Civilinė byla Nr. e2A-759-933/2023
Teisminio proceso Nr. 2-55-3-00636-2023-7
Procesinio sprendimo kategorijos: 2.6.11.4.1; 2.6.11.4.5; 3.3.1.20
(S)
LIETUVOS APELIACINIS TEISMAS
NUTARTIS
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2023 m. gruodžio 19 d.
Vilnius
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Rasos Gudžiūnienės, Danguolės Martinavičienės ir Irmanto Šulco (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas),
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Vilanus“ apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2023 m. rugsėjo 8 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Vilanus“ ieškinį atsakovui Vilniaus miesto savivaldybės visuomenės sveikatos biurui dėl viešojo pirkimo sutarties nutraukimo pripažinimo neteisėtu.
Teisėjų kolegija
n u s t a t ė :
I. Ginčo esmė
1. Ieškovė uždaroji akcinė bendrovė (toliau – ir UAB) „Vilanus“ (toliau – ir ieškovė, tiekėja) kreipėsi į teismą, prašydama: pripažinti, kad atsakovo Vilniaus miesto savivaldybės visuomenės sveikatos biuro (toliau – ir atsakovas, perkančioji organizacija) 2023 m. gegužės 17 d. sprendimas nuo 2023 m. gegužės 26 d. vienašališkai nutraukti 2022 m. gruodžio 20 d. Akustinių kambarių pirkimo–pardavimo sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) (toliau – Sutartis) yra nepagrįstas ir neteisėtas bei įpareigoti atsakovą sumokėti ieškovei Sutartyje nustatytą kainą už faktiškai atliktus darbus; priteisti iš atsakovo ieškovei bylinėjimosi išlaidas.
2. Ieškovė nurodė, kad 2022 m. gruodžio 20 d. ieškovė ir atsakovas sudarė Sutartį, kuria ieškovė įsipareigojo per 8 savaites į atsakovo nurodytą vietą, adresu (duomenys neskelbtini), pristatyti, sumontuoti ir pilnai paruošti naudoti šešis akustinius kambarius. Sutartis įsigaliojo 2022 m. gruodžio 28 d., o ieškovės įsipareigojimai pagal Sutartį turėjo būti įvykdyti iki 2023 m. vasario 22 d. Dėl tam tikrų akustinių kambarių elementų tiekimo sutrikimų, ieškovė vėlavo numatytais terminais pristatyti ir sumontuoti akustinius kambarius, todėl 2023 m. balandžio 13 d. atsakovas raštu Nr. (duomenys neskelbtini) Dėl viešojo pirkimo–pardavimo sutarties vykdymo įspėjo ieškovę apie vėlavimą įvykdyti Sutartį ir nustatė terminą Sutarčiai įvykdyti iki 2023 m. balandžio 20 d. Iki nurodyto termino akustiniai kambariai buvo sumontuoti ir paruošti naudoti, tačiau atsakovas, 2023 m. balandžio 21 d. apžiūrėjęs akustinius kambarius, surašė defektinį aktą, kurį ieškovei persiuntė 2023 m. balandžio 24 d., kartu paprašydamas ieškovės nustatytus defektus pašalinti iki 2023 m. gegužės 3 d. 2023 m. balandžio 25 d. atsakovas el. laišku informavo ieškovę, kad ji 2023 m. balandžio 24 d. siųstą dokumentą (2023 m. balandžio 21 d. defektinį aktą) laikytų negaliojančiu ir nurodė, jog netrukus atsiųs kitą dokumentą. 2023 m. balandžio 27 d. atsakovas surašė kitą defektinį aktą, kuriuo ieškovės paprašė nustatytus trūkumus pašalinti iki 2023 m. gegužės 8 d. 2023 m. gegužės 8 d. ieškovė el. laišku kreipėsi į atsakovą su prašymu terminą defektams pašalinti pratęsti iki 2023 m. gegužės 12 d. Nesulaukusi atsakymo, ieškovė 2023 m. gegužės 9 d. prašymu dar kartą kreipėsi į atsakovą, kad terminas defektams pašalinti būtų pratęstas iki 2023 m. gegužės 17 d. 2023 m. gegužės 10 d. atsakovas surašė kitą defektinį aktą. Atsakydamas į ieškovės 2023 m. gegužės 9 d. prašymą pratęsti terminą defektams pašalinti iki 2023 m. gegužės 17 d., atsakovas 2023 m. gegužės 17 d. raštu Nr. (duomenys neskelbtini) Dėl viešojo pirkimo–pardavimo sutarties nutraukimo informavo ieškovę, kad negali tenkinti ieškovės prašymo pratęsti terminą defektams pašalinti iki 2023 m. gegužės 17 d., pranešė, jog vienašališkai nutraukia Sutartį nuo 2023 m. gegužės 26 d. Ieškovė taip pat informuota, kad atsakovas nemokės ieškovei už netinkamas bei nekokybiškas prekes (paslaugas), iš ieškovės pareikalauta sumokėti dešimties procentų metines palūkanas, skaičiuojamas nuo avanso išmokėjimo ieškovei dienos 2022 m. gruodžio 28 d. iki 2023 m. vasario 27 d. ir grąžinti 11 495 Eur avansą.
