Teismingumo byla Nr. T-46/2023
Teisminio proceso Nr. 2-68-3-11845-2023-5
Procesinio sprendimo kategorija 3.1.2.5 (S)
NUTARTIS
2023 m. rugsėjo 27 d.
Vilnius
Specialioji teisėjų kolegija bylos rūšinio teismingumo bendrosios kompetencijos ar administraciniam teismui klausimams spręsti, susidedanti iš Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus pirmininko Artūro Driuko (kolegijos pirmininkas), Lietuvos vyriausiojo administracinio pirmininko pavaduotojo Ernesto Spruogio, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjos Godos Ambrasaitės–Balynienės ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjo Dainiaus Raižio,
išnagrinėjusi Vilniaus miesto apylinkės teismo prašymą išspręsti bylos pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Kautra“ ieškinį atsakovei Lietuvos transporto saugos administracijai dėl sutarties ir leidimų nuostatų pripažinimo prieštaraujančiomis imperatyvioms įstatymo normoms ir dėl to niekinėmis bei negaliojančiomis, rūšinio teismingumo klausimą,
n u s t a t ė :
Pareikštu ieškiniu ieškovė teismo prašo: 1) pripažinti prieštaraujančia imperatyvioms teisės normoms ir todėl niekine bei negaliojančia 2023 m. birželio 28 d. sutarties dėl keleivių vežimo, sudarytos tarp uždarosios akcinės bendrovės (toliau – ir UAB) „Kautra“ ir Lietuvos transporto saugos administracijos (toliau – ir Sutartis), 13 punkto dalį, kurioje nurodyta, kad sutartis galioja iki 2024 m. gruodžio 31 d., kitą šios nuostatos dalį paliekant galioti; 2) pripažinti prieštaraujančia imperatyvioms teisės normoms ir todėl niekine bei negaliojančia Lietuvos transporto saugos administracijos leidimų vežti keleivius tolimojo reguliaraus susisiekimo kelių transporto maršrutais Nr. TOL-003805, TOL-003806,TOL-003807, TOL-003808, TOL-003809, TOL-0038010, TOL-003811, TOL-003812, TOL-003813, TOL-003814, TOL-003815, TOL-003816, TOL 003817, TOL-003818, TOL-003819, TOL-003820, TOL-003821, TOL-003822, TOL003823, TOL-003824, TOL-003825, TOL-003826, TOL-003827, TOL-003828, TOL-003829, TOL-003830, TOL-003831, TOL-003832, TOL-003833, TOL-003834, TOL-003835, TOL003836, TOL-003837, TOL-003838, TOL-003839, TOL-003840, TOL-003841, TOL-003842, TOL-003843, TOL-003844, TOL-003845, TOL-003846, TOL-003847, TOL-003848, TOL003849, TOL-003850, TOL-003851, TOL-003852, TOL-003853, TOL-003854, TOL-003855, TOL-003856, TOL-003857, TOL-003858, TOL-003859, TOL-003860, TOL-003861, TOL003862, TOL-003863, TOL-003864, TOL-003865, TOL-003866, TOL-003867, TOL-003868, TOL-003869, TOL-003870, TOL-003871, TOL-003872, TOL-003873, TOL-003874, TOL003875, TOL-003876, TOL-003877, TOL-003878, TOL-003879, TOL-003880, TOL-003881,TOL-003882, TOL-003883, TOL-003884, TOL-003885, TOL-003886, TOL-003887 (toliau – ir Leidimai) dalį, kurioje nurodyta, kad leidimas galioja iki 2024 m. gruodžio 31 d., kitą šios nuostatos dalį paliekant galioti (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 1.80 straipsnio 1 dalis, 1.95, 1.96 straipsniai, 6.156 straipsnio 1 dalis, 6.157 straipsnio 1 dalis, 6.193 straipsnio 4 dalis, 6.226 straipsnio 1 dalis, Lietuvos Respublikos kelių transporto kodekso 18 straipsnio 14 dalies 5 punktas, 18(2) straipsnio 2 dalies 3, 6 punktai, 18(2) straipsnio 4 dalis, 2023 m. kovo 23 d. Lietuvos Respublikos kelių transporto kodekso 8(1), 11, 16, 17(1), 18, 18(2) straipsnių pakeitimo ir kodekso papildymo 18(2) straipsniu įstatymo Nr. XIV-1827 (toliau – ir Įstatymas Nr. XIV-1827) 8 straipsnio 1, 5-7 dalys).
