Administracinė byla Nr. A756-700/2008
Procesinio sprendimo kategorija 25.(S)
LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS
N U T A R T I S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2008 m. birželio 12 d.
Vilnius
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Antano Ablingio, Laimučio Alechnavičiaus (kolegijos pirmininkas) ir Vaidos Urmonaitės (pranešėja),
sekretoriaujant Lilijai Andrijauskaitei,
dalyvaujant pareiškėjui J. R. ,
vertėjai Gretai Maselskienei,
viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal atsakovo Kauno valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos apeliacinį skundą dėl Kauno apygardos administracinio teismo 2007 m. liepos 9 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo J. R. (J. R. ) skundą atsakovui Kauno valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybai dėl sprendimo panaikinimo.
Teisėjų kolegija
n u s t a t ė :
I.
Atsakovas Kauno valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnyba (toliau – ir Kauno Tarnyba) kreipėsi su skundu į Kauno apygardos administracinį teismą prašydamas panaikinti Kauno apskrities administracinių ginčų komisijos (toliau – ir Komisija) 2007 m. kovo 21 d. sprendimą Nr. 2007/28-(25-10)-8 ir palikti galioti Kauno Tarnybos 2007 m. vasario 9 d. sprendimą Nr. 07-N-165-183. Atsakovas skunde nurodė, kad Komisija, išnagrinėjusi J. R. ir O. R. skundą, 2007 m. kovo 21 d. sprendimu Nr. 2007/28-(25-10)-8 panaikino Kauno Tarnybos 2007 m. sausio 8 d. sprendimą Nr. 07-N-15/1-17, 2007 m. sausio 11 d. sprendimą Nr. 07-N-7-34, 2007 m. vasario 9 d. sprendimą Nr. 07-N-165-183 ir 2007 m. sausio 31 d. sprendimą Nr. 07-N-79-138 bei įpareigojo Kauno Tarnybą pakartotinai svarstyti pareiškėjų prašymus dėl antrinės teisinės pagalbos teikimo. Atsakovas skunde nurodė, kad nesutinka su Komisijos sprendimo dalimi dėl Kauno Tarnybos 2007 m. vasario 9 d. sprendimo Nr. 07-N-165-183. Atsakovo nuomone, Komisija nepagrįstai panaikino šį Kauno Tarnybos sprendimą. Atsakovas nurodė, kad J. R. 2005 m. lapkričio 28 d. ir 2005 m. lapkričio 29 d. trimis prašymais kreipėsi į Vilniaus valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybą (toliau – Vilniaus Tarnyba) dėl antrinės teisinės pagalbos suteikimo siekiant apskųsti Vilniaus miesto Finansų skyriaus biudžetinių lėšų panaudojimo analizės poskyrio 1993 m. birželio 17 d. aktą, Vilniaus miesto tarybos Kontrolės tarnybos 1994 m. sausio 7 d. aktą, Revizijos departamento prie Finansų ministerijos 1995 m. spalio 8 d. ir 1995 m. rugsėjo 5 d. revizijos aktus bei priteisti moralinės ir materialinės žalos atlyginimą. Vilniaus Tarnyba atmetė pareiškėjo prašymus. Tačiau Vilniaus apygardos administracinis teismas, išnagrinėjęs pareiškėjo skundą, įpareigojo Vilniaus Tarnybą iš naujo išnagrinėti pareiškėjo prašymus. Vykdydama šį teismo sprendimą, Vilniaus Tarnyba iš naujo išnagrinėjo J. R. prašymus ir 2006 m. rugpjūčio 21 d. sprendimais Nr.5/06, Nr. 6/06, Nr. 7/06 atsisakė suteikti pareiškėjui antrinę teisinę pagalbą. Pareiškėjas kreipėsi į Vilniaus Tarnybą dėl antrinės teisinės pagalbos suteikimo, norėdamas apskųsti šiuos Vilniaus Tarnybos sprendimus. Siekiant išvengti interesų konflikto, pareiškėjo prašymas buvo persiųstas Kauno Tarnybai. Kauno Tarnyba 2007 m. vasario 9 d. priėmė sprendimą Nr. 07-N-165-183, kuriuo atsisakė teikti pareiškėjui valstybės garantuojamą antrinę teisinę pagalbą skundžiant Vilniaus Tarnybos 2006 m. rugpjūčio 21 d. sprendimus Nr. 5/06, Nr. 6/06 ir Nr. 7/06. Toks sprendimas buvo priimant atsižvelgiant į tai, kad pirminiai pareiškėjo prašymai, kuriuos Vilniaus Tarnyba atsisakė tenkinti 2006 m. rugpjūčio 21 d. sprendimais, yra susiję su reikalavimais, tiesiogiai kylančiais dėl jo mokslinės gamybinės prekybos firmos „Variantas“ vykdytos ūkinės komercinės veiklos. Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos įstatymo 11 straipsnio 5 dalies 4 punkte nustatyta, kad antrinė teisinė pagalba neteikiama, jei prašymas susijęs su reikalavimu, tiesiogiai atsirandančiu dėl pareiškėjo ūkinės komercinės veiklos ar dėl jo savarankiškos profesinės veiklos. Be to, valstybės institucijų veiksmai įstatymo nustatyta tvarka gali būti skundžiami per 30 dienų nuo jų atlikimo. Pareiškėjo prašyme nurodyti veiksmai atlikti daugiau kaip prieš 10 metų, todėl pareiškėjo reikalavimai laikytini nepagrįstais. Vadovaujantis Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos įstatymo 11 straipsnio 5 dalies 1 punktu, tokiais atvejais antrinė teisinė pagalba taip pat neteikiama. Kauno Tarnybos 2007 m. vasario 9 d. sprendimas Nr. 07-N-165-183 priimtas vadovaujantis būtent minėtomis įstatymo nuostatomis. Todėl atsakovo nuomone, Komisija nepagrįstai panaikino Kauno Tarnybos 2007 m. vasario 9 d. sprendimą Nr. 07-N-165-183.
II.
Kauno apygardos administracinis teismas 2007 m. liepos 9 d. sprendimu panaikino Kauno Tarnybos 2007 m. vasario 9 d. sprendimą Nr. 07-N-165-183 ir įpareigojo Kauno Tarnybą iš naujo išnagrinėti J. R. 2005 m. lapkričio 28 d. ir 2005 m. lapkričio 29 d. prašymus dėl antrinės teisinės pagalbos suteikimo bei priimti motyvuotus sprendimus, atitinkančius Viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio reikalavimus, o Komisijos 2007 m. kovo 21 d. sprendimo Nr. 2007/28-(25-10)-8 dalį dėl Kauno Tarnybos 2007 m. vasario 9 d. sprendimo Nr. 07-N-165-183 paliko nepakeistą. Teismas sprendime nurodė, kad Kauno Tarnyba 2007 m. vasario 9 d. sprendimu Nr. 07-N-165-183 atsisakė teikti pareiškėjui J. R. valstybės garantuojamą antrinę teisinę pagalbą, motyvuodama tuo, jog pareiškėjo reikalavimai kyla dėl pareiškėjo įsteigtos įmonės vykdytos ūkinės komercinės veiklos ar dėl jo savarankiškos profesinės veiklos (b. l. 20-21). Bylos medžiaga neginčijamai patvirtina, kad pareiškėjo 2005 m. lapkričio 28 d. ir 2005 m. lapkričio 29 d. prašymuose reikalaujama moralinės ir materialinės žalos bei nuostolių, atsiradusių dėl neteisingų Vilniaus miesto Finansų skyriaus biudžetinių lėšų panaudojimo analizės poskyrio 1993 m. birželio 17 d. akto, Vilniaus miesto tarybos Kontrolės tarnybos 1994 m. sausio 7 d. akto ir Revizijų departamento prie Finansų ministerijos 1995 m. spalio 8 d. bei 1995 m. rugsėjo 5 d. revizijos aktų išvadų, atlyginimo. Iš pareiškėjo prašymų turinio matyti, kad jis siekė ne tik apskųsti, jo manymu, neteisėtus ekspertizės bei revizijos aktus, priimtus tiriant baudžiamąją bylą, bet ir žalos atlyginimo (byla Nr. 25-10, b. l. 141-175). Tačiau atsakovas sprendime nenurodė savo pozicijos dėl pagrindo teikti antrinę teisinę pagalbą pareiškėjui keliant ginčą dėl žalos atlyginimo. Atsižvelgiant į tai, Kauno Tarnybos 2007 m. vasario 9 d. sprendimas Nr. 07-N-165-183 negali būti pripažintas pagrįstu, todėl naikintinas ir pareiškėjo 2005 m. lapkričio 28 d. ir 2005 m. lapkričio 29 d. prašymai grąžintini nagrinėti iš naujo, įpareigojant Kauno Tarnybą priimti sprendimus, atitinkančius Viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio reikalavimus.
