Civilinė byla Nr. e2A-611-553/2019
Teisminio proceso Nr. 2-55-3-01541-2018-7
Procesinio sprendimo kategorija 2.6.11.4.1
(S)
LIETUVOS APELIACINIS TEISMAS
S P R E N D I M A S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2019 m. kovo 19 d.
Vilnius
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Danguolės Martinavičienės, Egidijos Tamošiūnienės ir Aldonos Tilindienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja),
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės viešosios įstaigos „Bruneros“ apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2018 m. gruodžio 14 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės viešosios įstaigos „Bruneros“ ieškinį atsakovei valstybės biudžetinei įstaigai „Lietuvos nacionalinis kultūros centras“ dėl vienašalio sutarčių nutraukimo pripažinimo neteisėtu.
Teisėjų kolegija
n u s t a t ė :
I. Ginčo esmė
1. Byloje sprendžiamas klausimas dėl maitinimo paslaugų sutarčių vienašalio nutraukimo teisėtumo.
2. Ieškovė prašė pripažinti atsakovės 2018 m. liepos 24 d. atliktus vienašalius 2018 m. birželio 20 d. sudarytų maitinimo paslaugų sutarčių Nr. 965/R4-464 ir Nr. 966/R4-463 nutraukimus neteisėtais bei priteisti bylinėjimosi išlaidas.
3. Nurodė, kad šalys 2018 m. birželio 20 d. sudarė sutartis „Dėl 2018 metų dainų šventės „Vardan tos ...“ dalyvių maitinimo pusryčiais paslaugų“ Nr. 965/R4-464 (toliau – Pusryčių sutartis) ir „Dėl 2018 metų dainų šventės „Vardan tos ...“ dalyvių maitinimo“ Nr. 966/R4-463 (toliau – Pietų ir vakarienės sutartis). Ieškovė 2018 m. birželio 30 d. – 2018 m. liepos 6 d. suteikė Dainų šventės dalyviams maitinimo paslaugas, šių paslaugų teikimą ir maisto kokybę šventės metu stebėjo atsakovės bei Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos (toliau – VMVT) atstovai. Nors tiekiant maistą ieškovė ir susidūrė su tam tikrais organizaciniais nesklandumais, tačiau paslaugas suteikė kokybiškai, sutarčių vykdymo metu ieškovės veiklos trūkumų nenustatyta. 2018 m. liepos 20 d. ieškovė gavo atsakovės raštus dėl Pusryčių sutarties bei Pietų ir vakarienės sutarties sąlygų esminių pažeidimų ir baudos skyrimo. 2018 m. liepos 24 d. atsakovė pateikė ieškovei pranešimus dėl vienašalio sutarčių nutraukimo dėl esminio ieškovės atlikto sutarties pažeidimo, nurodydama esminius sutarties pažeidimus – 3 kartus maitinimui pateiktas nekokybiškas maistas bei nepateiktas maistas (Sutarčių 16.6.1 ir 12.6.2 papunkčiai). Vienašalis sutarčių nutraukimas grįstas išimtinai VMVT 2018 m. liepos 16 d. pranešimo pagrindu, tačiau VMVT ieškovei nepritaikė specialių poveikio priemonių, kas patvirtina, kad VMVT pateiktos pastabos yra nereikšmingos. Atliekant valstybinę maisto kontrolę surašytas patikrinimo aktas ir kiti patikrinimo dokumentai yra tik tarpiniai dokumentai, nesukeliantys pasekmių, todėl vien jų rezultatai nepagrindžia maisto saugos ar higienos reikalavimų pažeidimo. Sutarčių 12.6.1 papunktyje numatyta, jog esminiu sutarčių pažeidimu laikomas nekokybiško maisto pateikimas maitinimui, tačiau VMVT abejones sukėlęs maistas nebuvo patiektas. Sutarčių 12.6.2 papunktyje kaip esminis sutarčių pažeidimas įvardintas maisto nepatiekimas sutartyse nurodytais terminais, tačiau sutartyse maisto tiekimo terminai nenumatyti. Sutarčių vykdymo metu ieškovė iš atsakovės pretenzijų ar įspėjimų negavo. Ieškovės teigimu, sutarčių nutraukimas taikytas, nesant pateisinamos priežasties, neužtikrinant santykių stabilumo ir teisėtų lūkesčių apsaugos. Maitinimo paslaugos suteiktos, t. y. šventės dalyviai pamaitinti, o viešasis interesas – įgyvendintas, todėl sutarčių nutraukimas nebuvo būtinas.
4. Atsakovė su ieškiniu nesutiko. Nurodė, kad ieškovė Pusryčių sutartį bei Pietų ir vakarienės sutartį vykdė netinkamai, padaryti daugybiniai pažeidimai, kurie konstatuoti VMVT 2018 m. liepos 16 d. pranešime. Atsakovė 2018 m. liepos 20 d. raštuose nurodė, kad paskiria baudas bei nesutinka apmokėti kai kurių ieškovės 2018 m. liepos 12 d. priėmimo–perdavimo akte nurodytų kiekių. Atsakovė, nesulaukusi ieškovės atsakymo, 2018 m. liepos 24 d. pranešė, kad vienašališkai nutraukia Pusryčių sutartį bei Pietų ir vakarienės sutartį dėl esminių sutarties sąlygų pažeidimų nuo 2018 m. rugpjūčio 3 d. VMVT 2018 m. liepos 16 d. pranešime pateikta informacija patvirtina, kad daugiau nei 3 kartus buvo patiektas nekokybiškas maistas (Sutarčių 12.6.1 papunktis), o faktinės aplinkybės patvirtina, kad mažiausiai 5 kartus buvo vėluojama patiekti maistą nustatytais terminais (Sutarčių 12.6.2 papunktis). VMVT nustatė, kad šventės dalyviams tiekiamas maistas neatitiko Lietuvos higienos normos HN 15:2005 „Maisto higiena“, patvirtintos Sveikatos apsaugos ministro 2019 m. rugsėjo 1 d. įsakymu Nr. V-675 „Dėl Lietuvos higienos normos HN 15:2005 „Maisto higiena“ patvirtinimo“ (toliau – Maisto higiena HN 15:2005). Atsakovė nurodė, kad šalys buvo susitarusios dėl pusryčių tiekimo laiko nuo 7.00 val. iki 9.00 val. Ieškovė dėl sutarčių nuostatų neprieštaravo, neteikė pastabų dėl jų vykdymo, neprašė suteikti informacijos, nereagavo į atsakovės pretenzijas, skirtas baudas. Pusryčių, Pietų ir vakarienės sutartimis ieškovė įsipareigojo pasiekti tam tikrą rezultatą – komfortiškai bei tinkamai ir kokybines bei kiekybines charakteristikas atitinkančiu maistu pamaitinti šventės dalyvius sutartyse nurodyta apimtimi. Visa būtina informacija ieškovei buvo pateikta, tačiau ji neužtikrino ne tik pagrindinių, bet ir kitų maitinimo paslaugos teikimo etapų, t. y. srautų nukreipimo, tiekimo linijų užtikrinimo, šiukšlių išnešimo, neturėjo reikiamo kiekio darbuotojų.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
