Civilinė byla Nr. 2-1815-1028/2018
Teisminio proceso Nr. 2-70-3-00048-2018-5
Procesinio sprendimo kategorijos:
(S)
2.3.3.4.; 2.3.5.2.1.; 3.1.7.6.; 3.2.4.11; 3.2.6.5.
ŠIAULIŲ APYLINKĖS TEISMAS
S P R E N D I M A S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2018 m. gegužės 25 d.
Šiauliai
Šiaulių apylinkės teismo teisėjas Silvijus Balčytis,
sekretoriaujant posėdžių sekretorei Editai Petrevičienei,
dalyvaujant ieškovo atstovui advokatui A. R.,
atsakovei L. Š.,
institucijos, teikiančios išvadą, Šiaulių m. savivaldybės administracijos vaiko teisių apsaugos skyriaus įgaliotam asmeniui J. S.,
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjęs civilinę bylą pagal ieškovo R. P. ieškinį atsakovei L. Š. dėl tėvystės nustatymo ir išlaikymo nepilnamečiam vaikui priteisimo,
n u s t a t ė :
ieškovas pateikė ieškinį, kuriuo prašo pripažinti, kad R. P., a.k (duomenys neskelbtini) yra L. Š., gim. (duomenys neskelbtini), tėvas, o L. Š. yra R. P. dukra; nustačius tėvystę, dukrai L. Š. suteikti P. pavardę ir įpareigoti (duomenys neskelbtini) išduoti naują gimimo liudijimą, kur grafoje “TĖVAS” įrašyti - R. P.; nepilnametės dukros L. gyvenamąją vietą, t. y globos vietą nustatyti su globėja R. K.; priteisti iš R. P., a. k. (duomenys neskelbtini) ir L. Š., a. k. (duomenys neskelbtini) dukros L. P., gim. (duomenys neskelbtini), išlaikymui po 100 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos iki vaiko pilnametystės, išlaikymo sumą kasmet indeksuojant Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją; nepilnamečiui vaikui skirtas lėšas įpareigoti uzufrukto teisėmis tvarkyti globėją R. K.; bylinėjimosi ir teismo išlaidas priteisti iš atsakovės.
Ieškinyje nurodoma, kad (duomenys neskelbtini) atsakovė pagimdė dukrą L. Š.. Dukra atsakovei gimė nesant santuokoje su jos tėvu R. P.. Vaiko gimimo liudijime ir gimimo įraše grafose tėvas jokių duomenų apie tėvą įrašyta nėra. Tačiau dukros L. Š. biologinis tėvas yra R. P.. Dukra buvo pradėta ir gimė ieškovui slapstantis nuo Europos arešto orderio. Kadangi slapstėsi bei tuo metu neturėjo jokio asmens dokumento, negalėjo suteikti dukrai savo pavardės ir tai įforminti Civilinės metrikacijos skyriuje. Su atsakove pažįstami nuo 2008 metų žiemos, o kartu gyventi pradėjo nuo 2010 m. rugsėjo mėn. 27 d., kai išėjo iš PN atlikęs bausmę. Būdamas suimtas taip pat negalėjo savarankiškai pripažinti tėvystės CMS, be to neturėjo lėšų. Kai buvo suimtas, atsakovė pradėjo išgėrinėti ir vaikas iš jos buvo paimtas. Atlikęs laisvės atėmimo bausmę nori rūpintis savo dukra, auginti ir auklėti ją, o taip pat atsakovei padėti susigrąžinti teises į dukrą. Nustačius tėvystę prašo nepilnametei L. Š. suteikti pavardę – P.. Atsižvelgiant į vaiko poreikius, jo ir atsakovės turtinę padėtį prašo priteisti iš ieškovo ir atsakovės dukros išlaikymą kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis po 100 Eur iki vaiko pilnametystės.
Atsakovė atsiliepimo į ieškinį nepateikė.
