ŠIAULIŲ APYGARDOS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2018 m. birželio 28 d.

Šiauliai

Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos teisėjų Danutės Burbulienės, Vytauto Kursevičiaus, Linos Muchtarovienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo M. K. apeliacinį skundą dėl Šiaulių apylinkės teismo Joniškio rūmų 2018 m. vasario 27 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovo M. K. patikslintą ieškinį atsakovui Lietuvos medžiotojų ir žvejų draugijos (duomenys neskelbtini) medžiotojų būreliui dėl Lietuvos medžiotojų ir žvejų draugijos (duomenys neskelbtini) medžiotojų būrelio valdybos 2015 m. lapkričio 18 d. nutarimo ir 2016 m. sausio 8 d. narių visuotinio susirinkimo sprendimo dalies pripažinimo negaliojančiais.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. Ginčo esmė

1. Ieškovas M. K. patikslintu ieškiniu prašė: pripažinti netekusiais galios ir panaikinti Lietuvos medžiotojų ir žvejų draugijos (duomenys neskelbtini) būrelio (toliau – (duomenys neskelbtini) būrelis) 2016 m. sausio 8 d. visuotinio susirinkimo protokolo Nr. 1 nutarimo dalį, kuria nuspręsta „M. K. šalinti iš būrelio narių“; 2015 m. lapkričio 18 d. valdybos posėdžio protokolo Nr. 5 nutarimo dalį, kuria nuspręsta M. K. taikyti būrelio įstatuose numatytą griežčiausią visuomeninio poveikio priemonę - pašalinimą iš būrelio ir teikti ją tvirtinti būrelio visuotiniam susirinkimui.

2. Ieškovas nurodė, kad iki visuotinio susirinkimo jam nebuvo žinoma apie būrelio valdybos 2015 m. lapkričio 18 d. posėdį, apie jį sužinojo tik pakartotinio visuotinio narių susirinkimo metu. 2016 m. sausio 8 d. vykusio visuotinio susirinkimo metu, priimant sprendimą pašalinti jį iš (duomenys neskelbtini) būrelio narių, buvo padaryti procedūriniai pažeidimai – neteisingai surašytas visuotinio susirinkimo protokolas, nes jame įrašyta, kad jis neatsakinėjo į jokius klausimus, nors buvo priešingai; visuotinio susirinkimo protokole nėra užfiksuota, kad būrelio nariai siūlė kitas poveikio priemones, t. y. siūlė sustabdyti jo narystę būrelyje. Priimant sprendimą pašalinant jį iš būrelio narių, nebuvo atskleista, už kokius konkrečius veiksmus jam pritaikyta pati griežčiausia visuomeninio poveikio priemonė. Šis reikšmingas klausimas buvo nagrinėjamas, sprendžiamas ir dėl buvo balsuojama jam tinkamai nepasirengus.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

3. Šiaulių apylinkės teismo Joniškio rūmai 2018 m. vasario 27 d. sprendimu ieškinį atmetė, priteisė iš ieškovo M. K. atsakovui Lietuvos medžiotojų ir žvejų draugijos (duomenys neskelbtini) medžiotojų būreliui 968 Eur išlaidų advokato teisinei pagalbai apmokėti.

4.   Teismas vertino, jog tai, kad ieškovas nebuvo kviečiamas į (duomenys neskelbtini) būrelio valdybos 2015 m. lapkričio 18 d. valdybos posėdį, nelaikytina procedūriniu pažeidimu, juo labiau, kad to nereikalauja (duomenys neskelbtini) būrelio įstatai.

5. Teismas darė išvadą, jog ieškovui buvo tinkamai pranešta apie šaukiamą neeilinį visuotinį būrelio narių susirinkimą, jam buvo tinkamai ir laiku pranešta, kad susirinkimo metu bus svarstomas jo pašalinimo iš būrelio klausimas, be to, buvo pateikta informacija, dėl kokių priežasčių būrelio valdyboje buvo nutarta skirti jam visuomeninio poveikio priemonę – pašalinimą iš būrelio narių.

6.   Teismas sprendė, kad ieškovas turėjo pakankamai laiko, t. y. šiek tiek daugiau nei 30 dienų, kad galėtų tinkamai pasiruošti neeiliniam visuotiniam būrelio narių susirinkimui, pateikti susijusią informaciją, pasiruošti atsikirtimus.

7.   Teismas sprendė, kad apie pakartotinį neeilinį visuotinį būrelio narių susirinkimą ieškovui buvo tinkamai pranešta, o kadangi susirinkimo darbotvarkė nebuvo keičiama, tai ieškovui buvo žinoma, kad 2016 m. sausio 8 d. bus svarstomas jo pašalinimo iš (duomenys neskelbtini) būrelio klausimas.