5. Vilniaus apygardos teismas 2018 m. gruodžio 14 d. sprendimu ieškinį atmetė.
6. Dėl Pusryčių sutarties nutraukimo. Teismas nurodė, jog pagal Pusryčių sutarties 12.6.2 papunktį esminiu sutarties pažeidimu laikoma, kai paslaugos tiekėjas vieną kartą nepateikia maisto Sutarties 2 priede nurodytais terminais. Teismas nesutiko su ieškovės argumentu, kad Pusryčių sutartyje nebuvo numatyti jokie terminai, nes pagal šios sutarties priedą Nr. 2, pusryčiai turėjo būti tiekiami 2018 m. liepos 1–7 dienomis. Nors sutartyje nebuvo nurodytas pusryčių laikas, tačiau byloje nėra ginčo, kad pusryčiai turėjo būti patiekti nuo 7.00 val. iki 9.00 val. Net ir tuo atveju, jeigu šalys nebūtų susitarusios pusryčių laiko, jie turėjo būti patiekti ryte, o ne vidurdienį ar vakare. Todėl ieškovei pusryčių nepateikus ar juos pateikus ne ryte, bet kitu laiku, reiškia, kad tą dieną Pusryčių sutartis neįvykdyta sutartyje nustatytu terminu. Teismas nustatė, kad Dainų šventės dalyviams 2018 m. liepos 2 ir 3 dienomis pusryčiai buvo patiekti ne 9.00 val., o vėluojant daugiau nei 2 valandas, todėl ieškovė padarė Pusryčių sutarties 12.6.2 papunktyje numatytą esminį sutarties pažeidimą. Pagal Pusryčių sutarties sąlygas paslaugos pirkėjas turi teisę vienašališkai nutraukti sutartį, kai 12.6.2 papunktyje nurodytą sutarties esminį pažeidimą tiekėjas padaro bent vieną kartą. Atsakovės 2018 m. liepos 20 d. rašte nurodytus pusryčių pateikimo pažeidimus patvirtina VMVT 2018 m. liepos 16 d. raštas ir patikrinimo aktais. Teismas, vadovaudamasis šia informacija, nustatė, kad ieškovė padarė tris tokius pažeidimus, todėl sprendė, kad Pusryčių sutartis minėto papunkčio pagrindu nutraukta teisėtai ir pagrįstai.
7. Pagal Pusryčių sutarties 12.6.1 papunktį esminiu sutarties pažeidimu laikoma, kai paslaugos teikėjas tris kartus maitinimui pateikia nekokybišką, sutarties 2 priede nurodytų reikalavimų neatitinkantį, maistą. Higienos normų reikalavimų neatitinkantis maistas buvo laikomas nekokybišku, o tokį maistą pateikus Dainų šventės dalyvių maitinimui tris kartus, atsakovė turėjo teisę Pusryčių sutartį nutraukti pagal 12.6.1 papunktį dėl esminio sutarties sąlygų pažeidimo. Atsakovės 2018 m. liepos 20 d. rašte nurodytus Maisto higienos HN 15:2005 pažeidimus patvirtina VMVT 2018 m. liepos 16 d. raštas ir patikrinimo aktai. Teismo vertinimu, ieškovės pateiktas Kauno technologijos universiteto Maisto instituto (toliau – Maisto institutas) 2018 m. lapkričio 19 d. raštas nepaneigia VMVT 2018 m. liepos 16 d. rašte nurodytų ir patikrinimo aktuose nuo 2018 m. birželio 30 d. iki 2018 m. liepos 6 d. nustatytų Dainų šventės dalyvių maitinimo pažeidimų, nes Maisto instituto rašte dėstomos aplinkybes nepatvirtina ieškovės pateikto maisto atitikimo Maisto higienos HN 15:2005 reikalavimams. Teismas nustatė, kad ieškovė daugiau nei tris kartus Dainų šventės dalyviams pateikė nekokybiškus, t. y. higienos reikalavimų neatitinkančius pusryčius, todėl atsakovė teisėtai ir pagrįstai Pusryčių sutartį nutraukė dėl esminio sutarties pažeidimo 12.6.1 papunkčio pagrindu. Teismas nurodė, kad atsakovės 2018 m. liepos 20 d. rašte nurodyti pažeidimai pagrindžia Pusryčių sutarties nutraukimo teisėtumą ir pagrįstumą. Pažeidimų, kuriais nebuvo grindžiamas sutarties nutraukimas, padarymo faktas neturi reikšmės šios bylos nagrinėjimui, todėl teismas nepasisakė dėl atsakovės procesiniuose dokumentuose nurodytų kitų Pusryčių sutarties pažeidimų, kurie nebuvo įvardinti atsakovės 2018 m. liepos 20 d. rašte ir kuriais nebuvo grindžiamas sutarties nutraukimas. Teismas taip pat nepasisakė dėl atsakovės 2018 m. liepos 20 d. rašte įvardintos 2018 m. liepos 4 d. pretenzijos, nes atsakovė šia pretenzija nesirėmė.
8. Dėl Pietų ir vakarienės sutarties nutraukimo. Pagal Pietų ir vakarienės sutarties 1.1 papunktį maitinimo paslaugos turėjo būti teikiamos pagal Sutarties 2 priede nurodytą Techninę specifikaciją, kurioje nurodyti kiekvienos dienos nuo 2018 m. birželio 30 d. iki liepos 6 d. pietų ir vakarienės valgiaraščiai su patiekalų pavadinimais ir svoriais. Techninės specifikacijos 6.3 papunktyje numatyta tiekėjo pareiga sutarties vykdymo metu užtikrinti, kad maistas ir maitinimo sąlygos atitiktų Maisto higienos HN 15:2005 reikalavimus. Pagal sutarties 12.6.1 papunktį esminiu sutarties pažeidimu laikoma, kai paslaugos tiekėjas tris kartus maitinimui pateikia nekokybišką, Sutarties 2 priede nurodytų reikalavimų neatitinkantį, maistą. Techninėje specifikacijoje nurodyto svorio ir higienos reikalavimų neatitinkantis maistas buvo laikomas nekokybišku maistu, o tokį maistą pateikus Dainų šventės dalyvių maitinimui tris kartus, atsakovė turėjo teisę sutartį nutraukti pagal 12.6.1 papunktį dėl esminio sutarties sąlygų pažeidimo. Atsakovės 2018 m. liepos 20 d. rašte nurodytus Maisto higienos HN 15:2005 reikalavimų pažeidimus patvirtina VMVT 2018 m. liepos 16 d. raštas ir patikrinimo aktai. Ieškovė nepateikė įrodymų, kurie paneigtų patikrinimo aktuose nustatytus Maisto higienos HN 15:2005 ir svorio pažeidimus. Maisto instituto 2018 m. lapkričio 19 d. rašte nurodomos aplinkybės nepatvirtina ieškovės pateikto maisto atitikimo Maisto higienos HN 15:2005 reikalavimams. Teismas nustatė, kad ieškovė daugiau nei tris kartus Dainų šventės dalyviams patiekė nekokybiškus, higienos ir svorio reikalavimų neatitinkančius pietus ir vakarienę, todėl sprendė, kad atsakovė teisėtai ir pagrįstai Pietų ir vakarienės sutartį nutraukė dėl esminio sutarties pažeidimo 12.6.1 papunkčio pagrindu.
9. Atsakovė Pietų ir vakarienės sutartį nutraukė ir dėl 12.6.2 papunktyje numatyto esminio pažeidimo– kai paslaugos teikėjas vieną kartą nepateikia maisto Sutarties 2 priede nurodytais terminais. Teismas sprendė, kad atsakovė šiuo papunkčiu Pietų ir vakarienės sutartį nutraukė nepagrįstai, nes atsakovės 2018 m. liepos 20 d. rašte nurodytų aplinkybių pagrindu negalima konstatuoti 12.6.2 papunkčio pažeidimo. Teismo vertinimu, Dainų šventės dalyviai nors ir pavėluotai bei kitose vietose, tačiau pietus gavo, taip pat nėra nurodyta, kokį laiko tarpą buvo vėluojama pietus pateikti. Todėl teismas nurodė, kad neturi pagrindo konstatuoti, jog pietūs buvo pateikti ne pietų metu. Teismas nepasisakė ir nevertino kitų Pietų ir vakarienės sutarties pažeidimų, kurie nebuvo įvardinti 2018 m. liepos 20 d. rašte ir kuriais nebuvo grindžiamas Pietų ir vakarienės sutarties nutraukimas.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo argumentai
10. Ieškovė (toliau – ir apeliantė) apeliaciniu skundu prašo Vilniaus apygardos teismo 2018 m. gruodžio 14 d. sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą – ieškinį tenkinti, priteisti bylinėjimosi išlaidas. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:
10.1. Teismas neatskleidė bylos esmės, sprendimą priėmė neišnagrinėjęs ir nepasisakęs dėl esminių apeliantės argumentų bei pateiktų įrodymų. Teismas pažeidė įrodymų vertinimo taisykles ir priėmė neteisėtą sprendimą.