3. Ieškovės vertinimu, atsakovo sprendimas vienašališkai nutraukti Sutartį yra neproporcinga ir neadekvati atsakovo teisių gynimo priemonė ieškovės atžvilgiu. Dėl Sutarties nutraukimo ieškovė patirs labai didelių nuostolių – Sutartis iš esmės įvykdyta, liko tik pašalinti kai kuriuos nežymius defektus. Sutarties nutraukimui nebuvo ne tik faktinio, bet ir teisinio pagrindo. Tiek byloje esančios faktinės aplinkybės, tiek Sutarties nuostatos (Sutarties 4, 31 punktai, 32.6 papunktis) leidžia daryti išvadą, kad: Sutartyje nėra expressis verbis (tiesiogiai, aiškiais žodžiais) nurodyta, jog Sutarties įvykdymo terminas yra esminė Sutarties nuostata, kurią pažeidus Sutartis automatiškai bus nutraukta; atsakovas Sutarties įvykdymo termino praleidimo nelaikė esminiu Sutarties pažeidimu, kadangi nei kitą dieną po dienos, kurią turėjo būti įvykdyta Sutartis (2023 m. vasario 23 d.), nei vėliau (iki 2023 m. gegužės 17 d. sprendimo nutraukti Sutartį) Sutarties nenutraukė ir ieškovės atžvilgiu sankcijų netaikė; atsakovas Sutartį nutraukė ne dėl to, jog ieškovė praleido Sutartyje nustatytą jos įvykdymo terminą (akustiniai kambariai jau buvo sumontuoti ir parengti naudoti, po jų sumontavimo atsakovas nereiškė pretenzijų dėl to, kad jie sumontuoti praleidus Sutarties terminą), bet dėl to, kad ieškovė nespėjo atsakovo nustatytų defektų pašalinti iki 2023 m. gegužės 8 d. ir paprašė šį terminą pratęsti 7 darbo dienomis (iki 2023 m. gegužės 17 d.), per kurį būtų ištaisiusi defektus.
4. Ieškovės nuomone, 2023 m. gegužės 17 d. rašte dėl Sutarties nutraukimo atsakovas, atsisakydamas iki 2023 m. gegužės 17 d. pratęsti terminą defektams pašalinti, nenurodė įtikinamų argumentų, kurie leistų objektyviai manyti, kad ieškovė yra nepajėgi ištaisyti defektų per prašomą protingą terminą. Nors atsakovas rašte teigė, kad yra akivaizdu, jog tiekėja Sutarties tinkamai neįvykdys, tačiau duomenų, patvirtinančių tokį teiginį, nenurodo. Tai, kad ieškovės prašytas terminas defektams ištaisyti nebūtų sukėlęs neigiamų padarinių atsakovui, patvirtina ne tik 2023 m. gegužės 17 d. rašte išdėstytas atsakovo teiginys, jog artimiausiu laiku suplanuotas užsakovo išsikraustymas į patalpas (į kurias turi būti pristatyti ir sumontuoti akustiniai kambariai), esančias (duomenys neskelbtini), bet ir faktinės aplinkybės – ieškovės žiniomis, ieškinio pateikimo teismui dieną atsakovas dar nėra įsikraustęs į minėtas patalpas. Ieškovė nepadarė esminio Sutarties pažeidimo, sukėlusio ar galėjusio sukelti kokias nors reikšmingas neigiamas pasekmes atsakovui.