Teismo posėdžio metu ieškovo atstovas ieškinį palaikė, prašė jį tenkinti. Nurodė, kad atsižvelgiant į šalių pajamas, prašo priteisti išlaikymą po 70 Eur. Ieškovas liepos mėnesį išeina į laisvę, nori gyventi kartu su atsakove, susigrąžinti vaiką. Apie vaiką domisi per globėją. Prašymo dėl gyvenamosios vietos nustatymo atsisako.
Teismo posėdžio metu atsakovė su ieškiniu sutiko. Atsakovė nurodė, kad tėvystės ekspertizė nereikalinga. Ieškosi darbo, bandys susigrąžinti vaiką, gyvens kartu su ieškovu, prieš tai kartu gyveno 7 metus. Sutinka dėl prašomos vaiko pavardės. Eis dirbti kasininke, gal nuo birželio mėn. Alimentų dydis būtų gerai iki 70 Eur.
Teismo posėdžio metu Šiaulių m. savivaldybės administracijos vaiko teisių apsaugos skyriaus įgaliotas asmuo ieškiniui pritarė, atsižvelgiant į tai, kad atsakovė neturi darbo, o ieškovas atlieka bausmę, sutiko, kad galima išlaikymą nustatyti 70 Eur.
Ieškinys tenkintinas
Iš byloje pateiktų įrodymų nustatyta, kad atsakovė yra L. Š. motina, duomenų apie tėvą nėra (b. l. 6-7). Šalių vaikui nustatyta laikinoji globa (b. l. 4-5, 8-9). Ieškovas atlieka bausmę (b. l. 13-27). Byloje surinkti duomenys apie šalių turtinę padėtį (b. l. 31, 46-54, 73-76).
Dėl tėvystės nustatymo
Jei vaikas gimė nesusituokusiai motinai ir tėvystė nepripažinta, tėvystę gali nustatyti teismas (LR civilinio kodekso (toliau – CK) 3.146 str. 1 d.). Pagrindas tėvystei nustatyti yra moksliniai įrodymai (ekspertizių įrodyti giminystės ryšį išvados) ir kitos Civilinio proceso kodekse numatytos įrodymų priemonės. Jei šalys atsisako ekspertizės, pagrindu tėvystei nustatyti gali būti įrodomieji faktai, patikimai patvirtinantys tėvystę: bendras vaiko motinos ir spėjamo vaiko tėvo gyvenimas, bendras vaiko auklėjimas, išlaikymas, taip pat ir kiti įrodymai (CK 3.148 str. 1 d.). Jei atsakovas atsisako ekspertizės, teismas, atsižvelgdamas į bylos aplinkybes, gali tokį atsakovo atsisakymą įvertinti kaip tėvystės įrodymą (CK 3.148 str. 2 d.).
Pagrindas tėvystei nustatyti yra eksperto išvada. Jei šalys atsisako ekspertizės, pagrindas tėvystei nustatyti gali būti įrodomieji faktai, patikimai patvirtinantys tėvystę: bendras vaiko motinos ir spėjamo vaiko tėvo gyvenimas iki vaiko gimimo, bendras vaiko auklėjimas ar išlaikymas, įrodymai, kurie patvirtina, kad atsakovas pripažino tėvystę, ir kiti. Teismas, atsižvelgdamas į bylos aplinkybes, atsakovo atsisakymą ekspertizės gali įvertinti kaip tėvystės įrodymą (LR civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 389 str.). Nustačius tėvystę, teismas atsakovą pripažįsta vaiko tėvu, o vaiką – atsakovo vaiku. Teismas taip pat išsprendžia klausimą dėl reikalavimo priteisti vaikui išlaikymą, jeigu toks reikalavimas byloje buvo pareikštas, arba šį klausimą išsprendžia savo iniciatyva (CPK 392 str. 1 d.).
Nagrinėjamu atveju ginčo byloje nei dėl tėvystės, nei dėl išlaikymo reikalingumo nėra. Atsakovė sutiko ir patvirtino, kad ieškovas yra L. Š. tėvas, nurodė, kad šalys apie 7 metus gyveno kartu. Atsakovė išreiškė nuomonę, kad ekspertizė tėvystei nustatyti byloje nereikalinga. Ši aplinkybė vertintina kaip ieškovo tėvystės įrodymas. Ieškovas ieškinyje nurodė esantis vaiko tėvu, atsakovė šių aplinkybių neneigė. Esant nustatytų faktų visumai darytina išvada, kad šis ieškinio reikalavimas yra pagrįstas, todėl ieškovas pripažintinas L. Š. tėvu, o L. Š. pripažintina ieškovo vaiku.
