Civilinė byla Nr. 2A-87-338/2009
Procesinio sprendimo kategorija 121.15;121.21
(S)
PANEVĖŽIO APYGARDOS TEISMAS
N U T A R T I S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2009 m. balandžio 24d.
Panevėžys
Panevėžio apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės Laimutės Sankauskaitės, kolegijos teisėjų: Rimanto Savicko (pranešėjas), Zinos Mickevičiūtės, sekretoriaujant Angelei Andrikonienei, dalyvaujant ieškovui R. R. ieškovo atstovui advokatui Pauliui Bružui, atsakovei D. R., atstovui advokatui Sigitui Lukauskiui, viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovų D. R. ir A. R. apeliacinį skundą dėl Anykščių rajono apylinkės teismo 2008 m. gruodžio 12 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-66-639/2008 pagal ieškovo R. R. ieškinį atsakovams A. R., D. R., F. Z., J. Z., Anykščių rajono savivaldybės administracijai, tretiesiems asmenims Anykščių rajono notarų biuro notarei Jolitai Viederienei, Valstybės įmonei „Registrų centras“, J. G. dėl dalies sandorio ir pažymos pripažinimo negaliojančiais, bei juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo, ir
n u s t a t ė:
ieškovas prašė pripažinti 2007-08-23 pirkimo-pardavimo sutartį Nr. 11-3058 dalyje dėl ½ gyvenamojo namo, unikalus Nr. 4400-0808-7572, kiemo rūsių, unikalūs Nr. 4400-0808-7607 ir Nr. 4400-0808-7707, ūkio pastatų, unikalūs Nr. 4400-0808-7644 ir Nr. 4400-0808-7650, pirčių, unikalūs Nr. 4400-0808-7629 ir Nr. 4400-0808-7672, klojimo, unikalus Nr. 4400-0808-7683, daržinės, unikalus Nr. 4400-0808-7694 ir kitų kiemo statinių, unikalus Nr. 4400-0808-7718, negaliojančia. Pripažinti negaliojančia 2006-04-07 Anykščių rajono savivaldybės administracijos Anykščių seniūnijos pažymą Nr. P-138 „Apie pastatus“. Nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad po tėvo J. R. mirties, 1959-08-14, ½ dalį viso jo palikimo priėmė ir nuosavybės teise valdė jo dukra J. P. (R.). Priteisti iš atsakovų bylinėjimosi išlaidas. Ieškovas nurodė, kad jo močiutė J. P. mirė 2002-09-18. J. P. testamentu ieškovui paliko visą savo turtą. 2004-02-05 ieškovas išsiėmė paveldėjimo teisės liudijimą, kuriuo paveldėjo J. P. vardu AB „Hansabanke“ esantį piniginį indelį su palūkanomis, 1/3 dalį žemės sklypo, unikalus Nr. 3426-0004-0042, esantį Niūronių k., Anykščių r. ir 205 statybos investicinės akcinės bendrovės „Inbūstas“ akcijas. Kadangi nebuvo tikslių duomenų (dokumentų) apie likusią testamente nurodytą palikimo dalį, todėl ieškovas nusprendė išsiimti papildomą paveldėjimo teisės liudijimą. Nors ieškovo močiutė testamente nurodė, kad palieka ieškovui gyvenamąjį namą, ūkio pasatus, kiemo įrenginius, žemės sklypą prie šio namo, tačiau tvarkant palikto turto dokumentus paaiškėjo, kad J. P. pagal namų knygų įrašus priklausė ½ gyvenamojo namo, ½ klojimo bei ½ kitų ūkinių pastatų, kurie tuo pačiu metu buvo pastatyti šalia, kaip ir gyvenamasis namas (2007-03-13 Anykščių rajono savivaldybės administracijos Anykščių seniūnijos pažyma Nr. P-73, VĮ Registrų centro pažyma). Ieškovas remdamasis Anykščių seniūnijos seniūno išduota pažyma ir norėdamas išsiimti papildomą paveldėjimo teisės liudijimą bei įregistruoti nuosavybės teises, ėmė tvarkyti nurodytų statinių dokumentus. Tvarkant dokumentus sužinojo, kad į nurodytus statinius: gyvenamąjį namą, kiemo rūsį, ūkio pastatus, pirtis, klojimą, daržinę, kitus kiemo statinius, nuosavybės teisės jau įregistruotos atsakovų A. R. ir D. R. vardu pagal 2007-08-23 pirkimo-pardavimo sutartį Nr. II-3058 ir 2007-08-23 priėmimo-perdavimo aktą Nr. II-3058 (VĮ Registro centro 2007-10-11 pažyma Nr. (7.2/1147)s-7082). Nurodytų statinių ½ dalį, į kurią ieškovas pretenduoja kaip paveldėtojas pagal testamentą, savininkė buvo ieškovo močiutė, todėl nurodyti asmenys negalėjo įsigyti visų nurodytų statinių, o pati sutartis 1/2 dalyje turi būti pripažinta negaliojančia CK 6.307 straipsnio pagrindu. Iš atsakovų A. R. ir D. R. atsiliepimo ir teismui pateiktų dokumentų ieškovui tapo žinoma, kad atsakovai ginčo objektą įsigijo iš pardavėjų F. A. Z. ir J. Z. pagal 2007-08-23 pirkimo-pardavimo sutartį Nr. II-3058. F. A. Z. ir J. Z. nuosavybės teises į ginčo statinius įregistravo Anykščių seniūnijos 2006-04-19 pažymėjimo Nr. P-138 pagrindu. Kadangi ieškovo močiutei J. P. pagal namų knygų įrašus priklausė ½ gyvenamojo namo, ½ klojimo bei ½ kitų ūkinių pastatų, akivaizdu, kad nurodytoje įrašyti duomenys neteisingi, todėl pažyma yra neteisėta ir naikintina.