II. Pisprendimo esmė
5. Vilniaus apygardos teismas 2023 m. rugsėjo 8 d. sprendimu ieškovės ieškinį atmetė.
6. Teismas nustatė, kad pagal Sutarties 32 punktą, užsakovas turi teisę vienašališkai nutraukti Sutartį dėl tiekėjos kaltės apie tai įspėjęs tiekėją raštu ne vėliau nei prieš 5 kalendorines dienas šiais atvejais: 32.6 papunkčio atveju – jeigu tiekėja nesilaiko Sutarties įvykdymo terminų; 32.7 papunkčio atveju – jeigu tiekėja nesilaiko Sutarties sąlygų, nepaiso užsakovo nurodymų pašalinti Sutarties vykdymo trūkumus ar elgiasi kitaip nei nustatyta Sutartyje.
7. Teismo vertinimu, byloje nėra ginčo, kad ieškovė vėlavo įvykdyti sutartį, darbus atliko su defektais (teismo posėdžio metu ieškovė nurodė, jog su kai kuriais defektais nesutinka, nors apžiūros metu jų neginčijo), defektai nebuvo pašalinti nei iki ieškovės prašomo nustatyti termino defektams pašalinti (2023 m. gegužės 3 d.), nei iki Sutarties nutraukimo momento. Teismas nurodė, kad byloje kilo ginčas, ar toks Sutarties pažeidimas buvo esminis ir, ar sudarė pagrindą nutraukti Sutartį, taip pat, ar atsakovas sukūrė pagrįstus lūkesčius ieškovei, jog Sutartis nebus nutraukta.
8. Teismas pažymėjo, kad tarp šalių buvo sudaryta viešojo pirkimo sutartis, todėl atsakovas, įgyvendindamas viešojo pirkimo tikslą bei vadovaudamasis viešojo pirkimo principais, turėjo ne tik teisę, bet ir pareigą, esant esminiam Sutarties pažeidimui, tokią Sutartį nutraukti bei Centrinėje viešųjų pirkimų informacinėje sistemoje Viešųjų pirkimų tarnybos nustatyta tvarka paskelbti informaciją apie pirkimo sutarties neįvykdžiusį ar netinkamai ją įvykdžiusį tiekėją.
9. Teismas nustatė, kad ieškovė neginčijo, jog Sutarties įvykdymo terminas buvo vienas iš kriterijų, pagal kurį pirkime dalyvavę tiekėjai buvo vertinami nustatant pasiūlymo ekonominį naudingumą. Sutarties vykdymo terminas, kurį pasiūlė pati ieškovė ir jos pasiūlymas buvo pripažintas laimėjusiu, buvo esminis. Teismo vertinimu, priešingas aiškinimas pažeistų viešojo pirkimo principus bei tiekėjų teisėtus interesus lygiomis teisėmis dalyvauti pirkime. Dėl to nepriklausomai nuo perkančiosios organizacijos veiksmų, jai delsiant nutraukti Sutartį net ir nustačius, kad darbai nebuvo atlikti laiku, nesant objektyvių nuo ieškovės valios nepriklausančių aplinkybių, tokie veiksmai negali paneigti atsakovo pareigos Sutartį nutraukti vėliau – ieškovei neperdavus tinkamai atliktų darbų ir per papildomai nustatytą laiką. Ieškovė prieš teikdama pasiūlymą viešajame pirkime turėjo įvertinti savo realias galimybes sutartinius įsipareigojimus įvykdyti tinkamai ir laiku, todėl prisiėmė su tuo susijusią neigiamų padarinių riziką. Ieškovė neįrodė kokios konkrečios aplinkybės, nepriklausančios nuo jos valios, atsirado vykdant Sutartį, kurių ji, kaip profesionali verslininkė ir viešojo pirkimo dalyvė, negalėjo numatyti iki Sutarties sudarymo.