10.2. Teismas sprendimą grindė vien tik atsakovės pateiktais VMVT patikrinimo aktais, kurie nėra oficialūs rašytiniai įrodymai ir yra tik tarpinis dokumentas, nesukeliantis teisių ir pasekmių. VMVT patikrinimų aktai nepagrindžia maisto saugos ar higienos reikalavimo pažeidimo bei pagrindo nutraukti sutartis. VMVT apeliantės atžvilgiu nėra priėmusi teisines pasekmes sukeliančio administracinio akto.
10.3. VMVT patikrinimų aktai priimti, pažeidžiant teisės aktus, todėl negali būti laikomi tinkamais tariamų pažeidimų įrodymais, nes nepagrįsti objektyviais duomenimis (garso ir vaizdo fiksavimo priemonėmis). Aktuose nurodoma maisto temperatūra turėjo būti nustatyta, matuojant ne maisto, o indo, kuriame maistas buvo laikomas iki jo išdalinimo, viduje esančią temperatūrą.
10.4. Teismas netyrė ir nevertino bylai reikšmingo fakto, kad apeliantė buvo pasiruošusi pagaminti ir pagaminusi daugiau patiekalų nei buvo įsipareigojusi. Todėl kokybiškų patiekalų pakako šventės dalyvius pamaitinti teisės aktų reikalavimus atitinkančiu maistu. VMVT abejones sukėlęs maistas vartotojams nebuvo išdalintas, todėl sutartys nebuvo pažeistos.
10.5. Teismas netinkamai įvertino Maisto instituto 2018 m. lapkričio 19 d. išvadą dėl Dainų šventės metu tiekto maisto saugumo bei VMVT nustatytų neatitikimų reikšmės. Minėtoje išvadoje nurodyta, kad apeliantės palaikytos maisto temperatūros garantavo maisto saugumą. Be to, VMVT patikrinimų aktuose nustatyta, kad maistas buvo saugus ir tinkamas vartoti.
10.6. Teismas nevertino, kad šventei maistas buvo gamintas, laikantis atitinkamų patiekalų technologinių kortelių, todėl pretenzijos dėl patiekalų skonio ar konsistencijos nesuponuoja maisto kokybės trūkumų bei sutarčių pažeidimo.
10.7. Teismas netinkamai interpretavo sutarčių turinį bei padarė nepagrįstą išvadą dėl esminio sutarties pažeidimo. Pusryčių sutartyje (jos prieduose) neįvardinta konkreti maitinimo paslaugos teikimo valanda. Apeliantei nepateikti Dainų šventės dalyvių repeticijų grafikai. Apeliantei nustatytas tik laiko intervalas, per kurį ji turėjo pamaitinti atitinkamoje vietoje esančius dalyvius, o tik vėliau buvo atsakovės žodinis pageidavimas pusryčius patiekti tarp 7.00 val. ir 9.00 val. Vėlavimas tiekti pusryčius galėjo būti fiksuojamas tik po 2 valandų nuo šio laikotarpio pabaigos, t. y. ne anksčiau kaip 11 val., todėl pusryčių pristatymas 9.00 val., 9.15 val. ir 9.30 val. negalėjo būti traktuojamas esminiu Pusryčių sutarties pažeidimu. Teismas nepaaiškino „ryto“ sąvokos bei neatsakė į esminį klausimą, kada baigiasi pusryčių teikimo terminas ir nuo kada turėtų būti skaičiuojamas daugiau kaip 2 val. pavėlavimo laikotarpis.
10.8. Atsakovės atliktas vienašalis sutarčių nutraukimas buvo ginčijamas ir dėl jo akivaizdaus prieštaravimo proporcingumo bei sąžiningumo kriterijams. Pusryčių bei Pietų ir vakarienės sutarčių nutraukimas kaip kraštutinė priemonė nagrinėjamu atveju nebuvo būtinas, jis atliktas be pateisinamos priežasties, neginant ir nesiekiant užtikrinti viešojo intereso, t. y. be teisinio ir faktinio pagrindo, taip pat neatsižvelgiant į vykdytų sutarčių mastą ir apimtis. Sutarčių nutraukimas pagal jo sukeliamas teisines pasekmes yra neproporcinga atsakovės tariamai pažeistų teisų gynimo priemonė.
11. Atsakovė atsiliepimu į apeliacinį skundą prašo Vilniaus apygardos teismo 2018 m. gruodžio 14 d. sprendimą palikti nepakeistą, priteisti bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepimas grindžiamas šiais argumentais:
11.1. Teismas tinkamai vertino byloje esančius įrodymus, bylą nagrinėjo pagal šalių procesiniuose dokumentuose nurodytas bylos nagrinėjimo ribas, ištyrė ir vertino šalių pateiktus įrodymus bei priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą.
11.2. Apeliantė nesilaiko apeliacijos ribų, nes dublike susiaurino bylos nagrinėjimo ribas iki 2018 m. liepos 20 d. atsakovės raštuose minimų ir VMVT patikrinimo aktuose aptartų faktinių aplinkybių. Todėl apeliacinio skundo pagrindas gali būti tos faktinės aplinkybės, kurios buvo nurodytos pirmosios instancijos teisme.
11.3. Nėra duomenų, kad VMVT patikrinimo aktai priimti pažeidžiant teisės aktus. Apeliantės nurodyti argumentai nedaro patikrinimo aktų nepatikimais. Apeliantė nepateikė įrodymų, paneigiančių patikrinimo aktuose nustatytus maisto higienos ir svorio pažeidimus. Apeliantė nenurodė nė vienos taikytinos teisės akto nuostatos, kurią pažeidė VMVT pareigūnai, surašydami patikrinimo aktus.
11.4. Apeliantė nepateikė objektyvių įrodymų, kad pagal Pusryčių bei Pietų ir vakarienės sutartis paslauga atsakovei buvo suteikta tinkamai ir kokybiškai. Maisto instituto 2018 m. lapkričio 19 d. išvados nepagrindžia suteiktų paslaugų tinkamumo, nes neaišku, kokia konkreti medžiaga buvo vertinta. Teismas pagrįstai nurodė, kodėl nesivadovauja šiuo įrodymu, be to, Maisto institutas nesprendė, ar šventės metu teikiant paslaugas pateiktas maistas atitiko sutarties nuostatas.
11.5. Teismas negalėjo vertinti, ar šventei maistas buvo gaminamas laikantis atitinkamų patiekalų technologinių kortelių, nes tokių įrodymų byloje nėra. Be to, technologinė kortelė nepatvirtina byloje nagrinėjamų aplinkybių.
11.6. Teismas tinkamai interpretavo šalių susitarimo turinį. Apeliantė pripažino, kad pusryčių maitinimas turėjo būti atliktas nuo 7.00 val. iki 9.00 val., o ne tiesiog šiuo laiku būtų pristatyti pusryčiai. Apeliantė neprieštaravo dėl nustatyto pusryčių laiko ir nereiškė dėl jo komentarų ar pastabų. Pagal Pusryčių sutarties 12.6.2 papunktį pagrindas nutraukti sutartį yra bet koks vėlavimas (o ne vėlavimas 2 valandomis) pateikti maistą bent vieną kartą.
11.7. Apeliantė ieškiniu neprašė pripažinti, kad Pusryčių bei Pietų ir vakarienės sutarčių sąlygos yra nesąžiningos ir neproporcingos. Apeliantės argumentai, kad nutraukiant sutartis atsakovės nurodytos aplinkybės gali ar negali būti laikomos esminiais sutarties pažeidimais yra nepagrįsti ir neturi reikšmės, nes šalys susitarė, kas bus laikoma pagrindu sutartims nutraukti.
Teisėjų kolegija
k o n s t a t u o j a :
IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
12. Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą, neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis).
13. Nagrinėjamu atveju teisėjų kolegija nenustatė CPK 329 straipsnio 2 dalyje nurodytų absoliučių pirmosios instancijos teismo sprendimo negaliojimo pagrindų, jų nenurodė ir apeliantė, todėl apskųsto sprendimo teisėtumas ir pagrįstumas vertinamas paduoto apeliacinio skundo ribose (CPK 320 straipsnio 2 dalis).
