Baudžiamoji byla Nr. 1-84-290/2019

        Teisminio proceso Nr. 1-01-1-07936-2018-9

        Procesinio sprendimo kategorijos:         

        1.1.4.2; 1.1.7.2.5.; 1.1.8.10.3; 1.2.3.1.1;

        1.2.3.1.2.5; 1.2.4.6.2.1; 2.3.6.4.5.1. (S)

KAUNO APYGARDOS TEISMAS

N U O S P R E N D I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2019 m. spalio 18 d.

Kaunas

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Algirdo Jaliniausko, Jurgio Kiškio (kolegijos pirmininko ir pranešėjo) ir Arūno Paštuolio, 

sekretoriaujant Rolandai Bučmienei,

dalyvaujant prokurorams Dariui Jakučiui, Danai Rutkauskaitei, Virginijui Sokolovui,

kaltinamajam D. P., jo gynėjai advokatei Vitalijai Smolenskienei, 

nukentėjusiesiems A. K., K. B., R. S., nukentėjusiesiems E. G. ir D. G. bei jų atstovams advokatams Mindaugui Vagoniui, Tomui Vildžiūnui, 

vertėjoms Veronikai Rybalčenko, Virginijai Jefremovai,

teismo med. ekspertams G. A. C. ir Ą. S.,

viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje 

D. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, pagrindinio išsilavinimo, nevedęs, bedarbis, gyvenantis (duomenys neskelbtini), teistas 5 kartus:

1) Alytaus r. apylinkės teismo 2005 m. rugsėjo 22 d. nuosprendžiu pagal BK 178 str. 2 d. – laisvės atėmimu 3 mėn., pritaikius BK 92 str. bausmės vykdymas atidėtas 1 metams;

2) Alytaus r. apylinkės teismo 2006 m. lapkričio 22 d. nuosprendžiu pagal BK 180 str. 1 d., 22 str. 1 d., 178 str. 1 d. – laisvės atėmimu 2 m. 10 mėn.; vadovaujantis BK 64 str. 1 d., 64 str. 3 d., paskirta bausmė subendrinta su Alytaus r. apylinkės teismo 2005 m. rugsėjo 22 d. nuosprendžiu, galutinė bausmė – laisvės atėmimas 3 m.;

3) Kauno apylinkės teismo 2013 m. balandžio 9 d. nuosprendžiu pagal BK 284 str. 1 d. – laisvės atėmimu 9 mėn., vadovaujantis BK 75 str., bausmės vykdymas atidėtas 1 metams;

4) Kauno apylinkės teismo 2014 m. lapkričio 17 d. nuosprendžiu pagal BK 140 str. 2 d. – laisvės apribojimu 1 m., vadovaujantis BK 641 str., paskirta bausmė sumažinta 1/3, galutinė bausmė – 8 mėn. laisvės apribojimo;

5) Kauno apylinkės teismo 2016 m. gegužės 26 d. nuosprendžiu pagal BK 140 str. 1 d., 140 str. 2 d. laisvės apribojimu 1 m. 6 mėn., vadovaujantis BK 641 str., bausmė sumažinta 1/3, galutinė bausmė – 1 m. laisvės apribojimo,

kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 140 straipsnio 2 dalį, 129 straipsnio 1 dalį ir 22 straipsnio 1 dalį, 129 straipsnio 2 dalies 5 punktą, ir

n u s t a t ė :

kad D. P. 2018 m. vasario 15 d., apie 20.00 val. namuose, esančiuose (duomenys neskelbtini), būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kas turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui, konflikto metu tyčia sudavė ne mažiau kaip vieną smūgį delnu ir ne mažiau kaip vieną smūgį kumščiu savo sugyventinei R. S. į veidą ir tuo sukėlė jai fizinį skausmą. Tokiais savo veiksmais D. P. padarė nusikaltimą, numatytą BK 140 straipsnio 2 dalyje.

Be to, D. P. 2018 m. vasario 15 d., apie 20.15 val. gyvenamojo namo (duomenys neskelbtini), kieme, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kas turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui, iš karto po to, kai sukėlė fizinį skausmą savo šeimos narei – sugyventinei R. S., konflikto metu, turėdamas išankstinį tikslą nužudyti A. K. ir P. G., veikdamas vieninga apibrėžta tyčia, vieną kartą dūrė peiliu A. K. į gyvybiškai svarbią vietą – krūtinę, bet nusikaltimo nebaigė dėl nuo jo valios nepriklausančių aplinkybių, nes A. K. prieš pat dūrį atsitraukė atgal ir dėl to nebuvo padaryta pavojingų gyvybei sužalojimų, o tik durtinė-pjautinė žaizda krūtinės priekiniame paviršiuje – nežymus sveikatos sutrikdymas, ir iš karto po to, tęsdamas savo išankstinį sumanymą, vieną kartą dūrė peiliu P. G. į krūtinę, tuo jam padarė durtinį-pjautinį kiauryminį kairės krūtinės pusės sužalojimą su širdiplėvės ir dešinio širdies skilvelio kiauryminiais pažeidimais, kas komplikavosi kraujavimu į kairę krūtinplėvės ertmę, kraujavimu į širdiplėvės ertmę, širdies tamponada krauju, nukraujavimu, šoku, ūmiu širdies veiklos nepakankamumu, ūmiu progresuojančiu poliorganiniu nepakankamumu, dėl ko nukentėjusysis 2018 m. vasario 16 d., 09.51 val. VšĮ Lietuvos sveikatos mokslų universiteto ligoninės Kauno klinikose mirė, tuo pasikėsino nužudyti du žmones – A. K. bei P. G. ir nužudė P. G.. Tokiais savo veiksmais D. P. padarė nusikaltimus, numatytus BK 129 straipsnio 1 dalyje ir BK 22 straipsnio 1 dalyje, 129 straipsnio 2 dalies 5 punkte.

Kaltinamasis D. P. kaltu prisipažino, tačiau nepripažino, kad turėjo tikslą nužudyti du žmones. Dėl kaltinimo pagal BK 140 str. 2 d. nurodė, kad jie su R. S. tą dieną sukonfliktavo, tačiau nieko baisaus ten nebuvo, jie tik apsistumdė ir viskas. Pripažįsta, kad iš jo pusės buvo smurtas R. S. atžvilgiu. Viskas įvyko spontaniškai, jis buvo išgėręs ir nuėjo atsigulti, o kadangi jis jai nepadėjo buityje, tai ji pradėjo jam priekaištauti. Ji numetė nuo jo antklodę ir tada įvyko tas konfliktas. Ji sudavė jam, o tada jis sudavė jai. Jis buvo išgėręs 2 ar 3 butelius alaus po 0,5 talpos, o R. S. irgi buvo išgėrusi. Jis jautėsi silpnai apsvaigęs, o jei būtų neapsvaigęs, nežino ar būtų taip savo sugyventinei padaręs. Dėl kaltinimo pagal BK 129 str. 1 d. ir BK 22 str.1 d., 129 str. 2 d. 5 p., nurodė, kad tą dieną būnant namuose įvyko konfliktas su R. S. ir ji paskambino savo seseriai. Tada atėjo K. B., pradėjo savo vaiko daiktus rinkti, pasakė sūnui su daiktais išeiti. Dar norėjo paimti ir jo vaiką, bet jis jo nedavė. Tada ji nubėgo pašaukti P. G.. Jis jam pasakė nesikišti ir eiti iš jo namų, pradėjo jį stumti pro duris, bet jis nepakluso jo nurodymams. Jis jį stūmė į kiemą ir jam tai nepatiko. Tada P. G. tarpduryje stvėrė jį kaire ranka ir sudavė jam vieną smūgį. Jis bėgo į namus, o P. G. stvėrė jį už chalato, bet jis iš chalato išsinėrė ir įbėgo į namus, į kambarį. Tada R. S. pamatė, kad jis sumuštas ir kraujuotas. Po kiek laiko kažkas pradėjo belsti į langą. Jis nematė kas beldė į langą, todėl išsigandęs bėgo duris užsirakinti, tačiau duryse nebuvo rakto. Jis buvo šoko būsenoje, todėl nežino kaip ir kodėl jis pasiėmė peilį iš virtuvės. Dar iki šios dienos nesupranta. Jis su tuo peiliu išėjo ir pradaręs duris juo mosikavo. Tada A. K. ėjo link jo, o jis mojavo peiliu, bet A. K. pabėgo. Tada P. G. stvėrė jam už žastų, kažką jam pasakė ir jie susistumdė. Tada jis krito ir nežino kaip, gal krisdamas atgal kažkaip kitaip įdūrė. Teigia, kad P. G. nesivijo, nes jis nebėgo. Kuriuo metu jam įdūrė neatsimena, tik pamatė, kad peilis kruvinas ir paskambino policijai. Kieme P. G. laikė jį už rankų, o jis buvo tik su apatiniais, basas. Peilį turėjo dešinėje rankoje. Paslydo ir atgal krentant jo rankos automatiškai pakilo į viršų ir po to atsistojęs pamatė, kad peilis kruvinas. Gal krisdamas jam galėjo pataikyti, iki šiol neįsivaizduoja, kaip jam pataikė. Tuo metu A. K. stovėjo už tvoros, gal 9-10 m atstumu. Apie tai, kad ir A. K. sužalojo peiliu sužinojo tik iš tyrėjos, o įvykio vietoje to nepastebėjo. Gal jį sužalojo gindamasis, kai jie abu puolė jį. Kiek kartų P. G. įdūrė peiliu nežino, gal vieną, nes viskas įvyko spontaniškai. Kai jam buvo suduotas smūgis į veidą, jam svaigo galva, jis patyrė didelius sužalojimus, jam buvo išmušti dantys. Kai išgirdo beldimą į langą jis išsigando ir galvojo, kad ateina jo dar paauklėti. Jis buvo šoko būsenoje, išsigandęs. Išeidamas į kiemą su peiliu jis nežinojo, kad be K. B. ir P. G. lauke bus dar ir A. K..

Be paties kaltinamojo prisipažinimo ir paaiškinimų, jo kaltė padarius jam inkriminuotas nusikalstamas veikas yra įrodyta nukentėjusiųjų, liudytojų parodymais, specialistų išvadomis ir paaiškinimais, rašytiniais, daiktiniais bei kitais, byloje surinktais ir teisiamajame posėdyje išnagrinėtais įrodymais.

