Baudžiamoji byla Nr. 1A-938-282/2014

Teisminio proceso Nr. 1-81-1-00528-2013-2

Procesinio sprendimo kategorijos: 1.1.4.3.; 1.1.4.4.4.; 1.1.4.4.5.; 1.1.7.1.; 1.1.7.2.4.; 1.1.8.1.1.; 1.1.8.6.2.; 1.1.8.7.1.; 1.1.8.10.; 1.1.8.13.; 1.1.9.4.; 1.1.10.1.; 1.2.5.4.; 1.2.14.1.2.4.; 2.4.; 2.4.6.; 2.4.6.3.1.; 2.4.6.3.2.; 2.4.6.3.4.; 2.4.7.; 2.4.9.

(S)

ŠIAULIŲ APYGARDOS TEISMAS

N U O S P R E N D I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2014 m. lapkričio 28 d.

Šiauliai

Šiaulių apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš  kolegijos pirmininkės Virginijos Žindulienės,

teisėjų Boleslovo Kalainio, Nijolės Matuzevičienės,

sekretoriaujant Ingridai Bikbajevienei,

dalyvaujant prokurorui Vytautui Budriui,

gynėjams advokatams Zigmantui Lipnevičiui, Vigintui Stričkai,

nuteistiesiems M. S., M. P.,

teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistųjų M. S. ir M. P. apeliacinius skundus dėl Radviliškio rajono apylinkės teismo 2014 m. rugsėjo 19 d. nuosprendžio, kuriuo

M. S. pripažintas kaltu ir nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 24 straipsnio 5 dalį, 6 dalį ir 178 straipsnio 2 dalį laisvės apribojimu 1 metams 3 mėnesiams ir vadovaujantis BK 48 straipsnio 6 dalies 5 punktu, įpareigotas per 3 mėnesius neatlygintinai išdirbti 30 valandų sveikatos priežiūros, globos ir rūpybos įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rūpinasi neįgaliaisiais, nusenusiais ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis.

M. P. pripažintas kaltu ir nuteistas pagal BK 178 straipsnio 2 dalį laisvės atėmimu 1 metams 6 mėnesiams.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 dalimi, 4 dalimi, 9 dalimi, paskirtą bausmę iš dalies sudėjus su Radviliškio rajono apylinkės teismo 2014-01-16 nuosprendžiu paskirta laisvės atėmimo bausme, M. P. paskirta galutinė subendrinta bausmė – laisvės atėmimas 2 metams.

Į bausmės laiką įskaitytas laikas, išbūtas laikiname sulaikyme nuo 2013-09-24 iki 2013-09-26, 2014-09-27 ir suėmime nuo 2014-09-28 iki nuosprendžio paskelbimo, t. y. 2014-09-19.

M. P. pagal BK 145 straipsnio 1 dalį išteisintas, nes nepadaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių.

Tuo pačiu nuosprendžiu pripažintas kaltu ir nuteistas R. M., tačiau nuosprendis jo atžvilgiu neskundžiamas.

Kolegija

n u s t a t ė:

M. S. ir M. P. nuteisti už tai, kad jie ir R. M., veikdami bendrininkų grupėje, kurioje vykdytojas M. P., kurstytojas ir padėjėjas M. S., padėjėjas R. M. pagrobė automobilį, o būtent 2013 m. balandžio mėnesio viduryje, ikiteisminio tyrimo metu tiksliai nenustatytu laiku, M. S. sukursčius M. P. pagrobti M. S. priklausantį automobilį „Audi A4“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) ir perdavus M. P. šio automobilio užvedimo raktelį bei nurodžius automobilio buvimo vietą, 2013 m. gegužės 20 d. apie 1.00–2.00 val., R. M. nuvežus M. P. į (duomenys neskelbtini), gyvenamojo namo kiemą, ir stebint, kad niekas nepamatytų daromos nusikalstamos veikos, M. P. pasinaudojant M. S. perduotu užvedimo rakteliu, nuvarius nukentėjusiajam M. S. priklausantį automobilį „Audi A4“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) tokiu būdu pagrobė svetimą turtą – nukentėjusiajam M. S. priklausantį 7000 Lt vertės automobilį „Audi A4“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini)

