Pirmosios instancijos teismo                      Civilinė byla Nr. 2S-426-425/2017

teisėjas Arvydas Jasonas                                 Teisminio proceso Nr. 2-08-3-09179-2016-8 

                                                        Procesinio sprendimo kategorija: 3.1.18.2.13;

(S)

         3.3.2.4; 3.3.2.5

PANEVĖŽIO APYGARDOS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2017 m. gegužės 25 d.

Panevėžys

Panevėžio apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Laimantas Misiūnas

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovės N. D. atskirąjį skundą dėl Panevėžio miesto apylinkės teismo 2017 m. vasario 28 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 2-590-837/2017 pagal ieškovo A. Ž. ieškinį atsakovei N. D. dėl bendravimo su vaiku ir dalyvavimo jį auklėjant tvarkos nustatymo,

Teismas

n u s t a t ė:

I. Ginčo esmė

1. Atsakovė N. D. pateikė teismui prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones ir įpareigoti ieškovą, jų sūnui, buvimo pas ieškovą metu susirgus arba skundžiantis sveikatos būkle, apie tau informuoti ir pristatyti ieškovei, neduoti vaikui jokių medikamentų.

2. Nurodė, kad sūnui būnant pas ieškovą, jam suskaudo pilvą ir ieškovas davė kažkokių medikamentų. Paaiškino, kad sūnus turi daug sveikatos problemų, kurios gali paūmėti nuo tam tikrų medžiagų, maisto ir medikamentų. Teigė, kad ieškovas nesidomi vaiko sveikata.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

3. Panevėžio apylinkės teismas 2017 m. vasario 28 d. nutartimi atsakovės prašymo netenkino.

4. Teismas sprendė, kad byloje nėra pateikta jokių konkrečių faktų, jog ieškovas pažeidė vaiko teises, nesirūpindamas jo sveikata.

5. Pabrėžė, jog teismas negali įpareigoti ieškovą rūpintis savo vaiko sveikata.

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai

6. Atskiruoju skundu atsakovė N. D. prašo panaikinti arba pakeisti Panevėžio miesto apylinkės teismo 2017 m. vasario 28 d. nutartį ir klausimą išspręsti iš esmės – taikyti laikinąsias apsaugos priemones ir įpareigoti ieškovą A. Ž. sūnui A. Ž., buvimo pas jį lauku susirgus arba skundžiantis sveikatos būkle, apie tai nedelsiant informuoti atsakovę ir nedelsiant jai pristatyti sūnų ir įpareigoti ieškovą A. Ž. sūnui neduoti jokių medikamentų.

7. Nurodo, kad ieškovas vaiko sveikata visiškai nesidomi ir prašymą grindė konkrečia aplinkybe ir teismas turėjo atsižvelgti į nurodytus argumentus.

8. Paaiškina, jog vaikas sega alergine bronchine astma, todėl bijo, kad ieškovas vaiką gali gydyti savo nuožiūra.

9. Ieškovas A. Ž. atsiliepimu į atskirąjį skundą prašo jo netenkinti ir palikti galioti skundžiamą teismo nutartį.

10. Nurodo, kad suformuluotas skundo reikalavimas visiškai neaiškus ir neapibrėžtas. Tvirtina, jog atsakovė negalės suformuluoti ir prašyti tiek laikinųjų apsaugos priemonių, kurios apibūdintų jo, kaip tėvo, pareigų turinį, vykdymo ypatumus atskirose gyvenimiškose situacijose.

11. Teigia, jog prašymas įpareigoti jam su vaiku būnant neduoti jokių medikamentų prieštarauja visiems ankstesniems atsakovės pareiškimams.

12. Neneigia vaikui diagnozuotų ligų, tačiau atsakovės nuolatiniai būkštavimai dėl vaiko ligos ir nepasitikėjimas ieškovu perdėti ir nepagrįsti. Paaiškina, jog vaiko darželio auklėtojoms suteikta teisė ir pareiga esant reikalui duoti vaistus, o jo atžvilgiu siekiama teismo nutarties uždrausti duoti vaistus, net jei ir to reiktų.

13. Kelia abejones dėl nurodytų atsakovės aplinkybių, nes vaikui vėliau nepasireiškė jokios bronchinės astmos komplikacijos. Paaiškina, kad užtikrinti vaiko sveikatos apsaugą bet kuriuo laikotarpiu su medikų pagalba jam nėra kliūčių.

14. Nurodo, jog domisi savo vaiko liga, būsena, yra susipažinęs su vaiko sveikatos istorija, priima informaciją gaunamą iš vaiko motinos apie vaiko ligas. Mano, kad motinos nuolatinė įtampa dėl vaiko sveikatos, būkštavimai yra hiporbolizuoti.

