Civilinė byla Nr. e2S-1554-656/2024

Teisminio proceso Nr. 2-68-3-24696-2015-4

Procesinio sprendimo kategorija: 3.5.14.

(S)

VILNIAUS APYGARDOS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2024 m. rugsėjo 5 d.

Vilnius

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Andrius Ignotas,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo suinteresuoto asmens A. A. atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. gegužės 23 d. nutarties civilinėje byloje pagal A. A. ir G. A. taikos sutartį dėl bendravimo su vaikais tvarkos pakeitimo, išvadą teikianti institucija - Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos Vilniaus miesto vaiko teisių apsaugos skyrius,

Teismas, išnagrinėjęs civilinę bylą,

n u s t a t ė:

I.                      Ginčo esmė

1.       2024 m. sausio 3 d. gautas pareiškėjos G. A. (toliau – ir pareiškėja) prašymas išduoti vykdomąjį raštą dėl nepilnamečių vaikų bendravimo tvarkos civilinėje byloje Nr. e2-1199-862/2016, kurioje teismo 2016 m. kovo 10 d. nutartimi buvo patvirtinta G. A. ir A. A. sudaryta taikos sutartis.

2.       Suinteresuotas asmuo A. A. (toliau – ir suinteresuotas asmuo; apeliantas) atsiliepime prašė netenkinti prašymo išduoti vykdomąjį raštą. Atsiliepimas grindžiamas žemiau nurodytais motyvais:

2.1.       Nurodė, kad pareiškėja piktnaudžiauja savo, kaip motinos valdžia, nepilnamečių vaikų atžvilgiu. Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos Vilniaus miesto vaiko teisių apsaugos skyriaus (toliau – Tarnyba, Skyrius) 2023 m. birželio mėn. sprendimu G. A. buvo skirta ir taikoma iki šiol atvejo vadyba, nes buvo nustatyta būtinybė teikti kompleksinę pagalbą nepilnamečiams vaikams ir/ar jų šeimos nariams. Suinteresuoto asmens teigimu, dauguma incidentų įvyksta dėl konfliktiško, ūmaus G. A. būdo ir traumuojančio vaikus elgesio. A. A. nuomone, dėl pareiškėjos elgesio šalių nepilnametė dukra 2022 m. birželio – liepos mėn. bei 2023 m. birželio – gruodžio mėn. atsisakė gyventi su motina. 2023 m. spalio mėn. G. A. prašymu Tarnyba buvo pradėjusi nepilnamečių vaikų globos perdavimą – sūnaus M. tėvui, o dukters A. – močiutei, G. A. motinai. Vėliau G. A. prašymą atsiėmė, vaikų gyvenamoji vieta liko motinos gyvenamojoje vietoje išimtinai dėl buitinių aplinkybių. Suinteresuoto asmens teigimu, abu vaikai vengia bendravimo su motina, dukra nakvoja ir ilgesniais laikotarpiais gyvena pas močiutę, o sūnus pas tėvą A. A.. 2023 m. birželio – rugpjūčio mėn. G. A. inicijavo mediacijos procesą, tačiau jai nesuformulavus aiškaus klausimo, kokius klausimus mediacijos būdu reikia išspręsti, mediacijos procesas buvo nutrauktas. Suinteresuotas asmuo mano, kad G. A. pateikė prašymą dėl vykdomojo rašto išdavimo siekdama tik sau asmeninės naudos.

2.2.       A. A. nurodė, kad bendravimo tvarkos nesilaiko pati G. A.. Ji elgiasi priešingai, kai vaikų tėvas mėgina imtis veiksmų, kad padėti sūnui atsikratyti antsvorio. Suinteresuotas asmuo teigė, kad su dukra A. susitinka, kada ji pati to pageidauja. Pareiškėja nustatytą bendravimo tvarką interpretuoja, kaip geriau pačiai G. A., o ne kaip geriau vaikams. Situacija, kai vaikų bendravimas vyko nesilaikant nustatytos tvarkos ilgą tenkino G. A.. A. A. nurodė padarytus pačios G. A. bendravimo tvarkos 3.4.2, 3.4.3, 3.2.3, 3.5.3, 3.2.5.1 punktų pažeidimus neinformuojant vaikų tėvo apie vaikų susirgimus, nederinant vaikų užklasinės veiklos su vaikų tėvu, pagal suplanuotas atostogas vaikų mamai neperdavus tėvui vaikų dokumentų, laiku nepriimant parvežamų/grąžinamų vaikus. Suinteresuoto asmens nuomone, teismo patvirtinta taikos sutartis nėra vykdoma dėl objektyvių aplinkybių, tėvas su dukra, jos pageidavimu bendrauja mažiau, o su sūnumi priešingai – jo pageidavimu – daugiau. Sutarties sąlygos negali būti taikomos prieš vaikų valią.

2.       Pareiškėja G. A. 2024 m. vasario 8 d. pateikė papildomus rašytinius paaiškinimus, kuriuose:

3.1.       Nurodė, jog A. A., iki persikėlė gyventi į namą, ilgą laiką su vaikais iš viso nesimatydavo ir dabar bendravimo tvarka vyksta pagal tėvo pageidavimus bei galimybes.