Nukentėjusioji R. S. parodė, kad nuo 2014 m. rugsėjo 1 d. gyvena kartu su kaltinamuoju D. P.. Konfliktų pasitaikydavo, bet per 4 kartu pragyventus metus jis buvo geras tėvas, ją išlaikė, duodavo savo algą, buvo tarpusavio pasitikėjimas. Ginčai kildavo dėl smulkmenų, kiekvieną dieną pasibardavo gal po kokias 5 minutes. D. P. pagal BK 140 str. teistas du kartus. Jie tuos 4 metus tikrai gražiai gyveno. 2018 m. vasario 15 d. konfliktas kilo dėl to, kad jis nuėjo miegoti ir tai sukėlė jos nepasitenkinimą. Jis jai paliko mažametį vaiką suruošti miegui, pamaitinti. Ji nuplėšė nuo jo antklodę ir paprašė, kad keltųsi bei padėtų jai. Tą dieną jie abu buvo išgėrę, nuo 15.30 val. išgėrė 2-3 skardines alaus. Prasidėjo konfliktas, ji pakėlė jį iš miegų ir jis sureagavo labai emocionaliai ir trenkė jai per pakaušį, o ji trenkė atgal. Kraujas, kuris buvo rastas ant jos plaukų, buvo D. P., nes kai jam išmušė dantis, jis kraujavo iš burnos. Ji ir patalynė buvo aptaškyti, bet tai buvo kraujo lašeliai. Jis tuos dantis netyčia tiesiog išspjovė. 2018 m. vasario 14 d. jos sesuo K. B. paprašė, kad jos sūnus pabūtų pas ją, nes jie norėjo atšvęsti Valentino dieną. Jis buvo pas ją ir 2018 m. vasario 15 d., jis žaidė kompiuteriu kitame kambaryje. Kadangi ji savo vaiką norėjo migdyti, ir sukonfliktavo, tai paskambino seseriai ir paprašė, kad ji ateitų pasiimti savo sūnų. Apie 20 val. K. B. atėjo ir jos sūnus išėjo namo, o pati sesuo pasiliko koridoriuje ir paklausė, kas čia vyksta. Ji pasakė, kad D. P. vėl mušasi bei valėsi ašaras. Tada sesuo paėmė jos vaiką už pažastų, bet D. P. atėjo į koridorių, vaiką ramiai nuleido ant žemės ir neleido jo paimti. Nei ji, nei jis nesuprato, kodėl K. B. norėjo paimti vaiką. Sesuo pasakė, kad eina pakviesti P. G., o ji su vaiku ir D. P. nuėjo į savo kambarį. D. P. trinktelėjo jai į dešinę veido pusę už tai, kad K. B. pasikvies P. G., bet jokio fizinio sužalojimo nepadarė. Po kiek laiko sesuo atsivedė P. G.. Tada D. P. nuėjo į koridorių, jie stovėjo vienas priešais kitą. P. G. buvo padėjęs delną ant dešinio D. P. peties ir sakė jam nusiraminti. D. P. buvo pravėręs duris ir liepė jam išeiti bei nesikišti, nes jie išsiaiškins patys. Kadangi lauko durys buvo plačiai pravertos, ji užsidarė kambario duris ir buvo su vaiku, nes buvo šalta ir, kad vaikas nematytų kas vyksta. Ji sėdėjo su vaiku ant lovos, tada po 1-2 min. po durų uždarymo visas drebėdamas, kraujuotas, jau be chalato tik su kelnaitėmis įbėgo D. P., sako „pažiūrėk ką tavo sesės draugas man padarė“. Tada išgirdo, kad kažkas beldžia į langą, ji paėmė vaiką ant rankų ir nuėjo atidaryti. Atidariusi langą ji pamatė tris asmenis– K. B., A. K. ir P. G.. K. B. pasakė ,,pažiūrėk, kaip jinai atrodo“, turėdama omenyje ją. Ji nieko nepasakė, buvo sustingusi viduje, tada lauke išgirdo sujudimą ir šurmulį ir visi pradėjo nuo to lango trauktis. Ji uždarė langą ir atsisuko, bet D. P. kambaryje jau nebuvo. Kada jis išėjo iš kambario ji negali pasakyti, nes ji tada stovėjo į jį nugara. Ji išsigandusi nuėjo prie durų, duryse nebuvo raktų, ji norėjo užsirakinti, nes pamačius tokį vaizdą nežinojo, ko galima tikėtis, ir laikė duris iki minutės. Tada pribėgo D. P. ir sako ,,įleisk mane, aš ginuosi“, ji paleido rankeną ir jį įleido į kambarį. Jis nuėjo į jų kambarį, pasiėmė savo telefoną ir suprato, kad jis skambina specialioms tarnyboms. Nežinojo, kas įvyko, norėjo apsaugoti vaiką nuo greitosios, policijos, pasiėmė jį ir išėjo į K. B. namo pusę. Prieš atvykstant kriminalistams ji lauke sutiko du pareigūnus ir matė, kad D. P. išveža. Tyrėjas klausė jos, kaip peilis atsidūrė kriauklėje, tačiau kai D. P. grįžo, ji nematė, kad jis būtų nuėjęs į virtuvę, jis iškart pasuko į dešinįjį kambarį skambinti. Matė kažką kruviną, pasąmonė mato tą vaizdinį, kad ji tą peilį paėmė ir įmetė į kriauklę, užrakino namus, nuėjo pas K. B. ir sulaukė kriminalistų, kuriems davė pirminius parodymus. Ji atrakino namus, įleido juos ir jai liepė būti savo kambaryje. Norėjo sutvarkyti lovą ir papurčius patalą iškrito du dantys, tada pakvietė kriminalistą ir jis tai užfiksavo. Nematė, kaip D. P. įėjo ir pasiėmė peilį, nematė ir ką jis su tuo peiliu išėjęs darė, sužaloto P. G. nematė. Ji atsidariusi langą stovėjo atsukusi nugara ir neturėjo galimybės matyti kas vyksta už jos. Mano, kad D. P. paėmė peilį dėl išgąsčio, nes jis visas drebėjo, buvo kraujuotas, dar tas beldimas, du žmonės atėjo, jeigu jis juos matė. D. P. per visus tuos 4 metus buvo atsakingas, išlaikė šeimą, prižiūrėjo sergantį vaiką, nes vaikas labai daug sirgo. Jie gyvendami kartu problemų neturėjo. Vieną kartą irgi yra buvęs konfliktas su K. B., tačiau ji savo sūnų jiems patikėjo, ateidavo jos sūnus ir jie bendraudavo, jų santykiai buvo geri. A. K. sužaloto tą dieną nematė, jį matė po įvykio, kai buvo atėjęs į K. B. pusę pasiimti striukės. Jis jai nesakė, kas atsitiko, atėjęs pasiėmė striukę ir išėjo. Tarp P. G. ir D. P. nėra buvę ginčų, nes jie visiškai nebendravo. D. P. yra ją mušęs tiek kartų, kiek yra fiksuota policijoje, kadangi ji yra linkusi į smurtą reaguoti ir kviečia pareigūnus. Įvykio dieną jai D. P. sudavė vieną kartą delnu, kitą kartą kumščiu. Ar pirmą kartą grįžęs į namus D. P. turėjo galimybę užsirakinti negali atsakyti, nes kai ji nuėjo prie durų, ten raktų nebuvo. Pirmą kartą grįžęs sužalotas D. P. nebuvo agresyviai nusiteikęs, jai nesudavė. Ji savo sesės neprašė išsivesti jos vaiko, neprašė jokios pagalbos, nes konfliktas jau buvo pasibaigęs ir jai pagalbos nereikėjo. D. P. pasakė ,,palik vaiką“ ir ramiai vaiką nuleido ant žemės, jokios agresijos nerodė, jis buvo visiškai ramus. Beldimą į langą jos vaikas girdėjo ir sėdėjo ramiai. Ji langą atidarė, nes mintyse suprato, kad beldžia kažkas kažko, nežino kodėl tą langą atidarė. Atidariusi langą K. B. nesakė, ,,būkite atsargūs, nes D. išeina į kiemą“, ji to negalėjo pasakyti, nes ji nematė kada jis išėjo iš kambario, nes stovėjo nugarą į D. P.. Ji vienintelį kartą sesės prašė pagalbos sausio 1 d., bet tai buvo tik konfliktas, nebuvo jokio fizinio smurto. D. P. paskambino savo mamai, kad ji atvažiuotų jį pasiimti. Tada ji paskambino sesei ir pasakė, kad jis nori išvažiuoti, ir tada ji sako duok jį pasikalbėti ir tada jie pasikalbėjo ir po 2 min. jie ramiai bendravo. Kai K. B. pasakė, kad eina pakviesti P. G., nežino, kodėl ji tai padarė, gal dėl to, kad ištarė frazę, kad D. P. vėl mušasi.

