Civilinė byla Nr.e2‑2062-845/2024

Proceso Nr. 2-68-3-15859-2023-4

Procesinio sprendimo kategorija: 2.1.2.4.1.1; 2.1.2.4.1.5; 2.1.2.4.2.7; 2.6.1.4; 3.1.7.6; 3.2.4.11; 3.2.6.1

(S)

VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMAS

S P R E N D I M A S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2024 m. sausio 30 d.

Vilnius

         Vilniaus m. apylinkės teismo teisėja Lijana Le Huede,

sekretoriaujant D. Č.,

dalyvaujant ieškovės atstovams V. B. ir H. K.,

atsakovės atstovui adv. K. M.,

teismo posėdyje žodinio proceso tvarka (nuotoliniu būdu) išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės (duomenys neskelbtini) ieškinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „PayRay Bank“ dėl vekselio pripažinimo negaliojančiu ir notarinio įrašo panaikinimo, tretieji asmenys, nepareiškiantys savarankiškų reikalavimų, (duomenys neskelbtini) notarų biuro notarė J. Š. ir antstolis S. V..

Teismas

n u s t a t ė :

        ieškovė uždaroji akcinė bendrovė (duomenys neskelbtini) (toliau – ir UAB) pareiškė ieškinį, kuriuo prašė pripažinti negaliojantį nuo jo sudarymo momento 2021 m. gegužės 13 d. neprotestuotiną paprastą vekselį, kuriuo ieškovė UAB (duomenys neskelbtini)  besąlygiškai įsipareigojo sumokėti atsakovei „UAB PayRay Bank“ 20.000,00 Eur, taip pat prašė panaikinti (duomenys neskelbtini)  notarų biuro notarės J. Š. 2022 m. liepos 12 d. išduotą vykdomąjį įrašą Nr. (duomenys neskelbtini). Nurodė, kad 2023 m. liepos 20 d. (duomenys neskelbtini) miesto apylinkės teismo nagrinėjamoje civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) atsakovė UAB „PayRay Bank“ pateikė prašymą dėl papildomų rašytinių įrodymų prijungimo, pateikdama neprotestuotiną paprastą vekselį sumai 20 000,00 Eur, kuriame nurodyta: „Vekselio pasirašymo data laikoma pasirašymo elektroniniu parašu data, kuri nurodyta elektroniniame paraše, (duomenys neskelbtini)“, kuris nėra pasirašytas ieškovės UAB (duomenys neskelbtini) .Ieškovė daug kartų kreipėsi į atsakovę, kad ji paaiškintų, kodėl buvo pateiktas teismui ieškovės nepasirašytas neprotestuotinas paprastas vekselis; pažymėjo, kad ieškovės direktorius V. B. neprisimena, kad būtų ieškovės vardu sudaręs vekselį. Teigė, kad ieškovės direktorius V. B. prisimena, jog 2021 m. gegužės 12 d., būdamas (duomenys neskelbtini) pas notarą V. Ž., asmeniškai sudarė paprastą vekselį (neprotestuotiną) 20 000,00 Eur sumai. Pažymėjo, kad notarės J. Š. 2022 m. liepos 12 d. sudaryto vykdomojo įrašo Nr. (duomenys neskelbtini) pagrindu buvo užvesta ieškovės atžvilgiu vykdomoji byla Nr. (duomenys neskelbtini). Pasak ieškovės, gavusi iš antstolio S. V. 2022 m. liepos 12 d. sudaryto vykdomojo įrašo Nr. (duomenys neskelbtini)  ir neprotestuotino paprasto vekselio kopiją, suprato, kad ieškovė niekada nepasirašinėjo neprotestuotino paprasto vekselio, o tariamai esantis elektroninis parašas yra išgautas apgaulės būdu, kuomet atsakovė, susisiekusi su ieškovės direktoriumi V. B., nurodė, kad reikia dar pasirašyti kažkokį neįvardintą dokumentą ir tada ieškovei bus suteikta 20 000,00 Eur dydžio paskola. Taigi, ieškovės direktorius V. B. per atstumą mobiliuoju parašu suvedė mobilaus parašo kodą, taip pasirašydamas atsakovės parengtą dokumentą, kurio pastaroji nėra pateikusi ieškovei (ieškovė tik 2023 m. spalio 26 d. neprotestuotino paprasto vekselio kopiją gavo iš antstolio S. V. kontoros). Taip pat nurodė, kad ieškovė dar kartą kreipėsi į notarės J. Š. kontorą, kad paaiškintų kaip galėjo pagal neprotestuotiną paprastą vekselį sumai 20 000,00 Eur, kuris nebuvo patvirtintas notaro (Civilinio kodekso 1.74 straipsnio 1 dalies 4 punktas ir Įsakomųjų ir paprastųjų vekselių įstatymo 77 straipsnio 2 dalis), išduoti vykdomąjį įrašą. Teigė, kad atsakovė tik 2023 m. liepos 20 d. teismo proceso metu pateikė ginčitiną vykdomąjį įrašą ir ginčitiną neprotestuotiną paprastą vekselį, kuris buvo be parašų ir nebuvo pridėta duomenų apie tai, kad tas vekselis pasirašytas el. parašu.

        Taip pat ieškovė ieškinį grindė aplinkybe, kad 2021 m. pradžioje ieškovė su atsakove, tardamasi dėl 20 000,00 Eur dydžio paskolos suteikimo, sutarė, jog paskolos atidavimą užtikrins asmeniškai ieškovės direktorius V. B., todėl 2021 m. gegužės 11 d. buvo sudaryta paskolos sutartis, o 2021 m. gegužės 12 d. ieškovės direktorius V. B., būdamas (duomenys neskelbtini)  pas notarą V. Ž., asmeniškai sudarė paprastą vekselį (neprotestuotiną) sumai 20 000,00 Eur, tuo asmeniškai savo turtu užtikrindamas paskolos atidavimą. Dėl nurodytų aplinkybių 2021 m. gegužės 13 d. atsakovė suteikė ieškovei 20 000,00 Eur dydžio paskolą. Nepaisant tai, atsakovė dėl nežinomų priežasčių, tą pačią dieną, 2021 m. gegužės 13 d., apgaulės būdu išgavo iš ieškovės direktoriaus V. B. el. parašą, kuris buvo panaudotas pasirašant neprotestuotiną paprastą vekselį sumai 20 000,00 Eur, taip tos pačios skolos atidavimą užtikrinant dviem vekseliais po 20 000,00 Eur (iš viso 40 000,00 Eur). Teigė, kad nebuvo laikytasi CK 1.74 straipsnio 1 dalies 4 punkte nustatyto reikalavimo - notarinės formos; be to, ir Įsakomųjų ir paprastųjų vekselių įstatymo 77 straipsnio 2 dalyje bei CK 1.105 straipsnio 5 dalyje nustatyta, kad paprastasis vekselis, kurio suma didesnė kaip trys tūkstančiai eurų, turi būti notarinės formos, jeigu vekselio davėjas yra fizinis asmuo arba ūkio subjektas, tvarkantis apskaitą pagal supaprastintos apskaitos taisykles. Ieškovė pabrėžė, kad ginčitinas neprotestuotinas paprastas vekselis sumai 20 000,00 Eur išduotas 2021 m. gegužės 13 d. ieškovės, kuri yra ūkio subjektas, tvarkanti apskaitą, vardu. Taigi ginčitinas neprotestuotinas paprastas vekselis turėjo būti išduotas notarine forma. Remiantis CK 1.93 straipsnio 3 dalimi, prašė vekselį pripažinti negaliojančiu nuo jo sudarymo momento ir panaikinti (duomenys neskelbtini) notarų biuro notarės J. Š. 2022 m. liepos 12 d. išduotą vykdomąjį įrašą Nr. (duomenys neskelbtini).