Anykščių rajono apylinkės teismas 2008 m. gruodžio 12 d. sprendimu ieškinį tenkino iš dalies. Pripažino 2007-08-23 pirkimo - pardavimo sutartį Nr. 11-3058, tarp pardavėjų F.A. Z. ir J. Z. bei pirkėjų A. R. ir D. R., dalyje dėl ½ dalies gyvenamojo namo, unikalus Nr. 4400-0808-7572, kiemo rūsių, unikalūs Nr. 4400-0808-7607 ir Nr. 4400-0808-7707, ūkio pastatų, unikalūs Nr. 4400-0808-7644 ir Nr. 4400-0808-7650, pirčių, unikalūs Nr. 4400-0808-7629 ir Nr. 4400-0808-7672, klojimo, unikalus Nr. 4400-0808-7683, daržinės, unikalus Nr. 4400-0808-7694 ir kitų kiemo statinių, unikalus Nr. 4400-0808-7718, esančių Niūronių k., Anykščių r., negaliojančia. Priteisė iš atsakovų F. A. Z. ir J. Z. 1000 Lt atsakovų A. R. ir D. R. naudai. Pripažino 2006-04-07 Anykščių rajono savivaldybės administracijos Anykščių seniūnijos pažymą Nr. P-138 „Apie pastatus“ negaliojančia. Reikalavimą nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad po tėvo J. R. mirties, 1959-08-14, ½ dalį viso jo palikimo priėmė ir nuosavybės teise valdė jo dukra J. P. (R.) atmetė. Priteisė iš atsakovų A. R., D. R., F. A. Z., J. Z. ir Anykščių rajono savivaldybės administracijos ieškovui R. R. po 343 Lt bylinėjimosi išlaidų. Priteisė iš atsakovų A. R., D. R., F. A. Z., J. Z. ir Anykščių rajono savivaldybės administracijos po 36,25 Lt bylinėjimosi (pašto) išlaidų valstybei. Teismas įvertinęs bylose esančius rašytinius įrodymus (ūkines knygas, pažymas) nustatė, kad atsakovei F.A. Z. išduotoje Anykščių rajono savivaldybės administracijos Anykščių seniūnijos 2006-04-19 pažymoje nurodyta, kad F.A. Z. vardu Niūronių kaime, Anykščių seniūnijoje registruotas visas ginčo gyvenamasis namas, ūkiniai pastatai ir kiemo įrenginiai. Šios pažymos išdavimo pagrindas yra Utenos apskrities archyvo 2006-04-07 pažyma Nr. N4-544, kurioje nurodyta, kad atsakovė F.A. Z. valdo tik ½ dalį gyvenamojo namo. Todėl teismas konstatavo, kad ginčijamoje pažymoje Nr. P-138, informacija yra neteisinga, todėl pripažintina negaliojančia. Teismas nustatė, kad ½ ginčo gyvenamojo namo ir jo priklausinių nuosavybės teisėmis iki mirties valdė J. P.. Po jos mirties atsirado paveldėjimo teisiniai santykiai. Mirusiosios J. P. palikimą pagal testamentą priėmė ieškovas. Todėl teismas konstatavo, kad atsakovė F.A. Z. jai nepriklausančią ½ dalį ginčo gyvenamojo namo ir jo priklausinių atsakovė įregistravo ir vėliau pardavė nepagrįstai, todėl gyvenamojo namo pirkimo – pardavimo sutartis ½ dalyje pripažintina negaliojančia. Teismas vadovaudamasis CK 6.145 straipsnio 1 dalimi taikė restituciją ir priteisė iš atsakovų F.A. Z. ir J. Z. 1000 Lt atsakovų A. R. ir D. R. naudai.