Nukentėjusioji K. B. parodė, kad tą vakarą jie važinėjo po parduotuves, buvo restorane ,,Hesburger“ Šilainiuose, kai jai paskambino sesuo ir pasakė atvažiuoti pasiimti savo vaiko. Jie atvažiavo, P. G. liko mašinoje, o ji nuėjo iki R. S., kur ji gyvena. Ji įėjusi pamatė, kad sesuo nusiėmusi akinius ir sako, kad akinių negaliu užsidėti, kad jis ją daužo. Tada ji susirinko vaiko kompiuterį ir pasakė, kad jos vaikas išeitų. Pasiūlė R. S. pernakvoti pas ją, o kitą dieną viską išsiaiškinti. Pabandė paimti vaiką, bet D. P. neleido. Jai buvo svarbu, kad sesė su vaiku iš ten išeitų. Tada ji pasakė, kad pakvies P. G., kad jis išneštų iš ten vaiką. Ji nuėjo iki mašinos ir pasakė P. G., kad padėtų jai paimti vaiką, nes D. P. muša R. S.. Jie atėjo, ji įėjo pirma, o P. G. stovėjo tarpduryje ir sako ,,kas darosi seniuk, nusiramink, tegul R. eina pas mus“, o D. P. pasakė ,,tu nesikišk, čia mano namai, išeik iš čia“ ir pradėjo jį stumti į lauką. Matė vaizdą, kaip P. G. išniro iš striukės, nes D. P. buvo įsikabinęs į jo krūtinę ir niekaip negalėjo atsitraukti, tai tada P. G. išniro iš tos striukės. Tada ji prisiminė, kad pas ją namuose yra A. K.. Nubėgo iki namų ir pasakė A. K., kad prasidėjo konfliktas, kad ji nežino ką daryti. Ji ėjo atgal iki R. S. namų, bet prie namo katilinės durų sutiko P. G., kuris vilkosi marškinėlius. Jai buvo neramu dėl R. S. su vaiku, nes nežinojo, ką D. P. darys, ir ji ėjo atgal. Durys buvo užrakintos, todėl ji pabeldė į langą, sakė atidaryti ir duoti jai vaiką. R. S. buvo kruvina, todėl paklausė ką jis jai padarė. Galvojo, kad jis ją stipriai sumušė, nesuprato iš kur ant jos kraujas. Po kelių akimirkų su peiliu išbėgo D. P., ji nematė, nei kaip jis atrodo, bet jis atliko veiksmus. D. P. užsimojo daug kartų ir sako ,,ateikite gaidžiai dabar jums bus“. Tie žodžiai buvo P. G. ir A. K.. Peiliu jis mojavo netoli jos, bet tai buvo pavaidinimas ar pagąsdinimas. Tada jie visi subėgo į krūvą, o jai buvo šokas, ji stovėjo ir nieko negalėjo padaryti, viskas vyko labai greitai. P. G. pradėjo bėgti, bet paslydo ir krito ant nugaros, o D. P. apžergė jį, atsisėdo ant jo ir peiliu dūrė į krūtinę. Kiek kartų, negali tiksliai pasakyti. Tada jis atsistojo, o P. G. nuėjo link vartelių. Tada ji pamatė, kad jis pusnuogis ir nuėjo atnešti antklodę. Ji pro vartelius išbėgo į gatvę, nes suprato, kad jis eina toliau, jis nuėjo maždaug porą namų ir buvo atsirėmęs į tvorą. Ji pribėgo ir uždengė jį. Jis dar su ja bendravo ir pasakė, kad jam trūksta oro. Tada atėjo A. K., nuo vartelių pasirodė D. P., jis išėjo ant šaligatvio ėjo link jų, bet nepriėjo, o P. G. pasakė ,,dabar jis mus visus užmuš“. D. P. link jų nėjo, jis šnekėjo telefonu ir tada atvažiavo pirma, vėliau antra greitoji ir policija. Ji policijai nurodė, kad D. P. padūrė P. G.. Policijos pareigūnai prašė duoti parodymus, bet ji sakė, kad važiuoja kartu su P. G. į Klinikas, taip pat važiavo ir A. K.. Ji paskambino P. G. mamai ir pasakė, kas atsitiko. Kada D. P. įdūrė A. K. nežino, ji pati to smūgio nematė, matė tik kai dūrė P. G.. Prieš D. P. išeinant, P. G. ir A. K. atsitraukė, nes įtarė, kad jis gali kažką atsinešti. P. G. buvo draugiškas, nebuvo konfliktiškas, visą laiką padėdavo. D. P. jai nieko blogo nėra padaręs.

Nukentėjusysis A. K. parodė, kad jis buvo atvykęs į svečius pas P. G. ir K. B., alkoholio nevartojo. 2018 m. vasario 15 d. jis buvo K. B. namuose, žaidė kompiuteriu, kai ji atbėgo ir sakė greičiau ateiti. Matė, kad ji buvo susinervinusi, išsigandusi, todėl jis tik su šortais, basas, be marškinėlių iškart nubėgo. Jam atbėgus P. G. stovėjo netoli nuo durų, o K. B. pasakė jam eiti prie lango, tačiau P. G. su jais nėjo. Jis priėjo prie lango, K. B. buvo šalia. Priėjo prie lango, pažiūrėjo, ten stovėjo jos sesuo, vaikas buvo ant rankų, o jos veidas buvo kruvinas. Nespėjo pasižiūrėti ir kažko pasakyti, po 1-3 min. spėjo atsisukti, išbėgo D. P.. ir sudavė jam smūgį, bet jis spėjo padėti žingsnį atgal. Pradėjo šaukti P. G., D. P. iškart apsisuko ir bėgo link jo. Jis nuo lango nubėgo prie vartų ir matė kai P. G. bėgo, norėjo apsisukti, bet paslydo ir nukrito, tuomet D. P. šoko ant P. G.. Paties smūgio momento jis nematė, ten buvo tamsu. Toliau D. P. nubėgo į savo namus, o P. G. atsikėlė ir nubėgo į kitą namo pusę. Pajuto, kad jam šalta ir skauda, todėl nubėgo namo apsirengti. Apsirengęs nubėgo į gatvę toliau už tvoros, kur buvo P. G.. Ten buvo ir K. B., ji paėmė antklodę, apklojo jį. Atvažiavo dvi greitosios. D. P. pasakė, kad jis juos užmuš, o jie buvo pasislėpę už krūmo, kad jis jų nematytų. D. P. išėjus į lauką jis jo rankose peilio nematė. Kada D. P. rankose pamatė peilį, iškart padarė žingsnį atgal. D. P. išbėgo per duris į lauką, o ne išėjo, jis nieko nesakė, tačiau galbūt ir buvo frazė ,,dabar jums bus gaidžiai“ pasakyta. Jis prie lango stovėjo pirmas, o P. G. buvo 3-4 metrai nuo jų. Nematė kiek smūgių sudavė nugriuvusiam P. G., kadangi buvo prie tvoros, apie 13 metrų nuo jo ir ten buvo tamsu, bet matė, kad D. P. sėdėjo ant P. G.. D. P. išėjus jis jo sužaloto veido nematė, bet matė jo piktą veidą. Jis tik sugrįžęs namo pamatė, kad yra sužalotas, nes buvo nuogas ir pamatė kraują. Ir tik po to suprato, kad buvo smūgis. Jis D. P. smūgių nesudavė ir negalėjo suduoti, nes jis pirmas jam sudavė. Nematė, kad kaltinamajam P. G. būtų sudavęs smūgius. K. B. ankščiau atbėgo iki durų ir D. P. tarpduryje pamatė ankščiau, nes jis stovėjau prie pat lango, o ji stovėjo truputį toliau. Todėl, kai ji pamatė momentą, kad D. P. išbėga, tada ji pirmiau pamatė jį, o jis pats spėjo atsisukti ir padaryti žingsnį atgal, D. P. matė tik prieš save. P. G. pradėjo bėgti atbulas, norėjo apsisukti, kad bėgti priekiu, bet paslydo. Kai kaltinamasis buvo ant P. G., smūgio judesio nematė. Yra pareiškęs 5 000 Eur civilinį ieškinį neturtinei žalai atlyginti, nes jo geriausias draugas mirė jam ant rankų.

Nukentėjusioji D. G. parodė, kad ji tą dieną buvo su vyru namuose. Jos vyrui paskambino K. B. ir pasakė, kad jų sūnų P. G. pripjovė. Jie greitai su vyru nuvažiavo į Klinikas. Ji sūnų aplankė reanimacijoje, bet paskui jai pranešė, kad jis mirė. K. B. jai papasakojo kas ten įvyko. Ji turėjo labai gerą sūnų, jų santykiai buvo labai gražūs, jis nebuvo konfliktiškas. Jų emocinis ryšys buvo labai didelis, jie buvo neišskiriami, jis buvo mamos vaikas, jos pasididžiavimas, padėjo auginti dukterėčią, kiekvieną vakarą ją aplankydavo. Šis įvykis turėjo labai didelę įtaką jos sveikatai, ji nuolat verkia, vartoja vaistus. Jos sveikata labai pablogėjo, negali užmigti. Yra pareiškusi 3 426 Eur civilinį ieškinį, kurį sudaro laidojimo išlaidos ir paminklas. Taip pat reiškia 45 000 Eur civilinį ieškinį neturtinei žalai atlyginti.

Nukentėjusysis E. G. parodė, kad apie įvykusią nelaimę jam pranešė paskambinę į telefoną. Jie su žmona yra pareiškę civilinius ieškinius, dalis civilinio ieškinio atlyginta jo sutuoktinei. Jis apie sūnaus ir D. P. draugystę nieko nežino. Savo neturtinę žalą grindžia patirtais išgyvenimais netekus sūnaus. Jį su sūnumi siejo stiprus emocinis ryšys, jie bendraudavo, pasišnekėdavo. Dėl šio įvykio jo sveikata ir atmintis labai pablogėjo. Yra pareiškęs 25 000 Eur ieškinį neturtinei žalai atlyginti. 

Liudytojas M. J. parodė, kad jis dirba Kauno apskrities VPK Patrulių rinktinės trečioje kuopoje. 2018 m. vasario 15 d. jis dirbo kartu su patrule A. V.. Gavę iškvietimą jie važiavo tik į pagalbą, bet jis įvykio neatsimena. Sužaloto asmens jis nematė, nes matomai greitoji  jau buvo išvežusi, o sulaikytą asmenį matė. Ikiteisminio tyrimo metu sakė tiesą, viskas užrašyta iš jo žodžių.

Liudytoja V. G. parodė, kad ji dirba Kauno miesto Greitosios medicinos pagalbos stotyje. 2018 m. vasario 15 d. vakare buvo gautas iškvietimas į (duomenys neskelbtini), kad yra vaikinas sužeistas, pavardė nebuvo nurodyta. Jų brigada pirma atvyko prie sužaloto vaikino. Ji rado vaikiną atsirėmusį į tvorą ir jis skundėsi skausmu. Vaikinas sėdėjo gatvėje, o ne kieme, ir sakė, kad labai skauda. Jis buvo sąmoningas, o ar buvo orientuotas sunku buvo suprasti, jis skundėsi skausmu. Ji apžiūrėjo jį, kairėje krūtinės pusėje buvo kraujuojanti žaizda, jie traukėsi neštuvus ir tuo momentu atvyko reanimacijos brigada, jie greitai pasiėmė jį ir patys dirbo mašinoje. Tik atvykusi ji matė jį sėdintį, jis jai nieko nesakė ir jie jo neklausinėjo. Vaikinas buvo apsirengęs, ji pakėlė darbužius ir matė tik vieną žaizdą, bet gal buvo jų ir daugiau. Šalia sužaloto vaikino buvo vaikinukas ir mergina, jie šalia stovėjo, bet ji jų neįsidėmėjo, kaltinamojo nematė, kitų buvusių asmenų neapžiūrinėjo. Nukentėjusiojo A. K. dabar neatsimena, gal jis ir buvo tas vaikinas su mergina, tačiau ji jo neįsidėmėjo, nes buvo tamsu. Kai policija atvyko, ji dar buvo. Kai perdavė sužeistą vaikiną reanimobiliui, tvarkė dokumentus, buvo policija, bet nematė, kad jie kažką sulaikytų ar išsivežtų. Kai pamatė žaizdą jai pasirodė, kad žaizda padaryta peiliu, kiek atsimena ji buvo pailga.