8.  Teismas sprendė, jog tai, kad 2016 m. sausio 8 d. neeilinio visuotinio narių susirinkimo protokole Nr. 1 nebuvo užfiksuota, kad keli (duomenys neskelbtini) būrelio nariai siūlė ieškovui skirti švelnesnes visuomeninio poveikio priemones, nelaikytinas esminiu procedūriniu pažeidimu, nes tai galutinio būrelio visuotinio susirinkimo sprendimo pašalinti ieškovą iš būrelio narių nebūtų pakeitę, o toks siūlymas būtų buvęs svarstomas tuo atveju, jei į susirinkimą susirinkę būrelio nariai būtų nubalsavę prieš ieškovo pašalinimą iš (duomenys neskelbtini) būrelio.

9. Teismas, atsižvelgdamas į ieškovo padarytus Medžioklės Lietuvos Respublikos teritorijoje taisyklių pažeidimus, į svarbiausius (duomenys neskelbtini) būrelio tikslus bei į būrelio narių pareigas, darė išvadą, kad ieškovui paskirta visuomeninio poveikio priemonė – pašalinimas iš būrelio narių, yra teisėta, sąžininga ir proporcinga jo padarytiems pažeidimams, ieškovo veikla ir jo padaryti pažeidimai prieštarauja (duomenys neskelbtini) būrelio svarbiausiems tikslams.

10. Teismas sprendė, kad ieškovas ieškinį pareiškė tik 2017 m. kovo 1 d., t. y. žymiai praleidęs sutrumpintą ieškinio senaties terminą, kuris pasibaigė 2016 m. balandžio 8 d. Teismas vertino, kad ieškovo nurodoma aplinkybė - dokumentų negavimas - nebuvo kliūtis kreiptis į teismą, juo labiau, kad ieškovas 2017 m. kovo 1 d. į teismą kreipėsi būtent neturėdamas šių dokumentų, todėl sprendė, kad dokumentų negavimas nėra svarbi priežastis praleistam ieškinio senaties terminui atnaujinti.

11. Teismas, įvertinęs ieškovo patikslintame ieškinyje nurodytas aplinkybes dėl senaties termino praleidimo dėl advokato P. L. kaltės, darė išvadą, kad pats ieškovas nebuvo pakankamai aktyvus, nesiėmė visų priemonių, savo galimai pažeistoms teisės ir teisėtiems interesams apginti, dėl ko buvo praleistas ieškinio senaties terminas, o ieškovo nurodytas aplinkybes nelaikė svarbiomis praleistam terminui atnaujinti.

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimų į apeliacinį skundą esmė

12. Apeliaciniu skundu ieškovas M. K. prašo panaikinti Šiaulių apylinkės teismo Joniškio rūmų 2018 m. vasario 27 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškovo ieškinį patenkinti. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:

12.1. Nepagrįsta teismo išvada, jog tai, kad apeliantas nebuvo kviečiamas į (duomenys neskelbtini) būrelio valdybos posėdį, nelaikytina procedūriniu pažeidimu. Procedūra jo pašalinimui pradėta būtent po minėto valdybos posėdžio, jeigu apeliantas joje būtų galėjęs pateikti savo paaiškinimus, būtų buvęs išklausytas, akivaizdu, kad ir faktinės aplinkybės galėjo būti vertinamos kitaip.

12.2. Teismas neturėjo jokio pagrindo pripažinti, kad procedūriniu pagrindu apeliantas buvo tinkamai informuotas apie visuotinį būrelio narių susirinkimą, kad turėjo pakankamai laiko jam pasiruošti, kad žinojo konkrečiai kokie klausimai bus sprendžiami, tame tarpe, kad bus nagrinėjamas ir jo pašalinimo iš būrelio narių klausimas. Minimi aspektai tinkamai skundžiamu sprendimu nebuvo atskleisti ir procedūriniai pažeidimai paneigti nebuvo taip pat.

12.3. Teismas nevertino aplinkybių, kad 12 narių nelaikė pagrindu apelianto pašalinti, tokiu būdu tik mažumos dauguma lėmė, kad apeliantas buvo pašalintas iš būrelio.

12.4. Teismas nevertino to fakto, jog būrelio įstatų 4.12. p. numatyta, kad narys gali būti pašalintas iš Būrelio, jeigu šiurkščiai pažeidžia medžioklės taisykles. Teismas nekonstatavo ir nepagrindė, kad apelianto pažeidimą būtų galima laikyti itin šiurkščiu ir tokio laipsnio, jog tai būtų pakankama ir proporcinga priemonė jį pašalinti iš būrelio narių.