III.
Apeliaciniu skundu atsakovas Kauno Tarnyba prašo panaikinti Kauno apygardos administracinio teismo 2007 m. liepos 5 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą. Atsakovas nurodo, kad pareiškėjo 2005 m. lapkričio 28 d. ir 2005 m. lapkričio 29 d. prašymuose buvo reikalaujama moralinės ir materialinės žalos ir nuostolių, atsiradusių dėl Vilniaus miesto Finansų skyriaus biudžetinių lėšų panaudojimo analizės poskyrio 1993 m. birželio 17 d. akto, Vilniaus miesto tarybos Kontrolės tarnybos 1994 m. sausio 7 d. akto ir Revizijų departamento prie Finansų ministerijos 1995 m. spalio 8 d. bei 1995 m. rugsėjo 5 d. revizijos aktų išvadų, atlyginimo. Visi šie aktai yra susiję su J. R. mokslinės gamybinės prekybinės firmos „Variantas“ vykdytos veiklos tyrimu: 1) Vilniaus miesto Finansų skyriaus biudžetinių lėšų panaudojimo analizės poskyrio 1993 m. birželio 17 d. akte buvo tiriamas firmos „Variantas“ išlaidų tikslingumas statant namą šiai firmai; 2) Revizijų departamento prie Finansų ministerijos 1995 m. spalio 8 d. bei 1995 m. rugsėjo 5 d. revizijos aktai yra susiję su firmos „Variantas“ atliktais mokėjimais; 3) Vilniaus miesto tarybos Kontrolės tarnybos 1994 m. sausio 7 d. aktas yra susijęs su Gyvenamųjų namų statybos kooperatyvo Nr. 171, kuris yra susijęs su firma „Variantas“, sutartiniais teisiniais santykiais ir vykdomų statybų patikrinimu. Akivaizdu, kad pareiškėjo reikalavimai yra tiesiogiai kilę iš pareiškėjo ūkinės komercinės veiklos. Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos įstatymo 11 straipsnio 5 dalies 4 punkte nustatyta, kad antrinė teisinė pagalba neteikiama, jei prašymas susijęs su reikalavimu, tiesiogiai atsirandančiu dėl pareiškėjo ūkinės komercinės veiklos ar dėl jo savarankiškos profesinės veiklos. Be to, valstybės institucijų veiksmai įstatymo nustatyta tvarka gali būti skundžiami per 30 dienų nuo jų atlikimo. Pareiškėjo prašyme nurodyti veiksmai atlikti daugiau kaip prieš 10 metų, todėl pareiškėjo reikalavimai laikytini nepagrįstais. Vadovaujantis Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos įstatymo 11 straipsnio 5 dalies 1 punktu, tokiais atvejais antrinė teisinė pagalba taip pat neteikiama. Kauno Tarnybos 2007 m. vasario 9 d. sprendimas Nr. 07-N-165-183 priimtas vadovaujantis būtent minėtomis įstatymo nuostatomis. Pareiškėjo reikalavimas dėl materialinės ir moralinės žalos bei pareiškėjo patirtų nuostolių atlyginimo yra glaudžiai susijęs su reikalavimu panaikinti anksčiau nurodytus aktus. Šiuo atveju reikalavimas dėl ekspertizės bei revizijos aktų panaikinimo yra pagrindinis, o reikalavimas dėl žalos – išvestinis. Atsižvelgiant į tai, kad pareiškėjo pagrindinis reikalavimas yra tiesiogiai susijęs su pareiškėjo ūkine komercine veikla, darytina išvada, kad pareiškėjo reikalavimas dėl žalos atlyginimo, nors ir išvestinis, tačiau taip pat yra tiesiogiai susijęs su ūkine komercine veikla. Todėl, atsakovo nuomone, pareiškėjui šiuo atveju negali būti teikiama antrinė teisinė pagalba.
Teisėjų kolegija
k o n s t a t u o j a :
IV.
Apeliacinis skundas atmestinas.
