Civilinė byla Nr. e2S-1294-863/2024

Teisminio proceso Nr. 2-68-3-05940-2024-5

Procesinio sprendimo kategorijos: 3.3.2.4; 3.3.2.5; 3.1.14.3

 (S)

VILNIAUS APYGARDOS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2024 m. birželio 6 d.

Vilnius

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Kristina Lysionok

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo apeliantės (ieškovės) mažosios bendrijos „Koalicija“ atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. gegužės 6 d. nutarties civilinėje byloje pagal ieškovės mažosios bendrijos „Koalicija“ patikslintą ieškinį atsakovei K. L. dėl darbo ginčo.

Apeliacinės instancijos teismas

n u s t a t ė:

I. Ginčo esmė

1.       Ieškovė mažoji bendrija (toliau – MB) „Koalicija“ kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydama nagrinėti darbo ginčą iš esmės; panaikinti Vilniaus darbo ginčų komisijos sprendimo dalį, kuria nutarta išieškoti K. L. naudai 1 217,49 Eur darbo užmokestį už 2023 m. gruodžio mėnesį; panaikinti Vilniaus darbo ginčų komisijos sprendimo dalį, kuria nutarta išieškoti K. L. naudai 4 422,17 Eur darbo užmokestį su atostoginiais už 2024 m. sausio mėnesį ir kompensaciją už nepanaudotas atostogas, bei priimti naują sprendimą, kuriame atsakovei mokėtina suma sudarytų 2 219,17 Eur; panaikinti Vilniaus darbo ginčų komisijos sprendimo dalį, kuria nutarta išieškoti K. L. naudai 4 915,75 Eur netesybas; priteisti iš atsakovės patirtas bylinėjimosi išlaidas.

2.       Vilniaus miesto apylinkės teismas 2024 m. balandžio 18 d. nutartimi nustatė ieškovei 10 dienų terminą nuo nutarties įteikimo dienos pašalinti ieškinio trūkumus.

3.       Ieškovė 2024 m. balandžio 29 d. pateikė patikslintą ieškinį, prašydama nagrinėti darbo ginčą iš esmės; pripažinti Vilniaus darbo ginčų komisijos sprendimo dalį, kuria nutarta išieškoti K. L. naudai 1 217,49 Eur darbo užmokestį už 2023 m. gruodžio mėnesį nepagrįsta; pripažinti Vilniaus darbo ginčų komisijos sprendimo dalį, kuria nutarta išieškoti K. L. naudai 4 422,17 Eur darbo užmokestį su atostoginiais už 2024 m. sausio mėnesį ir kompensaciją už nepanaudotas atostogas, nepagrįsta; pripažinti Vilniaus darbo ginčų komisijos sprendimo dalį, kuria nutarta išieškoti K. L. naudai 4 915,75 Eur netesybas nepagrįsta; priteisti iš atsakovės patirtas bylinėjimosi išlaidas. Kartu pateikė valstybės įmonės Registrų centro išrašą, patvirtinantį teisę atstovauti įmonę; patikslino, kad sumokėjo 145 Eur žyminį mokestį, o 109 Eur dydžio žyminio mokesčio kvitą pateikė per klaidą.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

4.       Vilniaus miesto apylinkės teismas 2024 m. gegužės 6 d. nutartimi nutarė ieškovės patikslintą ieškinį laikyti nepaduotu ir grąžinti ieškinį padavusiam asmeniui.

5.       Teismas nurodė, kad iš patikslinto ieškinio turinio nustatyta, jog procesiniame dokumente nėra nurodoma ieškinio suma. Teismas sprendė, kad ieškovei patikslintame ieškinyje nenurodžius ieškinio sumos, teismas procesinio dokumento priėmimo momentu negali įvertinti, ar sumokėtas reikiamo dydžio žyminis mokestis, dėl to tai laikoma esminiu patikslinto ieškinio trūkumu. Be to, teismas, pabrėžęs, kad darbo ginčų komisijos sprendimas nėra apeliacijos ar sprendimo peržiūros dalykas, padarė išvadą, jog ieškovė netinkamai suformulavo patikslinto ieškinio dalyką. Teismas laikė, kad ieškovė per nustatytą terminą tinkamai nepašalino ieškinio trūkumų.