14. Byloje nustatyta, kad šalys 2018 m. birželio 20 d. sudarė dvi sutartis – Pusryčių sutartį bei Pietų ir vakarienės sutartį (toliau abi kartu – ir Sutartys), pagal kurias apeliantė 2018 m. birželio 30 d. – 2018 m. liepos 6 d. teikė Dainų šventės „Vardan tos ...“ dalyviams maitinimo paslaugas. Atsakovė 2018 m. liepos 24 d. pranešimais vienašališkai nutraukė Pusryčių sutartį bei Pietų ir vakarienės sutartį dėl esminio sutarties pažeidimo. Ieškovė kreipėsi į teismą dėl vienašalio sutarčių nutraukimo pripažinimo neteisėtu, teigdama, kad atsakovė Sutartis nutraukė, nesant faktinio ir teisinio pagrindo. Pirmosios instancijos teismas, pripažinęs, kad atsakovė teisėtai ir pagrįstai Sutartis nutraukė dėl esminio sutarties pažeidimo, ieškinio netenkino. Apeliantė, nesutikdama su pirmosios instancijos teismo sprendimu, padavė apeliacinį skundą.
15. Apeliantas pirmosios instancijos teismo sprendimo nepagrįstumą ir neteisėtumą iš esmės grindė įrodymų vertinimo taisyklių pažeidimu – esą nebuvo išnagrinėti ir įvertinti esminiai apeliantės argumentai bei įrodymai, todėl liko neatskleista bylos esmė.
Dėl sutarties vienašališko nutraukimo
16. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje išaiškinta, kad pagal CK 6.217 straipsnį sutarties pažeidimas gali būti laikomas esminiu dviem pagrindais: pirma, pažeidimas gali būti laikomas esminiu pagal įstatymą; antra, šalys gali pačios susitarti, ką jos laikys esminiu pažeidimu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. birželio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-297/2012; 2018 m. spalio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-386-378/2018). CK 6.217 straipsnio 2 dalyje nustatyti kriterijai, į kuriuos atsižvelgiant sprendžiama, ar sutarties pažeidimas vertintinas kaip esminis ar ne. Tai yra įstatymo nustatyti kriterijai ir jie taikomi vertinant tas sutarties sąlygas, dėl kurių pažeidimo nėra šalių susitarimo vertinti konkrečias sutarties sąlygas ar sutarties pažeidimo aplinkybes kaip pagrindą vienašališkai nutraukti sutartį (CK 6.217 straipsnio 1, 2 dalys). CK 6.217 straipsnio 5 dalis leidžia sutarties šalims vienašališkai nutraukti sutartį joje numatytais atvejais. Vertindamas vienašališko sutarties nutraukimo pagrįstumą, teismas turi analizuoti visas sutarties sąlygas, aiškintis sutarties šalių ketinimus, derybas, sąžiningumą tiek ikisutartiniuose santykiuose, tiek ir vykdant sutartį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. lapkričio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-596-313/2015).
17. Teisėtai sudaryta ir galiojanti sutartis jos šalims turi įstatymo galią (CK 6.189 straipsnio 1 dalis), todėl vienašalis sutarties nutraukimas galimas tik toje sutartyje ar įstatyme nustatytais atvejais. Sutarties nutraukimo, esant jos neįvykdymui, įskaitant netinkamą įvykdymą ir termino praleidimą, reglamentavimas Civiliniame kodekse įtvirtina tarptautinėje sutarčių teisėje pripažįstamo favor contractus (prioriteto sutarties vykdymui) principo taikymą nacionalinėje teisėje. Šis principas reiškia, kad šalys turi siekti išsaugoti sutartį, jeigu tai tik yra įmanoma, o sutarties nutraukimą naudoti tik kaip ultima ratio (paskutinė priemonė). Nutraukimo pagrindai turi būti realūs, jų tikrumas įrodytas, ir jie turėtų reikšti, kad sutarties tolesnis galiojimas sukeltų nukentėjusiai šaliai sutarties sudarymo metu nenumatytus turtinio ar asmeninio pobūdžio didelius praradimus. Vien tik formalus sutarties esminių nuostatų pažeidimas, jeigu neatsiranda neigiamų pasekmių (žalos) nukentėjusiai šaliai, paprastai leidžia daryti išvadą, kad esminio sutarties pažeidimo nebuvo, o nukentėjusios šalies rėmimasis tokia aplinkybe vienašališkai nutraukiant sutartį reiškia bandymą įrodyti tariamą ar apsimestinį sutarties nutraukimo pagrindą. Vienašalis sutarties nutraukimas kaip nukentėjusios šalies interesų savigynos priemonė įstatymų leidėjo yra įtvirtintas ir laikomas adekvačia reakcija į sutartį pažeidusios šalies elgesį, pasireiškusį esminiu sutarties pažeidimu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. kovo 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-89/2014; 2018 m. spalio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-386-378/2018).
18. Nagrinėjamu atveju Sutartyse numatyta, kokiais atvejais atsakovė įgyja teisę vienašališkai nutraukti Pusryčių sutartį bei Pietų ir vakarienės sutartį. Pagal Sutarčių 12.5 papunktį pirkėjas (atsakovė) bet kada turi teisę vienašališkai nutraukti sutartį dėl esminio šios sutarties pažeidimo, apie tai raštu pranešdamas prieš 10 kalendorinių dienų. Sutartyse numatyta, kad esminiu sutarties pažeidimu laikoma, kai paslaugų teikėjas (apeliantė) tris kartus maitinimui pateikia nekokybišką, t. y. Sutarties 2 priede nurodytų reikalavimų neatitinkantį, maistą (Sutarčių 12.6.1 papunktis) bei paslaugos teikėjas (apeliantė) vieną kartą nepateikia maisto Sutarties 2 priede nurodytais terminais. Šalys susitarė, kad tikslūs terminai bus pateikti paslaugos tiekėjui (apeliantei) likus 10 dienų iki renginio pradžios (Sutarčių 12.6.2 papunktis). Minėtų Sutarčių papunkčių pagrindu atsakovė 2018 m. liepos 24 d. pranešimais nutraukė su apeliante sudarytas Pusryčių sutartį bei Pietų ir vakarienės sutartį.
19. Apeliantei kvestionuojant Sutarčių pažeidimo faktą, vertintina, ar atsakovė pagrįstai konstatavo Sutarčių 12.6.1 ir 12.6.2 papunkčiuose numatytus sutarčių pažeidimus. Faktinės ginčo aplinkybės turi būti nustatomos, laikantis įstatymo ir teismų praktikos nuostatų dėl įrodinėjimo taisyklių. Civiliniame procese galiojantis rungimosi principas (CPK 12 straipsnis) lemia tai, kad įrodinėjimo pareiga ir pagrindinis vaidmuo įrodinėjant tenka įrodinėjamų aplinkybių nustatymu suinteresuotoms šalims (CPK 178 straipsnis). Kasacinio teismo praktika dėl įrodinėjimą ir įrodymų vertinimą reglamentuojančių teisės normų aiškinimo išplėtota ir nuosekli. Pagal ją faktą galima pripažinti įrodytu, jeigu byloje esančių įrodymų tyrimo ir vertinimo pagrindu susiformuoja teismo įsitikinimas, kad tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja (CPK 176 straipsnio 1 dalis). Įrodymų vertinimas pagal CPK 185 straipsnį reiškia, kad bet kokios ginčui išspręsti reikšmingos informacijos įrodomąją vertę nustato teismas pagal vidinį savo įsitikinimą. Kasacinis teismas ne kartą yra pabrėžęs, kad teismai, vertindami šalių pateiktus įrodymus, remiasi įrodymų pakankamumo taisykle, o išvada dėl konkrečios faktinės aplinkybės egzistavimo daroma pagal vidinį teismo įsitikinimą, grindžiamą visapusišku ir objektyviu visų reikšmingų bylos aplinkybių išnagrinėjimu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. gegužės 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-288-469/2015, 2016 m. gruodžio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-561-378/2016, 2017 m. sausio 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-78-686/2017 ir kt.). Sutarčių 12.6.1 ir 12.6.2 papunkčiuose įvardintus sutarties pažeidimus – tris kartus maitinimui pateiktą nekokybišką maistą bei vieną kartą maisto nurodytais terminais nepateikimą, turi įrodyti atsakovė, priešingu atveju, būtų pagrindas konstatuoti, kad atsakovė Sutartis vienašališkai nutraukė neteisėtai.
