Administracinė byla Nr. eI-5412-208/2015

Proceso Nr. 3-61-3-04985-2014-6

Procesinio sprendimo kategorija 4.5; 12.4; 13.5; 14.4; 74

(S)

VILNIAUS APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMAS

S P R E N D I M A S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2015 m. kovo 26 d.

Vilnius

Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Donato Vansevičiaus (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Violetos Petkevičienės ir Mildos Vainienės, dalyvaujant pareiškėjui V. K., atsakovės Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Valstybinės miškų tarnybos atstovams L. D., R. Š., viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo V. K. skundą atsakovei Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Valstybinei miškų tarnybai, tretiesiems suinteresuotiems asmenims Valstybinei teritorijų planavimo ir statybos inspekcijai prie Aplinkos ministerijos Kauno teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros skyriui, VĮ Valstybiniam miškotvarkos institutui, B. K., R. S., D. P. dėl sprendimų panaikinimų panaikinimo.

Teismas, išnagrinėjęs bylą,

n u s t a t ė:

V. K. (toliau – ir pareiškėjas) elektroninių ryšių priemonėmis kreipėsi į teismą su patikslintu skundu prašydamas panaikinti Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Valstybinės miškų tarnybos (toliau – ir atsakovė, VMT) 2014-10-21 sprendimą Nr. (duomenys neskelbtini) ir 2014-09-30 sprendimą Nr. (duomenys neskelbtini) (toliau – ir skundžiami sprendimai).

Pareiškėjas paaiškino, kad jam ir B. K., R. S., D. P. bendrosios dalinės nuosavybės teise priklauso žemės sklypas, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), pagrindinė naudojimo paskirtis: miškų ūkio, plotas 1,900 ha, esantis (duomenys neskelbtini), Kauno rajone (toliau – ir Sklypas), kuris įgytas nuosavybės teisių atkūrimo būdu grąžinant turtą natūra. Įgijus nuosavybės teises į Sklypą jis, neatlikęs jokių privalomų projektavimo ir statybos procedūrų, Sklype pasistatė gyvenamąjį namą ir ūkio paskirties pastatą (toliau – ir Statiniai). Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos Kauno teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros skyrius (toliau – ir Kauno TPSVPS) 2012-06-25 surašė savavališkos statybos aktą Nr. (duomenys neskelbtini). Taip pat 2012-06-25 buvo surašytas reikalavimas iki 2012-12-25 savo lėšomis pašalinti savavališkos statybos padarinius (nugriauti pastatytus pastatus) Nr. (duomenys neskelbtini), kuris buvo pratęstas iki 2013-03-25, tačiau iki nurodytos datos jis savavališkos statybos padarinių pašalinti nespėjo. Pažymėjo, kad miško žemė gali būti paverčiama kitomis naudmenomis, turėtų būti pakeista Sklypo pagrindinė naudojimo paskirtis – iš miškų ūkio į kitą (gyvenamosios teritorijos, mažaaukščių gyvenamųjų namų statybos). Nurodė, kad Statiniai pastatyti sklype, kuriame jis užaugo nuo vaikystės, tai vienintelis jo gyvenamasis būstas, pats yra pensininkas, neturintis pakankamai pajamų kitam būstui įsigyti. Šis žemės sklypas iki nacionalizacijos nebuvo apaugęs mišku, tai buvo ariama dirva. Žemės dalis, kurioje pastatyti Statiniai, buvo apžėlusi krūmynais, bet nebuvo apaugusi mišku. Jis, siekdamas atidalinti Statiniais užstatytą žemės dalį, ją išimant iš miško žemės ir atidalintai daliai nustatant kitą paskirtį, siekia atlikti privalomas teritorijų planavimo procedūras, kas sąlygotų jo teisę gauti statybą leidžiančius dokumentus ir įteisinti savavališkos statybos padarinius, yra sudaręs paslaugų sutartį su UAB „Geometra“, pagal kurią turi būti parengta topografinė nuotrauka ir pasiūlymas žemės sklypų teritorijos detaliojo plano rengimui. Planavimo tikslas – Sklypo atidalijimas ir atidalintos dalies paskirties keitimas į kitą. Nurodė, kad kreipėsi į VĮ Valstybinį miškotvarkos institutą su prašymu patikslinti miškų kadastro duomenis Sklype, nes faktiškai jame miško žemės yra mažiau, negu įregistruota. Atsakovė 2014-10-21 sprendimu Nr. (duomenys neskelbtini) atsisakė suderinti VĮ Valstybinio miškotvarkos instituto parengtą Sklypo taksaciją. VMT 2014-09-30 sprendimu Nr. (duomenys neskelbtini) atsisakė patikslinti miškų kadastro duomenis. Sklype nebuvo nustatytas joks miško savavališko iškirtimo faktas, o ortofotonuotraukos nepatvirtina, kad iki šio žemės ploto įtraukimo į miškų teritoriją, visa aktuali Sklypo teritorija būtų užžėlusi mišku. Atskiro namų valdos sklypo suformavimui neprieštarauja nei Kauno rajono savivaldybė, nei seniūnija. Mano, kad skundžiami sprendimai yra nepagrįsti.