Atsakovė uždaroji akcinė bendrovė „PayRay Bank“ su pareikštu ieškiniu nesutiko ir prašė jį atmesti kaip nepagrįstą ir neįrodytą. Nurodė, kad sprendžiant dėl apgaulės konstatavimo, turi būti vertinami ne tik atsakovės, bet ir ieškovės veiksmai, tiriamas bei vertinamas jos elgesys tiek prieš sandorio sudarymą, tiek ir sudarant sandorį bei po sandorio sudarymo, siekiant išsiaiškinti jos valios formavimosi procesą ir tai, ar sudarytas sandoris turi valios trūkumų. Pažymėjo, kad tarp šalių 2021-05-11 buvo sudaryta Paskolos sutartis Nr. (duomenys neskelbtini)  (toliau – Sutartis). Sutarties Specialiosiose sąlygose buvo nurodytos šios paskolos suteikimo bei grąžinimo pagrindinės sąlygos (Sutarties 1.1 – 1.8 punktai). Paaiškino, kad nurodyta Sutartimi atsakovė suteikė ieškovei bendrą 20.000,00 Eur paskolą apyvartinio kapitalo finansavimui, skirtam verslo vystymui; nurodytų sąlygų ieškovė neginčija. Sutarties 3.1.1 ir 3.1.2 punktuose šalys aiškiai ir nedviprasmiškai susitarė, kad iš Sutarties kylančių ieškovės prievolių įvykdymo užtikrinimui bus pateikti ieškovės ir jo vadovo V. B. paprastieji neprotestuotini vekseliai, kiekvienas po 20.000,00 Eur. Atkreipė dėmesį, jog nei Sutartis, nei atskiros jos nuostatos, įskaitant, bet neapsiribojant 3.1. punktu, ieškovės nėra nuginčytos ar ginčijamos, todėl laikytinos teisėtomis ir galiojančiomis visa apimtimi. Pažymėjo, kad 2021-05-12 ieškovės vadovas V. B., kaip fizinis asmuo, atsakovės naudai išdavė paprastąjį neprotestuotiną vekselį 20.000,00 Eur sumai, kurį patvirtino notaras V. Ž. (Notarinio registro Nr. (duomenys neskelbtini)), kaip tai buvo numatyta Sutarties 3.1.2 punkte. Taip pat 2021-05-13 ieškovė išdavė atsakovei ginčo Vekselį, kurį kvalifikuotu el. parašu 11 val. 50 min. 37 sek. asmeniškai pasirašė ieškovės vadovas V. B.. Ginčo dėl to, jog vekselis yra tinkamai pasirašytas galiojančiu kvalifikuotu el. parašu asmeniškai vadovo V. B. – byloje nėra. Vadinasi, buvo įvykdytos Sutarties 3.1.1. punkte sutartos sąlygos dėl prievolių, kylančių iš Sutarties, įvykdymo užtikrinimo priemonių pateikimo. Paaiškino, kad 2021-05-13 gavus visas Sutarties 3.1. punkte numatytas prievolių įvykdymo užtikrinimo priemones, ieškovei Sutartyje nustatyta tvarka buvo išmokėta paskola. Kadangi ieškovė pažeidė savo įsipareigojimus, kylančius iš Sutarties, t. y. laiku ir tinkamai nemokėjo Sutarties mokėjimo grafike nustatytų įmokų, atsakovė 2022-06-14, vadovaudamasis Įsakomųjų ir paprastųjų vekselių įstatymo (toliau – Įstatymas) 36 straipsnio 1 dalimi pateikė abu vekselius apmokėjimui jų davėjams. Atsižvelgiant į tai, jog abu vekseliai po jų pateikimo nebuvo apmokėti, 2022-06-17 atsakovė, vadovaudamasi Įstatymo 47 straipsniu, išsiuntė pranešimus dėl vekselių neapmokėjimo. Kadangi nei ieškovė, nei V. B. po 2022-06-17 neapmokėjo jiems pateiktų apmokėti vekselių, 2022-07-12 pagal abu aukščiau nurodytus vekselius notarė J. Š. atsakovės prašymu išdavė vykdomuosius įrašus, tame tarpe ir ieškovės ginčijamą Vykdomąjį įrašą. Pabrėžė, jog jokių pretenzijų/raštų/ieškinių, jog Vekselį ieškovė išdavė atsakovei dėl apgaulės būdu išgauto vadovo V. B. el. parašo nebuvo iki pat šio ieškinio pareiškimo teismui momento. Atsakovės teigimu, ieškovės veiksmai, t. y. jos elgesys tiek prieš Vekselio sudarymą, tiek ir jį sudarant bei po jo sudarymo, leido spręsti, jog dėl ginčo Vekselio išdavimo ieškovės valia buvo išreikšta dar Sutarties sudarymo metu, t. y. įsipareigojant Vekselį išduoti kaip prievolių įvykdymo užtikrinimo priemonę, o vėliau ši valia buvo realizuota pagal iš anksto buvusį šalių sutarimą, t. y. sutarta tvarka buvo išduotas Vekselis, kurį asmeniškai patvirtino/pasirašė ieškovės vadovas V. B.. Apie tai, jog Vekselis neturi jokių ieškovės valios trūkumų, leidžia spręsti ir po to sekę ieškovės veiksmai/neveikimas, kai jokių pretenzijų dėl to, jog ieškovės vadovo parašas būtų buvęs išgautas apgaule, nebuvo pareikšta. Dėl Vekselio pripažinimo negaliojančiu dėl notarinės formos nesilaikymo (CK 1.93 straipsnio 3 dalis, Įstatymo 77 straipsnio 2 dalis), atsakovė nurodė, jog Įstatymo 77 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad paprastasis vekselis, kurio suma didesnė kaip trys tūkstančiai eurų, turi būti notarinės formos, jeigu vekselio davėjas yra fizinis asmuo arba ūkio subjektas, tvarkantis apskaitą pagal supaprastintos apskaitos taisykles. Tuo tarpu Vekselyje yra aiškiai nurodyta, kad ieškovė netvarko apskaitos pagal supaprastintos apskaitos taisykles, tai patvirtino Vekselio davėjas. Pažymėjo, kad ieškovė nepateikė įrodymų, jog Vekselio išdavimo metu ji apskaitą tvarkė pagal supaprastintos apskaitos taisykles. Taigi, prašė ieškinį atmesti, taip pat ir išvestinį reikalavimą dėl Vykdomojo įrašo panaikinimo.

Trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų, (duomenys neskelbtini) biuro notarė J. Š. pateiktu atsiliepimu prašė ieškinį dalyje dėl galimo atsakovo nesąžiningumo ir apgaulės išgaunant ieškovės parašą, nagrinėti teismo nuožiūra. Nurodė, kad ginčo vekselį išdavė ieškovė, kuri pati nurodė, jog „vekselio davėjas nėra ūkio subjektas, tvarkantis apskaitą pagal supaprastintos apskaitos taisykles“. Taigi Įsakomųjų ir paprastųjų vekselių įstatymo 77 straipsnio 2 dalis pažeista nebuvo ir ginčo vekseliui notarinė forma nėra privaloma. Taip pat nurodė, kad elektroninio parašo vekselyje buvimą patvirtina prie notarės 2022-07-12 išduoto vykdomojo įrašo Nr. (duomenys neskelbtini) prisiūta parašo patikra per Elektroninės valdžios vartų portalą, kurioje matomi visi elektroninio parašo rekvizitai, įskaitant juo pasirašiusio asmens vardą, pavardę, asmens kodą, datą, kada buvo juo pasirašyta, todėl nėra pagrindo ginčyti vekselio galiojimo, kad jis pasirašytas elektroniniu parašu, kurio žymos vizualiai dokumente nesimato. Pabrėžė, kad V. B. elektroninio parašo, kuriuo jis pasirašė vekselį, patikra per Elektroninės valdžios vartų portalą patvirtina jo buvimą.  

Trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų, antstolis S. V. per teismo nustatytą terminą atsiliepimo į ieškinį nepateikė.

Ieškovo atstovai teismo posėdyje ieškinį palaikė ir prašė jį tenkinti.

Atsakovės atstovas teismo posėdyje su pareikštu ieškiniu nesutiko ir prašė jį atmesti.

Tretieji asmenys į teismo posėdį neatvyko, apie posėdžio vietą ir laiką buvo informuoti tinkamai; prašymų iki posėdžio pradžios gauta nebuvo, jų neatvykimo priežastys teismui nėra žinomos. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes ir šalims neprieštaraujant, taip pat įvertinus notarės atsiliepime nurodytą poziciją, jog nagrinėti bylą jai nedalyvaujant, teismas išnagrinėjo bylą tretiesiems asmenims nedalyvaujant.

Ieškinys atmestinas.

Bylos duomenimis nustatyta, kad 2021-05-11 tarp šalių buvo sudaryta Paskolos sutartis Nr. (duomenys neskelbtini)  (toliau – Sutartis). Iš Sutarties specialiųjų sąlygų matyti, kad atsakovė, kaip paskolos davėja, suteikė ieškovei (paskolos gavėjai) 20 000 Eur paskolą, nurodant galutinį grąžinimo terminą – 2026-04-15; paskolos tikslas - apyvartinio kapitalo finansavimas, skirtas verslo vystymui. Sutarties Specialiosiose sąlygose šalys nustatė paskolos suteikimo bei grąžinimo pagrindines sąlygas (Sutarties 1.1 – 1.8 punktai), o Paskolos sutarties 2.1-2.4 punktuose sulygo dėl paskolos grąžinimo grafiko. Taip pat iš Sutarties turinio, o būtent 3.1., 3.1.1 - 3.1.2 punktų matyti, jog šalys susitarė dėl prievolių įvykdymo užtikrinimo priemonių. Sutarties 3.1.1 punktu ieškovė (duomenys neskelbtini) įsipareigojo išduoti vekselį, kuriuo būtų užtikrinamos Paskolos gavėjo prievolės Paskolos davėjo naudai pagal Paskolos sutartį. Vekselio suma: 20 000,00 Eur. Sutarties 3.1.2 punktu ieškovės vadovas V. B. įsipareigojo išduoti vekselį, kuriuo būtų užtikrinamos Paskolos gavėjo prievolės Paskolos davėjo naudai pagal Paskolos sutartį. Vekselio suma: 20 000,00 Eur. Paskolos sutarties baigiamosiose nuostatose ieškovė, kaip paskolos gavėja, patvirtino, kad bendrąsias ir specialiąsias Sutarties sąlygas perskaitė, jas suprato ir įsipareigojo jų laikytis.

Šalys, o būtent ieškovės vadovas V. B., kaip fizinis asmuo, vykdydamas Sutarties 3.1.2 p., 2021-05-12 išdavė atsakovei paprastąjį neprotestuotiną vekselį 20.000,00 Eur sumai, kurį patvirtino notaras V. Ž. (Notarinio registro Nr. (duomenys neskelbtini)).

Taip pat byloje nustatyta, kad 2021-05-13 ieškovė (duomenys neskelbtini)  išdavė atsakovei paprastąjį neprotestuotiną vekselį, kurį kvalifikuotu el. parašu 11 val. 50 min. 37

 sek. asmeniškai pasirašė ieškovės vadovas V. B., taip kaip numatyta Sutarties 3.1.1. punkte. Pasirašius vekselius, t. y. įvykdžius Sutarties 3.1. punkte numatytas prievolių įvykdymo užtikrinimo priemones, ieškovei buvo suteikta paskola, tai patvirtino ir pati ieškovė ieškinyje, nurodydama, kad 2021 m. gegužės 13 d. atsakovė suteikė ieškovei 20 000,00 Eur dydžio paskolą.