Apeliaciniu skundu atsakovai A. R. ir D. R. prašo panaikinti Anykščių rajono apylinkės teismo 2008-12-12 sprendimą dalyje dėl pripažinimo 2007-08-23 pirkimo - pardavimo sutartį Nr. 11-3058, tarp pardavėjų F. A. Z. ir J. Z. bei pirkėjų A. R. ir O. R., dalyje dėl 1/2 dalies gyvenamojo namo, kiemo rūsių, ūkio pastatų, pirčių, klojimo, daržinės, ir kitų kiemo statinių, esančių Niūronių k., Anykščių r., negaliojančia ir dalyje dėl priteisimo iš atsakovų F. A. Z. ir J. Z. 1000 Lt atsakovų A. R. ir D. R. naudai. Atsakovai nesutinka su teismo sprendimo motyvais dėl ½ dalies ginčo sandorio pripažinimo negaliojančiu. Teismas patenkindamas ginčijamoje dalyje ieškinį iš esmė rėmėsi niekuo nepagrįstu teiginiu, kad J. R. (vėliau P.) nuosavybės teisėmis valdė 1/2 gyvenamojo namo, su priklausiniais, esančių Niūronių km. Anykščių rajone bei tuo, kad NT registro centro 2007-10-11 pažymoje, registro Nr. 44/549946, nurodyti 1923 metai ginčo statinių statybos metai, nes tai neįrodo J. P. faktiškai valdyto ginčo statinių dalies. Atsakovai nurodo, kad iš teismui pateiktos ginčo sodybos kadastrinių matavimų bylos Nr. 34/13342 matyti, kad iš viso yra dešimt ginčo statinių. Iš pateiktos Anykščių rajono savivaldybės administracijos Anykščių seniūnijos 2007-03-13 pažymos „Apie pastatus“ Nr. P-73 matyti, kad J. P. iki mirties 2002-09-18 valdė ½ gyvenamojo namo ir tvartą. Iš ūkinės knygos Nr. 11 išrašo matyti, kad J. P. 1961 metais buvo iškelta iš kolūkinio kiemo, kurio galva buvo J. R.. Nuo 1961 metų jai atidaryta atskira kolūkinio kiemo sąskaita Nr. 48 iš kurios matyti, kad ji valdė kaip kolūkinio kiemo galva dalį ginčo statinių, t.y. ½ gyvenamojo namo ir 1952 metais perstatytą tvartą. Tik šiuos statinius J. P. valdė ir 1964-1966 metais. Iš Utenos apskrities archyvo 2006-04-07 pažymos Nr. N4-544 matyti, kad F. A. Z. 1986-1990 metais kaip kolūkinio kiemo galva valdė ½ gyvenamojo namo priemenę bei verandą, rūsį, klėtį, vazaunę, pirtį tvartą, vištidę, daržinę. Todėl teismas privalėjo siekti, o ieškovas pateikti įrodymus pagrindžiančius reikalavimą dėl ½ ginčijamo sandorio pripažinimo negaliojančiu, nustatant realiai valdytas J. P. ir F. A. Z. ginčo statinių dalis. Teismas nevertino to, kad realiai J. P. gyvenamojo namo dalis buvo žymiai mažesnė už F. A. Z. šeimai priklausiusia dalimi. Tai matyti iš byloje esančios asmeninės sąskaitos Nr. 42, tai yra, kad F. A. Z. šeima valdė gyvenamojo namo 98 kv. m. bendro ploto, 54 kv. m. naudingo ploto, o iš asmeninės sąskaitos Nr. 55 matyti, kad J. P. šeima valdė gyvenamojo namo 56 kv. m. bendro ploto, 36 kv. m. naudingo ploto. Atsakovai nurodo, kad J. P. dalį ginčo statinių valdė kaip buvusi kolūkinio kiemo šeimos galva. 1971-03-06 ištekėjo už J. P.. 1990-11-27 įstatymu Nr. 1-806 „Dėl kaimo vietovėse nuosavybės teise turinčius namus savininkų žemėnaudos ir bendros jungtinės nuosavybės teisės“ buvo panaikinta kolūkiečių kiemo ir piliečio užsiimančio individualiai darbine veikla žemės ūkyje, šeimos bendroji jungtinė nuosavybė. Įsigaliojus šiam įstatymui iki pat mirties J. P. nesiėmė priemonių įteisinti nuosavybės teises į valdytą jos ginčo statinių dalį. Atsakovai mano, kad ieškovas turi teisę tik į tą dalį ginčo objekto, kuri priklausė J. P. bendros jungtinės nuosavybės teisės pagrindu.
I. R. R. pateikė atsiliepimą į atsakovų apeliacinį skundą, kuriuo prašo apeliacinį skundą atmesti, teismo sprendimą palikti nepakeistą.
Apeliacinis skundas atmestinas (CPK 326 str. 1d. 1p.).
