Civilinė byla Nr. e2YT-21033-752/2020

Teisminio proceso Nr. 2-69-3-13231-2020-4

Procesinių sprendimų kategorijos: 2.4.2.8; 3.2.3.2; 3.2.6.1. (S)

KAUNO APYLINKĖS TEISMAS

S P R E N D I M A S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2020 m. spalio 14 d.

Kaunas

Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų teisėja Vida Agurkienė,

rašytinio proceso tvarka teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjos akcinės bendrovės „Kauno energija“ pareiškimą suinteresuotiems asmenims Kauno miesto savivaldybės administracijai, Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos, uždarajai akcinei bendrovei „(duomenys neskelbtini)“, akcinei bendrovei „(duomenys neskelbtini)“, dėl nuosavybės teisės įgijimo pagal įgyjamąją senatį fakto nustatymo.

Teismas

n u s t a t ė :

1. Pareiškėja akcinė bendrovė „Kauno energija“ (toliau – pareiškėja) kreipėsi į Kauno apylinkės teismą su pareiškimu nustatyti pareiškėjos nuosavybės teisės įgijimo pagal įgyjamąją senatį į šilumos tiekimo tinklus, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), žymėjimas plane 1-58,                                     ilgis 498,58 m, faktą.

1.1. Pareiškime nurodė, jog ji naudoja, prižiūri ir valdo šilumos tiekimo tinklus šilumos tiekimui į pastatus –daugiabučius gyvenamuosius namus, esančius (duomenys neskelbtini), Kaune (toliau – Pastatai), tarp šių Pastatų nutiestais centralizuoto Šilumos tiekimo tinklais. 1994-2002 metais Šilumos tiekimo tinklais paleido ir iki šiol tiekia šilumą į aukščiau nurodytus Pastatus. Pareiškėja kiekvienais metais teisės aktų nustatyta tvarka atliko ir atlieka Šilumos tiekimo tinklų hidraulinius bandymus. Taigi ji Šilumos tiekimo tinklus naudoja savo veikloje ir valdo nuo 1994-2020 metų, kai pradėta jais tiekti šiluma, tačiau nuosavybė nėra įregistruota jos vardu, kadangi ji neturi jokių kitų dokumentų, įrodančių pagrindą įregistruoti Šilumos tiekimo tinklus. Joks kitas asmuo nėra užregistravęs šio turto kaip savo nuosavybės. Pareiškėjos užsakymu buvo padaryti Šilumos tiekimo tinklų kadastriniai matavimai. Per visą Šilumos tiekimo tinklų valdymo laikotarpį niekas nepareiškė pareiškėjai jokių pretenzijų dėl Šilumos tiekimo tinklų valdymo fakto ir nebandė įgyvendinti savo teisių į minėtą turtą. Pareiškėjai yra išduota šilumos tiekimo licencija tiekti šilumą pareiškėjos nuosavybės teise ar kitais teisėtais pagrindais valdomais šilumos perdavimo tinklais Kauno miesto (Kauno miesto savivaldybė), Ežerėlio, Garliavos miestų, Akademijos miestelio, Domeikavos, Girionių, Neveronių, Noreikiškių, Raudondvario kaimų (Kauno rajono savivaldybė), Jurbarko miesto (Jurbarko rajono savivaldybė), išskyrus kitose atitinkamų savivaldybių ar Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijos išduotose licencijose apibrėžtas teritorijas, ir ji yra vienintelė šilumos tiekėja Kauno miesto centralizuoto šilumos tiekimo tinklu, kurio sudedamoji dalis yra Šilumos tiekimo tinklai. Pareiškėja, siekdama nustatyti nuosavybės teisės į Šilumos tiekimo tinklus pagal įgyjamąją senatį faktą, 2018 m. gruodžio 12 d. raštu Nr. 20-3579 kreipėsi UAB „(duomenys neskelbtini)“ (dabartinis pavadinimas – UAB „„(duomenys neskelbtini)“), kuri pagal pareiškėjos turimus duomenis buvo Šilumos tiekimo tinklų į Pastatus statytoja (rangovė), prašydama pateikti visą turimą informaciją apie Šilumos tiekimo tinklus ir statybos užbaigimo aktų, kitų dokumentų kopijas, nurodyti, kada jie buvo pastatyti ir pan. UAB „UAB „„(duomenys neskelbtini)“ 2018 m. gruodžio 28 d. raštu Nr. 01.S-300 atsakė, kad Pastatai buvo statyti AB „(duomenys neskelbtini)“ užsakymu, kad UAB „„(duomenys neskelbtini)“ šių Pastatų statybos dokumentų nesaugojo, kadangi jie visi buvo perduoti užsakovui AB „(duomenys neskelbtini)“. Pareiškėja 2019 m. sausio 14 d. raštu Nr. 20-96 kreipėsi AB „(duomenys neskelbtini)“, prašydama pateikti visą turimą informaciją apie Šilumos tiekimo tinklus ir statybos užbaigimo aktų, kitų dokumentų kopijas, nurodyti, kada jie buvo pastatyti ir pan. AB „(duomenys neskelbtini)“, 2019 m. vasario 21 d. raštu Nr. S-1/19 informavo pareiškėją, kad AB „(duomenys neskelbtini)“ neturi jokių pareiškėjos rašte prašomų Šilumos tiekimo tinklų dokumentų ir taip pat nurodė, jog neprieštarauja, kad pareiškėjai būtų nustatyta nuosavybės teisė į Šilumos tiekimo tinklus pagal įgyjamąją senatį.

