Administracinė byla Nr. I-3965-1047/2019

                                                                      Teisminio proceso Nr. 3-61-3-02131-2019-2

          Procesinio sprendimo kategorijos: 8.1.2; 55.1

 (S)

Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Tomo Blinstrubio, Beatos Martišienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), ir Ivetos Pelienės, 

rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo M. U. atsakovei Lietuvos Respublikos užsienio reikalų ministerijai dėl sprendimo panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.

Teismas, išnagrinėjęs bylą,

n u s t a t ė:

Pareiškėjas M. U. (toliau – ir pareiškėjas) kreipėsi į teismą su skundu,  prašydamas: 1) panaikinti Lietuvos Respublikos ambasados Azerbaidžano Respublikoje ir Turkmėnistanui (toliau – ir Ambasada) 2019 m. gegužės 24 d. sprendimą Nr. 125  „Dėl atsisakymo išduoti nacionalinę vizą arba nacionalinės vizos panaikinimo“ (toliau – ir Sprendimas); 2) įpareigoti atsakovę iš naujo išnagrinėti pareiškėjo prašymą dėl nacionalinės vizos išdavimo.

Skunde pareiškėjas nurodė, kad nesutinka su Ambasados sprendimu ir mano, jog jis priimtas neatsižvelgus į pateiktus dokumentus, įrodančius pareiškėjo atvykimo tikslą ir sąlygas – vykdyti ūkinę – komercinę veiklą Lietuvoje. Pažymėjo, jog į Ambasadą dėl nacionalinės vizos išdavimo kreipėsi, nes yra uždarosios akcinės bendrovės „Galsteta“ (toliau – ir UAB „Galsteta“, Bendrovė) dalyvis ir direktorius, kuriam priklauso 100 procentų akcijų. Bendrovės kapitalo vertė sudaro ne mažiau kaip 28 000 Eur, iš kurių 14 000 Eur yra pareiškėjo investuotos lėšos, todėl teigė, kad tikslas yra gauti pelną iš Bendrovės veiklos bei joje dirbti.

Pareiškėjo įsitikinimu, jis pateikė Ambasadai visus reikiamos dokumentus, tačiau Ambasada, atsisakydama išduoti vizą, motyvuotai atsisakymo nepagrindė. Atkreipė dėmesį į tai, kad Ambasados pareigūnas, kuris priėmė sprendimą, jokių papildomų dokumentų, pagrindžiančių atvykimo į Lietuvą tikslo bei sąlygų, nereikalavo. Tai nereiškia, kad pareiškėjas negali paaiškinti numatomo tikslo bei sąlygų į Lietuvą.

Atsakovė atsiliepime į pareiškėjo skundą su pareiškėjo skundu nesutiko ir prašė teismo pareiškėjo skundo netenkinti.

Atsiliepime nurodė, kad 2019 m. gegužės 21 d. pareiškėjas kreipėsi į Ambasadą su prašymu išduoti nacionalinę vizą vykti į Lietuvą, kuriame nurodė, kad pagrindinis kelionės tikslas – verslas; kad numatoma atvykimo data – 2019 m. birželio 5 d., išvykimo – 2020 m. birželio 4 d.; kviečiantis asmuo – UAB „Galsteta“. Pareiškėjas Ambasadai kartu su prašymu pateikė Bendrovės steigimo aktą, pasirašytą A. M.; įstatus; akcijų pirkimo-pardavimo sutartį; kasos perdavimo aktą, kuriuo Bendrovės direktorė perduoda kasos pinigus direktoriui kasininkui pareiškėjui, likutis kasoje – 2 500 Eur; 2019 m. gegužės 13 d. kasos pajamų orderį Nr. 002, kuriame nurodyta, jog priimta iš pareiškėjo grynųjų pinigų akcinio kapitalo didinimui 25 500 Eur, gavo kasininkas pareiškėjas; 2019 m. birželio 5 d. darbo sutartį Nr. 01 dėl pareiškėjo priėmimo direktoriaus pareigoms, pasirašytą Bendrovės direktoriaus vardu ir priimamojo į darbą vardu paties pareiškėjo, kurioje nurodyta, kad darbo sutartis įsigalioja ir direktorius pradeda dirbti nuo nacionalinės vizos išdavimo dienos; kelionės rizikų draudimo liudijimą.