Liudytoja R. J. parodė, kad ji dirba Patrulių rinktinės trečioje kuopoje. 2018 m. vasario 15 d. vakare buvo gautas pranešimas apie muštynes (duomenys neskelbtini) ir ten teko vykti. Pirmi atvyko medikai, o jie iš paskos, tai buvo (duomenys neskelbtini) g. pačioje pabaigoje. Pranešimas buvo apie tai, kad vaikinas buvo padurtas ir kad pagalbos kviečiasi pats. Buvo susirinkusi minia žmonių, ji priėjusi prie vaikinuko bandė pažiūrėti kas yra nutikę, nes budėtoją reikia informuoti, o kolega nuėjo į minią. Ten buvo chaosas, buvo sunku atrinkti kas kaltas, bet iš minios kažkas pasakė, kad yra tas, kuris tai padarė. Tai buvo vaikinas, kuris prisipažino, kad tai padarė ir jis buvo nuvestas į automobilį, kur yra sulaikymo kamera ir po to pradėjo aiškintis. Kiek prisimena pradžia buvo nuo smurto artimoje aplinkoje, o po to sulaikytasis jiems aiškino, kad jį sužalojo, paskui jis sakė, kad jis gynėsi, nes jam išmušė dantis. Nukentėjusįjį išvežė į Klinikas, o jie su ten buvusiu vaikinuku ir nukentėjusiojo seserimi išvyko į Klinikas iš paskos. Klinikose išsiaiškino, kad yra sužalotas ir Baltarusijos pilietis. Tas vaikinukas, kuris prisipažino, kad tai jis padarė, ir yra kaltinamasis. Ant kaltinamojo matėsi sužalojimai, jam iš burnos bėgo kraujas, jie bandė klausti kas jam, jis sakė skauda galvą, pykina, bloga, tai jį vežė į Klinikas. Nusikaltimo įrankio jie nerado. Ji buvo su kolega Č. P.. Sulaikant kaltinamasis nesipriešino, tik iš pradžių buvo labai piktas ir sakė, kad jis nekaltas, kad jį sužalojo, ir, kad jam labai skauda, po to nurimo, papasakojo, kad susipyko su drauge, kad įvyko šeimoje konfliktas, sakė, kad jį puolė, o jis gynėsi. Ji antro sužaloto asmens įvykio vietoje nematė. Tik atvykus į Klinikas Baltarusijos pilietis pasakė, kad jam yra žaizda krūtinėje. Su nukentėjusiuoju sužeistu vaikinuku nebendravo, nes greitosios medicinos darbuotojai jį įkėlė į mašiną ir jie jo nebematė. Buvo du ekipažai, jie pasikvietė pastiprinimą, nes kaltinamasis prastai jautėsi ir jį patalpino į kitą patogesnę sulaikymo kamerą. Atvyko antras ekipažas ir jį pristatė į Klinikas. Kaltinamasis prastai jautėsi, jį vežė kitas ekipažas, bet ir ji vyko. Rusų kalba kalbantis nukentėjusysis Klinikose parodė ant krūtinės įbrėžimą. Ji jam pasiūlė, kad jį medikai apžiūrėtų. Sužeidimas buvo panašus į įpjovimą, įdrėskimą. Tvirtina ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus.

Liudytojas Č. P. parodė, kad jis dirba Patrulių rinktinės trečioje kuopoje. 2018 m. vasario 15 d. vakare kartu su kolege R. J. vyko į (duomenys neskelbtini) g. dėl sužaloto asmens. Jie atvyko pirmi, prie stulpo rado susmukusį kraujuojantį vyrą. Jiems su kolege pribėgus prie vyro suteikti pirminę pagalbą, iš nugaros priėjo asmuo, kuris pasakė, kad jis tą žmogų sužeidė, tai buvo D. P.. Jis jį nusivedė į tarnybinį automobilį ir sulaukė kol atvažiavo medikai. Kaltinamasis iš nugaros pats priėjo ir pasakė, kad jis jį sužalojo, kaip ir už ką nieko nesakė, nekomentavo. Kol nuvedė jį iki tarnybinio automobilio jis pradėjo agresyvėti, jam buvo uždėti jam atrankiai ir jis buvo pasodintas į tarnybinį automobilį. Nusikaltimo įrankio nematė. D. P. sakė, kad sužalojo peiliu ir viskas vyko pas jį namuose. Kiek pamena, tas asmuo norėjo įsikišti į konfliktą. D. P. neminėjo, kad pats būtų nukentėjęs. Klinikose D. P. pasakė, kad buvo priėję du asmenys, viena sužalotas buvo pabėgęs, o kitas, kurį rado klūpsčią, sakė, kad jie pirmi jį puolė mušti ir jis tiesiog gynėsi. Peiliu sužalotą asmenį jis matė tik vieną. Klinikose tą asmenį, kuriam irgi kliuvo peiliu, jis paskui matė, jis priėjo prie jo ir pasakė, kad ir jį sužalojo. Kokia jam padaryta žaizda nematė. Kiek pamena ant D. P. veido sužalojimų nebuvo. D. P. sakė, kad jis buvo sužalotas, sumuštas, matomai jis melavo, nes jis tarp savo parodymų mėtėsi. Tvirtina ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus.

Liudytoja L. Š. parodė, kad ji dirba Kauno miesto greitojoje gydytoja. 2018 m. vasario 15 d. ji budėjo nuo 8 val. ryto ir vakare apie 20.30 val. buvo gautas iškvietimas. Atsimena tą iškvietimą, bet pavardžių neatsimena. Atvykus į įvykio vietą rado sužeistąjį sėdintį ir atsirėmusį į tvorą, įvertino, kad tai gyvybei pavojinga būklė ir ėjo organizuoti pervežimą, brigada perėmė jį ir įsikėlė į mašiną ir vežė. Sužeistasis buvo sąmoningas, matėsi durtinė žaizda širdies plote. Šalia sužeistojo buvo brigada ir buvo moteris, kuri policijai nurodė vyriškį, kuris jam dūrė. Įvykio vietoje ji kaltinamojo D. P. nematė, matė ateinantį vyrą, tačiau buvo tamsu ir nežino ar ten buvo jis. Jie į gydymo įstaigą vežė vieną žmogų. Sužeistasis nieko neaiškino, ji neleido nieko aiškinti, nes būklė buvo labai sunki. Policijos ekipažas jau buvo atvykęs.

Liudytoja S. U. parodė, kad ji buvo paprašyta apžiūrėti kaltinamąjį D. P.. Ji jį pamatė kai žaizdos jau buvo sugijusios, ekstremalių pakitimų nebuvo. Burnoje buvo likęs vienas dantis 21 dantis, jis jau buvo be vainikėlio. Ji kaip suprato dantys prieš tai buvo protezuoti tiltu ir tas tiltas visas buvo numuštas ir likusi šaknis. Tai buvo viršutiniai dantys. Prieš ją buvusi odontologė, kuri dirbo izoliatoriuje, tą vieną 12 danties šaknį pašalino, buvo 11 ir 12 danties tarpas ir likęs vienas 21 dantis. Sugalvojo, kad suprotezuos tą vieną likusį dantį laikinu nenuimamu, fiksuotu plastmasiniu protezu, o vietoje tų dviejų dantų pagamins išimamą mažą plokštelę. Tai buvo išmušti ne dantys, jau jie buvo protezuoti. Suprato, kad ten turėjo būti buvęs tiltas nuo 21 danties iki 12 danties. Tai reiškia, kad to vieno 11 danties jau nebuvo prieš tai, ant vieno buvo užmauta ir buvo kaip trys dantys. Ji pati paklausė kas jam nutiko, jis papasakojo, kad jam trenkė kumščiu į viršutinę žandikaulio priekinę dalį, smūgio metu tiltas nulėkė lauk, nulūžo ta viena šaknis, kuri vėliau buvo pašalinta odontologės. Kada jis dantį prarado ir kada jam tas tiltas buvo įdėtas jis tiksliai neatsiminė. Kai apžiūrėjo, to tilto jau ten nebuvo, buvo likęs vienas nušlifuotas dantis, ant kurio ji paskui užmovė vieną plastmasinį dantį ir buvo likusios sugijusios alveolės. Kiek suprato iš jo pasakymo, jis buvo patenkintas buvusiu protezu. Apžiūrint matėsi nuo to smūgio likusios žymės nuo apatinių dantų įspaudai ant viršutinės lūpos, buvo lengvas patinimas, nes jis valgė, kramtė traumavo dantenas kur nebuvo dantų, buvo šioks toks audinių patinimas, tačiau matėsi, kad tai yra potrauminis įvykis. Viršutinio žandikaulio kaulas yra labai plonas, todėl bet koks mechaninis sudirginimas gali sužeisti ir yra labai skausmingas. Pirmą kartą apžiūrint D. P. žaizda po šaknies pašalinimo jau buvo sugijusi, taip jai atrodė iš bendro vaizdo, nes alveolė buvo užsitraukusi, sužalojimas galėjo būti padarytas prieš pusantro mėnesio. Pagal tai, ką ji matė, ten negalėjo būti dantų implantai dėl to, kad niekas tilto nedarytų jungiant implantus. Jis turėjo jau nušlifuotą dantį, kuris buvo atraminis dantis, o kitas, kuris buvo išmuštas, jis negalėjo implantas, nes taip nėra jungiama. 