12.5. Teismas neturėjo pagrindo šioje byloje taikyti ieškinio senaties. Apeliantas nepraleidus ieškinio senaties kreipėsi į advokatą, sudarė atstovavimo sutartį ir buvo informuotas, kad ieškinys teismui pateiktas. Teismas nenustatė, kokios pareigos papildomai teko apeliantui, jeigu jis pasitikėjo savo atstovu, buvo jo klaidinamas, apie bylos eigą. Taip pat apeliantas buvo nurodęs teismui, kad atsakovas piktybiškai vengė pateikti prašomą Būrelio valdymo organo – 2016-01-08 Būrelio visuotinio narių susirinkimo protokolą, kas turėjo būti pagrindu formuojant ieškinio reikalavimus, neteikė dokumentų priedų.

13. Atsiliepimu į apeliacinį skundą atsakovas Lietuvos medžiotojų ir žvejų draugijos (duomenys neskelbtini) medžiotojų būrelis prašo: apeliacinį skundą atmesti, o 2018 m. vasario 27 d. Šiaulių apylinkės teismo Joniškio rūmų sprendimą palikti nepakeistą; priteisti bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepimas į apeliacinį skundą grindžiamas šiais argumentais:

13.1. Ieškovas neįrodė, kad atsakovas pažeidė pašalinimo iš būrelio narių tvarką, nustatytą įstatuose, pažeidė procedūrą ir kad šis pažeidimas yra ne formalus, bet esminis; kad dėl šio procedūrinio pažeidimo buvo pažeistos esminės ieškovo teisės arba kad dėl jo galėjo būti priimtas kitoks asociacijos narių visuotinio susirinkimo sprendimas dėl ieškovo pašalinimo iš asociacijos narių.

13.2. Ieškovas 2015-11-18 nebuvo būrelio valdybos narys ir neprivalėjo žinoti apie būsimą valdybos posėdį, neprivalėjo būti į jį kviečiamas ir neprivalėjo būti išklausytas.

13.3. Ieškovui buvo sudarytos visos galimybės pasiaiškinti visuotiniame susirinkime, sudarytos galimybės pakeisti atsakovo narių nuomonę – įskaitant ir visuotiniame susirinkime dalyvavusius valdybos narius, tačiau ieškovas tuo nesugebėjo pasinaudoti.

13.4. Teismas visiškai teisėtai ir pagrįstai ieškinio senaties termino pradžią susiejo su atsakovo visuotinių susirinkimų datomis ir pagrįstai pripažino ieškovą praleidus ieškinio senaties terminą be svarbių priežasčių.

13.5. Nepagrįsti apelianto argumentai, susiję su netinkamu informavimu ir kitais nurodomais procedūriniais pažeidimais. Atsakovo įstatai nereglamentuoja konkrečios informavimo apie būsimą visuotinį susirinkimą tvarkos – nurodomas tik terminas.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o ja :

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

14. Byloje kilo ginčas dėl ieškovo pašalinimo iš asociacijos teisėtumo ir pagrįstumo bei ieškinio senaties termino ginčyti asociacijos sprendimą.

15. Iš bylos duomenų matyti, kad 2014 m. spalio 27d. ieškovas, organizuodamas medžioklę (duomenys neskelbtini) medžiotojų būrelio medžioklės plotų vienete, nevykdė medžioklės vadovo pareigų. Ieškovo administracinio teisės pažeidimo byloje nurodyta, kad jis, būdamas medžioklės vadovu, 2014 m. spalio 27d. (duomenys neskelbtini) medžiotojų būrelio jam išduotame 2014-10-15 medžioklės lape Nr. (duomenys neskelbtini) 6 medžiotojais įrašė save ir savo brolį A. K., pats ieškovas į medžioklę nevyko. Medžioklės metu A. K. neteisėtai – neturėdamas licenzijos stirnai medžioti - sumedžiojo stirną, o ieškovas, žinodamas apie tai, nepažymėjo medžioklės lape ir nedelsiant neinformavo Šiaulių regiono aplinkos apsaugos departamento apie medžioklės metu padarytą šiurkštų medžioklės taisyklių pažeidimą. Už tai ieškovui pagal Lietuvos Respublikos ATPK 85 straipsnio 1 dalį 2015m. liepos 24d. Joniškio rajono apylinkės teismo nutarimu buvo paskirta 57 eurų bauda, nutarimas ieškovo atžvilgiu yra įsiteisėjęs.

16. 2016 m. sausio 8d. Lietuvos medžiotojų ir žvejų draugijos (duomenys neskelbtini) būrelio visuotinio susirinkimo sprendimu ieškovas buvo pašalintas iš būrelio narių. Susirinkimas nusprendė, kad ieškovas nesilaikė atsakovo įstatų, kitų teisės aktų reikalavimų (4.12.1 p.), jo veikla kenkia būreliui ar MŽD Joniškio skyriui (4.12.7 p.). Ieškovas su tokiu sprendimu nesutinka, pateikė teismui ieškinį dėl sprendimų pripažinimo negaliojančiais.

