Baudžiamoji byla Nr. PK-246-718/2013
Teisminio proceso Nr. 1-06-3-00037-2012-5
Procesinio sprendimo kategorija:
1.2.8.1.1.; 1.2.8.2.1; 2.3.6.4.4., 2.9.
(S)
KLAIPĖDOS MIESTO APYLINKĖS TEISMAS
NUOSPRENDIS
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2013 m. sausio 10 d.
Klaipėda
Klaipėdos miesto apylinkės teismo teisėja Laimutė Venckuvienė,
sekretoriaujant Skirmutei Bartašienei,
dalyvaujant privačiam kaltintojui ir nukentėjusiajam J. S.,
kaltinamajam A. D. (A. D.),
kaltinamojo gynėjui advokatui Alvydui Kvaščevičiui,
vertėjoms Virginijai Narmontaitei, Svetlanai Agafonovai ir Vidai Rimkienei,
viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje
A. D. (A. D.), asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), Rusijoje, Rusijos Federacijos pilietis, rusas, gyvenantis (duomenys neskelbtini), Klaipėdoje, pensininkas, neteistas, kaltinamas padaręs nusikalstamas veikas, numatytas Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 154 straipsnio 1 dalyje ir 155 straipsnio 1 dalyje.
Išnagrinėjęs bylą, teismas
n u s t a t ė:
A. D. kaltinamas tuo, kad paskleidė apie kitą žmogų tikrovės neatitinkančią informaciją, galinčią paniekinti ar pažeminti tą asmenį arba pakirsti pasitikėjimą juo bei viešai žodžiu užgauliai pažemino žmogų: 2012 m. balandžio 30 d., apie 9.00 val., Klaipėdos miesto apylinkės teisme, Daukanto g. 8, Klaipėda, nagrinėjant baudžiamąją bylą Nr. 1-513-201/2012, teismo posėdžio metu paskleidė tikrovės neatitinkančią informaciją apie J. S., pavadindamas jį žmogžudžiu, ir tokiu būdu A. D. paskleidė apie kitą žmogų – J. S., tikrovės neatitinkančią informaciją, galinčią pakirsti pasitikėjimą juo, bei viešai žodžiu jį - J. S., užgauliai pažemino.
Kaltinamasis A. D. kaltu neprisipažino ir parodė, kad neskleidė apie J. S. tikrovės neatitinkančios informacijos. 2012-04-30 teisiamojo posėdžio metu atsakydamas į advokato klausimą, kokie yra jo santykiai su J. S., atsakė, kad „santykiai su J. S. yra tokie, kokie gali būti su žmonėmis, kurie tave žudo“. Į klausimą kaip jis susipažino su J. S., jis atsakė ,,geriau nebūčiau su juo susipažinęs“. Sakydamas tokius žodžius, jis norėjo pasakyti apie fizinės prievartos panaudojimą - smūgį iš nugaros diplomatu, po to smūgį diplomatu į ranką, kuomet J. S. su S. S. nutempė jį sukruvintą iki durų. Tai vyko 2010 m. kovo 22 d. 11.35 val., greitoji medicinos pagalba nuvežė jį į Klaipėdos ligoninę. 2010-03-22 jį sužalojo J. S., o po to kartu su žmona tempė jį (A. D.) ant nugaros. Dėl šio fakto 2012-09-28 yra priimtas nuosprendis baudžiamojoje byloje Nr. 1-122-549/2012, kuriuo J. S. nuteistas už viešosios tvarkos pažeidimą. J. S. jį užmušinėjo, bet nespėjo užmušti. Nusikaltimo metu jie dviese norėjo atsikratyti svarbaus liudytojo. Teigė, kad jis neįžeidinėjo J. S. 2012-04-30 teisiamojo posėdžio metu, tik pasakė, kad vertina J. S. kaip žmogų, kuris jį užmušinėjo, bet nužudyti jam nepasisekė. 2008 m. jis įspėjo policijos pareigūnus, kad J. S. ruošiasi su juo susidoroti. Tai patvirtinantys dokumentai yra byloje Nr.1-122-549/2012, Klaipėdos m. pirmajame policijos komisariate, 2008-08-08 jis parašė pareiškimą.