III. Atskirojo skundo argumentai

6.       Ieškovė atskiruoju skundu prašo Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. gegužės 6 d. nutartį panaikinti ir klausimą išspręsti iš esmės – ieškovės ieškinį priimti. Ieškovė atskirąjį skundą grindžia toliau nurodytais motyvais.

6.1.                      Mano, kad procesinio dokumento trūkumų institutas tokio pobūdžio bylose, kaip ši, t. y. darbo byloje, pagal bendrą taisyklę apskritai netaikytinas. Atkreipia dėmesį į kasacinio teismo praktiką, aiškinančią, kad darbo bylose procesinių dokumentų trūkumų šalinimo institutas gali būti taikomas tik tuo atveju, kai ieškinio trūkumai negali būti ištaisyti pasirengimo nagrinėti bylą stadijoje, kurios metu teismas turi būti aktyvus, išreikalauti ginčo nagrinėjimui reikalingus duomenis ir atlikti kitus veiksmus, reikalingus pasirengti bylos nagrinėjimui iš esmės. Ieškovės vertinimu, visi teismo įvardinti procesinio dokumento trūkumai galėjo būti pašalinti pasirengimo nagrinėti bylą stadijoje.

6.2.                      Pažymi, kad nors patikslintame ieškinyje lingvistiškai ir nebuvo atskirai nurodyta (išskirta) ieškinio suma, tačiau ją galima buvo lengvai nustatyti iš procesinio dokumento turinio. Nurodo, kad iš ieškinio, juo labiau ir iš pačios atsakovės prašymo darbo ginčų komisijai, taip pat pastarosios sprendimo buvo galima nustatyti, kad ieškovė pareiškė ieškinį dėl iš viso 8 335,69 Eur sumos atsakovei priteisimo. Todėl mokėtinas žyminis mokestis sudaro 188 Eur. Pažymi, kad į bylą ieškovė pateikė įrodymus apie sumokėtą iš viso 254 Eur žyminį mokestį, t. y. ieškovė netgi permokėjo byloje mokėtiną žyminį mokestį. Atkreipia dėmesį, kad būtent pats teismas įprastai kvalifikuoja byloje pareikštus materialinius teisinius reikalavimus kaip turtinius, neturtinius ar kaip kitus, įvertina turtinio reikalavimo dydį pagal sukeliamus padarinius ir būtent teismas nustato (patikslina) už konkrečius reikalavimus mokėtiną žyminį mokestį. Žyminis mokestis gali būti sumokėtas ir gerokai vėlesnėse bylos stadijose, jau nekalbant apie parengiamąją.

6.3.                      Dėl ieškinio dalyko pažymi, kad ieškovei prašant pripažinti nepagrįstais darbo ginčų komisijos sprendimus dėl konkrečių pinigų sumų priteisimo, galima lengvai numanyti ir nustatyti, kad ieškovė prašo pripažinti nepagrįstais ir atitinkamus atsakovės prašymus, kurių pagrindu buvo priimti konkretūs komisijos sprendimai. Juo labiau, kad ieškinį teikė ne ta šalis, kuri komisijoje buvo pareiškusi reikalavimą, todėl ieškovė, nebūdama teisės profesionalė, paprasčiausiai suklydo ir lingvistiškai kreipėsi į teismą būtent dėl to, ką laikė nepagrįsta ir neteisinga, ir kas sukėlė teisinius padarinius, t. y. patį komisijos sprendimą, o ne pirminius atsakovės prašymus. Panašaus pobūdžio lingvistiniai netikslumai gali būti lengvai pašalinami parengiamojoje bylos stadijoje ir tai nepateisino apskritai kelio į teisminę gynybą užkirtimo dėl formalių netikslumų.

Apeliacinės instancijos teismas

k o n t a t u o j a :

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

7.       Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindai ir absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas atskirajame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis, 338 straipsnis).

8.       Apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs atskirąjį skundą, absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų, nurodytų CPK 329 straipsnio 2 dalies 1–7 punktuose, taip pat pagrindų peržengti atskirojo skundo ribas nenustatė (CPK 329, 338 straipsniai).