2. Suinteresuotas asmuo Kauno miesto savivaldybės administracija atsiliepime į pareiškimą  nurodė, kad Kauno miesto savivaldybė pareiškime nurodytų šilumos tiekimo tinklų neapskaito, jų neįrengė, neeksploatavo ir duomenų apie jų priklausomybę neturi. Nekilnojamojo turto registre Kauno miesto savivaldybei nėra registruotos nuosavybės ar kitos daiktinės teisės į ginčo turtą šiais adresais. Ji neturi suinteresuotumo bylos baigtimi ir jai nėra žinomos aplinkybės, patvirtinančios ar paneigiančios pareiškėjos prašomą nustatyti juridinį faktą, todėl prašo sprendimą priimti teismo nuožiūra.

3. Suinteresuotas asmuo Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Kauno miesto skyrius pateiktu atsiliepimu į pareiškimą nurodė, jog teismui nustačius esant CK nustatytoms daikto nuosavybės teise įgyjamosios senaties būdų įgijimo sąlygų visetui bei nustačius, kad nėra teisės aktų pažeidimų, taip pat nepažeidžiamos trečiųjų asmenų teisės ir teisėti interesai, suinteresuotas asmuo neprieštarauja, kad būtų nustatytas pareiškėjos prašomas juridinis faktas.

4. Apie civilinės bylos dėl nuosavybės teisės įgijimo pagal įgyjamąją senatį fakto nustatymo nagrinėjimą paskelbta viešai 2020 m. rugsėjo 3 d. specialiame interneto tinklalapyje www.teismai.lt, šiame pranešime nurodyta teismo posėdžio data, laikas ir vieta (CPK 532 straipsnio 5 dalis, 133 straipsnio 3 dalis). Iki teismo posėdžio negauta nei prašymų dėl suinteresuotų asmenų įtraukimo dalyvauti procese, nei prieštaravimų dėl pareiškimo. Teismas daro išvadą, kad iki posėdžio dienos nėra ginčijamas valdymo sąžiningumas, teisėtumas, atvirumas ir nepertraukiamumas, todėl byla nagrinėjama rašytino proceso tvarka (CPK 533 straipsnis).

Teismas

k o n s t a t u o j a :

Pareiškimas tenkintinas.