Be to, M. P. buvo kaltinamas tuo, kad grasino nužudyti žmogų, t. y. jis, veikdamas sunkinančiomis aplinkybėmis – būdamas apsvaigęs nuo alkoholio ir tai turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui, 2013 m. rugsėjo 24 d. apie 18 val., (duomenys neskelbtini), savo motinos J. P. gyvenamojo namo kieme, grasino savo motinos sugyventiniui S. S., sakydamas jam, kad iškraustys iš namų, nuveš į mišką ir nužudys, puolė grasindamas suduoti kumščiais, tačiau nukentėjusiajam išsigandus tokių agresyvių jo veiksmų ir pabėgus į kaimyno A. I. sodybą, jis iš savo motinos gyvenamojo namo į kiemą išnešęs S. S. drabužius juos padegė, o po to, pasiėmęs virtuvinį peilį išėjo į A. I. sodybą ieškoti S. S., sakydamas, kad „papjaus“, „padės į vietą“, tačiau nukentėjusiajam S. S. pasislėpus šalia sodybos esančiame kukurūzų lauke jo nesurado ir savo grasinimų neįvykdė, nors tai buvo pakankamas pagrindas manyti, kad grasinimas nužudyti ar sunkiai sutrikdyti sveikatą gali būti įvykdytas.

Apeliaciniu skundu nuteistasis M. S. prašo pakeisti Radviliškio rajono apylinkės teismo 2014-09-19 nuosprendį, pripažinti jo atsakomybe lengvinančia aplinkybe nepavykusį savanorišką atsisakymą padaryti nusikalstamą veiką ir jam paskirtą bausmę pakeisti į kuo mažesnę baudą. Teigia, kad nuosprendis neteisėtas, nes teismas, nustatęs tikslias nusikalstamos veikos padarymo aplinkybes, nenustatė, kad jis savanoriškai atsisakė daryti tą nusikalstamą veiką, perspėjo bendrininkus nebedaryti nusikalstamos veikos. Teigia, kad nusikalstama veika buvo baigta tik bendrininkams R. M. ir M. P. nutarus, jog reikia baigti tą nusikalstamą veiką, nes per daug tam nusikaltimui padaryti yra pasiruošta. Tvirtina, kad nusikalstama veika buvo padaryta tik dėl to, kad jis galvojo, jog bendrininkai paklausę jo nebedarys nusikalstamos veikos. Nurodo, kad M. P. ir R. M. teisme patvirtino, kad buvo juos įspėjęs nebedaryti nusikaltimo. Teigia, kad teismas nuosprendyje dėl jo savanoriško atsisakymo pabaigti nusikaltimą nepasisakė. Mano, kad teismas turėjo jo atsakomybe lengvinančia aplinkybe pripažinti nepavykusį savanorišką atsisakymą padaryti nusikaltimą (BK 59 straipsnio 1 dalies 13 punktas). Taip pat mano, kad teismas jam skyrė per griežtą bausmę, neatsižvelgęs į padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus, nes nukentėjusiojo automobilio vagystę pasiūlė padaryti norėdamas atkeršyti nukentėjusiajam už jo apgaulę apsikeičiant automobiliais – nukentėjusysis perdavė sugedusį automobilį. Nurodo, kad jis dirba, todėl jam paskirtas įpareigojimas išdirbti 30 valandų nemokamų darbų neatitinka BK 41 straipsnyje įtvirtinto bausmės skyrimo principo. Taip pat nurodo, kad iki šio nusikaltimo nebuvo padaręs jokios nusikalstamos veikos, yra charakterizuojamas teigiamai, atlygino 7000 Lt turtinę žalą.