10. Nors ieškovė rėmėsi liudytojos J. B. A. parodymais, kad šalims nepavyko susitarti dėl Sutarties išsaugojimo, jog ieškovė nebuvo išgirsta, tačiau teismas šios liudytojos parodymus vertino kaip neįrodančius bylai reikšmingų aplinkybių, nes šioje situacijoje Sutarties termino pažeidimo toleravimas pažeistų imperatyvias įstatymo normas. Teismas nurodė, kad esminių viešojo pirkimo sąlygų keitimas pagal Lietuvos Respublikos viešųjų pirkimų įstatymo (toliau – VPĮ) 89 straipsnį, 17 straipsnį nėra galimas, todėl susitarimas dėl Sutarties įvykdymo termino keitimo bei dėl Sutarties išsaugojimo esant esminiam Sutarties pažeidimui būtų neteisėtas.
11. Teismas atmetė ieškovės argumentą, kad ji turėjo lūkesčių manyti, jog Sutartis nebus nutraukta. Teismas nurodė, kad iš atsakovo raštų matyti, jog jis ne vieną kartą įspėjo ieškovę apie Sutarties nutraukimą tuo atveju, jei nebus įvykdyti darbai ir pašalinti defektai per papildomai nustatytą terminą. Papildomas terminas buvo nustatytas atsakovo iniciatyva, jam siekiant išsaugoti Sutartį. Vien tai, kad, ieškovei be pateisinamos priežasties praleidus Sutarties įvykdymo terminą, atsakovas laiku nenutraukė Sutarties, nepaneigė perkančiosios organizacijos teisės ir pareigos Sutartį nutraukti vėliau, ieškovei ir toliau ignoruojant Sutarties įvykdymo terminus.
12. Teismas nusprendė, kad ieškovė procesiniuose dokumentuose nenurodė ir nepagrindė aplinkybių, patvirtinančių, jog nustatyti defektai yra mažareikšmiai, neesminiai, kad darbai faktiškai buvo perduoti. Priešingai, ieškovė teigė, kad jai reikėjo dar papildomo termino defektų šalinimui, jog reikėjo keisti detales ir pan. Teismas pažymėjo, kad ieškovė darbų trūkumų nepašalino ir iki prašomo pratęsti termino iki 2023 m. gegužės 17 d.; trūkumai nebuvo pašalinti ir iki Sutarties nutraukimo 2023 m. gegužės 26 d. Atsižvelgus į nurodytas aplinkybes, teismas atmetė kaip nepagrįstą ieškovės teiginį, kad prašomas pratęsti defektų šalinimo terminas iki 2023 m. gegužės 17 d. buvo protingas ir tikslingas. Teismas nusprendė, kad teismo posėdyje nurodytos aplinkybės, jog ieškovė neturėjo galimybės pašalinti defektų, kad ji nebuvo įleista į patalpas, nėra pagrįstos įrodymais. Be to, ieškovė nepateikė įrodymų, kad ji rodė iniciatyvą realiai pašalinti defektus.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai
13. Ieškovė UAB „Vilanus“ pateikė apeliacinį skundą, kuriuo prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2023 m. rugsėjo 8 d. sprendimą bei priimti naują sprendimą – ieškovės ieškinį patenkinti; priteisti ieškovei iš atsakovo bylinėjimosi išlaidas. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais pagrindiniais argumentais:
13.1. Ieškovei praleidus Sutarties įvykdymo terminą, atsakovas Sutarties nenutraukė, o nustatė kitą terminą Sutarčiai įvykdyti iki 2023 m. balandžio 20 d., iki kurio ieškovė Sutartį įvykdė. Vėliau tarp šalių kilo diskusija tik dėl nustatytų jau sumontuotų akustinių kambarių defektų ir termino jiems ištaisyti. Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai teigė, kad ieškovė procesiniuose dokumentuose nenurodė ir nepagrindė aplinkybių, patvirtinančių, jog darbai faktiškai buvo perduoti ieškovei. Vien defektinio akto surašymas savaime patvirtina, kad atsakovas vertino ieškovės jau sumontuotus akustinius kambarius. Tiek defektiniuose aktuose, tiek ir atsakovo 2023 m. gegužės 17 d. pranešime apie Sutarties nutraukimą yra kalbama apie sumontuotų akustinių kambarių defektus, kuriuos reikia ištaisyti, bet ne apie tai, kad ieškovė jų apskritai nėra pristačiusi ir sumontavusi. Byloje paaiškinimus teikęs ieškovės atstovas Ž. G. ir liudytoju byloje apklaustas E. G., kuravęs Sutarties įgyvendinimą, patvirtino, kad visi akustiniai kambariai buvo sumontuoti atsakovo nurodytoje vietoje iki atsakovo nurodyto termino. Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai teigė, kad atsakovas savo elgesiu negalėjo sukelti ieškovei lūkesčio, jog net ir praleidus Sutarties įvykdymo terminą, Sutartis nebus nutraukta. Pats atsakovas termino Sutarčiai įvykdyti praleidimo nevertino kaip esminio Sutarties pažeidimo – nuo 2023 m. vasario 22 d. atsakovas net keletą mėnesių nesinaudojo teise vienašališkai nutraukti Sutartį, neprieštaravo, kad ieškovė ištaisytų pagal Sutartį pateiktų prekių defektus ir nustatė tam terminą. Tokiu būdu atsakovas sukūrė ieškovei lūkestį, kad Sutartis, nepaisant praleisto jos įvykdymo termino, nebus nutraukta. Pirmosios instancijos teismas paviršutiniškai analizavo bylai reikšmingas faktines aplinkybes, todėl nepagrįstai nusprendė, kad egzistavo realus pagrindas vienašališkam Sutarties nutraukimui.
13.2. Pirmosios instancijos teismas, net neanalizavęs defektiniuose aktuose nurodytų defektų pobūdžio, padarė išvadą, kad ieškovė procesiniuose dokumentuose nenurodė ir nepagrindė aplinkybių, patvirtinančių, jog nustatyti defektai yra mažareikšmiai, neesminiai. Teismas sprendime ne tik neaptarė defektų ir nepateikė savarankiško vertinimo dėl jų (ne)mažareikšmiškumo ar (ne)esmingumo, bet ir nenurodė, kodėl negalima remtis ieškovės atstovo Ž. G. ir liudytoju byloje apklausto E. G., kurie yra savo srities profesionalai, turintys specialių žinių baldų ir kitų įrengimų gamybos srityje, duotais paaiškinimais. Konstatavus, kad Sutartis, jos nutraukimo momentu, iš esmės jau buvo įvykdyta, o nustatyti defektai buvo mažareikšmiai ir nesunkiai ištaisomi per protingą terminą, darytina išvada, jog atsakovas neturėjo realių pagrindų vienašališkai nutraukti Sutartį ir turėjo siekti ją išsaugoti.
13.3. Pirmosios instancijos teismas neanalizavo, ar buvo įmanoma išsaugoti Sutartį, ar Sutarties išsaugojimas būtų sukėlęs atsakovui didelius turtinius praradimus ir kokius praradimus ieškovei sukels teismo sprendimas Sutarties, kuri iš esmės įvykdyta, nutraukimą pripažinti teisėtu ir pagrįstu. Jeigu teismas būtų analizavęs pasekmes, kurias sukelia Sutarties nutraukimas, jis nebūtų turėjęs pagrindo konstatuoti, kad vienašališkas Sutarties nutraukimas yra teisėtas ir pagrįstas, kadangi jos nutraukimas daro neproporcingai didelę žalą ieškovei. Žala taip pat daroma ir viešajam interesui – įsiteisėjus teismo sprendimui, atsakovas turės iš naujo organizuoti akustinių kambarių viešąjį pirkimą, o tai lems atitinkamas viešųjų finansų išlaidas.