 2019 m. gegužės 21 d. Ambasadoje su pareiškėju konsulas atliko pokalbį – interviu. Interviu metu paaiškėjo, jog pareiškėjas negali paaiškinti paties pateiktų lietuvių kalba surašytų dokumentų turinio, nepateikė verslo plano ir negalėjo nurodyti, ar planuoja susitikti su kokiais nors verslo partneriais ir pan. Konsulas, įvertinęs pareiškėjo pateiktus dokumentus ir paaiškinimus, padarė išvadą, kad informacija, kuri buvo pateikta siekiant pagrįsti numatomo buvimo tikslus ir sąlygas, išvykimą iš Šengeno narių teritorijos iki vizos termino pabaigos, yra nepatikima.

Atsakovė nurodė, kad pareiškėjas taip pat nepateikė jokių leistinų ir patikimų duomenų apie savo ilgalaikius ryšius su Pakistanu, pateiktus pareiškėjo dokumentus – 2019 m. kovo 18 d. Kasos perdavimo aktą, 2019 m. kovo 25 d. Akcijų pasirašymo sutartį Nr. 1, 2019 m. gegužės 13 d. Kasos pajamų orderį vertino kaip tikrovės neatitinkančius dokumentus. Dėl pareiškėjo pateikto Kelionės rizikų draudimo liudijimo (poliso) nurodė, kad minėtame dokumente apdraustuoju nurodomas ne pareiškėjas, bet M. P..  

Pabrėžė, kad vizų išdavimą reglamentuojantys tarptautiniai ir nacionaliniai teisės aktai Užsienio reikalų ministerijos konsuliniam pareigūnui nustato plačią diskrecijos teisę įvertinti gautą medžiagą ir surinktą informaciją bei jos pagrindu priimti vienokį ar kitokį sprendimą. Europos Sąjungos ir Lietuvos Respublikos teisės aktai įpareigoja diplomatines atstovybes bei konsulines įstaigas prisiimti asmeninę atsakomybę vertinant nelegalios migracijos pavojų ir nagrinėjant asmenų prašymus dėl vizų išdavimo.

Pagal Europos Sąjungos 2010 m. kovo 19 d. sprendimą „Prašymų išduoti vizą tvarkymo ir vizų išdavimo tvarka“ (toliau – ir Tvarka) konsuliniams pareigūnams išaiškina dėl pateikiamų dokumentų Šengeno vizoms gauti formos, turinio ir pan. Tvarkoje nustatyta, kad patvirtinamaisiais dokumentais dėl kelionės tikslo verslo reikalais turėtų būti įrodyta: a) numatomos kelionės tikslas; b) apgyvendinimo įrodymas arba įrodymas, kad turima pakankamai lėšų asmens apgyvendinimo išlaidoms padengti; c) kad asmuo turi pakankamai pragyvenimo lėšų tiek numatomo buvimo laikotarpio trukmei, tiek grįžimui į savo kilmės ar gyvenamosios vietos šalį, arba gali teisėtai gauti tokių lėšų; d) informaciją, pagal kurią galima įvertinti, ar prašymą išduoti vizą pateikiantis asmuo ketina išvykti iš valstybių teritorijos iki prašomos išduoti vizos galiojimo laikotarpio pabaigos. Tvarkoje pažymima, kad vertinimas, ar prašymą išduoti vizą pateikiantis asmuo ketina iš valstybės narių teritorijos išvykti iš valstybės narės teritorijos iki prašomos išduoti vizos galiojimo laikotarpio pabaigos iš esmės priklauso nuo to asmens socialinės ir ekonominės padėties jo gyvenamosios vietos šalyje, t. y. su darbu, finansine padėtimi, šeimos ryšiais susijusio stabilumo. Pagal šį vertinimą nustatomas migracijos pavojus. Tokiais dokumentais laikoma: atgalinis bilietas arba užsakymo patvirtinimas, finansines lėšas gyvenamosios vietos šalyje patvirtinantis dokumentas (pateikiant nesenas banko pažymas, kuriose parodytas lėšų judėjimas mažiausiai tris paskutinius mėnesius), įdarbinimą patvirtinantis dokumentas (darbo sutartis, darbo pažymėjimas, banko pažymos, socialinio draudimo įmokų mokėjimo įrodymas), nekilnojamojo turto nuosavybę patvirtinantis dokumentas, integravimąsi gyvenamosios vietos šalyje patvirtinantis dokumentas (giminystės ryšiai, profesinė padėtis). Pagal Tvarkos 6.2.2 punktą, pragyvenimo lėšų įrodymu gali būti nesenos banko pažymos, kuriose parodytas lėšų judėjimas per tam tikrą laiką (mažiausiai per tris paskutinius mėnesius), kreditinė kortelė ir kreditinės kortelės sąskaitos išrašas, grynieji pinigai konvertuojama valiuta, kelionės čekiai, algalapiai, darbo pažymėjimas.