Dėl asociacijos nario pašalinimo iš asociacijos teisėtumo ir pagrįstumo

17. Kasacinio teismo praktikoje konstatuota, kad kai pašalintas asociacijos narys teisme ginčija savo pašalinimo iš asociacijos teisėtumą ir pagrįstumą, bylos teisminio nagrinėjimo ribos nustatomos pagal bendrąsias civilinio proceso taisykles, t. y. atsižvelgiant į pareikšto ieškinio dalyką ir faktinį pagrindą, taip pat į atsikirtimų pagrindu nurodytas aplinkybes. Bylą nagrinėjantis teismas, esant procesiniam pagrindui, tikrina tiek materialiuosius nario pašalinimo iš asociacijos pagrindus, tiek ir procedūrinius pašalinimo aspektus, nes galiojančiuose teisės norminiuose aktuose neįtvirtinta jokių išimčių ar ypatumų, kurie paneigtų ar pakeistų pirmiau nurodytas CPK bendro pobūdžio nuostatas dėl bylos nagrinėjimo ribų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. gruodžio 15 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-7-470/2009).

18. Asociacijų įstatyme tiesiogiai nereglamentuojama asociacijos narių pašalinimo iš asociacijos tvarka ir sąlygos. Pagal Asociacijų įstatymo 12 straipsnio 2 dalies 7 punktą šios teisinės formos juridiniai asmenys įpareigojami tai nustatyti įstatuose. Atsakovo įstatų 4.12.1 punkte nustatyta, kad būrelio narys gali būti pašalinti iš būrelio, jei nesilaiko būrelio įstatų, kitų teisės aktų reikalavimų. Įstatų 4.12.7 punkte nurodyta, kad būrelio narys gali būti pašalintas iš būrelio, jei jo veikla kenkia būreliui ar MŽD Joniškio skyriui.

19. Ieškovas apeliaciniame skunde nurodė, kad buvo pažeista jo pašalinimo iš medžiotojų būrelio procedūra. Apelianto teigimu, jo pašalinimo procedūra buvo pradėta po 2015-11-18 valdybos posėdžio, į kurį jis nebuvo pakviestas. Iš 2015-11-18 atsakovo valdybos posėdžio protokolo Nr. 5 matyti, kad valdyba nutarė taikyti ieškovui įstatuose numatytą griežčiausią visuomeninio poveikio priemonę - pašalinimą iš būrelio - ir teikti šį nutarimą tvirtinti visuotiniam susirinkimui. Tačiau pirmosios instancijos teismas pagrįstai nurodė, kad atsakovo įstatai nenumato būrelio nario, kurio atžvilgiu priimami nutarimai, dalyvavimo valdybos posėdyje. Atsakovo įstatų 4.8 punktas numato, jog nutarimus dėl visuomeninio poveikio priemonių taikymo būrelio nariams priima būrelio valdyba ir pateikia juos tvirtinti būrelio visuotiniam susirinkimui. Todėl ieškovo argumentai dėl jo privalomo dalyvavimo valdybos posėdyje yra nepagrįsti.

20. Apeliantas taip pat teigia, kad teismo posėdyje apklausti liudytojais atsakovo valdybos nariai patys netinkamai suvokė sprendimo jį pašalinti iš valdybos narių priežastis, neįsigilino į faktines aplinkybes, nesudarius galimybės jam pasiaiškinti, padarė akivaizdų ir grubų pažeidimą. Tačiau teisėjų kolegija su tokiais apelianto argumentais nesutinka. Iš bylos duomenų matyti, kad 2015m. lapkričio 18d., svarstant ieškovo pašalinimo iš būrelio klausimą, valdyba 2015-10-22 buvo gavusi informaciją iš Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Šiaulių regiono aplinkos apsaugos departamento apie ieškovui Joniškio rajono apylinkės teismo nutarimu paskirtą administracinę nuobaudą pagal Lietuvos Respublikos ATPK 85 straipsnio 1 dalį. Iš teismų informacinės sistemos LITEKO duomenų matyti, kad apeliacinės instancijos teismas 2015-09-22 paliko galioti nutarimą ieškovo atžvilgiu. Todėl nėra pagrindo teigti, kad ieškovo paaiškinimai būtų pakeitę teismo procesiniu sprendimu konstatuotas faktines aplinkybes. Taip pat nėra pagrindo abejoti, kad valdybos nariai dėl kokių nors priežasčių nesugebėjo suvokti gautos informacijos turinio. 2018-11-18 valdybos posėdžio protokole aiškiai užfiksuotas nutarimas ieškovo atžvilgiu, už kurį balsavo valdybos nariai, o liudytojų parodymų interpretacija, kurią pateikia ieškovas, nepaneigia protokole išreikštos valdybos narių valios.

