Civilinė byla Nr. 2S-1389-436/2013

Teisminio proceso Nr. 2-05-3-01597-2009-3

Procesinio sprendimo kategorija:

(S)

106.3.; 122.2.; 122.3.; 122.4.

KAUNO APYGARDOS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2013 m. liepos 4 d.

Kaunas

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Arūnas Rudzinskas, apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovo G. P. atstovės (globėjos) A. P. atskirąjį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2013 m. gegužės 7 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 2-8543-800/2013 pagal ieškovo G. P. ieškinį atsakovams J. Ž., K. P., Sauliui K. P., R. P., M. L., V. Š. dėl paveldėjimo teisės liudijimo, dovanojimo sutarties ir turto perleidimo sandorio pripažinimo negaliojančiais.

Teismas 

n u s t a t ė :

1. Ginčo esmė

G. P. pateikė teismui ieškinį atsakovams J. Ž., K. P., Sauliui K. P., R. P., M. L., V. Š. dėl paveldėjimo teisės liudijimo, dovanojimo sutarties ir turto perleidimo sandorio pripažinimo negaliojančiais.

Kauno miesto apylinkės teismas 2012 m. liepos 20 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-512-713/2012 ieškinį atmetė.

Kauno apygardos teismas 2013 m. kovo 15 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. 2A-78-324/2013 panaikino Kauno miesto apylinkės teismo 2012 m. liepos 20 d. sprendimo dalį, kuria buvo atmestas ieškinys dėl paveldėjimo teisės liudijimo išduoto J. P. paveldėti visą žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini) (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) panaikinimo ir šią ieškinio dalį patenkino. Panaikino Kauno m. 21-jo notaro biuro 2006 m. kovo 21 d. J. P. išduoto paveldėjimo teisės liudijimo notarinio registro Nr. (duomenys neskelbtini) dalį dėl 3/4 dalių 0,1400 ha žemės sklypo (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastrinis adresas (duomenys neskelbtini) Kauno m. k.v., nekilnojamojo turto registro įrašo Nr. (duomenys neskelbtini), paveldėjimo. Nekeitė sprendimo dalies, kuria atmesti kiti ieškovo reikalavimai.

Bylos dalį dėl lėšų, gautų realizavus kitą ieškovui priklausančią turto dalį, perdavė pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

Kauno apygardos teismo 2013 m. kovo 15 d. sprendimo pagrindu ieškovui teismas nustatė terminą ieškinio trūkumams pašalinti - pateikti teismui suformuluotą ieškinio reikalavimą (ieškinį), susijusį su ieškovo teise gauti lėšas už realizuotą jam priklausantį turtą.

Ieškovas 2013 m. gegužės 3 d. pateikė teismui patikslintą ieškinį, kuriuo prašo priteisti ieškovui 115.000 Lt, gautų realizavus jo paveldėtą turtą, bei 37.375 Lt dydžio įstatymines palūkanas už 6,5 metų, išsiaiškinus teismo proceso metu, kas pagrobė šias priteistinas sumas. Taip pat prašo priteisti iš atsakovo K. P. 30.000 lt neturtinei žalai atlyginti ir 12.971 Lt turtinei žalai atlygint. Iš Atsakovės J. Ž. prašo priteisti 80.000 Lt turtinės žalos atlyginimą.

2. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

Kauno apylinkės teismas 2013 m. gegužės 7 d. nutartimi ieškovui G. P. nustatė 14 (keturiolikos) dienų terminą nuo nutarties nuorašo įteikimo dienos pateikti tiksliai suformuluotą ieškinio reikalavimą (ieškinį), susijusį su jo teise gauti lėšas už realizuotą jam priklausantį turtą (dėl perdavimo lėšų, J. P. gautų realizavus sodininkų bendrojoje „Kampas“ buvusį žemės sklypą, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) ). Taip pat įpareigojo pateikiamą teismui ieškinį apmokėti žyminiu mokesčiu arba pateikti duomenis, jog jis yra atleistas nuo žyminio mokesčio sumokėjimo. Teismas išaiškino, kad priešingu atveju ieškinys bus laikomas nepaduotu.