20. Teisėjų kolegija pažymi, kad bylos nagrinėjimo dalyką sudaro tik tos atsakovės nurodytos aplinkybės (fiksuoti pažeidimai), kuriomis buvo grindžiamas Sutarčių nutraukimas bei kurios buvo nurodytos atsakovės 2018 m. liepos 20 d. ir 2018 m. liepos 24 d. raštuose. Todėl pagrįstai pirmosios instancijos teismas nepasisakė dėl kitų Sutarčių pažeidimų, kuriais nebuvo grindžiamas Sutarčių nutraukimas, nes jų padarymo faktas neturi teisinės reikšmės šios bylos nagrinėjimui. Dėl tokių aplinkybių nepasisako ir apeliacinės instancijos teismas.
Dėl Sutarčių nutraukimo 12.6.1 papunkčio pagrindu
21. Sutarčių 1.1 papunktyje numatyta, kad maitinimo paslaugos turėjo būti teikiamos pagal Sutarties 2 priede nurodytą Techninę specifikaciją, kurioje nurodyti kiekvienos dienos nuo 2018 m. birželio 30 d. iki liepos 6 d. pusryčių, pietų ir vakarienės valgiaraščiai su patiekalų pavadinimais ir svoriais. Techninės specifikacijos 7 punkte numatyta tiekėjo pareiga sutarties vykdymo metu užtikrinti, kad maistas ir maitinimo sąlygos atitiktų Maisto higienos HN 15:2005 ir kitų teisės aktų, reglamentuojančių maisto kokybę ir maitinimo sąlygas, reikalavimus. Kaip minėta, Sutarčių 12.6.1 papunktyje numatyta, kad esminiu sutarties pažeidimu bus laikoma, jei apeliantė tris kartus maitinimui pateiks nekokybišką, sutarties 2 priede nurodytų reikalavimų neatitinkantį, maistą. Pirmosios instancijos teismas, vertindamas, kad apeliantė daugiau nei tris kartus Dainų šventės dalyviams pagal Pusryčių sutartį bei Pietų ir vakarienės sutartį pateikė nekokybišką, higienos reikalavimus neatitinkantį maistą, sprendė, jog atsakovė teisėtai ir pagrįstai minėto papunkčio pagrindu šias sutartis nutraukė. Pirmosios instancijos teismas savo išvadą grindė atsakovės 2018 m. liepos 20 d. rašte nurodytais pažeidimais, kurie grindžiami VMVT 2018 m. liepos 16 d. pranešimu ir patikrinimų aktais (skundžiamo sprendimo 10, 15, 16 punktai).
22. Apeliantės teigimu, pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atsakovės sprendimą Pusryčių sutartį bei Pietų ir vakarienės sutartį laikė teisėtai nutrauktomis sutarčių 12.6.1 papunkčio pagrindu, nes (1) VMVT patikrinimų aktai nepagrindžia maisto saugos ar higienos reikalavimo pažeidimo, (2) VMVT patikrinimų aktai priimti pažeidžiant teisės aktus, (3) VMVT abejones sukėlęs maistas vartotojams nebuvo išdalintas, (4) pretenzijos dėl patiekalų skonio nesuponuoja maisto kokybės trūkumų bei sutarčių pažeidimo. Teisėjų kolegija su šiais apeliantės argumentais iš esmės sutinka.
23. Neginčytina, kad Dainų šventės dalyviams turėjo būti pateiktas kokybiškas ir Maisto higienos HN 15:2005 normų reikalavimus atitinkantis maistas. Aplinkybes, kad apeliantės teiktas maistas neatitiko Maisto higienos HN 15:2005 normų reikalavimų, tiek atsakovė, tiek ir pirmosios instancijos teismas iš esmės grindė VMVT patikrinimo aktais. Tačiau teisėjų kolegija sutinka su apeliantės argumentais, kad į bylą pateikti VMVT patikrinimo aktai nesuponuoja pagrindo konstatuoti Pusryčių sutarties bei Pietų ir vakarienės sutarties esminio pažeidimo 12.6.1 papunktyje numatytu pagrindu.
24. Kaip minėta, teisėtai sudaryta ir galiojanti sutartis jos šalims turi įstatymo galią, todėl vienašalis jos nutraukimas galimas tik toje sutartyje ar įstatyme nustatytais atvejais. Sutarčių 12.5 ir 12.6 papunkčiai reglamentuoja atsakovės teisę vienašališkai nutraukti sutartį dėl esminio jos pažeidimo, o 4.7 papunktyje numatyta, kad atsakovei paslaugos teikimo metu pastebėjus prekių įpakavimo, tinkamumo vartoti terminų ar kitus neatitikimus sutarties reikalavimams, surašomas aktas. Pagaminti patiekalai ir/ar maisto produktai nepriimami ir laikoma, kad paslauga nebuvo suteikta. Taigi, nustačius, kad apeliantė teikia maisto higienos normų reikalavimus neatitinkantį maistą, pagal sudarytų sutarčių nuostatas turėjo būti surašomas aktas ir pagamintas maistas ir/ar teikiami maisto produktai nepriimti, laikant, kad jie nebuvo pateikti. Nagrinėjamu atveju atsakovė Pusryčių sutarties bei Pietų ir vakarienės sutarties pažeidimą dėl pateikto nekokybiško maisto grindžia tik VMVT surašytais patikrinimo aktais, tačiau pati apeliantė dėl Sutarčių reikalavimų neatitinkančio tiekiamo maisto nėra surašiusi nei vieno akto, taip pat byloje nėra duomenų, kad būtų užfiksuoti atvejai, kuomet atsakovė maisto ir/ar maisto produktų būtų nepriėmusi, nors būtent tokiu būdu atsakovė privalėjo reaguoti Sutarties reikalavimus neatitinkančio maisto pateikimo atveju pagal Sutarčių 4.7 papunktį.
25. Byloje taip pat nėra duomenų, kad atsakovė Sutarčių vykdymo metu būtų atlikusi apeliantės tiekiamo maisto kokybės vertinimą. Pagal sutarčių 4.5 papunktį atsakovė pati galėjo kontroliuoti ir įvertinti apeliantės paslaugų kokybę, t. y. paimti patiekalus ir/ar maisto produktus patikrinimui. Taigi, Pusryčių sutartyje bei Pietų ir vakarienės sutartyje numatytų teikiamo maisto kokybės vertinimo veiksmų atsakovė neatliko. Teisėjų kolegija pažymi, kad iš į bylą pateiktų viešų atsakovės pasisakymų matyti, kad Dainų šventės metu (Sutarčių vykdymo metu) atsakovė laikėsi pozicijos, kad esminių pažeidimų dėl teikiamo maisto kokybės nėra.
26. Apeliantė pagrįstai nurodo, kad VMVT patikrinimo aktai per se (savaime) nepagrindžia maisto saugos ar higienos reikalavimų neatitikimo, sudarančio pagrindą Sutartis nutraukti, konstatuojant esminį jų pažeidimą. Vilniaus apygardos administracinio teismo 2018 m. rugpjūčio 2 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. eI-4034-244/2018, kurioje apeliantė prašė panaikinti VMVT 2018 m. liepos 1 d. patikrinimo aktą dėl jame konstatuotų pažeidimų, apeliantės skundą atsisakyta priimti kaip nenagrinėtiną teisme tuo pagrindu, kad VMVT patikrinimo aktas yra tarpinis dokumentas ir pareiškėjai (apeliantei) juo nėra sukeliamos kokios nors teisinės pasekmės. Šios išvados padarytos, remiantis Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika, kurioje išaiškinta, kad skundas negali būti teikiamas dėl tarpinių viešojo administravimo subjekto priimamų dokumentų, kuriais siekiama parengti ar sudaryti prielaidas priimti galutinį sprendimą. Atliekant valstybinę maisto kontrolę surašytas patikrinimo aktas yra sprendimo dėl administracinio poveikio priemonių taikymo sudedamoji (motyvuojamoji) dalis (žr. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2013 m. balandžio 30 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A146-612/2013; 2016 m. spalio 14 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1210-822/2016; 2018 m. vasario 14 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-412-442/2018 ir kt.). Todėl teisėjų kolegija apeliantės argumentą, kad VMVT patikrinimo aktai yra tik tarpiniai dokumentai, pripažįsta pagrįstu, nes VMVT apeliantės atžvilgiu nėra priėmusi materialines teisines pasekmes sukeliančio administracinio akto, t. y. VMVT patikrinimo aktuose nurodytų neatitikimų pagrindu nėra priėmusi jokio sprendimo dėl administracinio poveikio priemonių apeliantei taikymo ir net nėra pritaikiusi atitinkamo maisto pateikimo ribojimo priemonių, nors tokią pareigą neabejotinai turėjo pagal Lietuvos Respublikos maisto įstatymo 11 straipsnio nuostatas, jeigu patikrinimų metu užfiksuotus neatitikimus vertino, kaip iš esmės pažeidžiančius maisto kokybę ir saugumą. Atsižvelgdama į išdėstytus argumentus, teisėjų kolegija vertina, kad į bylą pateiktuose ir ginčui aktualiuose VMVT patikrinimo aktuose užfiksuoti tikrinto maisto neatitikimai teisės aktuose nustatytiems reikalavimams nėra pakankami vienašališkam Sutarčių nutraukimui dėl esminių jų pažeidimų.
