikių, todėl ieškovės nurodyta G. P. reikalinga būtinųjų išlaidų suma per mėnesį – 864,93 Eur laikytina (vertinama) realia ir protinga. Nepaisant to, kaip matyti iš bylos duomenų, ieškovė su 2020 m. spalio 19 d. patikslintu ieškiniu papildomai pateikė lenteles su jas pagrindžiančiais dokumentais (kvitais, sąskaitomis, pavedimo kopijomis ir kt.), kurie pagrindžia nepilnamečio vaiko išlaikymui skiriamas lėšas. Apeliaciniame skunde ieškovė paaiškino, kad siekiant atspindėti kiek įmanoma tikslesnes išlaidas, buvo parinkti skirtingų metų laikų mėnesiai (žiemos, vasaros ir rudens). Pirmosios instancijos teismas teigė, kad pagal ieškovės pateiktus duomenis nėra galimybės identifikuoti, kad išlaidos skirtos būtent nepilnamečio vaiko poreikiams tenkinti, tačiau teisėjų kolegija su tokiais pirmosios instancijos teismo teiginiais nesutinka, pažymėdama, kad realiai net neįmanoma pateikti įrodymų, jog išlaidos maistui, rūbams, pramogoms, mokesčiams patenkina konkretaus asmens poreikius. Pažymėtina, kad apeliantės pateiktos išlaidų lentelės su paaiškinimais ir pačių išlaidų pobūdis suponuoja išvadą, kad šios išlaidos patirtos vaiko poreikiams patenkinti, o duomenų, kad šios išlaidos galėjo būti skirtos ne G. P., byloje nėra. Dar daugiau, 2023 m. balandžio 28 d. patikslintame ieškinyje ieškovė, detalizuodama nepilnamečiam vaikui būtiną 864,93 Eur išlaikymo sumą, pateikė išsamią išlaidų lentelę, iš kurios matyti būtinos išlaidos maistui, vitaminams, vaistams, aprangai, higienos prekėms, kirpyklai, kanceliarinėms prekėms, knygoms, skalbimo priemonėms, mokesčiams ugdymo įstaigoms, būreliams, mokesčiams komunalinėms paslaugoms, vaiko odontologiniam gydymui ir priežiūrai bei kt. Be to, siekdama pagrįsti vaiko išlaikymui būtinų lėšų sumą, apeliantė pirmosios instancijos teismo posėdyje, vykusiame 2023 m. gegužės 3 d., papildomai paaiškino ir detalizavo vaiko poreikius.

45.       Esant šioms aplinkybėms, apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismo sprendimo dalis dėl bylos šalių sūnui G. P. nustatytos bendros 600 Eur/mėn. sumos, reikalingos vaiko išlaikymui yra nepagrįsta, todėl turėtų būti pakeista, nustatant, kad G. P. per mėnesį reikalinga išlaikymo suma – 864,93 Eur, kuri turėtų būti teikiama abiejų tėvų.

46.       Pirmosios instancijos teismas, spręsdamas klausimą dėl vaikui G. P. išlaikymo prievolės proporcingų dalių paskirstymo tarp tėvų, nurodė, kad šalių nepilnametis vaikas G. P. į Ispanijos Karalystę buvo išvežtas ieškovės iniciatyva, todėl ji turi prisiimti dėl nurodytos priežasties atitinkama dalimi padidėjusias išlaidas, tenkinant šalių vaiko poreikius. Pažymėjo, kad tai nurodė ir Klaipėdos apygardos teismas 2017 m. birželio 1 d. nutartyje, nagrinėdamas atsakovo atskirąjį skundą dėl Palangos miesto apylinkės teismo nutarties, kuria buvo priteistas vaikui laikinas išlaikymas.

47.       Ieškovė apeliaciniame skunde akcentuoja, kad sprendimas vaikams su jų motina, t. y. ieškove, išvykti gyventi į Ispanijos Karalystę buvo priimtas abiejų tėvų sutikimu. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs byloje pateiktus įrodymus, turi pagrindą sutikti su tokiais apeliantės teiginiais. Kaip matyti iš Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos 2017 m. liepos 28 d. rašto dėl nepilnamečių M. P. ir G. P. situacijos, Ispanijos Karalystės centrinė institucija nusprendė, kad pagal esamą faktinę situaciją negalima daryti išvados, jog vaikai į Ispaniją gyventi buvo išvežti be jų tėvo žinios, t. y. nusprendė, kad atsakovas davė sutikimą, todėl Ispanijos centrinė institucija nurodė, jog bylą dėl vaikų grąžinimo į Lietuvą baigė nagrinėti. Apeliacinės instancijos teismas atkreipia dėmesį į tai, kad pirmosios instancijos teismas, teigdamas, kad ieškovė neįrodė, kad ji su vaikais gyventi į Ispaniją išvyko bendru sutarimu, minėto Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos 2017 m. liepos 28 d. rašto net nevertino. Sutiktina ir su ieškovės apeliacinio skundo argumentais, kad aplinkybę, kad sprendimas ieškovei su vaikais išvykti gyventi į Ispaniją buvo priimtas abiejų tėvų bendru sutarimu, patvirtina ir į bylą pateiktos 2016 m. rugpjūčio 26 d. susirašinėjimo telefonu žinutės, iš kurių matyti, jog abu tėvai sprendė klausimą dėl vaikams gyvenant Ispanijoje tinkamų ugdymo įstaigų (mokyklų). Ieškovė pagrįstai akcentavo, kad tuo atveju, jeigu į kitą šalį išvykstama tik atostogauti, o ne nuolat gyventi, tai vaikams mokyklų nėra ieškoma. Be to, teisėjų kolegijos vertinimu, svarbu pažymėti tai, kad pirmosios instancijos teismo motyvas, kad Klaipėdos apygardos teismas 2017 m. birželio 1 d. nutartyje, nagrinėdamas atsakovo atskirąjį skundą dėl Palangos miesto apylinkės teismo 2017 m. vasario 17 d. nutarties, kuria buvo priteistas vaikui laikinas išlaikymas, nurodė, jog ieškovė savo iniciatyva išsivežė šalių nepilnamečius vaikus gyventi į Ispaniją ir todėl ji turi prisiimti padidėjusias vaikų poreikių tenkinimo išlaidas, yra nepagrįstas. Pažymėtina, kad laikinosiomis apsaugos priemonėmis nesprendžiamas tarp šalių kilęs ginčas iš esmės ir šioje stadijoje nenagrinėjami iš esmės bylos duomenys. Taigi, Klaipėdos apygardos teismo 2017 m. birželio 1 d. nutartyje atliktas vertinimas nagrinėjamoje byloje sprendžiant ginčą iš esmės negali būti priimamas kaip konstatuotas faktas. Spręsdamas laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimą teismas neatlieka įrodymų vertinimo, nevertina ir ieškinio ar kito procesinio dokumento reikalavimų pagrįstumo, nepasisako dėl ginčo esmės, teismas tik sprendžia dėl laikinųjų priemonių reikalingumo konkrečiu atveju. Taigi, pirmosios instancijos teismas nepagrįstai vadovavosi Klaipėdos apygardos teismo 2017 m. birželio 1 d. nutartyje, kurioje buvo sprendžiamas klausimas dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, nurodytu situacijos vertinimu. Esant šioms aplinkybėms, daroma išvada, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai konstatavo, kad apeliantė į Ispanijos Karalystę gyventi išvyko savo asmeniniu sprendimu ir iniciatyva ir kad tam nepritarė atsakovas.

48.       Pirmosios instancijos teismas, vertindamas šalių turtinę padėtį, nurodė, kad atsakovo turtinė padėtis buvo ir yra labai gera, tačiau kartu nurodė, kad jis turi nemažų finansinių įsipareigojimų; konstatavo, kad atsakovo gaunamas darbo užmokestis yra apie 1 200 Eur, taip pat pažymėjo, kad atsakovas į sąskaitas gauna piniginių lėšų iš įvairių šaltinių. Teismas, spręsdamas apie apeliantės turtinę padėtį, nurodė, kad jos turtinė padėtis taip pat pakankamai gera. 2023 m. jos darbo užmokestis iki mokesčių buvo 800 Eur, o nuo 2023 m. spalio 1 d. jos darbo užmokestis iki mokesčių sumažėjo iki 400 Eur. Pažymėjo, kad nėra duomenų, kodėl apeliantė negali dirbti ir kad darbo užmokestis sumažėjo dėl objektyvių priežasčių.

49.       Apeliaciniame skunde ieškovė, nesutikdama su tokiomis teismo išvadomis, akcentuoja, kad nepilnametis vaikas gyvena su ja ir jai tenka didesnė rūpesčių našta, be to, atsakovo finansinė padėtis yra daug geresnė nei ieškovės, atsakovas savo pajamas slepia, todėl jis privalo kur kas didesne dalimi tenkinti vaiko poreikius. Tuo tarpu atsakovas atsiliepime į ieškovės apeliacinį skundą nurodo, kad ieškovė viso proceso metu atsakovo esą gerą finansinę padėtį įrodinėja suklastota UAB „(duomenys neskelbtini)“ 2015 m. gegužės 19 d. pažyma, taip pat neteisingai nurodo atsakovo bankinių sąskaitų apyvartų sumas. Atsakovas apeliaciniame skunde nurodo, kad jis nepilnamečiam vaikui gali teikti tik 270 Eur/mėn. išlaikymą, nes jo draudžiamosios pajamos siekia 1 176,26 Eur, iš kurių atsakovas dengia 380 Eur mėnesinę būsto kredito įmoką bankui, 200-300 Eur per mėnesį išleidžia gyvenamojo būsto išlaikymo išlaidoms padengti, taigi atsakovui gyvenimui lieka (maistui ir kurui) tik apie 100-200 Eur, todėl, atsakovo nuomone, teismo priteistas išlaikymo dydis, atsižvelgiant į atsakovo pajamas, yra neprotingai didelis. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs byloje pateiktų įrodymų visumą, apeliacinių skundų ir atsiliepimų į apeliacinius skundus argumentus, turi pagrindą sutikti su ieškovės teiginiais ir atmeta kaip nepagrįstus atsakovo apeliacinio skundo argumentus, kad net teismo priteistas 300 Eur/mėn. nepilnamečio vaiko išlaikymo dydis yra neprotingai didelis. 

50.       Kasacinės instancijos teismas yra išaiškinęs, jog tėvų turtinė padėtis turi būti vertinama, atsižvelgiant į faktinių aplinkybių visumą: tėvų gaunamas pajamas, turimą turtą, investicijas, sveikatą, išlaikytinių skaičių ir kt. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. gegužės 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-303/2008; 2009 m. balandžio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-189/2009; 2009 m. gruodžio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-596/2009 ir kt.). Turtinei padėčiai įvertinti svarbu ir tai, kad vaikas lieka su vienu iš tėvų ir šiam neišvengiamai tenka didesnė aprūpinimo našta, nes tai susiję su nuolatiniu, kasdieniu materialiniu aprūpinimo užtikrinimu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. gegužės 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-243/2010). Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra nurodęs, kad tėvų turtinės padėties kriterijus yra reikšmingas, bet nelemiantis, sprendžiant dėl priteistino išlaikymo dydžio (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. vasario 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-16-706/2016, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. kovo 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-209/2013 ir kt.). Nors tėvų pareiga išlaikyti vaikus yra vienoda, tačiau tai nereiškia, kad kiekvienas iš jų turi teikti vienodo dydžio išlaikymą, pareigos teikti išlaikymą apimtis, be kita ko, priklauso ir nuo tėvų turtinės padėties: kuo ši padėtis geresnė už kito tėvo, tuo pastarasis įgyja prievolę didesne apimti teikti išlaikymą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. vasario 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-16-706/2016, 2013 m. spalio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-491/2013 ir kt.).

51.       Pirmosios instancijos teismas pagrįstai nustatė, kad 2017 m. atsakovas dirbo UAB „(duomenys neskelbtini)”, UAB „(duomenys neskelbtini)” nuo 2017 m. spalio 2 d. iki 2017 m. gruodžio 31 d. bei UAB „(duomenys neskelbtini)” iki 2017 m. rugsėjo 21 d.. Atsakovo 2017 m. gauto darbo užmokesčio dydis buvo apie 1 400 Eur/mėn., laikotarpiu nuo 2017 m. spalio 2 d. iki 2017 m. gruodžio 31 d. 96,36 Eur didesnis. 2018 m. atsakovas dirbo UAB „(duomenys neskelbtini)” ir du mėnesius UAB „(duomenys neskelbtini)”. Bendra jo gautų draudžiamųjų pajamų suma buvo 4 439 Eur, įmokų suma – 1 872,38 Eur. Nuo 2020 m. vasario 3 d. atsakovas dirba savivaldybės įmonėje „(duomenys neskelbtini)”, jo gaunamas darbo užmokestis yra apie 1 200 Eur. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai akcentavo ir tai, kad be darbo užmokesčio atsakovas į sąskaitas nuolat gauna piniginių lėšų iš įvairiausių šaltinių. Apeliacinės instancijos teismas atkreipia dėmesį į tai, kad byloje pateikti atsakovo banko sąskaitų išrašai patvirtina, kad atsakovo 2016 – 2017 m. kai kurios pajamos yra gautos pagal avanso apyskaitas, šias gautas lėšas, atsakovas naudojo savo asmeninių poreikių tenkinimui, t. y. mokėjo komunalinius mokesčius, kredito įmokas, atsiskaitinėjo parduotuvėse ir kavinėse, lėšas persivedinėjo į kitą savo sąskaitą ir t. t. Kaip matyti iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ 2017 m. gegužės 18 d. pažymos Nr. (duomenys neskelbtini), kurią pasirašė pats A. P., joje patvirtinama, kad nuo 2014 m. sausio 1 d. iki 2017 m. gegužės 18 d. įmonė „(duomenys neskelbtini)“ nėra mokėjusi atsakovui jokių kompensacijų ar komandiruotpinigių. Tai suteikia pagrindą manyti, kad minėtos piniginės sumos yra atsakovo uždarbis, t. y. tikėtina, kad tokiais būdais (per avanso apyskaitas) buvo išmokamos lėšos atsakovui. Atkreipiamas dėmesys į tai, kad Šiaulių apygardos teismo 2021 m. gruodžio 9 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. eB2-396-569/2021 ir Lietuvos apeliacinio teismo 2022 m. vasario 17 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. e2-171-407/2022 dėl BUAB „(duomenys neskelbtini)“ tyčinio bankroto pripažinimo yra konstatuoti atsakovo atlikti nesąžiningi veiksmai dėl sandorių sudarymo, taip pat konstatuota, kad jis įmonę privedė prie tyčinio bankroto. Šios aplinkybės suteikia pagrindą abejoti atsakovo sąžiningumu, atskleidžiant teismui tikrąsias savo gaunamas pajamas. Apeliaciniame skunde ieškovė pagrįstai pastebėjo, kad iš atsakovo banko sąskaitų Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini) išrašų matyti, kad 2017 m. vidutinės atsakovo pajamos buvo apie 19 614,50 Eur/mėn. (235 374,01 Eur/12 mėn.), tačiau prasidėjus šiai bylai jos žymiai sumažėjo, t. y. 2018 m. vidutinės pajamos buvo 2 960,70 Eur/mėn. (35 528,41 Eur/12 mėn.), 2019 m. vidutinės pajamos buvo 3 281,14 Eur/mėn. (39373,70 Eur/12 mėn.), 2020 m. vidutinės pajamos buvo 1 641,58 Eur / mėn. (19 699 Eur/12 mėn.), 2021 m. vidutinės pajamos buvo 516,94 Eur/mėn. (6203,27 Eur/12 mėn.), 2022 m. vidutinės pajamos buvo 586,12 Eur/mėn. (7 033,47 Eur/12 mėn.), 2023 m. 1 – 3 mėn. vidutinės pajamos buvo 404,14 Eur/mėn. (1 212,43 Eur/3 mėn.).