Atsakovė su pareiškėjo skundu nesutiko, prašė jį atmesti kaip nepagrįstą ir nurodė, kad Sklypas patenka į (duomenys neskelbtini) taksacinius sklypus, kurių dalys atitinkamai – 0,01 ha, 0,02 ha, 0,01 ha, 380 kvartalo 11 taksacinį sklypą, kurio dalis 1,57 ha. Šie sklypai Lietuvos Respublikos miškų valstybės kadastre registruoti 2004-12-17 pagal VĮ Valstybinio miškotvarkos instituto perduotus  duomenis, nes atitiko Lietuvos Respublikos miškų įstatymo (toliau – ir Miškų įstatymas) 2 str. nustatytus miškui keliamus reikalavimus. Pagal teisės aktus miškų ūkio paskirties žemėje yra leidžiama tik medienos sandėlių bei kitų su mišku susijusių įrengimų (įrenginių) statyba. Pareiškėjas teismui nepateikė jokių dokumentų, kurių pagrindu ketina pakeisti Sklypo, kuriame yra Statiniai, pagrindinę naudojimo paskirtį, taip pat nenurodo, kokie teisės aktai leistų jam tai atlikti. Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2003-10-09 nutarimas Nr. 1255 nenumato atvejų, kad Lietuvos Respublikos miškų valstybės kadastro duomenys galėtų būti koreguojami siekiant pakeisti pagrindinę tikslinę žemės sklypo naudojimo paskirtį. Pabrėžė, kad Statiniai negalėjo būti statomi miško žemėje.

Skundas atmestinas.

Byloje ginčas kilo dėl VMT 2014-10-21 sprendimo Nr. (duomenys neskelbtini) ir 2014-09-30 sprendimo Nr. (duomenys neskelbtini) teisėtumo ir pagrįstumo.

Byloje nustatyta, kad pareiškėjas siekia patikslinti (duomenys neskelbtini) 380 kvartalo 11 taksacinio sklypo duomenis, išbraukiant iš miško žemės ploto teritoriją, kurioje yra jo pastatytas gyvenamasis namas su ūkiniu pastatu. VMT 2014-10-21 sprendimu Nr. (duomenys neskelbtini) ir 2014-09-30 sprendimu Nr. (duomenys neskelbtini) atsisakė tikslinti aukščiau nurodytus Lietuvos Respublikos miškų valstybės kadastro duomenis, kadangi nustatė, kad tam nėra teisinio pagrindo. 