Nagrinėjant prašymus išduoti Šengeno vizas taikomas Europos Parlamento ir Tarybos 2009 m. liepos 13 d. Reglamentu (EB) Nr.810/2009 patvirtintas Vizų kodeksas. Čia tarp prašymų nagrinėjimo pagrindinių kriterijų nurodyta ir tai, kad diplomatinė atstovybė ar konsulinė įstaiga prisiima visą atsakomybę vertindamos imigracijos pavojų. Prašymų nagrinėjimo tikslas – nustatyti tuos pareiškėjus, kurie, remdamiesi su turizmu, verslo reikalais, mokslu, darbu ar šeimos lankymu susijusiomis priežastimis, siekia imigruoti į Šengeno valstybes nares ir jose įsikurti. Todėl reikia ypatingo budrumo bendraujant su „rizikos grupėms“ priklausančiais asmenimis, bedarbiais, neturinčiais nuolatinių pajamų ir t. t. Siekiant nustatyti pareiškėjo kelionės paskirtį, jei kyla abejonių dėl pateiktų ir patvirtintų dokumentų autentiškumo, įskaitant abejonę dėl jų turinio teisingumo, arba pokalbio metu gautos informacijos patikimumo, diplomatinė atstovybė ar konsulinė įstaiga vizos neišduoda.

Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro ir Lietuvos Respublikos užsienio reikalų ministro 2017 m. gruodžio 28 d. įsakymu Nr. 1V-899/V-330 „Dėl vizos išdavimo tvarkos aprašo patvirtinimo“ patvirtinto Vizų išdavimo tvarkos aprašo (toliau – ir Aprašas) 70.10 punktas nustato, kad daugkartinė nacionalinė viza gali būti išduodama užsieniečiui, kuris atvyksta į Lietuvos Respubliką užsiimti teisėtą veikla ir yra Juridinių asmenų registre įregistruoto privataus juridinio asmens, įsteigto ne anksčiau kaip prieš metus iki užsieniečio prašymo išduoti nacionalinę vizą pateikimo dienos, dalyvis, kaip jis apibrėžiamas Civiliniame kodekse, jeigu įmonės nuosavo kapitalo vertė sudaro ne mažiau kaip 28 000 Eur, iš kurių ne mažiau kaip 14 000 Eur – užsieniečio investuotos lėšos ar kitas turtas, arba įmonės, įsteigtos ne anksčiau kaip prieš metus iki užsieniečio prašymo išduoti nacionalinę vizą pateikimo dienos, kurios nuosavo kapitalo vertė sudaro ne mažiau kaip 28 000 Eur, vadovas ir jo atvykimo tikslas yra darbas toje įmonėje.

Lietuvos Respublikos Vyriausybė 2014 m. sausio 22 d. nutarimu Nr. 29 patvirtintose Lietuvos migracijos politikos gairėse nurodė, kad atsisakymas išduoti leidimą laikinai gyventi, kai užsienietis tik formaliai atitinka leidimo išdavimo pagrindus, yra viena iš nelegalios migracijos prevencijos ir kontrolės priemonių: Lietuvos teisinė bazė neturi sudaryti galimybių piktnaudžiauti nustatytomis procedūromis, susijusiomis su užsieniečių atvykimu, buvimu, gyvenimu ir darbu Lietuvoje; būtina teisiškai užtikrinti veiksmingą neteisėtos migracijos kontrolę, mažinti piktnaudžiavimo teisėtais migracijos būdais galimybes.