52.       Be to, apeliacinės instancijos teismas atkreipia dėmesį į tai, kas nebuvo pažymėta pirmosios instancijos teisme, kad atsakovas pajamas gauna ir į savo motinos G. P. vardu, kuriai yra 87 metai, atidarytą banko sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), t. y. per laikotarpį nuo 2020 m. iki 2022 m. pabaigos atsakovo papildomos pajamos per mėnesį vidutiniškai sudarė nemažiau nei 4 046,76 Eur. Teisėjų kolegija pažymi, kad faktą, jog šia sąskaita atsakovas naudojasi kaip savo, patvirtina tai, jog: 1) atsiskaitoma už A. P. (pvz., 2020 m. sausio 7 d., 2020 m. vasario 3 d., 2020 m. spalio 1 d. ir kt.); 2) į sąskaitą pats A. P. įmoka savo lėšas; 3) nuolat nuimami grynieji pinigai adresu (duomenys neskelbtini), nors G. P., kaip matyti iš šios banko sąskaitos, gyvena adresu (duomenys neskelbtini); 4) mokama už A. P. vaikų išlaikymą; 5) į sąskaitą įvairios įmonės perveda pinigines lėšas, nurodydamos, kad mokama A. P., kad jam yra grąžinamos įvairios paskolos; 6) pervedamas A. P. darbo užmokestis (pvz., 2020 m. spalio 24 d., 2020 m. gruodžio 2 d., 2020 m. gruodžio 30 d. ir kt.); 7) parduodamas automobilis „(duomenys neskelbtini)“; 8) A. P. iš savo Monese EU SA banko sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini) persiveda pinigines lėšas; 9) be to, G. P. sąskaitoje disponuojama ypač didelėmis piniginėmis sumomis, kurių G. P., būdama pensininkė, objektyviai negali turėti.

53.       Teisėjų kolegijos vertinimu, nurodytos aplinkybės suponuoja išvadą, kad atsakovas tikrąsias savo gaunamas pajamas slepia ir jos yra daug didesnės nei pirmosios instancijos teismo nustatytas atsakovo gaunamas 1 200 Eur darbo užmokestis. Be to, vertindamas atsakovo turtinę padėtį, apeliacinės instancijos teismas atkreipia dėmesį ir į tai, kad atsakovas yra UAB „(duomenys neskelbtini)“ vienasmenis akcininkas ir turi UAB „(duomenys neskelbtini)“ akcijų, be to, jis yra UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktorius, turi nekilnojamojo turto. Nors atsakovas turi ir nemažų finansinių įsipareigojimų: Luminor Bank AS pagal 2007 m. rugpjūčio 21 d. su banku sudaryta Kredito sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) (kredito likutis 2017 m. buvo 103 440,59 Eur), BUAB „(duomenys neskelbtini)” pagal 2020 m. spalio 22 d. Šiaulių apygardos teismo nutartį (mokėtina suma 45 000 Eur), V. G. pagal 2020 m. liepos 31 d. Klaipėdos apygardos teismo preliminarų sprendimą (mokėtina suma 172 323,90 Eur), pripažįsta V. G. reikalavimą už 92 482,50 Eur sumą, tačiau, kaip teisingai konstatavo pirmosios instancijos teismas, nurodytų aplinkybių visuma patvirtina, kad atsakovo turtinė padėtis buvo ir yra labai gera.

54.       Pirmosios instancijos teismas, įvertinęs ieškovės turimą turtą ir prisiimtus įsipareigojimus, padarė išvadą, kad ieškovės turtinė padėtis taip pat laikytina pakankamai gera. Pagal byloje esančius duomenis nustatyta, kad ieškovė Ispanijoje gyvena su vaikais šalims priklausančiame bute. Ji vykdė individualią veiklą, jos vidutinės mėnesinės pajamos buvo apie 600 Eur. Iš ieškovės pateiktos pažymos matyti, kad N. G. 2023 m. liepos 23 d. duomenimis, socialinio draudimo sistemoje buvo registruota 1 m. 19 d. 2023 m. liepos 12 d. (duomenys neskelbtini) S. L. pažyma patvirtina, kad ieškovė priimta dirbti pagal neterminuotą darbo sutartį, jos mėnesinis bruto darbo užmokestis 800 Eur. 2023 m. spalio 1 d. jos darbo sutartis pasikeitė nuo 20 val. per savaitę iki 10 val. per savaitę, o jos bruto atlyginimas yra 400 Eur per mėnesį. Apeliaciniame skunde ieškovė akcentuoja, kad darbo užmokestis sumažėjo dėl objektyvių priežasčių, nes ji gyvena kurortiniame Ispanijos mieste (duomenys neskelbtini), kur darbo apimtys labai priklauso nuo sezoniškumo, todėl apeliantei, dirbančiai aptarnavimo sferoje, pasibaigus vasaros sezonui buvo sumažintas darbo užmokestis. Vertindamas ieškovės turtinę padėti, apeliacinės instancijos teismas taip pat atkreipia dėmesį į tai, kad ieškovė 2021 m. gruodžio 3 d. sudarė naują santuoką, 2022 m. gruodžio 14 d. – povedybinę sutartį dėl turto atskirumo režimo, pagal kurią kiekvienas iš sutuoktinių savo turtą valdo ir juo disponuoja laisvai, proporcingai prisidėdami prie su santuoka susijusių išlaidų.

55.       Nurodytos aplinkybės suponuoja išvadą, kad atsakovo turtinė padėtis yra žymiai geresnė negu ieškovės. Tai yra teisiškai reikšminga aplinkybė, sprendžiant klausimą dėl išlaikymo dydžio nustatymo ir tarp bylos šalių proporcingos naštos paskirstymo teikti nepilnamečiam vaikui išlaikymą. Pažymėtina, kad CK 3.192 straipsnio 2, 3 dalyse imperatyviai įtvirtinta, jog abu tėvai išlaikymą vaikui privalo teikti proporcingai savo turtinei padėčiai. Didesnes pajamas gaunantis tėvas turi prisiimti ir didesnę dalį vaikui išlaikyti reikalingų išlaidų. Pareiškus ieškinį dėl išlaikymo priteisimo, išlaikymo dydis vaikui apskaičiuotinas ne tik pagal vieno iš tėvų, bet ir pagal kito iš tėvų gaunamas pajamas, kartu įvertinant tai, kad šiam, su kuriuo vaikas lieka gyventi, tenka didžiausioji išlaidų našta (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. balandžio 5 d. d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-154/2011).

56.       Kasacinis teismas yra nurodęs, kad turtinei padėčiai įvertinti svarbu ir tai, kad su vienu iš tėvų lieka vaikas ir jam neišvengiamai tenka didesnis aprūpinimo teikimas, nes tai susiję su nuolatiniu, kasdieniu materialiniu aprūpinimo užtikrinimu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. gegužės 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-243/2010). Teisėjų kolegijos vertinimu, nagrinėjamo ginčo atveju svarbi yra ta aplinkybė, kad šalių vaikas lieka gyventi su motina (ieškove), todėl didžioji kasdienės vaiko priežiūros, vaiko išlaikymo ir tinkamų vystymuisi sąlygų sukūrimo našta tenka ieškovei. Teisėjų kolegija pažymi, kad tėvui (motinai), su kuriuo lieka gyventi vaikas, dėl kasdienio ir tiesioginio rūpinimosi nepilnamečiu vaiku yra apsunkintos galimybės gauti darbines pajamas, lyginant su tuo iš tėvų, su kuriuo vaikas negyvena.

57.       Apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo, kad abi šalys yra sveikos, darbingos, todėl turi visas galimybes ir privalo dėti maksimalias pastangas gauti pakankamas pajamas tiek savo, tiek vaikų poreikiams patenkinti. Tačiau, teisėjų kolegijos vertinimu, skundžiamame sprendime padarytos išvados, kad neva be atsakovo sutikimo apeliantės sprendimu ir iniciatyva ji su vaikais išvyko gyventi į Ispaniją ir kad dėl to ji privalo prisidėti didesne dalimi prie išlaikymo bei kad atsakovo pajamos tėra tik apie 1 200 Eur dydžio, padarytos klaidingai, netinkamai įvertinus byloje pateiktus įrodymus.

58.       Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į tai, kas išdėstyta, įvertinusi tai, kad: ieškovė į Ispaniją išvyko su atsakovo pritarimu ir sutikimu; ieškovei dėl kasdieninės vaiko priežiūros tenka didesnė aprūpinimo ir išlaidų našta; atsakovo turtinė padėtis yra geresnė nei atsakovės; Ispanijos Karalystėje, kur vaikas gyvena, 2024 m. MMA yra 1 323 Eur dydžio, o G. poreikiams patenkinti reikalinga 864,93 Eur suma, daro išvadą, kad G. P. išlaikymui iš atsakovo turėtų būti priteista didesnė išlaikymo dalis, t. y. 476 Eur per mėnesį suma, kuri būtų mokama periodinėmis išmokomis nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki vaiko pilnametystės (CK 3.192 straipsnis, 3.196 straipsnis, 3.200 straipsnis, 3.208 straipsnis), todėl pirmosios instancijos teismo sprendimo dalis dėl nepilnamečiam vaikui išlaikymo priteisimo keistina ir iš atsakovo vaikui G. P. priteistino išlaikymo, mokamo periodinėmis išmokomis, suma padidintina iki 476 Eur per mėnesį.

Dėl įsiskolinimo už G. P. išlaikymą

59.       Ieškovė nesutinka ir su pirmosios instancijos teismo sprendimo dalimi dėl išlaikymo įsiskolinimo, akcentuodama, kad teismas, priteisdamas iš atsakovo sūnui G. P. tik 2 000 Eur (300 Eur x 8 mėn. – 400 Eur) išlaikymo įsiskolinimą už laikotarpį nuo 2016 m. birželio 1 d. iki 2017 m. sausio 31 d., netinkamai nustatė tiek išlaikymo dydį, tiek ir netinkamai paskirstė tarp tėvų pareigą teikti pagal jų galimybes proporcingą sūnui išlaikymą.

60.       Apeliaciniame skunde ieškovė nurodo, kad nepilnamečio vaiko G. P. poreikiai išlaikymo įsiskolinimo laikotarpiu buvo tokie patys, kokie nurodyti apeliantės 2023 m. balandžio 28 d. patikslintame ieškinyje, t. y. kiekvienam vaikui išlaikymui buvo reikalinga 864,93 Eur suma per mėnesį. Kaip matyti iš bylos duomenų, ieškovė į bylą su 2017 m. gegužės 2 d. atsiliepimu pateikė vaikų išlaikymo išlaidas įrodančius dokumentus, o su 2020 m. spalio 19 d. patikslintu ieškiniu papildomai pateikė vaikų išlaikymo išlaidas už 3 mėnesius su šių išlaidų detalizacija, iš kurių taip pat matyti, kad vieno vaiko poreikiams per mėnesį būtina patikslintame ieškinyje įvardyta išlaikymo suma. Šį išlaikymą vaikams užtikrino tik apeliantė, padedama apeliantės motinos B. S.. Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį į tai, kad atsakovas kitokio išlaikymo dydžio byloje net neįrodinėjo.

61.       Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs ieškovės pateiktus duomenis apie nepilnamečio vaiko išlaikymo išlaidas, nepilnamečio vaiko poreikių detalizaciją, sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad išlaikymo dydis už įsiskolinimo laikotarpį pripažintinas tokio paties dydžio kaip ir nustatytas teiktino išlaikymo nepilnamečiam vaikui dydis. Teisėjų kolegija pažymi, kad pirmosios instancijos teismas dėl jau minėtų argumentų neteisingai nustatė patį reikiamo išlaikymo dydį, kuris pagal byloje pateiktus įrodymus turi būti 864,93 Eur, bei netinkamai tarp šalių paskirstė nepilnamečio vaiko išlaikymo prievolės dalis, t. y. nusprendė, kad atsakovas turėjo prisidėti tik 300 Eur/mėn. dalimi, nors byloje nustatytos aplinkybės patvirtina, kad ši dalis pagal atsakovo finansines galimybes turėjo būti kur kas didesnė, t. y. 476 Eur/mėn. Taigi teismas skundžiamame sprendime neteisingai apskaičiavo iš atsakovo priteistiną išlaikymo G. P. įsiskolinimą už laikotarpį nuo 2016 m. birželio 1 d. iki 2017 m. sausio 31 d., t. y. įsiskolinimą skaičiuodamas tik po 300 Eur/mėn.

62.       Apeliacinės instancijos teismas, atsižvelgęs į tai, kad atsakovas tinkamai nevykdė pareigos ir neteikė G. P. reikiamo išlaikymo nuo 2016 m. birželio 1 d. (kai apeliantė su vaikais išvyko į Ispaniją) iki 2017 m. sausio 31 d. (kai teismui buvo pateiktas ieškinys), kad šiuo laikotarpiu G. P. išlaikymą teikė tik apeliantė, daro išvadą, kad susidarė išlaikymo įsiskolinimas. Pagal anksčiau šioje nutartyje nustatytą reikalingą vaikui išlaikymą, atsakovas turėjo prisidėti prie G. P. išlaikymo po 476 Eur kas mėnesį, todėl pirmosios instancijos teismo sprendimo dalis dėl įsiskolinimo už G. P. išlaikymą keistina ir už G. P. išlaikymo įsiskolinimą priteistina įsiskolinimo suma – 3 408 Eur (8 mėn. x 476 Eur – 400 Eur).

63.       Apeliacinės instancijos teismas atkreipia dėmesį į apeliantės argumentus, kad pirmosios instancijos teismas neteisingai padarė išvadą, jog iš atsakovo banko sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini) išrašo matyti, jog nuo 2016 m. birželio 1 d. iki 2017 m. sausio 31 d. atsakovas vaikų išlaikymui yra pervedęs iš viso 800 Eur( 2016 m. liepos 7 d. ir 2016 m. rugpjūčio 10 d.), todėl iš apskaičiuoto įsiskolinimo turi būti atimta atsakovo sumokėta 400 Eur suma G. P. išlaikymui. Apeliantės teigimu, analogišką nepagrįstą išvadą teismas padarė ir spręsdamas klausimą dėl įsiskolinimo už M. P. išlaikymą. Ieškovė nurodė, kad atsakovo atliktais pavedimais į ieškovės banko sąskaitą pervestos lėšos nebuvo skirtos vaikams išlaikyti, o jos buvo skirtos Palangoje esančio namo kreditui padengti. Apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo sutikti su tokiais ieškovės argumentais.

64.       Kaip matyti iš 2016 m. liepos 7 d. ir 2016 m. rugpjūčio 10 d. bankinių pavedimų ieškovei, mokėjimų paskirtyje nebuvo nurodyta, kad mokėjimai atliekami kreditui ir palūkanoms padengti, be to, minėti pavedimai buvo atlikti į ieškovės banko sąskaitą, nesusijusia su kredito dengimu. Be to, kaip matyti iš atsakovo atliktų pavedimų, atliktų grąžinant paskolą bankui, dengdamas kreditą bankui atsakovas pavedimų paskirtyje atitinkamai tai ir nurodydavo. Esant šioms aplinkybėms, apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai pripažino, kad ieškovės nurodytu įsiskolinimo laikotarpiu nuo 2016 m. birželio 1 d. iki 2017 m. birželio 31 d., atsakovas įrodė teikęs vaikams dalinį išlaikymą, t. y. iš viso po 400 Eur kiekvienam. Esant šioms aplinkybėms, 400 Eur suma pagrįstai atimama iš priteistino atsakovo įsiskolinimo G. P..

Dėl įsiskolinimo už M. P. išlaikymą

65.       Ieškovė apeliaciniame skunde nurodo ir tai, kad teismas, padarydamas išvadą, jog bylos šalių sūnui M. P. buvusi reikalinga išlaikymo suma buvo tokia pati kaip ir G. P., t. y. 600 Eur/mėn., kad kiekvienam iš tėvų tenkanti išlaikymo suma buvo po 300 Eur/mėn., ir priteisdamas iš atsakovo už sūnaus M. P. išlaikymą ieškovei tik 5 608 Eur (300 Eur x 53 mėn. – 9 892,08 Eur – 400 Eur) išlaikymo įsiskolinimo kompensaciją už laikotarpį nuo 2016 m. birželio 1 d. iki (duomenys neskelbtini), taip pat netinkamai nustatė tiek išlaikymo dydį, tiek ir netinkamai paskirstė tarp tėvų pareigą teikti pagal jų galimybes sūnui M. P. išlaikymą.

