Civilinė byla Nr. e2A-51-854/2022
Teisminio proceso Nr. 2-68-3-11587-2021-6
Procesinio sprendimo kategorijos: 2.6.3.; 3.3.1.18.1.; 3.3.1.20.
(S)
VILNIAUS APYGARDOS TEISMAS
N U T A R T I S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2022 m. sausio 11 d.
Vilnius
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Giedrė Čėsnienė
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo apelianto (atsakovo) V. D. apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. rugsėjo 8 d. galutinio sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Juris LT“ ieškinį atsakovui V. D. dėl skolos priteisimo, trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų, uždaroji akcinė bendrovė „Senamiesčio ūkis“.
Apeliacinės instancijos teismas
n u s t a t ė :
I. Ginčo esmė
1. Ieškovė uždaroji akcinė bendrovė (toliau – UAB) „Juris LT“ kreipėsi į teismą, prašydama priteisti iš atsakovo V. D. 362,66 Eur skolą, 22,41 Eur palūkanas, 5 procentų dydžio metines procesines palūkanas ir 308 Eur bylinėjimosi išlaidas.
2. Ieškovė nurodė, kad trečiasis asmuo UAB „Senamiesčio ūkis“ teikia namo, esančio (duomenys neskelbtini), butų ir kitų patalpų savininkų bendrosios dalinės nuosavybės administravimo, eksploatavimo ir komunalines paslaugas. Atsakovas, kaip vieno iš name esančio buto savininkas, neatsiskaitė už UAB „Senamiesčio ūkis“ nuo 2019 m. rugsėjo mėn. iki 2020 m. gruodžio mėn. suteiktas paslaugas, todėl atsakovas turi sumokėti 362,66 Eur skolą ir 22,41 Eur palūkanas. Reikalavimo teises į atsakovą iš UAB „Senamiesčio ūkis“ ieškovė perėmė pagal 2021 m. vasario 3 d. pasirašytą reikalavimo perleidimo sutartį, todėl ieškovė yra tinkama kreditorė.
3. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2021 m. balandžio 27 d. preliminariu sprendimu ieškovės ieškinį patenkino.
4. Atsakovas V. D. pateikė prieštaravimus, kuriuose prašė panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. balandžio 27 d. preliminarų sprendimą ir ieškinį atmesti. Prieštaravimus grindė tokiais pagrindiniais argumentais:
4.1. Atsakovui nebuvo pranešta apie tai, kad trečiasis asmuo UAB „Senamiesčio ūkis“ perleido reikalavimo teises ieškovei UAB „Juris LT“. Nėra duomenų, kad ieškovės pranešimas apie reikalavimo teisės perleidimą buvo įteiktas atsakovui. Vien tik faktas, kad ieškovė tariamai siuntė atsakovui laišką, nepatvirtina, jog atsakovui buvo išsiųstas pranešimas apie reikalavimo teisės perleidimą. Taigi ieškovė neinformavo atsakovo apie reikalavimo perleidimo faktą (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.109 straipsnio 1 dalis).
4.2. Tarp daugiabučio gyvenamojo namo (duomenys neskelbtini), butų ir kitų patalpų savininkų ir trečiojo asmens UAB „Senamiesčio ūkis“ kilo ginčas dėl sienutės sutvirtinimo darbų atlikimo sąlygų. Ginčui užsitęsus, atsakovas kreipėsi į trečiąjį asmenį ir buvo telefonu informuotas, kad gali 2019 m. spalio mėn. sąskaitą Nr. MP00172267 apmokėti dalimis. Įmokas atsakovas atliko 2020 m. lapkričio 7 d., 2021 m. sausio 28 d., 2021 m. kovo 15 d., 2021 m. gegužės 6 d. ir 2021 m. gegužės 20 d. Šias įmokas trečiasis asmuo UAB „Senamiesčio ūkis“ priėmė ir apskaitė išrašomose sąskaitose. Iš trečiojo asmens raginimų nedelsiant sumokėti visą skolą atsakovas negavo, taip pat sąskaitose būdavo nurodyta, kad „Būtume dėkingi, jei sąskaitą pagal galimybes apmokėtumėte iki mėnesio 25 dienos“. Tai leido atsakovui pagrįstai manyti, kad tinkamai vykdo žodinį susitarimą dėl mokėjimų dalimis. Perleidęs reikalavimą ieškovei trečiasis asmuo UAB „Senamiesčio ūkis“ elgėsi nesąžiningai.
4.3. Pradinė kreditorė UAB „Senamiesčio ūkis“ ir po to, kai su ieškove sudarė reikalavimo perleidimo sutartį, siuntė atsakovui sąskaitas, kuriose apskaitė ginčo skolą. Šis faktas patvirtina, kad atsakovas pagrįstai tikėjosi, jog prievolę tinkamai vykdo trečiajam asmeniui. Trečiojo asmens veiksmai patvirtina, kad ieškovė ir trečiasis asmuo dėl reikalavimo teisės perleidimo susitarė nesilaikant CK 6.101 straipsnio.
5. Ieškovė UAB „Juris LT“ pateikė atsiliepimą į atsakovo prieštaravimus, kuriame prašė prieštaravimų netenkinti, Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. balandžio 27 d. preliminarų sprendimą palikti nepakeistą. Savo poziciją grindė tokiais pagrindiniais argumentais:
5.1. Pranešimas apie reikalavimo teisės perleidimą atsakovui buvo išsiųstas registruotu laišku 2021 m. vasario 8 d. ir įteiktas atsakovui 2021 m. vasario 10 d. Šį faktą patvirtina AB „Lietuvos paštas“ duomenys. Informavimas apie reikalavimo perleidimą išsiunčiant atsakovui pranešimą registruota pašto siunta atsakovo deklaruotos gyvenamosios vietos adresu atitiko CK 6.109 straipsnio nuostatas. Apie reikalavimo teisių perleidimą atsakovas žinojo nuo 2021 m. vasario 10 d., tačiau toliau prievolę vykdė pradinei kreditorei UAB „Senamiesčio ūkis“, nors tą turėjo daryti ieškovei (CK 6.109 straipsnio 7 dalis). Darydamas įmokas pradinei kreditorei, atsakovas veikė savo rizika. Veikdama sąžiningai, ieškovė ieškinį pareiškė dėl 362,66 Eur, o ne 557,89 Eur skolos priteisimo, nes įskaitė atsakovo be pagrindo trečiajam asmeniui 2021 m. kovo 15 d. atliktą įmoką.
5.2. Atsakovas nepateikė įrodymų, kurie pagrįstų jo teiginius, kad buvo sudaręs susitarimą su pradine kreditore dėl skolos dengimo dalimis. Taigi atsakovas praleido prievolės įvykdymo terminą ir turi mokėti palūkanas.
5.3. Savo teises ieškovė įgyvendina remdamasi reikalavimo perleidimo sutarti, kuri yra galiojanti. Ieškovei nėra žinoma apie trečiojo asmens santykius su atsakovu, ieškovė negali jų lemti ir daryti įtakos trečiojo asmens veiksmams, rengiamiems dokumentams.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
6. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2021 m. rugsėjo 8 d. galutiniu sprendimu Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. balandžio 27 d. preliminarų sprendimą paliko nepakeistą; priteisė valstybei iš atsakovo V. D. 5,58 Eur bylinėjimosi išlaidas.
7. Teismas nurodė, kad ginčas byloje kilo dėl to 1) ar atsakovui buvo pranešta apie tai, kad ieškovė yra perėmusi trečiojo asmens reikalavimo teisę ir 2) ar atsakovas tinkamai įvykdė savo piniginę prievolę.