Ieškinyje nurodoma, kad keleivių tolimojo reguliaraus susisiekimo kelių transporto maršrutais rinkoje 2022-2023 metais buvo vykdoma reikšminga reforma. Reforma buvo inicijuota po to, kai Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2021 m. gegužės 17 d. sprendime administracinėje byloje Nr. eI-12-502/2021, vertindamas leidimų vežti keleivius reguliaraus susisiekimo kelių transporto maršrutais išdavimo taisyklių atitiktį teisiniam reguliavimui, be kita ko, nurodė, kad esminės ūkinės veiklos sąlygos, įskaitant ir maksimalų terminą, gali būti nustatytos ne žemesnės galios teisės akte, nei įstatyme. Šia reforma įstatymų leidėjas iš esmės peržiūrėjo keleivių vežimo tolimojo reguliaraus susisiekimo kelių transporto maršrutais rinkos reguliavimą. Buvo nustatyti nauji reikalavimai vežėjams, transporto priemonėms ir maršrutams, nauja sutarčių sudarymo ir leidimų išdavimo sistema. Aptariama reforma buvo įgyvendinta priimant Įstatymą Nr. XIV-1827.
Ieškovė veikia keleivių vežimo tolimojo susisiekimo maršrutais srityje daugiau nei 30 metų. Ieškovė teikė keleivių vežimo tolimojo susisiekimo maršrutais paslaugas iki reformos ir siekia jas teikti bei jau faktiškai teikia pagal naująjį teisinį reguliavimą. Tačiau atsakovės veiksmai sudarant Sutartį ir išduodant Leidimus, ieškovės nuomone, rodo, kad ji tikslingai ignoruoja nustatytą teisinį reguliavimą, dėl ko Sutartyje bei Leidimuose nustatytas 18 mėnesių terminas prieštarauja imperatyvioms teisės normoms.
Įstatymo Nr. XIV-1827 priėmimo metu esami vežėjai, įskaitant ir ieškovę, turėjo anksčiau sudarytas sutartis, kurios galiojo iki 2023 m. kovo 31 d. ir kurių galiojimas Įstatymu Nr. XIV-1827 buvo pratęstas iki 2023 m. birželio 30 d., (t. y. iki minėto Įstatymo įsigaliojimo). Suprantant, kad naujų reikalavimų įgyvendimui naujiems vežėjams yra reikalingas papildomas laikas, buvo numatyta nustatyti pereinamąjį 18 mėnesių laikotarpį, kurio metu esamiems vežėjams yra netaikomi kai kurie nauji reikalavimai, ir kuriam pasibaigus, nauji vežėjai turi pateikti įrodymus apie visų reikalavimų vežėjams ir transporto priemonėms įgyvendimimą, bei tai padarę, gali tęsti sutarčių vykdymą esamais maršrutais.
Tačiau, kaip nurodo ieškovė, Sutarties ir Leidimų nuostatos, apribojančios jų trukmę 18 mėnesių terminu ir nustatančios jų galiojimo pabaigą 2024 m. gruodžio 31 d., nors pagal galiojantį teisinį reguliavimą, turėjo būti išduoti neterminuotai, prieštarauja imperatyvioms įstatymo normoms, todėl yra niekinės ir negaliojančios.
Ieškinyje aptariamos Leidimų išdavimo ir Sutarties sudarymo aplinkybės, šalių susirašinėjimas ir pan.
Kaip matyti iš prie ieškinio pridėtų dokumentų, Vilniaus apygardos administracinis teismas, į kurį pirmiausia kreipėsi ieškovė (pagal tuometinę procesinę situaciją – pareiškėja), 2023 m. liepos 31 d. nutartimi skundą atsisakė priimti, kaip nepriskirtiną administracinių teismų kompetencijai; išaiškino, kad pareiškėja (pagal tuometinę procesinę situaciją) gali kreiptis į bendrosios kompetencijos teismą.