Miškų įstatymo 2 str. 3 d. nustatyta, kad miško žemė – apaugęs mišku (medynai) ir neapaugęs mišku (kirtavietės, žuvę medynai, miško aikštės, medelynai, daigynai, miško sėklinės plantacijos ir žaliaviniai krūmynai bei plantacijos) plotas. Miško žemei taip pat priskiriami tame pačiame plote esantys miško keliai, kvartalų, technologinės ir priešgaisrinės linijos, medienos sandėlių bei kitų su mišku susijusių įrenginių užimti plotai, poilsio aikštelės, žvėrių pašarų aikštelės, taip pat žemė, skirta miškui įveisti.

Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2003-10-09 nutarimu Nr. 1255 patvirtintų Lietuvos Respublikos miškų valstybės kadastro nuostatų (toliau – ir Kadastro nuostatai) 30 p. nustatyta, kad miško masyvai, miško kvartalai ar sklypai išregistruojami Kadastro tvarkytojo sprendimu, jeigu: 1) miško masyvas, miško kvartalas ar sklypas išnyksta, atitinkamai susijungęs su kitu miško masyvu, miško kvartalu ar sklypu; 2) miško žemė paverčiama kitomis naudmenomis; 3) taisoma miškų inventorizacijos klaida.

            Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad (duomenys neskelbtini) 380 kvartalo 11 taksacinis sklypas, kuriame yra pareiškėjo neteisėtai pastatytas gyvenamasis namas su ūkiniu pastatu, priskiriamas miško žemei pagal Lietuvos Respublikos miškų valstybės kadastro duomenis. Aplinkybę, kad Statiniai pastatyti, neturint reikiamų leidimų, tai yra neteisėtai, patvirtina pats pareiškėjas. Teismas pabrėžia, kad faktas, jog pareiškėjas yra pensininkas, gaunantis nedideles pajamas, nepašalina jo atsakomybės dėl neteisėtų statybų. Jis turėjo žinoti imperatyviuosius teisės aktų reikalavimus, susijusius su statybų miško žemėje, ribojimu, todėl turėjo elgtis maksimaliai atidžiai ir rūpestingai, imtis prieinamų priemonių įsitikinti ketinamų vykdyti statybų teisėtumu. Miškų įstatymo 11 str. nustatyta, kad miško žemė gali būti paverčiama kitomis naudmenomis tik šiame įstatyme nustatytais išimtiniais atvejais. Kadastro nuostatų 30 p. reglamentuoja imperatyvius tris miško žemės išregistravimo atvejus, tačiau pareiškėjo atveju, nei vieno pritaikyti nėra galimybės, kadangi miško sklypas nesusijungė su kitu miško sklypu, miško žemė nėra paversta kitomis naudmenomis, nėra padaryta inventorizacijos klaida. Pabrėžtina, kad nagrinėjamu atveju kol miško žemė nėra paversta kitomis naudmenomis, nėra galimybės jos išregistruoti. Dokumentų, patvirtinančių pagrindą, kuriuo pareiškėjas ketina keisti miško žemę kitomis naudmenomis, pateikta nėra. Vadinasi, atsakovė padarė teisingą išvadą, atsisakydama tikslinti pareiškėjo prašomus Lietuvos Respublikos miškų valstybės kadastro duomenis.

Atsižvelgdamas į tai, kas išdėstyta, vadovaudamasis nurodytų teisės normų sistemine analize, remdamasis ištirtų bylos rašytinių įrodymų visuma, teisingumo ir protingumo kriterijais, teismas daro išvadą ir konstatuoja, kad skundžiami sprendimai yra teisėti ir pagrįsti, todėl juos naikinti, vadovaujantis pareiškėjo nurodytais ar kitais motyvais, nėra pagrindo.

Remdamasis tuo, kas išdėstyta, ir vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 85–88 str. 1 p., 127 str. 1 d., teismas

n u s p r e n d ė :

pareiškėjo V. K. skundą atmesti kaip nepagrįstą.

Sprendimas per 14 dienų nuo jo paskelbimo apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, paduodant skundą tiesiogiai šiam teismui arba per Vilniaus apygardos administracinį teismą.

Teisėjai                                                                                              Donatas Vansevičius

                                                                                                                              Violeta Petkevičienė

                                                                                                                              Milda Vainienė