Specialistas G. A. C. paaiškino, kad gali būti, jog D. P. buvo apžiūrėtas Kauno apskrities VPK areštinėje. Kodėl specialisto išvadoje nėra parašyta, kad D. P. trūksta dantų, kad jie išmušti, ar kad būtų koks sužalojimas, kodėl nieko nėra parašyta į tai gali atsakyti, kad jeigu dantys būtų išmušti, jis to nebūtų užfiksavęs savo išvadoje. Kai būna nusiskundimai dėl dantų sumušimo, dėl dantų sužalojimų, tai visada rekomenduoja asmeniui kreiptis pas odontologą, kuris yra specialistas burnos srities, jis gali nustatyti kokie sužalojimai yra padaryti dantims ir sužalojimų padarymo laiką. Jis pats kaip specialistas apžiūrėti burnos ertmės negali, negali ir nustatyti, ar dantys lūžo neseniai, ar ankščiau yra lūžę, ar iškritę neseniai, ar iškritę ankščiau, todėl jis dantų neaprašo. Kai jam yra minima, kad yra dantų sužalojimai, tai savo išvadoje parašo pastabą, kad rekomenduota kreiptis pas odontologą dėl dantų sužalojimo. Vėliau policija jam pristato odontologo įrašą, kuriame būna matyti kokie tikslūs yra sužalojimai padaryti dantims, ir jis parašo, ar tai galėjo būti padaryta nurodytu laiku, ar jie yra senesni ir pagal tai jis parašo išvadą. Taip yra parašyta, kad išmušti protezuoti dantys, protezas yra ne kūno dalis, todėl jo pažeidimas nevertinamas pagal sveikatos sutrikdymo mastą. Protezas, kaip ir plaštaka ar dantų protezai, kojų protezai, bet kuris protezas yra nevertinamas, tai yra jo pažeidimas nevertinamas, nes protezas nėra kūno dalis. Neatsimenu kiek dantų trūko, nes nežino koks buvo protezas. 12 dantis tai yra viršutinio žandikaulio, dešinės pusės antras dantis, o išmušimas tai yra praradimas nuo šaknies. Šiuo atveju dėl vieno ar dvejų dantų prarandama 5 procentai bendrojo nedarbingumo, ir tai yra laikoma nežymiu sveikatos sutrikdymu. Yra sužalojimai lūpose ir yra nustatyta viršutinio žandikaulio dešinės pusės antro danties išmušimas. Šie lūpų sužalojimai ir antro danties išmušimas galėjo būti patirti dėl vieno trauminio poveikio į burnos sritį. Išvadoje yra paminėta, kad sužalojimai galėjo būti padaryti daiktui judant bei kontaktuojant su kūnu arba kūnui judant bei kontaktuojant tai yra atsitrenkiant į daiktą. Kai nėra vaizdo, kuris gali jam padėti nustatyti tikslų mechanizmą, negali nustatyti ar tai krito ir susižalojo, ar buvo suduota daiktu į burnos sritį. Į kitą klausimą, ar galėjo būti burnos sužalojimai nesužalojant nosies, tai gali atsakyti, kad galėjo.

Ekspertas Ą. S. paaiškino, kad jis gyvai apžiūrėjo nukentėjusįjį A. K. dėl jam padaryto sužalojimo. A. K. papasakojo aplinkybes, sakė, kad buvo nuvažiavęs į Klinikų priimamąjį skyrių, ten medikai pažiūrėjo ir sakė, kad skubios pagalbos nereikia, tai jis nesiregistravo, konsultacijų nelaukė ir išvažiavo, tai jie neturėjo jokių medicininių dokumentų reikalauti jeigu ir būtų norėję. Buvo suduotas smūgis ir jis parašė išvadoje, kad vienašmenis, nes kai nepjaunamasis komponentas vyrauja, o dūrimas, tai atsispindi žaizdoje. Vienas galas bukesnis, kitas aštrus, jeigu durklas, tai abu būna aštrūs, o jeigu pjautinė žaizda, abudu kraštai būtų aštrūs, nes jis panyra ir išnyra. Šiuo atveju yra dūrimo komponentas, tuo labiau, kad A. K. paaiškino ir jam atrodo visai logiška, kad jis gindamasis sugebėjo sustabdyti smūgiuojant ranka, tai tiek ir siekė. Jiems bendraujant su nukentėjusiuoju jis pasakė, kad jis ranka pristabdė, sakė, kad smūgį sugebėjo sulaikyti atkišdamas ranką. Giluminė žaizdos apžiūra neįmanoma, ten turėjo žiūrėti galbūt chirurgai vietoje, bet ta žaizda gili nebus, nes iškart už jos yra krūtinkaulis, žaizda yra krūtinkaulio projekcijoje. Galėjo būti pasiektas ir krūtinkaulis, tačiau kvalifikuojant niekas nekistų. Jeigu būtų įlindę giliau ir pažeidę krūtinės ertmę centimetrą ar milimetrą, tai būtų visai kitas sužalojimas. Jeigu kaulą siekia, bet nėra komplikacijų – kvalifikacija nesikeičia. A. K. apžiūrėjo 3 paros po traumos, nematė jokio uždegimo, poodinės krepitacijos, kas galėtų būti jeigu būtų kiaurinis pažeidimas. Atrodė kaip jaunam vyrui gyjanti žaizda. Fizioterapija, šildymas po tokio sužeidimo negalėtų būtų skiriamas, nes tai menkniekis. Toje vietoje, kur yra kaulas, jo plotis keli cm, o storis jo gali būti pusę cm ir jis nėra storas, tai plokščias kaulas. Jeigu 2 cm į kairę arba į dešinę, gal ir būtų tada panirę, bet jis neturi duomenų, kad smūgis sustojo todėl, kad jis įsirėmė būtinai į kaulą. Tas judesys buvo toks, kad sužalojimas po pusės centimetro ir baigėsi. Negali pasakyti ar smūgis įrankiu buvo nukreiptas į tą vietą, kur kūne išsidėstę gyvybiškai svarbūs organai, bet kad kliuvo į tą sritį tai tikrai. Krūtinės srityje randelio vietoje yra susiformavusi iškili apie 0,5-0,3 cm pilkšva minkšta pūslelė. Pagal jį tai yra seroma – mažytis kosmetinis defektas. Taisyklėse nurodyta, kad medicinos pagalbos teikimo defektai negali įtakoti sužalojimo sunkumo. Nukentėjusysis nesiregistravo, nelaukė konsultacijos, nesiuvo, žaizda menka, šiuo metu randas dar mažesnis toje vietoje kur ta pūslelė, bet tai sužalojimo laipsnio nekeičia.

2018 m. vasario 15 d. – 2018 m. vasario 16 d. apžiūros protokolas patvirtina, kad buvo apžiūrėta įvykio vieta, esanti (duomenys neskelbtini) (t. 1, b. l. 28-37).

2018 m. kovo 14 d. apžiūros protokolas patvirtina, kad buvo apžiūrėti daiktai, paimti 2018 m. vasario 15 d. – 2018 m. vasario 16 d. įvykio vietos apžiūros metu (duomenys neskelbtini) (t. 2, b. l. 103-111).

2018 m. gegužės 21 d. apžiūros protokolas patvirtina, kad buvo apžiūrėti 2 vnt. dantų protezų, paimtų 2018 m. vasario 15 d. – 2018 m. vasario 16 d. įvykio vietos apžiūros metu (duomenys neskelbtini) (t. 2, b. l. 136-143).

2018 m. vasario 15 d. savanoriško daiktų, dokumentų pateikimo protokolas patvirtina, kad VšĮ LSMUL Kauno klinikose paimti nukentėjusiojo P. G. daiktai – juodos kelnės, juodos trumpikės, tamsios kojinės, juodi batai, antklodė (t. 2, b. l. 30, 31).

2018 m. kovo 15 d. apžiūros protokolas patvirtina, kad buvo apžiūrėti nukentėjusiojo P. G. daiktai (t. 2, b. l. 112-119).

2018 m. vasario 16 d. savanoriško daiktų, dokumentų pateikimo protokolas patvirtina, kad buvo paimti įtariamojo D. P. drabužiai – pilkos sportinės kelnės „Puma“, pilkas sportinis džemperis „ Puma“ (t. 2, b. l. 41).

2018 m. kovo 16 d. apžiūros protokolas patvirtina, kad buvo apžiūrėti tariamojo D. P. drabužiai – pilkos sportinės kelnės „ Puma“, pilkas sportinis džemperis „ Puma“(t. 2, b. l. 120-123).

2018 m. vasario 16 d. reikalaujamų daiktų, dokumentų pateikimo protokolas patvirtina, kad paimtos įtariamojo D. P. mėlynos spalvos trumpikės (t. 2, b. l. 42-44).

2018 m. kovo 16 d. daiktų apžiūros protokolas patvirtina, kad buvo apžiūrėtos įtariamojo D. P. mėlynos spalvos trumpikės (t. 2, b. l. 124-126).

2018 m. vasario 16 d. asmens kratos protokolas patvirtina, kad iš įtariamojo D. P. paimtas jo mobilaus ryšio telefonas „ HTC“ su SIM kortele (t. 4, b. l. 73-75).

2018 m. kovo 16 d. daiktų apžiūros protokolas patvirtina, kad buvo apžiūrėtas iš įtariamojo D. P. paimtas jo mobilaus ryšio telefonas „ HTC“ su SIM kortele (t. 2, b. l. 127-132).

2018 m. kovo 5 d. bendrojo pagalbos centro Klaipėdos skyriaus lydraštis Nr. 41D(K)-378 patvirtina, kad buvo pateikta informacija – 2018 m. vasario 15 d., 20.21 val. P. G. pranešimo iš telefono numerio (duomenys neskelbtini) dėl kūno sužalojimo (duomenys neskelbtini), garso įrašo kopija (t. 2, b. l. 57).

2018 m. kovo 6 d. garso įrašo apžiūros protokolas patvirtina, kad buvo apžiūrėta 2018 m. vasario 15 d. 20.21 val. P. G. pranešimo iš telefono numerio (duomenys neskelbtini) dėl kūno sužalojimo (duomenys neskelbtini), garso įrašo kopija. Apžiūros metu padaryta pokalbio stenograma. Apžiūrėtas garso įrašo failas pavadinimu „2018_02_15_20-21-14_25.05 867747904“. Failas atidaromas „Windows Media Player“ kompiuterine programa. Garso įrašo trukmė – 1 min. 35 s. Įraše girdimas moters ir vyro pokalbis, girdisi gilus kvėpavimas, aimanavimas (t. 2, b. l. 100-102).

2018 m. balandžio 23 d. bendrojo pagalbos centro Klaipėdos skyriaus lydraštis Nr. 41D(K)-794 patvirtina, kad buvo pateikta informacija – 2018 m. vasario 15 d. 20.23 val. D. P. pranešimo iš telefono numerio (duomenys neskelbtini) dėl kūno sužalojimo (duomenys neskelbtini), garso įrašo kopija (t. 2, b. l. 65).

