Civilinė byla Nr. 2KT-23-943/2018
Teisminio proceso Nr. 2-69-3-19184-2017-3
Procesinio sprendimo kategorijos:
3.1.2.4.; 3.1.6.1. (S)
LIETUVOS APELIACINIS TEISMAS
N U T A R T I S
2018 m. vasario 7 d.
Vilnius
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus pirmininkė Egidija Tamošiūnienė, susipažinusi su V. J. pateiktu nušalinimo pareiškimu Kauno apylinkės teismui ir Kauno apygardos teismui,
n u s t a t ė:
Lietuvos apeliaciniame teisme gautas V. J. nušalinimo nuo Kauno apylinkės teismo civilinės bylos Nr. 2-1989-587/2018 nagrinėjimo pareiškimas, pareikštas visam Kauno apylinkės teismui ir visam Kauno apygardos teismui. Pareiškime teigiama, jog šių teismų pirmininkai sistemingai pažeidinėja pareiškėjo bei A. J. teises į nediskriminavimą, garbės ir orumo nežeminimą, jų asmens duomenų tvarkymą.
Pareiškėjo įsitikinimu, Kauno apylinkės teismo ir Kauno apygardos teismo pirmininkai gali daryti įtaką civilinės bylos baigčiai, todėl byla turi būti perduota nagrinėti kitos apygardos apylinkės teismui.
Nušalinimo pareiškimas netenkinamas, byla neperduodama kitam teismui.
Viena iš tinkamo proceso garantijų yra užtikrinimas, kad šalių ginčą nagrinėtų nepriklausomas ir nešališkas teismas. Teisė į nešališką teismą yra viena žmogaus teisių, ginamų tiek nacionaliniu, tiek tarptautiniu lygmeniu (Konstitucijos 29 straipsnis, 31 straipsnio 2 dalis, 109 straipsnis, Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos (toliau – Konvencija) 6 straipsnio 1 dalis, CPK 6, 21 straipsniai). Konstitucinis Teismas 2001 m. vasario 12 d. nutarime, priimtame byloje Nr. 15/99-34/99-42/2000, konstatavo, kad asmens konstitucinė teisė, jog jo bylą išnagrinėtų nešališkas teismas, reiškia ir tai, kad asmens bylos negali nagrinėti teisėjas, dėl kurio nešališkumo gali kilti abejonių. Teisėjas, nagrinėjantis bylą, turi būti neutralus. Teismo nešališkumas, kaip ir teismo nepriklausomumas, yra esminė žmogaus teisių ir laisvių užtikrinimo garantija, būtina teisingo bylos išnagrinėjimo, taigi ir pasitikėjimo teismu, sąlyga. Teisėjo ir teismų nešališkumas užtikrinamas nustatant draudimus ir apribojimus teisėjams nagrinėti bylas, jeigu yra aplinkybės, keliančios abejonių dėl teisėjo nešališkumo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. lapkričio 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-353-701/2017).
Byla gali būti perduodama iš teismo, kuriam ji teisminga, kitam teismui, jeigu, nušalinus vieną ar kelis teisėjus ar teisėjams nusišalinus, apylinkės teisme arba apygardos teismo Civilinių bylų skyriuje nebėra teisėjų, turinčių teisę nagrinėti bylą (CPK 34 straipsnio 2 dalies 3 punktas). Visų apygardos teismo veiklos teritorijoje veikiančių apylinkių teismų teisėjų nušalinimo ir bylos perdavimo kitam apylinkės teismui, esančiam kito apygardos teismo veiklos teritorijoje, klausimus išsprendžia Lietuvos apeliacinio teismo pirmininkas ar šio teismo Civilinių bylų skyriaus pirmininkas (CPK 34 straipsnio 3 dalis, 69 straipsnio 1 dalis).
Tam, kad būtų nušalinti visi atitinkamo apylinkės ir apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjai, o byla būtų perduota kitos apygardos veiklos teritorijoje esančiam apylinkės teismui, neužtenka nurodyti prielaidas dėl teisėjo (teisėjų) galimo šališkumo, tačiau turi būti išdėstyti argumentai bei juos pagrindžiantys duomenys ir apie tai, kad nėra galimybės teisingai išspręsti bylą konkrečiame teisme, t. y. turi būti nurodytos aplinkybės, leidžiančios objektyviam stebėtojui pagrįstai abejoti visų konkretaus teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų nešališkumu. Nušalinimo pareiškimas pagal įstatymo reikalavimus privalo būti motyvuotas (CPK 68 straipsnio 2 dalis).
Europos Žmogaus Teisių Teismo praktikoje pabrėžiama, kad teisė į nešališką teismą turi būti nagrinėjama dviem aspektais – subjektyviuoju ir objektyviuoju. Subjektyvusis teismo ir teisėjo nešališkumas reiškia tai, kad nė vienas teisėjas neturi išankstinio nusistatymo ar nėra tendencingas (1989 m. gegužės 24 d. sprendimas, priimtas byloje Hauschildt v. Danija, pareiškimo Nr. 154). Objektyvus nešališkumas apima garantijų, pašalinančių bet kokias protingas abejones teisėjo nešališkumu, buvimą. Pasisakydamas dėl objektyviųjų teismo ir teisėjo nešališkumo aspektų, Europos Žmogaus Teisių Teismas ne kartą pabrėžė, jog turi būti nustatyti faktai, kurie kelia abejonių dėl teisėjų nešališkumo. Iš Europos Žmogaus Teisių Teismo praktikos galima daryti išvadą, kad, sprendžiant teisės į nešališką teismą pažeidimo klausimą, svarbu netgi tai, kaip susidariusi situacija ir esančios aplinkybės atrodo objektyviam stebėtojui (žr. pvz., 2000 m. birželio 22 d. sprendimą, priimtą byloje Coeme ir kt. v. Belgija, pareiškimo Nr. 32492/96; 2005 m. rugsėjo 6 d. sprendimą, priimtą byloje Salov v. Ukraina, pareiškimo Nr. 65518/01).