27. Nors apeliantė dublike išdėstė argumentus, kodėl, jos vertinimu, VMVT patikrinimo aktuose užfiksuoti pažeidimai yra grindžiami neobjektyviais įrodymais – tik nuotraukomis, kurios nėra pakankamai objektyvios patikrinimo aktuose nustatytiems maisto higienos normų pažeidimams konstatuoti, pirmosios instancijos teismas šių aplinkybių netyrė ir nevertino. Byloje esantys įrodymai patvirtina, kad VMVT, atlikdama ginčui aktualius patikrinimus, tikrinamą maistą fotografavo, tačiau kitokiomis vaizdo ir garso fiksavimo priemonėmis nesinaudojo, nors Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos direktoriaus 2015 m. sausio 28 d. įsakymu Nr. B1-59 patvirtintose Ūkio subjektų veiklos patikrinimo taisyklėse (40.4 punktas) yra numatyta VMVT teisė patikrinimo metu patikrinimo rezultatams fiksuoti naudoti garso ir vaizdo fiksavimo priemones. Teisėjų kolegija sutinka su atsakovės pozicija, jog naudotis garso ir vaizdo priemonėmis yra VMVT teisė, o ne pareiga, tačiau vertina, kad atsižvelgiant į tikrinamo objekto specifiką ir keliamus reikalavimus, patikrinimo proceso eigos fiksavimas turi ypatingą reikšmę, nes tik tokiu būdu galima nustatyti, ar patikrinimas buvo atliekamas, laikantis teisės aktų nustatytos tvarkos. Nagrinėjamuoju atveju, apeliantei pareikštus reikalavimus, o taip pat ir apeliacinį skundą grindžiant aplinkybėmis apie netinkamai atliktus patikrinimus (netinkamai matavus maisto šilumą), šias aplinkybes galima nustatinėti ir vertinti tik iš prie patikrinimo aktų pridėtų nuotraukų. Maisto higienos HN 15:2005 23 punkte numatyta, kad apdorojant šiluma maistą, skirtą valgyti tik apdorotą šiluma, būtina pakaitinti jį taip, kad temperatūra jo viduje pasiektų ne mažiau kaip +75°C, išskyrus patiekalus, kuriems dėl kulinarinių ar technologinių priežasčių numatyta kitokia šiluminio apdorojimo temperatūra, jei tai neturi įtakos produkto saugai. Pagamintas maistas, kuris patiekiamas karštas, turi būti laikomas šilumą palaikančiuose įrenginiuose, esant juose ne žemesnei kaip +68°C temperatūrai. Nagrinėjamu atveju, apeliantės pagamintas maistas buvo laikomas šilumą palaikančiuose įrenginiuose, todėl patikrinimų metu turėjo būti matuojama talpos, kurioje buvo laikomas maistas, temperatūra, ir ji turėjo būti ne žemesnė nei 680C. Iš bylos medžiagos (nuotraukų, pateiktų su VMVT patikrinimo aktais) matyti, kad daugeliu atvejų šio reikalavimo nebuvo laikomasi, nes buvo matuojama maisto (patiekalo) temperatūra arba talpos paviršiaus, o ne jos viduje esanti temperatūra, kuri, esant talpai atidarytai bei atsižvelgiant į lauko oro temperatūrą, objektyviai yra žemesnė, nei talpos viduje esanti temperatūra. Atsižvelgiant į nustatytas aplinkybes vertinti, kad maisto temperatūra buvo išmatuota tinkamai/tiksliai ir kad VMVT patikrinimo aktuose nurodyti su maisto temperatūra susiję Maisto higienos HN 15:2005 normos pažeidimai įrodo nekokybiško ir nesaugaus maisto pateikimą, nėra pakankamo pagrindo. Be to, į bylą pateiktuose krovinio važtaraščiuose nurodyta tiekiamo maisto gaminių temperatūra atitiko Maisto higienos HN 15:2005 23 punkte numatytus reikalavimus ir šios aplinkybės nėra paneigtos.
28. Apeliantė procesiniuose dokumentuose laikėsi pozicijos, kad VMVT abejones sukėlęs maistas nebuvo patiektas galutiniam vartotojui ir tokio maisto pateikimą pagrindžiančių įrodymų byloje nėra. Teisėjų kolegija nustatė, kad VMVT patikrinimo aktuose, kuriuose buvo užfiksuoti duomenys apie per žemos temperatūros tikrinamą maistą, duomenų apie tokio maisto pateikimą Dainų šventės dalyviams nėra. Byloje pateikti važtaraščiai bei tarnybiniai pranešimai patvirtina, kad VMVT abejones sukėlęs maistas vartotojams nebuvo dalinamas. Šių aplinkybių atsakovė nepaneigė. Be to, atsakovė nepaneigė ir apeliantės nurodomų faktų, kad apeliantė visoms maitinimo vietoms buvo pagaminusi daugiau maisto Dainų šventės dalyviams nei buvo įsipareigojusi Pusryčių sutartimi bei Pietų ir vakarienės sutartimi. Šios aplinkybės patvirtina, kad apeliantė buvo pajėgi VMVT abejones sukėlusį maistą pakeisti kitu – Maisto higienos HN 15:2005 reikalavimus atitinkančiu maistu. Tokiu būdu spręsti, kad VMVT abejones sukėlęs maistas buvo patiektas (išdalintas) Dainų šventės dalyviams ir kad VMVT nustatyti trūkumai pagrindžia esminį Sutarčių pažeidimą, nėra pakankamo pagrindo.
29. Spręsti, kad Sutartys iš esmės buvo pažeistos, apeliantei pateikus mažesnes, nei ji privalėjo pateikti pagal Sutarčių sąlygas, maisto porcijas, taip pat nėra pakankamo pagrindo. Visų pirma, byloje nėra jokių įrodymų, paneigiančių krovinių važtaraščių duomenis, kad į kiekvieną maitinimo punktą buvo pristatytas reikalingas maisto porcijų kiekis. Antra, apeliantė dublike rėmėsi argumentais dėl VMVT patikrinimo aktuose užfiksuotų patikrinimo rezultatų duomenų patikimumo – nurodė, kad patikrinimo metu buvo naudotos svarstyklės, kurioms nebuvo atlikta metrologinė patikra. Iš byloje esančių patikrinimo aktų, kuriuose užfiksuoti maisto kiekio neatitikimai, nėra jokių duomenų apie kontroliniams patikrinimams naudotas svarstykles, šiuo aspektu atsakovė nepateikė jokių paaiškinimų ir įrodymų, kad naudotoms matavimo priemonėms buvo atlikta metrologinė patikra, kokia galima paklaida. Be to, atsižvelgiant į maitinimo specifiką, sąlygotą maitinimo būdo ir maitintinų asmenų kiekio, atskiri atvejai, kuomet galėjo būti tiekiamo maisto kiekio neatitikimai, nėra pakankami konstatuoti esminį Sutarčių pažeidimą.