Privatus kaltintojas ir nukentėjusysis J. S. parodė, kad baudžiamojoje byloje, apie kurią kalbama, jis buvo kaltinamasis, o A. D. - liudytojas. 2012-04-30 teisiamojo posėdžio metu A. D. jį pažemino kaip asmenį. A. D. žodžius girdėjo sekretorė, advokatas, kiti liudytojai. Šiuo metu jokių santykių su A. D. nėra. Anksčiau jie turėjo bendrų reikalų, jis padėjo A. D.. Kai atsirado pretendentų į butą, esantį (duomenys neskelbtini), Klaipėdoje, 2008 m. jų santykiai pasikeitė. Iš A. D. pasisakymų matyti, kad A. D. jaučia jam (J. S.) neapykantą, šmeižia, seka jį, S. S.. A. D. atlieka prokurorų ir antrinės teisinės pagalbos tarnybos direktoriaus užduotis. Susitaikyti su A. D. jis nesutinka. A. D. užpuldinėja ir kitus žmones, tęsia savo nusikalstamą veiką. Prašo A. D. nuteisti pagal abu Baudžiamojo kodekso straipsnius, nes A. D. jį šmeižia ir įžeidžia. Jis nėra kėsinęsis į A. D. sveikatą. Taip pat parodė, kad byla Nr. 1-122-549/2012 yra sufabrikuota, joje neatliktas ikiteisminis tyrimas, pats A. D. užpuolė S. S. ir po to nukrito. A. D. pastoviai jį šmeižia, tačiau nėra už tai teisiamas.
Liudytoja M. Z. parodė, kad yra A. D. draugė nuo 2007 m., jie kartu gyvena, santuokos nėra sudarę. Su J. S. ji pažįstama nuo 2007 m. gruodžio mėnesio. Santykiai tarp A. D. ir J. S. pasidarė įtempti 2008 metais, kai sužinojo, kad J. S. apgaudinėja A. D., prisistatydamas Žmogaus teisių sąjungos atstovu. J. S. su A. D. buvo sudarę pavedimo sutartį. J. S. dirbo UAB ,,L.“ direktoriumi, S. S. – pavaduotoja, jie ruošdavo ieškinius teismui. Kai J. S. ir A. D. susipyko, A. D. pradėjo prašyti J. S., kad šis išsikraustytų iš buto, esančio (duomenys neskelbtini), Klaipėdoje. 2012 m. lapkritį J. S. buvo iškeldintas iš minėto buto, iškeldinimas vyko nuo 2008 metų. Šiuo metu tarp A. D. ir J. S. nėra jokių santykių. J. S. žlugdo A. D., yra pareiškęs jam 23 privačius kaltinimus, yra prisiteisęs iš A. D. pinigus. Balandžio 30 d. teismo posėdyje ji nedalyvavo, todėl pasakyti kokius tiksliai žodžius A. D. pasakė J. S., negali. J. S. A. D. atžvilgiu naudojo fizinį smurtą. 2010-03-22 A. D. lipo į viršų, o J. S. jį sumušė, sudavė jam į galvą, praskėlė ją. Ji tuo metu buvo apačioje ir tiesiogiai įvykio nematė, tik išgirdo riksmą. J. S. su S. S. A. D. paliko prie (duomenys neskelbtini) buto durų. A. D. jai sakė, kad J. S. su S. S. tempė jį už kojos. J. S., leisdamasis laiptais žemyn, trenkė ją į sieną. Ji su A. D. dėl šio įvykio kreipėsi į policiją, byla buvo nagrinėjama teisme, J. S. yra pripažintas kaltu.