3.2.       Paaiškino, kad kai šalių dukra 2022 m. birželio – liepos mėn. gyveno pas tėvą 2022 m. liepos 15 d. dukra paskambino mamai (G. A.) ir paprašė tuoj pat parvežti ją namo, nes tėvas smurtavo artimoje aplinkoje ir dukrą išgąsdino. Pateikė pavyzdį, kai 2023 m. balandžio 30 d. A. A. kreipėsi į policiją dėl to, kad sūnus M. paliktas namuose vienas. Taip gavosi todėl, kad pareiškėjai (G. A.) tą kartą reikėjo parvežti dukrą A. iš stoties, nes tėvas A. to padaryti nesutiko. Tuomet pats A. A. policijos pareigūnams pripažino, jog pasikarščiavo ir joks pažeidimas nebuvo užfiksuotas.

3.3.       Nurodė, kad pareiškėjos inicijuota mediacija nepavyko, nes vaikų tėvas nesutiko nei su vienu siūlomu bendravimo tvarkos pakeitimo variantu, o savo tvarkos nepasiūlė. A. A., ne kartą, nesilaikydamas bendravimo tvarkos incijuodavo vaikų paėmimą pareiškėjos darbo laiku, kai G. A. fiziškai negalėdavo priimti/perduoti vaikų(o). Buvo atvejis, kai vaikų tėvas susitaręs su sūnumi M. pasiėmė jį švęsti Naujuosius metus, tačiau neinformavo vaiko mamos nei kada pasiims, nei kada grąžins vaiką ir po to netikėtai grąžino nepranešęs pareiškėjai jos darbo valandomis. Vaikų tėvas nuolatos derina susitikimų datas tiesiogiai su vaikais ir apie tėvo bendravimo laiką pareiškėja sužino tik iš vaikų, o vėliau vaikų mama gauna grąsinimus iš vaikų tėvo, kad reikiamu laiku nebūna namuose.

3.4.       Pažymėjo, kad nebendrauja su A. A. sutuoktine A. R. A., tačiau šios skundai į G. A. darbovietę ar vaikų teisių apsaugos tarnyboms kenkia pareiškėjos reputacijai, emocinei būklei, o kartu ir vaikų gerovei.

3.       Teismo posėdžio metu pareiškėja G. A. prašymą palaikė. Nurodė, kad jau kelis mėnesius yra problematiška bendrauti su dukra A., kuriai diagnozuota rimta liga ir kurios atsiradimui reikšmės galėjo turėti A. A. sutuoktinės A. R. A. skundai – pareiškimai, kuriuose teigiama apie A. vaikų viršsvorį, netinkamą mitybą ir pan.

4.       Teismo posėdžio metu suinteresuotas asmuo A. A. ir jo atstovė prašė netenkinti prašymo. Nurodė, kad A. A. svarstys, ar taip pat neteikti prašymo dėl vykdomojo rašyto išdavimo.

II.                      Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

5.       Vilniaus miesto apylinkės teismas 2024 m. gegužės 23 d. nutartimi (toliau – skundžiama nutartis) pareiškėjos G.A. prašymą dėl vykdomojo rašto išdavimo patenkino: išdavė G. A. vykdomąjį raštą, pagal Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. spalio 10 d. sprendimu civilinėje byloje N2-35934-862/2014 patvirtintą bendravimo su nepilnamečiais vaikais tvarką, kuri pakeičiant Santuokos dėl apskaitos įrašo panaikinimo pasekmių sutarties 3.2 – 3.5 punktus buvo pakeista Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. kovo 10 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2-1199-862/2016, patvirtinant G. A. ir A. A. 2016 m. vasario 29 d. sudarytą taikos sutartį, kurioje bendravimo su vaikais tvarka išdėstyta 3.2 – 3.7 punktuose, išskyrus pagal 3.2.2 punkto pirmame sakinyje nurodytą nuostatą „Nepilnamečiai vaikai bendravimo su tėvu metu nėra išskiriami ir abu bendrauja su tėvu“.

6.       Skundžiama nutartis iš esmės grindžiama tokiais motyvais:

7.1.       Teismas nustatė, kad pareiškėjas A. A. nesilaiko taikos sutartyje nustatytos bendravimo su vaikais tvarkos. Laikytina, kad  bendravimo tvarkos nesilaikymą gerokai reikšmingiau lemia ne objektyvios priežastys, o paties suinteresuoto asmens priešiškas nusiteikimas vaikų motinos atžvilgiu.

7.2.       Nurodė,  kad A. A. rašytiniai paaiškinimai patvirtina, kad jis nesilaiko nustatytos bendravimo tvarkos manydamas, jog ją vykdyti reikia kiekvienu atveju atsižvelgus į vaikų pageidavimus/norus. Tačiau teismas atkreipė dėmesį, kad esant besitęsiantiems šalių ginčams įvyko 2 teisminiai procesai, kuriuose iš visų pusių buvo nagrinėjama galima bendravimo su vaikais tvarka ir antrame teismo procese šalys sudarė taikos sutartį, kurioje abipusių nuolaidų būdu susitarė dėl bendravimo su vaikais tvarkos. Po to, vėl kylant konfliktams G. A. inicijavo teisminę mediaciją, kurioje, tikėtina, A. A. nebuvo geranoriškas, dėl ko ji ir pasibaigė be rezultatų.