66.       Apeliacinės instancijos teismas, sutikdamas su ieškove, pažymi, kad M. P. poreikiai išlaikymo įsiskolinimo laikotarpiu buvo tokie patys, kokie yra nurodyti ieškovės 2023 m. balandžio 28 d. patikslintame ieškinyje, t. y. kiekvienam vaikui išlaikymui buvo reikalinga 864,93 Eur per mėnesį suma, teikiama abiejų tėvų. Kaip ir G. P., taip ir M. P. išlaikymą užtikrino tik apeliantė, padedama apeliantės motinos B. S..

67.       Teisėjų kolegija pažymi, kad pirmosios instancijos teismas dėl jau minėtų argumentų neteisingai nustatė patį reikiamo išlaikymo dydį, kuris turi būti 864,93 Eur per mėnesį, bei netinkamai tarp šalių paskirstė nepilnamečio vaiko išlaikymo prievolės dalis, t. y. nusprendė, kad atsakovas turėjo prisidėti tik po 300 Eur/mėn. dalimi, nors byloje nustatytos aplinkybės patvirtina, kad ši dalis pagal atsakovo finansines galimybes turėjo būti kur kas didesnė, t. y. 476 Eur/mėn. Taigi, teismas atitinkamai skundžiamame sprendime neteisingai apskaičiavo iš atsakovo priteistiną ieškovei išlaikymo įsiskolinimo kompensaciją už bylos šalių sūnui M. P. teiktą išlaikymą už laikotarpį nuo 2016 m. birželio 1 d. iki (duomenys neskelbtini), t. y. įsiskolinimą, apskaičiuodamas tik po 300 Eur per mėnesį.

68.       Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į tai, kad atsakovas nevykdė pareigos ir neteikė M. P. išlaikymo nuo 2016 m. birželio 1 d. (kai apeliantė su vaikais išvyko į Ispaniją) iki 2017 m. sausio 31 d. (kai buvo teismui pateiktas apeliantės ieškinys), kad šiuo laikotarpiu vaikui išlaikymą teikė tik apeliantė, o už laikotarpį nuo 2017 m. vasario 1 d. iki (duomenys neskelbtini) (t. y. vaiko pilnametystės) atsakovas išlaikymui iš viso yra pervedęs tik 10 292,08 Eur, įvertinus tai, kad visu minėtu laikotarpiu M. P. išlaikė apeliantė ir kad išlaikymo įsiskolinimo dydis turi būti apskaičiuojamas po 476 Eur/mėn., daro išvadą, kad susidarė išlaikymo įsiskolinimas, todėl ieškovei iš atsakovo priteistinas 14 935,92 Eur (476 Eur x 53 mėn. – 10 292,08 Eur = 14 935,92 Eur) išlaikymo įsiskolinimas. Todėl atitinkamai ir dėl šios dalies teismo sprendimas keistinas ir ieškovei už sūnaus M. P. išlaikymo įsiskolinimą priteistina 14 935,92 Eur dydžio kompensacija vietoje nepagrįstai priteistos 5 608 Eur sumos.

Dėl atsakovo bendravimo su nepilnamečiu sūnumi tvarkos nustatymo

69.       Pirmosios instancijos teismas skundžiamu sprendimu nustatė skyriumi gyvenančio tėvo atsakovo A. P. ir nepilnamečio sūnaus G. P. bendravimo tvarką – teismas nustatė pereinamąjį laikotarpį, trunkantį ne trumpiau nei 6 mėnesius, per kurį nepilnametis vaikas G. P. lankosi pas ieškovės N. G. parinktą specialistą (psichologą / psichoterapeutą), siekiant pagal šio specialisto sudarytą planą pašalinti (arba maksimaliai sumažinti) psichologines priežastis, lemiančias nepilnamečio nenorą bendrauti su tėvu A. P., bei siekiant atkurti nepilnamečio interesą palaikyti ryšį su tėvu. Tuo tarpu pasibaigus pereinamajam laikotarpiui, esant specialisto (psichologo / psichoterapeuto) teigiamai išvadai / rekomendacijai, teismas nustatė tokią nepilnamečio G. P. ir atsakovo A. P., bendravimo tvarką, pagal kurią nepilnametis G. P. ir atsakovas A. P. bendrauja elektroninio ryšio priemonėmis ne rečiau kaip tris kartus per savaitę iš anksto atsakovo ir nepilnamečio sūnaus sutartu laiku. Teismas nurodė, kad tiesioginis (kontaktinis) atsakovo A. P. ir nepilnamečio G. P. bendravimas vyksta tik esant teigiamai specialisto (psichologo / psichoterapeuto) išvadai / rekomendacijai.

70.       Atsakovas, nesutikdamas su pirmosios instancijos teismo sprendimu, apeliaciniame skunde iš esmės nurodo tai, kad tokia pirmosios instancijos teismo nustatyta skyriumi gyvenančio tėvo ir sūnaus bendravimo tvarka yra formali, neužtikrina skyriumi gyvenančio tėvo ir nepilnamečio sūnaus teisės į šeimos ryšius. Be to, tokia teismo nustatyta bendravimo tvarka neatitinka prioritetiniais laikomų geriausių vaiko interesų. Apeliacinės instancijos teismas su tokiais atsakovo argumentais nesutinka.

71.       Teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas, įvertinęs byloje pateiktus įrodymus, šalių paaiškinimus, išvadą byloje teikiančios institucijos nuomonę, pagrįstai konstatavo, kad vaiko ir tėvo ryšys yra nutrūkęs, kad dar 2018 m. sausio 22 d. nepilnametis G. P. nurodė, jog su tėvu nenori bendrauti, kad ši situacija nėra pasikeitusi, kad jau daugiau nei 7 metus apeliantas su vaiku nebandė bendrauti ir susisiekti bent nuotolinėmis ryšio priemonėmis, kad vaikas jau pakankamai didelio amžiaus (13 metų), kuris gali nesutikti su bet kokia bendravimo tvarka. Pirmosios instancijos teismas argumentuotai nusprendė, jog konkrečiu atveju vaiko vykimas į Lietuvą neatitiktų geriausių vaiko interesų, be to, vaikas Ispanijoje mokosi, turi mokslų ir atostogų režimus. Taip pat dėl nurodytų aplinkybių teismas nusprendė, kad bet koks tiesioginis apelianto ir vaiko kontaktas, vaikui to nepageidaujant, ne tik neatitiktų vaiko geriausių interesų, bet ir toks bendravimas būtų neįgyvendinamas

72.       Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, byloje nustatytų faktinių aplinkybių visuma suponuoja išvadą, kad vaiko ir tėvo ryšys yra nutrūkęs, kad tėvas absoliučiai nededa pastangų šį ryšį atkurti, o tik deklaratyviai teigia, kad jam yra neva trukdoma bendrauti. Pirmosios instancijos teismas tokią tvarką, kaip konkrečiu atveju realiai galimą ir įgyvendinamą, nustatė, atsižvelgdamas ne tik į tai, kad tėvas su vaiku daugiau kaip 7 metus nebendravo ir ryšio tarp tėvo ir vaiko nėra, bet ir į tai, jog vaikas šiuo metu apskritai nenori su tėvu bendrauti, o išvadą teikiančios institucijos atstovė rekomendavo nustatyti pereinamąjį bendravimo laikotarpį. Todėl nepagrįstas atsakovo teiginys, kad teismas šią tvarką nustatė nepagrįstai ir neaišku kuo vadovaudamasis. Teisėjų kolegijos vertinimu, sprendime nurodyti aiškūs pagrindai, kodėl nustatoma būtent tokia tvarka.

73.       Atsakovo nuomone, jis privalo dalyvauti tėvo ir sūnaus ryšio atkūrime, t. y. sūnaus seansuose su psichologu, priešingu atveju tokia tvarka nepasieks savo tikslų – ryšio atkūrimo. Teisėjų kolegija, nesutikdama su tokiais atsakovo argumentais, nurodo, kad vaikui lankantis pas specialistą šiuose seansuose neturi dalyvauti atsakovas, nes šiuo metu egzistuoja akivaizdus vaiko nenoras bendrauti su tėvu, todėl tėvo dalyvavimas tik apsunkintų situaciją, o vaikas, tikėtina, tokiu atveju apskritai atsisakytų seansuose dalyvauti. Taigi, teismas pagrįstai nusprendė, kad vaiko bendravimo pradžia tegali būti siejama su momentu, kai specialistas pateiks atitinkamą išvadą, jog vaikas jau yra pasiruošęs pamatyti tėvą ir su juo bandyti bendrauti. Nors apeliantas mano, kad 6 mėnesių pereinamasis laikotarpis yra per ilgas, tačiau savo nuomonei pagrįsti apeliantas nepateikė jokių duomenų. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, toks laikotarpis, atsižvelgiant į nebendravimo su vaiku trukmę yra pakankamas, t. y. yra nei per ilgas, nei per trumpas.

74.       Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį į atsakovo apeliaciniame skunde nepagrįstą teiginį, kad pirmosios instancijos teismas, esant teigiamai specialisto išvadai, neva nustatė bendravimą tik netiesioginiu būdu, t. y. tik el. paštu. Toks atsakovo teiginys yra klaidingas, nes teismo sprendime taip nėra nustatyta. Pirmosios instancijos teismas sprendimo rezoliucinėje dalyje nustatė, kad sūnus ir tėvas, esant teigiamai specialisto išvadai, bendrauja ne mažiau kaip 3 k. per savaitę elektroninio ryšio priemonėmis. Taigi, ne tik el. paštu, kaip teigia atsakovas. Pažymėtina, kad teismas pat teismas nustatė, jog tiesioginis (fizinis) bendravimas galimas, esant teigiamai specialisto išvadai.

75.       Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, nagrinėjamu atveju jokia kita bendravimo tvarka, atsižvelgiant į vaiko amžių, į vaiko nenorą bendrauti su tėvu, į vaiko su tėvu ryšio nebuvimą ir šio ryšio nebuvimo laikotarpį, negalima, todėl atsakovas nepagrįstai teigia, kad teismo nustatyta tvarka neteisėta, nes būtent tokiai tvarkai nustatyti yra visi svarūs, rimti ir įtikinami bei pakankami pagrindai bei argumentai. Atsakovo elgesys suteikia pagrindą manyti, kad šiuo atveju atsakovas stengiasi ne užtikrinti geriausius vaiko interesus ir poreikius siūloma jo nustatyti bendravimo tvarka, o tiesiog siūlo sau patogią bendravimą su vaiku tvarką. Pažymėtina, kad Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2016 m. vasario 3 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-3-16-706/2016 yra išaiškinęs, jog kad būti nustatyta protinga ir realiai įvykdoma bendravimo su vaikais tvarka: „Teismas nustato bendravimo tvarką tokią, kokia ji galima pagal esamą situaciją. <...> Tais atvejais, kai tėvas negali dėl objektyvių priežasčių bendrauti nuolat ir tiesiogiai su vaiku, teismas, atsižvelgdamas į vaiko amžių, gebėjimus ir pan., turi nustatyti kitus alternatyvius būdus, pavyzdžiui, jei tėvas yra įkalintas, priklausomai nuo įkalinimo sąlygų ir taikomo režimo, nustatyti bendravimą telefonu, laiškais ir pan. Tais atvejais, kai vaikas gyvena kitoje nei tėvas ar motina valstybėje, akivaizdu, kad užtikrinti nuolatinį ir tiesioginį bendravimą taip pat bus sudėtinga, todėl tėvai ir teismas turi rasti kitą visoms šalims priimtiniausią alternatyvų bendravimo su vaiku būdą, pavyzdžiui, pasitelkiant internetą, telefonu, laiškais, atvažiuojant pasisvečiuoti, atostogauti ir pan. Pabrėžtina, kad skyrium gyvenantis tėvas ar motina neturi siekti nustatyti tokią bendravimo tvarką, kuri būtų patogiausia jam. Šiuo atveju turi būti tenkinami vaiko interesai.“

76.       Teisėjų kolegija nesutiktina ir su atsakovo apeliacinio skundo teiginiais, kad teismas nustatė siauresnę bendravimo tvarką negu prašė apeliantė. Kaip matyti iš N. G. siūlyto bendravimo tvarkos varianto, akcentuota, kad bendravimas turi vykti vaiko gyvenamosios vietos valstybėje, o pats bendravimas turi vykti atsižvelgiant į vaiko norus, t. y. negali vykti per prievartą. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, būtent šis atsižvelgimas į vaiko norus savo esme ir buvo numatytas kaip pereinamasis laikotarpis, kol vaikas sutiks vėl bendrauti su tėvu.

77.       Taip pat nepagrįstas ir apelianto teiginys, kad teismas nepagrįstai bendravimo tvarkoje nenustatė galimybės apeliantui gauti informaciją apie vaiko sveikatos būklę, atostogų laikotarpį, lankomą mokyklą, būrelius, vaiko mokymosi rezultatus. Pažymėtina, kad CK 3.170 straipsnio 5 dalyje numatyta, kad tėvas, negyvenantis kartu, turi lygiai tokią pačią teisę gauti informaciją apie vaiką iš visų auklėjimo, ugdymo, gydymo ir visų kitų įstaigų bei institucijų, kurios turi ryšį su vaiku. Taigi, nepagrįstas apelianto teiginys, kad teismas turėjo, bet nenumatė tokios teisės.

78.       Apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, kad teismo skundžiamu teismo sprendimu nustatyta bendravimo tvarka yra pagrįsta ir turi likti nepakeista, nes ji atitinka šios bylos specifinę situaciją ir užtikrina geriausius vaiko interesus, atitinka vaiko amžių, imperatyvias teisės normas ir šiuo klausimu suformuotus teismų praktikos išaiškinimus.

Dėl momento, nuo kurio kilo teisinės pasekmės sutuoktinių turtinėms teisėms

79.       CK 3.67 straipsnyje reglamentuojama santuokos nutraukimo įtaka sutuoktinių turtinėms teisėms. Pagal bendrąją CK 3.67 straipsnio 1 dalyje įtvirtintą taisyklę, santuokos nutraukimas sutuoktinių turtinėms teisėms teisinius padarinius sukelia nuo santuokos nutraukimo bylos iškėlimo. Tačiau sutuoktinis, išskyrus tą, kuris buvo pripažintas kaltu dėl santuokos iširimo, gali prašyti, kad teismas nustatytų, jog santuokos nutraukimas sutuoktinių turtinėms teisėms teisinius padarinius sukėlė nuo tos dienos, kai jie faktiškai nustojo kartu gyventi (CK 3.67 straipsnio 2 dalis).

80.       Byloje esančiais įrodymais nustatyta, kad šalių santuoka buvo sudaryta 2002 m. rugsėjo 21 d., nutraukta 2018 m. kovo 13 d. Plungės apylinkės teismo Palangos rūmų teismo daliniu sprendimu dėl abiejų sutuoktinių kaltės. Sprendimo dalis dėl santuokos nutraukimo įsiteisėjo 2018 m. lapkričio 13 d.

81.       Atsakovas dėl turto padalijimo prašė taikyti CK 3.127 straipsnio 2 dalį, pagal kurią vieno sutuoktinio prašymu teismas gali nustatyti, kad dalijamas tik turtas, bendrai įgytas iki tada, kai sutuoktiniai pradėjo gyventi skyrium, iki 2016 m. rugpjūčio 1 d.

82.       Pirmosios instancijos teismas iš šalių nurodytų aplinkybių, nusprendė, kad šalių bendras gyvenimas faktiškai nutrūko nuo 2016 m. gegužės mėn., kai ieškovė su vaikais išvyko gyventi į Ispanijos Karalystę, tai konstatavo ir teismas, priimdamas sprendimą dėl santuokos nutraukimo. Teismas pripažino, jog buvę sutuoktiniai faktiškai nustojo kartu gyventi 2016 m. birželio 1 d., jokia bendra buitis, veikla jų nebesiejo, todėl teismas, atsakovo prašymu, nustatė, kad santuokos nutraukimas sutuoktinių turtinėms teisėms teisines pasekmes sukėlė nuo 2016 m. birželio 1 d.