8. Teismas nustatė, kad atsakovui nuo 2015 m. vasario 2 d. priklauso butas (duomenys neskelbtini). Namo, kuriame yra šis butas, bendrojo naudojimo objektų administratoriaus funkcijas 2019 m. rugsėjo–2020 m. gruodžio mėn. vykdė trečiasis asmuo UAB „Senamiesčio ūkis“. Atsakovas taip pat neneigė, kad už trečiojo asmens nurodytu laikotarpiu suteiktas paslaugas, atliktus darbus, atsiskaitinėjo nesilaikydamas trečiojo asmens išrašytose sąskaitose nurodytų terminų. Trečiasis asmuo UAB „Senamiesčio ūkis“ reikalavimą į atsakovo 557,89 Eur skolą, susidariusią atsakovui neapmokėjus nurodytu laikotarpiu trečiojo asmens išrašytų sąskaitų, pagal 2021 m. vasario 3 d. sudarytą reikalavimo perleidimo sutartį perleido ieškovei UAB „Juris LT“. Teismas sprendė, kad reikalavimo perleidimo sutartis atitinka tokio pobūdžio sandoriui keliamus turinio ir formos reikalavimus (CK 6.101 straipsnio 1 dalis, 6.103 straipsnis). Ginčo dėl šios sutarties galiojimo, taip pat atsakovo prievolės pradinei kreditorei trečiajam asmeniui UAB „Senamiesčio ūkis“ dydžio, faktinio pagrindo, nekilo.
9. Teismas sprendė, kad atsakovo teiginiai, kad jam nebuvo tinkamai pranešta apie tai, kad ieškovė perėmė trečiojo asmens reikalavimo teisę nepagrįsti. Ieškovė kartu su ieškiniu pateikė 2021 m. vasario 6 d. atsakovui adresuotą pranešimą dėl kreditoriaus pasikeitimo, kuriame nurodyta, kad ieškovė yra perėmusi trečiojo asmens reikalavimo teisę į atsakovo skolą. Faktą, kad šis pranešimas ieškovui išsiųstas registruota pašto siunta, patvirtino valstybės įmonės Lietuvos pašto 2021 m. vasario 8 d. Siuntų sąrašas K 6, kuriame fiksuota, kad atsakovui jo deklaruotos gyvenamosios vietos adresu (duomenys neskelbtini), buvo išsiųsta siunta (siuntos kodo Nr. (duomenys neskelbtini)). Tai, kad ši siunta pasiekė adresatą ir buvo įteikta, patvirtino ieškovės kartu su atsiliepimu į prieštaravimus pateikti valstybės įmonės Lietuvos pašto parengti duomenys apie siuntos įteikimą. Pagal šiuos duomenis siunta adresu (duomenys neskelbtini), buvo įteikta 2021 m. vasario 10 d.
10. Teismas pažymėjo, kad prieštaravimuose atsakovas nurodė, kad jo gyvenamoji vieta sutampa su deklaruota gyvenamąja vieta – (duomenys neskelbtini). Teismo posėdyje atsakovas kategoriškai nepaneigė, kad jam adresuotą ieškovės siuntą galėjo priimti kiti (duomenys neskelbtini), gyvenantys asmenys; atsakovas taip pat patvirtino, kad, susipažinęs su ieškovės pateiktais dokumentais, nesidomėjo, kas galėjo siuntą priimti, jeigu to nepadarė jis pats asmeniškai (2021 m. rugpjūčio 19 d. teismo posėdžio garso įrašas: 20 min 57 sek–21 min 28 sek; 21 min 33 sek–21 min 44 sek). Teismo vertinimu, pastarieji atsakovo dviprasmiški paaiškinimai, atsižvelgiant į tai, kad ieškovė registruotu paštu išsiuntė atsakovui pranešimą dėl kreditoriaus pasikeitimo, taip pat į tai, kad pranešimas pasiekė atsakovo gyvenamąją vietą, suponuoja, kad atsakovui apie tai, jog ieškovė yra perėmusi trečiojo asmens reikalavimą, tapo žinoma 2021 m. vasario 10 d. Įrodymų, kad ne dėl jo kaltės jam nebuvo galima gauti paminėto pranešimo, atsakovas nepateikė. Kadangi pranešimas dėl kreditoriaus pasikeitimo atsakovo gyvenamąją vietą pasiekė 2021 m. vasario 10 d., tai būtent nuo šios dienos reikalavimo perleidimo faktą ieškovė turi teisę panaudoti prieš atsakovą.
11. Teismas taip pat nurodė, kad svarbi ir kita aplinkybė, kad atsakovas faktiškai su ieškiniu ir jo priedais (tarp jų ir reikalavimo teisių perleidimo sutartimi, pranešimu dėl kreditoriaus paskeitimo) per Lietuvos teismų elektroninių paslaugų portalą e.teismas.lt susipažino 2021 m. gegužės 6 d., kai juos perskaitė atsidaręs per savo Lietuvos teismų elektroninių paslaugų portalo asmeninę paskyrą. Pastarieji faktiniai duomenys reiškia, kad atsakovui reikalavimo perleidimo faktą patvirtinantys įrodymai neabejotinai buvo pateikti 2021 m. gegužės 6 d. Taigi bet kuriuo atveju atsakovas nuo 2021 m. gegužės 6 d. ginčo piniginę prievolę turėjo vykdyti ieškovei, o ne trečiajam asmeniui.
12. Teismas nustatė, kad atsakovo pateikti įrodymai patvirtina, kad jis ginčo skolą (385,07 Eur) sumokėjo trečiajam asmeniui UAB „Senamiesčio ūkis“: atsakovas trečiajam asmeniui 2021 m. gegužės 6 d. pervedė 200 Eur, o 2021 m. gegužės 20 d. – 234,94 Eur. Abu šie mokėjimai buvo atlikti po to, kai atsakovui buvo pranešta apie reikalavimo teisių perleidimą, o taip pat priimtas preliminarus teismo sprendimas ir atsakovas faktiškai susipažino su ieškiniu ir jo priedais. Taigi jis savo prievolę be pagrindo įvykdė ne ieškovei, o trečiajam asmeniui UAB „Senamiesčio ūkis“. Tokį prievolės įvykdymą, ieškovei atsisakius patvirtinti tokį įvykdymą, teismas laikė netinkamu (CK 6.44 straipsnio 2 dalis).
13. Teismas nurodė, kad tai, jog UAB „Senamiesčio ūkis“ iki 2021 m. balandžio 30 d. išrašytose sąskaitose apskaitydavo ginčo skolą, priėmė atsakovo mokėjimus, sprendžiant dėl to, ar atsakovas prievolę įvykdė tinkamam kreditoriui, yra nereikšmingos. Atsakovui, įvertinus jo patirtį, išsilavinimą, turėjo būti aišku, kad nuo sužinojimo apie reikalavimo perleidimą momento jis turi prievolę vykdyti ieškovei, o ne trečiajam asmeniui. Pasirinkęs kitokį veikimo modelį atsakovas veikė savo rizika. Teismas pastebėjo, kad jeigu atsakovas mano, kad trečiasis asmuo ji suklaidino dėl reikalavimo teisės perleidimo fakto, atsakovas turi teisę trečiajam asmeniui reikšti dėl to pretenzijas. Be to, pažymėjo, kad, kaip galima spręsti iš atsakovo į bylą pateiktos trečiojo asmens 2021 m. birželio 30 d. išrašytos sąskaitos turinio, atsakovo įmokėtas sumas trečiasis asmuo yra apskaitęs kaip permoką, kurią atsakovas turi teisę reikalauti jam sugrąžinti.
14. Teismas nurodė, kad ginčo prievolę atsakovas įvykdė ne tik asmeniui, neturėjusiam teisės priimti įvykdymo, bet ir pažeisdamas nustatytus terminus. Trečiojo asmens išrašytos sąskaitos turėjo būti apmokamos ne vėliau kaip iki kito mėnesio paskutinės dienos. Šio termino atsakovas nesilaikė. Įrodymų, kurie pagrįstų jo teiginius, kad jis žodžiu susitarė su trečiuoju asmeniu dėl sąskaitų apmokėjimo dalimis ir kitokiais terminais, nei nustatyta sąskaitose, atsakovas nepateikė. Atsakovas nepaaiškino, su kuo tiksliai tarėsi, kad sąskaitas apmokės dalimis, taip pat dėl kokių tiksliai prievolės įvykdymo terminų, tvarkos sąlygų susitarė. Iš atsakovo pateiktų mokėjimų aišku, kad jis įmokas atliko be konkrečios sistemos, t.y. savo nuožiūra. Teismas sprendė, kad nėra jokių objektyvių duomenų, kurie sudarytų pagrindą daryti išvadą, kad atsakovo versija yra pagrįsta. Juolab, kad ją paneigia trečiojo asmens veiksmai perleidžiant reikalavimo teisę ieškovei. Aplinkybė, kad sąskaitose trečiasis asmuo įrašo šabloninę frazę „Būtume dėkingi, jei sąskaitą pagal galimybes apmokėtumėte iki mėnesio 25 dienos.“, nei patvirtina, nei paneigia atsakovo atsikirtimų, nes tai tėra trečiojo asmens pageidavimas, nekeičiantis prievolės įvykdymo terminų. Teismas darė išvadą, kad atsakovas taip pat praleido prievolės įvykdymo terminą (CK 6.53 straipsnio 1 dalis).