Kadangi ieškovė savo įsipareigojimų vykdymą pagal Sutartį pažeidė – nustatyta tvarka ir terminais nemokėjo Sutarties mokėjimo grafike nustatytų įmokų, atsakovė 2022-06-14 pateikė vekselius apmokėjimui jų davėjams (ieškovei ir jos vadovui). Nepaisant tai, vekselių davėjai po jų pateikimo, vekselių neapmokėjo, todėl 2022-06-17 atsakovė, vadovaudamasi Įstatymo 47 straipsniu, išsiuntė pranešimus dėl vekselių neapmokėjimo. Nustatyta, kad nei ieškovė, nei V. B. po atsakovės 2022-06-17 pranešimų jiems pateiktų apmokėti vekselių neapmokėjo, todėl 2022-07-12 pagal 2021-05-12 ir 2021-05-13 vekselius notarė J. Š. atsakovės prašymu išdavė vykdomuosius įrašus.

Nagrinėjamoje byloje ieškovė prašo pripažinti negaliojančiu 2021-05-13 jos atsakovei išduotą paprastąjį neprotestuotiną vekselį 20.000,00 Eur sumai nuo jo sudarymo momento bei panaikinti (duomenys neskelbtini)  notaro biuro notarės J. Š. išduotą Vykdomąjį įrašą (Notarinio registro Nr. (duomenys neskelbtini)). Ieškovės teigimu, atsakovė apgaulės būdu išgavo ieškovės vadovo V. B. el. parašą, kuris buvo panaudotas pasirašant ginčo vekselį; be to, vekselis turėjo būti sudarytas notarine forma, kaip to reikalauja CK 1.74 str. 1 d. 4 p., Įsakomųjų ir paprastųjų vekselių įstatymo 77 str. 2 d. Tuo tarpu atsakovė teigė, kad ginčo vekselis buvo pasirašytas tikslu užtikrinti prievolių įvykdymą pagal 2021-05-11 Paskolos sutartį ir ieškovės valia buvo išreikšta tinkamai. Taip pat atsakovė laikėsi pozicijos, kad notarinė forma ginčo vekseliui neprivaloma, nes jame nurodyta, kad ieškovė netvarko apskaitos pagal supaprastintos apskaitos taisykles.

Sprendžiant, ar yra teisinis ir faktinis pagrindas 2021-05-13 neprotestuotiną paprastą vekselį, kuriuo ieškovė besąlygiškai įsipareigojo sumokėti atsakovei 20 000 Eur, pripažinti negaliojančiu, svarbu nustatyti, kokiu pagrindu ginčo vekselis atsirado civilinėje apyvartoje, t. y. kokiu pagrindu jis buvo išduotas.

Pažymėtina, kad vekselis – tai savarankiškas civilinių teisių objektas, piniginis vertybinis popierius (CK 1.97 straipsnio 1 dalis, 1.101 straipsnio 6 dalis). Vekselis, kaip vertybinis popierius, – tai dokumentas, kuriuo jį išrašantis asmuo be išlygų įsipareigoja tiesiogiai ar netiesiogiai sumokėti tam tikrą pinigų sumą vekselyje nurodytam asmeniui arba kuriuo tai padaryti pavedama kitam asmeniui (CK 105 straipsnio 1 dalis, Įsakomųjų ir paprastųjų vekselių įstatymo 2 straipsnio 1 dalis). Kasacinio teismo praktikoje pažymima vekselio, kaip vertybinio popieriaus, savybė – vekselyje įtvirtintos mokėjimo prievolės ir iš jos atsiradusios reikalavimo teisės abstraktus pobūdis, tačiau vekselio abstraktumo savybė negali būti suabsoliutinta. Pažymėtina, kad vekselio abstraktumo savybė nereiškia, kad vekselis gali patekti į apyvartą visiškai be jokio pagrindo arba visais atvejais likti apyvartoje po to, kai teismas konstatuoja jo išdavimo pagrindo negaliojimą, arba kai tas pagrindas išnyksta dėl kitų priežasčių (LAT 2016 m. liepos 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-374-421/2016, 11 p.).

Vertinant ginčo vekselio išdavimo aplinkybes, teismas negali ignoruoti byloje fakto, kad 2021-05-11 šalys sudarė Paskolos sutartį, kurioje sulygo dėl prievolės įvykdymo užtikrinimo priemonių: a) Sutarties 3.1.1 punktu ieškovė UAB (duomenys neskelbtini) įsipareigojo išduoti vekselį, kuriuo būtų užtikrinamos Paskolos gavėjo prievolės Paskolos davėjo naudai pagal Paskolos sutartį; Vekselio suma: 20 000,00 Eur; b) Sutarties 3.1.2 punktu ieškovės vadovas V. B. įsipareigojo išduoti vekselį, kuriuo būtų užtikrinamos Paskolos gavėjo prievolės Paskolos davėjo naudai pagal Paskolos sutartį. Vekselio suma: 20 000,00 Eur. Byloje konstatuota, kad ieškovė, vykdydama Sutarties sąlygas, išdavė vekselį, o būtent, ieškovės vadovas V. B., kaip fizinis asmuo, vykdydamas Sutarties 3.1.2 p., 2021-05-12 išdavė atsakovės naudai paprastąjį neprotestuotiną vekselį 20.000,00 Eur sumai, kurį patvirtino notaras V. Ž. (Notarinio registro Nr. (duomenys neskelbtini)). Šios aplinkybės ieškovė neginčijo. Ieškovė ginčijo 2021-05-13 neprotestuotiną paprastą vekselį. Šio ginčo kontekste svarbu išanalizuoti Paskolos sutarties turinį, o būtent sąlygas, kuriomis šalys apibrėžė prievolės įvykdymo užtikrinimo priemones. Iš Sutarties 3.1 punkto matyti, kad paskolos gavėjas – ieškovė įsipareigojo pateikti paskolos davėjui Sutarties 3.1.1 ir 3.1.2 punktuose nurodytas prievolių įvykdymo užtikrinimo priemones; analizuojant nurodytų Sutarties sąlygų turinį sistemiškai, logiškai ir gramatiškai, matyti, jog tiek ieškovė, kaip juridinis asmuo – įmonė, tiek jos vadovas V. B., kaip fizinis asmuo įsipareigojo išduoti vekselį 20 000 Eur sumai, kaip prievolės pagal Sutartį užtikrinimą. Atkreiptinas ieškovės dėmesys į tai, kad asmenys, kurie įsipareigojo pateikti paskolos gavėjai prievolės įvykdymo užtikrinimą (Sutarties 3.1.1 ir 3.1.2 punktai), - nėra įvardinti alternatyvia forma (pvz., „arba“), priešingai – tiek UAB (duomenys neskelbtini), tiek V. B. prisiėmė savarankiškus įsipareigojimus; taigi, Sutarties sąlygų formuluotė buvo išdėstyta aiškiai. Nurodytą poziciją ir šalių valią patvirtina tolimesnė V. B. veiksmų seka: jis, kaip fizinis asmuo, vykdydamas Sutarties 3.1.2 p., 2021-05-12 išdavė atsakovei paprastąjį neprotestuotiną vekselį 20.000,00 Eur sumai, kurį patvirtino notaras V. Ž. (Notarinio registro Nr. (duomenys neskelbtini)). Taigi logiška ir pagrįsta manyti, kad vykdant Paskolos sutartį, o būtent – siekiant gauti paskolą, ieškovė išdavė atsakovei kvalifikuotu vadovo V. B. el. parašu ginčo vekselį ir taip įvykdė Sutarties 3.1.1. punkto reikalavimą. Šio ginčo kontekste svarbu pažymėti, kad tik pasirašius nurodytus vekselius, buvo įvykdytas Sutarties 3.1. punktas dėl prievolių įvykdymo užtikrinimo priemonių ir tuo pagrindu ieškovei suteikta paskola pagal Sutartį. Pažymėtina, kad ieškovė nagrinėjamoje byloje neginčijo paskolos – 20 000 Eur suteikimo fakto, o priešingai – pati ieškinyje nurodė, kad 2021 m. gegužės 13 d. atsakovė suteikė ieškovei 20 000,00 Eur dydžio paskolą. Akivaizdu, kad paskola ieškovei ir buvo suteikta tą pačią dieną, kai ji pasirašė ginčo vekselį, nes buvo įvykdytos Paskolos sutarties sąlygos: 3.1.1 ir 3.1.2 punktai.