21. Apeliaciniame skunde ieškovas nurodė, kad jis nebuvo tinkamai informuotas apie 2016-01-08 dienos visuotinį susirinkimą ir apie tai, kad susirinkime bus svarstomas jo pašalinimo iš būrelio klausimas. Ieškovas teigė, kad pirmosios instancijos teismas vadovavosi tik samprotavimais ir bendromis prielaidomis, kad jis buvo tinkamai informuotas prieš 30 dienų apie susirinkimą.

22. Pažymėtina, kad atsakovo įstatai nereglamentuoja, kokia tvarka būrelio nariai turi būti informuojami apie susirinkimus. Ieškovas neneigė, kad dalyvavo 2015-12-23 dienos ir 2016-01- 08 dienos būrelio susirinkimuose. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai nustatė, kad pagal pateiktus (duomenys neskelbtini) būrelio medžioklės lapus nuo 2015m. lapkričio 18d. iki 2016m. sausio 8d. matyti, jog 2015m. lapkričio 21d. buvo vienintelė medžioklė, į kuria buvo susirinkę visi byloje apklausti liudytojai ir ieškovas. Iš liudytojų S. R., M. S., E. Z., R. R. parodymų matyti, kad visus susirinkusius į medžioklę būrelio narius, tarp kurių buvo ir ieškovas, apie susirinkimo datą ir susirinkime planuojamą svarstyti ieškovo pašalinimo klausimą informavo būrelio vadovas S. Š.. Apklaustas liudytoju jis patvirtino, kad prieš medžioklę pagarsino ir gautą raštą ieškovo atžvilgiu, ir valdybos nutarimą, pranešė apie 2015m. gruodžio 23d. vyksiantį būrelio susirinkimą, kurio metu bus svarstomas ieškovo pašalinimo iš būrelio narių klausimas. Liudytojas taip pat nurodė, kad, 2015-12-23 susirinkimui neįvykus, ieškovas, kaip ir kiti būrelio nariai, buvo informuotas apie kitą posėdžio datą – 2016-01-08. Ieškovo teiginiai dėl jo netinkamo informavimo apie 2016-01-08 susirinkimą nepaneigia į bylą pateiktų įrodymų. Nors būrelio valdybos paskelbtuose skelbimuose apie susirinkimus laikraštyje ,,Šiaulių kraštas‘‘ aiškiai nebuvo nurodyta, kad bus svarstomas ieškovo pašalinimo iš būrelio klausimas, atkreiptinas dėmesys į tai, kad privalomo pranešimo – paskelbimo laikraštyje apie susirinkimą – atsakovo įstatai nenumato, todėl skelbimo turinys nagrinėjamu atveju nėra reikšmingas.

23. Byloje nėra ginčo, kad ieškovui, prieš jį svarstant susirinkime, buvo žinoma apie jam paskirtą administracinę nuobaudą pagal ATPK 85 straipsnio 1 dalį, nutarimas administracinėje byloje įsiteisėjo 2016-09-22. Teisėjų kolegija daro išvadą, kad būrelio pirmininkui 2015-11-21 žodžiu informavus ieškovą apie vyksiantį 2016-12-23 susirinkimą ir jame planuojamą svarstyti jo pašalinimo iš būrelio narių klausimą, taip pat apie 2016-01-08 susirinkimą, jis buvo informuotas tinkamai, nes atsakovo įstatuose nėra numatytas informavimo apie vyksiančius susirinkimus būdas. Bylos nagrinėjimo metu nenustatyti tokie procedūrinio pobūdžio pažeidimai, kurie galėjo sukliudyti kasatoriui pasinaudoti savo teisėmis – tinkamai pasirengti svarstymui, pateikti susijusią informaciją, atsikirtimus ir pan. ar dėl kurių jam būtų buvusi neteisėtai paskirta nuobauda.