83.       Atsakovas apeliantas skunde nurodo, kad nesutinka su teismo išvada, jog santuokos nutraukimas sutuoktinių turtinėms teisėms pasekmes sukėlė nuo tada, kai jie faktiškai pradėjo gyventi skyriumi, t. y. nuo 2016 m. birželio 1 d. Nurodo, kad tokia teismo išvada nepagrįsta bylos duomenimis. Teigia, kad N. G. yra nurodžiusi, kad santykiai su apeliantu nutrūko nuo 2017 m., o A. P. yra nurodęs, kad santuoka iširo nuo 2016 m. rugpjūčio 1 d. Teigia, kad nei viena šalis nenurodė, jog santuoka iširo nuo 2016 m. birželio 1 d. Mano, kad teismas turėjo nustatyti, jog santuokos nutraukimas turtinėms teisėms pasekmes sukėlė nuo 2016 m. rugpjūčio 1 d. Teigia, kad apeliantas, išvykus apeliantei gyventi į Ispaniją, tris kartus lankėsi Ispanijoje. Atsakovas taip pat nurodo, kad atitinkamai į sutuoktinių turto balansą turėjo būti įtraukta transporto priemonė „(duomenys neskelbtini)“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), kuri įgyta 2016 m. liepos 27 d. už 2 900 Eur sumą. Apeliacinės instancijos teismas su tokiais atsakovo teiginiais nesutinka.

84.       Apeliacinės instancijos teismas atkreipia dėmesį į tai, kad Palangos apylinkės teismas 2018 m. kovo 13 d. daliniame sprendime civilinėje byloje Nr. e2-58-588/2018 dėl bylos šalių santuokos nutraukimo konstatavo: „Iš šalių paaiškinimų nustatyta, kad šalių bendras gyvenimas faktiškai yra nutrūkęs nuo 2016 m. gegužės mėn., kai ieškovė su vaikais išvyko gyventi į Ispanijos Karalystę.“ Svarbu pažymėti tai, kad dėl šios dalies pirmosios instancijos teismo sprendimas nebuvo skųstas ir yra įsiteisėjęs.

85.       Atsakovo apeliaciniame skunde nurodytas faktas, kad ieškovei su vaikais išvykus į Ispaniją, jis tris kartus lankėsi bendruose šalių namuose Ispanijoje, nepatvirtina kad šalys vedė bendrą gyvenimą ir tvarkė bendrą ūkį, juolab kad ieškovė netgi vaikus nuo to momento (išvykus į Ispaniją) išlaikė be A. P. finansinės pagalbos.

86.       Teisėjų kolegijos vertinimu, nepagrįstas apelianto motyvas, kad neva apeliantė nurodė, jog bendras ūkis su apeliantu nutrūko tik nuo 2017 metų. Priešingai, apeliantė byloje akcentavo, kad jų, kaip sutuoktinių, finansiniai santykiai nutrūko nuo 2016 m. birželio 1 d.

87.       Atsižvelgdamas į nurodytas aplinkybes, apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai nurodė, kad bylos šalių santuokos nutraukimas turtinėms teisėms teisines pasekmes sukėlė nuo 2016 m. birželio 1 d. Priešingų duomenų, paneigiančių šią išvadą, byloje nėra, o atsakovas teismo padarytų išvadų apeliaciniame skunde nepaneigė. Atsakovo reikalavimas nustatyti, jog buvusiems sutuoktiniams santuokos nutraukimas turtinėms teisėms teisines pasekmes sukėlė nuo 2016 m. rugpjūčio 1 d., yra nepagrįstas ir netenkintinas. Atitinkamai netenkinamas ir atsakovo reikalavimas peržiūrėti turto balansą, į jį įtraukiant transporto priemonės „(duomenys neskelbtini)“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), įgytos 2016 m. liepos 27 d. vertę – 2 900 Eur.

Dėl turto padalijimo

88.       Atsakovas skunde nurodo, kad nesutinka su teismo sprendimo dalimi, kuria teismas visą minėtą nekilnojamąjį turtą, adresu (duomenys neskelbtini), natūra priteisė atsakovui A. P.. Teigia, kad 1/2 dalis šio turto turėjo būti priteista ieškovei. Atsakovo nuomone, nusprendus, kad kreditoriui „Luminor“ prievolė yra šalių solidari, ieškovė neturės suinteresuotumo dengti šio turto kreditą. Be to, teismas padarė klaidingą išvadą, kad atsakovas gyvena adresu (duomenys neskelbtini), o ne (duomenys neskelbtini). Apeliacinės instancijos teismas tokius atsakovo argumentus atmeta kaip nepagrįstus.

89.       Kaip matyti iš pirmosios instancijos teismo sprendimo motyvų, teismas, spręsdamas turto padalijimo klausimą, atsižvelgė į tai, kad N. G. nuo 2016 metų vidurio gyvena Ispanijos Karalystėje, taip pat atsižvelgė į galimybę turtą padalyti tarp šalių natūra, nepaliekant šalių bendrasavininkais dėl konfliktiškų tarpusavio santykių. Teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas pagrįstai bendrąja jungtine nuosavybe šalims priklausantį nekilnojamąjį turtą padalijo natūra, priteisiant kiekvienam iš jų atskirus nekilnojamojo turto objektus.

90.       Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. gegužės 5 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-3-254-969/2016 išaiškinta, kad turto padalijimo natūra būdas yra laikomas prioritetiniu. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. gruodžio 30 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-3-686/2013 išaiškinta, kad „parenkant turto padalijimo būdą ir padalijant turtą natūra, atsižvelgiama į nepilnamečių vaikų interesus, vieno sutuoktinio sveikatos būklę ar turtinę padėtį arba kitas svarbias aplinkybes. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje nurodoma, kad, dalijant sutuoktinių bendrą turtą natūra, taip pat turi būti atsižvelgiama į dalijamo turto vienetų ypatumus bei, kiek tai įmanoma, turtas padalijamas taip, kad galima būtų ateityje išvengti su tokio turto nuosavybės teisės įgyvendinimu susijusių ginčų <...>. Dalydamas turtą, teismas turi atkreipti dėmesį į tai, kokio pobūdžio turtas yra dalijamas ir ar tokio turto padalijimas lygiomis dalimis netrukdys turto racionaliai naudoti pagal jo tikslinę paskirtį ir neribos galimybių išgauti didžiausią naudą iš šio turto. <...> Teisėjų kolegija konstatuoja, kad teismas hipoteka suvaržytą bendrą sutuoktinių turtą, įkeistą solidariajai prievolei užtikrinti, gali pripažinti abiejų sutuoktinių daline nuosavybe. Teisės normose taip pat nedraudžiama tokį hipoteka suvaržytą daiktą priskirti tik vieno iš sutuoktinių asmeninėn nuosavybėn...“

91.       Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs byloje nustatytas aplinkybes, atsižvelgdamas į minėtą Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktiką, daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas sprendime teisingai nusprendė, kad gyvenamasis namas, adresu (duomenys neskelbtini), turi būti natūra priteistas atsakovui, nes, pirmenybė turi būti teikiama turto natūra atidalijimui, nepaliekant buvusių sutuoktinių bendraturčiais. Teismas teisingai nusprendė ir vertino, kad apeliantas gyvena Lietuvoje, o apeliantė – Ispanijos Karalystėje, kad gyvenamasis namas atsakovui Lietuvoje yra reikalingesnis turtas nei ieškovei. Be to, pats atsakovas, prašė tarp bylos šalių palikti bankui kredito sugrąžinimą solidaria prievole, todėl nepagrįstas apelianto motyvas, kad neva jam padidės bylinėjimosi išlaidos, siekiant prisiteisti bankui sumokėtą kredito sugrąžinimo 1/2 dalį, jeigu apeliantė šios pareigos nevykdytų.

92.       Teisėjų kolegijos vertinimu, nepagrįsti atsakovo teiginiai, kad jis negyvena adresu (duomenys neskelbtini), o gyvena adresu (duomenys neskelbtini). Byloje esantys įrodymai patvirtina priešingas aplinkybes nei teigia atsakovas: iš 2023 m. balandžio 13 d. nekilnojamojo turto ekspertizės akto matyti, kad bute yra įrengta treniruoklių salė ar treniruoklių sandėlis, t. y. šis butas nėra pritaikytas gyventi, o gyvenamasis namas yra įrengtas, jame yra virtuvė, baldai, buitinė ir kita technika, kiti gyvenimui reikalingi daiktai ir kt. Taip pat teismas teisingai pastebėjo, kad atsakovo gyvenimą gyvenamajame name liudija ir išlaidos, patiriamos namo išlaikymui.

93.       Apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, kad atsakovo apeliacinio skundo reikalavimas tarp bylos šalių natūra padalyti gyvenamąjį namą, yra nepagrįstas ir netenkintinas, todėl pirmosios instancijos teismo sprendimas dėl šios dalies yra nekeistinas.

94.       Atsakovas apeliaciniame skunde nesutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad ginčo žemės sklypai, esantys (duomenys neskelbtini), yra šalių bendroji jungtinė nuosavybė. Atsakovo teigimu, minėti žemės sklypai nėra bendroji šalių jungtinė nuosavybė ir šis turtas nėra dalytinas, nes atsakovas šį turtą įgijo šalims jau nevedant bendro ūkio. Atsakovas nurodo, kad pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad šalių santuoka nutrūko 2016 m. birželio 1 d., tuo tarpu atsakovas ginčo sklypus įgijo tik 2017 m. birželio 21 d.

95.       Pirmosios instancijos teismas sprendime konstatavo, kad nuosavybės teises į žemės sklypus, esančius (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), apeliantas įgijo, juos perimdamas už 2011 m. lapkričio 24 d. A. N. suteiktą 170 000 Lt paskolą pagal 2011 m. lapkričio 24 d. paskolos sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) su visais vėlesniais pakeitimais ir papildymais, kuri buvo užtikrinta 2015 m. liepos 2 d. sutartine hipoteka (hipotekos identifikavimo Nr. (duomenys neskelbtini)). Prievolės įvykdymo terminas buvo numatytas 2016 m. birželio 11 d. Teismas sprendime konstatavo, kad pagal A. P. prašymą, skolininkui negrąžinus paskolos, notaras 2016 m. rugsėjo 26 d. surašė vykdomąjį įrašą, pagal kurį antstolė R. V., vykdydama skolos išieškojimą, 2017 m. birželio 21 d. perdavė A. P. visą minėtą turtą pagal turto perdavimo išieškotojui aktus Nr. (duomenys neskelbtini).

96.       Esant nurodytoms aplinkybėms, apeliacinės instancijos teismas sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad nors turtas atsakovo nuosavybe įregistruotas 2017 m. birželio 21 d., tačiau šiuo atveju vertinama, kad bendro šalių gyvenimo pabaigos momentu šalys turėjo reikalavimo teisę į skolininką A. N., kurią A. P. nuslėpė, ir minėtas turtas įgytas už 2011 m. lapkričio 24 d. šalių santuokos metu suteiktą paskolą. Taigi, minėti žemės sklypai yra įgyti už bendras sutuoktinių lėšas, todėl turtas pagrįstai pripažintinas bendru sutuoktinių turtu. Tai, kad prievolės įvykdymo terminas ir turto perėmimas už skolą įvyko jau po šalių faktinio gyvenimo skyrium, nepanaikina N. G., kaip bendros kreditorės, teisės reikalauti ir gauti jai priklausančią turto dalį. Teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismo padarytos išvados, kad vykdymo procese įgyti žemės sklypai dėl santuokos metu paskolintų sutuoktinių lėšų yra sutuoktinių bendras turtas ir atitinkamai privalo būti padalyti, yra pagrįstos, teisingos, atitinką įstatymo imperatyvą ir grindžiamos byloje surinktais įrodymais. Pirmosios instancijos teismo sprendimo dalis dėl minėtų žemės sklypų padalijimo nekeistina.

97.       Nesutikdamas su pirmosios instancijos teismo sprendimo dalimi dėl piniginių lėšų už butą padalijimo, atsakovas nurodė, kad teismas nepagrįstai netenkino atsakovo priešieškinio reikalavimų dėl 33 306,30 Eur (115 000 Lt) piniginės sumos priteisimo už šalių pirkėjai I. V. B. parduotą santuokos metu įgytą butą, adresu (duomenys neskelbtini), Palanga. Atsakovas pažymėjo, kad ieškovė nepateikė įrodymų, kur šios piniginės lėšos buvo panaudotos, t. y. ieškovė nepateikė įrodymų, kad į ieškovės banko sąskaitą pervestos piniginės sumos buvo panaudotos bendriems šeimos poreikiams patenkinti. Atsakovo teigimu, bylos duomenys liudija, kad piniginės lėšos buvo dedamos į terminuotus indėlius, o vėliau buvo pasisavintos ieškovei išvykus į Ispaniją, todėl 33 306,30 Eur piniginių lėšų suma nepagrįstai, padalijant tarp šalių turtą, nebuvo įtraukta į dalintino turto balansą.

98.       Teismas sprendime nurodė, kad nėra ginčo, jog butą, adresu (duomenys neskelbtini), Palanga, bylos šalys pardavė santuokos metu dar 2014 metais. Teismas konstatavo, kad 2014 m. vasario 24 d. buvo pervesta 110 000 Lt (31 858,20 Eur) suma pagal 2014 m. vasario 24 d. pirkimo-pardavimo sutartį į banko sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini). Ieškovė iš sąskaitos, į kurią gavo lėšas, padėjo terminuotą 90 000 Lt indėlį, kurį uždarė ir indėlis buvo pervestas į sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini). 2014 m. gruodžio 8 d. į sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini) sugrąžintas 80 000 Lt indėlis, kuris sudarytas 2014 m. lapkričio 7 d. iš sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini). Iš ieškovės sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini) išrašo laikotarpiu nuo 2014 m. vasario 24 d. iki 2017 m. sausio 31 d. matyti, kad piniginės lėšos buvo leidžiamos, todėl teismas padarė išvadą, kad 2016 m. birželio 1 d. ieškovė piniginių lėšų, gautų 2014 m. vasario 24 d. už parduotą butą, nebeturėjo. Teismas nurodė, kad ta aplinkybė, kur jos buvo panaudotos, šiuo atveju esminės reikšmės neturi, nes tuo metu šalys gyveno santuokinį gyvenimą ir iš bendrų lėšų tenkino tiek savo, tiek šeimos poreikius. Duomenų, kad šios lėšos panaudotos išskirtinai tik ieškovės poreikiams, į bylą nepateikta.

99.       Apeliacinės instancijos teismas su šiomis nustatytomis faktinėmis aplinkybėmis ir padarytomis išvadomis neturi pagrindo nesutikti. Pažymima, kad A. P. deklaratyviai tvirtina, kad 33 306,30 Eur lėšos buvo panaudotos ne šeimos poreikiams. Teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas pagrįstai pripažino, kad minėtos lėšos buvo panaudotos šeimos poreikiams ir jų jau nebuvo ne tik santuokos nutraukimo bylos inicijavimo momentu, bet ir santuokos iširimo momentu.

100.       Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, kad į dalijamo sutuoktinių bendro turto balansą gali būti įtraukiamas tik realiai egzistuojantis abiem sutuoktiniams ar vienam iš jų priklausantis nuosavybės teise turtas. Laikytina, kad turtas realiai egzistuoja, jeigu prašantis padalyti bendrą turtą sutuoktinis nurodo konkretų bendrosios nuosavybės teise sutuoktiniams priklausantį turtą ir pateikia įrodymus apie tokio turto buvimo vietą ir jo valdymą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. liepos 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-308/2007; 2007 m. birželio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-301/2007; 2009 m. gegužės 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-207/2009; 2012 m. birželio 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-269/2012 ir kt.). Taigi, padalijant sutuoktinių bendrąją jungtinę nuosavybę, gali būti įtraukiamas tik realiai egzistuojantis turtas, o pareigą įrodyti tokio turto egzistavimą turi tas asmuo, kuris prašo tokį turtą padalyti, t. y. šiuo atveju A. P., tačiau jis tokio turto egzistavimo neįrodė. Kaip minėta, pateikti bankų sąskaitų išrašai nepatvirtino, kad ši suma egzistuotų santuokos nutraukimo bylos inicijavimo metu.