Dėl išlaikymo priteisimo
Tėvai privalo materialiai išlaikyti savo nepilnamečius vaikus (CK 3.192 str. 1 d.). Išlaikymo dydis turi būti proporcingas nepilnamečių vaikų poreikiams bei jų tėvų turtinei padėčiai ir užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas (CK 3.192 str. 2 d.). Materialinį išlaikymą savo nepilnamečiams vaikams privalo teikti abu tėvai proporcingai savo turtinei padėčiai (CK 3.192 str. 3 d.).
Nagrinėjamu atveju ieškovas prašė priteisti iš abiejų šalių po 100 Eur dydžio išlaikymą per mėnesį. Atsakovė nurodė, kad tokio dydžio išlaikymo teikti šiuo metu negali, nes nedirba. Sutiko su 70 Eur dydžio išlaikymu. Ieškovo atstovas teismo posėdžio metu sumažino nurodytą ieškinio reikalavimą iki 70 Eur dydžio abejoms šalims.
Išlaikymo dydžio klausimu kasacinis teismas yra pakankamai išsamiai pasisakęs 2016-04-08 nutartyje byloje Nr. 3K-3-209-916/2016, kurioje apžvelgta ir kasacinio teismo praktika nurodytu klausimu.
Tėvų turtinės padėties kriterijus yra reikšmingas, bet ne lemiantis, sprendžiant dėl priteistino išlaikymo dydžio, dėl kurio spręstina kiekvienu atveju individualiai įvertinant reikšmingas aplinkybes (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013 m. kovo 28 d. nutartis, priimta civilinėje byloje D. U. v. M. U., bylos Nr. 3K-3-209/2013).
Vertindamas turinčio prievolę teikti išlaikymą nepilnamečiam vaikui asmens turtinę padėtį, teismas turėtų atsižvelgti į tai, kokio dydžio pajamomis disponuoja toks asmuo, ar tos pajamos reguliarios, taip pat į tai, kokio dydžio turtas valdomas, ar turima reikalavimo teisių arba skolų kitiems asmenims. Be to, svarbu nustatyti, ar išlaikymą turintis teikti asmuo turi kitų išlaikomų asmenų (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. gruodžio 15 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje L. P. v. Š. P. ir kt., bylos Nr. 3K-3-513/2011).
CK 3.192 straipsnio 2 dalyje nustatytas proporcingumo kriterijus, kuriuo teismas privalo vadovautis, spręsdamas, kokio dydžio išlaikymas turėtų būti priteisiamas, t. y. išlaikymo dydis turi būti proporcingas nepilnamečių vaikų poreikiams bei jų tėvų turtinei padėčiai ir užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas. Taigi proporcingumo kriterijus reiškia, kad vaikui teikiamo išlaikymo dydis tiesiogiai priklauso nuo jo tėvų turtinės padėties. Teismų praktikoje pripažįstama, kad teismas negali priteisti vaikui išlaikyti daugiau, negu objektyviai leidžia tėvų turtinė padėtis, todėl kiekvienu konkrečiu atveju nagrinėdamas bylą dėl išlaikymo priteisimo ar jo dydžio pakeitimo privalo nustatyti tėvų turtinę padėtį, t. y. visas jų gaunamas pajamas, turtą, būtinas išlaidas ir vaiko poreikius (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. birželio 28 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje R. B. v. V. M., bylos Nr. 3K-3-294/2010).