Nagrinėjamu atveju pareiškėjas V. J. nušalinimo pareiškimą iš esmės grindžia nepasitikėjimu Kauno apylinkės teismo ir Kauno apygardos teismo pirmininkų elgesiu, tačiau nenurodo konkrečių teisėjų veiksmų, kurie patvirtintų pagrįstas prielaidas abejoti, jog civilinė byla Kauno apylinkės teisme gali būti išnagrinėta nešališkai. Pateiktame nušalinimo pareiškime pareiškėjas nenurodo nė vieno iš CPK 65 straipsnyje įtvirtintų bylą nagrinėjančios teisėjos ir kitų Kauno apylinkės teismo teisėjų nušalinimo pagrindų. Tokių pagrindų nepatvirtina ir Kauno apylinkės teismo civilinės bylos Nr. 2-1989-587/2018 medžiaga, bylą nagrinėjančios teisėjos veiksmų, kuriais būtų pažeidžiamos pareiškėjo teisės ar kiltų abejonių dėl teisėjos šališkumo, nenustatyta, todėl pareiškėjo nurodytos aplinkybės laikytinos jo subjektyvia nuomone, nesudarančia pagrindo objektyviam stebėtojui abejoti bylą nagrinėjančios teisėjos ir visų Kauno apylinkės teismo teisėjų šališkumu.
Siekdama pašalinti pareiškėjo nuogąstavimus, kurie kaip matyti iš bylos medžiagos, taip pat paremti tik pareiškėjo subjektyvia nuomone, dėl galimos Kauno apylinkės teismo ir Kauno apygardos teismo pirmininkų įtakos nagrinėjamai bylai, Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus pirmininkė pažymi, jog Lietuvos Respublikos Konstitucijos 109 straipsnio 2 dalyje, taip pat CPK 21 straipsnyje įtvirtintas teismų ir teisėjų nepriklausomumo ir nešališkumo principas, kuris numato, kad teisėjai ir teismai, vykdydami teisingumą, yra nepriklausomi ir nešališki. Teismų įstatymo 3 straipsnyje nustatyta, kad teisėjai, vykdydami teisingumą, yra nepriklausomi nuo proceso dalyvių, teismų administracijos, kitų teisėjų, valstybės valdžios institucijų, pareigūnų bei kitų asmenų; teisėjams negali būti daromas joks politinis, ekonominis, psichologinis, socialinis spaudimas ar kitoks neteisėtas poveikis, kuris galėtų turėti įtakos jų sprendimams; niekas neturi teisės reikalauti, kad teisėjas atsiskaitytų dėl konkrečioje byloje priimto sprendimo. Teisėjo konstitucinis statusas suponuoja tokį teisėjo elgesį, kad teisėjas, vykdydamas teisingumą, turi būti nešališkas ir nepriklausomas, paisyti teisingumo ir kitų konstitucinių vertybių, neleisti kilti abejonėms dėl jo nešališkumo.
Be to, bylą nagrinėjantis teisėjas negali būti suinteresuotas jos baigtimi, o esant bent menkiausioms abejonėms dėl teisėjo suinteresuotumo ir šališkumo subjektyviuoju aspektu teisėjas privalo nusišalinti. Kiekvienu konkrečiu atveju, teisėjai nagrinėjantys bylą turi patys nuspręsti, ar yra aplinkybių, sudarančių pagrindą jiems nusišalinti nuo bylos nagrinėjimo, kadangi galimybė nagrinėti bylą priklauso nuo teisėjo vertinimo, ar jis pats gali nešališkai išnagrinėti bylą ir ar teisėjas atrodys nešališkai protingam pašaliniam stebėtojui.
Atsižvelgiant į tai, kad pareiškėjas nenurodė nė vieno iš CPK 65 straipsnyje įtvirtintų nušalinimo pagrindų, darytina išvada, kad pareiškėjas nepaneigė preziumuojamo teismų (teisėjų) nešališkumo ir objektyviam stebėtojui negali kilti pagrįstų abejonių, jog civilinė byla Nr. 2-1989-587/2018 gali būti išnagrinėta pažeidžiant teismo ir teisėjų nešališkumo principą.
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 34 straipsnio 3 dalimi, 69 straipsnio 1 dalimi, Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus pirmininkė
n u t a r i a:
V. J. nušalinimo pareiškimo Kauno apylinkės teismui ir Kauno apygardos teismui, pareikšto Kauno apylinkės teisme nagrinėjamoje civilinėje byloje Nr. 2-1989-587/20178, ir bylos perdavimo nagrinėti kitam tos pačios pakopos apylinkės teismui netenkinti.
Civilinių bylų skyriaus pirmininkė Egidija Tamošiūnienė