7.3.       Pirmos instancijos teismas pažymėjo, jei situacija dėl vaikų esmingai pasikeitė, šalys turi susitarti dėl naujos bendravimo tvarkos, kurią turėtų patvirtinti teismas. Tačiau, kol galioja esama tvarka, šalys (vaikų tėvai). turi jos laikytis, nes, priešingu atveju, laikant Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. kovo 10 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2-1199-862/2016, patvirtintą bendravimo su vaikais tvarką simboliška, t.y. tik formalia, visiškai nuvertinamos pačių vaikų tėvų G. A. ir A. A. ne vienerius metus trunkančios tam tikros pastangos išspręsti bendravimo su vaikais problemas, o kartu tampa beprasmiai ilgi teisminiai procesai. Manytina, kad teismo 2016 m. kovo 10 d. nutartimi patvirtintai bendravimo tvarkai pritarė ir Vilniaus miesto vaiko teisių apsaugos skyriaus specialistai, todėl teigti, kad bendravimo tvarka neatitinka vaikų interesų nėra pagrindo. Tik šalims pasiekus naują susitarimą bendravimo tvarka būtų vykdoma pagal naujas sąlygas.

7.4.       Nurodė, kad teismo 2019 m. sausio 31 d. nutartimi buvo atsisakyta tenkinti G. A. prašymą dėl vykdomojo rašto išdavimo, tačiau teismas pažymi, kad teismas sprendė vadovaudamasis tuometinėmis A. A. gyvenimo sąlygomis. Nagrinėjant pareiškėjos šį prašymą paaiškėjo, kad A. A. gyvenimo sąlygų pasikeitimas situacijos nepakeitė, t.y. bendravimo tvarka vykdoma netinkamai.

III.                      Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentai

7.       Suinteresuotas asmuo A. A. atskiruoju skundu prašo teismo panaikinti skundžiamą nutartį ir klausimą išspręsti iš esmės – pareiškėjos G. A. prašymą dėl vykdomojo rašto išdavimo atmesti. Priteisti iš pareiškėjos G. A. suinteresuotam asmeniui A. A. jo patirtas bylinėjimosi išlaidas pirmosios ir apeliacinės instancijos teismuose.

8.       Atskirasis skundas grindžiamas žemiau nurodytais argumentais.

9.1.       Nurodo, kad teismo išvados, padarytos skundžiamoje teismo nutartyje ir nulėmusios vykdomojo rašto išdavimą, yra grynai abstraktaus pobūdžio. Teismas nutartyje visiškai nekonkretizavo, kokių taikos sutarties sąlygų nesilaiko suinteresuotas asmuo A. A., išskyrus tai, kad nurodė, jog bendravimo tvarkos nesilaikymą gerokai reikšmingiau lemia ne objektyvios priežastys, o paties suinteresuoto asmens priešiškas nusiteikimas vaikų motinos atžvilgiu. Teismas nepagrįstai nevertino suinteresuoto asmens A. A. paaiškinimų, duotų žodžiu teismo posėdžio metu ir raštu (rašytiniuose paaiškinimuose dėl pareiškėjos prašymo, jog situacija, praėjus aštuoneriems metams po taikos sutarties patvirtinimo Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. kovo 10 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2-1199-862/2016, yra iš esmės pasikeitusi, vaikai paaugo, sūnus M. yra paauglys, o dukra A. iš viso negyvena su motina).

9.2.       Suinteresuoto asmens teigimu, svarbi aplinkybė yra ir ta, kad šalių dukra A. bylos nagrinėjimo metu jau apie metus laiko gyveno pas močiutę I. G. ir su motina visiškai jokio ryšio nepalaikė. Šio atskirojo skundo padavimo dienai situacija nėra pasikeitusi ir dukters atžvilgiu vaiko teisių apsaugos institucija šiomis dienomis sprendžia dėl vaiko laikinosios priežiūros taikymo oficialiai ją apgyvendinant su močiute. Taigi teismas nepagrįstai nevertino aplinkybės, kad pareiškėja G. A. dukters A. atžvilgiu visiškai neįgyvendina motinos valdžios, tačiau vykdomąjį raštą dėl tėvo bendravimo su dukra vaiko motinai išdavė, tokiu būdu, skundžiama nutartimi buvo sudarytos prielaidos pareiškėjai piktnaudžiauti visiškai neveikiančiomis bendravimo tvarkos nuostatomis dėl tėvo bendravimo su dukra A..

9.3.       Paaiškina, jog pareiškėjos prašymą nagrinėjęs teismas turėjo išklausyti pačių vaikų nuomonę dėl pareikšto prašymo ir 2016 m. priimtoje teismo nutartyje įtvirtintų bendravimo tvarkos nuostatų įgyvendinimo, tačiau to nepagrįstai nepadarė, todėl priėmė neteisingą nutartį. Vaiko nuomonės išklausymo svarba su juo susijusiais klausimais yra reglamentuota tiek nacionaliniuose, tarp jų LR CK 3.177 str., CPK 503 str., tiek tarptautiniuose aktuose. Analizuojant teismo skundžiamą teismo nutartį matyti, kad teismas joje visiškai neidentifikuoja šalių vaikų, nurodydamas bendriniai - vaikai ir neindividualizuoja jų poreikių pareikšto prašymo aplinkybių ir vaikų nuomonės, kuri jokia forma nebuvo išreikšta, kontekste.