Teismas

konstatuoja:

Skundas netenkintinas.

Pareiškėjas 2019 m. gegužės 21 d. Ambasadai pateikė prašymą išduoti nacionalinę vizą, kuriame nurodė, kad kelionės į Lietuvą tikslas – verslas (b. l. 19–22).

Ambasada 2019 m. gegužės 24 d. Sprendimu pareiškėjui atsisakė išduoti nacionalinę vizą, nurodydama, kad norėdamas gauti vizą, užsienietis nepateikė būtinos informacijos apie vykimo tikslą ir sąlygas, turimas pragyvenimo lėšas buvimo Lietuvos Respublikoje laikotarpiu arba pateikė tikrovės neatitinkančius dokumentus (b. l. 5).

Byloje keliamas ginčas dėl Lietuvos Respublikos ambasados Azerbaidžano Respublikoje ir Turkmėnistanui Sprendimo, kuriuo pareiškėjui atsisakyta išduoti nacionalinę vizą, teisėtumo ir pagrįstumo.

Vizų išdavimo sąlygas, atsisakymo išduoti vizą ir vizos panaikinimo pagrindus bei kitus su vizomis susijusius klausimus nustato Europos Parlamento ir Tarybos 2009 m. liepos 13 d. reglamento (EB) Nr. 810/2009, nustatančio Bendrijos vizų kodeksą (toliau – ir Vizų kodeksas), nuostatos, taip pat ginčo teisinius santykius reglamentuoja 2016 m. kovo 9 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (EB) Nr. 2016/399 dėl taisyklių, reglamentuojančių asmenų judėjimą per sienas, Sąjungos kodekso (toliau – ir Šengeno sienų kodeksas), taip pat Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ (toliau – ir Įstatymas) bei Aprašo nuostatos.

Šengeno sienų kodekso 6 straipsnio 1 dalies c papunktis nustato, kad trečiųjų šalių piliečiams nustatomos tokios atvykimo sąlygos – jie turi pagrįsti numatomo buvimo tikslą bei sąlygas ir turi turėti pakankamai pragyvenimo lėšų numatomo buvimo laikotarpiui ir grįžimui į kilmės šalį arba vykimui tranzitu į trečiąją šalį, į kurią jie tikrai būtų įleisti, arba gali teisėtai gauti tokių lėšų.

Vizų kodekso 32 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad, nepažeidžiant 25 straipsnio 1 dalies, vizą išduoti atsisakoma: a) jei prašymą išduoti vizą pateikęs asmuo: i) pateikia netikrą, suklastotą arba padirbtą kelionės dokumentą; ii) nepagrindžia numatomo buvimo tikslo ir sąlygų; iii) nepateikia įrodymų, kad turi pakankamai pragyvenimo lėšų tiek numatomo buvimo laikotarpio trukmei, tiek grįžimui į savo kilmės ar gyvenamosios vietos šalį arba vykimui tranzitu į trečiąją šalį, į kurią jis tikrai būtų įleistas, arba kad gali teisėtai gauti tokių lėšų; iv) valstybių narių teritorijoje jau išbuvo 90 dienų per pastarąjį 180 dienų laikotarpį turėdamas vienodą vizą arba riboto teritorinio galiojimo vizą; v) yra asmuo, dėl kurio SIS buvo paskelbtas perspėjimas neleisti atvykti; vi) laikomas keliančiu grėsmę kurios nors valstybės narės viešajai tvarkai, vidaus saugumui, visuomenės sveikatai, kaip nurodyta Šengeno sienų kodekso 2 straipsnio 19 punkte, arba tarptautiniams santykiams, visų pirma, kai valstybių narių nacionaliniuose registruose buvo paskelbtas perspėjimas neleisti atvykti dėl tų pačių priežasčių; arba vii) nepateikia įrodymo, kad turi tinkamą galiojantį sveikatos draudimą kelionės metu, kai to reikalaujama; arba b) jei kyla pagrįstų abejonių dėl prašymą išduoti vizą pateikiančio asmens patvirtinamųjų dokumentų autentiškumo arba jų turinio teisingumo, prašymą išduoti vizą pateikiančio asmens pareiškimų arba jo ketinimo išvykti iš valstybių narių teritorijos iki baigiantis prašomos išduoti vizos galiojimo laikotarpiui patikimumo.