Teismas nurodė, kad kiekvienas asmuo turi teisę įstatymų nustatyta tvarka kreiptis į teismą, kad būtų apginta pažeista ar ginčijama jo teisė arba įstatymų saugomas interesas (CPK5 str. 1 d.). Tačiau teisė kreiptis į teismą negali būti aiškinama kaip asmens galimybė kreiptis į teismą bet kokiu būdu. Ieškovo atstovai pateiktame teismui ieškinyje nurodo, kad ieškinys byloje yra pateiktas, tačiau teismas pakartotinai, ieškovo atstovus informavo, kad Kauno apygardos teismas, grąžindamas bylą pirmos instancijos teismui, sprendime nurodė, jog nagrinėjamoje byloje ieškovas nėra pareiškęs ieškinio dėl perdavimo lėšų, J. P. gautų realizavus sodininkų bendrojoje „Kampas“ buvusį žemės sklypą. Nekonkretaus ieškinio dalyko suformulavimas yra kliūtis nustatyti įrodinėjimo dalyką, nes teismas negali suformuluoti reikalavimo už ieškovą. Be to pažymėtina, kad šiuo atveju nesant aiškaus ieškinio reikalavimo, nėra galimybės ir tinkamai išspręsti žyminio mokesčio sumokėjimo klausimo. Be to, Kauno apygardos teismas sprendime nustatė ieškinio ribas t.y. ieškovas pateikdamas ieškininį yra saistomas tik su ieškinio dėl perdavimo lėšų, J. P. gautų realizavus sodininkų bendrojoje „Kampas“ buvusį žemės sklypą, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) padavimu, todėl visi kiti ieškovo reikalavimai nėra šios bylos dalykas ir gali būti kaip atskiro ieškinio dalis. Todėl teismas, susipažinęs su Kauno apygardos teismo sprendimu, ieškovui G. P. pakartotinai nustatė 14 dienų terminą trūkumams pašalinti, tiksliai suformuluojant ieškinio reikalavimą, susijusį su jo teise gauti lėšas už realizuotą jam priklausantį turtą, dėl perdavimo lėšų, J. P. gautų realizavus sodininkų bendrojoje „Kampas“ buvusį žemės sklypą, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini).

3. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentai

Atskiruoju skundu ieškovo G. P. atstovė (globėja) A. P. prašo panaikinti Kauno apylinkės teismo 2013 m. gegužės 7 d. nutartį.

1. Nurodo, kad pirmosios instancijos teismas priėmė nemotyvuotą nutartį, neišaiškino, kodėl paduotas patikslintas ieškinys neatitinka ieškinio reikalavimų. Apelianto vertinimu ieškinio reikalavimas, kuriuo prašoma priteisti ieškovui 115.000 lt, gautų realizavus jo paveldėtą turtą, bei 37.375 Lt dydžio įstatymines palūkanas už 6,5 metų, išsiaiškinus teismo proceso metu, kas pagrobė šias priteistinas sumas, yra visiškai aiškus. Teismas nepasisakė, kaip gauti rašytinius įrodymus apie atsakovų K. P. ir J. Ž. sąskaitų išrašus. Be to, ieškovas tokį prašymą pateikė teismui, tačiau teismas šio prašymo nesprendė. Apeliantas nurodo, kad šiai dienai nežino iš kurio atsakovo prašyti priteisti 115.000 Lt, gali tik spėti. Teismas šiuo atveju turi būti aktyvus ir padėti neįgaliam ieškovui apginti savo pažeistas teises.
2. Apelianto vertinimu, ieškovas turi teisę į žalos atlyginimą, tačiau kitos bylos užvedimas yra netikslingas ir žalos atlyginimo klausimas turi būti nagrinėjamas šioje byloje.
3. Teismas neturi teisės nepriimti nagrinėti neskundžiamu įsiteisėjusiu teismo sprendimu grąžintos iš naujo nagrinėti bylos, kadangi žemesnės instancijos teismams aukštesnės instancijos teismų priimti sprendimai yra privalomi.

IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Atskirasis skundas atmestinas.

Apeliacinės instancijos teismas, neperžengdamas atskirųjų skundų ribų, patikrino pirmosios instancijos teismo nutarčių teisėtumą ir pagrįstumą. Neatsižvelgdamas į atskirųjų skundų ribas, apeliacinės instancijos teismas taip pat patikrino ar nėra absoliučių nutarčių negaliojimo pagrindų (Civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 str.).

Absoliučių nutarčių negaliojimo pagrindų, numatytų CPK 329 straipsnio 2 dalyje, apeliacinės instancijos teismas nenustatė.

Teismų informacinės sistemos LITEKO duomenimis nustatyta, kad Kauno miesto apylinkės teismas 2012 m. liepos 20 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-512-713/2012 atmetė ieškovo G. P. ieškinį atsakovams J. Ž., K. P., Sauliui K. P., R. P., M. L., V. Š. dėl paveldėjimo teisės liudijimo, dovanojimo sutarties ir turto perleidimo sandorio pripažinimo negaliojančiais.

Kauno apygardos teismas 2013 m. kovo 15 d. sprendimu, išnagrinėjęs ieškovo G. P. apeliacinį skundą civilinėje byloje Nr. 2A-78-324/2013, panaikino Kauno miesto apylinkės teismo 2012 m. liepos 20 d. sprendimo dalį, kuria buvo atmestas ieškinys dėl panaikinimo paveldėjimo teisės liudijimo, išduoto J. P. paveldėti visą žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini) (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) ir šią ieškinio dalį patenkino. Panaikino Kauno m. 21-jo notaro biuro 2006 m. kovo 21 d. J. P. išduoto paveldėjimo teisės liudijimo notarinio registro Nr. (duomenys neskelbtini) dalį dėl 3/4 dalių 0,1400 ha žemės sklypo (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastrinis adresas (duomenys neskelbtini)Kauno m. k.v., nekilnojamojo turto registro įrašo Nr. (duomenys neskelbtini), paveldėjimo. Nekeitė sprendimo dalies, kuria atmesti kiti ieškovo reikalavimai. Bylos dalį dėl lėšų, gautų realizavus kitą ieškovui priklausančią turto dalį, perdavė pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo. Šiame sprendime teismas nustatė, kad nagrinėjamoje byloje Nr. 2-512-713/2012 ieškovas nėra pareiškęs ieškinio dėl perdavimo lėšų, J. P. gautų realizavus sodininkų bendrojoje „Kampas“ buvusį žemės sklypą, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini).

              Teisėjų kolegija, atsižvelgusi į Civilinio kodekso 1.137 straipsnio 1 dalies nuostatas pagal kurias turimos teisės įgyvendinimo būdus ir apimtį nustato pats ieškovas, nesant ieškovo reikalavimo dėl lėšų, J. P. gautų už realizuotą ieškovo turto dalį, perdavimo, ieškovo gautų lėšų patvirtinimo nuginčijimo ir kitų su šios ieškovo teisės realizavimu būtinų reikalavimų, vadovaujantis CPK 306 straipsnio 2 dalyje įtvirtintu draudimu remtis aplinkybėmis, kurios nebuvo nurodytos pirmosios instancijos teisme, nepasisakė dėl apeliacinio skundo argumentų, susijusių su šiomis aplinkybėmis ir šią bylos dalį perdavė pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

Taigi, apelianto argumentai, kad teismas neturi teisės nepriimti nagrinėti neskundžiamu įsiteisėjusiu teismo sprendimu grąžintos iš naujo nagrinėti bylos, atmestini kaip nepagrįsti. Apeliacinės instancijos teismas sutinka su pirmosios instancijos teismo skundžiamoje nutartyje nurodytais argumentais, jog ieškovas nebuvo pareiškęs ieškinio dėl perdavimo lėšų, J. P. gautų realizavus sodininkų bendrojoje „Kampas“ buvusį žemės sklypą, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), tačiau tokias aplinkybes iškėlė apeliacinės instancijos teisme.