9.       Apeliacijos dalykas – pirmosios instancijos teismo 2024 m. gegužės 6 d. nutarties, kuria teismas nutarė ieškovės ieškinį laikyti nepaduotu bei grąžinti ieškovei, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.

10.       Aptariamu atveju, ieškovei kreipusis į teismą dėl tarp šalių kilusio darbo ginčo, ieškovei nesutinkant su Lietuvos Respublikos valstybinės darbo inspekcijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Vilniaus darbo ginčų komisijos (toliau – Vilniaus darbo ginčų komisija) 2024 m. kovo 13 d. sprendimu, Vilniaus miesto apylinkės teismas 2024 m. gegužės 6 d. nutartimi ieškovės ieškinį laikė nepaduotu, teismo vertinimu, ieškovei tinkamai nepašalinus Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. balandžio 18 d. nutartimi nustatytų ieškinio trūkumų, be kita ko, dėl to, jog ieškovė nenurodė ieškinio sumos, dėl ko teismas neva negalėjo įvertinti, ar sumokėtas reikiamo dydžio žyminis mokestis, be to, akcentavęs, kad darbo ginčų komisijos sprendimas nėra apeliacijos ar sprendimo peržiūros dalykas, teismas sprendė, kad ir patikslinto ieškinio dalyką (ieškovei prašant pripažinti atitinkamas Vilniaus darbo ginčų komisijos sprendimo dalis nepagrįstomis) ieškovė suformulavo netinkamai. Apeliantė gi su tokia pirmosios instancijos teismo pozicija nesutinka, be kita ko pabrėždama, kad jos procesiniai dokumentai neturėjo tokių trūkumų, kurių nebūtų galima ištaisyti parengiamojoje bylos stadijoje. Įvertinus bylos duomenis ir atskirojo skundo argumentus, apeliacinės instancijos teismas skundžiamą nutartį vertina kritiškai.

11.       Civilinio proceso įstatymo tikslas – asmenų, kurių materialiosios subjektinės teisės ar įstatymų saugomi interesai pažeisti ar ginčijami, interesų gynimas (CPK 2 straipsnis). Įgyvendinus teisę į teisminę gynybą pasiekiamas materialusis teisinis efektas, t. y. modifikuojamos (sukuriamos, panaikinamos, pakeičiamos) suinteresuoto asmens subjektinės teisės ar pareigos. Pagal CPK 5 straipsnio 1 dalį, kiekvienas suinteresuotas asmuo turi teisę įstatymų nustatyta tvarka kreiptis į teismą, kad būtų apginta pažeista ar ginčijama jo teisė arba įstatymų saugomas interesas. Visgi, asmens teisė kreiptis į teismą teisminės gynybos nėra absoliuti ir ji negali būti suprantama kaip galimybė kreiptis į teismą bet kokiu būdu ir (ar) bet kokia forma. Tokia teisė įgyvendinama CPK nustatyta tvarka, laikantis įstatyme įtvirtintos ieškinio pareiškimo procesinės tvarkos, jo formos ir turinio reikalavimų.