15. Atsižvelgdamas į tai, kas išdėstyta, teismas konstatavo, kad atsakovo prieštaravimai nepaneigia Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. balandžio 27 d. preliminaraus sprendimo išvadų pagrįstumo, todėl preliminarų sprendimą paliko nepakeistą (CPK 430 straipsnio 6 dalies 1 punktas). Teismas vertino, kad atsakovas be pagrindo 362,66 Eur dydžio skolą sumokėjo trečiajam asmeniui UAB „Senamiesčio ūkis“, o ne ieškovei UAB „Juris LT“, dėl to ieškovė pagrįstai kreipėsi į teismą, reikalaudama priteisti iš atsakovo įsiskolinimą (CK 4.84 straipsnio 9 dalis, 6.38 straipsnio 1 dalis, CK 6.106 straipsnio 1 dalis, 6.109 straipsnio 7 dalis).
16. Kadangi atsakovas praleido piniginės prievolės įvykdymo terminą, teismas sprendė, kad ieškovė pagrįstai prašė priteisti iš atsakovo 22,41 Eur palūkanas, paskaičiuotas už pradelstą apmokėti sąskaitas laikotarpį (CK 6.210 straipsnio 1 dalis, 6.261 straipsnis). Be to, ieškovei pareikalavus, atsakovas taip pat turi pareigą mokėti 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo (CK 6.37 straipsnio 2 dalis, 6.210 straipsnio 1 dalis).
17. Teismas nurodė, kad patenkinus ieškinį, atsakovui tenka pareiga atlyginti ieškovės turėtas bylinėjimosi išlaidas, kurias sudaro 8 Eur žyminis mokestis ir 300 Eur teisinės pagalbos išlaidos. Teismas sprendė, kad nėra pagrindo atleisti atsakovą nuo dalies ar visų ieškovės turėtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimo, nes ieškovė buvo priversta kreiptis į teismą su ieškiniu dėl nepagrįsto atsakovo asmeninio sprendimo ginčo skolą mokėti nesilaikant prievolės vykdymo terminų.
18. Teismas, atsižvelgdamas į bylos išsprendimo baigtį, priteisė valstybei iš atsakovo 5,58 Eur išlaidas, susijusias su procesinių dokumentų siuntimu (CPK 96 straipsnio 1 dalis).
III. Apeliacinio skundo argumentai
19. Atsakovas V. D. apeliaciniu skundu prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. rugsėjo 8 d. galutinį sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškovės ieškinį atmesti. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais pagrindiniais argumentais:
19.1. Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai konstatavo, kad aplinkybės, jog trečiasis asmuo UAB „Senamiesčio ūkis“ iki 2021 m. balandžio 30 d. išrašytose sąskaitose apskaitydavo ginčo skolą, priėmė atsakovo mokėjimus, sprendžiant dėl to, ar atsakovas prievolę įvykdė tinkamam kreditoriui, yra nereikšmingos. Pradinė kreditorė, po reikalavimo perleidimo toliau siųsdama sąskaitas atsakovui, netinkamai vykdė reikalavimo teisės perleidimą. Atsakovo atžvilgiu toliau siųsdama sąskaitas su įsiskolinimo suma ji nenustojo būti prievolės šalimi, tuo pažeidė skolininko (atsakovo) teises ir šioje byloje teismas turėjo vertinti, be kita ko, reikalavimo perleidimo faktą kaip prieštaraujantį CK 6.101 straipsnio 1 dalyje įtvirtintai nuostatai, kad reikalavimo perleidimas neturi pažeisti skolininko teisių.
19.2. Teismas nepagrįstai konstatavo, kad atsakovo atsikirtimai, kad jam nebuvo tinkamai pranešta apie tai, kad ieškovė perėmė trečiojo asmens reikalavimo teisę neatitinka byloje pateiktų rašytinių įrodymų. Teismo teiginys, kad atsakovas prieštaravimuose nurodė, jog jo gyvenamoji vieta sutampa su deklaruota gyvenamąja vieta – (duomenys neskelbtini), neatitinka tikrovės, kadangi atsakovas prieštaravimuose to nenurodė. Priešingai, atsakovo ir jo šeimos gyvenamoji vieta daugybę metų yra adresu (duomenys neskelbtini).
19.3. Teismas nepagrįstai nurodė, kad teismo posėdyje atsakovas kategoriškai nepaneigė, kad jam adresuotą ieškovės siuntą galėjo priimti kiti (duomenys neskelbtini), gyvenantys asmenys. Šis teiginys neatitinka tikrovės, nes atsakovas į teismo klausimą tik išsakė prielaidą, kad galimai jam adresuotą siuntą per klaidą galėjo atsiimti kiti namo, esančio (duomenys neskelbtini) gyventojai (ne konkrečiai buto, esančio (duomenys neskelbtini) gyventojai). 2021 m. spalio 8 d. susisiekus su AB „Lietuvos paštas“ telefonu, atsakovas buvo informuotas, kad įteikimo dokumentuose yra paštininko komentaras „įmečiau į pašto dėžutę“ (dėl paskelbto karantino laiškai nebuvo įteikinėjami asmeniškai).
19.4. Teismui konstatavus kaip neabejotiną aplinkybę, kad atsakovui reikalavimo perleidimo faktą patvirtinantys įrodymai neabejotinai buvo pateikti 2021 m. gegužės 6 d., atsakovas įsitikinęs, kad buvo pažeistos jo, kaip skolininko teisės, o būtent ieškovė, piktnaudžiaudama teise, neįteikė atsakovui pranešimo apie reikalavimo perleidimą, pateikė ieškinį dėl skolos priteisimo teismui ir nepagrįstai reikalauja bylinėjimosi išlaidų (308 Eur), kurios yra beveik lygios skolos dydžiui (362,66 Eur). Atsižvelgdamas į tai, atsakovas prašo apeliacinės instancijos teismo įvertinti ieškovės prašomų priteisti bylinėjimosi išlaidų pagrįstumą ir neleisti atlyginti pernelyg didelių išlaidų.
19.5. Atsakovas nuo 2020 m. lapkričio 7 d. UAB „Senamiesčio ūkis“ atliko šiuos mokėjimus: 2020 m. lapkričio 7 d. – 247,97 Eur; 2021 m. sausio 28 d. – 200 Eur; 2021 m. kovo 15 d. – 195,23 Eur; 2021 m. gegužės 6 d. – 200 Eur; 2021 m. gegužės 20 d. – 234,94 Eur. Visą šį laikotarpį atsakovui mokant dalimis iš UAB „Senamiesčio ūkis“ buvo gaunamos atnaujintos sąskaitos su mažėjančiu įsiskolinimu, jose nenurodant apie jokius UAB „Senamiesčio ūkis“ ketinimus reikalauti padengti nedelsiant visą įsiskolinimą arba perduoti reikalavimo teisę į skolą kitam subjektui. Mokėdamas dalimis ir sąskaitose negaudamas UAB „Senamiesčio ūkis“ raginimų nedelsiant sumokėti visą įsiskolinimą, atsakovas pagrįstai buvo įsitikinęs, kad tinkamai vykdo UAB „Senamiesčio ūkis“ turimą įsiskolinimą.
Apeliacinės instancijos teismas
k o n s t a t u o j a:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir
išvados
20. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai, taip pat absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina apskųsto teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą analizuodamas skunde išdėstytus argumentus, išskyrus įstatyme nurodytas išimtis (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Apeliacinio skundo ribos gali būti peržengtos tada, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai. Neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo ribas, apeliacinės instancijos teismas ex officio (pagal pareigas) patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų (CPK 320 straipsnio 1, 2 dalys).
21. Apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs apeliacinį skundą, absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų, nurodytų CPK 329 straipsnio 2 dalies 1-7 punktuose, nenustatė, taip pat nenustatė ir pagrindų peržengti apeliacinio skundo ribas.
22. Apeliacijos objektą sudaro Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. rugsėjo 8 d. galutinio sprendimo, kuriuo Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. balandžio 27 d. preliminarus sprendimas paliktas nepakeistas, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.
Dėl naujų įrodymų priėmimo
23. Atsakovas, bylai esant apeliacinės instancijos teisme, pateikė naują įrodymą – AB „Lietuvos paštas“ 2021 m. lapkričio 23 d. raštą Nr. 3-2021-05179. Atsakovas nurodo, kad šis įrodymas patvirtina, kad jis negavo pranešimo apie reikalavimo perleidimą.
24. Bendroji taisyklė ta, kad apeliacinės instancijos teisme papildomų įrodymų pateikimas ribojamas (CPK 314 straipsnis). CPK 314 straipsnyje suformuluotos taisyklės, kad apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teismui, išimtys yra: 1) kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atsisako priimti įrodymus; 2) kai įrodymų pateikimo būtinybė iškyla vėliau. Apeliacinės instancijos teismas, spręsdamas dėl kiekvieno naujo pateikto įrodymo, turi aiškintis, ar galėjo šis konkretus įrodymas būti pateiktas pirmosios instancijos teismui, ar vėlesnis įrodymo pateikimas užvilkins bylos nagrinėjimą bei atsižvelgti į prašomo priimti naujo įrodymo įtaką sprendžiant šalių ginčą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. birželio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-230-611/2018, 37-38 punktai; 2019 m. birželio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-237-684/2019, 33 punktas).
25. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs ginčo pobūdį, nustatinėtinas aplinkybes, šalių argumentus, kuriais jos grindžia savo reikalavimus ir atskirtimus, sprendžia, kad atsakovo pateiktas įrodymas yra susijęs su nagrinėjamu klausimu, jis neužvilkins apeliacinio skundo nagrinėjimo, todėl jį priima ir vertina su kitais byloje esančiais įrodymais.
Dėl nustatytų aplinkybių ir ginčo ribų
26. Byloje nustatyta, kad trečiasis asmuo UAB „Senamiesčio ūkis“ teikia daugiabučio gyvenamojo namo, esančio adresu (duomenys neskelbtini), butų ir kitų patalpų savininkų bendrosios dalinės nuosavybės administravimo, eksploatavimo ir komunalines paslaugas. Atsakovui V. D. nuosavybės teise priklauso šiame name esantis butas Nr. 11, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini).
27. Atsakovui už suteiktas bendrosios dalinės nuosavybės administravimo, eksploatavimo ir komunalines paslaugas laikotarpiu nuo 2019 m. rugsėjo mėn. iki 2020 m. gruodžio mėn. UAB „Senamiesčio ūkis“ išrašė PVM sąskaitas faktūras, kurių atsakovas pilnai neapmokėjo. Paskutinėje laikotarpio išrašytoje sąskaitoje (2020 m. gruodžio 31 d.) atsakovo mokėtina suma sudarė 757,89 Eur.
28. Tarp UAB „Senamiesčio ūkis“ ir ieškovės UAB „Juris LT“ 2021 m. vasario 3 d. buvo sudaryta reikalavimo perleidimo sutartis, pagal kurią UAB „Senamiesčio ūkis“ perleido ieškovei reikalavimo teisę į atsakovo turimą 557,89 Eur dydžio įsiskolinimą ir kitas su tuo susijusias teises.
29. Ieškovė 2021 m. vasario 6 d. surašė pranešimą „Dėl kreditoriaus pasikeitimo“, kuriame nurodė apie reikalavimo perleidimą (kreditoriaus pasikeitimą) ir nustatė atsakovui terminą iki 2021 m. vasario 13 d. sumokėti 557,89 Eur skolą, 44,63 Eur netesybas ir 40 Eur skolos išieškojimo išlaidas pagal Lietuvos Respublikos mokėjimų, atliekamų pagal komercines sutartis, vėlavimo prevencijos įstatymą. Ieškovė pranešimą 2021 m. vasario 8 d. išsiuntė atsakovui jo Gyventojų registre nurodytos deklaruotos gyvenamosios vietos adresu (duomenys neskelbtini). Išrašo iš AB „Lietuvos paštas“ internetinio puslapio duomenimis siunta Nr. (duomenys neskelbtini) įteikta 2021 m. vasario 10 d.
30. Atsakovui su ieškove neatsiskaičius, ieškovė 2021 m. balandžio 26 d. kreipėsi į Vilniaus miesto apylinkės teismą su ieškiniu dokumentinio proceso tvarka, prašydama priteisti iš atsakovo 362,66 Eur skolą, 22,41 Eur palūkanas, 5 procentų dydžio metines procesines palūkanas ir 308 Eur bylinėjimosi išlaidas.
31. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2021 m. balandžio 27 d. preliminariu sprendimu ieškovės ieškinį patenkino.
32. Atsakovas pateikė prieštaravimus dėl 2021 m. balandžio 27 d. preliminaraus sprendimo, kuriuose nesutiko su ieškovės reikalavimu, nurodydamas, kad jis nebuvo informuotas apie reikalavimo perleidimą ir savo prievolę tinkamai įvykdė pradinei kreditorei UAB „Senamiesčio ūkis“.
33. Pirmosios instancijos teismas skundžiamu galutiniu sprendimu 2021 m. balandžio 27 d. preliminarų sprendimą paliko nepakeistą. Teismas, atsižvelgdamas į tai, kad ieškovė registruotu paštu atsakovo deklaruotos gyvenamosios vietos adresu (duomenys neskelbtini), išsiuntė atsakovui pranešimą dėl kreditoriaus pasikeitimo, taip pat į tai, kad pranešimas pasiekė atsakovo gyvenamąją vietą, sprendė, kad atsakovas buvo tinkamai informuotas apie reikalavimo perleidimą dar 2021 m. vasario 10 d. Be to, teismas pažymėjo, kad atsakovas su ieškovės ieškiniu ir priedais 2021 m. gegužės 6 d. susipažino per Lietuvos teismų elektroninių paslaugų portalą, taigi bet kuriuo atveju nuo 2021 m. gegužės 6 d. ginčo piniginę prievolę turėjo vykdyti ieškovei, o ne trečiajam asmeniui UAB „Senamiesčio ūkis“.
34. Teismas vertino, kad atsakovo atlikti mokėjimai UAB „Senamiesčio ūkis“ po to, kai jam jau buvo žinoma apie reikalavimo perleidimą, ieškovei atsisakius patvirtinti tokį įvykdymą, laikytini netinkamu prievolės įvykdymu. Teismas pažymėjo, kad tai, jog UAB „Senamiesčio ūkis“ iki 2021 m. balandžio 30 d. išrašytose sąskaitose apskaitydavo ginčo skolą, priėmė atsakovo mokėjimus, sprendžiant dėl to, ar atsakovas prievolę įvykdė tinkamam kreditoriui, yra nereikšmingos. Nurodė, kad jeigu atsakovas mano, kad trečiasis asmuo ji suklaidino dėl reikalavimo teisės perleidimo fakto, atsakovas turi teisę trečiajam asmeniui reikšti dėl to pretenzijas.
35. Atsakovas apeliaciniu skundu nesutinka su pirmosios instancijos teismo išvadomis, nurodydamas, kad teismas nepagrįstai sprendė, kad aplinkybės, jog UAB „Senamiesčio ūkis“ ir toliau po reikalavimo perleidimo siuntė jam sąskaitas su proporcingai mažėjančia skolos suma, taip pat tai, kad prievolę jis įvykdė šiam trečiajam asmeniui yra nereikšmingos. Pasak atsakovo, UAB „Senamiesčio ūkis“ toliau atsakovui siųsdama sąskaitas su įsiskolinimo suma nenustojo būti prievolės šalimi, tokiais veiksmais pažeidė jo, kaip skolininko, teises, todėl teismas reikalavimo perleidimo faktą turėjo vertinti kaip prieštaraujantį CK 6.101 straipsnio 1 dalyje įtvirtintai nuostatai, kad reikalavimo perleidimas neturi pažeisti skolininko teisių. Be to, atsakovo vertinimu, teismas nepagrįstai sprendė, kad pranešimas dėl reikalavimo perleidimo jam įteiktas 2021 m. vasario 10 d. adresu (duomenys neskelbtini), kadangi nei atsakovas, nei jo šeimos nariai siuntos šiuo adresu negavo, jo ir jo šeimos gyvenamoji vieta daugelį metų yra kitu adresu (duomenys neskelbtini).