Ieškinys turi atitikti bendruosius reikalavimus, keliamus procesiniam dokumentui (CPK 110-115 str.), bei specialiuosius reikalavimus, keliamus ieškinio turiniui (CPK 135 str.). Bendrieji procesinių dokumentų formai keliami reikalavimai išvardinti CPK 111 ir 114 straipsniuose. Kaip pažymima Lietuvos Aukščiausiojo Teismo jurisprudencijoje, nors civilinio proceso įstatymo nuostatos ieškiniui nustato daug formalių reikalavimų, tačiau iš esmės ieškinį sudaro du reikalavimai – ieškinio dalykas ir ieškinio pagrindas. Pagal CPK 135 straipsnio 1 dalies 2 punktą ieškovas ieškinyje privalo nurodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimą (faktinį ieškinio pagrindą), bei savo reikalavimą (ieškinio dalyką) (CPK 135 straipsnio 1 dalies 4 punktas).

Ieškinio elementų būtinumą lemia ir jų esmę atskleidžia CPK 13 straipsnyje įtvirtintas dispozityvumo principas, kuris reiškia, kad tik asmuo, manantis, kad jo teisės pažeistos, sprendžia, ar ginti pažeistą teisę ir kokį pažeistų teisių gynimo būdą pasirinkti, t. y. asmuo, suformuluodamas ieškinio pagrindą ir dalyką, nustato teisminio nagrinėjimo objektą ir ribas. Nesant bent vieno iš šių dviejų ieškinio elementų, nėra ir ieškinio, todėl teisminis nagrinėjimas negalimas. Ieškinio elementus privaloma nurodyti kiekviename ieškinyje, nes jie individualizuoja kiekvieną konkretų civilinį ginčą. Tinkamas ieškinio dalyko ir pagrindo suformulavimas ne tik leidžia apibrėžti bylos teisminio nagrinėjimo ribas, bet ir sudaro sąlygas priešingai ginčo šaliai parengti atsikirtimo argumentus (atsiliepimą), taip užtikrinant ginčo šalių procesinio lygiateisiškumo principo įgyvendinimą. Pareiškiantis ieškinį asmuo privalo tinkamai surašyti ieškinio pareiškimą, aiškiai suformuluoti ieškinio dalyką ir pagrindą, kad teismas, vadovaudamasis koncentracijos ir ekonomiškumo principais (CPK 7 straipsnis), galėtų tinkamai atlikti vieną iš savo tikslų – kuo greičiau atkurti teisinę taiką tarp šalių (CPK 2 straipsnis).

Teisės klausimai sprendžiami ginčo teisena, kurioje yra šalys su priešingais interesais – ieškovas ir atsakovas, taip pat visos iš to išplaukiančios procesinės pasekmės. Tuo atveju, jeigu ieškovas teismui teikiamame procesiniame dokumente nenurodo atsakovo, kuris turėtų atsakyti pagal ieškovo reikalavimą, ieškinys negali būti priimamas nagrinėti teisme, nes nenurodžius atsakovo civilinis procesas neįmanomas. Ieškovas, reikšdamas ieškinį, privalo nurodyti atsakovą, t. y. subjektą, pažeidžiantį ieškovo teises arba interesus, ir tam subjektui suformuluoti materialųjį teisinį reikalavimą (ieškinio dalyką).

Atkreiptinas dėmesys, kad ieškovas, gindamas savo pažeistą teisę, prašo priteisti ieškovui 115.000 Lt, gautų realizavus jo paveldėtą turtą, bei 37.375 Lt dydžio įstatymines palūkanas už 6,5 metų, išsiaiškinus teismo proceso metu, kas pagrobė šias priteistinas sumas. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, darytina išvada, kad iš suformuluoto ieškovo reikalavimo teismui nėra aišku, iš kurio atsakovo ar atsakovų prašoma priteisti šias sumas, t.y. apeliantas reiškia materialinį teisinį reikalavimą, tačiau nenurodo subjekto, kam yra reiškiamas tas materialinis reikalavimas, todėl skundžiama nutartimi pirmosios instancijos teismas pagrįstai nustatė ieškovui terminą ieškinio trūkumams pašalinti ir aiškiai suformuluoti ieškinio reikalavimą, susijusį būtent su jo teise gauti lėšas už realizuotą jam priklausantį turtą, dėl perdavimo lėšų, J. P. gautų realizavus sodininkų bendrojoje „Kampas“ buvusį žemės sklypą, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini).