Teismo vertinimu, Paskolos sutarties turinys – sąlygos neabejotinai patvirtina ginčo vekselio atsiradimo pagrindą. Svarbu tai, šalys Sutartyje individualiai aptarė jos sąlygas, t. y. detalizavo savo teises ir pareigas, tame tarpe ir ieškovės UAB (duomenys neskelbtini) bei V. B. įsipareigojimus pateikti atsakovei prievolių užtikrinimo priemones (Sutarties 3.1.1 p ir 3.1.2 p.). Taigi, šalys akceptavo Sutarties sąlygas, o būtent – ieškovė, sudarydama Sutartį, sutiko su prievolių užtikrinimo priemonėmis ir iki atsakovės kreipimosi į notarę dėl vykdomojo įrašo išdavimo, prievolių užtikrinimo priemonių neginčijo. Tokio pobūdžio aplinkybės patvirtina, jog ieškovė aiškiai suvokė ir žinojo, kokius įsipareigojimus prisiėmė. Duomenų apie tai, kad ieškovė siekė Sutarties sąlygas dėl prievolių užtikrinimo priemonių pakeisti, nėra.

Šiame kontekste teismas negali ignoruoti fakto, kad paskolos sutarties baigiamosiose nuostatose ieškovė, kaip paskolos gavėja, patvirtino, kad bendrąsias ir specialiąsias sutarties sąlygas perskaitė, suprato ir įsipareigojo jų laikytis. Taigi, ieškovei ir jos vadovui vekselio išdavimo pagrindai buvo žinomi ir suprantami, juolab akceptuoti ieškovės be jokių išlygų. Taigi, teismas nenustatė ginčo vekselio išdavimo pagrindo neteisėtumo ar negaliojimo. Priešingai, Sutarties turinys liudija, kad ieškovė sutiko su prievolių įvykdymo užtikrinimo priemonėmis. Byloje nėra duomenų, kad ieškovė būtų ginčijusi Sutarties sąlygas ar siekusi jas pakeisti. Taigi, ji pasirašė ginčo vekselį 20 000 Eur sumai tikslu gauti paskolą apyvartinio kapitalo finansavimui, skirtam verslo vystymui. Vadinasi, vekselis buvo išrašytas turint aiškų ir konkretų tikslą - užtikrinti paskolos gavimą; tuo tarpu kitokio pobūdžio aplinkybių teismas byloje nenustatė, taigi akivaizdu, kad ieškovė išreiškė valią dėl ginčo vekselio ir tai sudaro pagrindą teismui pripažinti, kad yra tam tikras vekselyje įtvirtintos prievolės ir jos atsiradimo pagrindo ryšys. 

Byloje nustatytos faktinės aplinkybės, Sutarties turinys patvirtina, kad ieškovės valia dėl ginčo Vekselio išdavimo buvo išreikšta Paskolos sutarties sudarymo metu, nes šalys Sutarties 3.1.1 ir 3.1.2 punktais aiškiai ir nedviprasmiškai susitarė, kad iš Sutarties kylančių ieškovės prievolių įvykdymo užtikrinimui bus pateikti ieškovės ir jo vadovo V. B. paprastieji neprotestuotini vekseliai ir kiekvieno vekselio suma - 20.000,00 Eur. Pažymėtina, kad byloje nėra duomenų, kad ieškovė nurodytas sąlygas ginčijo ar kreipėsi į atsakovę dėl jų pakeitimo (CPK 178 str.). Be to, sprendžiant dėl ginčo vekselio teisėtumo, teismas pažymi, jog tos aplinkybė, jog ieškovė izoliuotai nuo Paskolos sutarties aiškina vekselio išdavimo ir pasirašymo aplinkybes bei subjektyviai suvokia Sutarties 3.1.1 ir 3.1.2 punktus ir aiškina sau naudinga linkme  per se nepaneigia ieškovės išreikštos valios dėl ginčo vekselio išdavimo, o juo labiau neatleidžia jos nuo Sutartimi prisiimtų įsipareigojimų vykdymo. Šiame kontekste svarbu pažymėti, kad CK 6.256 str. 1 d. įtvirtina sutarties privalomumo ir vykdytinumo (pacta sunt servanda) principus, kuriais grindžiami sutartiniai santykiai. Iš šių nuostatų seka, kad sudariusios sutartį ir prisiėmusios sutartines teises bei pareigas, šalys privalo laikytis sutarties sąlygų ir tinkamai jas vykdyti. Teisėtai sudaryta ir galiojanti sutartis turi įstatymo galią. Sutartis įpareigoja atlikti ne tik tai, kas tiesiogiai joje numatyta, bet ir visa tai, ką lemia sutarties esmė ar įstatymai (CK 6.189 str. 1 d.). Taip pat CK 6.156 str. 1 d. nustatyta, kad šalys turi teisę laisvai sudaryti sutartis ir savo nuožiūra nustatyti tarpusavio teises ir pareigas. Tai yra vienas pagrindinių civilinės teisės principų – sutarties laisvės principas (CK 1.2 str. 1 d.), kuris reiškia, kad civilinių santykių subjektai (tiek fiziniai, tiek juridiniai asmenys) patys sprendžia sudaryti konkrečią sutartį ar jos nesudaryti. Sutarties laisvės principas taip pat reiškia, kad šalys laisvos apsispręsti ne tik dėl sutarties sudarymo, bet ir dėl jos sąlygų nustatymo. Byloje konstatuota, kad šalys sudarė Paskolos sutartį, sulygo dėl jos esminių sąlygų, tame tarpe ir ieškovės prievolių įvykdymo užtikrinimo priemonių: tiek ieškovės UAB (duomenys neskelbtini), tiek jos vadovo V. B. atžvilgiu, todėl ieškovei kyla pareiga vykdyti savo sutartinius įsipareigojimus. 