Kasacinis teismas yra pažymėjęs, kad įstatymų leidėjas nenustatė išlaikymo dydžio minimalios ribos, įtvirtindamas, kad išlaikymo dydis turi būti proporcingas nepilnamečių vaikų poreikiams bei jų tėvų turtinei padėčiai ir užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas. Koks išlaikymo dydis užtikrina būtinas vaikui vystytis sąlygas, kiekvienu atveju sprendžia teismas, atsižvelgdamas į konkrečias bylos aplinkybes (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. vasario 9 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje D. B. v. K. M., bylos Nr. 3K-3-71/2010).
Priteistinas išlaikymo dydis nesietinas su minimaliąja mėnesine alga (žr. pirmiau nurodytą ir kasacinio teismo 2013 m. kovo 28 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje D. U. v. M. U., bylos Nr. 3K-3-209/2013).
Nagrinėjamu atveju iš šalių pateiktų ir teismo surinktų įrodymų galima daryti išvadą, kad šalių turtinė padėtis vertintina kaip vienoda. Byloje nustatyta, kad šalys nekilnojamojo turto, transporto priemonių neturi. Dėl atsakovės vardu registruoto automobilio atsakovė teismo posėdžio metu nurodė, kad jis buvo parduotas prieš tris metus. Ieškovas pateiktais duomenimis šiuo metu atlieka bausmę įkalinimo įstaigoje, galimai baigs atlikti bausmę liepos mėnesį. Atsakovė šiuo metu nedirba, buvo atleista dėl etatų mažinimo. Taigi, iš esmės nei ieškovas, nei atsakovė šiuo metu neturi apskritai jokios galimybės teikti išlaikymą. Tačiau ieškovė ketina netrukus įsidarbinti, atsakovas, atlikęs bausmę, galimai taip pat ieškos darbo. Nors nurodyta 70 Eur suma iš kiekvienos šalies yra nedidelė, tačiau pastebėtina, kad vaiko poreikiai šiuo metu tenkinami per globos institutą, todėl tokios sumos priteisimas iš šalių vaiko interesų nepažeis. Pažymėtina, kad šalys nurodo sieksiančios vaiką susigrąžinti, duomenų apie tai, kad VTAS ketina artimiausiu metu kreiptis dėl tėvystės teisių apribojimo šalių atžvilgiu, byloje nėra, todėl tikėtina, kad išlaikymo priteisimo klausimas gali būti aktualus pakankamai trumpą laiko tarpą.
Lietuvos Respublikoje veikia LR vaikų išlaikymo išmokų įstatymas (toliau – Įstatymas). Vaikų išlaikymo fondo funkcijas nuo 2018 m. sausio 1 d. vykdo „Sodra“. Vaikas turi teisę į išmokas, jeigu vaikas ilgiau kaip mėnesį negauna vaiko išlaikymo lėšų ar gauna tik dalį vaiko išlaikymo lėšų (Įstatymo 7 str. 2 p.). Išmokų administratorius skiria ir moka išmokas, lygias teismo sprendimu arba teismo patvirtinta vaiko išlaikymo sutartimi nustatytam vaiko išlaikymo lėšų dydžiui (Įstatymo 6 str. 1 d.). Išmoka vienam vaikui per mėnesį negali būti didesnė negu 1,8 bazinės socialinės išmokos dydžio, galiojusio mėnesį, už kurį mokama išmoka (Įstatymo 6 str. 3 d.). Šiuo metu tokios išmokos maksimalus dydis būtų 68,40 Eur.
Taigi, valstybė faktiškai perima visą ar dalį prievolės tuo atveju, kai tėvas, iš kurio priteistas išlaikymas, savo prievolės teikti išlaikymą vaikams nevykdo. Tokiu būdu valstybė užtikrina vaikų teisę laiku gauti bent minimalų išlaikymą. Kadangi pati valstybė tokią pareigą prisiima įstatymu, vertintina, kad priteistina išlaikymo iš mažai lėšų turinčių ar jų apskritai neturinčių tėvų suma neturėtų būti mažesnė, nei maksimali nurodyta išmoka, nebent antrojo iš tėvų turtinė padėtis leidžia daryti išvadą, kad vaikų teisės ir interesai bus užtikrinti ir priteisiant mažesnio dydžio sumą. Pažymėtina, kad nagrinėjamu atveju prašoma priteisti suma – 70 Eur – yra nedidelė suma vaiko išlaikymui ir ją galima būtų laikyti absoliučiu minimumu, atsiliekančiu nuo priteisiamų vaikų išlaikymui sumų teismų praktikoje. Kaip minėta, nėra galima tokia situacija, kad dėl atsakovų turtinės padėties būtų ignoruojami vaiko interesai, todėl priteisiant išlaikymą iš šalių vadovautinasi vaiko interesų prioritetu. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, teismo vertinimu, yra pagrindas priteisti iš šalių išlaikymą po 70 Eur jų vaikui nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos.