2018 m. balandžio 24 d. garso įrašo apžiūros protokolas patvirtina, kad buvo apžiūrėta 2018 m. vasario 15 d. 20.23 val. D. P. pranešimo iš telefono numerio (duomenys neskelbtini) dėl kūno sužalojimo (duomenys neskelbtini), garso įrašo kopija. Apžiūros metu padaryta pokalbio stenograma.

Apžiūrimas garso įrašo failas pavadinimu „2018_02_15_20-23-57_25.02 867711534“. Failas atidaromas „ Windows Media Player“ kompiuterine programa. Garso įrašo trukmė – 2 min. 53 s. Įraše girdimas moters ir vyro pokalbis (t. 2, b. l. 133-135).

2018 m. vasario 20 d. VšĮ Kauno m. GMPS lydraštis Nr. MK-41 (6.9) patvirtina, kad buvo pateiktos dvi 2018 m. vasario 15 d., 20.24 val. kvietimo (duomenys neskelbtini), pacientui P. G., kvietimo kortelės, kurios prijungtos prie ikiteisminio tyrimo medžiagos (t. 2, b. l. 69-72) bei garso įrašų kopijos (t. 2, b. l. 68).

2018 m. vasario 27 d. apžiūros protokolas patvirtina, kad buvo apžiūrėtos garso įrašų kopijos, pateiktos 2018 m. vasario 20 d. VšĮ Kauno m. GMPS lydraščiu Nr. MK-41 (6.9). Apžiūros metu padarytos pokalbių stenogramos. Apžiūrimas garso įrašo failas pavadinimu „20180215202401_637703“. Failas atidaromas „Windows Media Player“ kompiuterine programa. Garso įrašo trukmė – 51 s. Įraše girdimas dviejų moterų pokalbis (t. 2, b. l. 93-94). Apžiūrimas garso įrašo failas pavadinimu „20180215202549_637732“. Failas atidaromas „Windows Media Player“ kompiuterine programa. Garso įrašo trukmė – 2 min. 20 s. Įraše girdimas dviejų moterų pokalbis (t. 2, b. l. 95-97).

2018 m. vasario 27 d. apžiūros protokolas patvirtina, kad apžiūrėtos garso įrašų kopijos, pateiktos 2018 m. vasario 20 d. VšĮ Kauno m. GMPS lydraščiu Nr. MK-41 (6.9). Apžiūros metu padarytos pokalbių stenogramos. Apžiūrimas garso įrašo failas pavadinimu „20180215202839_637759“. Failas atidaromas „Windows Media Player“ kompiuterine programa. Garso įrašo trukmė – 22 s. Įraše girdimas dviejų moterų pokalbis (t. 2, b. l. 98-99).

2018 m. kovo 6 d. VšĮ LSMUL Kauno klinikų lydraštis Nr. S-(1.22)-2097 patvirtina, kad buvo pateikta D. P. 2018 m. vasario 15 d. apsilankymo Ambulatorinės asmens sveikatos istorijos (priėmimo skyriaus) kopija, kuri prijungta prie ikiteisminio tyrimo medžiagos (t. 2, b. l. 75-90).

Valstybinės teismo medicinos tarnybos Kauno skyriaus 2018 m. balandžio 10 d. specialisto išvada Nr. M 192/2018(02) patvirtina, kad P. G. mirties priežastis – durtinis-pjautinis kiauryminis kairės krūtinės pusės sužalojimas su širdiplėvės ir dešinio širdies skilvelio kiauryminiais pažeidimais. Tai komplikavosi kraujavimu į kairę krūtinplėvės ertmę, kraujavimu į širdiplėvės ertmę, širdies tamponada krauju, nukraujavimu, šoku, ūmiu širdies veiklos nepakankamumu, ūmiu progresuojančiu poliorganiniu nepakankamumu (klinikiniai duomenys). P. G. mirė 2018 m. vasario 16 d., 09:51 (LSMUL KK gydymo stacionare istorijos Nr. 2018-0094505 duomenys). P. G. konstatuota: durtinis-pjautinis kiauryminis kairės krūtinės pusės sužalojimas su širdiplėvės ir dešinio širdies skilvelio kiauryminiais pažeidimais, padarytas vienašmeniu, duriančių-pjaunančių savybių įrankiu, kuris smigo per odą žemyn nukreiptais ašmenimis, dėl vieno trauminio poveikio, galimai užduotyje nurodytais laiku bei aplinkybėmis. Dėl durtinio-pjautinio kiauryminio kairės krūtinės pusės sužalojimo su širdiplėvės ir dešinio širdies skilvelio kiauryminiais pažeidimais, kas komplikavosi kraujavimu į kairę krūtinplėvės ertmę, kraujavimu į širdiplėvės ertmę, širdies tamponada krauju, nukraujavimu, šoku, ūmiu širdies veiklos nepakankamumu, ūmiu progresuojančiu poliorganiniu nepakankamumu (klinikiniai duomenys), nustatytas sunkus sveikatos sutrikdymas, šiuo atveju tapęs mirties priežastimi; odos nubrozdinimai kairėje alkūnėje, pereinant į dilbį, kairiame klube, keliuose, poodinė kraujosruva kairiame žaste, poodinė kraujosruva ir odos nubrozdinimas dešinėje šlaunyje, odos nubrozdinimai ir poodinė kraujosruva dešinėje plaštakoje, padaryti kietais bukais daiktais, dėl septynių ar daugiau trauminių poveikių, artimu durtinio-pjautinio kiauryminio kairės krūtinės pusės sužalojimui padarymo laiku. Sužalojimai atitinka nežymų sveikatos sutrikdymą ir įtakos mirčiai neturėjo. P. G. lavono kraujyje etilo alkoholio nerasta. P. G. lavono kraujyje amfetaminų, amitriptilino, barbitūratų, benzodiazepinų, difenhidramino, efedrino, fenotiazinų, kokaino bei jo metabolitų, metamizolio, opiatų, tetrahidrokanabinolio hidrosido, tetrahidrokanabinolio karboksi rūgšties nerasta. Pomirtinių sužalojimų nekonstatuota. Odos nubrozdinimai kairėje alkūnėje, pereinant į dilbį, kairiame klube, keliuose galėjo būti padaryti ir griuvimo metu. Odos nubrozdinimai ir poodinė kraujosruva dešinėje plaštakoje galėjo būti padaryta tiek besiginant, tiek ir smūgiuojant pačiam. Ar galėjo P. G. po durtinio-pjautinio kiauryminio kairės krūtinės pusės sužalojimo su širdiplėvės ir dešinio širdies skilvelio kiauryminiais pažeidimais atlikti kokius nors savarankiškus veiksmus, apsprendžia jo sąmonės būklė, apie kurią tuoj po sužalojimo duomenų nėra. Kiti sužalojimai įtakos sąmonei neturėjo. Po durtinio-pjautinio kiauryminio kairės krūtinės pusės sužalojimo su širdiplėvės ir dešinio širdies skilvelio kiauryminiais pažeidimais P. G. išgyveno apie 14 valandų. P. G. durtinio-pjautinio kiauryminio kairės krūtinės pusės sužalojimo su širdiplėvės ir dešinio širdies skilvelio kiauryminiais pažeidimais padarymo jam metu turėjo būti veidu į jį žalojusį asmenį. Durtinis-pjautinis kiauryminis kairės krūtinės pusės sužalojimas su širdiplėvės ir dešinio širdies skilvelio kiauryminiais pažeidimais padarytas vienašmeniu, duriančių-pjaunančių savybių įrankiu, kuris smigo per odą žemyn nukreiptais ašmenimis. Žaizdoje užsifiksavę grupinės priklausomybės požymiai (specialisto išvada Nr. MK 18/2018(01). Sužalojimų padarymo jėgos skaitinės išraiškos nustatyti negalima. Sužalojimų padarymo sekos nustatyti negalima. Lavonas į VTMT Kauno skyriaus tanatologijos poskyrį pristatytas nuogas. Lavonas iš gydymo įstaigos buvo transportuojamas į morgą. Reikalingas serologinis kraujo tyrimas (t. 2, b. l. 152-158).

Valstybinės teismo medicinos tarnybos Toksikologijos laboratorijos 2018 m. kovo 27 d. specialisto išvada Nr. T-N 552/2018(01) patvirtina, kad P. G. kraujyje amfetaminų, benzodiazepinų, kokaino ir jo metabolitų, opiatų, tetrahidrokanabinolio ir jo metabolitų, etilo alkoholio nerasta (t. 2, b. l. 160).

Valstybinės teismo medicinos tarnybos Kauno skyriaus 2018 m. vasario 19 d. specialisto išvada Nr. G573/2018(02) patvirtina, kad A. K. durtinė pjautinė žaizda krūtinės priekiniame paviršiuje padaryta vienu smūgiu, vienašmeniu peilio tipo įrankiu. Sužalojimas vertinamas nežymiu sveikatos sutrikdymu. Sužalojimas padarytas vienu poveikiu ir atitinka užduotyje nurodytą laiką bei aplinkybes (t. 2, b. l. 162).

Valstybinės teismo medicinos tarnybos Kauno skyriaus 2018 m. vasario 22 d. specialisto išvada Nr. G620/2018(02) patvirtina, kad R. S. galvoje ir veide išorinių sužalojimų žymių nekonstatuota (t. 2, b. l. 165).