9.4.       Suinteresuoto asmens nuomone, kritiškai vertintinos nepagrįstos teismo išvados, pagal kurias skundžiamoje nutartyje subjektyviai vertinamas suinteresuoto asmens A. A. elgesys teisminėje mediacijoje, kaltinant vaikų tėvą negeranoriškumu ir mediacijos pabaiga be rezultatų. Darydamas tokias išvadas, teismas pripažino esminį situacijos pasikeitimą ir naujos tvarkos būtinybę, formaliai pabrėždamas, kad šalys turi susitarti dėl naujos bendravimo tvarkos, kurią turėtų patvirtinti teismas.

9.5.       Nurodo, kad teismas nutartyje pastebėjo, kad 2019 m. sausio 31 d. nutartimi buvo atsisakyta tenkinti G. A. prašymą dėl vykdomojo rašto išdavimo remiantis tuometinėmis A. A. gyvenimo sąlygomis, tačiau visiškai nelogiškai tuometinę situaciją susiejo su dabartiniu tėvo bendravimo su vaikais tvarkos įgyvendinimu, pažymint, jog nagrinėjant šį pareiškėjos prašymą paaiškėjo, kad A. A. gyvenimo sąlygų pasikeitimas situacijos nepakeitė, t.y. bendravimo tvarka vykdoma netinkamai. Pažymi, kad teismas nutartyje tik abstrakčiai pažymėjo, kad bendravimo tvarka vykdoma netinkamai, tačiau nė vienos netinkamo nutarties vykdymo situacijos neindividualizavo ir nepagrįstai bei neteisingai ją palygino su situacija, kuri buvo susiklosčiusi, kada vaikų tėvas neturėjo gyvenimo sąlygų priimti bendravimui vaikus.

9.6.       Suinteresuotam asmeniui neaišku, kokiu pagrindu teismas sprendė, kad dukra A. daugiau gyvena su močiute, jeigu ji gyvena su močiute (ne daugiau ir ne mažiau), kodėl A. bendravimas su tėvu pagal nustatytą bendravimo tvarką, pažymėjus paauglystės amžiaus iššūkius ir sveikatos problemas, yra įmanomas, o kartu su broliu jau nebeįmanomas, jeigu abiejų vaikų atžvilgiu nustatytos vienodos bendravimo sąlygos. Akivaizdu, kad tokia teismo išvada stipriai stokoja logikos ir yra visiškai nepagrįsta. Jeigu dukra dėl paauglystės amžiaus ir sveikatos būklės nenorės bendrauti su tėvu, ji nenorės su juo bendrauti nepriklausomai nuo to, ar brolis M. bus kartu, ar ne. Kita vertus, jeigu pareiškėja neužtikrina brolio M. priežiūros, geriau, kad vaikas tą laiką praleistu su tėvu ir jo šeima, nei būtų paliktas bastytis gatvėse arba su vaiko motinos sugyventiniu.

9.7.       Nurodo, kad teismas nepagrįstai nepasisakė dėl suinteresuoto asmens A. A. patirtų bylinėjimosi išlaidų – 300 Eur, nors šias išlaidas suinteresuotas asmuo atskiru motyvuotu prašymu, kuris teisme buvo gautas 2023 m. sausio 15 d., prašė priteisti iš pareiškėjos G. A.. Todėl ir šioje dalyje teismas visiškai nepagrįstai nepasisakė bylinėjimosi išlaidų priteisimo klausimu, nors suinteresuotas asmuo tokį prašymą teismui buvo pateikęs. Šis procesinis pažeidimas turi būti pašalintas ir klausimas dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo pirmosios instancijos teisme išspręstas.

9.       Pareiškėja G. A. pateikė atsiliepimą į atskirąjį skundą, kuriuo prašo: 1) nutraukti apeliacinį procesą, pradėtą pagal A. A. atskirąjį skundą dėl skundžiamos nutarties; 2) teismui nutarus proceso nenutraukti – A. A. atskirąjį skundą atmesti; 3) priteisti iš A. A., pareiškėjos G. A. naudai, jos patirtas bylinėjimosi išlaidas už teisinę pagalbą, kurios sudaro 363 Eur.

10.       Atsiliepimas grindžiamas žemiau nurodytais argumentais:

11.1.       Nurodo, kad šalių dukra A. su močiute gyvena nuo 2024 m. sausio mėnesio, t. y. apie 6 mėnesius, o ne metus, kaip teigia A. A., ką patvirtina pridedamas Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos situacijos vertinimo anketa.