Nagrinėjamoje byloje ieškovė prašo 2021-05-13 neprotestuotiną paprastąjį vekselį pripažinti CK 1.91 str. pagrindu negaliojančiu, kaip sudarytą dėl apgaulės, teigdamas, jog jame esantis elektroninis parašas buvo išgautas apgaulės būdu, kuomet atsakovė, susisiekusi su ieškovės direktoriumi V. B., nurodė, kad reikia dar pasirašyti kažkokį neįvardintą dokumentą ir tada ieškovei bus suteikta 20 000,00 Eur dydžio paskola; ieškovės teigimu, jos direktorius V. B. per atstumą mobiliuoju parašu suvedė mobilaus parašo kodą, taip pasirašydamas atsakovės parengtą dokumentą, kurio atsakovė nebuvo pateikusi ieškovei. Sprendžiant dėl šių teiginių pagrįstumo, teismas pažymi, kad jau išsamiai pasisakė dėl ginčo vekselio išdavimo ir pasirašymo aplinkybių, Sutarties sąlygų, šalių valios, todėl darytina išvada, jog ieškovės teiginiai prieštarauja byloje konstatuotoms faktinėms aplinkybėms, be to, jie neįtikino teismo (CPK 185 str.). Be to, sprendžiant dėl ieškovės nurodytų argumentų, teismas įvertina šias nustatytas reikšmingas aplinkybes, o būtent, kad pats ieškovės vadovas teismo posėdyje paaiškino, jog įmonei vadovauja apie 6 metus, veikia statybų sektoriuje, taigi sutarčių pasirašymas tokio pobūdžio versle yra gan dažnas, aktualus ir neabejotinai, kad ieškovei žinomas ir suprantamas. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad ieškovė yra verslininkė ir jai taikomi aukštesni bonus pater familias (atidus, rūpestingas ir apdairus asmuo) elgesio standartai (LAT 2020 m. gruodžio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-354-1075/2020). Tai suponuoja, jog ieškovei, kaip kiekvienam civilinių santykių dalyviui, prieš atliekant bet kokį teisinį veiksmą, tarp jų – ir pasirašant ginčo vekselį el. parašu, kilo pareiga apsvarstyti ir įvertinti galimas tokio teisinio veiksmo pasekmes, juolab, kad ieškovė nurodė, jog „atsakovė prašė pasirašyti kažkokį neįvardintą dokumentą tam, kad ieškovei būtų suteikta 20 000,00 Eur dydžio paskola“. Pažymėtina, kad CK 1.5 straipsnyje įtvirtintas protingumo imperatyvas reikalauja iš civilinių teisinių santykių subjektų elgtis apdairiai ir rūpestingai. Abejodamas dėl ketinamo atlikti veiksmo teisinės reikšmės ir galimų teisinių padarinių, kiekvienas sąžiningas, protingas, apdairus asmuo turi pasikonsultuoti su kompetentingu asmeniu arba apskritai susilaikyti nuo tokio veiksmo, juolab, kad ieškovė nagrinėjamu atveju yra verslininkė, kuriai keliami didesni atidumo ir rūpestingumo reikalavimai. Esant nurodytoms aplinkybėms, ieškovė savo veiksmais, pasirašydama ginčo vekselį, prisiėmė galimas pasekmes. Teismo vertinimu, ieškovės pasirinktas modus operandi, šiuo atveju ginčo vekselio ginčijimas, teigiant, jog ieškovės direktorius V. B. per atstumą mobiliuoju parašu suvedė mobilaus parašo kodą, taip apgaulės būdu pasirašydamas atsakovės parengtą dokumentą dėl 20 000 Eur paskolos, kurio atsakovė nebuvo pateikusi ieškovei, - neatitinka sąžiningo civilinių teisinių santykių dalyvio elgesio standarto ir prieštarauja tiek Paskolos sutarties turiniui, tiek nustatytoms faktinėms bylos aplinkybėms. Teismo vertinimu, ieškovės pasirinkta gynybinė versija, siekiant išvengti prievolės pagal ginčo vekselį vykdymo, vertintina kaip akivaizdžiai nesąžininga ir nesuderinama su sąžiningo verslo standartais. Pažymėtina, kad byloje yra pakankamai duomenų išvadai, jog ieškovė išdavė ir pasirašė ginčo vekselį kaip paskolos įvykdymo užtikrinimo priemonę, ir aiškiai dėl to išreiškė valią.

Be to, sprendžiant ar ieškovės atstovo elektroninis parašas ginčo Vekselyje buvo išgautas apgaulės būdu, teismas teisiškai reikšmingais pripažįsta notarės paaiškinimus jos pateiktame atsiliepime nurodant, kad elektroninio parašo vekselyje buvimą patvirtina prie notarės 2022-07-12 išduoto vykdomojo įrašo Nr. (duomenys neskelbtini) prisiūta parašo patikra per Elektroninės valdžios vartų portalą, kurioje matomi visi elektroninio parašo rekvizitai, įskaitant juo pasirašiusio asmens vardą, pavardę, asmens kodą, datą, kada buvo juo pasirašyta; dėl nurodytų aplinkybių notarė nurodė, kad nėra pagrindo ginčyti vekselio galiojimo, kad jis pasirašytas elektroniniu parašu, kurio žymos vizualiai dokumente nesimato. Taigi ieškovės atstovo V. B. elektroninio parašo, kuriuo jis pasirašė ginčo vekselį, patikra per Elektroninės valdžios vartų portalą patvirtina jo buvimą.