30. Nors atsakovė nurodo, kad Dainų šventės metu buvo nepamaitinta dalis šventės dalyvių bei buvo vėlavimų, tačiau šių aplinkybių atsakovė iš esmės nepagrindė, kaip ir nepagrindė aplinkybių, kad jie atsirado būtent dėl apeliantės veiksmų (neveikimo) ir tam neturėjo įtakos šventės metu atsiradę pakeitimai, susiję su jos organizavimu. Byloje nėra duomenų, kad Dainų šventės dalyviams būtų neužtekę maisto, t. y. būtų negavę pusryčių, pietų ar vakarienės dėl to, kad atsakovė buvo pagaminusi mažiau patiekalų nei buvo numatyta sutartyse. Tai, kad maistas buvo tiekiamas dalimis, nereiškia, kad jis nebuvo pateiktas, be to, atsižvelgiant į teikiamos paslaugos apimtį (mastą) bei specifiką, savaime suprantama, kad jo pateikti iš karto visą kiekį visiems dalyviams nėra įmanoma, juolab, kad ir Sutartyse numatytas maitinimosi intervalas. Atsakovė nepaneigė apeliantės argumentų, kad ji sutarties vykdymo metu bendradarbiavo tiek su atsakove, tiek su į šventę atvykusiais dalyviais (delegacijomis), o atsižvelgdama į jų individualius poreikius, maitinimą vežė ir į repeticijų vietas, nors tai Sutartyse nebuvo numatyta.
31. Byloje nėra duomenų, kad dėl atsakovės paruošto maisto kuriam nors Dainų šventės dalyviui būtų sutrikdyta sveikata. Teisėjų kolegija sutinka su apeliante, kad pretenzijos dėl patiekalų skonio ar konsistencijos nesuponuoja maisto, kuris buvo ruošiamas pagal atsakovės pateiktą valgiaraštį, kokybės trūkumų. Juolab, kad patiekalų skonis yra subjektyvus kiekvieno vartotojo vertinimas, todėl jis negali apspręsti teikiamo maisto kokybės. Paminėtina ir tai, kad byloje yra pateiktos ir Dainų šventės dalyvių padėkos už kokybiškas maitinimo paslaugas, kas taip pat patvirtina tokio vertinimo subjektyvumą.
32. Apibendrinus išdėstytus argumentus, teisėjų kolegija sprendžia, kad atsakovė neįrodė, jog apeliantės suteiktų maitinimo paslaugų kokybė buvo netinkama, t. y. neįrodė, kad apeliantė Dainų šventės dalyviams būtų bent tris kartus pateikusi nekokybišką, higienos reikalavimus neatitinkantį maistą. Todėl atsakovė neįgijo teisės vienašališkai nutraukti Pusryčių sutarties bei Pietų ir vakarienės sutarties 12.6.1 papunktyje numatyto esminio sutarties pažeidimo pagrindu.
Dėl Sutarčių nutraukimo 12.6.2 papunkčio pagrindu
33. Sutarčių 12.6.2 papunktyje numatyta, kad esminiu sutarties pažeidimu bus laikoma, kai paslaugos teikėjas (apeliantė) vieną kartą nepateikia maisto sutarties 2 priede nurodytais terminais. Kaip minėta, šalys susitarė, kad tikslūs terminai bus pateikti Paslaugos tiekėjui 10 dienų iki renginio pradžios. Sutarčių 4.2 papunktyje numatytas daugiau nei 2 val. vėlavimas pristatyti maistą Dainų šventės dalyviams. Nors atsakovė šio papunkčio pagrindu nutraukė tiek Pusryčių sutartį, tiek Pietų ir vakarienės sutartį, tačiau pirmosios instancijos teismas sprendė, kad Pietų ir vakarienės sutartis minėtu pagrindu nutraukta nepagrįstai. Ši pirmosios instancijos teismo išvada apeliacinės instancijos teisme nekvestionuojama, todėl teisėjų kolegija šiuo aspektu nepasisako (CPK 320 straipsnis 1 dalis).
34. Pirmosios instancijos teismas sprendė, kad apeliantė padarė Pusryčių sutarties 12.6.2 papunktyje numatytą esminį sutarties pažeidimą, nes šalims sutarus, kad Dainų šventės dalyviams pusryčiai bus pateikiami nuo 7.00 val. iki 9.00 val., tris kartus pusryčiai buvo pateikti vėluojant daugiau nei 2 valandas. Apeliantė nesutikimą su šia pirmosios instancijos teismo išvada grindžia tuo, kad (1) Pusryčių sutartyje neįvardinta konkreti maitinimo paslaugos teikimo valanda; (2) apeliantei nepateikti Dainų šventės dalyvių registracijų grafikai, todėl pusryčių teikimo valandos apeliantė negalėjo numatyti; (3) apeliantei tik žodžiu buvo išreikštas atsakovės pageidavimas pusryčių maitinimą atlikti nuo 7 val. iki 9 val.; (3) vėlavimas pateikti pusryčius galėjo būti fiksuojamas tik po 2 val., t. y. nuo 11 val. Teisėjų kolegija su šiais argumentais neturi pagrindo nesutikti.
35. Atsakovė sutinka, kad Pusryčių sutartyje pusryčių pateikimo laikas nenurodytas, tačiau jos teigimu, apeliantei buvo žinoma, kad Dainų šventės dalyviai turi būti pamaitinti nuo 7.00 val. iki 9.00 val. Iš esmės dėl šios aplinkybės ginčo nėra, tačiau teisėjų kolegija akcentuoja, kad pripažįstant Pusryčių sutarties esminį pažeidimą dėl pusryčių nepateikimo sutartyje numatytu terminu, Pusryčių sutartyje ar jos prieduose privalėjo būti aiškiai numatytas jų pateikimo terminas. Juolab, kad Pusryčių sutarties 12.6.2 papunktyje buvo aiškiai numatyta atsakovės pareiga pateikti atitinkamus duomenis apeliantei – „tikslūs terminai paslaugos tiekėjui bus pateikti 10 dienų iki renginio pradžios“, t. y. pusryčių pateikimo laikas Dainų šventės dalyviams turėjo būti įformintas raštu ir žinomas prieš 10 dienų iki paslaugų suteikimo. Tačiau minėtas terminas (maitinimo paslaugos teikimo laikas) nei pirkimo dokumentuose, nei Pusryčių sutartyje, nei jokiame kitame rašytiniame šalių susitarime, nebuvo fiksuotas. Todėl atsakovei tinkamai neįvykdžius pareigos prieš 10 dienų iki paslaugų suteikimo pateikti tikslius terminus paslaugos tiekėjui ir esant tik žodiniam atsakovės nurodymui pusryčius pateikti nuo 7.00 val. iki 9.00 val., nėra pakankamo pagrindo konstatuoti, kad šalys buvo tiksliai susitarusios dėl maisto pateikimo terminų Pusryčių sutartyje numatyta tvarka ir kad atitinkamai Pusryčių sutartis iš esmės buvo pažeista, laiku nepateikus maisto (pusryčių). Juolab, kad dėl netikslių pirkimo dokumentuose numatytų nuostatų nulemtų padarinių rizika tenka perkančiajai organizacijai – atsakovei, o ne tiekėjui – apeliantei.
36. Kita vertus, net ir sutinkant, kad apeliantė pusryčius turėjo pateikti nuo 7.00 val. iki 9.00 val., teisėjų kolegijos vertinimu, nėra pagrindo konstatuoti esminio sutarties pažeidimo Sutarties 12.6.2 papunkčio pagrindu. Sutiktina su apeliantės argumentu, kad vėlavimas pateikti pusryčius galėjo būti fiksuojamas tik po 2 valandų nuo šio laikotarpio pabaigos, o ne pradžios. Tokiu būdu, tik pateikus pusryčius po 11.00 val., būtų galima fiksuoti vėlavimą pristatyti maistą Dainų šventės dalyviams, todėl pusryčių pristatymą 9.00 val., 9.15 val. ir 9.30 val. (skundžiamo sprendimo 6 punktas) nėra pagrindo pripažinti vėlavimu Pusryčių sutarties 4.2 papunkčio prasme ir šiuo aspektu konstatuoti esminį sutarties pažeidimą.