Apeliaciniu skundu nuteistasis M. P. prašo dar kartą peržiūrėti jo bylą ir tenkinti jo prašymą – taikyti BK 641 straipsnio nuostatas, nes teismas nepagrįstai šio įstatymo nuostatų netaikė, nors iš pradžių nusprendęs bylą nagrinėti pagreitintu būdu, su tuo jis sutiko, bet bylą užvilkino, kvietė liudytojus. Mano, kad pagal BK 641 straipsnio 1 dalį, jei yra priimtas sprendimas bylą nagrinėti pagreitintu būdu ir jei dalyviai yra prisipažinę, šio įstatymo nuostatos turi būti taikomas automatiškai ir jam paskirta bausmė turėjo būti sumažinta vienu trečdaliu. Nesutinka su prokuroro teiginiu, kad jis prisipažino tik priremtas įrodymų, kadangi jis nuo pirmos apklausos prisipažino, davė nuoširdžius parodymus (nurodė nusikaltimo padarymo vietą, aplinkybes apie automobilio vagystę, nurodė kitų kaltinamųjų veiksmus), nes remiantis tokiais jo parodymais teismas priėmė sprendimą priteisti iš kaltininkų po 650 į valstybės pajamas.

Teismo posėdyje nuteistieji ir jų gynėjai prašė tenkinti apeliacinius skundus, prokuroras prašė nuteistųjų apeliacinius skundus atmesti.

Nuteistųjų M. S. ir M. P. apeliaciniai skundai tenkintini iš dalies, pirmosios instancijos teismo nuosprendis keistinas dėl netinkamai pritaikyto baudžiamojo įstatymo ir neteisingai paskirtos bausmės bei neteisingai išspręstų kitų nuosprendžio klausimų (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 328 straipsnio 1, 2, 4 punktai).

Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, išnagrinėjusi baudžiamąją bylą ir susipažinusi su byloje surinktais įrodymais, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai pripažino apeliantus kaltais padarius jiems inkriminuotą nusikalstamą veiką. Savo skundu nuteistieji neginčija apylinkės teismo nustatytų faktinių nusikalstamos veikos aplinkybių, nusikalstamos veikos kvalifikacijos, tačiau prašo sušvelninti jiems paskirtas bausmes. Taigi apeliacinės instancijos teismas patikrina bylą tiek, kiek to prašoma apeliaciniu skundu (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 320 straipsnio 3 dalis).

Teismas, spręsdamas klausimą dėl bausmės skyrimo, atsižvelgia į padarytos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus, nusikalstamos veikos stadiją, kaltinamojo asmenybę, atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes (BK 54 straipsnio 2 dalis).