12.       Kartu atkreiptinas dėmesys, kad tarp šalių yra kilęs darbo ginčas, ir darbo santykius reglamentuojančio Lietuvos Respublikos darbo kodekso (toliau – DK) 231 straipsnio 1 dalis numato, kad darbo ginčo šaliai nesutinkant su darbo ginčų komisijos sprendimu, darbo ginčo šalis per vieną mėnesį nuo darbo ginčų komisijos sprendimo priėmimo dienos turi teisę pareikšti ieškinį dėl darbo ginčo dėl teisės išnagrinėjimo teisme, vadovaudamasi CPK nuostatomis. DK 231 straipsnio 3 dalyje taip pat numatyta, kad pareiškus ieškinį teisme, teismas nagrinėja darbo ginčą dėl teisės iš esmės, taikydamas CPK nustatytus darbo bylų nagrinėjimo ypatumus, o DK 231 straipsnio 4 dalis nustato, kad darbo ginčų komisijos sprendimas nėra apeliacijos ar sprendimo peržiūros dalykas. Vadinasi, ir tokio pobūdžio ieškinyje formuluojamas reikalavimas turi būti nukreiptas į ginčo išnagrinėjimą iš esmės, pavyzdžiui, prašant atmesti darbuotojo darbo ginčų komisijai pareikštą reikalavimą, konstatuoti, kad darbdavys darbuotojo teisių nepažeidė, ir pan.). Taigi, šiuo aspektu sutiktina su pirmosios instancijos teismo vertinimu, kad ieškovė, prašydama panaikinti, vėliau patikslinusi ieškinį, prašydama pripažinti nepagrįstomis atitinkamas Vilniaus darbo ginčų komisijos sprendimo dalis, ieškinio reikalavimus suformulavo netinkamai. Visgi, aptariamame kontekste, sutinkant su apeliantės pastebėjimu, būtina pažymėti, kad vienu iš darbo ginčų nagrinėjimo ypatumų, įtvirtintų CPK XX skyriuje, yra draudimas teismui taikyti ieškinio trūkumų šalinimo institutą tuo atveju, jeigu trūkumai gali būti pašalinti pasirengimo nagrinėti bylą metu (CPK 413 straipsnio 2 dalis), atitinkamai atkreipiant dėmesį ir į minėtame CPK straipsnyje įtvirtintus specialius, sutrumpintus darbo bylų nagrinėjimo terminus. Vadinasi, net jeigu toks ieškinys teismui pateikiamas su trūkumais, skirtingai nei kitose civilinio proceso tvarka nagrinėjamose bylose, teismas turi įvertinti trūkumų pobūdį bei galimybes jį pašalinti proceso eigoje, o ne formaliai taikyti trūkumų šalinimo procedūrą.

13.       Nagrinėjamu atveju manytina, jog iš bylos duomenų galima suprasti, kad ieškovė nesutikdama su darbo ginčų komisijos sprendimu priteisti iš jos atsakovei atitinkamas sumas, iš esmės nepripažįsta įsiskolinimo atsakovei ir siekia ginčą perkelti į teismą. Ir šiuo atveju nėra pagrindo spręsti, kad ieškovės pozicijos patikslinimas, su detaliais skaičiavimais ir aiškiai suformuluotu reikalavimu, yra negalimas pasirengimo nagrinėti bylą stadijoje. Aptartų aplinkybių kontekste kritiškai vertintini ir pirmosios instancijos teismo argumentai dėl nebuvimo galimybių įvertinti (ne)tinkamai sumokėtą žyminį mokestį. Neneigiant, kad šiuo atveju buvo pagrįstai atkreiptas ieškovės dėmesys dėl ieškinio sumos ieškinyje nurodymo, tuo pačiu pastebėtina, kad iš pareikštų reikalavimų turinio ir pats teismas turėjo galimybę nustatyti ieškinio reikalavimų sumą, taigi, ir nustatyti / patikrinti, ar ieškovė sumokėjo tinkamo dydžio žyminį mokestį. Nurodytų aplinkybių visuma leidžia spręsti, kad imperatyvių kliūčių ieškovės reikalavimų priėmimui nebuvo. Įvertinus paminėtas aplinkybes, manytina, kad ieškinio grąžinimas teismo nurodytais pagrindais yra nesuderinamas su CPK 413 straipsnio 2 dalies reikalavimais, priešingu atveju, būtų paneigtas ir šios nutarties 11 punkte paminėtas civilinio proceso įstatymo tikslas.

14.       Atsižvelgdamas į tai, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas skundžiama nutartimi ieškinį laikęs nepaduotu ir jį grąžinęs ieškovei, pernelyg formaliai taikė ieškinio laikymo nepaduotu nepašalinus ieškinio trūkumų institutą (CPK 115 straipsnio 3 dalis), todėl apeliantės atskirasis skundas iš esmės tenkintinas, o skundžiama Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. gegužės 6 d. nutartis naikintina, ieškinio priėmimo klausimą pagal kompetenciją perduodant pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo (CPK 337 straipsnio 1 dalies 3 punktas).

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 3 punktu, 338 straipsniu, teismas

n u t a r i a:

ieškovės mažosios bendrijos „Koalicija“ atskirąjį skundą patenkinti.

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. gegužės 6 d. nutartį panaikinti ir perduoti klausimą dėl ieškinio priėmimo pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

Ši nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.

Teisėja                                                           Kristina Lysionok