36. Atsakovas taip pat pažymi, kad teismui sprendus, jog atsakovui reikalavimo perleidimo faktą patvirtinantys įrodymai neabejotinai buvo pateikti ir 2021 m. gegužės 6 d., buvo pažeistos jo, kaip skolininko teisės, kadangi ieškovė, piktnaudžiaudama teise, neįteikė atsakovui pranešimo apie reikalavimo perleidimą, pateikė ieškinį dėl skolos priteisimo teismui ir nepagrįstai reikalauja bylinėjimosi išlaidų, kurios yra beveik lygios skolos dydžiui.
37. Atsižvelgdamas į tai, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismas toliau pasisako dėl atsakovo apeliacinio skundo faktinių ir teisinių argumentų.
Dėl skolininko informavimo apie reikalavimo perleidimą
38. Kreditoriaus reikalavimo teisė, kaip prievolinė subjektinė teisė, yra savarankiškas civilinių teisinių santykių objektas (CK 1.112 straipsnio 1 dalis), todėl gali būti perleista kitam asmeniui bendraisiais pagrindais (CK 1.112 straipsnio 2 dalis).
39. Reikalavimo perleidimas (cesija) yra sutartis, kuria kreditorius (cedentas) perleidžia trečiajam asmeniui (cesionarijui) savo reikalavimo teisę reikalauti, kad skolininkas įvykdytų prievolę. CK 6.101 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad kreditorius turi teisę be skolininko sutikimo perleisti visą reikalavimą ar jo dalį kitam asmeniui, jeigu tai neprieštarauja įstatymams ar sutarčiai arba jeigu reikalavimas nesusijęs su kreditoriaus asmeniu. Reikalavimo teisės perleidimas neturi pažeisti skolininko teisių ir labiau suvaržyti jo prievolės.
40. Reikalavimo teisės perleidimas yra vienas iš prievolės dalyvių (kreditorių) pasikeitimo atvejų, kai vietoj vieno kreditoriaus atsiranda kitas ir pagal nurodytoje normoje nustatytą bendrąją taisyklę pradinis kreditorius turi teisę perleisti turimą ar būsimą reikalavimą naujajam kreditoriui be skolininko sutikimo, jeigu tai nedraudžiama įstatymo ar sutarties. Tai reiškia, kad skolininko sutikimo perleidžiant reikalavimą nereikalaujama dėl to, kad jo teisinė padėtis dėl kreditoriaus pasikeitimo nesikeičia, t.y. jo teisinė padėtis naujojo kreditoriaus atžvilgiu negali būti blogesnė už buvusią pradinio kreditoriaus atžvilgiu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. kovo 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-105/2011).
41. Reikalavimo perleidimo sandoris teisinius padarinius skolininkui sukuria tik tinkamai jam apie sandorį pranešus. CK 6.109 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad reikalavimo perleidimo faktas gali būti panaudotas prieš trečiuosius asmenis ir skolininką tik nuo to momento, kai skolininkas sutiko, kad reikalavimas būtų perleistas, arba nuo to momento, kai skolininkas gavo reikalavimo perleidimo faktą patvirtinančio dokumento kopiją ar kitokį reikalavimo perleidimo fakto įrodymą. Taigi prievolės dalyviams esminę reikšmę turi pranešimas apie reikalavimo perleidimo faktą, nes nuo pranešimo momento pradinio ir naujojo kreditoriaus sudaryta reikalavimo perleidimo sutartis pradeda veikti skolininko atžvilgiu ir nuo šio momento reikalavimo perleidimo faktą naujasis kreditorius gali panaudoti prieš skolininką. CK 6.109 straipsnio 1 dalyje nurodyto pranešimo paskirtis yra apsaugoti skolininko interesus, kad jis žinotų, kam priklauso vykdytina prievolė ir išvengtų ginčo dėl dvigubo apmokėjimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. balandžio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-168/2010; 2015 m. kovo 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-141-684/2015; 2017 m. balandžio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-203-686/2017).
42. Įstatyme išsamiai nenustatyti specialūs pranešimo skolininkui apie reikalavimo teisės perleidimą būdai, išskyrus CK 6.109 straipsnio 5 dalyje nurodytą būdą, kad tinkamu pranešimu laikomas reikalavimo perleidimo sutarties pateikimas skolininkui. Dėl to šią spragą užpildė kasacinis teismas, kuris, aiškindamas CK 6.109 straipsnio 1 dalį ir formuodamas šiuo klausimu vienodą teismų praktiką, konstatavo, kad skolininkui apie reikalavimo perleidimą, kai jam sudaryti skolininko sutikimo nereikia, gali būti pranešta bet kokia forma ir bet kokiu būdu, svarbu, kad pranešime būtų informacija apie pradinio kreditoriaus turimą ar būsimą reikalavimą ir jo perleidimą įvardytam naujajam kreditoriui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. balandžio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-168/2010).
43. Jeigu apie reikalavimo perleidimą skolininkui nepranešta, laikoma, kad prievolės įvykdymas pradiniam kreditoriui yra tinkamas (CK 6.106 straipsnio 1 dalis).
44. Nagrinėjamu atveju atsakovas nurodo, kad jis nebuvo tinkamai informuotas apie reikalavimo perleidimą, jis pranešimo apie tai negavo, todėl jis prievolę – sumokėti susidariusį įsiskolinimą, pagrįstai įvykdė pradinei kreditorei UAB „Senamiesčio ūkis“. Apeliacinės instancijos teismas su tuo nesutinka.
45. Byloje nustatyta ir ginčo dėl to, kad atsakovo deklaruota gyvenamoji vieta yra adresu (duomenys neskelbtini), nėra. Ieškovės teismui pateikti 2021 m. vasario 6 d. duomenys iš Gyventojų registro patvirtina, kad šiuo adresu atsakovas savo gyvenamąją vietą deklaruoja nuo 2019 m. birželio 30 d. Ieškovei UAB „Juris LT“ ir pradinei kreditorei UAB „Senamiesčio ūkis“ 2021 m. vasario 3 d. sudarius reikalavimo perleidimo sutartį, ieškovė 2021 m. vasario 8 d. registruota pašto siunta (siuntos Nr. (duomenys neskelbtini)) išsiuntė atsakovui adresu (duomenys neskelbtini), 2021 m. vasario 6 d. pranešimą dėl kreditoriaus pasikeitimo kartu su reikalavimo perleidimo sutarties kopija. Tą patvirtina byloje esantis Siuntų sąrašas K 6 Nr. 8970820. Atsakovo apeliaciniam teismui pateiktas AB „Lietuvos paštas“ 2021 m. lapkričio 23 d. raštas Nr. 3-2021-05179 patvirtina, kad pašto siunta buvo palikta butui (duomenys neskelbtini), priklausančioje pašto dėžutėje. Minėtame rašte, be kita ko, nurodyta, kad atsižvelgiant į situaciją dėl COVID-19 pandemijos, nuo 2020 m. spalio 26 d. iki 2021 m. vasario 15 d., paprastosios, registruotosios korespondencijos siuntos (išskyrus siuntos su procesiniais dokumentais, įteikimo pranešimais bei siuntos su žyma „Įteikti asmeniškai“) buvo pristatomos į gavėjo gaunamųjų laiškų dėžutę, nereikalaujant gavėjo parašo.
46. Aukščiau nurodytos aplinkybės patvirtina, kad ieškovė tinkamai įvykdė CK 6.109 straipsnio 1 dalyje numatytą pareigą apie reikalavimo perleidimą informuoti skolininką (atsakovą). Ieškovė rėmėsi oficialiais viešo Gyventojų registro duomenimis ir būtent juose nurodytu atsakovo deklaruotos gyvenamosios vietos adresu (duomenys neskelbtini), išsiuntė atsakovui pranešimą apie reikalavimo perleidimą, informuodama, kad prievolę atsakovas turi įvykdyti naujajai kreditorei – ieškovei. Pažymėtina tai, kad būtent pats atsakovas Gyventojų registre išviešino savo gyvenamosios vietos adresą (duomenys neskelbtini), todėl ta aplinkybė, kad atsakovas galimai minėto buto adresu negyvena, o gyvena kitoje vietoje, šiuo atveju neturi teisinės reikšmės sprendžiant dėl trečiųjų asmenų teisių ir pareigų reikalavimo perleidimo atveju, t.y. šiuo atveju ieškovei įgyvendinant pareigą informuoti atsakovą apie reikalavimo perleidimą.