Valstybinės teismo medicinos tarnybos Kauno skyriaus 2018 m. kovo 22 d. specialisto išvada Nr. G606/2018(02) patvirtina, kad D. P. nustatyta: kraujosruva viršutinės lūpos gleivinėje, pažeidimas viršutinės lūpos gleivinės kairėje, nubrozdinimai dešinės plaštakos priekiniame paviršiuje, nubrozdinimai dešinio dilbio užpakalinio paviršiaus viršutinėje dalyje, plaštakų užpakaliniame paviršiuje, kairio dilbio užpakalinio paviršiaus vidinėje dalyje, kraujosruva kairio peties išorinėje dalyje ( galimai atspindi daikto formą), nubrozdinimas nugaros kairės pusės apatinėje dalyje, nubrozdinimas dešinio kelio priekinėje dalyje, nubrozdinimas kairio kelio priekinėje dalyje, nubrozdinimas kairės šlaunies priekinio paviršiaus apatinėje dalyje, ties riba su keliu, nubrozdinimai pėdų priekiniame paviršiuje. Sužalojimų vaizdas, pobūdis, lokalizacija rodo, kad jie galėjo būti padaryti užduotyje nurodytomis aplinkybėmis (data, laikas – aplinkybių dalis). Sužalojimai galėjo būti padaryti šešių (ar daugiau) trauminių poveikių: vienas į burnos sritį, padarant kraujosruvą bei pažeidimą viršutinės lūpos gleivinėje; du į viršutines galūnes, padarant nubrozdinimus; vienas į kairio peties išorinę dalį, padarant kraujosruvą; vienas į nugaros kairės pusės apatinę dalį, padarant nubrozdinimą; vienas į apatines galūnes, padarant nubrozdinimus. Sužalojimai galėjo būti padaryti ir savigynos metu. Sužalojimų padarymo metu tiriamasis galėjo būti įvairiose padėtyse. Sužalojimai galėjo būti padaryti daiktui (-ams) judant bei kontaktuojant su kūnu ir/arba kūnui judant bei kontaktuojant su daiktu (-ais). Remiantis Sveikatos sutrikdymo masto nustatymo taisyklių 9 punktu sužalojimai laikomi nežymiu sveikatos sutrikdymu (t. 2, b. l. 174-175).

D. P. 2018 m. vasario 16 d., 00.18 val. nustatytas 0,80 promilių girtumas (t. 4, b. l. 76).

Valstybinės teismo medicinos tarnybos Serologijos ir DNR laboratorijos 2018 m. kovo 19 d. specialisto išvada Nr. S 86/2018(01) patvirtina, kad ant peilio geležtės (1 mėg.) rastas žmogaus kraujas. Atlikus DNR tyrimą, gautas vieno vyriškos lyties asmens DNR profilis, kuris sutampa su P. G. DNR profiliu su 99,999999999999999% tikimybe. Atlikus DNR tyrimą, ant peilio rankenos (2 mėg.), D. P. dešinės ir kairės rankų panagių ėminiuose (3, 4 mėg.) gautas vieno vyriškos lyties asmens DNR profilis, kuris sutampa su D. P. DNR profiliu su 99,9999999999999999% tikimybe (t. 2, b. l. 183-191).

Valstybinės teismo medicinos tarnybos Medicinos kriminalistikos laboratorijos 2018 m. balandžio 3 d. specialisto išvada Nr. MK 22/2018(01) patvirtina, kad tikėtina, kad tirta P. G. durtinė-pjautinė krūtinės odos žaizda yra padaryta tirti pateiktu peiliu. Kategoriška išvada negalima, kadangi sutampančių požymių visuma nėra individuali. P. G. krūtinės srities sužalojimas yra durtinis-pjautinis (t. 2, b. l. 199-202).

                            Dėl Lietuvos Respublikos BK 140 straipsnio 2 dalies

Pagal Lietuvos Respublikos BK 140 straipsnio 2 dalį baudžiamąja tvarka atsako tas, kas mušdamas ar kitaip smurtaudamas sukėlė fizinį skausmą arba nežymiai sužalojo ar trumpam susargdino savo artimą giminaitį ar šeimos narį. Kaltinamasis D. P. savo kaltės padarius jam inkriminuotą nusikalstamą veiką, tai yra pavartojus fizinį smurtą prieš sugyventinę R. S. neneigia. Jis nuo pat ikiteisminio tyrimo pradžios pripažino, kad tą dieną buvo išgėręs alaus, kad susiginčijo su sugyventine ir sudavė jai porą smūgių. Paaiškino, kad būdamas blaivus taip nesielgtų, kad labai gailisi dėl savo veiksmų. Nukentėjusioji R. S. patvirtino kaltinamojo paaiškinimus apie kilusį konfliktą, nurodė, kad tada jie buvo abu išgėrę, kad ji supyko ant kaltinamojo, neleido jam miegoti, tai ir susilaukė smūgių. Jokių sužalojimų jai nepadarė, ji tik jautė skausmą. Tai, kad kaltinamasis vartojo fizinį smurtą prieš savo sugyventinę, tai yra šeimos narį, patvirtino ir nukentėjusieji K. B. bei A. K.. Kadangi D. P. su nukentėjusiąja R. S. kartu gyvena ne vienerius metus, augina jų abiejų 2014 m. gimusį sūnų Fabijų, veda bendrą ūkį, kaltinamojo smurtiniai veiksmai prieš nukentėjusiąją kvalifikuoti teisingai ir atitinka BK 140 str. 2 d. numatytą nusikalstamą veiką, už kurią jis privalo atsakyti.

         Dėl Lietuvos Respublikos BK 129 straipsnio 1 dalies ir 22 straipsnio 1 dalies 129 straipsnio 2 dalies 5 punkto

Lietuvos Respublikos BK 129 straipsnio 1 dalyje numatyta baudžiamoji atsakomybė už kito žmogaus nužudymą, tai yra už neteisėtą gyvybės atėmimą kitam žmogui. Kaltinamasis D. P. savo kaltės padarius šią jam inkriminuotą nusikalstamą veiką iš esmės neneigia, jis pripažįsta įdūręs peiliu nukentėjusiajam, bet nurodo, kad nukentėjusiojo P. G. nužudyti nenorėjęs. Tačiau, kolegijos manymu, aukščiau išdėstytų įrodymų visuma leidžia padaryti neabejotiną išvadą, kad jis padarė nusikalstamą veiką, kvalifikuojamą pagal BK 129 straipsnio 1 dalį. Šio nusikaltimo sudėtis yra materialioji ir apima ne tik veiką, bet ir jos sukeltas pasekmes, todėl nusikaltimo baigtumo momentas šiuo atveju siejamas su pasekmių atsiradimu. Baudžiamasis įstatymas numato, kad nužudymas laikomas padarytas tiesiogine tyčia, jei kaltininkas suprato, kad jis savo veika kėsinasi į kito žmogaus gyvybę, numatė, kad gali atimti gyvybę kitam žmogui ir to siekė. Duomenų, kad kaltinamasis būtų norėjęs nukentėjusiojo P. G. mirties, byloje nėra. Tačiau savo veiksmais, tai yra durdamas virtuviniu peiliu į krūtinę, kaltinamasis ne tik numatė, jog gali atimti gyvybę P. G., bet ir sąmoningai tokių pasekmių siekė. Esant tokioms aplinkybėms kolegija daro išvadą, kad nors kaltinamasis P. G. dūrė tik vieną kartą, jo nužudymas padarytas tiesiogine tyčia, todėl D. P. veika teisingai kvalifikuota pagal BK 129 straipsnio 1 dalį. Įvertinus visas bylos aplinkybes ir joje surinktus įrodymus yra daroma išvada, kad D. P. nusikalstami veiksmai yra tiesioginiame priežastiniame ryšyje su pasekmėmis – gyvybės atėmimu P. G., todėl jis privalo atsakyti už pasekmes, sukeltas neteisėtais ir nusikalstamais veiksmais. Ne kas nors kitas, o būtent kaltinamasis padarė sveikatos sutrikdymą, tapusį P. G. mirties priežastimi.

Kaltinamasis nepripažįsta, kad jis P. G. peiliu sudavė tyčia ir, kad norėjo jo mirties. Jo aiškinimas, kad peiliu jis galėjo įdurti tik netyčia ir tada, kai jie susikibo ir nugriuvo kieme ant žemės, visiškai paneigtas aptartų įrodymų kontekste ir laikomas jo pateikta gynybine įvykių versija bei siekiu sumenkinti savo vaidmenį bei sušvelninti atsakomybę. Iš asmenų, kurie betarpiškai matė nusikaltimą, duotų parodymų yra akivaizdu, kad kaltinamasis prieš P. G. peilį panaudojo tyčia, kad nukentėjusysis pats ant peilio neužgriuvo, kad peiliu buvo durta ant nugaros nugriuvusiam nukentėjusiajam. Ši aplinkybė atitinka VTMT Kauno skyriaus specialisto išvadą, kad nužudytasis turėjo būti veidu į jį žalojusį asmenį, kad jam peiliu padarytas vienas durtinis-pjautinis kiauryminis kairės krūtinės pusės sužalojimas. Nukentėjusiųjų ir liudytojų parodymai apie P. G. nužudymą tarpusavyje neprieštarauja, jie nuo pat nusikaltimo padarymo momento yra nuoseklūs, jų tikroviškumą patvirtina ir paminėta specialisto išvada. Netikėti analogiškais nukentėjusiųjų ir liudytojų parodymais, kurie betarpiškai matė nusikaltimą, teismas neturi tam jokio teisinio pagrindo. Juo labiau, kad jų nurodytas aplinkybes iš esmės patvirtina ir kiti byloje surinkti įrodymai. Bylos duomenys patvirtina, kad tarp kaltinamojo ir nužudytojo tą vakarą kilo konfliktas, kad P. G. atėjus ir paklausus kaltinamojo apie skriaudžiamą sugyventinę, jis buvo varomas lauk, kad susikibus tarpusavyje, koridoriuje D. P. buvo išmušti protezuoti dantys. Kaltinamasis grįžęs į butą apie tai pasakė sugyventinei bei pasiėmęs virtuvinį peilį vėl išėjo į lauką. Kaltinamajam būnant bute niekas negrėsė, jam gintis nuo nieko nereikėjo, todėl kolegijos nuomone, jo nusikalstamus veiksmus vertinti kaip būtinąją gintį negalima, nes nėra tam būtinų, įstatymo numatytų aplinkybių ir sąlygų. Kaltinamojo gynėjos prašymu nusikalstamą veiką perkvalifikuoti į BK 130 str., tai yra į nužudymą labai susijaudinus, teismas neturi jokios realios galimybės, nes tam prieštarauja objektyvūs, byloje surinkti ir teisiamajame posėdyje išnagrinėti, D. P. kaltę pagal BK 129 str. 1 d. besąlygiškai patvirtinantys įrodymai. Nuo žodinio konflikto su P. G. bei išmuštų protezuotų kaltinamojo dantų momento, iki peilio panaudojimo momento, D. P. atliko visą eilę veiksmų. Tai yra jis grįžo į butą, sugyventinei pademonstravo sukruvintos lūpas, išspjovė išmuštus protezuotus dantis, dar sudavė sugyventinei ir tik po to pasiėmęs virtuvinį peilį išėjo iš buto aiškintis santykių. Kolegija sutinka su kaltinamojo teiginiu, kad jis buvo susinervinęs, tačiau daryti išvados, jog jis buvo fiziologinio afekto būsenoje, jog negalėjo suvokti ir kontroliuoti savo veiksmus, tvardytis, negalima, nes tokių aplinkybių ir sąlygų nėra.