24. Ieškovas apeliaciniame skunde pripažino, kad jo veikimas nebuvo visiškai tinkamas, tačiau laikė, kad jis nebuvo tokio lygmens ir pavojingumo, jog būtų pagrindas taikyti pačią griežčiausią poveikio priemonę – jo pašalinimą iš būrelio. Tačiau pažymėtina, kad atsakovas buvo nusistatęs tam tikras veiklos taisykles, narių teises ir pareigas, tarp jų – pareigą laikytis aplinkos apsaugos įstatymų ir kitų medžioklę reglamentuojančių teisės aktų, įstatų (įstatų 4.5.1, 4.5.3 punktai), visada garbingai reprezentuoti medžiotojo vardą (įstatų 4.5.2 punktai). Nors ne visi susirinkime dalyvavę būrelio nariai pritarė ieškovo pašalinimui iš būrelio, galutinis balsavimo rezultatas buvo pašalinti ieškovą iš būrelio narių. Todėl pirmosios instancijos teismas padarė pagrįstą išvadą, kad dauguma asociacijos narių tokiu būdu įgyvendino asociacijos narystės kontrolės teisę, išreikšdami nepasitikėjimą ieškovu, siekiant būrelio nusistatytų tikslų ir vykdant iškeltus uždavinius (įstatų 3.1.1, 3.1.2 punktai).

25. Kad būrelyje netoleruojami medžioklės taisyklių pažeidimai, patvirtino ir apklausti byloje liudytojai S. R., M. S., E. Z., L. R.. Liudytojai nurodė, kad jų būrelio nariui neteisėtai sumedžiojus elnią, jis buvo pašalintas iš būrelio narių. Apeliantas teigia, kad šiuo atveju ne jis, o kitas asmuo padarė žalą gamtai, tačiau apelianto veiksmai bei neveikimas – nedalyvavimas medžioklėje, nepranešimas apie neteisėtai sumedžiotą stirną, jį sumedžiojusio asmens dangstymas – nesuderinami su pareiga laikytis teisės aktų bei garbingai reprezentuoti medžiotojo vardą. Iš administracinėje byloje teismo priimto nutarimo jo atžvilgiu matyti, kad ieškovas savo kaltės dėl padaryto administracinio nusižengimo nepripažino.          

26. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad, vertinant pašalinimo teisėtumą, svarbu ištirti, ar asociacija, priimdama konkrečius sprendimus, yra nuosekli (ar visada vienodai vertina tapačius pažeidimus), laiką, praėjusį nuo pažeidimo padarymo iki sprendimo dėl pašalinimo (ar seniai padarytas pažeidimas, pasikeitus aplinkybėms, nepanaudotas kaip pagrindas atsikratyti nario), ir kitas teisiškai reikšmingas aplinkybes. Atsižvelgiant į tai, kad pašalinimas iš asociacijos yra sunkiausia sankcija jos nariui, teismas turi įvertinti ir tai, ar asociacija galėjo taikyti alternatyvias, ne tokias griežtas sankcijas (pvz., laikiną nušalinimą nuo medžioklės), ar šia teise asociacija pasinaudojo, jei nepasinaudojo, – kodėl (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. lapkričio 12 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-484/2014).

27. Kaip jau buvo minėta, atsakovas įrodė, kad medžiotojų būrelis netoleruoja bet kokių neteisėtos medžioklės atvejų. Byloje nėra jokių duomenų, kad medžiotojų būrelio nariai siekė atsikratyti ieškovo, kad toks sprendimas buvo priimtas dėl kokių nors būrelio narių priešiškumo ar konfliktų su ieškovu. Ieškovas nuolat neigė savo kaltę dėl padaryto administracinio teisės pažeidimo, nors 2016-01-08 susirinkimo metu jau galiojo teismo procesinis sprendimas, kuriuo buvo konstatuota jo kaltė, todėl būrelio narių susirinkimas turėjo pagrindą manyti, kad ieškovas ir toliau gali nesilaikyti atsakovo įstatuose numatytų medžiotojo būrelio nario pareigų. Įvertinus išdėstytas aplinkybes, pirmosios instancijos teismas pagrįstai padarė išvadą, kad atsakovo ieškovui paskirta visuomeninio poveikio priemonė – pašalinimas iš būrelio – yra teisėta ir proporcinga jo padarytiems pažeidimams.  

              Dėl ieškinio senaties termino

28. Pirmosios instancijos teismas, atmesdamas ieškovo ieškinį, nurodė, kad ieškovas praleido ieškinio senaties terminą ir nėra pagrindo jo atnaujinti. Apeliaciniame skunde ieškovas sutinka, kad jo ieškinys paduotas praleidus įstatyme nustatytą terminą, bet laiko, kad ieškinio senaties terminą jis praleido dėl svarbių priežasčių – netinkamo atstovavimo.