47. Byloje nėra duomenų, kad pradinė kreditorė ar ieškovė būtų žinojusios apie kitą atsakovo nurodomą gyvenamąją vietą, esančią adresu (duomenys neskelbtini), jog šį adresą atsakovas būtų paviešinęs kaip savo gyvenamosios vietos adresą ir/ar pareiškęs norą visą korespondeciją gauti būtent šiuo adresu. Todėl, esant viešiems ir nenuginčytiems Gyventojų registro duomenimis apie atsakovo gyvenamąją vietą, ieškovė pagrįstai jais rėmėsi, išsiųsdama atsakovui šiuo adresu pranešimą dėl kreditoriaus pasikeitimo kartu su reikalavimo perleidimo sutartimi. Pažymėtina tai, kad įstatymas nenumato ieškovei pareigos patikrinti, ar asmuo faktiškai gyvena adresu, kurį jis nurodo viešame registre kaip savo gyvenamosios vietos adresą.
48. Paminėtina ir tai, kad įstatyme nėra numatyta, jog pranešimas dėl reikalavimo perleidimo skolininkui būtų įteiktas asmeniškai pasirašytinai. Šiuo atveju ieškovei išsiuntus procesinius dokumentus atsakovo deklaruotos gyvenamosios vietos adresu ir juos siuntą pristatančiam asmeniui palikus būtent šio buto pašto dėžutėje, tokie veiksmai laikytini tinkamu CK 6.109 straipsnio 1 dalies nuostatų įgyvendinimu. Atsakovui teigiant, kad pranešimas nebuvo paliktas jo pašto dėžutėje ir/ar jis jo negavo, teko pareiga įrodyti šias aplinkybes, tačiau to atsakovas nepadarė (CPK 178 straipsnis). Atsakovas apsiribojo tik deklaratyviais teiginiais ir pasvarstymais apie tai, kad galimai jam adresuotą siuntą per klaidą galėjo atsiimti kiti namo, esančio (duomenys neskelbtini), gyventojai, tačiau šių aplinkybių niekaip nepagrindė. Juolab, tokia atsakovo versija neįtikima, pačiam atsakovui pateikus AB „Lietuvos paštas“ 2021 m. lapkričio 23 d. raštą, kuriame nurodyta, kad siunta palikta būtent (duomenys neskelbtini), „gavėjo gaunamųjų laiškų dėžutėje“. Tai, kad ši pašto dėžutė būtų laisvai prieinama ir kitiems buto/namo gyventojams atsakovas duomenų nepateikė.
49. Byloje nustatyta, kad siunta Nr. (duomenys neskelbtini) (ieškovės atsakovui siųstas pranešimas dėl kreditoriaus pasikeitimo ir reikalavimo perleidimo sutarties kopija) į buto, esančio adresu (duomenys neskelbtini), pašto dėžutę pristatyta 2021 m. vasario 10 d., todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė, kad nuo šios dienos atsakovui buvo žinoma ar turėjo būti žinoma apie reikalavimo perleidimą, taigi ir tai, jog prievolę sumokėti susidariusį įsiskolinimą jis nuo minėtos dienos turi vykdyti naujajai kreditorei – ieškovei UAB „Juris LT“.
50. CPK 117 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad teismas procesinius dokumentus įteikia registruotąja pašto siunta, per antstolius, pasiuntinių paslaugų teikėjus, kitais CPK nurodytais būdais. CPK 1751 straipsnyje numatyta galimybė teismo procese naudoti informacines ir elektroninių ryšių technologijas. Pagal CPK 1751 straipsnio 9 dalį advokatams, advokatų padėjėjams, antstoliams, antstolių padėjėjams, notarams, valstybės ir savivaldybių įmonėms, įstaigoms ir organizacijoms, finansų įstaigoms, draudimo įmonėms ir audito įmonėms, teismo ekspertams, nemokumo administratoriams teismas procesinius dokumentus įteikia elektroninių ryšių priemonėmis. Be to, elektroninių ryšių priemonėmis dokumentai įteikiami asmenims, kuriems teisės aktuose ar su teismų informacinės sistemos valdytoju sudarytoje sutartyje nustatyta pareiga gauti procesinius dokumentus elektroninių ryšių priemonėmis. Kitiems asmenims teismas procesinius dokumentus įteikia elektroninių ryšių priemonėmis, jeigu jie CPK nustatyta tvarka pageidavo procesinius dokumentus gauti elektroninių ryšių priemonėmis ir yra nurodę reikalingus kontaktinius duomenis.
51. Naudojimosi Elektroninių paslaugų portalo (toliau – EPP) sistema sąlygas ir tvarką nustato Lietuvos Respublikos teismų viešųjų elektroninių paslaugų teikimo taisyklės, patvirtintos Nacionalinės teismų administracijos direktoriaus 2015 m. rugsėjo 17 d. įsakymu Nr. 6P-141-(1.1) „Dėl Lietuvos Respublikos teismų viešųjų elektroninių paslaugų teikimo taisyklių patvirtinimo“.
52. Paslaugų gavėjas (šiuo atveju EPP sistema besinaudojantis asmuo – atsakovas) aktyvuodamas paskyrą (pirmą kartą prisijungia prie EPP sistemos ir autentifikuojasi minėtų taisyklių nustatyta tvarka), patvirtina, kad susipažino su Taisyklėmis ir sutinka laikytis jų sąlygų (šiuo sutikimu kartu laikoma, kad paslaugų gavėjas sutiko gauti procesinius dokumentus jo paskyroje) (Taisyklių 7.2 punktas). Taisyklių 34 punkte numatyta, jog tuo atveju, jei adresatas neprivalo procesinių dokumentų gauti elektroninių ryšių priemonėmis, tačiau yra pateikęs galiojantį sutikimą gauti procesinius dokumentus savo paskyroje, jis privalo naudotis savo paskyra procesiniams dokumentams gauti visų bylų, kuriose jis dalyvauja, nagrinėjimo teismuose proceso metu. Ši nuostata netaikoma, jei paslaugų gavėjas konkrečioje byloje Taisyklių 35 punkte nustatyta tvarka atšaukia savo sutikimą gauti procesinius dokumentus elektroninių ryšių priemonėmis arba Taisyklių V skyriuje nustatyta tvarka deaktyvuoja savo paskyrą.
53. Iš Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO nustatyta, kad atsakovas V. D. yra EPP sistemos vartotojas, nėra duomenų, kad atsakovo LITEKO VEP paskyra būtų neaktyvi, ar kad šioje byloje atsakovas būtų atšaukęs savo sutikimą gauti procesinius dokumentus elektroninių ryšių priemonėmis.
54. Kasacinis teismas yra nurodęs, kad tuo atveju, jei skolininkas nėra įvykdęs reikalavimo pradiniam kreditoriui, cesijos būdu įgytas reikalavimas kartu su reikalavimo perleidimo sutartimi pareikštas teismo tvarka laikytinas tinkamu skolininko informavimu apie reikalavimo teisės perleidimą ir atitinka CK 6.109 straipsnio 7 dalies nuostatas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. kovo 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-105/2011). Tai skolininko teisių nevaržo labiau nei apie cesiją skolininkas būtų informuotas atskiru pranešimu ar jam įteikiant cesijos sutartį iki ieškinio pareiškimo. Reikalavimo perleidimo sutarties pateikimas skolininkui kartu su ieškiniu, reikalaujant patenkinti reikalavimą, neriboja skolininko teisių ir gynybos priemonių. Skolininkas nepraranda teisės reikšti atsikirtimų, kuriuos turėjo teisę reikšti pradiniam kreditoriui, į naujojo kreditoriaus reikalavimus (CK 6.107 straipsnio 1 dalis). Pranešus skolininkui apie reikalavimo perleidimą ieškinio pareiškimu ir kartu pateiktus cesijos sutartį, reikalavimo teisės perleidimas sukelia jam teisinius padarinius nuo ieškinio priedų gavimo momento (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. kovo 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-105/2011).