Taigi, byloje esanti įrodymų, nustatytų faktinių aplinkybių visuma patvirtina, kad ieškovė, pasirašydama ginčijamą Vekselį el. parašu, išreiškė savo valią dėl jo išdavimo, kaip numatyta Paskolos sutarties 3.1.1 punkte: ieškovė UAB (duomenys neskelbtini) įsipareigojo išduoti vekselį, kuriuo būtų užtikrinamos Paskolos gavėjo prievolės Paskolos davėjo naudai pagal Paskolos sutartį; Vekselio suma – 20 000 Eur. Esant tokio pobūdžio nustatytoms aplinkybėms, teismas ieškovės versiją apie iš jos vadovo V. B. apgaule išgautą el. parašą ant ginčo Vekselio, vertina tik kaip gynybinę versiją ir siekį išvengti prievolių vykdymo pagal Sutartį; pažymėtina, kad ieškovės nurodyta versija yra visiškai paneigta byloje esančiais rašytiniais įrodymais, todėl teismas ieškovės argumentus atmeta kaip nepagrįstus. 

CK 1.91 straipsnio 1 dalis nustato, kad dėl apgaulės sudarytas sandoris gali būti teismo tvarka pripažintas negaliojančiu pagal nukentėjusiojo ieškinį. To paties straipsnio 5 dalis nustato, kad apgaulė taip pat gali būti sandorio šalies tylėjimas, t. y. aplinkybių, kurias žinodama kita sandorio šalis nebūtų sudariusi sandorio, nuslėpimas, jeigu, vadovaujantis protingumo, teisingumo ir sąžiningumo principais, tos aplinkybės turėjo būti atskleistos kitai šaliai, arba aktyvūs veiksmai, kuriais siekiama suklaidinti kitą sandorio šalį dėl sandorio efekto, jo esminių sąlygų, sandorį sudarančio asmens civilinio teisinio subjektiškumo bei kitų esminių aplinkybių.

Kasacinis teismas savo nuoseklioje praktikoje yra išaiškinęs, kad valios išreiškimas yra vienas svarbiausių kiekvieno sandorio elementų. Apgaule galima pripažinti tyčinius veiksmus, kurie turi lemiamą įtaką šalies valiai susiformuoti. Apgaulės atveju apgautosios sandorio šalies valią paveikia kitos šalies ar trečiojo asmens nesąžiningi veiksmai (tiek aktyvūs, tiek ir nutylėjimas). Apgaulės atveju sudarytas sandoris yra ne sandorio šalies laisvos valios išraiškos rezultatas, o kitos sandorio šalies ar trečiojo asmens nesąžiningų veiksmų rezultatas. Jeigu apgaulės nebūtų buvę, apgautoji sandorio šalis sandorio arba apskritai nebūtų sudariusi, arba būtų sudariusi jį visiškai kitokiomis sąlygomis. Dėl to būtina analizuoti apgautosios sandorio šalies valios formavimosi procesą, jos tikruosius ketinimus, aiškintis, ar ji suvokė tikrąją sandorio, atskirų jo sąlygų esmę, ar ji sprendimą dėl sandorio sudarymo ar atskirų jo sąlygų priėmė savarankiškai, ar veikiama kitų, pašalinių veiksnių. Sprendžiant dėl apgaulės konstatavimo, abiejų šalių veiksmai turi būti vertinami vadovaujantis protingumo, teisingumo ir sąžiningumo principais (LAT 2013-04-26 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-264/2013, 2015-05-14 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-329-916/2015).

Taigi, išanalizavus ir įvertinus ieškovės elgesį santykyje su byloje nustatytomis faktinėmis aplinkybėmis, Sutarties sąlygomis, kasacinio teismo praktika, teismas sprendžia, kad ieškovei Paskolos sutarties sudarymo aplinkybės buvo žinomos, ji Sutarties sąlygas akceptavo ir užtikrinusi paskolos grąžinimą įsipareigojimu išduoti atsakovei vekselį, paskolą gavo; taigi, teismas nenustatė kad aplinkybės, kurias ieškovė žinodama, nebūtų sudariusi sandorio, buvo nuslėptos ar, kad ieškovė buvo suklaidinta; juolab, kad Paskolos sutarties baigiamosiose nuostatose ieškovė, kaip paskolos gavėja, patvirtino, kad bendrąsias ir specialiąsias Sutarties sąlygas perskaitė, jas suprato ir įsipareigojo jų laikytis. Esant nurodytoms aplinkybėms, atsižvelgiant į kasacinio teismo praktiką, ieškovės reikalavimas pripažinti ginčo vekselį negaliojančiu CK 1.91 str. pagrindu atmestinas kaip nepagristas.  

Sprendžiant ar nagrinėjamoje byloje nebuvo laikytasi notarinės vekselių formos reikalavimo, teismas visų pirma išanalizuoja ir įvertina ginčo vekselio turinį. Pasak ieškovės, nebuvo laikytasi CK 1.74 straipsnio 1 dalies 4 punkte nustatyto reikalavimo - notarinės formos, taip pat Įsakomųjų ir paprastųjų vekselių įstatymo 77 straipsnio 2 dalies, CK 1.105 straipsnio 5 dalies, kuriose nustatyta, kad paprastasis vekselis, kurio suma didesnė kaip trys tūkstančiai eurų, turi būti notarinės formos, jeigu vekselio davėjas yra fizinis asmuo arba ūkio subjektas, tvarkantis apskaitą pagal supaprastintos apskaitos taisykles.