M. S. prašo pripažinti jo atsakomybe lengvinančia aplinkybe ir nepavykusį savanorišką atsisakymą pabaigti nusikaltimą, nes jis M. P. pranešė nebevogti automobilio, tačiau nusikaltimas buvo įvykdytas bendrininkams nutarus pabaigti nusikaltimą. Pagal teismų praktiką BK 59 straipsnio 1 dalies 13 punkte numatyta atsakomybę lengvinanti aplinkybė – nepavykęs savanoriškas atsisakymas padaryti nusikalstamą veiką – pripažįstama tuo atveju, kai asmuo bandė savo noru atsisakyti pabaigti nusikaltimą, bet nusikalstamos veikos ar jos padarinių nepavyko išvengti. Pagal susiklosčiusią teismų praktiką savanoriškas atsisakymas pabaigti nusikaltimą ar baudžiamąjį nusižengimą yra tada, kai asmuo savo noru nutraukia pradėtą nusikalstamą veiką suvokdamas, kad gali ją pabaigti (BK 23 straipsnio 1 dalis). Savanoriškas atsisakymas – sąmoningas, savo valia priimtas sprendimas, kurį asmuo priima ne priverstas kitų asmenų ar susidūręs su neįveikiamomis ar sunkiai įveikiamomis aplinkybėmis (kliūtimis), neleidžiančiomis pabaigti pradėtą veiką. Byloje nustatyta, kad M. S. sukurstė M. P. padaryti nusikalstamą veiką bei jam padėjo – perdavė automobilio raktelį, nurodė, kur automobilis yra, todėl jis, kaip kurstytojas, atsisakydamas daryti ar tęsti nusikalstamą veiką, privalėjo būti aktyvus, t. y. turėjo imtis įvairiausių priemonių, kad ir kitų bendrininkų nusikalstama veika nutrūktų ir bendrai siektas nusikalstamas rezultatas neatsirastų. Teismų praktikoje tokiais aktyviais veiksmais pripažįstamas kitų bendrininkų įtikinimas nutraukti nusikalstamą veiką, laiku kreipiantis į atitinkamas institucijas, kad jos tai padarytų arba įspėjant asmenį, į kurio turtą ruošiamasi pasikėsinti. Nors M. S. teisme nurodė, kad jis pranešė M. P., jog pastarasis nebevogtų nukentėjusiojo automobilio, ir tokius jo parodymus teisme patvirtino nuteistasis M. P. bei liudytojas D. Z., tačiau apeliantas pripažino, kad daugiau jokių aktyvių veiksmų  jis nesiėmė, kad nusikalstama veika nebūtų padaryta ir nukentėjusiojo automobilis nebūtų pavogtas (neįtikino bendrininkų nevogti automobilio, nesikreipė į teisėsaugos institucijas, nepranešė nukentėjusiajam, nors buvo pažįstami). Be to, apeliantas nurodė, kad jis persigalvojo dėl nusikaltimo padarymo vien dėl to, kad bijojo, jog įtarimas dėl automobilio vagystės iš karto kris ant jo. Pastebėtina, kad ikiteisminio tyrimo metu nei vienas iš nuteistųjų, o taip pat ir liudytojas D. Z. nenurodė, kad M. S. skambino ir nurodė nebevogti automobilio. Įvertinus tai, kad M. S. nesiėmė jokių aktyvių veiksmų, kad nusikalstama veika, kurią jis sukurstė M. P. padaryti ir padėjo padaryti (paduodamas automobilio raktelį), nebūtų įvykdyta, kad atsisakė tęsti nusikaltimą bijodamas būti demaskuotas, daroma išvada, kad M. S. veiksmuose dėl atsisakymo padaryti nusikaltimą paskambinant liudytojui D. Z., o ne pačiam bendrininkui, iš viso nėra savanoriško atsisakymo padaryti nusikaltimą požymių. Nesant savanoriško atsisakymo padaryti nusikalstamą veiką požymių, nėra pagrindo tokius M. S. veiksmus vertinti ir kaip nepavykusį atsisakymą padaryti nusikalstamą veiką bei tai pripažinti jo atsakomybe lengvinančia aplinkybe. Pažymėtina, kad skundžiamame nuosprendyje apylinkės teismas analizavo aplinkybes, ar M. S. veiksmuose yra savanoriškas atsisakymas padaryti nusikalstamą veiką, ar nėra, todėl nepagrįstas nuteistojo skundo argumentas, kad teismas dėl to nepasisakė nuosprendyje.

M. S. apeliaciniame skunde teigia, kad jam paskirta laisvės apribojimo bausmė, įpareigojant atidirbti 30 valandų nemokamų darbų yra per griežta.

Teismas M. S. atsakomybę lengvinančiomis aplinkybėmis pripažino tai, kad jis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas) bei atlygino nusikaltimu padarytą žalą (BK 59 straipsnio 1 dalies 3 punktas), o atsakomybę sunkinančia aplinkybe pripažino tai, kad nusikalstamą veiką jis padarė bendrininkų grupėje (BK 60 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