Anykščių rajono apylinkės teismas 2008 m. gruodžio 12 d. sprendime konstatavo, kad atsakovei F.A. Z. išduotoje Anykščių rajono savivaldybės administracijos Anykščių seniūnijos 2006-04-19 pažymoje nurodyta informacija yra neteisinga. Ši teismo išvada atitinka byloje surinktų įrodymų analizei ir yra pagrįsta. 2006-04-19 pažymoje nurodyta, kad F.A. Z. vardu Niūronių kaime, Anykščių seniūnijoje registruotas visas ginčo gyvenamasis namas, ūkiniai pastatai ir kiemo įrenginiai. Šios pažymos išdavimo pagrindas yra Utenos apskrities archyvo 2006-04-07 pažyma Nr. N4-544, kurioje nurodyta, kad atsakovė F.A. Z. valdo tik ½ dalį gyvenamojo namo. Šiuo atveju daryti priešingą išvadą, nei padarė teismas skundžiamame sprendime negalima, nes 2006-04-19 pažyma surašyta naudojant Utenos apskrities archyvo 2006-04-07 pažymoje Nr. N4-544 esančią informaciją. Apeliacinio skundo teiginys, kad teismas patenkindamas ginčijamoje dalyje ieškinį iš esmė rėmėsi niekuo nepagrįstu teiginiu, apie tai, kad J. P. nuosavybės teisėmis valdė 1/2 gyvenamojo namo, su priklausiniais, esančių Niūronių km. Anykščių rajone bei tuo, kad Registro centro 2007-10-11 pažymoje, registro Nr. 44/549946, nurodyti 1923 metai ginčo statinių statybos metai, neįrodo J. P. faktiškai valdytų ginčo statinių dalies. Kokią dalį ginčo statinių valdė J. P. ir kokią F.A. Z. šio ginčo sprendimui neturi reikšmės, nes faktinis pastatų valdymas nesukuria pagrindo nuosavybės teisei atsirasti ar išnykti. Šiuo atveju būtina nustatyti pastatų priklausimo nuosavybės teise valdymo faktą, o ne faktiškai valdytų pastatų dalį, kaip teigia atsakovai. Atsakovai akcentuodami į F.A. Z. ir J. P. nuosavybės teisėmis valdytų pastatų nelygias dalis iš esmės sutinka su ginčijamo teismo sprendimo dalimi, kad pastatai priklausė ir F.A. Z. ir J. P.. Apeliantų nuoroda į tai, kad pagal asmenines sąskaitas Nr. 42 ir Nr. 55 J. P. gyvenamojo namo dalis buvo žymiai mažesnė už F. A. Z. šeimai priklausiusia dalį yra iš esmės pritarimas ieškovo reikalavimui ir teismo padarytai išvadai apie pažymoje Nr. P-138 nurodytos informacijos neteisingumą, jog pastatai priklausė F.A. Z.. Bylos nagrinėjimo pagal atsakovų apeliacinį skundą metu, apeliantų išsakyti teiginiai apie tai, kad F.A. Z. pastatus įgijo pagal įgijamąją senatį nevertintini, kadangi tos aplinkybės nebuvo nagrinėjamos pirmos instancijos teisme ir tokio reikalavimo atsakovai byloje nebuvo pareiškę.
Byloje yra surinkta pakankamai įrodymų, kad po J. R. mirties jo žmona F.A. Z. kartu su J. P. valdė po ½ gyvenamojo namo ir jam priklausančių kiemo ūkinių statinių. Nesant kitų įrodymų, kad F.A. Z. priklausė visas gyvenamasis namas ir kiemo ūkiniai statiniai, teismo išvada, kad atsakovė F.A. Z. jai nepriklausančią ½ dalį ginčo gyvenamojo namo ir jo priklausinių įregistravo ir vėliau pardavė neteisėtai, tai gyvenamojo namo pirkimo – pardavimo sutartis pagrįstai ½ dalyje pripažintina negaliojančia. Nenustačius absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų, apeliacinio skundo argumentais skundžiamas teismo sprendimas negali būti naikinamas. Iš apeliantų ieškovui priteisiamas jo patirtos bylinėjimosi išlaidos ir išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu į valstybės biudžetą (CPK 88 str. 1d. 3p., 98 str.).
Vadovaudamasi LR CPK 326 str. 1p.,
n u t a r ė:
Anykščių rajono apylinkės teismo 2008 m. gruodžio 12 d. sprendimą palikti nepakeistą.
Priteisti iš A. R. ir D. R. po 500 Lt bylinėjimosi išlaidų R. R. ir po 5,40 Lt procesinių dokumentų įteikimo išlaidų į valstybės biudžetą.
Teisėjai: Zina Mickevičiūtė
Laimutė Sankauskaitė
Rimantas Savickas