Apelianto argumentai, kad ieškovas turi teisę į žalos atlyginimą, tačiau kitos bylos iškėlimas yra netikslingas ir žalos atlyginimo klausimas turi būti nagrinėjamas šioje byloje, atmestini kaip nepagrįsti. Kaip teisingai nurodė pirmosios instancijos teismas, Kauno apygardos teismas 2013 m. kovo 15 d. sprendimu, išnagrinėjęs ieškovo G. P. apeliacinį skundą civilinėje byloje Nr. 2A-78-324/2013, perdavė pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo bylos dalį dėl lėšų, gautų realizavus kitą ieškovui priklausančią turto dalį. Šioje byloje žalos atlyginimo klausimas nebuvo keliams ir nebuvo nagrinėjamas, todėl ieškovas reikalavimus dėl žalos atlyginimo turi teisę reikšti atskiroje byloje.

Be to, pirmosios instancijos teismas pagrįstai nurodė, kad turtiniuose ginčuose ieškinys turi būti apmokėtas žyminiu mokesčiu. Žyminio mokesčio už ieškinius dydį nustato LR Civilinio proceso kodekso 80 straipsnis. Asmenų, atleistų nuo žyminio mokesčio mokėjimo, ratą nustato Civilinio proceso kodekso 83 straipsnis. Ieškovo reikalavimas priteisti 115.000 Lt, gautų realizavus jo paveldėtą turtą, bei 37.375 Lt dydžio įstatymines palūkanas už 6,5 metų, išsiaiškinus teismo proceso metu, kas pagrobė šias priteistas sumas, neatitinka CPK 83 straipsnyje nustatytų sąlygų, kurioms esant asmenys atleidžiami nuo žyminio mokesčio mokėjimo. Už pareikštą turtinį reikalavimą turi būti mokamas žyminis mokestis (CPK 80 str. 1 d. 1 p.). Byloje duomenų apie sumokėtą žyminį mokestį nėra.

CPK 83 straipsnio 3 dalis suteikia teismui teisę, atsižvelgiant į asmens turtinę padėtį, iš dalies atleisti asmenį nuo žyminio mokesčio sumokėjimo. CPK 84 straipsnis nustato, jog atsižvelgdamas į asmens turtinę padėtį, teismas iki sprendimo (nutarties) priėmimo gali atidėti žyminio mokesčio sumokėjimą. Prašymas turi būti motyvuotas, prie jo turi būti pridedami įrodymai, įrodantys žyminio mokesčio atidėjimo būtinumą. Tokių ieškovo prašymų byloje nėra.

Kiti atskirojo skundo argumentai yra teisiškai nereikšmingi, neturintys įtakos priimtos teismo nutarties teisėtumui ir pagrįstumui, todėl teismas dėl jų nepasisako.

Atsižvelgdamas į nustatytas aplinkybes, teismas sprendžia, jog pirmosios instancijos teismas, skundžiama nutartimi nustatydamas ieškovui pakartotinai terminą ieškinio trūkumams pašalinti, nepažeidė civilinio proceso kodekso normų ir iš esmės priėmė teisėtą bei pagrįstą nutartį, kurią naikinti atskirajame skunde nurodytais motyvais pagrindo nėra (CPK 337 str. 1 d. 1 p.).

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos CPK 336 straipsniu, 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

n u t a r i a:

Kauno apylinkės teismo 2013 m. gegužės 7 d. nutartį palikti nepakeistą.

Teisėjas                                                                                    Arūnas Rudzinskas