Byloje nustatyta, kad 2021-05-13 ginčo vekselis buvo išduotas 20 000,00 Eur sumai, tačiau jame aiškiai ir nedviprasmiškai nurodyta, kad ieškovė netvarko apskaitos pagal supaprastintos apskaitos taisykles ir tai yra patvirtinta Vekselio davėjo. Byloje duomenų, kad ginčo vekselio išdavimo metu ieškovė tvarkė apskaitą pagal supaprastintos apskaitos taisykles, nėra (CPK 178 str.). Be to, vertinant patį ginčo vekselį, jo pagrindą, akivaizdu, kad jis išplaukia iš Sutarties turinio, o būtent - Sutarties 3.1 punktu paskolos gavėjas įsipareigojo pateikti paskolos davėjui tokią prievolių užtikrinimo priemonę: Sutarties 3.1.1 punktu ieškovė UAB (duomenys neskelbtini) įsipareigojo išduoti vekselį, kuriuo būtų užtikrinamos Paskolos gavėjo prievolės Paskolos davėjo naudai pagal Paskolos sutartį; Vekselio suma: 20 000,00 Eur; Sutarties 3.1.2 punktu V. B. (ieškovės vadovas) įsipareigojo išduoti vekselį, kuriuo būtų užtikrinamos Paskolos gavėjo prievolės Paskolos davėjo naudai pagal Paskolos sutartį. Nors ieškovė teismo posėdyje nurodė, kad ji yra maža įmonė, todėl ji tvarko apskaitą pagal supaprastintos apskaitos taisykles, svarbu pažymėti, kad Finansinės apskaitos įstatymo 4 str. aiškiai apibrėžia subjektų, turinčių teisę pasirinkti supaprastintą apskaitą, ratą, tačiau ieškovė į įstatymo leidėjo nurodytus subjektus nepatenka. Taigi, ieškovės teiginiai atmestini kaip nepagrįsti.

Pagal galiojantį teisinį reglamentavimą vekselyje įtvirtinta reikalavimo teisė yra įgyvendinama ne ginčo tvarka – vekselio turėtojui kreipusis į notarą, notarui išduodant vykdomąjį įrašą (ĮPVĮ 81 straipsnio 2 dalis, Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1999 m. rugsėjo 13 d. nutarimu Nr. 988 patvirtinta Notarų vykdomųjų įrašų atlikimo tvarka). Notaro vykdomieji įrašai pagal užprotestuotus arba neprotestuotinus vekselius yra vykdomieji dokumentai (CPK 587 straipsnio 1 dalies 8 punktas).

Vekselio turėtojo teisė pareikšti reikalavimus reiškia kreipimąsi į notarą dėl reikalavimo apmokėti vekselį patenkinimo ne ginčo tvarka, notarui išduodant vykdomąjį įrašą (ĮPVĮ 55 straipsnio 1 dalies 3 punktas, 72 straipsnio 2 dalis, 81 straipsnis). Įstatyme nustatytų terminų pateikti vekselį apmokėti laikymasis yra būtina sąlyga vekselio turėtojui įgyti teisę reikalauti vekselį apmokėti ne ginčo tvarka. Visi reikalavimai pagal paprastąjį neprotestuotiną vekselį jo davėjui (mokėtojui) gali būti pareikšti per trejus metus nuo mokėjimo termino dienos. Notaro vykdomasis įrašas pagal paprastąjį neprotestuotiną vekselį gali būti išduodamas, kai vekselio turėtojas kreipiasi į notarą per trejus metus nuo mokėjimo termino dienos ir pateikia įrodymus, jog pateikė vekselį apmokėti ir išsiuntė pranešimą apie tai, kad vekselis neapmokėtas įstatyme nustatytais terminais (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. gruodžio 15 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-7-525-916/2015).

Taigi, atsižvelgiant į teisinį reglamentavimą, kasacinio teismo praktiką bei byloje nustatytas faktines aplinkybes, nėra nei teisinio, nei faktinio pagrindo naikinti (duomenys neskelbtini) notarų biuro notarės J. Š. 2022 m. liepos 12 d. išduotą vykdomąjį įrašą Nr. (duomenys neskelbtini). Teismas nagrinėjamoje byloje nenustatė, kad ginčo vekselį ieškovė pasirašė dėl apgaulės, taip pat nenustatė, kad notarė atliko vykdomąjį įrašą, pažeisdama Notariato, Įsakomųjų ir paprastųjų vekselių įstatymų ir Civilinio kodekso nuostatas.

CPK 93 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies. Patenkinus ieškinį visiškai, CK 93 str. 1 d., 98 str. pagrindais atsakovei priteistinos iš ieškovės jos patirtos bylinėjimosi išlaidos. Atsakovė pateikė teismui įrodymus, pagrindžiančius patirtų išlaidų faktą ir dydį, ir prašė priteisti iš ieškovės 1677,06 Eur atstovavimo išlaidų. Teismo vertinimu, atsižvelgiant į advokato darbo ir laiko sąnaudas, bylos sudėtingumą, jos nagrinėjimo trukmę, tai yra protingos, realios ir pagrįstos išlaidos, jos neviršija Rekomendacijose nustatyto maksimalaus dydžio, todėl priteistinos iš ieškovės.

Pažymėtina, kad 2023-11-07 nutartimi teismas atidėjo 614 Eur žyminio mokesčio sumokėjimą ieškovei iki teismo sprendimo šioje civilinėje byloje priėmimo. Atmetus ieškinį, iš ieškovės priteistinas 614 Eur žyminis mokestis į valstybės biudžetą (CPK 93 str.).

EŽTT savo praktikoje, aiškindamas teisės į teisingą teismą principo įgyvendinimą (Konvencijos 6 str.), pažymėjo, jog ieškovui pareiškus „nesėkmingą“ ieškinį, jis negali išvengti finansinės atsakomybės, o būtent – pareigos padengti bylinėjimosi išlaidas laimėjusiai šaliai; tai yra suderinama su lygybės ir teisingumo principais. Atleidimas ar atidėjimas nuo žyminio mokesčio mokėjimo savaime neatima teisės laimėjusiai šaliai reikalauti jos patirtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimo (Rechul v. Poland, no. 69143/12, 9 July 2020, § 46).

Byloje procesinių dokumentų siuntimo išlaidos neviršija Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2011 m. lapkričio 7 d. įsakymu Nr. 1R-261/1K-355 (keistu 2020 m. sausio 13 d. įsakymu Nr. 1R-19/1K-2) nustatytos minimalios valstybei iš šalies priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos (8 Eur), todėl procesinių dokumentų siuntimo išlaidos iš ieškovės nepriteistinos (CPK 92 straipsnis).

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 93 str., 259 str., 269 str., 270 str., 279 str., teismas

n u s p r e n d ž i a :

ieškovės uždarosios akcinės bendrovės (duomenys neskelbtini) ieškinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „PayRay Bank“ dėl vekselio pripažinimo negaliojančiu ir notarinio įrašo panaikinimo, tretieji asmenys, nepareiškiantys savarankiškų reikalavimų, (duomenys neskelbtini) notarų biuro notarė J. Š. ir antstolis S. V., atmesti.

Priteisti iš ieškovės (duomenys neskelbtini), j. a. k.