29. Ieškinio senatis – tai įstatymų nustatytas laiko tarpas (terminas), per kurį asmuo gali apginti pažeistas teises pareikšdamas ieškinį (CK 1.124 straipsnis). Jeigu suinteresuotas asmuo, žinodamas arba turėdamas žinoti apie savo teisės pažeidimą, per visą ieškinio senaties terminą nesikreipė į teismą su ieškiniu, kad apgintų pažeistą teisę, priešinga teisinio santykio šalis gali pagrįstai tikėtis, jog toks asmuo atsisako savo teisės arba nemano, kad jo teisė yra pažeista. Kita vertus, ieškinio senaties terminų nustatymas skatina nukentėjusią šalį imtis priemonių operatyviai ir tinkamai ginti savo pažeistas teises. Taigi ieškinio senaties institutas sumažina teisinio neapibrėžtumo neigiamą poveikį civilinei apyvartai, ieškinio senaties terminų nustatymas sudaro objektyvias prielaidas materialiajai tiesai byloje nustatyti; praėjus tam tikram laikui, faktinių aplinkybių išaiškinimas tampa sudėtingesnis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. birželio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-321/2012).

30. Reikalavimams pripažinti juridinio asmens organų sprendimus negaliojančiais (CK 2.82 straipsnio 4 dalis) yra taikomas sutrumpintas trijų mėnesių ieškinio senaties terminas, nustatytas CK 1.125 straipsnio 4 dalyje.

31. CK 1.127 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad ieškinio senaties terminas prasideda nuo teisės į ieškinį atsiradimo dienos. Teisė į ieškinį atsiranda nuo tos dienos, kurią asmuo sužinojo arba turėjo sužinoti apie savo teisės pažeidimą, t.y. kai asmuo subjektyviai suvokia arba turi suvokti apie savo teisės pažeidimą. Teismas, siekdamas tinkamai nustatyti ieškinio senaties termino pradžią, visų pirma turi nustatyti teisės pažeidimo momentą, kuris yra pradinis etapas, nustatant konkrečią ieškinio senaties eigos pradžios datą pagal subjektyvųjį momentą. Sužinojimo apie teisės pažeidimą momentu laikytina diena, kada asmuo faktiškai suvokia, kad jo teisė ar įstatymo saugomas interesas yra pažeisti.

32. Nagrinėjamu atveju ieškovas prašo pripažinti neteisėtais ir panaikinti atsakovo 2016-01-08 visuotinio susirinkimo protokolo Nr. 1 nutarimą, kuriuo nuspręsta jį pašalinti ir būrelio narių, bei 2015-11-18 valdybos posėdžio protokolo Nr. 5 nutarimą taikyti jam visuomeninio poveikio priemonę – pašalinimą iš būrelio bei teikti ją tvirtini būrelio visuotiniam susirinkimui. Iš 2016-01-08 vykusio būrelio susirinkimo protokolo matyti, kad ieškovas iš susirinkimo pasišalino po paskelbto nutarimo pašalinti jį iš būrelio narių. Todėl apie savo pažeistą teisę - ginčijamus 2015-11-18 valdybos nutarimą bei 2016-01-08 visuotinio susirinkimo nutarimą - ieškovas sužinojo vėliausiai 2016-01-08 dieną, ši data laikytina ieškinio senaties eigos pradžia. Ieškovo ieškinys, kurio pagrindu iškelta civilinė byla, yra paduotas teismui 2017-03-01, todėl ieškovas praleido ieškinio senaties terminą ginčyti atsakovo sprendimus.

33. Pagal CK 1.131 straipsnio 1 dalį ieškinio senaties termino pabaiga iki ieškinio pareiškimo yra pagrindas ieškinį atmesti. Šio straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad jeigu teismas pripažįsta, kad ieškinio senaties terminas praleistas dėl svarbios priežasties, pažeistoji teisė turi būti ginama, o praleistas ieškinio senaties terminas atnaujinamas. Kasacinis teismas ne kartą yra nurodęs, kad ieškinio senatį reikia taikyti ne mechaniškai, nes tai būtų nesuderinama su teismo pareiga vykdyti teisingumą, o atsižvelgiant į įvairias aplinkybes – šalių elgesį, jų aktyvumą, jų ginamos vertybės svarbą, lyginant ją su būtinybe remtis ieškinio senaties instituto normomis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. kovo 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-112-313/2015). Kiekvienu konkrečiu atveju turi būti ieškoma protingos dviejų viešųjų interesų – užtikrinti realią pažeistų subjektinių teisių apsaugą ir garantuoti teisinių santykių stabilumą bei apibrėžtumą – pusiausvyros (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. vasario 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-35/2012).

34. Kasacinio teismo teisės aiškinimo ir taikymo praktikoje pripažįstama, kad ginčo šaliai reikalaujant taikyti ieškinio senatį teismas ex officio patikrina, ar taikytinas ieškinio senaties terminas nepraleistas ir ar nėra priežasčių šį terminą atnaujinti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. liepos 24 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-460-915/2015). Todėl aplinkybė, ar ieškovas buvo pareiškęs prašymą atnaujinti ieškinio senatį, ar ne, nagrinėjamu atveju nėra reikšminga.