Jeigu išlaikymas buvo priteistas periodinėmis išmokomis, išlaikymo suma indeksuojama kasmet Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją (CK 3.208 str.).
Turtą, kuris yra nepilnamečių vaikų nuosavybė, tvarko jų tėvai uzufrukto teisėmis (CK 3.185 str. 1 d.). Nagrinėjamu atveju šalių vaikui paskirta laikinoji globa, todėl išlaikymo lėšų tvarkytoju skirtinas vaiko globėjas.
Kiekvienam vaikui yra suteikiama tėvų pavardė (CK 3.167 str. 1 d.). Kai tėvų pavardės skirtingos, vaikui tėvų susitarimu suteikiama tėvo ar motinos pavardė arba dviguba pavardė, sudaryta iš tėvo ir motinos pavardžių. Tėvui ir motinai nesusitarus dėl vaiko pavardės, vaikui pavardė suteikiama teismo nutartimi (CK 3.167 str. 2 d.). Vaiko vardo ir pavardės pakeitimo pagrindus ir tvarką nustato teisingumo ministras (CK 3.167 str. 4 d.). Nagrinėjamu atveju ginčas kyla ne dėl pavardės suteikimo, o dėl jos pakeitimo, kadangi pavardė vaikui jau yra suteikta. Kad toks klausimas laikomas pavardės keitimu, o ne suteikimu, patvirtina ir teismų praktika (pvz. Vilniaus apygardos teismo 2016-10-21 nutartis byloje Nr. 2A-1936-580/2016).
Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2016 m. gruodžio 28 d. įsakymu Nr. 1R-334 „Dėl civilinės būklės aktų registravimo taisyklių ir civilinės būklės aktų įrašų ir kitų dokumentų formų patvirtinimo“ buvo patvirtintos Civilinės būklės aktų registravimo taisyklės (toliau – Taisyklės). Taisyklių 43.3 punkte nustatyta, kad jei vaiko motina nėra susituokusi su vaiko tėvu ir jei tėvystė nepripažinta ar nenustatyta, vaikui suteikiama motinos pavardė, tautybė ir jos nurodytas vardas. Registruojant tėvystės (motinystės) nustatymą, sudaromas civilinės būklės akto įrašo pakeitimo ar papildymo įrašas, kuriuo atitinkamai gimimo įraše koreguojami duomenys apie vaiko tėvus (Taisyklių 56 p.). Registruojant tėvystės (motinystės) nustatymą, paliekama vaiko turima pavardė ir tautybė, jei teismo spendime dėl tėvystės (motinystės) nustatymo ar nuginčijimo nenurodyta kitaip (Taisyklių 60 p.).
Ieškovas prašo vaikui skirti jo pavardę, atsakovė dėl to neprieštarauja, todėl šalių vaiko pavardė pakeistina į ieškovo pavardę.
Teismo posėdžio metu ieškovo atstovas atsisakė ieškinio reikalavimo dėl šalių vaiko gyvenamosios vietos nustatymo su globėja. Atsižvelgiant į tai, kad L. Š. 2017-06-02 buvo nustatyta laikinoji globa, o 2017-06-05 jos socialine globėja paskirta R. K., darytina išvada, kad vaiko gyvenamosios vietos klausimas jau išspręstas kompetentingos institucijos, dėl ko šį klausimą pakartotinai spręsti nėra pagrindo.
Kiti klausimai.