Teismas nutartyje nurodė, kad byloje keliamas ginčas dėl tarp UAB „Kautra“ (pagal tuometinę procesinę situaciją – pareiškėjos) ir atsakovės sudarytos sutarties dėl keleivių vežimo nuostatos pakeitimo. Taigi ginčas yra susijęs su iš vežimo sutarties kilusiais teisiniais santykiais; tokio pobūdžio ginčas yra civilinio teisinio pobūdžio, todėl ginčas yra priskirtinas bendrosios kompetencijos teismui (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 22, 25 straipsniai). Reikalavimas panaikinti leidimus vežti keleivius tolimojo reguliaraus susisiekimo kelių transporto maršrutais, vertintinas kaip išvestinis iš reikalavimo panaikinti vežimo sutarties nuostatą, todėl šis reikalavimas taip pat atsisakytinas priimti (Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 18 straipsnio 1 dalis, 33 straipsnio 2 dalies 1 punktas).
Vilniaus miesto apylinkės teismas kreipėsi į specialiąją teisėjų kolegiją, prašydamas išspręsti keliamo ginčo rūšinio teismingumo klausimą.
Teismas, įvertinęs Kelių transporto kodekso 18(2) straipsnio 4 dalyje, Lietuvos transporto saugos administracijos (toliau – ir Administracija) nuostatų, patvirtintų Lietuvos Respublikos susisiekimo ministro 2017 m. lapkričio 30 d. įsakymu Nr. 3-574 (toliau – ir Nuostatai), 1, 6, 10.8.8., 11.13. punktuose įtvirtintą teisinį reguliavimą, nurodė, kad tarp ieškovės ir atsakovės sudaryta Sutartis yra tik tam tikras teisinis instrumentas, kurio pagalba atsakovė realizuoja jai suteiktus viešojo administravimo įgaliojimus, susijusius su Leidimų išdavimu. Ieškinio reikalavimas dėl Leidimų panaikinimo, neturėtų būti laikomas išvestiniu Sutarties atžvilgiu, nes neturint galiojančių Leidimų, negalėtų būti sudaroma Sutartis. Teismas poažymėjo, kad tarp ieškovės ir atsakovės yra susiklostę pavaldumo teisiniai santykiai: atsakovė yra rinkos, kurioje veikia ieškovė, reguliuotoja. Leidimai yra išduoti ir Sutartis sudaryta dėl klausimų, kuriuos atsakovė administruoja kaip rinkos reguliuotoja. Teismo vertinimu, byloje vyrauja administracinis teisinis santykis, todėl yra pagrindas kreiptis į specialiąją teiėjų kolegiją, siekiant išspręsti keliamo ginčo rūšinio teismingumo klausimą.
Specialioji teisėjų kolegija
k o n s t a t u o j a:
Pagal galiojantį teisinį reglamentavimą, bylos rūšinį teismingumą bendrosios kompetencijos ar administraciniam teismui lemia teisinio santykio, iš kurio kilo ginčas, pobūdis. Kai teisinis santykis yra mišrus, bylos rūšinis teismingumas priklauso nuo to, koks teisinis santykis (civilinis ar administracinis) byloje vyrauja (CPK 36 straipsnio 2 dalis, ABTĮ 22 straipsnio 2 dalis).
Specialioji teisėjų kolegija, atsižvelgdama į teisiniame reglamentavime įtvirtintą kompetenciją, byloje susiklosčiusias aplinkybes vertina tik tiek, kiek tai reikalinga sprendžiant dėl bylos rūšinio teismingumo (t. y. bylos priskirtinumo bendrosios kompetencijos ar administraciniam teismui), bet ne dėl kitų klausimų. Specialioji teisėjų kolegija dėl ginčo rūšinio teismingumo sprendžia pagal tai, koks yra ieškovo (pareiškėjo) ieškinyje (skunde, prašyme, pareiškime) suformuluotas faktinis bei teisinis pagrindas.