101.       Apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, kad pirmosios teismo pagrįstai 33 306,30 Eur piniginių lėšų sumos, padalijant tarp šalių turtą, neįtraukė į dalijamo turto balansą, todėl sprendimas dėl šios dalies yra priimtas pagrįstai ir teisėtai, o atsakovo apeliaciniame skunde nurodyti deklaratyvūs ir nepagrįsti teiginiai nesudaro pagrindo keisti šios teismo sprendimo dalies.

Dėl ieškovei 58 000 Eur piniginių lėšų kaip santuokinio turto dalies priteisimo pagrįstumo

102.       Pirmosios instancijos teismas skundžiamo sprendimo rezoliucinėje dalyje nusprendė, kad padalijant santuokoje įgytą turtą, be kita ko, N. G. asmenine nuosavybės teise priteistinos 58 000 Eur dydžio piniginės lėšos. Atsižvelgiant į tai, teismas tarp buvusių sutuoktinių atitinkamai natūra padalino santuokos metu įgytą turtą ir apskaičiavo apeliantei išmokėtiną atsakovo 2 200 Eur dydžio kompensaciją. Teismas sprendime nurodė, kad buto, adresu (duomenys neskelbtini), pirkėjas 2016 m. balandžio 7 d. buto pardavimo kainą sumokėjo prieš sutarties pasirašymą, sumokant 3 500 Eur grynaisiais, o 54 500 Eur pavedimu į apeliantės sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini). Teismas nusprendė, kad apeliantė neįrodė, kad šias lėšas išleido buvusių sutuoktinių bendram turtui sutvarkyti, t. y. buto, esančio Ispanijoje, renovacijai, baldų pirkimui ir pritaikymui šeimai gyventi. Taip pat teismas nusprendė, kad atsakovas irgi neįrodė, jog 2015 m. jo atlikti pavedimai J. N. M. į Ispaniją buvo skirti minėto buto renovacijai. Teismas padarė išvadą, kad šalių bendro gyvenimo pabaigos momentu apeliantė turėjo 58 000 Eur sumą, gautą už parduotą butą, kurių panaudojimo šeimos bendriems poreikiams neįrodė, todėl šią sumą įtraukė į sutuoktinių dalintino turto bendrą masę ir atitinkamai šią sumą pripažino kaip apeliantės po santuokinio turto padalinimo gautino bendro turto dalį.

103.       Ieškovė apeliaciniame skunde teigia, kad ši teismo sprendimo dalis yra nepagrįsta, nes lėšos buvo panaudotos šeimos poreikiams, jos neegzistavo nei bylos iškėlimo metu nei sprendimo priėmimo metu, todėl negali būti dalinamos tarp buvusių sutuoktinių. Apeliacinės instancijos teismas nesutinka su tokiais ieškovės argumentais.

104.       Pažymėtina, kad 3.98 straipsnio 3 straipsnyje nurodyta, jog kiekvienas sutuoktinis privalo kompensuoti bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės sumažėjimą, jeigu jis bendrą turtą naudojo tikslams, CK nesusijusiems su prievolių, pagal CK 3.109 straipsnį vykdomų iš bendro sutuoktinių turto, vykdymu, išskyrus atvejus, kai jis įrodo, kad turtas buvo panaudotas šeimos poreikiams tenkinti. Esant nurodytam teisiniam reglamentavimui, seka išvada, kad nagrinėjamu atveju būtent ieškovė turi įrodyti piniginių lėšų, gautų pardavus šalims bendrosios jungtinės nuosavybės teise priklausantį turtą, panaudojimą šeimos poreikiams tenkinti.

105.       Ieškovė tiek bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme, tiek teikdama apeliacinį skundą pripažįsta, kad šiomis lėšomis disponavo ir nurodo, kad jas išleido šeimos reikmėms, t. y. buto Ispanijoje renovacijai, renovacijai ir pritaikymui šeimos gyvenimui. Kaip įrodymus į bylą ieškovė pateikė fotonuotraukas, iš kurių matyti buto aplinka, tvarkymo darbai vejos kieme, tačiau, kaip teisingai nurodė pirmosios instancijos teismas, ieškovė nepateikė įrodymų, pagrindžiančių patirtas išlaidas minėtiems darbams atlikti. Be to, kaip matyti iš byloje pateikto SEB banko sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini) išrašo, ieškovė pinigines lėšas kas mėnesį persivedinėjo po 5 000 Eur į kitas jai priklausančias banko sąskaitas. Taigi ieškovė nepagrindė, jog turtą (58 000 Eur piniginių lėšų) būtų panaudojusi šeimos poreikiams tenkinti (CPK 178 straipsnis). 

106.       Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį į ieškovės teiginius, kad ji 2017 m. sausio 31 d. pinigų, gautų už parduotą butą, adresu (duomenys neskelbtini), neturėjo, tačiau ta aplinkybė, kad ieškovės banko sąskaitoje minėtos lėšos laikotarpiu nuo 2016 m. balandžio 7 d. iki 2017 m. sausio 31 d. buvo pervedamos į kitas banko sąskaitas ir gryninamos, suteikia pagrindą manyti, kad ieškovė tokiu būdu gautus pinigus siekė nuslėpti, kad ieškinio pateikimo teismui dieną jų nebūtų ieškovės valdomose banko sąskaitose.

107.       Apeliacinės instancijos teismas, pritardamas pirmosios instancijos teismo argumentams, daro išvadą, kad 58 000 Eur panaudojimo bendriems šeimos poreikiams ieškovė byloje neįrodė, todėl šios lėšos pagrįstai įtrauktinos į šalių dalintino turto balansą.

Dėl prievolės BUAB „(duomenys neskelbtini)“

108.       Teismas sprendimo rezoliucinėje dalyje nusprendė pripažinti, kad už įsipareigojimus kreditoriui BUAB „(duomenys neskelbtini)“ pagal Šiaulių apygardos teismo 2020 m. spalio 22 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e2-195-569/2020 atsakovo solidariai N. G. ir A. P.. Sprendime nurodė, kad Šiaulių apygardos teismas patvirtino 2020 m. spalio 22 d. nutartimi ieškovo BUAB „(duomenys neskelbtini)“ ir atsakovo A. P. taikos sutartį, pagal kurią A. P. įsipareigojo sumokėti BUAB „(duomenys neskelbtini)“ iš viso 45 000 Eur sumą (40 000 Eur skola, 2 000 Eur materialiosios palūkanos ir 3 000 Eur bylinėjimosi išlaidos). Sprendime nurodyta, kad A. P. iš BUAB „(duomenys neskelbtini)“ pasiskolino 40 000 Eur sumą, kurią įmonė jam pervedė 2015 m. gegužės 29 d., nurodydama mokėjimo paskirtyje, kad tai yra paskola. BUAB „(duomenys neskelbtini)“ kreipimosi į teismą dieną šios paskolos nebuvo sugrąžinęs. Teismas padarė išvadą, kad iš atsakovo banko sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini) išrašo matyti, jog 2015 m. gegužės 29 d. gautas pinigines lėšas, t. y. susigrąžintą paskolą su palūkanomis (141 911 Eur), taip pat iš BUAB „(duomenys neskelbtini)“ paimtą paskolą (40 000 Eur), atsakovas bankiniu pervedimu pervedė į Ispanijos banke esančią sąskaitą, iš kurios, tikėtina, šios lėšos buvo panaudotos butui Ispanijoje įsigyti. Teismas padarė išvadą, kad iš BUAB „(duomenys neskelbtini)“ paimta 40 000 Eur paskola buvo panaudota šalių bendram turtui įsigyti, todėl bylos šalys yra bendrai atsakingos BUAB „(duomenys neskelbtini)“ už atsakovo paimtą 40 000 Eur paskolą, 2 000 Eur palūkanas ir 3 000 Eur bylinėjimosi išlaidas.

109.       Ieškovė apeliaciniu skundu nesutinka su teismo sprendime padaryta išvada, kad bylos šalys solidariai atsako BUAB „(duomenys neskelbtini)“ dėl paskolos jai sugrąžinimo ir teigia, kad teismo sprendimas dėl šios dalies yra nepagrįstas.

110.       Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, pirmosios instancijos teismas pagrįstai atmetė ieškovės argumentus, kad iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ pasiskolinta pinigų suma nebuvo panaudota butui Ispanijoje įsigyti, nes pinigų pervedimai rodo priešingai. Pažymėtina tai, kad pati ieškovė byloje pripažino, kad šeimos pinigų nevaldė ir nežino, nei kiek, nei kur atsakovas juos naudojo, teismo posėdžio metu ieškovė negalėjo tiksliai paaiškinti, iš kokių piniginių lėšų buvo pirktas butas Ispanijoje. Taigi, ieškovės teiginiai, esą UAB „(duomenys neskelbtini)“ atsakovui pervesta pinigų suma nebuvo panaudota butui Ispanijoje įsigyti vertinami kaip deklaratyvūs ir nepagrįsti jokiais objektyviais įrodymais.

111.       Apeliacinės instancijos teismas atkreipia dėmesį į ieškovės apeliacinio skundo argumentus, kad butui Ispanijoje įsigyti bylos šalys, kaip šeima, turėjo ir kitų pinginių lėšų, tačiau tai nepaneigia kad minėta 40 000 Eur suma taip pat buvo panaudota butui Ispanijoje įsigyti. Nėra abejonės, kad šalys minėtam turtui įsigyti turėjo panaudoti ir kitas lėšas, nes buto Ispanijoje kaina yra žymiai didesnė.

112.       Teisėjų kolegija akcentuoja byloje pateiktą 2015 m. birželio 4 d. notarinę buto Ispanijoje pirkimo–pardavimo sutartį, kuria už (duomenys neskelbtini) 000 Eur šalys bendrosios jungtinės nuosavybės teise įsigijo butą Ispanijoje (5 000 Eur šalys pardavėjui sumokėjo grynaisiais 2015 m. gegužės 8 d., likusią sumą 2015 m. birželio 1 d. sumokėjo pavedimu į pardavėjo banko sąskaitą iš tos pačios atsakovo banko sąskaitos, į kurią UAB „(duomenys neskelbtini)“ pervedė 40 000 Eur paskolą.

113.       Atsižvelgdamas į nurodytas aplinkybes, apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo, jog UAB „(duomenys neskelbtini)“ paskolintos lėšos buvo panaudotos įsigyti butui Ispanijoje bendrosios jungtinės nuosavybės teise. Taigi ieškovės apeliacinis skundas dėl šios sprendimo dalies atmestinas kaip nepagrįstas. 

Dėl skolos V. G. solidarumo

114.       Atsakovas prašė teismo atsakovo A. P. įsipareigojimus kreditoriui V. G. dėl 115 848 Eur skolos, 56 475,90 Eur palūkanų, 5 proc. dydžio metinių palūkanų už priteistą 172 323,90 Eur sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki visiško teismo sprendimo įvykdymo, 1 134 Eur bylinėjimosi išlaidų pagal Klaipėdos apygardos teismo 2020 m. liepos 31 d. preliminarų sprendimą civilinėje byloje Nr. e2-1013-796/2020 pripažinti solidaria atsakovo A. P. ir ieškovės N. G. prievole; atsakovas taip pat prašė pripažinti, kad skola kreditoriui V. G. pagal 2010 m. lapkričio 2 d. paskolos sutartį už 73 986 Eur sumą yra solidari atsakovo A. P. ir ieškovės N. G. prievolė. Pirmosios instancijos teismas skundžiamu sprendimu nurodytus atsakovo priešieškinio reikalavimus atmetė, konstatavęs, kad atsakovas neįrodė, jog kreditoriaus V. G. paskolintos piniginės lėšos buvo panaudotos šeimos interesais. Atsakovas su tokiais skundžiamo teismo sprendimo argumentais nesutinka, mano, kad teismas netinkamai vertino byloje esančius įrodymus.

115.       Nesutikdamas su pirmosios instancijos teismo išvadomis, atsakovas apeliaciniame skunde nurodo, kad jo pasiskolinta 115 848 Eur paskolos suma buvo perskolinta ir panaudota įmonėje „(duomenys neskelbtini)“, kuri įsigyta iki santuokos sudarymo. Nurodo, kad 2010 m. lapkričio 2 d. akcininko paskolos sutartis, kuria perskolintos bendrovei lėšos, buvo pasirašyta ieškovės. Teigia, kad apeliantė nepateikė įrodymų, kad bendrovei perskolinta suma buvo gauta iš kitų šaltinių. Apeliantas tvirtina, kad šios lėšos panaudotos bendrovės veikloje apyvartinėms lėšoms, kurios susigrąžintos 2015 m. gegužės 29 d. mokėjimo pavedimu, pervedant apeliantui 115 848 Eur paskolą ir 26 063 Eur palūkanų. Vėliau šios lėšos, dar pasiskolinus iš BUAB „(duomenys neskelbtini)“ 40 000 Eur, buvo panaudotos butui Ispanijoje įsigyti. Atsakovo nuomone, sugrąžinti V. G. 115 848 Eur paskolą yra bendra solidari arba dalinė bylos šalių pareiga, nes lėšos buvo panaudotos šeimos interesais. Mano, kad teismas sprendime nepagrįstai apsiribojo prievolės vertinimu tik solidariosios prievolės aspektu. Teigia, kad teismas nepagrįstai konstatavo ne tik kad dviejų paskolų sugrąžinimo pareiga nėra bylos šalių solidari pareiga, bet ir nepagrįstai nevertino, ar šios prievolės nėra bendros dalinės šalių prievolės. Teigia, kad byloje nėra ginčo, jog V. G. paskolas suteikė ir kad šios lėšos panaudotos asmeninėje A. P. įmonėje „(duomenys neskelbtini)“, kurios veikloje dalyvavo abi šalys. Nurodo, kad apeliantė šioje byloje reiškė reikalavimą dėl įmonės vertės padidėjimo priteisimo ir tai liudija, kad ji dalyvavo įmonės veikloje. Teigia, kad ieškovė, pasirašydama įmonės 2020 m. lapkričio 2 d. paskolos sutartį ir įnešdama į įmonės sąskaitą V. G. lėšas, patvirtino sudarytas abejas paskolos sutartis tarp V. G. ir A. P., todėl mano, kad sugrąžinti paskolas yra bendra abiejų bylos šalių prievolė.