5. Įstatyme nustatyta, kad fizinis ar juridinis asmuo, kuris nėra daikto savininkas, bet yra sąžiningai įgijęs daiktą bei sąžiningai, teisėtai, atvirai, nepertraukiamai ir kaip savą valdęs nekilnojamąjį daiktą daugiau kaip dešimt metų, kaip per visą valdymo laikotarpį daikto savininkas turėjo teisinę galimybę įgyvendinti savo teisę į daiktą, bet nė karto ja nepasinaudojo, įgyja nuosavybės teisę į daiktą (Civilinio kodekso (toliau – CK) 4.68 straipsnio 1 dalis). Nuosavybės teisės įgijimas įgyjamąja senatimi konstatuojamas esant sąlygų visetui: 1) asmuo nėra daikto savininkas, bet valdo jį kaip savą, t. y. sąžiningai įgijęs (užvaldęs) daiktą, valdo jį kaip nuosavą, nemanydamas, kad daikto savininkas yra kažkas kitas (CK 4.22 straipsnis, 4.68 straipsnis); 2) asmuo, sąžiningai įgijęs daiktą, jį sąžiningai valdo. Tai reiškia, kad užvaldydamas daiktą asmuo turėjo būti pagrįstai įsitikinęs, jog niekas neturi daugiau už jį teisių į užvaldomą daiktą, ir per visą daikto valdymo laiką asmuo neturi žinoti apie kliūtis, trukdančias įgyti jam tą daiktą nuosavybėn, jeigu tokių kliūčių būtų (CK 4.68 straipsnis, 4.70 straipsnis); 3) asmuo valdo daiktą teisėtai (CK 4.23 straipsnis, 4.68 straipsnis). Teisėtu laikomas daikto valdymas, įgytas tais pačiais pagrindais kaip ir nuosavybės teisė. Daikto valdymas laikomas teisėtu, kol neįrodyta priešingai. Neteisėtu daikto valdymu laikomas per prievartą, slaptai ar kitaip pažeidžiant teisės aktus įgyto daikto valdymas. Pagal CK 4.69 straipsnio 3 dalį, įgyjamąja senatimi negali būti įgyjama nuosavybės teisė į valstybei ar savivaldybei priklausančius daiktus, todėl asmuo negali tokį daiktą teisėtai valdyti kaip savą; 4) daikto atviro valdymo sąlyga (CK 4.68 straipsnis). Ši sąlyga reiškia, kad asmuo valdo daiktą kaip savą nesislapstydamas; 5) nepertraukiamas daikto valdymas ne mažiau kaip dešimt metų (CK 4.68 straipsnis, 4.71 straipsnis) reiškia, kad fizinis ar juridinis asmuo, kuris nėra daikto savininkas, bet sąžiningai įgijęs daiktą bei sąžiningai, teisėtai, atvirai, nepertraukiamai ir kaip savą valdęs nekilnojamąjį daiktą ne mažiau kaip dešimt metų, kai per visą valdymo laikotarpį daikto savininkas turėjo teisinę galimybę įgyvendinti savo teisę į daiktą, bet nė karto nepasinaudojo ja, įgyja nuosavybės teisę į tą daiktą. Pareiškėja prašo teismo konstatuoti, kad yra visos CK 4.68–4.71 straipsniuose nurodytos sąlygos. Tik nustačius aukščiau minėtų sąlygų visumą, asmuo įgyja nuosavybės teisę į daiktą įgyjamąja senatimi. Teismui šias sąlygas konstatavus, valdymo teisė transformuojasi į nuosavybės teisę, t. y. pareiškėja įgys nuosavybės teisę į daiktą nuo teismo sprendime nurodytos įgyjamosios senaties termino suėjimo dienos ir gali ją įregistruoti nekilnojamojo turto registre.

6. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo įstatymo 32 straipsnis numato, kad civilinio kodekso ketvirtosios knygos V skyriaus trečiojo skirsnio normos dėl įgyjamosios senaties taikomos ir tais atvejais, kai daikto valdymas prasidėjo iki šio civilinio kodekso įsigaliojimo, t. y. 2001 m. liepos 1 d., ir tęsiasi jam įsigaliojus.