55. Nagrinėjamu atveju atsakovui per EPP sistemą 2021 m. balandžio 27 d. buvo išsiųstas teismo priimtas preliminarus sprendimas ir ieškovės ieškinys su priedais; šių procesinių dokumentų pristatymo data atsakovui – 2021 m. gegužės 6 d. Taigi, kaip teisingai nurodė pirmosios instancijos teismas, netgi atsakovui neigiant, kad apie reikalavimo perleidimą jam nebuvo žinoma nuo 2021 m. vasario 10 d., bet kokiu atveju apie tai jam tapo žinoma ir/ ar turėjo būti žinoma nuo 2021 m. gegužės 6 d., kuomet procesiniai dokumentai per EPP sistemą jam buvo pristatyti. Vadovaujantis aukščiau nurodyta kasacinio teismo praktika, toks skolininko informavimas apie reikalavimo perleidimą laikytinas tinkamu ir atitinka CK 6.109 straipsnio 7 dalies nuostatas.
56. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, konstatuotina, kad atsakovas apie reikalavimo perleidimą buvo informuotas dar 2021 m. vasario 10 d. Be to, apie tai jam papildomai tapo žinoma ir 2021 m. gegužės 6 d., t.y. ieškovei su reikalavimu kreipusis į teismą ir kuomet procesiniai dokumentai (teismo 2021 m. balandžio 27 d. preliminarus sprendimas, ieškovės ieškinys su priedais) per EPP sistemą atsakovui buvo pristatyti.
Dėl prievolės įvykdymo tinkamumo
57. Byloje nustatyta ir šalys to neginčija, kad atsakovas trečiajam asmeniui UAB „Senamiesčio ūkis“ atliko šiuos mokėjimus: 2020 m. lapkričio 7 d. – 247,97 Eur; 2021 m. sausio 28 d. – 200 Eur; 2021 m. kovo 15 d. – 195,23 Eur; 2021 m. gegužės 6 d. – 200 Eur; 2021 m. gegužės 20 d. – 234,94 Eur.
58. Byloje taip pat nustatyta, kad pradinė kreditorė UAB „Senamiesčio ūkis“ 2021 m. vasario 3 d. reikalavimo perleidimo sutartimi perleido ieškovei UAB „Juris LT“ reikalavimo teisę į atsakovo turimą 557,89 Eur skolą. Ieškovė, nurodė, kad ji įskaitė atsakovo pradinei kreditorei 2021 m. kovo 15 d. sumokėtą įmoką, todėl prašė teismo priteisti iš atsakovo likusią 362,66 Eur skolą (557,89 Eur – 195,23 Eur).
59. Atsakovas apeliaciniame skunde teigia, kad ta aplinkybė, jog trečiasis asmuo UAB „Senamiesčio ūkis“ ir po reikalaivmo perleidimo toliau atsakovui siuntė sąskaitas su proporcingai mažėjančia įsiskolinimo suma reiškia, jog UAB „Senamiesčio ūkis“ nenustojo būti prievolės šalimi, todėl atsakovas pagrįstai prievolę įvykdė būtent šiam trečiajam asmeniui, t.y. atliko jam 2021 m. gegužės 6 d. 2021 m. gegužės 20 d. mokėjimus. Nurodo, jog tokiais veiksmais UAB „Senamiesčio ūkis“ pažeidė atsakovo teises, todėl teismas reikalavimo perleidimo faktą turėjo vertinti kaip prieštaraujantį CK 6.101 straipsnio 1 dalyje įtvirtintai nuostatai, kad reikalavimo perleidimas neturi pažeisti skolininko teisių. Apeliacinės instancijos teismas šiuos atsakovo argumentus atmeta kaip nepagrįstus.
60. Kaip jau buvo minėta, reikalavimo perleidimo faktas gali būti panaudotas prieš trečiuosius asmenis ir skolininką tik nuo to momento, kai skolininkas sutiko, kad reikalavimas būtų perleistas, arba nuo to momento, kai skolininkas gavo reikalavimo perleidimo faktą patvirtinančio dokumento kopiją ar kitokį reikalavimo perleidimo fakto įrodymą, o pranešimu laikomas reikalavimo perleidimo fakto įrodymo pateikimas skolininkui, kuris patvirtintų apie pranešimą bet kokia forma ir bet kokiu būdu (CK 6.109 straipsnio 1 dalis). Skolininkas privalo įvykdyti prievolę naujajam kreditoriui tik tuo atveju, kai šis reikalaudamas pateikia ir reikalavimo perleidimo sutartį (CK 6.109 straipsnio 7 dalis).
61. Jau aukščiau konstatuota, kad atsakovas apie reikalavimo perleidimą buvo informuotas 2021 m. vasario 10 d. (teismo tvarka ir 2021 m. gegužės 6 d.), todėl nuo šio momento savo prievolę sumokėti susidariusį įsiskolinimą už bendrosios dalinės nuosavybės administravimo, eksploatavimo ir komunalines paslaugas atsakovas turėjo įvykdyti ne pradinei kreditorei, o naujajai kreditorei – ieškovei, nes tik toks prievolės įvykdymo būdas yra laikomas tinkamu. Pagal byloje esančius duomenis matyti, kad pagrindinės skolos mokėjimai (2021 m. kovo 15 d., 2021 m. gegužės 6 d., 2021 m. gegužės 20 d.) buvo įvykdyti pradinės kreditorės naudai jau po reikalavimo perleidimo ir skolininko (atsakovo) tinkamo informavimo apie tokį faktą.
62. Atsakovas, darydamas mokėjimus pradinei kreditorei, veikė savo rizika t.y., įvertino ar turėjo įvertinti, jog toks prievolės įvykdymas nėra tinkamas ir gali sukelti tam tikrų neigiamų padarinių. Atsakovas, žinodamas apie kreditorės pasikeitimą, savo rizika atliko mokėjimus netinkamam asmeniui (pradinei kreditorei), o ieškovės, kaip sąžiningos naujosios kreditorės, padėtis dėl tokių atsakovo veiksmų negali būti niekaip bloginama. Be to, atsakovas, atlikdamas mokėjimus pradinei kreditorei, apie tai naujosios kreditorės neinformavo. Tai, kad ieškovė savo iniciatyva įskaitė atsakovo pradinei kreditorei 2021 m. kovo 15 d. atliktą mokėjimą 195,23 Eur sumai ir teisme pareiškė mažesnio dydžio negu perleistas, reikalavimą, savaime nereiškia, jog atsakovas prievolę sumokėti įsiskolinimą turėjo vykdyti pradinei kreditorei UAB „Senamiesčio ūkis“, o ne ieškovei.
63. Pažymėtina tai, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė, kad trečiojo asmens UAB „Senamiesčio ūkis“ veiksmai dėl ginčo skolos apskaitymo, tolimesnių sąskaitų siuntimo atsakovui, neinformavimo, kad ketina perleisti reikalavimą ir kt. yra nereikšmingi sprendžiant dėl to, ar atsakovas prievolę įvykdė tinkamai kreditorei. UAB „Senamiesčio ūkis“ 2021 m. vasario 3 d. reikalavimo perleidimo sutartimi perleidus reikalavimą ieškovei, šiai apie šį reikalavimo perleidimą 2021 m. vasario 10 d. informavus atsakovą, ieškovė, turėdama galiojančią ir vykdytiną reikalavimo teisę atsakovo atžvilgiu, pagrįstai tikėjosi, jog prievolę atsakovas vykdys jai. Ieškovės teisės reikalauti prievolės įvykdymo iš atsakovo šiuo atveju nelemia tolimesni po reikalavimo perleidimo sutarties sudarymo atlikti pradinės kreditorės veiksmai skolininko atžvilgiu. Atsakovui vertinant, kad jis be pagrindo sumokėjo UAB „Senamiesčio ūkis“ nurodytas sumas, jis dėl to pretenzijas turi teisę reikšti UAB „Senamiesčio ūkis“, kuriai šie mokėjimai ir buvo atlikti.