Iš kaltinamojo A. D. raštiško paaiškinimo teismui matyti, kad jis pripažįsta, jog teismo posėdžio metu J. S. pavadino „??????“, tačiau teigė, kad J. S. šį žodį traktavo neteisingai, jis, A. D., nesiekė pažeminti ar įžeisti J. S.. Rusų kalbos žodyne (Trumpas Rusų – lietuvių kalbos žodynas) pateikiamos kelios žodžio „??????“ reikšmės – žudikas ar žmogžudys. Lietuvių kalbos žodyne žodis „žudikas“ reiškia ne tik žmogžudį, bet pateikiama ir kita šio žodžio reikšmė - „kankintojas“. Dabartiniame lietuvių kalbos žodyne kaip viena iš žodžio „žudikas“ prasmių nurodyta „vargintojas, kankintojas, kamuotojas“. Būtent tokią prasmę žodžiui „??????“ ir suteikė jis, A. D., apibūdindamas J. S., turėdamas mintyje tai, kad J. S. yra iškėlęs baudžiamąsias bylas privataus kaltinimo tvarka, reikšdamas A. D. nepagrįstus kaltinimus, taip J. S. A. D. žudo morališkai. Klaipėdos miesto apylinkės teisme yra nagrinėjama baudžiamoji byla, kurioje J. S. yra pareikšti kaltinimai pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 284 straipsnio 1 dalį, 138 straipsnio 2 dalies 8 punktą. Dėl bylinėjimosi su J. S. A. D. patiria neigiamus dvasinius išgyvenimus, tai kenkia jo sveikatai. Prie šio paaiškinimo pateikė J. S. skundų, Klaipėdos miesto apylinkės teismo ir Klaipėdos apygardos teismo procesinių sprendimų kopijas ( t.1, b.l.101-102, 103-161).
Iš 2012 m. balandžio 30 d. teisiamojo posėdžio protokolo baudžiamojoje byloje Nr. 1-513-201/2012 kopijos matyti, kad A. D., apklausiamas liudytoju, baudžiamojoje byloje, kurioje kaltinimai buvo pareikšti J. S., atsakydamas į kaltinamojo J. S. gynėjo advokato A.Surblio klausimą, atsakė, kad „Šiandien su J. S. yra tokie santykiai, kokie gali būti su žudiku. Neturiu su juo jokių santykių“ (t. 1, b.l. 85, t. 2, b.l.28-70).
Iš 2012 m. rugsėjo 28 d. Klaipėdos miesto apylinkės teismo nuosprendžio kopijos baudžiamojoje byloje Nr. 1-122-549/2012 matyti, kad buvo nagrinėjam byla ir J. S. pripažintas kaltu ir nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 284 straipsnio 1 dalį už tai, kad 2010 m. kovo 22 d. apie 11 val. viešoje vietoje – Klaipėdoje, (duomenys neskelbtini) namo laiptinėje, prie (duomenys neskelbtini) buto durų tyčia dėl chuliganiškų paskatų sudavė A. D. į galvos pakaušinę sritį, po to iš nugaros pastūmė A. D., kuris pargriuvo, taip padarydamas nukentėjusiajam muštines galvos pakaušinės srities bei dešinės plaštakos III piršto žaizdas, kas atitinka nežymų sveikatos sutrikdymą. Po ko, J. S., palikęs gulintį A. D., bėgdamas laiptais žemyn, tyčia pastūmė priešais jį laiptais lipusią M. Z., sukeldamas jai dešinės rankos fizinį skausmą. Tokiais veiksmais J. S. sutrikdė visuomenės rimtį bei tvarką (t. 1, b.l. 178-181). Remiantis Teismų informacinės sistemos LITEKO duomenimis matyti, kad šis nuosprendis neįsiteisėjęs, yra apskųstas Klaipėdos apygardos teismui.
Kaltinamasis A. D. savo kaltę neigia, nurodė teismui, kad jis įžeisti ir apšmeižti J. S. nenorėjo, teismo posėdžio metu tik išsakė savo nuomonę, nurodė, kad J. S. naudojo prieš jį fizinį smurtą.