11.2.       Pareiškėja nesutinka su teiginiu, jog pareiškėja, teikdama prašymą teismui, piktnaudžiauja bendravimo su vaikais tvarka. Teismo 2016 m. kovo 10 d. nutartimi patvirtintoje taikos sutartyje, numatyta bendravimo su vaikais tvarka, laikytina, kad atsižvelgiant į visas reikšmingas aplinkybes, 2016 m. kovo 10 d. nutartimi patvirtinta bendravimo tvarka atitinka vaikų interesus.Taigi, pareiškėja prašydama teismo išduoti vykdomąjį raštą, siekia ne piktnaudžiauti savo kaip motinos valdžia, o paprasčiausiai užtikrinti vaikų teisę bendrauti su abiem tėvais.

11.3.       Pareiškėjos teigimu, skundo objektas yra ne Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. kovo 10 d. nutartimi nustatyta bendravimo tvarka, o teismo 2024 m. gegužės 23 d. nutartis, kuriuo tenkintas pareiškėjos prašymas išduoti vykdomąjį raštą. Be to, abi šalys, sudarydamos taikos sutartį, sutiko su joje išdėstytomis sąlygomis, ją pasirašė ir teismas šią taikos sutartį patvirtino, todėl nėra pagrindo laikyti, kad ji neatitinka šalių valios ar vaikų interesų. Pamini, jog pats A. A. daugiau nei aštuonerius metus nuo taikos sutarties patvirtinimo nekėlė klausimo, ar bendravimo tvarka atitinka šalių vaikų interesus. Atvirkščiai A. A., iki persikėlė gyventi į namą, ilgą laiką su šalių vaikais iš viso nesimatydavo, o dabar bendrauja ne šalių nustatyta ir teismo patvirtinta tvarka, o pagal A. A. pageidavimus. Tokia situacija yra ydinga, sukelia vaikams netikrumo jausmą, nes vaikai laukia bendravimo su tėčiu, kuris neatvyksta. Tai sąlygoja nusivylimą ir blogą emocinę būseną, ko pasėkoje, vaikai darosi pikti ir irzlūs, nenoriai bendrauja, nepasitiki tėvais ir aplinkiniais.

11.4.       Pažymi, kad A. A. ne kartą nesilaikydamas bendravimo tvarkos yra atvykęs paimti vaikų pareiškėjos darbo metu ir reikalavo, kad jie vyktų su juo. A. A. derina susitikimus ne su pareiškėja, o su pačiais nepilnamečiais vaikais, pareiškėjos bendravimo su vaikais laiku, susitikimo laiką ir datą pateikdamas kaip faktą. Yra buvę atvejų, kuomet A. A. atostogų su vaikais metu, parveždavo vaikus viduryje atostogų ir vienus palikdavo namuose, pareiškėjo darbo valandomis. Negana to, kad pasielgdavo nesilaikydamas nustatytos bendravimo tvarkos, vėliau dėl neva vaikų nepriežiūros grasino, kad kreipsis į vaikų teises ir teigė, kad vaikais nėra pasirūpinta.

11.5.       Pareiškėja nesutinka su interesuoto asmens argumentu, jog teismas, neišduodamas vykdomojo rašto pagal taikos sutarties 3.2.2 punkto pirmame sakinyje nurodytą nuostatą „Nepilnamečiai vaikai bendravimo su tėvu metu nėra išskiriami ir abu bendrauja su tėvu“, netiesiogiai numato, kad tėvo bendravimas su dukra nevyks. Nurodo, kad toks teiginys yra netiesa, nes A. A. turi visas galimybes bendrauti su abiem vaikais.

11.6.       Pažymi, kad būtent A. A. sukėlė šią konfliktinę situaciją, sutrukdė sūnui socializuotis, palaikyti normalius santykius su draugais, A. A. nepriklausančiu bendrauti metu pasiėmė vaiką ir jį prievarta pristatė į pareiškėjos darbovietę. Ko A. A. tikėjosi, pažeminęs vaiką jo draugo akivaizdoje ir savavaliaudamas, kai pasiėmė vaiką ir grasindamas vaikui, kad jį nubaus, nes vaikas nuo tėvo pabėgo, iki šio nėra aišku. Grasinimai nubausti apskritai yra socialinė atgyvena ir negali būti naudojama vaikų auklėjime, tačiau kaip matyti iš A. A. bendravimo, tai jam nėra svetima.

IV.                      Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

11.       Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnis 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą tik dėl apskųstos dalies ir tik analizuodamas atskirajame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme nurodytas išimtis. Atskiriesiems skundams nagrinėti taikomos taisyklės, reglamentuojančios procesą apeliacinės instancijos teisme (CPK 338 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs atskirojo skundo medžiagą, absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų nenustatė.

12.       Apeliacijos objektą sudaro Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. gegužės 23 d. nutartis, kuria patvirtintas pareiškėjo G. A. prašymas išduoti vykdomąjį raštą.

Nustatytos faktinės aplinkybės

13.       Suinteresuotas asmuo kreipėsi į teismą, prašydamas pakeisti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. spalio 10 d. sprendimu patvirtintos sutarties dėl santuokos nutraukimo pasekmių 3.2. ir 3.5. punktus ir nustatyti ieškovo ir nepilnamečių vaikų bendravimo tvarką. Pareiškėja pateikė priešieškinį, kuriuo prašė pakeisti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. spalio 10 d. sprendimu patvirtintos sutarties dėl santuokos nutraukimo pasekmių 3.2. ir 3.5. punktus ir nustatyti ieškovo ir nepilnamečių vaikų bendravimo tvarką.