Lietuvos Respublikos valstybės garantuojamos teisinės pagalbos įstatymo (toliau – ir Įstatymas) (2000 m. kovo 28 d. Nr. VIII-1591) 1 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, jog šis įstatymas nustato valstybės garantuojamos teisinės pagalbos teikimą fiziniams asmenims, kad šie galėtų tinkamai ginti pažeistas ar ginčijamas savo teises ir įstatymų saugomus interesus, o to paties įstatymo 2 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad valstybės garantuojama antrinė teisinė pagalba – dokumentų rengimas, gynyba ir atstovavimas bylose, įskaitant vykdymo procesą, atstovavimas išankstinio ginčo sprendimo ne teisme atveju, jeigu tokią tvarką nustato įstatymai ar teismo sprendimas.
Kauno valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos 2007 m. vasario 9 d. sprendimu Nr. 07-N-165-183 (b. l. 20-21) pareiškėjui J. R. buvo atsisakyta teikti valstybės garantuojamą antrinę teisinę pagalbą Įstatymo 11 straipsnio 5 dalies 4 punkto pagrindu.
Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos įstatymo 11 straipsnio 5 dalies 4 punktas numato, kad antrinė teisinė pagalba neteikiama, jeigu prašymas yra susijęs su reikalavimu, tiesiogiai atsirandančiu dėl pareiškėjo ūkinės komercinės veiklos ar dėl jo savarankiškos profesinės veiklos.
Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos įstatymo 9 straipsnio 3 dalies 2 punktas numato, kad Tarnyba priima sprendimus dėl teisinės pagalbos teikimo. Taigi, ši veikla priskirtina viešojo administravimo sričiai Viešojo administravimo įstatymo 3 straipsnio 1 dalies prasme, todėl savo veikloje Tarnyba vykdydama savo veiklą privalo vadovautis ir Viešojo administravimo įstatymu.
Viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio 1 dalis numato, kad individualus administracinis aktas turi būti pagrįstas objektyviais duomenimis (faktais) ir teisės aktų normomis. Pažymėtina, kad motyvų išdėstymas turi būti adekvatus, aiškus ir pakankamas. Akte turėtų būti nurodomi pagrindiniai faktai, argumentai ir įrodymai, pateikiamas teisinis pagrindas, kuriuo viešojo administravimo subjektas rėmėsi priimdamas administracinį aktą. Ši teisės norma siejama su teisėtumo principu, pagal kurį reikalaujama, kad viešojo administravimo subjektai savo veikla nepažeistų teisės aktų reikalavimų, kad jų sprendimai būtų pagrįsti, o sprendimų turinys atitiktų teisės normų reikalavimus. Nagrinėjamu atveju Kauno valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnyba sprendimą priėmė remdamasi teisės aktu, t. y. valstybės garantuojamos teisinės pagalbos įstatymo 11 straipsnio 5 dalies 4 punktu. Tačiau Kauno Tarnyba visiškai neanalizavo faktinių aplinkybių, sprendime nenurodė savo argumentų, neišdėstė įrodymų, pagrindžiančių priimtą sprendimą. Iš byloje esančio sprendimo turinio matyti, kad Kauno Tarnybos sprendimas atsisakyti pareiškėjui teikti antrinę teisinę pagalbą pagrįstas ne objektyviais duomenimis, o konstatavimu, kad Vilniaus Tarnyba išnagrinėjusi J. R. prašymus 2006 m. rugpjūčio 21 d. sprendimais Nr. 5/06, Nr. 6/06, Nr. 7/06 atsisakė teikti antrinę teisinę pagalbą anksčiau minėtu pagrindu.
Esant šioms aplinkybėms, teisėjų kolegija sprendžia, kad atsakovo sprendimas atsisakyti teikti antrinę teisinę pagalbą yra nemotyvuotas ir prieštarauja Viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio 1 daliai, todėl buvo panaikintas visiškai pagrįstai. Tenkinti atsakovo apeliacinį skundą nėra teisinio pagrindo.
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 140 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija
n u t a r i a:
Atsakovo Kauno valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos apeliacinį skundą atmesti.
Kauno apygardos administracinio teismo 2007 m. liepos 9 d. sprendimą palikti nepakeistą.
Nutartis neskundžiama.
Teisėjai Antanas Ablingis
Laimutis Alechnavičius
Vaida Urmonaitė