116.       Pirmosios instancijos teismas, netenkindamas apelianto reikalavimų, nustatė, kad V. G. pinigus skolino A. P. 2010 m., tačiau byloje nėra absoliučiai jokių duomenų, kad pinigai skolinti šeimos poreikiams, tėra tik A. P. niekuo nepagrįsti teiginiai. Paties A. P. paaiškinimai dėl paskolų panaudojimo yra nenuoseklūs ir prieštaringi. Jis procesiniuose dokumentuose tvirtino, kad 2010 m. spalio 9 d. pasiskolinti pinigai (pirma paskola) buvo perskolinti A. P. įmonei „(duomenys neskelbtini)“ pagal 2010 m. lapkričio 2 d. akcininko paskolos sutartį ir panaudoti apyvartinėms lėšoms, o 2010 m. lapkričio 2 d. paskolos sutarties pagrindu (antra paskola) gautos lėšos buvo panaudotos bylos šalių bendro buto kapitaliniam remontui. Tačiau pirmosios instancijos teismo posėdžio metu atsakovas paaiškino, kad iš V. G. visa gauta 700 000 Lt paskola buvo įnešta į BUAB „(duomenys neskelbtini)“ sąskaitą, nes iš įmonės lėšų buvo tenkinami šeimos poreikiai. Teismas nurodė, kad tokiu būdu net pats apeliantas pripažįsta, kad 2010 m. paskolinti pinigai buvo perskolinti įmonei, o nepanaudoti šeimos poreikiams. Be to, teismas atkreipė dėmesį, kad paties apelianto, kaip akcininko, įmonei 70 000 USD paskolos suteikimas tik patvirtina, jog bylos šalys nebuvo skolingos įmonei, todėl jokio poreikio lėšas skolintis iš V. G. nebuvo. Teismas konstatavo, kad apeliantė paskolų sutarčių ir pinigų priėmimo–perdavimo aktų su V. G. nėra pasirašiusi. Teismas akcentavo, kad teismui pateikti duomenys apie V. G. turtinę padėtį 2010 metais neįrodo, kad jo finansinė padėtis buvo gera, leidusi 700 000 Lt dydžio lėšas paskolinti, o V. G. savarankiškai pateikti jo tėvo J. G. sąskaitų išrašai, nesudaro pagrindo spręsti apie paties V. G. finansinę padėtį; be to, duomenų, kad J. G. būtų skolinęs pinigus V. G., nėra. Teismas padarė išvadą, kad A. P., siekdamas pateisinti iš trečiojo asmens gautas paskolas šeimos poreikiams, naudoja šeimos gyvenimo įvykių aplinkybes, tačiau jo veiksmai nepagrindžia paaiškinimų. Teismas konstatavo, kad šalys iš tiesų 2012 m. vasario 20 d. užbaigė buto, esančio (duomenys neskelbtini), kapitalinį remontą, po ko buvo įregistruoti du butai, kurie parduoti 2014 m. ir 2016 m., tačiau gavus pinigines lėšas už parduotus butus, jokių kalbų, reikalavimų tarp šalių dėl skolos grąžinimo V. G. nebuvo, o tai leidžia daryti išvadą, jog šio turto remontui nebuvo panaudotos jokios skolintos lėšos. Duomenų, kiek pinigų buvo panaudoja šiam remontui, teismui taip pat nepateikta. Be to, apeliantas, reikšdamas priešinius reikalavimus apeliantei dėl lėšų, gautų už parduotus butus, nenurodė, kad dalis šių lėšų priklauso V. G.. Apie buto Ispanijoje pirkimą, 2010 m. jokių duomenų nebuvo ir negalėjo būti, nes šis turtas šalių įsigytas tik 2015 m. liepos 20 d. iš lėšų, atsakovo gautų iš UAB „(duomenys neskelbtini)” – sugrąžintos paskolos su palūkanomis ir dar papildomai pasiskolintų lėšų. Dar daugiau, nuo bylos pradžios apeliantas apie V. G., kaip kreditorių, jokiose procesiniuose dokumentuose apskritai net nebuvo užsiminęs. Sutiktina su teismo nuomone, kad neįtikėtinai atrodo, jog apie tokio dydžio skolas, kurias trečiasis asmuo reikalauja priteisti iš šalių solidariai, atsakovas galėjo pamiršti, juolab, kad kitų tokio dydžio kreditorių šalys neturi. Teismas akcentavo, kad sutinka su apeliantės pozicija, jog V. G. atsiradimas procese tik po to, kai iš esmės tos pačios sumos kaip paskolos nepavyko prisiteisti trečiajam asmeniui UAB „(duomenys neskelbtini)“, kur A. P. aiškino, kad šios lėšos (181 911 Eur) buvo skolintos 2015 m. balandžio 15 d. iš įmonės „(duomenys neskelbtini)“, irgi butui Ispanijoje įsigyti ir net priešieškinyje reiškė reikalavimą dėl kreditorinių įsipareigojimų kreditoriui UAB „(duomenys neskelbtini)“ už 197 070,20 Eur sumą pripažinimo bendrąja sutuoktinių prievole, kelia abejones iš tiesų buvus paskolos santykiams tarp apelianto ir V. G.. Nepaisant to, teismas nusprendė, kad A. P. yra skolingas V. G. pagal paskolos sutartis, tačiau taip pat padarė išvadą, jog nei V. G., nei A. P. neįrodė, kad V. G. ir A. P. 2010 m. spalio 9 d. ir 2010 m. lapkričio 2 d. paskolos sutartys sudarytos šeimos interesais, todėl nėra pagrindo A. P. skolas V. G. pripažinti bendromis ieškovės ir atsakovo prievolėmis (solidariomis ar dalinėmis), o atitinkamai ieškovei nekyla ir pareiga kompensuoti A. P. turėtas šių paskolų iš dalies sugrąžinimo išlaidas, t. y. 6 525 Eur sumą. Todėl įsipareigojimai pagal abejas A. P. ir V. G. paskolos sutartis liko asmeniniais A. P. įsipareigojimais kreditoriui V. G..

117.       Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, su pirmosios instancijos teismo nustatytomis aplinkybės ir padarytomis išvadomis dėl skolos V. G. nėra pagrindo nesutikti, nes dėl šios sprendimo dalies teismas detaliai išanalizavo buvusią faktinę situaciją ir jų pagrindu padarė pagrįstas išvadas. Atsakovas apeliaciniame skunde pateikia savas versijas, tačiau jos nesudaro pagrindo kitaip vertinti buvusią situaciją. Šiame kontekste pažymėtina, kad kasacinio teismo praktikoje ne kartą yra pripažinta, jog vien ta aplinkybė, kas teismas, įvertinęs byloje surinktus įrodymus, padarė kitokias išvadas nei nurodo apeliantas, savaime nereiškia, kad buvo pažeistos įrodymų vertinimo taisyklės ir kad teismo procesinis sprendimas yra neteisėtas bei naikintinas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. sausio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-110/2013). Taip pat iš teismo sprendime nustatytų faktinių aplinkybių matyti, kad teismas vertino ir apskritai nenustatė pagrindo A. P. skolas V. G. pripažinti ieškovės ir atsakovo bendromis prievolėmis, t. y. nei solidariomis, nei dalinėmis, nes paskolos nebuvo panaudotos šeimos poreikiams. Teisėjų kolegija daro išvadą, kad teismo sprendimo dėl šios dalies nėra pagrindo panaikinti ar pakeisti, o atsakovo reikalavimas pripažinti skolą kreditoriui V. G. solidaria ieškovės ir atsakovo prievole yra atmestinas.

Dėl kompensacijos iš ieškovės priteisimo už bendro turto išlaikymą

118.       Ieškovė apeliaciniu skundu nesutinka su teismo sprendimo dalimi, kuria teismas priteisė atsakovui iš ieškovės 3 060 Eur kompensaciją už bendro turto išlaikymą. Apeliaciniu skundu ieškovė prašo kompensaciją sumažinti iki 376,74 Eur sumos. Tuo tarpu atsakovas pažymi, kad ieškovei su vaikais palikus bendrus jų namus ir išvykus gyventi į užsienį atsakovas vienas vykdė turto išlaikymo prievoles, rūpinosi turtu, mokėjo mokesčius, vykdė kitas su nekilnojamuoju turtu susijusias prievoles. Todėl, atsakovo nuomone, ieškovė privalo kompensuoti 1/2 dalį atsakovo šalims bendrąją jungtinės nuosavybės teise priklausančio turto išlaikymo išlaidų. Atsakovas nurodė, kad yra sumokėjęs daugiau nei 12 246,17 Eur šalių bendro turto išlaikymo išlaidų (žemės mokestis – 492,51 Eur, namo šildymo išlaidos – 10 426,60 Eur, įmokos draudimo kompanijai – 1 014,46 Eur, mokėjimai komunalinių atliekų tvarkymo bendrovei – 312,60 Eur), todėl atsakovui iš ieškovės turėjo būti priteista 6 123,08 Eur kompensacija.

119.       Kaip matyti iš pirmosios instancijos teismo motyvų, teismas konstatavo, kad ieškovė privalėjo prisidėti prie bendro turto išlaikymo kaip bendraturtė (CK 3.109 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Teismas, įvertinęs atsakovo nurodytas aplinkybes bei pateiktus įrodymus apie sumokėtus mokesčius, rinkliavas ir išlaidas, atsižvelgęs, į tai, kad ieškovė name, adresu (duomenys neskelbtini), negyveno ir juo nesinaudojo, atsakovo prašomą priteisti 6 123,08 Eur kompensaciją sumažino iki 3 060 Eur, motyvuodamas tuo, kad ieškovei negyvenant name, jos poreikį būtų atitikęs ir minimalus namo šildymas, tik tam, kad būtų išlaikyta namo vertė.

120.       Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad iš bendro sutuoktinių turto vykdomos tiek prievolės, susijusios su bendro turto tvarkymo išlaidomis, tiek prievolės, susijusios su šeimos namų ūkio išlaikymu (CK 3.109 straipsnio 1 dalies 2 punktas, 3 punktas). Be to, kiekvienas sutuoktinis turi teisę sudaryti sandorius, būtinus išlaikyti šeimos namų ūkį ir užtikrinti vaikų auklėjimą bei švietimą. Pagal prievoles, kylančias iš tokių sandorių, sutuoktiniai atsako solidariai, nesvarbu, koks jų turto teisinis režimas, išskyrus atvejus, kai sandorio kaina yra aiškiai per didelė ir neprotinga (CK 3.109 straipsnio 2 dalis). Solidariąją pareigą įvykdęs skolininkas turi teisę regreso tvarka reikalauti iš visų kitų bendraskolių lygiomis dalimis to, ką jis įvykdė, atskaičius jam pačiam tenkančią dalį, jeigu ko kita nenumato įstatymai ar sutartis (CK 6.9 straipsnio 1 dalis). Esant nurodytam teisiniam reglamentavimui, atsakovas, sumokėjęs šalių bendro turto išlaikymo išlaidas, turi teisę regreso tvarka reikalauti iš ieškovės (kito bendraskolio) lygiomis dalimis to, ką jis įvykdė, atskaičius jam pačiam tenkančią dalį.

121.       Teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismo išvados, esą atsakovo išlaidos namo šildymui buvo skirtos komfortiškos temperatūros palaikymui yra grindžiamos išskirtinai prielaidomis. Be to, kita su turto išlaikymu susijusių mokėjimų dalis, t. y. 492,51 Eur žemės mokestis, 1 014,46 Eur draudimo įmokos, 312,60 Eur mokėjimai komunalinių atliekų tvarkymo bendrovei, vertintina kaip pagrįsta (į bylą pateiktos sąskaitos, kvitai, mokėjimo pavedimai), privaloma abiem šalims ir nepriklausanti nuo suvartojimo kiekio.

122.       Apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas skundžiamu sprendimu nepagrįstai sumažino atsakovui priteistino turto išlaikymo išlaidų kompensaciją, todėl ši sprendimo dalis keistina ir atsakovui iš ieškovės priteistina 1/2 dalis atsakovo patirtų išlaidų, susijusių su bendro turto, adresu (duomenys neskelbtini), išlaikymu, t. y. 6 123,08 Eur.

Dėl kompensacijos už prievolės bankui vykdymą

123.       Iš skundžiamo pirmosios instancijos teismo sprendimo matyti, kad teismas atsakovui iš apeliantės iš viso priteisė 9 614,50 Eur sumą už bankui „Luminor“ kredito sugrąžinimą, kuris buvo paimtas dėl gyvenamojo namo, adresu (duomenys neskelbtini). Teismas nurodė, kad ši suma susideda iš 8 654,50 Eur (t. y. 1/2 dalies 17 129 Eur sumos, kuri sumokėta per laikotarpį nuo 2016 m. rugsėjo 23 d. iki 2020 m. balandžio 3 d.) ir 960 Eur (t. y. 1/2 dalies 1 920 Eur sumos, kuri sumokėta per laikotarpį nuo 2016 m. birželio 1 d. iki 2017 m. sausio 27 d.).

124.       Teisėjų kolegija sutinka su ieškovės apeliaciniame skunde nurodytais pastebėjimais, kad sprendime apskaičiuotos 17 129 Eur sumos 1/2 dalis yra ne 8 654,50 Eur, o 8 564,50 Eur suma. Be to, nėra aišku, kodėl iš ieškovės teismas dar papildomai priteisė 960 Eur sumą. Pažymėtina, kad teismas nenurodė jokių motyvų ir kokiais įrodymais remdamasis atsakovui papildomai priteisė 960 Eur sumą. Atkreipiamas dėmesys į tai, kad ši 960 Eur suma priteisiama už 2016 m. birželio 1 d. iki 2017 m. sausio 27 d. laikotarpį, kuris iš dalies sutampa su laikotarpiu nuo 2016 m. rugsėjo 23 d. iki 2020 m. balandžio 3 d., už kurį jau nusprendžiama priteisti 8 654,50 Eur kompensaciją (tikrasis kompensacijos dydis yra 8 564,50 Eur suma). Svarbu pastebėti tai, kad tokio dydžio kompensacijos net neprašė priteisti atsakovas, kuris 2023 m. kovo 3 d. patikslintame priešieškinyje nurodė, kad prašo priteisti 8 564,50 Eur kompensaciją (papildomos 960 Eur sumos priteisti neprašoma).

125.       Esant nurodytoms aplinkybėms, ši pirmosios instancijos teismo sprendimo dalis keistina, sumažinant atsakovui iš ieškovės priteistą kompensaciją už bendros prievolės bankui vykdymą ir iš ieškovės vietoje 9 614,50 Eur kompensacijos priteistina atsakovui 8 564,50 Eur kompensacija už atsakovo per laikotarpį nuo 2016 m. rugsėjo 23 d. iki 2020 m. balandžio 3 d. grąžintą bankui „Luminor“ kreditą pagal 2007 m. rugpjūčio 21 d. kredito sutartį Nr. (duomenys neskelbtini).

Dėl trečiojo asmens G. P. reikalavimų        

126.       Trečiasis asmuo G. P. byloje pareiškė savarankišką reikalavimą, nurodydama, kad laikotarpiu nuo 2020 m. iki 2022 m. ji faktiškai vykdė bylos šalims – ieškovei N. P. ir atsakovui A. P. – priklausančio turto išlaikymo prievoles kreditoriams – kredito įstaigai, komunalinių paslaugų tiekėjams, draudimo kompanijai bei Palangos miesto savivaldybei. Tokiu būdu trečiasis asmuo patyrė 10 637,57 Eur šalims priklausančio turto išlaikymo išlaidų, kurias prašė jai priteisti solidariai iš ieškovės ir atsakovo.

127.       Pirmosios instancijos teismas skundžiamu sprendimu G. P. savarankišką reikalavimą atmetė iš esmės dėl to, kad, teismo manymu, G. P. sąskaita naudojosi atsakovas kaip mokėjimo instrumentu, be to, teismo vertinimu, G. P. dėl savo amžiaus ir sveikatos būklės negalėjo turėti pakankamai finansinių lėšų dengti N. P. ir atsakovo A. P. turto išlaikymo išlaidas.

128.       Nesutikdama su pirmosios instancijos teismo sprendimo dalimi, kuria jos reikalavimai buvo atmesti, trečiasis asmuo G. P. apeliaciniame nurodo, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nustatė, jog G. P. banko sąskaita kaip mokėjimo instrumentu naudojosi pats A. P.. Pažymi, kad šalys turėjo prievolių, susijusių su turto išlaikymu, ir šias prievoles kreditoriams įvykdė G. P.. G. P. nuomone, teismas, konstatuodamas, kad A. P. kaip mokėjimo instrumentu naudojosi G. P. banko sąskaita ir kad toje sąskaitoje realiai buvo A. P. lėšos, peržengė bylos nagrinėjimo ribas ir šios išvados yra nepagrįstos. Nurodo, kad A. P. nebuvo jokio tikslo naudotis savo motinos banko sąskaita, nes jis turėjo savo banko sąskaitą finansų įstaigoje „Monese“. Taip pat teigia, kad G. P. 2020 m. sausio 1 d. turėjo banko sąskaitoje 71 417,08 Eur sumą, todėl ji iš savo lėšų apmokėjo bylos šalių bendro turto išlaikymo kaštus.

129.       Apeliacinės instancijos teismas, sutikdamas su pirmosios instancijos teismo padarytomis pagrįstomis išvadomis, trečiojo asmens G. P. apeliaciniame skunde nurodytus argumentus atmeta kaip nepagrįstus.

130.       Apeliacinės instancijos teismas atkreipia dėmesį į tai, kad G. P. savo reikalavimą grindžia CK 6.50 straipsnio 3 dalimi, kurioje numatyta, kad trečiajam asmeniui, įvykdžiusiam prievolę, pereina kreditoriaus teisės, susijusios su skolininku.