Tiek šmeižimu, tiek įžeidimu kėsinamasi į žmogaus garbę ir orumą. Šmeižimas pagal Baudžiamojo kodekso 154 straipsnį, yra tikrovės neatitinkančios informacijos apie kitą žmogų, galinčios paniekinti ar pažeminti tą asmenį arba pakirsti pasitikėjimą juo, paskleidimas. Tikrovės neatitinkanti, galinti paniekinti ar pažeminti asmenį informacija – tai žmogų diskredituojančios prasimanytos ar klaidingos žinios. Paskleidimu pripažįstamas tikrovės neatitinkančios informacijos apie kitą žmogų perdavimas bent vienam trečiajam asmeniui. Atskleidžiant šmeižimo sąvokos turinį, svarbu atriboti informaciją nuo nuomonės. Bendrąja prasme informacija reiškia žinią, tai yra, faktų ir duomenų apie reiškinius, įvykius, asmens savybes ar veiksmus, konstatavimą. Faktams ir duomenims taikomas tiesos kriterijus, jų egzistavimas gali būti objektyviai nustatytas ir patikrintas įrodymais. Nuomonė yra subjektyvus kokių nors faktų supratimas, vertinimas, požiūris į faktus ir vertybes, komentarai, pastabos, jai netaikomas tiesos kriterijus, todėl nuomonė nelaikoma žinia, tačiau ji turi remtis faktais. Nuomonės autorius turi užtikrinti, kad nuomonė būtų reiškiama sąžiningai ir etiškai, sąmoningai neiškreipiant faktų ir duomenų. Už paskleidimą nuomonės apie tam tikrus realius faktus ar įvykius baudžiamosios atsakomybės pagal šią normą nekyla. Šmeižimas yra tyčinis nusikaltimas, todėl, paskleisdamas informaciją, kaltininkas turi suvokti, kad jo skleidžiamos žinios neatitinka tikrovės ir gali paniekinti ar pažeminti asmenį, pakirsti pasitikėjimą juo. Įžeidimas žodžiu ar raštu skiriasi nuo šmeižimo tuo, kad šiuo atveju nenurodomi konkretūs faktai, neigiamai apibūdinantys nukentėjusįjį, o neigiamai, užgauliai atsiliepiama apie nukentėjusiojo asmenybę, savybes. Užgaulumas reiškia, kad veiksmai ar vertinimai akivaizdžiai prieštarauja įprastoms elgesio taisyklėms, bendražmogiškos moralės reikalavimams. Tam, kad asmuo būtų patrauktas baudžiamojon atsakomybėn tiek šmeižimo, tiek įžeidimo atveju, jo veikoje turi būti nustatyti visi nusikalstamos veikos sudėties objektyviosios ir subjektyviosios pusės požymiai.
Iš 2012-04-30 teisiamojo posėdžio protokolo kopijos baudžiamojoje byloje turinio ir A. D. teisminio nagrinėjimo metu duotų parodymų matyti, kad A. D. žodį „žudikas“, pavartojo apibūdindamas jo tarpusavio santykius su J. S.. Aplinkybės, kuriomis buvo pavartotas šis žodis patvirtina, kad A. D. išsakė savo subjektyvią nuomonę, paremtą tam tikrais faktais, duomenimis, susijusiais su A. D. ir J. S. tarpusavio santykiais. Tiek privatus kaltintojas, tiek A. D. neneigia, kad jų santykiai yra konfliktiški nuo 2008 metų, jie sprendžia įvairius tarpusavio ginčus teismuose, yra pradėtas ne vienas teisminis procesas.