14.       Teisme 2016 m. kovo 1 d. gauta šalių sudaryta taikos sutartis, kurią šalys prašė patvirtinti rašytinio proceso tvarka. Šalys prašo patvirtinti tarp šalių sudarytą taikos sutartį ir civilinę bylą nutraukti. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2016 m. kovo 10 d. nutartimis patvirtino tarp šalių sudarytą taikos sutartį, kurioje kartu nustatyta bendravimo tvarka su šalių vaikais.

15.       2024 m. sausio 3 d. gautas pareiškėjos prašymas išduoti vykdomąjį raštą. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2024 m. gegužės 23 d. nutartimi pareiškėjo prašymą dėl vykdomojo rašto išdavimo patenkino.

Dėl naujų įrodymų prijungimo

16.       Pagal CPK 314 straipsnį, apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai juos atsisakė priimti ar kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau.

17.       Kasacinio teismo praktikoje, aiškinančioje CPK 314 straipsnio reglamentavimą, ne kartą nurodyta, kad dalyvaujantys byloje asmenys bendriausia prasme neturi teisės teikti naujus įrodymus apeliacinės instancijos teisme. Toks draudimas – ribotos apeliacijos, būdingos civiliniam procesui, išraiška (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. lapkričio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-349-248/2019, 19 punktas). Vis dėlto draudimas apeliacinės instancijos teisme priimti naujus įrodymus nėra absoliutus. Naujų įrodymų apeliacinės instancijos teisme priėmimas yra teismo diskrecija, kurią įgyvendindamas teismas visų pirma turi patikrinti, ar egzistuoja sąlygos, kurioms esant pagal CPK 314 straipsnį nauji įrodymai gali būti priimami: pirmosios instancijos teismas nepagrįstai juos atsisakė priimti arba tokių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. balandžio 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-101-248/2020, 44 punktas).

18.       Nagrinėjamu atveju suinteresuotas asmuo (apeliantas) prašo prie bylos medžiagos prijungti teksto žinutės nuotrauką, papildomus paaiškinimus, geranorišką pasiūlymą bei ambulatorijos apsilankymo aprašą.

19.       Teismas, spręsdama apelianto naujai pateiktų įrodymų priėmimo klausimą, konstatuoja, kad pateikti dokumentai egzistavo bylą nagrinėjant pirmos instancijos teisme. Apeliantas nenurodė jokių objektyvių duomenų ir / ar argumentų, kodėl įrodymai nebuvo pateikti bylą nagrinėjant pirmos instancijos teisme. Taip pat nenustatyta, kad pirmos instancijos teismas nepagrįstai šiuos įrodymus būtų atsisakęs priimti. Taip pat šiuo atveju, apelianto pateikti įrodymai nėra reikšmingi sprendžiant bylą. Todėl teismas atsisako priimti pareiškėjos ir suinteresuoto asmens pateiktus naujus įrodymus, jų nevertins ir dėl jų nepasisakys.

Dėl atskirojo skundo argumentų

20.       CPK 646 straipsnio 3 dalis nurodo, jog jeigu nevykdoma teismo patvirtinta taikos sutartis, suinteresuota šalis gali kreiptis į bylą išnagrinėjusį teismą su prašymu išduoti vykdomąjį raštą. Šis prašymas nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka. Teismui pripažinus, kad tai yra būtina, šioje dalyje nurodytas prašymas išduoti vykdomąjį raštą gali būti nagrinėjamas teismo posėdyje, pranešus dalyvaujantiems byloje asmenims, tačiau šių asmenų neatvykimas nekliudo teismui išspręsti vykdomojo rašto išdavimo klausimą. Teismas, ištyręs šalių nurodytas aplinkybes ir pateiktus įrodymus apie taikos sutarties sąlygų vykdymą, dėl neįvykdytos taikos sutarties dalies išduoda vykdomąjį raštą arba atsisako jį išduoti. Spręsdamas vykdomojo rašto išdavimo klausimą, teismas gali pakeisti šalių taikos sutartyje numatytų sąlygų vykdymo tvarką nekeisdamas šalių susitarimo esmės. Teismas, atsisakęs išduoti vykdomąjį raštą dėl taikos sutarties sąlygų vykdymo, išaiškina šalims teisę kreiptis dėl teismo nutarties, kuria patvirtinta taikos sutartis, peržiūrėjimo proceso atnaujinimo tvarka. Dėl teismo nutarties išduoti ar atsisakyti išduoti vykdomąjį raštą gali būti paduotas atskirasis skundas.

21.       Vykdomojo rašto išdavimo procese teismas neturi teisės keisti teismo patvirtintos taikos sutarties sąlygų. Teismas gali keisti tik šių sąlygų, nutarties, kuria patvirtinta taikos sutartis, vykdymo tvarką (CPK 284 straipsnio 1 dalis, 646 straipsnio 3 dalis). Gavęs tokį prašymą, teismas, vadovaudamasis sprendimo (nutarties) vykdymo tvarkos pakeitimo instituto nuostatomis, gali spręsti tik dėl procesinių tokio sprendimo (nutarties) vykdymo klausimų, pavyzdžiui, skolos, kitų pagal taikos sutartį mokėtinų sumų išdėstymo, mokėjimo atidėjimo, o dėl materialinių teisinių santykių aspektų negalėtų būti sprendžiama (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. spalio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-528-706/2015; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. spalio 15 d. nutartis civilinėje byloje e3K-3-261-611/2020).