13.4. Pirmosios instancijos teismas neanalizavo ir nevertino kitų Sutartyje numatytų atsakovo teisių gynimo priemonių, kurių pagalba jis būtų galėjęs apginti savo teises, nesukeldamas neproporcingos žalos ieškovei. Sutarties 21.10 papunktyje nustatyta, kad tiekėja įsipareigoja atlyginti užsakovui ir tretiesiems asmenims atsiradusius nuostolius dėl netinkamo Sutarties vykdymo ar nevykdymo. Atsakovas savo teises galėjo apginti naudodamasis Sutartyje įtvirtinta teise reikalauti nuostolių atlyginimo dėl pavėluoto Sutarties įvykdymo, o ne rinktis kraštutinę savo teisių gynimo priemonę – Sutarties nutraukimą, kurios taikymui nebuvo realaus pagrindo ir kuri ieškovei sukelia neproporcingai didelius materialinius praradimus. Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai vienašališko Sutarties nutraukimo nepripažino neproporcinga atsakovo teisių gynimo priemone.
13.5. Pirmosios instancijos teismas pažeidė įrodymų vertinimo taisykles, kadangi dėl dalies bylai reikšmingų įrodymų apskritai nepasisakė. Sprendimas negali būti pripažintas teisingu ir įtikinančiu, kadangi teismas paviršutiniškai analizavo reikšmingas faktines aplinkybes, todėl jas įvertino klaidingai, nesivadovavo aktualia, nurodyta kasacinio teismo praktika.
14. Atsakovas Vilniaus miesto savivaldybės Visuomenės sveikatos biuras atsiliepimu į ieškovės UAB „Vilanus“ apeliacinį skundą prašo atmesti apeliacinį skundą. Atsiliepime nurodomi tokie argumentai:
14.1. Pirmosios instancijos teisme vyko žodinis bylos nagrinėjimas, ieškovė kvietė liudytojus, kurie bylos nagrinėjimo metu buvo išklausyti, teismo sprendimas yra teisėtas ir įtikinamas, skaidrus bei motyvuotas.
14.2. Nepagrįsti apeliacinio skundo argumentai, kad pirmosios instancijos teismas neanalizavo ieškovės sumontuotų akustinių kambarių defektų, sprendime jų neaptarė. Ieškovė praleido prekių pristatymo terminus, nustatytus viešojo pirkimo sutartyje. Sutarties įvykdymo terminas buvo vienas iš kriterijų, pagal kurį pirkime dalyvavę tiekėjai buvo vertinami nustatant pasiūlymo ekonominį naudingumą. Be to, prekės (net ir vėluojant) buvo pateiktos su defektais, kurie ne tik neleidžia jomis tinkamai naudotis (netinkamai priklijuota grindų danga, išmontuotos durys, klibančios ar kreivai sumontuotos konstrukcinės dalys), tačiau nustatyti defektai (trūkumai) neatitinka pirkimo dokumentų ir Sutarties Techninės specifikacijos (pvz., prekės negali būti išmontuojamos ir sumontuojamos nepadarant žalos jų konstrukcijoms (Techninės specifikacijos 3.1.5 papunktis), Prekių stiklinės dalys pagamintos ne iš grūdinto ir laminuoto stiklo (Techninės specifikacijos 3.1.9 punktas). Visa tai atsakovui sudarė nuomonę, kad neįmanoma tikėtis, jog Sutartis bus tinkamai įvykdyta ateityje ir tai privertė atsakovą 2023 m. gegužės 17 d. priimti sprendimą nuo 2023 m. gegužės 26 d. vienašališkai nutraukti Sutartį, kaip ultima ratio (paskutinė priemonė).