Teismas pažymi, kad asmens duomenų, faktų vertinimas, požiūris į juos baudžiamosios teisės prasme nelaikytina žinia, atvirkščiai, traktuotina išimtinai tik kaip nuomonė apie tam tikrą informaciją bei tam tikrus turimus duomenis. Tokiu būdu išdėstyta visuma pagrįstai suponuoja išvadą, jog A. D. išdėstė tik savo subjektyvų tam tikrų faktų vertinimą. Teisminio bylos nagrinėjimo metu jis teigė, kad J. S. jam nuolat reiškia kaltinimus privataus kaltinimo tvarka, dėl to A. D. patiria neigiamus dvasinius išgyvenimus, tai neigiamai veikia jo sveikatą, be to, Klaipėdos miesto apylinkės teisme buvo nagrinėjama baudžiamoji byla, kurioje kaltinimai buvo pareikšti J. S. dėl to, kad jis naudojo fizinę jėgą prieš A. D.. Iš aplinkybių, kuriomis buvo pasakytas žodis „žudikas“ matyti, kad A. D. nekaltina tiesiogiai J. S., kad jis yra ką nors nužudęs, ar kėsinosi tai padaryti. A. D. siekė ne užgauliai, neigiamai atsiliepti apie J. S., o apibūdinti jų tarpusavio santykius, norėjo pabrėžti, kad konfliktiniai santykiai, susiklostę tarp jo ir J. S., nuolatinis jų bylinėjimasis neigiamai atsiliepia A. D. sveikatai. Jis, A. D., mano, kad apklausiamas teismuose kaip liudytojas, jis duoda parodymus, kurie yra nenaudingi J. S., ir dėl to J. S. siekia A. D. pakenkti, netgi susidoroti su juo fiziškai. Nors Klaipėdos miesto apylinkės teismo nuosprendis baudžiamojoje byloje Nr. 1-122-549/2012 neįsiteisėjęs, iš jo matyti, kad A. D. yra šioje baudžiamojoje byloje pripažintas nukentėjusiuoju, J. S. kaltinamas dėl fizinio smurto panaudojimo prieš jį, A. D., šių kaltinimų pagrįstumo klausimas yra sprendžiamas teisme. Minėtos bylos aplinkybės patvirtina, kad A. D. kaltina J. S. fizinės jėgos naudojimu prieš jį ir šį fizinės jėgos naudojimą vertina kaip bandymą su juo susidoroti, kaip pasikėsinimą į jo sveikatą ar net gyvybę. Tokiu būdu yra pagrindas išvadai, kad A. D. reiškia savo subjektyvią nuomonę, kuri yra sąlygota ir paremta objektyviai egzistuojančiais, tikrais faktais, tam tikrais įvykiais, susijusiais su A. D. ir J. S. tarpusavio santykiais.
Analizuojant ir vertinant A. D. veiksmus – žodžius pasakytus teisiamojo posėdžio metu, akivaizdu, jog A. D. veikoje nėra ir esminio objektyviosios šmeižimo pusės požymio – paskleidimo. A. D. savo nuomonę apie jo ir J. S. tarpusavio santykius išsakė atsakydamas į kaltinamojo J. S. gynėjo advokato A. Surblio klausimą, o ne sąmoningai siekdamas paskleisti tam tikrą informaciją apie J. S. pašaliniams asmenims. Iš aplinkybių, kokiomis buvo pasakyti A. D. žodžiai, kuriuos J. S. vertina kaip įžeidžiančius ir šmeižiančius jį, matyti, jog nėra pagrindo teigti, kad A. D. sąmoningai siekė iškraipyti tam tikrus faktus ir duomenis, nesiekė įžeisti J. S., t.y. A. D. neturėjo tikslo viešai užgauliai pažeminti J. S.. Dėl to konstatuotina, kad A. D. veiksmuose objektyviai nėra ir įžeidimo požymių.