37. Byloje nėra duomenų, kad atsakovė apeliantei būtų pateikusi visų Dainų šventės dalyvių repeticijų grafikus, kuriuos turėdama, apeliantė būtų galėjusi organizuoti jiems teikiamų maitinimo paslaugų – pusryčių, pateikimo laiką. Todėl teisėjų kolegijos vertinimu, tai, kad kai kurie šventės dalyviai išvyko į repeticijų vietas dar iki pusryčių gavimo, nesuponuoja apeliantės atsakomybės. Juolab, kad, kaip nurodo apeliantė, ji dalyviams, išvykusiems iš maitinimo vietos savo iniciatyva pusryčius pristatė į repeticijų vietas, tai patvirtina ir byloje esantys tarnybiniai paaiškinimai. Minėtos aplinkybė neneigia ir atsakovė.
38. Apibendrinus išdėstytus argumentus, teisėjų kolegija sprendžia, kad atsakovė neįrodė Pusryčių sutarties 12.6.2 papunktyje numatyto pažeidimo, todėl atsakovė neįgijo teisės vienašališkai Pusryčių sutartį nutraukti minėto papunkčio pagrindu.
Dėl Sutarčių nutraukimo proporcingumo
39. Teisėjų kolegija sutinka su apeliantės argumentu, kad atsakovės atliktas vienašalis Pusryčių sutarties bei Pietų ir vakarienės sutarties nutraukimas iš esmės prieštaravo proporcingumo ir sąžiningumo kriterijams, nes atsakovė pretenzijas apeliantei pareiškė jau po maitinimo paslaugų Dainų šventės dalyviams suteikimo (byloje esančių 2018 m. liepos 4 d. pretenzijos Nr. 1 ir pretenzijos Nr. 2 turinys nesusijęs su aplinkybėmis, kuriomis buvo grindžiamas Sutarčių nutraukimas dėl esminio jų pažeidimo). Kaip minėta, atsakovė Sutarčių vykdymo metu apeliantei su ginčui aktualiomis aplinkybėmis susijusių pretenzijų nereiškė, todėl, atsižvelgiant į suteiktų paslaugų mastą ir apimtis, Sutarčių nutraukimas nagrinėjamu atveju neatitiko proporcingumo ir teisingumo kriterijų, juolab, kad konstatavus Sutarčių pažeidimus, jose numatyta atsakovės teisė pritaikyti apeliantei baudas bei pasinaudoti apeliantės pateiktu prievolių įvykdymo užtikrinimu.
Dėl bylos procesinės baigties
40. Apibendrinus išdėstytus argumentus, teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai aiškino ir taikė materialinės bei procesinės teisės normas, todėl Vilniaus apygardos teismo 2018 m. gruodžio 14 d. sprendimas naikinamas ir priimamas naujas sprendimas – ieškinys tenkinamas visiškai (CPK 326 straipsnio 1 dalies 2 punktas).
Dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo
41. Pagal CPK 93 straipsnio 5 dalį, jeigu apeliacinės instancijos teismas ar kasacinis teismas, neperduodamas bylos iš naujo nagrinėti, pakeičia teismo sprendimą arba priima naują sprendimą, jis atitinkamai pakeičia bylinėjimosi išlaidų paskirstymą. Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą (CPK 93 straipsnio 1 dalis). Pagal CPK 98 straipsnį šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, teismas priteisia iš antrosios šalies išlaidas už advokato ar advokato padėjėjo, dalyvavusių nagrinėjant bylą, pagalbą, taip pat už pagalbą rengiant procesinius dokumentus ir teikiant konsultacijas. Šalies išlaidos, susijusios su advokato ar advokato padėjėjo pagalba, atsižvelgiant į konkrečios bylos sudėtingumą ir advokato ar advokato padėjėjo darbo ir laiko sąnaudas, yra priteisiamos ne didesnės, kaip yra nustatyta teisingumo ministro kartu su Lietuvos advokatų tarybos pirmininku patvirtintose rekomendacijose dėl užmokesčio dydžio (CPK 98 straipsnio 2 dalis).
42. Ieškinį tenkinus visiškai, apeliantė turi teisę į jos patirtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimą. Bylos duomenimis nustatyta, kad apeliantė bylos nagrinėjimo metu patyrė šias išlaidas: 150 Eur žyminis mokestis už ieškinį ir 150 Eur žyminis mokestis už apeliacinį skundą; taip pat apeliantė turėjo išlaidų advokato pagalbai apmokėti – 15 998,68 Eur išlaidų pirmosios instancijos teisme ir 2 928,20 Eur išlaidų apeliacinės instancijos teisme.
43. Tenkinus ieškinį ir apeliacinį skundą, apeliantei iš atsakovės priteistinas 300 Eur sumokėtas žyminis mokestis už ieškinį ir apeliacinį skundą (CPK 93 straipsnio 1 dalis).
44. Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą maksimalaus dydžio (aktuali akto redakcija, galiojanti nuo 2015 m. kovo 20 d.) nuostatose neribojama šalių teisė susitarti dėl advokato atlyginimo, bet šalys visada turi atsižvelgti į teisinio reglamentavimo nuostatą, kad teismas negalės bylą laimėjusiai šaliai priteisti daugiau, negu įtvirtinta rekomendacijose, išskyrus išimtinius atvejus, kai, atsižvelgiant į konkrečias bylos aplinkybes ir vadovaujantis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo kriterijais, teisinė pagalba teikiama itin sudėtingoje byloje arba byla nagrinėjama ne vienerius metus ar kitais panašiais atvejais. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. kovo 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-156-701/2016; 2018 m. liepos 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-285-1075/2018).
45. Apeliantės patirtos išlaidos už advokato pagalbą tiek pirmosios instancijos teisme, tiek ir apeliacinės instancijos teisme akivaizdžiai viršija Rekomendacijose nustatytus maksimalius dydžius, to neneigia ir apeliantė. Teisėjų kolegija, įvertinusi apeliantės procesinių dokumentų skaičių (ieškinys, dublikas, pareikšti prašymai, atsikirtimai, apeliacinis skundas), bylos sudėtingumą, apimtį, spręstinus teisinius klausimus, neturi pagrindo pripažinti, kad byla patenka į išimtinius atvejus, kuomet yra pagrindas nukrypti nuo maksimalių Rekomendacijose nustatytų atlygintinų dydžių. Todėl teisėjų kolegija apeliantės prašymą tenkina iš dalies, priteisiant iš atsakovės apeliantei 4 650 Eur už advokato pagalbą pirmos instancijos teisme ir 1 940 Eur apeliacinės instancijos teisme (CPK 98 straipsnis, Rekomendacijų 8.2, 8.3, 8.10 punktai).
46. Atsižvelgiant į aukščiau išdėstytus argumentus, iš atsakovės apeliantei priteisiama 6 890 Eur patirtų bylinėjimosi išlaidų (CPK 93 ir 98 straipsniai).
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 2 punktu,
n u s p r e n d ž i a :
Vilniaus apygardos teismo 2018 m. gruodžio 14 d. sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą – ieškinį tenkinti.
Pripažinti atsakovės valstybės biudžetinės įstaigos „Lietuvos nacionalinis kultūros centras“ 2018 m. liepos 24 d. atliktus vienašalius 2018 m. birželio 20 d. sudarytos viešojo pirkimo sutarties „Dėl 2018 metų dainų šventės „Vardant tos ...“ dalyvių maitinimo pusryčiais paslaugų sutartis“ Nr. 965/R4-464 ir 2018 m. birželio 20 d. sudarytos viešojo pirkimo sutarties „Dėl 2018 metų Dainų šventės „Vardan tos ...“ dalyvių maitinimo sutartis“ Nr. 966/R4-463 nutraukimus dėl esminio jų pažeidimo neteisėtais.
Priteisti iš atsakovės valstybės biudžetinės įstaigos „Lietuvos nacionalinis kultūros centras“ (duomenys neskelbtini) ieškovei viešajai įstaigai „Bruneros“ (duomenys neskelbtini) 6 890 Eur (šešis tūkstančius aštuonis šimtus devyniasdešimt eurų) bylinėjimosi išlaidų.
Teisėjos Danguolė Martinavičienė
Egidija Tamošiūnienė
Aldona Tilindienė