35. Civiliniame kodekse arba kituose įstatymuose neįtvirtintos svarbiomis ieškinio senaties termino praleidimo priežastimis laikytinos aplinkybės, kurias nustačius būtų pagrindas pasibaigusį ieškinio senaties terminą atnaujinti. Klausimą, ar konkrečios ieškinio senaties termino praleidimo priežastys yra svarbios ir sudaro pagrindą jį atnaujinti, teismas turi spręsti vadovaudamasis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais, atsižvelgdamas į ginčo esmę, šalių elgesį, ieškinio senaties teisinio instituto esmę ir paskirtį bei į kitas reikšmingas bylos aplinkybes (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. rugpjūčio 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-393/2012). Nagrinėjant ieškinio senaties termino atnaujinimo klausimą, turi būti įvertinta, ar asmuo buvo pakankamai atidus, sąžiningas, ar, priešingai, savo teises įgyvendino nerūpestingai, aplaidžiai. Šia prasme kiekvieną konkrečią situaciją būtina vertinti individualiai, kiekvienam konkrečiam atvejui taikytini ne vidutiniai, o individualūs sąžiningo, atidaus bei rūpestingo elgesio standartai atsižvelgiant į asmens gebėjimą įvertinti susiklosčiusią teisinę situaciją, asmens amžių, išsilavinimą ir pan.

36. Nagrinėjamu atveju iš LITEKO duomenų sistemos matyti, kad ieškovas į teismą dėl 2016-01-08 susirinkimo nutarimo kreipėsi 2016-04-11, jį atstovavo advokatas P. L.. Iš LITEKO sistemos matyti, kad teismas šioje byloje siuntė ieškovui procesinius dokumentus, jog būtų ištaisyti ieškinio trūkumai, tačiau realiai dokumentai buvo siunčiami jo atstovui advokatui P. L.. Pagal LITEKO sistemos duomenis dokumentai ieškovui grąžinti 2016-05-12, tačiau nesant lydraščio, negalima vienareikšmiškai teigti, kad dokumentai buvo išsiųsti ieškovui. Ieškovas teigia, kad jo atstovas advokatas P. L. nuolat tvirtino, jog ieškinys yra paduotas teismui, tačiau nuo 2007 metų vasario mėnesio susisiekti jam su juo daugiau nebepavyko. Ieškovo nurodytas aplinkybes patvirtina jo 2017-04-14 pateiktas skundas Advokatų tarybai, 2017-11-22 sprendimas dėl drausmės bylos iškėlimo advokatui P. L. pagal ieškovo skundą. Todėl teisėjų kolegija daro išvadą, kad ieškinio senaties terminą kreiptis į teismą su ieškiniu ieškovas praleido dėl svarbių priežasčių – netinkamo jo atstovavimo, nors ši aplinkybė ir neįtakoja teismo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo. 

37. Apibendrindama išdėstytus argumentus, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas iš esmės priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą, naikinti jį apeliaciniame skunde nurodytais argumentais nėra pagrindo. Teismo sprendimas paliktinas nepakeistas, o apeliacinis skundas atmestinas (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Dėl bylinėjimosi išlaidų apeliacinėje instancijoje

38. Pagal CPK 93 straipsnio 1 dalį šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą. Bylinėjimosi išlaidos, atmetus ieškovo apeliacinį skundą, ieškovui neatlyginamos ir nepriteisiamos (CPK 93 straipsnis, 98 straipsnis).

39. Atsakovas pateikė įrodymus apie apeliacinėje instancijoje patirtas 726,00 Eur bylinėjimosi išlaidas. Teismas, įvertinęs bylos apimtį, advokatės darbo laiko sąnaudas, paruošto dokumento turinį ir apimtį, Teisingumo ministro įsakymu patvirtintų „Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato arba advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio patvirtinimo“ nustatytus dydžius, sprendžia, jog yra pagrindas atsakovui asociacijos Lietuvos medžiotojų ir žvejų draugijos (duomenys neskelbtini) medžiotojų būreliui iš ieškovo M. K. priteisti 726,00 Eur bylinėjimosi išlaidas (CPK 93 straipsnis, 98 straipsnis).

              Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija,

n u t a r i a :

Šiaulių apylinkės teismo Joniškio rūmų 2018 m. vasario 27 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Priteisti atsakovui asociacijos Lietuvos medžiotojų ir žvejų draugijos (duomenys neskelbtini) medžiotojų būreliui, juridinio asmens kodas 157700959, iš ieškovo M. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 726,00 Eur (septynis šimtus dvidešimt šešis eurus) bylinėjimosi išlaidas, patirtas apeliacinėje instancijoje.

Nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.