M. S. sukurstė ir padėjo M. P. padaryti apysunkį tyčinį nusikaltimą, veikdamas tyčia. Nors nuteistasis 2013-10-07 Radviliškio rajono apylinkės teismo nuosprendžiu buvo atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės padarius nusikaltimą, numatytą BK 24 straipsnio 6 dalyje ir 178 straipsnio 2 dalyje, kaltininkui susitaikius su nukentėjusiu asmeniu, ir yra baustas administracine tvarka, tačiau galiojančių administracinių nuobaudų neturi, anksčiau nebuvo teistas, dirba, charakterizuojamas teigiamai, seniūnijoje jo elgesiu nusiskundimų negauta. BK 55 straipsnyje numatyta, kad asmeniui, pirmą kartą teisiamam už nesunkų ar apysunkį tyčinį nusikaltimą, teismas paprastai skiria su laisvės atėmimu nesusijusias bausmes. BK 178 straipsnio 2 dalies sankcijoje numatytos keturios alternatyvios bausmės – bauda, areštas, laisvės apribojimas ir laisvės atėmimas. Skundžiamame nuosprendyje teismas nurodė, kad būtent laisvės apribojimo bausmė būtų adekvati padarytam nusikaltimui ir ši bausmė priverstų nuteistąjį tinkamai įvertinti savo neteisėtą elgesį ir jį kontroliuoti ateityje, tačiau apylinkės teismas visiškai nepasisakė, kodėl dirbančiam ir pirmą kartą teisiamam už apysunkį nusikaltimą asmeniui negali būti skiriama sankcijoje numatytą švelniausia bausmė – bauda. Nors skundžiamu nuosprendžiu M. S. paskirta su laisvės atėmimu nesusijusi bausmė – laisvės apribojimas, tačiau, atsižvelgiant į tai, kad nuteistasis dirba, yra nustatytos dvi jo atsakomybę lengvinančios aplinkybės, bei į kitas bausmės skyrimui reikšmingas aplinkybes, kolegija sprendžia, kad M. S. skundžiamu nuosprendžiu paskirta bausmė – laisvės apribojimas 1 metams 3 mėnesiams ir įpareigojimas neatlygintinai išdirbti 30 valandų sveikatos priežiūros, globos ir rūpybos įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rūpinasi neįgaliaisiais, nusenusiais ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis – yra per griežta, o BK 41 straipsnyje numatyti bausmės tikslai gali būti pasiekti paskyrus M. S. baudą, savo dydžiu mažesnę, negu šios bausmės vidurkis (BK 47 straipsnio 3 dalies 3 punktas), t. y. 40 MGL (5200 Lt / 1506 EUR) dydžio baudą. Dėl to skundžiamas nuosprendis keičiamas BPK 328 straipsnio 2 punkte numatytu pagrindu.

Nuteistasis M. P. prašo sumažinti jam skundžiamu nuosprendžiu paskirtą bausmę taikant BK 641 straipsnio nuostatas.

Pagal BK 641 straipsnio (2013 m. liepos 2 d. įstatymo Nr. XII-499 redakcija) nuostatas baudžiamąją bylą išnagrinėjus pagreitinto proceso tvarka ar atlikus sutrumpintą įrodymų tyrimą, taip pat, kai baudžiamoji byla baigiama teismo baudžiamuoju įsakymu, asmeniui, kuris prisipažįsta esąs kaltas, skiriama bausmė sumažinama vienu trečdaliu. Taigi, minėtas straipsnis taikomas tik esant dviem sąlygoms: 1) baudžiamoji byla išnagrinėjama pagreitinto proceso tvarka ar atlikus sutrumpintą įrodymų tyrimą arba priėmus baudžiamąjį įsakymą; 2) asmuo prisipažįsta kaltu.