Atsisakymo išduoti nacionalinę vizą pagrindai nustatyti Įstatymo 19 straipsnyje, pagal kurį nacionalinę vizą užsieniečiui atsisakoma išduoti, jeigu: 1) jis neatitinka Šengeno sienų kodekse nustatytų atvykimo sąlygų; 2) norėdamas gauti vizą, jis atsisakė pateikti būtiną informaciją apie vykimo tikslą ir sąlygas, turimas pragyvenimo lėšas buvimo Lietuvos Respublikoje laikotarpiu arba pateikė tikrovės neatitinkančius duomenis; 3) norėdamas gauti vizą, jis pateikė dokumentus, kuriuose yra klastojimo požymių; 4) yra rimtas pagrindas manyti, kad jis Lietuvos Respublikoje gali užsiimti neteisėta veika, už kurią yra nustatyta atsakomybė pagal Lietuvos Respublikos įstatymus; 5) jis yra įtrauktas į užsieniečių, kuriems draudžiama atvykti į Lietuvos Respubliką, nacionalinį sąrašą; 6) priimtas sprendimas jį įpareigoti išvykti, grąžinti arba išsiųsti iš Šengeno valstybės; 7) jis veiksmu, žodžiu ar raštu pažemino vizas išduodančius pareigūnus, tarnautojus dėl jų veiklos arba Lietuvos Respublikos valstybę; 8) yra rimtas pagrindas manyti, kad jis yra padaręs nusikaltimą žmoniškumui ar karo nusikaltimą arba vykdė genocidą, kaip jie apibrėžiami Lietuvos Respublikos įstatymuose, tarptautinėse sutartyse arba kituose tarptautinės teisės šaltiniuose; 9) jis nepateikia sveikatos draudimą patvirtinančio dokumento, kai būtina jį turėti kelionės metu; 10) yra rimtas pagrindas manyti, kad jis gali kelti nelegalios migracijos grėsmę.

Vizų kodekse nustatyta, kad diplomatinė atstovybė ar konsulinė įstaiga prisiima visą atsakomybę vertindamos imigracijos pavojų. Prašymų dėl vizos išdavimo nagrinėjimo tikslas – nustatyti tuos pareiškėjus, kurie, remdamiesi su turizmu, verslo reikalais, mokslu, darbu ar šeimos lankymu susijusiomis priežastimis, siekia imigruoti į Šengeno valstybes nares ir jose įsikurti. Pagal Vizų kodeksą, siekiant nustatyti pareiškėjo kelionės tikslą, jei kyla abejonių dėl pateiktų ir patvirtintų dokumentų autentiškumo, įskaitant abejonę dėl jų turinio teisingumo, arba pokalbio metu gautos informacijos patikimumo, diplomatinė atstovybė ar konsulinė įstaiga vizos neišduoda.

Europos Komisijos 2010 m. kovo 19 d. sprendime „Prašymų išduoti vizą tvarkymo ir vizų išdavimo tvarka“ konsuliniams pareigūnams išdėstyta nuosekli tvarka dėl pateikiamų dokumentų vizoms į Šengeno zonos valstybes gauti forma, turinys ir pan. Tvarkoje pažymima, kad vertinimas, ar prašymą išduoti vizą pateikiantis asmuo ketina iš valstybės narių teritorijos išvykti iki prašomos išduoti vizos galiojimo laikotarpio pabaigos iš esmės priklauso nuo to asmens socialinės ir ekonominės padėties jo gyvenamosios vietos šalyje, t. y. su darbu, finansine padėtimi, šeimos ryšiais susijusio stabilumo. Pagal šį vertinimą nustatomas migracijos pavojus. Tokiais dokumentais, be kitų, laikoma ir nekilnojamojo turto nuosavybę patvirtinantis dokumentas, integravimąsi gyvenamosios vietos šalyje patvirtinantis dokumentas: giminystės ryšiai, profesinė padėtis.