Kaip matyti iš ieškinio pareiškimo bei prie jo pridėtų dokumentų, tiek ginčijamos (iš dalies) Sutarties, tiek ginčijamų (iš dalies) Leidimų galiojimas yra nuo 2023 m. liepos 1 d. iki 2024 m. gruodžio 31 d., su kuo ieškovė nesutinka, nes, ieškovės nuomone, tai prieštarauja imperatyvioms galiojančio teisinio reglamentavimo nuostatoms (be kita ko, tam tikros pereinamojo laikotarpio nuostatos nereiškia leidimų ir sudaromų sutarčių termino).
Pagal šiuo metu galiojančios Kelių transporto kodekso redakcijos 8 straipsnio 1 dalį, profesinę vežimo keliu transportu veiklą gali vykdyti tik vežėjai, turintys šio straipsnio 2 dalyje nurodytą galiojančią licenciją ar leidimą.
Kelių transporto kodekso 18(2) straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad vežėjas, norėdamas gauti leidimą vežti keleivius tolimojo susisiekimo maršrutu, pateikia Administracijai jos nustatytos formos pranešimą, kuriuo deklaruojama atitiktis šio straipsnio 2 dalyje nurodytiems reikalavimams, ir dokumentus, kuriais patvirtinama atititktis šio straipsnio 2 dalyje nurodytiems reikalavimams. Administracija šiame straipsnyje ir susisiekimo ministro tvirtinamose leidimų išdavimo taisyklėse nustatyta tvarka išduoda leidimą, atsisako jį išduoti, panaikina leidimo galiojimą, sustabdo leidimo galiojimą ir panaikina leidimo galiojimo sustabdymą. Su vežėju, kuriam išduotas leidimas, Administracija šiame straipsnyje ir susisiekimo ministro nustatyta tvarka sudaro sutartį dėl keleivių vežimo tolimojo susisiekimo maršrutais. Vežti keleivius tolimojo susisiekimo maršrutu gali vežėjai, turintys leidimą ir sudarę sutartį su Administracija. Ši sutartis galioja tol, kol galioja leidimas. Pagal aptariamo straipsnio 4 dalį, nustačius vežėjo atitiktį šio straipsnio 2 dalyje nurodytiems reikalavimams, leidimas išduodamas arba atsisakoma leidimą išduoti, jeigu nustatoma vežėjo neatitiktis minėtiems reikalavimams, ne vėliau kaip per 20 darbo dienų nuo pateikto pranešimo pateikimo dienos. Leidimas išduodamas neterminuotai. Vežėjas turi pasirašyti sutartį su Administracija ne vėliau kaip per 7 darbo dienas nuo leidimo išdavimo dienos, bet ne anksčiau kaip tą dieną, kurią įsigalioja išduotas leidimas.
Leidimų vežti keleivius tolimojo susisiekimo maršrutais išdavimo taisyklės (toliau – ir Taisyklės) patvirtintos Lietuvos Respublikos susisiekimo ministro 2006 m. vasario 14 d. įsakymu Nr. 3-62 (nauja minėtų Taisyklių redakcija patvirtinta Lietuvos Respublikos susisiekimo ministro 2023 m. birželio 22 d. įsakymu Nr. 3-314; įsigaliojo nuo 2023 m. liepos 1 d.). Aptariamų Taisyklių 3 punkte nustatyta, kad vežėjas, pageidaujantis gauti Kelių transporto kodekso 18(2) straipsnio 1 dalyje nurodytą leidimą, pateikia Administracijai jos nustatytos formos pranešimą, kuriuo deklaruojama atitiktis Kelių transporto kodekso 18(2) strapsnio 2 dalyje nurodytiems reikalavimams, ir dokumentus, kuriais patvirtinama atitiktis Kelių transporto kodekso 18(2) straipsnio 2 dalyje nustatytiems reikalavimams. Administracija su vežėju sudaro keleivių vežimo tolimojo susisiekimo maršrutais sutartį pagal Kelių transporto kodekso 18(2) straipsnio 1 dalį. Administracija ne vėliau kaip per 3 darbo dienas po leidimo išdavimo pateikia vežėjui sutarties projektą pasirašymui (Taisyklių 14 punktas). Sutartis įsigalioja jos pasirašymo dieną (Taisyklių 17 punktas).