Pagal Lietuvos Respublikos BK 129 straipsnio 2 dalies 5 punktą nužudymas kvalifikuojamas tada, kai kaltininkas nužudo bent du asmenis vienu metu, veikdamas tiesiogine ar netiesiogine tyčia atskirų nukentėjusiųjų atžvilgiu, arba skirtingu laiku, veikdamas tiesiogine tyčia pagal bendrą sumanymą nužudyti du žmones. Kaltininkas traukiamas baudžiamojon atsakomybėn už pasikėsinimą nužudyti du ar daugiau žmonių, jei jis turi vieningą nusikalstamą sumanymą atimti gyvybę dviem asmenims, bet to padaryti nepavyksta. Apie sumanymą nužudyti du ar daugiau žmonių liudija kaltininko tyčios kryptingumas. Vertinant tai atsižvelgiama ir į nusikaltimo padarymo įrankius, atliktus veiksmus, jų pobūdį, intensyvumą ir jų nutraukimo priežastis, būdą, sužalojimų pobūdį, situaciją, tarpusavio santykius. Kaltinamasis D. P., prieš suduodamas mirtiną smūgį peiliu P. G., tuo pačiu peiliu, toje pat vietoje, beveik tuo pačiu metų smeigė į krūtinė nukentėjusiajam A. K.. Šiam sugebėjus nuo tiesioginio dūrio į krutinę išsisukti, apsiginti ir pabėgti, buvo padaryta durtinė-pjautinė krūtinės priekinio paviršiaus žaizda. Sužalojimas įvertintas kaip nežymus sveikatos sutrikdymas. Kaltinamasis nurodė, kad nukentėjusiojo sužaloti, o tuo labiau nužudyti jis nenorėjo, peiliu tik mojavo, norėjo pagąsdinti, net nežino kada ir kaip jį sužeidė. Teisiamojo posėdžio metu apklaustas teismo med. ekspertas Ą. S. patvirtino, kad nukentėjusiajam A. K. smogta į krutinę, kad po likusiu odos randu yra krutinkaulis, kad  peiliui smigus vos kelis centimetrus į šoną, pasekmės galėjo būti visiškai kitokios, tai yra daug sunkesnės.

Kolegija, įvertinusi visas bylos aplinkybes ir įrodymus daro išvadą, kad kaltinamasis turėjo bendrą nusikalstamą sumanymą atimti gyvybę dviem žmonėms. Tarp kaltinamojo suduotų smūgių ir nukentėjusiųjų sužalojimų yra tiesioginis priežastinis ryšys, suduodamas peiliu smūgius į gyvybei pavojingą vietą, krūtinę, jis norėjo sunkių padarinių ir savo veiksmais pasikėsino nužudyti A. K., bei nužudė P. G.. Kolegija konstatuoja, kad kaltinamojo tyčia nužudyti du žmones susiformavo tuo metu, kai jis siekdamas atkeršyti už panaudotą prieš jį fizinį smurtą (išmuštus protezuotus dantis) nusprendė panaudoti virtuvinį peilį, kryptingai sudavė smūgius abiem nukentėjusiesiems į širdies plotą, tokiu būdu P. G. nužudė, o A. K. nenužudė, nes jam pavyko išsisukti, apsiginti ir mirtino smūgio išvengti. Todėl pagal tokias, byloje neginčijamai nustatytas faktines aplinkybes, kaltinamojo veiksmai tinkamai kvalifikuoti pagal BK 22 straipsnio 1 dalį 129 straipsnio 2 dalies 5 punktą, kaip pasikėsinimas nužudyti du žmones.

Kaltinamojo atsakomybę lengvinančios aplinkybės yra tai, kad jis prisipažino padaręs baudžiamojo įstatymo numatytą veiką ir nuoširdžiai gailisi, kad veikos padarymui įtakos turėjo provokuojantis nukentėjusiojo P. G. elgesys (BK 59 str. 1 d. 2 p., 6 p.).

Kaltinamojo atsakomybę sunkinanti aplinkybė yra ta, kad veikas padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio ir tai turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui (BK 60 str. 1 d. 9 p.).

Dėl bausmės skyrimo

Teismas, skirdamas bausmę, atsižvelgia į padarytų nusikaltimų pavojingumo visuomenei laipsnį, į jų sunkumą (BK 11 str.), į nepataisomas nusikalstamos veikos (P. G. nužudymo) pasekmes, kaltinamojo asmenybę, amžių, šeiminę padėtį, į tai, kad jis anksčiau jau buvo teistas, į atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes, į tai , kad jo daromi nusikaltimai sunkėja, ir daro išvadą, kad jam skirtinos realios laisvės atėmimo bausmės, numatytos įstatymų už šiuos nusikaltimus, savo dydžiu artimos straipsnių sankcijose nustatytų bausmių vidurkiams, ją atliekant pataisos namuose, kadangi tik tokiu būdu bus pasiekti BK 41 straipsnio 2 dalyje numatyti bausmės tikslai. Į bausmės laiką įskaitytinas laikas išbūtas sulaikyme ir suėmime. Keisti suėmimą švelnesne kardomąja priemone iki nuosprendžio įsiteisėjimo dienos nėra jokio pagrindo.

Dėl civilinių ieškinių

Byloje pateikti civiliniai ieškiniai kaltinamojo nusikalstamais veiksmais padarytai žalai atlyginti. Kauno teritorinės ligonių kasos ieškinys dėl 2090,89 eurų už nukentėjusiojo P. G. gydymą yra pagrįstas ir pilnai tenkintinas, o nukentėjusiųjų civiliniai ieškiniai dėl neturtinės žalos mažintini atsižvelgus į jų ir kaltinamojo turtinę padėtį, į teismų formuojamą praktiką bei teisingumo ir protingumo principus. Nukentėjusiajam A. K. priteistina 1000 eurų, o D. G. ir E. G. po 20000 eurų neturtinei žalai atlyginti. Nukentėjusiajai D. G. priteistina 1970 eurų laidojimo išlaidų (atėmus jos jau gautas sumas iš prašytų 3426 Eur) ir 2500 eurų advokato paslaugoms apmokėti. Valstybinio socialinio draudimo fondo Kauno skyriaus civilinis ieškinys dėl 1069,25 Eur atmestinas, nes yra nepagrįstas.  

Daiktai turėję reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti: nužudytojo P. G. daiktai – grąžintini jo motinai D. G., beverčiai daiktai sunaikintini, bylai reikšmingi daiktai paliktini prie bylos, kaltinamojo daiktai jam pageidaujant gražintini jam.

Remdamasis išdėstytu ir vadovaudamasis Lietuvos Respublikos BPK 297, 298, 299, 301, 302, 303, 307, 308, 310 straipsniais teismas

 n u s p r e n d ė :

D. P. pripašinti kaltu padarius nusikaltimus, numatytus Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalyje, 129 straipsnio 1 dalyje, 22 straipsnio 1 dalyje 129 straipsnio 2 dalies 5 punkte ir nubausti:

pagal BK 140 str. 2 d. – laisvės atėmimu 1 (vieneriems) metams,

pagal BK 129 str. 1 d. – laisvės atėmimu 11 (vienuolikai) metų,

pagal BK 22 str. 1 d. 129 str. 2 d. 5 p. – laisvės atėmimu 9 (devyneriems) metams.

Pagal BK 63 str. 1 d., 2 d., 5 d. 1 p., 2 p., šias bausmes apimti, griežtesne bausme apimant švelnesnes, ir paskirti galutinę subendrintą bausmę – laisvės atėmimą 11 (vienuolikai) metų, ją atliekant pataisos namuose.

Pagal BK 66 str. į paskirtą bausmę įskaityti sulaikyme ir kardomajame kalinime (suėmime) išbūtą laiką nuo 2018 m. vasario 15 d. iki 2019 m. spalio 18 d., tai yra iki nuosprendžio paskelbimo dienos.

Kardomąją priemonę – suėmimą, iki nuosprendžio įsiteisėjimo dienos, palikti nepakeistą.

Priteisti iš D. P. 2090,89 Eur (du tūkstančius devyniasdešimt eurų 89 centus) gydymo išlaidų atlyginimo Valstybinei ligonių kasai, 1000 Eur (tūkstantį eurų) neturtinės žalos atlyginimo nukentėjusiajam A. K., 1970 Eur (tūkstantį devynis šimtus septyniasdešimt eurų) turtinės (laidojimo išlaidų) ir 20000 Eur (dvidešimt tūkstančių eurų) neturtinės žalos atlyginimo bei 2500 Eur (du tūkstančius penkis šimtus eurų) už advokato teisinę pagalbą ikiteisminio tyrimo metu bei nagrinėjant bylą teisme nukentėjusiajai D. G., 20000 Eur (dvidešimt tūkstančių eurų) neturtinės žalos atlyginimo nukentėjusiajam E. G..

Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Kauno skyriaus civilinį ieškinį – atmesti.

Nuosprendžiui įsiteisėjus, daiktus turėjusius reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti teisme: pilkos spalvos striukę ,, Adidas“, juodas kelnes, juodas trumpikes, tamsias kojines, juodus batus, pledą - grąžinti nukentėjusiajai D. G., žalios spalvos chalatą, dantų protezus, peilį, stiklainius su kvapais, mėlynos spalvos trumpikes, seilių lyginamuosius pavyzdžius, rankų panagių lyginamuosius pavyzdžius – sunaikinti, pilkas sportines kelnes ir džemperį – grąžinti D. P., mobilaus ryšio telefoną ,,HTC“ su SIM kortele grąžinti R. S., daktiloskopines korteles ir kompaktines plokšteles su įrašais – palikti prie bylos. ,

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos, o suimtam nuteistajam šis terminas skaičiuojamas nuo nuosprendžio nuorašo įteikimo jam dienos, gali būti skundžiamas Lietuvs apeliaciniam teismui per Kauno apygardos teismą.

Teisėjai:                                                                            Algirdas Jaliniauskas

                                                                                          Jurgis Kiškis

                                                                                          Arūnas Paštuolis