64. Be to, nors atsakovas nurodo, kad UAB „Senamiesčio ūkis“ aukščiau nurodytais veiksmais pažeidė atsakovo teises, todėl teismas reikalavimo perleidimo faktą turėjo vertinti kaip prieštaraujantį CK 6.101 straipsnio 1 dalyje įtvirtintai nuostatai, kad reikalavimo perleidimas neturi pažeisti skolininko teisių, tačiau su tuo nesutiktina. Pažymėtina tai, kad byloje nėra pagrindo konstatuoti, jog būtent pats 2021 m. vasario 3 d. reikalavimo perleidimas būtų atliktas netinkamai, jog egzistuotų prielaidos kvestionuoti jo teisėtumą, atsakovas taip pat neginčija reikalavimo perleidimo sutarties, todėl trečiojo asmens UAB „Senamiesčio ūkis“ veiksmai jau po reikalavimo perleidimo sutarties sudarymo nėra pagrindas konstatuoti atsakovo teisių pažeidimą ir vertinti, kad ieškovė, kuri turi vykdytiną ir galiojančią reikalavimo teisę į atsakovą, neturi pagrindo teismine tvarka reikalauti atsakovo padengti jai pradinės kreditorės perleistą įsiskolinimą.
65. Atsižvelgdamas į tai, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad atsakovas, būdamas tinkamai informuotas apie reikalavimo perleidimą, po šio fakto neatlikęs mokėjimų naujajai kreditorei – ieškovei, o tą padaręs pradinei kreditorei – trečiajam asmeniui UAB „Senamiesčio ūkis“, netinkamai įvykdė savo prievolę ieškovei. Esant šioms aplinkybėms, pirmosios instancijos teismas pagrįstai tenkino ieškovės teismine tvarka pareikštą reikalavimą priteisti iš atsakovo nepadengtą skolą, kartu su palūkanomis už termino sumokėti praleidimą.
Dėl bylinėjimosi išlaidų pirmosios instancijos teisme
66. Atsakovas nurodo, kad ieškovė, piktnaudžiaudama teise, neįteikė jam pranešimo apie reikalavimo perleidimą, pateikė ieškinį dėl skolos priteisimo teismui ir todėl nepagrįstai reikalauja bylinėjimosi išlaidų, kurios yra beveik lygios skolos dydžiui. Atsižvelgdamas į tai, prašo įvertinti priteistų bylinėjimosi išlaidų pagrįstumą ir neleisti atlyginti pernelyg didelių išlaidų.
67. Nustatyta, kad ieškovės bylinėjimosi išlaidas, patirtas pirmosios instancijos teisme, sudaro 8 Eur žyminis mokestis ir 300 Eur išlaidos už advokato teisinę pagalbą rengiant ieškinį.
68. CPK 98 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, teismas priteisia iš antrosios šalies išlaidas už advokato ar advokato padėjėjo, dalyvavusių nagrinėjant bylą, pagalbą, taip pat už pagalbą rengiant procesinius dokumentus ir teikiant konsultacijas. Šalies išlaidos, susijusios su advokato ar advokato padėjėjo pagalba, atsižvelgiant į konkrečios bylos sudėtingumą ir advokato ar advokato padėjėjo darbo ir laiko sąnaudas, yra priteisiamos ne didesnės, kaip yra nustatyta teisingumo ministro kartu su Lietuvos advokatų tarybos pirmininku patvirtintose rekomendacijose dėl užmokesčio dydžio (CPK 98 straipsnio 2 dalis).
69. Maksimalūs priteistini bylinėjimosi išlaidų dydžiai už advokatų suteiktas teisines paslaugas numatyti Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintose Rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą (toliau – Rekomendacijos) (redakcija nuo 2015 m. kovo 20 d.). Rekomendacijų 7 dalyje numatyta, kad rekomenduojami priteisti užmokesčio už advokato civilinėse bylose teikiamas teisines paslaugas maksimalūs dydžiai apskaičiuojami taikant nustatytus koeficientus, kurių pagrindu imamas Lietuvos statistikos departamento skelbiamas užpraėjusio ketvirčio vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokestis šalies ūkyje (be individualių įmonių).
70. Rekomendacijų 8.2 punkte numatyta, kad už ieškinį rekomenduotinas maksimalus dydis yra 2,5 vidutinio mėnesinio bruto darbo užmokesčio šalies ūkyje (be individualių įmonių). Nagrinėjamu atveju teisinės pagalbos išlaidos buvo patirtos 2021 m. balandžio mėnesį, t.y. 2021 m. II ketvirtį.
71. Dėl 2021 m. II ketvirčio metu patirtų išlaidų Rekomendacijose nustatyto koeficiento pagrindu nagrinėjamu atveju imamas 2020 m. IV ketvirčio VDU, kuris pagal viešai skelbiamus statistikos duomenis buvo 1 524,20 Eur. Atsižvelgiant į tai, nagrinėjamu atveju maksimalus išlaidų už ieškinio parengimą dydis sudarytų – 3 810,50 Eur (1 524,20 Eur x 2,5).
72. Atsižvelgdamas į Rekomendacijose nurodytus rekomendacinius maksimalius užmokesčio dydžius, galimas darbo ir laiko sąnaudas, parengto procesinio dokumento pobūdį (ieškinys), turinį, apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo spręsti, kad ieškovės prašomos priteisti 300 Eur dydžio išlaidos už advokato teisinę pagalbą rengiant ieškinį yra per didelės, dėl ko būtų pagrindas jas sumažinti. Pastebėtina ir tai, kad įstatyme nėra įtvirtinto reikalavimo, jog bylinėjimosi išlaidų dydis turėtų priklausyti nuo reiškiamo turtinio reikalavimo dydžio, todėl ta aplinkybė, jog ieškovės prašomo priteisti įsiskolinimo ir bylinėjimosi išlaidų dydis tik neženkliai skiriasi, taip pat nėra pagrindas mažinti bylinėjimosi išlaidas. Kitų pagrindų, kuriems esant kiltų būtinybė mažinti ieškovės prašomas priteisti bylinėjimosi išlaidas, atsakovas nenurodė, tokių nenustatė ir apeliacinės instancijos teismas. Atsižvelgiant į tai, atsakovo prašymas sumažinti pirmosios instancijos teisme ieškovei iš atsakovo priteistas bylinėjimosi išlaidas netenkintinas.
Dėl bylos baigties
73. Išanalizavęs ir įvertinęs byloje surinktų duomenų visumą, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas išsamiai ir visapusiškai ištyrė bylos faktines aplinkybes bei tinkamai pritaikė proceso ir materialinės teisės normas, nenukrypo nuo formuojamos kasacinio teismo praktikos. Nenustačius pagrindų, dėl kurių skundžiamas pirmosios instancijos teismo sprendimas turėtų būti pakeistas ar panaikintas apeliaciniame skunde nurodytais motyvais, pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas nepakeistas (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
74. Kiti apeliacinio skundo argumentai nėra teisiškai reikšmingi ginčo klausimo sprendimui, todėl apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija plačiau dėl jų nepasisako. Pažymėtina, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą. Europos Žmogaus Teisių Teismo praktikoje nurodyta, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (V. de H. v. Netherlands judgement of 19 April 1994, Series A n. 288, p. 20, par. 61). Atmesdamas apeliacinį skundą, apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo motyvams (Helle v. Finland, judgment of 19 December 1997, Reports 1997-VIII, p. 2930, par. 59-60; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. birželio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-237-684/2019, 42 punktas)
Dėl bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme
75. CPK 93 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą. Ši nuostata taikytina ir bylą nagrinėjant apeliacine tvarka (CPK 93 straipsnio 3 dalis).
76. Ieškovė ir trečiasis asmuo byloje nepateikė atsiliepimų į apeliacinį skundą, taigi ir prašymų priteisti galimai patirtas bylinėjimosi išlaidas.
77. Atmetus atsakovo apeliacinį skundą, jo bylinėjimosi išlaidos, patirtos apeliacinės instancijos teisme, neatlyginamos.
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teismas
n u t a r i a:
atsakovo V. D. apeliacinį skundą atmesti.
Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. rugsėjo 8 d. galutinį sprendimą palikti nepakeistą.
Teisėja Giedrė Čėsnienė