Ambasadai pateiktame prašyme išduoti nacionalinę vizą, pareiškėjas nurodė, kad pagrindinis jo kelionės tikslas yra verslas.

Pažymėtina, jog interviu metu su konsuliniu pareigūnu paaiškėjo, kad pareiškėjas nesupranta paties pateiktų lietuvių kalba dokumentų turinio ir negalėjo paaiškinti verslo plėtros (b. l. 36–37). Pareiškėjas skunde teismui nurodė, kad jo nebuvo paprašyta pateikti papildomų dokumentų, įrodymų ar papildomų paaiškinimų, tačiau pareiškėjo vertinimu, tai nereiškia, jog jis negali paaiškinti numatomo atvykimo tikslo bei sąlygų.

Pasisakant dėl šių pareiškėjo argumentų pažymėtina, jog pareiškėjas skunde teismui taip pat nepateikė jokių paaiškinimų ir papildomų rašytinių įrodymų, kuriuos teismas galėtų įvertinti. Skunde įvardijami tik deklaratyvūs paaiškinimai dėl Bendrovės veiklos tikslų – didmeninė prekyba už atlygį, prekyba džiovintais vaisiais Lietuvoje, tačiau jokių detalesnių paaiškinimų (kur tiksliai numato vykdyti prekybą, iš kur įsigytų džiovintus vaisius prekybai Lietuvoje ir kt.) ir dokumentų (verslo plano, preliminarių susitarimų su kitais verslo partneriais ir kt.) nepateikė, nors tokią galimybę turėjo.

Vertinant pareiškėjo kartu su prašymu Ambasadai pateiktus dokumentus pastebėtina, jog jie pagrįstai Ambasados buvo įvertinti kaip tikrovės neatitinkantys. 2019 m. kovo 18 d. Kasos perdavimo aktas (b. l. 33) (kuriame nurodyta, kad A. M. perdavė pareiškėjui kasos pinigus
2 500 Eur ir abu asmenys pasirašė Kasos perdavimo aktą), 2019 m. kovo 25 d. Akcijų pasirašymo sutartis Nr. 1 (b. l. 28–29) (kurioje nurodyta, kad už pasirašytas akcijas 25 500 Eur sumą pareiškėjas sumoka grynais pinigais į bendrovės kasą ar banko sąskaitą) ir 2019 m. gegužės 13 d. Bendrovės Kasos pajamų orderis (b. l. 34) (kuriame nurodyta, kad pareiškėjas akcinio kapitalo didinimui sumokėjo grynais pinigais 25 500 Eur) kelia pagrįstų abejonių, nes, kaip Ambasada nustatė, pareiškėjas neturėjo galimybės būti Lietuvoje – pase jokių padarytų kelionių pažymėjimų, išskyrus 2019 m. gegužės 20 d. atvykimo į Azerbaidžaną (interviu Ambasadoje vyko 2019 m. gegužės 21 d.) nėra (b. l. 37, 6, 7). Pasisakant dėl pateikto Kelionės rizikų draudimo liudijimo (poliso) (b. l. 38) pabrėžtina, kad apdraustuoju yra įrašytas ne pareiškėjas, o M. P., todėl Ambasada ir šį dokumentą pagrįstai vertino kaip neatitinkantį teisės aktų reikalavimų.

Paminėta ir tai, jog užsieniečių registro vizų modelio pateiktos informacijos nustatyta (b. l. 36–37), kad Ambasada buvo gavusi Valstybės saugumo departamento konsultaciją, jog Bendrovės steigėjai, įgalioti asmenys yra galimai susiję su fiziniais ir/ar juridiniais asmenimis, kurie padeda trečiųjų šalių piliečiams legalizuotis Lietuvoje.

Teismo vertinimu, sprendžiant klausimą dėl vizos išdavimo, nustatytos aplinkybės sukėlė rimtų įtarimų, kad tikrieji pareiškėjo kelionės tikslai gali būti visai kitokie nei oficialiai deklaravo pareiškėjas. Atsakovė neginčija, kad Ambasadai kartu su prašymu buvo pateikti dokumentai, kuriais pareiškėjas grindė savo vykimo ir buvimo Lietuvoje tikslą ir sąlygas. Tačiau teismas pažymi, kad pareiškėjo pateikti dokumentai bei paaiškinimai, sukėlė pagrindą manyti, jog buvo pateikta tikrovės neatitinkanti informacija.  