7. Išnagrinėjus bylą nustatyta, kad byloje esantys duomenys leidžia konstatuoti, kad yra visos įstatyme išvardintos sąlygos nuosavybės teisės įgijimui įgyjamąja senatimi. Pareiškėja valdo, naudoja Šilumos tiekimo tinklus šilumos tiekimui į pastatus – daugiabučius gyvenamuosius namus, esančius (duomenys neskelbtini), Kaune, tarp šių pastatų nutiestais centralizuoto Šilumos tiekimo tinklais. Pareiškėja 1994-2002 metais Šilumos tiekimo tinklais paleido ir iki šiol tiekia šilumą į aukščiau nurodytus Pastatus, ką patvirtina šilumos energijos tiekimo ir vartojimo sutartys bei aptarnavimo ribų aktai į galutinius Šilumos tiekimo tinklų taškus – Pastatus, esančius (duomenys neskelbtini) Kaune. Iš 2008-2019 metų termofikacinio vandens vamzdynų hidraulinio bandymo aktų matyti, kad pareiškėja kiekvienais metais teisės aktų nustatyta tvarka atliko ir atlieka Šilumos tiekimo tinklų hidraulinius bandymus už laikotarpį, ilgesnį kaip 10 metų. Tai patvirtina, kad pareiškėja prižiūrėjo Šilumos tiekimo tinklus ir valdė juos kaip savus, t. y. elgėsi kaip daikto savininkė. Pareiškėja nuosavybės teisės į minėtus tinklus iki kreipimosi į teismą su pareiškimu momento kitu būdu nėra ir nebuvo įgijusi. Nekilnojamojo turto objekto kadastrinių matavimų byla bei pateikta Šilumos tiekimo tinklų schema patvirtina, kad pareiškėjos užsakymu buvo padaryti Šilumos tiekimo tinklų kadastriniai matavimai, schemoje pavaizduoti nuosavybes teise neįregistruoti (neįteisinti) Šilumos tiekimo tinklai. Per visą nekilnojamų daiktų valdymo laikotarpį, pareiškėjai niekas nereiškė dėl šių daiktų pretenzijų ar reikalavimų, susijusių su valdymu, todėl pareiškėja, valdydama nekilnojamuosius daiktus, buvo pagrįstai įsitikinusi, kad niekas neturi daugiau už ją teisių į užvaldomą daiktą.  Be to, pareiškėja buvo sąžininga daiktų valdytoja visą įgyjamosios senaties laiką, t. y. daugiau nei dešimt metų, t. y. nuo 1994 metų (CPK 4.70 straipsnio 1 dalis); pareiškėjos valdymas prasidėjo sąžiningai, visą valdymo laikotarpį daiktas buvo valdomas teisėtai, sąžiningai, atvirai ir nepertraukiamai, pareiškėja daiktą visą laikotarpį valdė kaip savą – tai patvirtina byloje esantys įrodymai, pareiškėjos nurodytos aplinkybės, jog ji juo rūpinasi, siekdama išsaugoti ir naudoti (CPK 177 straipsnio 1 ir 2 dalys). Pareiškėjai Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijos 2004-02-26 nutarimu Nr. O3-24 (pakeista 2008-09-12 nutarimu Nr. O3-123) yra išduota šilumos tiekimo licencija tiekti šilumą pareiškėjos nuosavybės teise ir kitais teisėtais pagrindais valdomais šilumos perdavimo tinklais, be kita ko, Kauno miesto, išskyrus kitose atitinkamų savivaldybių ar Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijose išduotose licencijose apibrėžtas teritorijas, todėl pareiškėja yra vienintelis šilumos tiekėjas Kauno miesto centralizuoto šilumos tiekimo tinklu. Atsižvelgiant į tai, konstatuotina, jog šilumos tiekimo tinklų šilumos tiekimui į pastatus – daugiabučius gyvenamuosius namus, esančius (duomenys neskelbtini), Kaune, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), žymėjimas plane 1-58, ilgis 498,58 m, valdymas tęsėsi nepertraukiamai nuo jų apskaitymo, daugiau nei 10 metų. Konstatuotina, kad pareiškėja pateiktais rašytiniais įrodymais įrodė valdymo pradžios momentą.

8. Atsižvelgiant į byloje nustatytas faktines aplinkybes ir nurodytas teisės normas, surinktus įrodymus, darytina išvada, kad yra visos CK 4.68–4.71 straipsniuose nurodytos sąlygos. Teismas bylos nagrinėjimo metu nenustatė, kad pareiškėjos pareiškimo tenkinimas pažeistų ar varžytų kitų asmenų teises. Byloje nėra duomenų apie tai, kad kas nors ginčytų pareiškėjos nurodytų nekilnojamų daiktų valdymo sąžiningumą, teisėtumą, atvirumą ir nepertraukiamumą. Pareiškimas pareikštas nuosavybės įgijimo ir teisinės registracijos atlikimo tikslu, atitinkantis įstatymo reikalavimus, pagrįstas, įrodytas, todėl tenkintinas (CPK 533 straipsnis, CK 4.68 straipsni, 4.71 straipsnio 2 dalis, CPK 177 straipsnis, 178 straipsnis, 183 straipsnis, 185 straipsnis).

9. Bylinėjimosi išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų siuntimu, valstybei nepriteistinos, nes jos neviršija minimalios 5 Eur dydžio valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos (CPK 96 straipsnio 6 dalis, Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2020 m. sausio 13 d. įsakymas Nr. 1R-19/1K-2 „Dėl minimalios valstybei priteisimos bylinėjimosi išlaidų sumos nustatymo“ pakeitimo ((TAR, 2020, Nr. 970)).

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 177 straipsniu, 178 straipsniu, 533 straipsniu, teismas,        

n u s p r e n d ž i a :

Pareiškimą tenkinti.

Nustatyti faktą, kad akcinė bendrovė „Kauno energija“, juridinio asmens kodas 235014830, įgyjamosios senaties pagrindu įgijo nuosavybės teisę į šilumos tiekimo tinklus tarp pastatų, esančių (duomenys neskelbtini), Kaune, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), žymėjimas plane 1-58, ilgis 498,58 m.

Sprendimas per 30 dienų nuo priėmimo gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismo Kauno rūmus.

Teisėja                                                                                      Vida Agurkienė