22.       Atskirajame skunde nurodo, kad teismo išvados, padarytos skundžiamoje teismo nutartyje ir nulėmusios vykdomojo rašto išdavimą, yra grynai abstraktaus pobūdžio. Teismas nutartyje visiškai nekonkretizavo, kokių taikos sutarties sąlygų nesilaiko suinteresuotas asmuo A. A.. Paaiškina, jog pareiškėjos prašymą nagrinėjęs teismas turėjo išklausyti pačių vaikų nuomonę dėl pareikšto prašymo ir 2016 m. priimtoje teismo nutartyje įtvirtintų bendravimo tvarkos nuostatų įgyvendinimo

23.       Teismas su šiuo suinteresuoto asmens argumentu nesutinka. Iš pateiktų susirašinėjimų tarp šalių elektroniniu paštu ir mobiliuoju telefonu matyti, kad apeliantas tam tikrą nesilaikė taikos sutartimi nustatytos bendravimo tvarkos su vaikais, ir nors tai buvo pateisinama buitinių galimybių neturėjimų (mažas butas, naujai gimęs vaikas apelianto šeimoje), tačiau matyti, kad pasitaisius situacijai (persikrausčius į erdvesnį butą ir vaikui paaugus) ir išnykus aplinkybėmis, kurios trukdė apeliantui praleisti laiką su savo nepilnamečiais vaikais, apeliantas ir toliau ne visada laikydavo nurodytos bendravimo tvarkos. Tai patvirtina ne tik susirašinėjimai tarp šalių, tačiau ir mergaitės G. su atitinkamais atstovais, kurių metu ji nurodė, kad su tėvu ji nelabai bendrauja ir nesusitinka, jis nelabai ja domisi.Taip pat savo paaiškinimuose apeliantas nurodė, kad jis ne visada laikosi nurodytos bendravimo tvarkos, t.y. pasiima vaikus, kai pagal nustatytą bendravimo tvarką jam nepriklauso arba atšaukia susitikimą, kai šalių vaikai turi būti pas tėvą. Taip pat iš susirašinėjimų matyti, kad tėvas dažnai derina susitikimus tiesiogiai su pačiais vaikais, o ne su jų motina, kas dar labiau skatina konfliktus tarp tėvų, o tai blogai atsiliepia vaikų psichologiniams ir fiziniams interesams. Įvertinus rašytinius įrodymus ir pateiktas aplinkybes, teismas sprendžia, kad atsakovas nesilaiko nurodytos bendravimo tvarkos, todėl sutiktina su pirmos instancijos teismo išvada, kad yra pagrindas išduoti vykdomąjį raštą.

24.       Apeliacinės instancijos teismas taip pat nesutinka su apelianto argumentu, jog pirmos instancijos teismas pakoregavęs taikos sutarties punktą: „Nepilnamečiai vaikai bendravimo su tėvu metu nėra išskiriami ir abu bendrauja su tėvu“ ir leisdamas juos išskirti ir bendrauti atskirai, apribojo tėvo bendravimą su dukra. Tokie apelianto argumentai yra deklaratyvūs ir nepagrįsti. Teismas vertina, kad abu vaikai šiuo metu dėl tėvų nesutarimų ir konfliktų patiria emocinį ir fizinį stresą, mergaitei diagnozuota anoreksija ir depresija, berniukas taip pat išgyvena dėl esamos situacijos, todėl atlaisvinus bendravimą ir pakoregavus taikos sutarties punktą, kad abu vaikai negali būti išskiriami, tėvams palengvins bendravimą individualiai su kiekvienu vaiku ir padės užmegzti kiekvienam vaikui gilesnį asmeninį santykį su tėvu ir motina.

25.       Teismas pažymi, kad šiuo nagrinėjamu atveju svarbu, kad teismo patvirtinta taikos sutartis jos šalims turi galutinio teismo sprendimo (res judicata) galią. Teismo patvirtinta sutartis yra priverstinai vykdytinas dokumentas (CK 6.985 straipsnio 1, 2 dalys). Todėl pasikeitus aplinkybėms, kurios reikalauja kitos bendravimo tvarkos su vaikais, šalys turi kreiptis į teismą inicijuodamos naujos bendravimo tvarkos nustatymą. Šiuo nagrinėjamu atveju, matyti, kad nors pareiškėja inicijavo mediacijos procesą ir apeliantas sutiko dalyvauti joje, tačiau jos metu nebuvo pasiekta jokių teigiamų rezultatų, bet į teismą šalys dėl bendravimo tvarkos pakeitimo nesikreipė, tai rodo, kad šalys sutinka su 2016 m. kovo 1 d. taikos sutartimi nustatyta bendravimo tvarka. Neprieštaraudamos taikos sutartimi nustatytai bendravimo tvarkai su vaikais, šalys privalo jos laikytis. Vienai iš šalių nesilaikant bendravimo tvarkos, kita šalis gali imtis atitinkamų veiksmų (šiuo atveju prašyti teismo išduoti vykdomąjį dokumentą). Teismas nenagrinėja taikos sutartimi įtvirtintų susitarimų ir jų esmės negali keisti, todėl šalys pačios turi imtis atitinkamų priemonių ir kreiptis į teismą dėl bendravimo tvarkos pakeitimo.