Europos Sąjungos Teisingumo Teismas 2013 m. gruodžio 19 d. sprendime byloje Nr. C-84/12 konstatavo, jog kompetentingos institucijos turi didelę diskreciją, susijusią su Vizų kodekso 32 straipsnio 1 dalies ir 35 straipsnio 6 dalies taikymu ir su svarbių faktinių aplinkybių vertinimu siekiant nustatyti, ar galima neišduoti prašomos vizos remiantis šiose nuostatose išvardintais pagrindais. Kompetentingos institucijos, be kita ko, turi diskreciją vertinti, ar kyla abejonių dėl prašymą išduoti vizą pateikusio asmens ketinimo išvykti iš valstybių narių teritorijos iki prašomos išduoti vizos galiojimo laikotarpio pabaigos, kad galėtų nustatyti, ar yra Vizų kodekso 32 straipsnio 1 dalies b punkte numatytas pagrindas atsisakyti išduoti vizą. Tačiau nustatytas teisinis reguliavimas nereikalauja, kad kompetentingos institucijos, siekdamos nustatyti, ar privalo išduoti vizą, įsitikintų, jog prašymą išduoti vizą pateikęs asmuo ketina išvykti iš valstybių narių teritorijos iki prašomos išduoti vizos galiojimo laikotarpio pabaigos. Jos turi nustatyti, tik ar kyla pagrįstų abejonių dėl tokio ketinimo. Prašymą išduoti vizą pateikiantis asmuo turi pateikti informaciją, kurios patikimumas patvirtinamas patikimais įrodymais, galinčiais išsklaidyti abejones dėl jo ketinimo išvykti iš valstybių narių teritorijos iki prašomos išduoti vizos galiojimo laikotarpio pabaigos, kurių gali kilti visų pirma atsižvelgiant į bendrą situaciją jo gyvenamosios vietos šalyje arba migracijos srautą iš tos šalies į valstybes nares.

Remiantis byloje nustatytomis aplinkybėmis ir atsakovės pateiktais dokumentais, matyti, jog skundžiamas Sprendimas buvo priimtas įvertinus pareiškėjo prašymą, kitus pareiškėjo pateiktus dokumentus, pareiškėjo paaiškinimus, kitą turimą informaciją.

Teismas pažymi, kad vien dokumentų Ambasadai pateikimas nesuteikia užsieniečiui teisės gauti vizą. Nagrinėjamu atveju teismas sutinka su Ambasados išvada, kad pareiškėjas nepagrindė savo atvykimo į Lietuvą tikslo, sąlygų, turimų pragyvenimo lėšų buvimo Lietuvoje laikotarpiu arba pateikė tikrovės neatitinkančius duomenis.

Apibendrinusi tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija sprendžia, kad pagrindo tenkinti pareiškėjo skundą nėra, todėl Ambasados 2019 m. gegužės 24 d.  sprendimas Nr. 125 „Dėl atsisakymo išduoti nacionalinę vizą arba nacionalinės vizos panaikinimo“ paliktinas nepakeistu, o pareiškėjo skundas atmestinas kaip nepagrįstas.

Skundo reikalavimas, kuriuo prašoma įpareigoti atsakovę iš naujo išnagrinėti pareiškėjo prašymą dėl nacionalinės vizos išdavimo yra išvestinis reikalavimo panaikinti Sprendimą atžvilgiu. Teismui konstatavus, kad skundžiamas sprendimas yra pagrįstas ir teisėtas, atmestinas ir išvestinis skundo reikalavimas.

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84–87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu, Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ 140 straipsniu,

nusprendžia:

Pareiškėjo M. U. skundą atmesti.

Sprendimas per 14 dienų nuo jo paskelbimo apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, paduodant apeliacinį skundą šiam teismui arba per Vilniaus apygardos administracinį teismą.

Teisėjai                                                                              Tomas Blinstrubis

      Beata Martišienė

      Iveta Pelienė