Baudžiamoji byla, kurioje M. P. skundžiamu nuosprendžiu nuteistas, buvo išnagrinėta vadovaujantis bendrosiomis bylos nagrinėjimo teisme nuostatomis, nes teisme nuteistasis M. S. nurodė, jog paskambinęs liudytojui D. Z. pranešė M. P., kad pastarasis nebedarytų nusikaltimo, t. y. nurodė naują aplinkybę, kuri nebuvo žinoma ikiteisminio tyrimo metu. Nuteistasis M. P. šią aplinkybę teisme patvirtino. Taip pat iš bylos matyti, kad teisme M. P. teigė prisipažįstąs kaltu ne tik dėl automobilio vagystės, bet ir dėl grasinimo sunkiai sutrikdyti sveikatą S. S., tačiau iš jo teisme duotų parodymų matyti, kad jis iš esmės nepripažino savo kaltės dėl grasinimo S. S.. Nors M. P. dėl kaltinimo pagal BK 145 straipsnio 1 dalį skundžiamu nuosprendžiu yra išteisintas, tačiau pilnas įrodymų tyrimas byloje buvo atlinktas ne vien dėl pastarojo nusikaltimo, bet ir dėl teisme M. S. nurodytos naujos automobilio vagystės aplinkybės, kurią M. P. patvirtino. Taigi, pilnas įrodymų tyrimas buvo atliktas ne tik dėl  grasinimo S. S., bet ir dėl nusikalstamos veikos, kurią M. P. padarė bendrininkų grupėje su M. S. ir R. M., t. y. dėl to, kad nusikalstamų veikų padarymo aplinkybės kelia abejonių. Pastebėtina, kad pagal BPK 273 straipsnio 1 dalį sutrumpintą įrodymų tyrimą galima atlikti ne vien, kai kaltinamasis prisipažįsta esąs kaltas ir pageidauja tuojau pat duoti parodymus bei sutinka, kad kiti įrodymai nebūtų tiriami, bet ir kai su tokiu sutrumpintu įrodymu tyrimu sutinka prokuroras bei gynėjas. Nors nuteistieji ir jų gynėjai sutiko, kad byloje būtų atliktas sutrumpintas įrodymų tyrimas, tačiau byloje kaltinimą palaikiusi prokurorė nesutiko su sutrumpintu įrodymų tyrimu. Įvertinus tai, kad nusikalstamų veikų padarymo aplinkybės kėlė abejonių ir prokuroras nesutiko su sutrumpintu įrodymų tyrimu, daroma išvada, jog vien nuteistojo M. P. prisipažinimo pagrobus M. S. automobilį nepakanka, kad būtų taikytos BK 641 straipsnio nuostatos. Dėl to nuteistojo M. P. prašymas taikyti jam BK 641 straipsnio nuostatas netenkinamas. Pastebėtina, kad nei M. S., nei R. M. BK 641 straipsnio nuostatos netaikytos.