131.       Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, pasisakydamas dėl CK 6.50 straipsnio aiškinimo ir taikymo, yra konstatavęs, ieškovas, reikšdamas reikalavimą, neprivalo įrodinėti fakto, kad prievoles už atsakovą jis įvykdė savo, t. y. jam nuosavybės ar kitu teisėtu pagrindu priklausančiomis, lėšomis, neprivalo įrodinėti prievolės dalyko (lėšų) valdymo (disponavimo) fakto, lėšų kilmės. <...> Kasacinis teismas nurodė, jog, vykdant pinigines prievoles, panaudotų lėšų kilmė, jų savininkas, valdymo (disponavimo) jomis pagrindas gali būti reikšmingi nusprendžiant, kuris konkretus asmuo (reikalavimą pareiškęs ieškovas ar kitas asmuo) įvykdė skolininko prievoles kreditoriams. Reikalavimą pareiškusiam ieškovui pateikus įrodinėtinus faktus pagrindžiančius įrodymus, preziumuotina, kad jis atsakovės prievoles kreditoriams įvykdė savo lėšomis. Tokia išvada darytina dėl to, kad nesąžiningumas civiliniuose santykiuose pagal bendrą taisyklę nepreziumuojamas. Tačiau ši prezumpcija gali būti paneigta atsakovei ar kitam byloje dalyvaujančiam asmeniui teismo procese, laikantis CPK reikalavimų, nurodžius ir įrodžius aplinkybes, kad lėšos, kuriomis buvo įvykdyta skolininkės prievolė kreditoriams, ieškovui nepriklausė nuosavybės teise ar kitu teisėtu, suteikiančiu teisę jomis disponuoti, pagrindu, o tokiomis teisėmis priklausė kitam konkrečiam asmeniui, kuris, jo lėšomis įvykdžius prievoles kreditoriams, yra tikrasis pasibaigusių prievolių kreditoriams vykdytojas. Tokios byloje atsikirtimų į pareikštą reikalavimą pagrindu nurodytos aplinkybės tampa bylos įrodinėjimo dalyko sudėtine dalimi (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. spalio 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-230-701/2021).

132.       Teisėjų kolegija pažymi, kad priešingai nei nurodo G. P., pirmosios instancijos teismas bylos nagrinėjimo ribų neperžengė ir pagrįstai analizavo piniginių lėšų kilmę, nes tuo atveju, kai už skolininką įvykdo prievoles trečiasis asmuo, panaudotų lėšų kilmė ir jų savininkas yra reikšmingos aplinkybės, sprendžiant, kuris konkretus asmuo (reikalavimą pareiškęs asmuo ar kitas asmuo) įvykdė skolininko prievoles kreditoriams.

133.       Apeliacinės instancijos teismas nurodo, kad atsižvelgiant į minėtą aktualų kasacinio teismo išaiškinimą, G. P. apeliaciniame skunde reiškiamas reikalavimas negali būti tenkinamas, nes bylos aplinkybės patvirtina faktą, kad G. P. banko sąskaita Nr. (duomenys neskelbtini), kaip savo finansiniu instrumentu, faktiškai naudojosi atsakovas A. P. ir kad šioje sąskaitoje A. P. laikė būtent savo pinigus. Visų pirma, pažymėtina tai, kad A. P. šioje byloje yra taikytas piniginių lėšų areštas, todėl jis laisvai negalėjo disponuoti piniginėmis lėšomis, esančiomis savo sąskaitose. Antra, G. P. teigia, kad A. P. neva nebuvo jokio tikslo naudotis savo motinos banko sąskaita, nes jis turėjo savo banko sąskaitą finansų įstaigoje „Monese“, tačiau, teisėjų kolegijos nuomone, kaip jau konstatuota anksčiau šioje nutartyje, A. P. slėpė savo pajamas, siekdamas jas įvairiais būdais mažinti, kad iš jo nebūtų priteistas didesnis (vaikams reikalingo dydžio) išlaikymas ir išlaikymo įsiskolinimas. Trečia, G. P. sąskaitoje disponuojama ypač didelėmis piniginėmis sumomis, kurių G. P., būdama pensininkė, objektyviai negali turėti. Be to, G. P. gaunamos tik 376 Eur/mėn. pajamos nepagrindžia jos išlaidų dydžio, o bylos medžiaga liudija, kad gaunamos įvairios didelės pajamos ir iš sąskaitos turinio matomas verslo santykių intensyvus palaikymas rodo, kad tai yra A. P. pajamos. Ketvirta, nors G. P. įvardytas sumas prašo priteisti solidariai iš N. G. ir A. P., tačiau CK 6.6 straipsnio 1 dalis numato, kad solidarioji skolininkų prievolė nepreziumuojama. Be to, svarbu pastebėti ir tai, kad G. P. bankinių mokėjimų nurodymuose visur nurodė, jog ji moka konkrečiai už A. P..

134.       Esant išdėstytoms aplinkybėms, apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, kad nepagrįstas G. P. apeliacinio skundo reikalavimas jai priteisti iš bylos šalių solidariai 10 637,57 Eur sumą už jos neva iš savo lėšų vykdytas bylos šalių turto išlaikymo prievoles kreditoriams. Teisėjų kolegija pažymi, kad pirmosios instancijos teismo sprendimo dalis, kuria minėtas G. P. reikalavimas atmestas, priimtas detaliai išanalizavus bylos duomenis ir juos tinkamai įvertinus, todėl nėra pagrindo keisti sprendimą dėl šios dalies.

Dėl ieškovei paskirtos baudos

135.       Pirmosios instancijos teismas nusprendė skirti apeliantei 300 Eur baudą už teismo įpareigojimo neįvykdymą, kurią nutarė padengti iš 2023 m. gegužės 9 d. įmokėto užstato iš sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini). Teismas nurodė, kad: „Įvertinęs vaiko nepristatymo priežastis bylos procese (teismas lanksčiai, pagal ieškovės galimybes ir vaiko atostogas, derino šio veiksmo atlikimo galimybes ir datas, net kelis kartus organizavo ir atšaukė papildomas technines sąlygas ir personalą, reikalingas vaiko apklausai (vaiko kambario vietos užsakymą kituose teismo rūmuose, psichologo, informatiko ir vertėjo iškvietimą)), ieškovei už šio teismo įpareigojimo neįvykdymą skiria 300 Eur baudą, kuri padengtina iš ieškovės įmokėto užstato vertėjo paslaugoms apmokėti.“

136.       Ieškovė apeliaciniame skunde nurodo, kad su teismo sprendimu paskirta bauda nesutinka, nes skirti baudą nebuvo jokio teisinio pagrindo.

137.       Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad CPK 106 straipsnio 1 dalyje imperatyviai nurodyta, kad teismas baudas skiria šiame kodekse numatytais atvejais ir jame nustatyto dydžio. Atkreipiamas dėmesys į tai, kad CPK nėra numatytas atvejis, kad už vaiko neatvežimą į teismo posėdį, teismui būtų suteikta diskrecijos teisė skirti baudą. Kaip matyti iš skundžiamo sprendimo, pirmosios instancijos teismas nenurodė, kokio straipsnio pagrindu ieškovei skiriama bauda, taip pat nemotyvavo, kodėl teismas nusprendė skirti būtent 300 Eur baudą. Baudos skyrimas yra viena iš griežčiausių civiliniame procese numatytų poveikio priemonių, sukelianti proceso dalyviams finansinio pobūdžio neigiamas pasekmes. Įvertinant šios nuobaudos sukeliamas pasekmes, ši priemonė turi būti taikoma atsakingai, tinkamai išanalizavus ir įvertinus jos taikymo būtinumą ir pagrįstumą.

138.       Kaip matyti iš ieškovės paaiškinimų, ji su sūnumi G. ketino atvykti į teismo posėdį, bet vaikas susirgo, o antrą kartą jau ne tik vaikas kategoriškai atsisakė skirsti lėktuvu į Lietuvą, bet ir pati apeliantė išsigando galimo atsakovo keršto, todėl taip pat nebesiryžo atvykti į Lietuvą. Pažymėtina, kad pirmosios instancijos teismas, skirdamas baudą nesiaiškino ieškovės nurodomų aplinkybių pagrįstumo, baudą skyrė formaliai, neįsigilinęs į vaiko į teismo posėdį neatvežimo priežastis.

139.       Teisėjų kolegijos vertinimu, ieškovė nurodė konkrečias priežastis, kodėl vaikas į teismo posėdį neatvyko. Be to, atkreipiamas dėmesys į tai, kad G. P. nuomonė 2018 m. sausio 22 d. teismo posėdžio metu jau buvo išklausyta, vaikas tuomet aiškiai nurodė, kad tėčio jam netrūksta, pas tėtį atvykti nenori, jam nepatinka, kai tėtis šaukia. Pažymėtina, kad per visą šį laiką iki pat A. P. su vaiku jokia forma nebendravo ir ryšio nepalaikė. Pastebėtina, kad ieškovė, siekdama ir proceso ekonomiškumo principo tinkamo įgyvendinimo, 2023 m. rugsėjo 1 d. pranešimu ir prašymu teismo prašė G. P. teismo posėdžio metu išklausyti per ZOOM platformą, tokiu būdu būtų dar kartą išklausyta G. nuomonė ir išvengta papildomo streso dėl G. vykimo į Lietuvą.

140.       Apeliacinės instancijos teismas nepripažįsta ieškovės elgesio nesąžiningu, nepakanka duomenų tokį elgesį priskirti piktnaudžiavimui procesu, turinčiu reikšmingos įtakos proceso koncentruotumo principo įgyvendinimui, todėl daro išvadą, kad ieškovei 300 Eur bauda buvo paskirta nepagrįstai, sprendimo dalis dėl baudos paskyrimo naikintina, o ieškovės sumokėtas 300 Eur užstatas, kuris įskaitytas kaip bauda, grąžintinas ieškovei iš Plungės apylinkės teismo depozitinės sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini).

Dėl prašymo skirti baudą atsakovui

141.       Ieškovė apeliaciniame skunde akcentuoja, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai neskyrė baudos atsakovui, nors tam buvo pagrindas. Apeliantė nurodė, kad 2023 m. rugsėjo 1 d. paaiškinimuose, prašė skirti atsakovui baudą, nes A. P. nuo teismo nuslėpė, kad turi užsienio banko sąskaitą Monese EU SA banke (registruota Didžiojoje Britanijoje), nors 2022 m. gruodžio 2 d. teismo posėdyje buvo įpareigotas pateikti visus duomenis apie savo turtinę padėtį ir tam buvo nustatytas 2 mėn. terminas. Minėtos sąskaitos išrašą pateikė 2023 m. rugpjūčio 14 d. tik tada, kai apeliantė į tai atkreipė teismo dėmesį, kad jis šiuos duomenis slepia. Ieškovė 2023 m. rugsėjo 1 d. teismui pateiktuose paaiškinimuose nurodė, kad A. P. 2023 m. vasario 6 d. teismo posėdžio metu sulaužė duotą priesaiką, nes atsakydamas į teismo klausimus, teigė, kad jis jokių kitų banko sąskaitų jis neturi, o darbo užmokestį gauna grynais pinigais, nors iš tos pačios Monese EU SA banko sąskaitos matyti, jog darbo užmokestį atsakovas gaudavo bankiniais pavedimais į banko sąskaitą. Apeliantė prašė teismo spręsti klausimą dėl baudos atsakovui paskyrimo, tačiau teismas baudos atsakovui neskyrė. Ieškovė prašo šį klausimą dėl baudos skyrimo atsakovui išspręsti iš esmės nagrinėjant šią bylą apeliacine tvarka.

142.       Apeliacinės instancijos teismas atkreipia dėmesį į tai, kad nors atsakovas per teismo nustatytą terminą ir nebuvo pateikęs visų duomenų apie savo turtinę padėtį, tačiau vėliau teismo įpareigojimą sąžiningai įvykdė. Atsiliepime į ieškovės apeliacinį skundą atsakovas paaiškino, kad su pirminiu teismo įpareigojimu pateikti banko sąskaitų išrašus, Monese EU SA banko sąskaitų išrašų jis nepateikė per klaidą. Teisėjų kolegija daro išvadą, kad nors teismo įpareigojimas nebuvo įvykdytas laiku, tačiau atsakovo veiksmai nesutrukdė teismui nustatyti ir įvertinti bylai reikšmingas aplinkybes.

143.       Pagal CPK 186 straipsnio 6 dalį už priesaikos sulaužymą teismas šaliai, taip pat jos atstovams pagal įstatymą turi teisę skirti iki trijų šimtų eurų baudą. Teismų praktikoje yra išaiškinta, kad vertinant šalių ir trečiųjų asmenų paaiškinimus civilinėje byloje, reikia atsižvelgti į tai, jog šie paaiškinimai yra teikiami suinteresuoto bylos baigtimi asmens ir todėl yra subjektyvūs. Asmuo, būdamas suinteresuotas bylos baigtimi, siekdamas naudingo teismo sprendimo, gali teikti ne visus paaiškinimus, palankiai sau suprasti tam tikras aplinkybes arba dar kitaip jas iškreipti savo naudai, nebūtinai net sąmoningai. Tokio asmens parodymai gali būti nevisapusiški ir neobjektyvūs.

144.       Teisėjų kolegijos vertinimu, ieškovė nenurodė objektyvių argumentų, kurie sudarytų pagrindą konstatuoti, kad atsakovas, duodamas paaiškinimus teismui, sulaužė duotą priesaiką. Atsakovo paaiškinimų subjektyvus pobūdis dėl banko sąskaitose esančių lėšų nesudaro pagrindo nagrinėjamos bylos kontekste vien dėl to juos vertinti kaip sąmoningai melagingus. Apeliantės prašymas skirti atsakovui baudą, numatytą CPK 186 straipsnio 6 dalyje, nėra pagrįstas, todėl atmestinas (CPK 185 straipsnis).

Dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo

145.       Pirmosios instancijos teismas nusprendė priteisti iš atsakovo ieškovei 3 672 Eur bylinėjimosi išlaidų. Nurodė, kad patikslintas ieškinys ir patikslintas priešieškinys tenkinti po 1/3 dalį. Teismas konstatavo, kad ieškovės ir atsakovo patirtos atstovavimo išlaidos yra pagrįstos. Atitinkamai teismas nusprendė, kad proporcingai patenkintų ieškinio reikalavimų daliai ieškovei iš atsakovo turėtų būti priteista 8 877,80 Eur atstovavimo išlaidų ir 805,80 Eur (50 proc. ekspertizės išlaidų), iš viso – 9 683,60 Eur. Taip pat teismas nusprendė, kad dėl to, jog ieškovės reikalavimai dėl kompensacijos už bendrovės vertės sumažėjimą ir sandorio pripažinimą negaliojančiu atmesti, jos sumokėta žyminio mokesčio dalis (t. y. 3 268 Eur) iš atsakovo nepriteistina. Be to, teismas nurodė, kad atsakovui proporcingai patenkintų reikalavimų daliai iš ieškovės priteistina 6 011,60 Eur (18 034,75/3) bylinėjimo išlaidų suma (atstovavimo ir sumokėtas žyminis mokestis). Įskaitęs šalių reikalavimus, teismas iš atsakovo ieškovei priteisė 3 672 Eur bylinėjimosi išlaidų sumą.

146.       Ieškovė apeliaciniame skunde nurodo, kad su teismo sprendime paskirstytomis bylos šalių bylinėjimosi išlaidomis nesutinka, teigdama, kad atsakovas pirmosios instancijos teismo prašė priteisti iš viso 18 034,75 Eur bylinėjimosi išlaidų, tačiau nėra aišku, kokioje byloje jos yra patirtos, išlaidos nėra detalizuotos, todėl atitinkama jų dalis negali būti priteisiama iš ieškovės.

147.       Apeliacinės instancijos teismas su tokiais ieškovės argumentais nesutinka. Nors atsakovo patirtų bylinėjimosi išlaidų paskirtis tiksliai nedetalizuota, tačiau teisėjų kolegija jas vertina pagrįstomis, remdamasi byloje esančių įrodymų visumos analize, konkrečių procesinių veiksmų atlikimo faktu ir laiku (CPK 185 straipsnis).