Pagal Nuostatus, Administracija yra įstaiga prie Lietuvos Respublikos susisiekimo ministerijos, kuri veikia susisiekimo ministrui pavestose keleivių ir krovinių vežimo geležinkelių, kelių, jūrų, vidaus vandenų, oro transportu ir visų rūšių transporto saugaus eismo valdymo srityse (Nuostatų 1, 6 punktai). Administracija, siekdama įgyvendinti jai nustatytus veiklos tikslus, be kita ko, nustato, keičia ir panaikina tolimojo reguliaraus susisiekimo autobusų maršrutus, išduoda ir panaika leidimus vežti keleivius šiais maršrutais (Nuostatų 10.8.8. punktas). Administracija, siekdama jai nustatytų veiklos tikslų ir atlikdama jos kompetencijai priskirtas funkcijas, turi teisę, be kita ko, pagal kompetenciją sudaryti sutartis (susitarimus) su Lietuvos Respublikos ir užsienio valstybių viešaisiais ir privačiais juridiniais asmenimis (Nuostatų 11.13. punktas).
Specialioji teisėjų kolegija pažymi, kad Administracija, kuri yra viešojo administravimo subjektas (Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo 2 straipsnio 20 punktas), veikdama jai (viešosios) teisės aktais pavestose srityse, be kita ko, išduodama anksčiau aptartus Kelių transporto kodekse ir Taisyklėse nurodytus leidimus, bei jų pagrindu sudarydama atitinkamas sutartis su vežėjais, veikia viešojo administravimo srityje (Viešojo administravimo įstatymo 2 straipsnio 18 dalis). Šiuo atveju, tarp vežėjų ir Administracijos susiklostantys teisiniai santykiai pagal savo pobūdį nėra civilinio teisinio pobūdžio. Sudaroma sutartis yra išduotų (ir šiuo atveju, iš dalies ginčijamų) leidimų išdava; nesant leidimo, sutartis negali būti sudaroma; sutarties galiojimo terminas taip pat susietas su leidimo galiojimo terminu. Sutarties sudarymas per se (lot. savaime) nereiškia viešojo administravimo santykių pabaigos. Iš ieškinio faktinio bei teisinio pagrindo matyti, kad keliamas ginčas ir yra susijęs su Administracijos, kaip viešojo administravimo subjekto, įgaliojimais, jai veikiant viešojo administravimo srityje (terminas, kuriam gali būti išduodami leidimai pagal Kelių transporto kodekso nuostatas, jo santykis su Įstatyme Nr. XIV-1827 įtvirtintomis pereinamojo laikotarpio nuostatomis, ir – to išdavoje – tokiam pačiam terminui sudaroma sutartis dėl keleivių vežimo).
Apibendrinant tai, kas išdėstyta, specialioji teisėjų kolegija konstatuoja, kad keliamo ginčo atveju dominuoja administraciniai teisiniai santykiai ir ginčas yra teismingas administraciniam teismui (ABTĮ 3 straipsnio 1 dalis, 17 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, byla perduodama Vilniaus apygardos administraciniam teismui, nagrinėti įstatymų nustatyta tvarka.
Specialioji teisėjų kolegija bylos rūšinio teismingumo bendrosios kompetencijos ar administraciniam teismui klausimams spręsti, vadovaudamasi Civilinio proceso kodekso 36 straipsniu, Administracinių bylų teisenos įstatymo 22 straipsniu,
n u t a r i a :
Ginčas yra teismingas administraciniam teismui.
Perduoti bylą pagal pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Kautra“ ieškinį atsakovei Lietuvos transporto saugos administracijai dėl sutarties ir leidimų nuostatų pripažinimo prieštaraujančiomis imperatyvioms įstatymo normoms ir dėl to niekinėmis bei negaliojančiomis, Vilniaus apygardos administraciniam teismui, nagrinėti įstatymų nustatyta tvarka.
Nutartis dėl teismingumo neskundžiama.
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo
Civilinių bylų skyriaus pirmininkas
Artūras Driukas
| Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo
pirmininko pavaduotojas
Ernestas Spruogis
|
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo
Civilinių bylų skyriaus teisėja
Goda Ambrasaitė–Balynienė
| Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo
teisėjas
Dainius Raižys
|