Baudžiamosios teisės teorijoje ir praktikoje tiek šmeižimas, tiek įžeidimas yra tyčiniai nusikaltimai, padaromi tik tiesiogine tyčia. Užgauliai pažemindamas žmogų ar paskleisdamas informaciją, kaltininkas turi suvokti, kad jo skleidžiamos žinios neatitinka tikrovės ir gali paniekinti ar pažeminti asmenį, pakirsti pasitikėjimą juo, ir to siekia. A. D. teisminio nagrinėjimo metu parodė, jog tikslo šmeižti, pažeminti ar kitaip paniekinti J. S. asmenį ar jo kaip asmens autoritetą jis neturėjo ir to nesiekė. Konstatavus, jog A. D. teismo posėdžio metu išreiškė savo subjektyvią nuomonę apie savo ir J. S. tarpusavio santykius ir ją dėstė remdamasis tam tikrais faktais, laikytina, jog A. D. veiksmuose nėra ir tiesioginės tyčios. Pažymėtina, jog pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 2.24 straipsnio „Asmens garbės ir orumo gynimas“ 9 dalies nuostatas, teismo proceso dalyviai už teismo posėdžio metu pasakytas kalbas bei teismo dokumentuose paskelbtus duomenis neatsako.
Nei baudžiamosios teisės teorijos, nei praktikos prasme 2012-04-30 teisiamojo posėdžio metu A. D. nurodytos aplinkybės, atsakant į jam pateiktą klausimą, nelaikytinos duomenimis, galinčiais paniekinti ar pažeminti kitą asmenį ar pakirsti pasitikėjimą juo. Tai, jog 2012-04-30 teisiamojo posėdžio metu A. D. pasakytas teiginys yra apšmeižiantis, yra vertinamojo pobūdžio ir išreiškia J. S. asmeninį požiūrį į A. D. veiksmus ir jų vertinimą. Darytina išvada, kad 2012-04-30 teisiamojo posėdžio metu A. D. pasakytas teiginys į advokato klausimą: „Šiandien su J. S. yra tokie santykiai, kokie gali būti su žudiku. Neturiu su juo jokių santykių“ negali sukelti Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 154 str. dispozicijoje numatytų pavojingų pasekmių. Iš byloje esančios medžiagos matyti, kad A. D. nesiekė paskleisti tikrovės neatitinkančią informaciją apie kitą asmenį, turėdamas tikslą paniekinti ar pažeminti kitą asmenį ar pakirsti pasitikėjimą juo, tai yra A. D. veiksmuose nėra būtino nusikalstamos veikos, numatytos Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 154 str. 1d. subjektyviosios pusės elemento- tiesioginės tyčios, todėl nėra nusikaltimo sudėties. Dėl paminėtų priežasčių A. D. pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 154 straipsnio 1 dalį išteisintinas, kadangi nepadaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių.
2012-04-30 teisiamojo posėdžio metu A. D. pasakytas teiginys į advokato klausimą: „Šiandien su J. S. yra tokie santykiai, kokie gali būti su žudiku. Neturiu su juo jokių santykių“ nesudaro užgaulaus kito žmogaus pažeminimo požymio, užtraukiančio baudžiamąją atsakomybę. Įvertinus A. D. žodžius aptartame kontekste darytina išvada, kad jo atsakymas į advokato klausimą kad ir nemalonus J. S., suformuluotas ne menkinančia, užgaulia, o tinkama, padoria forma, atitinkančia bendražmogiško elgesio ir moralės reikalavimus. Taigi A. D. veikoje nėra būtinojo BK 155 str. numatyto nusikaltimo objektyviojo požymio- užgaulaus pažeminimo, todėl nėra nusikaltimo sudėties. Todėl A. D. pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 155 straipsnio 1 dalį išteisintinas, kadangi nepadaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297 -308 straipsniais teismas
n u s p r e n d ž i a:
A. D. (A. D.) pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 154 straipsnio 1 dalį išteisinti, nes nepadaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių.
A. D. pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 155 straipsnio 1 dalį išteisinti, nes nepadaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių.
Nuosprendis per dvidešimt dienų nuo nuosprendžio paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Klaipėdos apygardos teismui skundą paduodant per Klaipėdos miesto apylinkės teismą.
Teisėja Laimutė Venckuvienė