Žyminis mokestis šioje byloje už reikalavimą dėl vaiko tėvystės nustatymo sudaro 100,00 Eur, už išlaikymo priteisimą 50,00 Eur (CPK 80 str., 85 str.). Kiti reikalavimai laikytini susijusiais su nurodytais.
Ieškovės atstovas prašo priteisti iš atsakovės 160,31 Eur Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos išlaidų advokatui.
Ieškovas proceso eigoje gavo valstybės garantuojamą teisinę pagalbą, todėl laikytinas atleistu nuo žyminio mokesčio mokėjimo. Bylinėjimosi išlaidos, nuo kurių mokėjimo ieškovas buvo atleistas, išieškomos iš atsakovo į valstybės biudžetą proporcingai patenkintai ieškinio reikalavimų daliai (CPK 96 str. 1 d.). Ieškovo reikalavimai tenkinti visiškai. Tačiau atsakovės procesinis elgesys byloje iš esmės buvo tinkamas, atsakovė sutiko su ieškiniu, dėl atsakovės nurodytų aplinkybių bylos nagrinėjimo procesas buvo paprastas, nebuvo patirta papildomų išlaidų ekspertizei dėl tėvystės nustatymo. Taip pat pastebėtina, kad atsakovė šiuo metu neturi jokių pajamų.
Teismas gali nukrypti nuo nustatytų bylinėjimosi išlaidų atlyginimo valstybei taisyklių, atsižvelgdamas į tai, ar šalių procesinis elgesys buvo tinkamas, ir įvertindamas priežastis, dėl kurių susidarė bylinėjimosi išlaidos (CPK 96 str. 5 d.). Teismas gali nukrypti nuo nustatytų bylinėjimosi išlaidų paskirstymo taisyklių, atsižvelgdamas į tai, ar šalių procesinis elgesys buvo tinkamas, ir įvertindamas priežastis, dėl kurių susidarė bylinėjimosi išlaidos. Šalies procesinis elgesys laikomas tinkamu, jeigu ji sąžiningai naudojosi procesinėmis teisėmis ir sąžiningai atliko procesines pareigas (CPK 93 str. 4 d.).
Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes žyminis mokestis ir valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidos iš atsakovės nepriteistinos.
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 259 str., 260 str., 268 str., 269 str., 270 str., teismas
n u s p r e n d ž i a :
ieškinį patenkinti.
Pripažinti ieškovą R. P., a. k. (duomenys neskelbtini) L. Š., a. k. (duomenys neskelbtini) tėvu, o L. Š. pripažinti R. P. vaiku.
Pakeisti L. Š., a. k. (duomenys neskelbtini) pavardę į – P..
Patikslinti vaiko L. Š., a. k. (duomenys neskelbtini) gimimo įrašą Nr. 401, atliktą (duomenys neskelbtini), ir jo pagrindu išduotą gimimo liudijimą AB Nr. 054751, nurodant duomenis, kad L. Š., a. k. (duomenys neskelbtini) tėvas yra R. P., a. k. (duomenys neskelbtini) o L. Š., a. k. (duomenys neskelbtini) pavardė yra – P..
Priteisti iš ieškovo R. P. ir atsakovės L. Š. dukros L. P. išlaikymui kiekvieną mėnesį po 70,00 Eur (septyniasdešimt Eur) iš kiekvieno, nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos iki vaiko pilnametystės, priteistą išlaikymą indeksuojant kasmet Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją, paskiriant socialinę globėją R. K. išlaikymui skirtų lėšų tvarkytoja uzufrukto teise.
Žyminio mokesčio ir valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų iš atsakovės L. Š. nepriteisti.
Įsiteisėjusio teismo sprendimo kopiją ne vėliau kaip kitą darbo dieną po teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos elektroninių ryšių priemonėmis išsiųsti vaiko gimimą įregistravusiai civilinės metrikacijos įstaigai, kad ši Lietuvos Respublikos civilinės būklės aktų registravimo įstatymo nustatyta tvarka įregistruotų tėvystės nustatymą bei vaiko pavardės pakeitimą.
Sprendimas per 30 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Šiaulių apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmus.
Teisėjas Silvijus Balčytis