26.       Esant aukščiau nurodytam, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad šioje bylos nagrinėjimo stadijoje pirmosios instancijos teismas pagrįstai išdavė pareiškėjai vykdomąjį raštą. Atskirojo skundo motyvai nesudaro pagrindo panaikinti ginčijamą nutartį, todėl ji paliktina nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

27.       Kiti atskirojo skundo argumentai nėra teisiškai reikšmingi teisingam bylos išnagrinėjimui, pirmosios instancijos teismo nutarties teisėtumui bei pagrįstumui, todėl apeliacinės instancijos teismas atskirai dėl jų nepasisako. Teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. birželio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-252/2010; 2010 m. kovo 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-107/2010; 2011 m. vasario 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr.3K-3-52/2011).

Dėl bylinėjimosi išlaidų

28.       CPK 93 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą. Ši nuostata taikytina ir bylą nagrinėjant apeliacine tvarka (CPK 93 straipsnio 3 dalis). CPK 98 straipsnio nuostatos numato, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, teismas priteisia iš antrosios šalies išlaidas už advokato ar advokato padėjėjo, dalyvavusių nagrinėjant bylą, pagalbą, taip pat už pagalbą rengiant procesinius dokumentus ir teikiant konsultacijas. Dėl šių išlaidų priteisimo šalis teismui raštu pateikia prašymą su išlaidų apskaičiavimu ir pagrindimu.

29.       CPK 93 straipsnio 4 dalis numato, jog eismas gali nukrypti nuo šio straipsnio 1, 2 ir 3 dalyse nustatytų bylinėjimosi išlaidų paskirstymo taisyklių, atsižvelgdamas į tai, ar šalių procesinis elgesys buvo tinkamas, ir įvertindamas priežastis, dėl kurių susidarė bylinėjimosi išlaidos. Šalies procesinis elgesys laikomas tinkamu, jeigu ji sąžiningai naudojosi procesinėmis teisėmis ir sąžiningai atliko procesines pareigas. Teismas, nustatęs, kad šalis neargumentuotai atsisakė pasinaudoti privalomąja mediacija arba prašymą perduoti ginčą spręsti mediacijos būdu pareiškė nesąžiningai, arba nesąžiningai naudojosi mediacija, arba mediacijos metu reiškė nesąžiningus prašymus, taip pat gali nukrypti nuo šio straipsnio 1, 2 ir 3 dalyse nustatytų bylinėjimosi išlaidų paskirstymo taisyklių.

30.       Netenkinus suinteresuoti asmens atskirojo skundo ir Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. gegužės 23 d. nutartį palikus nepakeistą, apeliantės patirtos bylinėjimosi išlaidos nepriteisiamos. 

31.       Pareiškėja atsiliepime į apeliacinį skundą ir papildomuose paaiškinimuose reikalauja atlyginti bylinėjimosi išlaidas patirtas apeliacinės instancijos teisme. Ieškovė pateikė išlaidas pagrindžiančius dokumentus: PVM sąskaitą-faktūrą 363 Eur sumai ir PVM sąskaitą-faktūrą 242 Eur sumai.

32.       Šiuo atveju teismas pažymi, kad nors pareiškėja teigia, kad apeliantas nesilaiko taikos sutartimi nustatytos bendravimo tvarkos ir teismas su tuo sutinka, tačiau matyti, kad abi šalys ne visada laikosi nustatytos bendravimo tvarkos, tarp šalių (tėvų) nėra konstruktyvaus dialogo, sprendžiant bendravimo tvarkos su vaikais klausimą. Abi šalys mediacijos metu nepasiekė teigiamų rezultatų ir vieningo susikalbėjimo, todėl teismas sprendžia, kad nagrinėjamu atveju, įvertinus abiejų šalių bendravimą, elgesį, teismas turi teisę nukrypti nuo bendros bylinėjimosi išlaidų paskirstymo tvarkos. Esamoje situacijoje, teismas ieškovės naudai ir interesuoto asmens (apelianto) priteisia puse jos patirtų bylinėjimosi išlaidų – 302,50 Eur.

Vilniaus apygardos teismo

n u t a r i a:

suinteresuoto asmens (apelianto) A. A., a.k. (duomenys neskelbtini), atskirajį skundą atmesti.

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. gegužės 23 d. nutartį palikti nepakeistą.

Priteisti iš suinteresuoto asmens (apeliantos) A. A., a.k. (duomenys neskelbtini), pareiškėjos G. A., a.k. (duomenys neskelbtini), naudai 302,50 Eur (tris šimtus du eurus 50 ct.) bylinėjimosi išlaidų.

Ši nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.

Teisėjas                                         Andrius Ignotas