M. P. padarė apysunkį tyčinį nusikaltimą, veikdamas tiesiogine tyčia. Apylinkės teismas jo atsakomybę lengvinančia aplinkybe pripažino tai, kad jis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas), o atsakomybe sunkinančia aplinkybe pripažino tai, kad nusikalstamą veiką padarė bendrininkų grupėje (BK 60 straipsnio 1 dalies 1 punktas). M. P. nedirba, neregistruotas darbo biržoje, galiojančių administracinių nuobaudų neturi. Taip pat iš bylos matyti, kad nusikalstamą veiką M. P. padarė būdamas neteistas, bet 2013-07-18, 2013-07-30 ir 2014-01-16 jis buvo nuteistas už vagystes ir nesunkius sveikatos sutrikdymus. Įvertinus šias aplinkybes, daroma išvada, kad M. P. už jo padarytą nusikalstamą veiką skundžiamu nuosprendžiu pagrįstai paskirta BK 178 straipsnio 2 dalies sankcijoje numatyta griežčiausia bausmė – laisvės atėmimas, kuris savo dydžiu yra mažesnis nei šios bausmės vidurkis, todėl nėra pagrindo nuteistajam paskirtą bausmę mažinti. Bendrindamas M. P. paskirtą bausmę su Radviliškio rajono apylinkės teismo 2014-01-16 nuosprendžiu paskirta bausme, pirmosios instancijos teismas BK 63 straipsnio nuostatų nepažeidė. Taigi, nuteistajam M. P. paskirta subendrinta 2 metų laisvės atėmimo bausmė nėra aiškiai per griežta, todėl nemažintina. Atsižvelgusi į visas bausmės skyrimui reikšmingas aplinkybes, į tai, kad šioje byloje tiriamą nusikaltimą jis padarė būdamas neteistas, kad po šios nusikalstamos veikos padarymo M. P. 2013-07-18, 2013-07-30 teismo baudžiamaisiais įsakymais buvo nuteistas laisvės apribojimo bausmėmis, o 2014-01-16 nuosprendžiu jam paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymas buvo atidėtas, kad visas nusikalstamas veikas padarė būdamas neteistas, nuo pat tyrimo pradžios pripažino įvykdęs nusikaltimą, nuoširdžiai gailisi, teisėjų kolegija sprendžia, kad BK 41 straipsnyje numatyti bausmės tikslai gali būti pasiekti be realaus bausmės atlikimo, t. y. M. P., kaip ir šio nusikaltimo bendrininkui R. M., atidedant paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymą maksimaliam terminui bei paskiriant ne tik įpareigojimus, bet ir baudžiamojo poveikio priemonę, padėsiančią įgyvendinti bausmės paskirtį. Dėl to skundžiamas nuosprendis keičiamas dėl netinkamai pritaikyto baudžiamojo įstatymo (BPK 328 straipsnio 1 punktas). Be to, apylinkės teismas neteisingai skundžiamo nuosprendžio rezoliucinėje dalyje nurodė M. P. į bausmės laiką įskaitytino sulaikymo ir suėmimo terminą, kadangi M. P. buvo sulaikytas ne 2014-09-27, o 2013-09-27 ir buvo suimtas ne nuo 2014-09-28, o nuo 2013-09-28. Dėl to skundžiamas nuosprendis keičiamas BPK 328 straipsnio 4 punkte numatytu pagrindu.

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 3 punktu, 2 dalies 2 punktu,

n u s p r e n d ž  i a:

Radviliškio rajono apylinkės teismo 2014 m. rugsėjo 19 d. nuosprendį pakeisti:

M. S. pagal BK 24 straipsnio 5 dalį, 6 dalį ir 178 straipsnio 2 dalį paskirtą bausmę laisvės apribojimą 1 metams 3 mėnesiams pakeisti kita bausme – 40 MGL (5200 Lt / 1506 EUR) dydžio bauda, įpareigojant ją sumokėti per 12 mėnesių nuo šio nuosprendžio priėmimo dienos, lygiomis dalimis kas mėnesį, mokėjimo kvitus pateikiant pirmosios instancijos teismui.

M. P., vadovaujantis BK 75 straipsniu, paskirtos 2 metų laisvės atėmimo bausmės vykdymą atidėti 3 metams, įpareigojant M. P. per bausmės vykdymo atidėjimą dirbti arba mokytis, neišeiti iš namų nuo 22 val. iki 6 val., jeigu tai nesusiję su darbu arba mokymusi, neišvykti už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo.

Vadovaujantis BK 67 straipsnio 2 dalies 5 punktu, 70 straipsniu, M. P. paskirti 60 valandų nemokamų darbų sveikatos priežiūros, globos ir rūpybos ar kitose valstybinėse ar nevalstybinėse įstaigose bei organizacijose, įpareigojant juos atidirbti per 3 mėnesius nuo šio nuosprendžio priėmimo dienos.

Į M. P. paskirtos bausmės laiką įskaityti sulaikyme ir suėmime išbūtą laiką nuo 2013-09-24 iki 2013-09-26 (2 paros) ir nuo 2013-09-27 iki šio nuosprendžio priėmimo dienos, t. y. 2014-12-04.

Nuteistąjį M. P. iš suėmimo paleisti.

Kitą nuosprendžio dalį palikti nepakeistą.

Kolegijos pirmininkė                                                                          Virginija Žindulienė

Teisėjai                                                                                         Boleslovas Kalainis

                                                                                        Nijolė Matuzevičienė