Teismas

k o n s t a t u o j a :

Atskirasis skundas netenkintinas, pirmosios instancijos nutartis paliktina nepakeista (Civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

15. CPK 185 straipsnis įpareigoja teismą priimant procesinį sprendimą įvertinti byloje esančius įrodymus pagal vidinį įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu. Šia įrodymų vertinimo taisykle yra grindžiamas ir laikinųjų apsaugos priemonių taikymo tikslingumas, pirmiausiai įvertinant galimą grėsmę būsimo teismo procesinio sprendimo įvykdymui ir taikytinų laikinųjų apsaugos priemonių proporcingumą siekiamiems tikslams. Tačiau spręsdamas laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimą, teismas nenagrinėja ginčo tarp šalių, netiria ar pareikšti reikalavimai teisiškai pagrįsti, tinkamai motyvuoti, o tik sprendžia ar tuo atveju jeigu teismas patenkintų pareikštą reikalavimą, nebūtų kliūčių įvykdyti teismo sprendimą. Teismui pakanka įsitikinti tuo, kad konkrečioje situacijoje tokia grėsmė yra galima, ar yra tokios grėsmės tikimybė (CPK 144 str. 1 d.).

16. Nagrinėdamas atsakovės N. D. prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, pagal prašyme nurodytas aplinkybes, teismas sprendė nesant konkrečių faktų, patvirtinančių ieškovui nesirūpinus vaiko sveikata.

17. Nustatyta, kad ieškovas A. Ž. pareiškė ieškinį, prašydamas nustatyti bendravimo su šalių nepilnamečiu sūnumi A. Ž. (gim. 2014-01-17) ir dalyvavimo jį auklėjant tvarką. Apeliantė N. D. prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones motyvavo vaiko liga, kurios paūmėjimą gali sukelti vaistai, maistas.

18. Teismas gali taikyti tik tokias laikinąsias apsaugos priemones, kurios susijusios su pareikštais reikalavimais ir gali užtikrinti būsimo teismo sprendimo, jei šie reikalavimai būtų patenkinti, įvykdymą. Tai reiškia, kad teismas gali taikyti laikinąsias apsaugos priemones, siekdamas užtikrinti tik tų reikalavimų, kurie buvo pareikšti byloje, įvykdymą, ir negali taikyti laikinųjų apsaugos priemonių, apsaugodamas galimus reikalavimus, kurie byloje nebuvo pareikšti. Laikinoji apsaugos priemonė, neatitinkanti ginčijamo materialinio reikalavimo esmės ir nesusijusi su būsimo teismo sprendimo įvykdymo konkrečioje byloje apsauga, negali būti taikoma.

19. Įvertinus tai, jog N. D. nereiškė jokių reikalavimų, susijusių nei su vaiko bendravimo ir jo auklėjimo tvarka, nei su vaiko teisių apsaugos užtikrinimu, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, šiuo konkrečiu atveju buvo pagrindas pirmosios instancijos teismui netenkinti N. D. prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones. Atkreiptinas dėmesys į tai, jog tuo atveju, jei būtų tenkintas atsakovės prašymas ir ieškovas būtų įpareigotas neduoti jokių medikamentų vaikui blogai pasijutus, nepilnamečiui vaikui, paūmėjus bronchinei astmai, kiltų pavojus sveikatai ir/ar gyvybei laiku nedavus gydytojų paskirtų vaistų (CPK 144 str. 1 d., 178 str., 185 str.).

20. Iš bylos medžiagos matyti, kad ieškovui buvo teikiama informacija apie nepilnamečio vaiko sveikatos būklę, todėl vienareikšmiškai vertinti ieškovui nežinant vaiko sveikatos būklės nėra pagrindo (b. l. 4-8). Apeliacinės instancijos teismas atkreipia dėmesį ir į tai, jog byloje nėra pakankamų ir leistinų įrodymų, kurie patvirtintų, jog po nepilnamečio vaiko buvimo pas tėvą (ieškovą), vaikui būtų paūmėję ligos simptomai ir būtų tekę kreiptis medikų pagalbos (CPK 12 str., 178 str.).

21. Atsižvelgiant į nutarties 18 ir 19 punktus, naikinti skundžiamą nutartį nėra pagrindo (CPK 185 str.).

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

n u t a r i a:

Panevėžio miesto apylinkės teismo 2017 m. vasario 28 d. nutartį palikti nepakeistą.

teisėjas                                                                                     Laimantas Misiūnas