148.       Ieškovė apeliaciniame skunde pažymi, kad iš bylos medžiagos matyti, jog A. P. turėjo ir turi kitų bylų bei procesų, tad pagal pateiktus į bylą bylinėjimosi išlaidas liudijančius dokumentus, ieškovės nuomone, neaišku, ar teisinės paslaugos buvo teiktos šioje nagrinėtoje ar kokioje kitoje byloje. Apeliacinės instancijos teismas tokius ieškovės teiginius vertina kaip deklaratyvius ir niekuo nepagrįstus. Ieškovė nepateikė jokių objektyvių įrodymų, kad atsakovo patirtos bylinėjimosi išlaidos buvo panaudotos kokioje nors kitoje konkrečioje byloje.

149.       Ieškovė nesutinka su ir pirmosios instancijos teismo sprendimo dalimi, kuria ieškovei iš atsakovo yra priteisiama 50 proc. teismo ekspertizės išlaidų, t. y. 805,80 Eur. Nurodo, kad dėl šios ekspertizės ieškovės patirtos 1 611,60 Eur dydžio bylinėjimosi išlaidos turi būti priteistos iš atsakovo ieškovei visa apimtimi. Teisėjų kolegija su šiais argumentais nesutinka, pažymėdama, kad pirmosios instancijos teismas ieškovės minimu ekspertizės aktu IK-2/2023 vadovavosi dalydamas turtą būtent tarp abiejų sutuoktinių. Taigi, šiuo ekspertizės aktu, nustatant turto vertes buvo vadovaujamasi, tenkinant abiejų šalių interesus, todėl ir ekspertizės išlaidos tenka abiem šalims.

150.       Ieškovė nesutinka su teismo sprendimo dalimi, kuria teismas nurodė, kad: „atsižvelgiant į tai, kad ieškovės reikalavimai dėl kompensacijos už bendrovės vertės sumažėjimą ir sandorio pripažinimą negaliojančiu atmesti, jos sumokėta žyminio mokesčio dalis (3 268,00 Eur), iš atsakovo nepriteistina...“. Ieškovė pažymi, kad ji nuo atsakovo reikalavimo – 2010 m. lapkričio 2 d. paskolos sutartį pripažinti A. P. ir N. G. solidariu įsipareigojimu – gynėsi dviem būdais: 1) nurodydama, kad tokios paskolos nesiskolino ir ji nebuvo panaudota šeimos poreikiams; 2) nurodydama, kad tai buvo tariamas sandoris. Ieškovės vertinimu, jos reikalavimas buvo tenkintas, t. y. teismas nepripažino apeliantės solidarios atsakomybės dėl minėtos paskolos grąžinimo, todėl, ieškovės nuomone, atitinkamai 3 268 Eur žyminio mokesčio dalis, bent 1 634 Eur, turėjo būti priteista iš atsakovo apeliantės naudai.

151.       Apeliacinės instancijos teismas su tokiais ieškovės argumentais nesutinka, pažymėdamas, kad ieškovės reikalavimas dėl sandorio pripažinimo negaliojančiu yra atskiras reikalavimas, už kurį turi būti mokamas atskiras žyminis mokestis. Ta aplinkybė, kad ieškovė įrodė, jog ji pagal 2010 m. lapkričio 2 d. paskolos sutartį nesiskolino ir paskolos suma nebuvo panaudota šeimos poreikiams tenkinti, nesuteikia pagrindo spręsti, jog sumokėto žyminio mokesčio dalis už reikalavimą minėtą sandorį pripažinti negaliojančiu turėtų būti priteisiama iš atsakovo.

Dėl bylos procesinės baigties

152.       Apibendrinant tai, kas išdėstyta, konstatuotina, kad ieškovės ir atsakovo apeliacinių skundų faktiniai ir teisiniai argumentai sudaro pagrindą skundžiamą pirmosios instancijos teismo sprendimą pakeisti: priteistą iš atsakovo 300 Eur išlaikymą nepilnamečiam vaikui G. P. padidinti iki 476 Eur; iš atsakovo A. P. priteistą 2 000 Eur išlaikymo G. P. įsiskolinimą už laikotarpį nuo 2016 m. birželio 1 d. iki 2017 m. sausio 31 d. padidinti iki 3 408 Eur; ieškovei N. G. iš atsakovo A. P. priteistą 5 608 dydžio kompensaciją už ieškovės N. G. įvykdytą atsakovo A. P. prievolę teikti išlaikymą sūnui M. P. laikotarpiu nuo 2016 m. birželio 1 d. iki (duomenys neskelbtini) padidinti iki 14 935,92 Eur; atsakovui A. P. iš ieškovės N. G. priteistą 3 060 Eur kompensacija už bendro nekilnojamojo turto išlaikymą padidinti iki 6 123,08 Eur; sumažinti atsakovui iš ieškovės priteistą kompensaciją už bendros prievolės bankui vykdymą ir iš ieškovės vietoje 9 614,50 Eur kompensacijos priteisti atsakovui 8 564,50 Eur kompensaciją už atsakovo per laikotarpį nuo 2016 m. rugsėjo 23 d. iki 2020 m. balandžio 3 d. grąžintą bankui „Luminor“ kreditą pagal 2007 m. rugpjūčio 21 d. kredito sutartį Nr. (duomenys neskelbtini); panaikinti ieškovei paskirtą 300 Eur baudą už teismo įpareigojimo neįvykdymą (CPK 326 straipsnio 1 dalies 3 punktas).

Dėl bylinėjimosi išlaidų, patirtų pirmosios instancijos teisme

153.       CPK 93 straipsnio 5 dalyje numatyta, jeigu apeliacinės instancijos ar kasacinis teismas, neperduodamas bylos iš naujo nagrinėti, pakeičia teismo sprendimą arba priima naują sprendimą, jis atitinkamai pakeičia bylinėjimosi išlaidų paskirstymą. Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą (CPK 93 straipsnio 1 dalis).

154.       Ieškovė rašytiniais įrodymais pagrindė 26 633,32 Eur išlaidų advokato teisinei pagalbai apmokėti, yra sumokėjusi 3 268,00 Eur žyminio mokesčio, 1 611,60 Eur už ekspertizės atlikimą ir 300 Eur užstatą už vertėjo dalyvavimą teisme. Atsakovas rašytiniais įrodymais pagrindė 15 785,75 Eur išlaidų advokato teisinei pagalbai apmokėti, yra sumokėjęs 2 249,00 Eur žyminio mokesčio.

155.       Teisėjų kolegija, įvertinusi šalių atstovų atliktas teisines paslaugas ir jų dydį, atstovų paruoštų procesinių dokumentų apimtis, įvykusių teismo posėdžio skaičių, trukmę, atstovų darbo laiko sąnaudas, šalių procesinį elgesį, konstatuoja, kad ieškovės ir atsakovo patirtos atstovavimo išlaidos yra pagrįstos, prašoma priteisti suma neviršija Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 ir Lietuvos advokatų tarybos 2004 m. kovo 26 d. nutarimu patvirtintų Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą maksimalaus dydžio nuostatas.

156.       Pirmosios instancijos teismas, įvertinęs ieškinyje ir priešieškinyje pareikštų reikalavimų visumą, konstatavo, kad buvo patenkinta 1/3 ieškinio reikalavimų (iš penkių ieškovės reikalavimų, du atmesti, trys patenkinti iš dalies) ir 1/3 priešieškinio reikalavimų (iš trylikos atsakovo reikalavimų, šeši atmesti, trys patenkinti iš dalies, keturi patenkinti).

157.       Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad šia nutartimi iš esmės ieškinio ir priešieškinio tenkintų ir atmestų reikalavimų proporcija nėra keičiama, todėl, kaip teisingai apskaičiavo pirmosios instancijos teismas, proporcingai patenkintų ieškinio reikalavimų daliai ieškovei iš atsakovo priteisė iš viso 9 683,60 Eur, o atsakovui, proporcingai patenkintų priešieškinio reikalavimų daliai, iš ieškovės priteisė 6 011,60 Eur, įskaičius tarp šalių šiuos reikalavimus, iš atsakovo ieškovei pagrįstai priteista 3 672 Eur bylinėjimosi išlaidų.

158.       Pagal CPK 83 straipsnio 1 dalies 2 punktą, bylose dėl išlaikymo priteisimo ieškovas atleidžiamas nuo žyminio mokesčio mokėjimo. Bylinėjimosi išlaidos, nuo kurių mokėjimo ieškovė buvo atleista, išieškomos iš atsakovo į valstybės biudžetą proporcingai patenkintai ieškinio reikalavimų daliai (CPK 96 straipsnio 1 dalis). Bylose dėl išlaikymo priteisimo periodinėmis išmokomis išieškojimą – pagal bendrą išmokų už vienerius metus sumą (CPK 85 straipsnio 1 dalies 3 punktas). Kadangi pakeičiant pirmosios instancijos teismo sprendimą ieškinys dėl išlaikymo ir jo įsiskolinimo patenkintas iš dalies, iš atsakovo valstybei priteistina žyminio mokesčio suma perskaičiuotina. Atkreipiamas dėmesys, kad pirmosios instancijos teismas nurodė: „kadangi ieškinys dėl išlaikymo ir jo įsiskolinimo patenkintas iš dalies, iš atsakovo valstybei priteistina 1 613 Eur žyminio mokesčio, nuo kurio mokėjimo ieškovė buvo atleista“. Tačiau pirmosios instancijos teismas nenurodė kada ir kokiu pagrindu ieškovė papildomai buvo atleista nuo mokėtinos didesnės žyminio mokesčio sumos, nėra aišku, kaip teismas apskaičiavo mokėtiną 1 613 Eur žyminį mokestį. Apeliacinės instancijos teismas apskaičiavo, kad iš atsakovo valstybei priteistina 542 Eur (476 Eur x 12 mėn. = 5 712 Eur x 3 proc. x 75 proc. = 129 Eur, 3 408 + 14 935,92 = 18 343,92 x 3 proc. x 75 proc. = 413 Eur, bendra suma 129 Eur + 413 Eur = 542 Eur) žyminio mokesčio, nuo kurio mokėjimo ieškovė pagal įstatymą buvo atleista.

Dėl bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme

159.       Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą (CPK 93 straipsnio 1 dalis).

160.       Ieškovė pateikė įrodymus apie jos išlaidas apeliacinės instancijos teisme – 6 300 Eur už apeliacinio skundo ir atsiliepimų į atsakovo ir trečiojo asmens apeliacinius skundus parengimą, 1 775 Eur sumokėtą žyminį mokestį. Apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies, t. y. tenkintina 1/3 apeliacinio skundo reikalavimų. Proporcingai patenkintai apeliacinio skundo daliai ieškovei iš atsakovo priteistina 2  692 Eur jos patirtų bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme.

161.       Atsakovas rašytiniais įrodymais pagrindė, kad už apeliacinį skundą yra sumokėjęs 200 Eur žyminio mokesčio, likusios dalies 3 104 Eur žyminio mokesčio už apeliacinį skundą mokėjimas Klaipėdos apygardos teismo 2024 m. balandžio 18 d. nutartimi atsakovui buvo atidėtas. Atsakovo apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies, t. y. tenkintina 1 proc. apeliacinio skundo reikalavimų (dėl papildomos sumos priteisimo kompensuojant atsakovo patirtas turto išlaikymo išlaidas). Proporcingai patenkintai atsakovo apeliacinio skundo daliai atsakovui iš ieškovės priteistina 33 Eur jo patirtų bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme. Iš atsakovo valstybei priteistina 3 104 Eur žyminio mokesčio, kurio mokėjimas atsakovui buvo atidėtas.

162.       Atlikus šalims vienai iš kitos priteistinų sumų tarpusavio įskaitymą, iš atsakovo ieškovei priteistina 2 659 Eur bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme (CPK 93 straipsnis).

163.       Kadangi ieškovė nuo žyminio mokesčio mokėjimo už reikalavimą dėl išlaikymo iš išlaikymo įsiskolinimo priteisimo yra atleista, jos apeliacinį skundą patenkinus iš dalies ir padidinus iš atsakovo priteistą išlaikymo ir išlaikymo įsiskolinimo dydį, iš atsakovo valstybei priteistinas 242 

164.       Trečiojo asmens G. P. apeliacinio skundo netenkinus, jos patirtos bylinėjimosi išlaidos neatlygintinos.

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 3 punktu,

n u t a r i a :

Plungės apylinkės teismo 2024 m. sausio 31 d. sprendimą pakeisti.

Padidinti iš atsakovo A. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini) nepilnamečiam sūnui G. P., gimusiam (duomenys neskelbtini), priteistą išlaikymą, mokamą periodinėmis išmokomis, nuo 300 Eur (trijų šimtų eurų) iki 476 (keturių šimtų septyniasdešimt šešių eurų) kas mėnesį nuo ieškinio padavimo dienos (2017 m. sausio 31 d.) iki vaiko pilnametystės, priteisto išlaikymo sumą indeksuojant kasmet Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją.

Padidinti iš atsakovo A. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini) priteistą išlaikymo įsiskolinimą nepilnamečiam sūnui G. P., gimusiam (duomenys neskelbtini), nuo 2 000 Eur (dviejų tūkstančių eurų) iki 3 408 Eur (trijų tūkstančių keturių šimtų aštuonių eurų) už laikotarpį nuo 2016 m. birželio 1 d. iki 2017 m. sausio 31 d.

Padidinti ieškovei N. G., asmens kodas (duomenys neskelbtini) iš atsakovo A. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini) priteistą kompensaciją už ieškovės N. G. įvykdytą atsakovo A. P. prievolę teiktą išlaikymą sūnui M. P., gimusiam (duomenys neskelbtini), laikotarpiu nuo 2016 m. birželio 1 d. iki (duomenys neskelbtini), nuo 5 608 Eur (penkių tūkstančių šešių šimtų aštuonių eurų) iki 14 935,92 Eur (keturiolikos tūkstančių devynių šimtų trisdešimt penkių eurų devyniasdešimt dviejų centų).

Padidinti atsakovui A. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini) iš ieškovės N. G., asmens kodas. k. (duomenys neskelbtini) priteistą kompensaciją už bendro nekilnojamojo turto išlaikymą nuo 3 060 Eur (trijų tūkstančių šešiasdešimt eurų) iki 6 123,08 Eur (šešių tūkstančių vieno šimto dvidešimt trijų eurų aštuonių centų).

Sumažinti atsakovui A. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini) iš ieškovės N. G., asmens kodas. k. (duomenys neskelbtini) priteistą kompensaciją už bendros prievolės bankui vykdymą ir iš ieškovės vietoje 9 614,50 Eur priteisti atsakovui 8 564,50 Eur kompensaciją už atsakovo per laikotarpį nuo 2016 m. rugsėjo 23 d. iki 2020 m. balandžio 3 d. grąžintą bankui „Luminor“ kreditą pagal 2007 m. rugpjūčio 21 d. kredito sutartį Nr. (duomenys neskelbtini).

Panaikinti ieškovei paskirtą 300 Eur (trijų šimtų eurų) baudą už teismo įpareigojimo neįvykdymą. 

Sugrąžinti ieškovei N. G. 300 Eur užstatą iš Plungės apylinkės teismo depozitinės sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini).

Priteisti iš atsakovo A. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini) į valstybės biudžetą 542 Eur (penkis šimtus keturiasdešimt du eurus) žyminio mokesčio. Ši suma turi būti sumokėta į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (juridinio asmens kodas 188659752) biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, nurodant įmokos kodą 5660.

Kitą teismo sprendimo dalį palikti nepakeistą.

Priteisti iš atsakovo A. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini) ieškovei N. G., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 2 659 Eur (du tūkstančius šešis penkiasdešimt devynis eurus) bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme.

Priteisti iš atsakovo A. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini) valstybei 242 Eur (du šimtus keturiasdešimt du eurus) žyminį mokestį. Ši suma turi būti sumokėta į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (juridinio asmens kodas 188659752) biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, nurodant įmokos kodą 5660.

Teisėjai                                                                                                             Erika Misiūnienė

                                                                                                                           Almantas Padvelskis

                                                                                                                           Milda Skersienė