14.3. Ieškovė savo tikėtinus nuostolius tiesiog prilygina Sutarties kainai, nepateikdama įrodymų, kad šie nuostoliai jai yra būtent tokie ir jie yra neproporcingai dideli. Nors ieškovė nurodo, kad prekės yra nerealizuojamos rinkoje, tačiau Techninėje specifikacijoje yra nurodytas reikalavimas, jog prekės būtų „montuojamos taip, kad esant poreikiui būtų galima išmontuoti ir vėl sumontuoti nepadarant žalos jos konstrukcijoms“. Ieškovės nurodyta teismų praktika neatitinka ginčo aplinkybių. Atsakovas iš Sutarties negavo nieko, išskyrus atsakovo patalpose paliktas ieškovės prekes, kurios yra nepanaudojamos bei nenaudojamos, tik užima atsakovo naudojamų patalpų erdvę.
14.4. 2023 m. gegužės 17 d. rašte atsakovas nurodė, kad Sutartis nutraukiama vadovaujantis Sutarties 32.6 ir 32.7 papunkčiais, kokias Sutarties sąlygas pažeidė ieškovė. Atsižvelgiant į tai, atsakovas Sutartį nutraukė teisėtai, tinkamai ir atsakingai, prieš tai savo iniciatyva stengdamasis ją išsaugoti ir vienašališkai nutraukė tik įsitikinęs, kad jos neįmanoma išsaugoti.
14.5. Nepagrįsti apeliacinio skundo argumentai, kad pirmosios instancijos teismas pažeidė įrodymų vertinimo taisykles, kadangi dėl dalies bylai reikšmingų įrodymų apskritai nepasisakė. Kai kurie liudytojų parodymai nebuvo vertinami, kadangi neturėjo sąsajumo su ginčo dalyku. Ieškovė bylos nagrinėjimo metu pateikė daug argumentų, kurie yra arba prieštaringi, arba negalėjo būti pagrįsti įrodymais.
Teisėjų kolegija
k o n s t a t u o j a :
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
15. Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 320 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Apeliacinės instancijos teismas ex officio (savo iniciatyva) patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų.
16. Skundžiamo pirmosios instancijos teismo sprendimo absoliučių negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 straipsnio 2 dalis). Taip pat nenustatyta aplinkybių, kurios teiktų pagrindą peržengti apeliacinio skundo ribas (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Dėl to teisėjų kolegija, nagrinėdama apeliacinį skundą, remiasi jo teisiniais bei faktiniais pagrindais, neperžengdama jo ribų.
Dėl esminių faktinių bylos aplinkybių
17. Perkančioji organizacija supaprastinto atviro konkurso būdu Centrinės viešųjų pirkimų informacinės sistemos (toliau – CVP IS) priemonėmis paskelbė viešąjį pirkimą (pirkimo Nr. (duomenys neskelbtini) (toliau – ir pirkimas). Pirkimo objektas – „Akustiniai kambariai“ (6 vnt.). Ieškovė 2022 m. lapkričio 29 d. pateikė pirkimo pasiūlymą, kuris buvo pripažintas laimėjusiu.
18. 2022 m. gruodžio 20 d. perkančioji organizacija ir tiekėja sudarė Akustinių kambarių pirkimo–pardavimo sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) kuria tiekėja įsipareigojo per 8 savaites į perkančiosios organizacijos nurodytą vietą, adresu (duomenys neskelbtini), pristatyti, sumontuoti ir visiškai (pilnai) paruošti naudojimui 6 akustinius kambarius. Sutartis įsigaliojo 2022 m. gruodžio 28 d., todėl tiekėjos įsipareigojimai pagal Sutartį turėjo būti įvykdyti iki 2023 m. vasario 22 d.
19. 2023 m. balandžio 13 d. perkančioji organizacija raštu Nr. (duomenys neskelbtini) „Dėl viešojo pirkimo–pardavimo sutarties vykdymo“ įspėjo ieškovę apie vėlavimą įvykdyti Sutartį ir nustatė terminą iki 2023 m. balandžio 20 d. Sutarčiai įvykdyti. Rašte ieškovė buvo informuota apie tai, kad neįvykdžius Sutartyje numatytų įsipareigojimų iki pirmiau nurodyto termino, vadovaujantis Sutarties 32.6 ir 32.7 papunkčiais, Sutartis bus vienašališkai nutraukta, o už netinkamas prekes nebus sumokėta vadovaujantis Sutarties 19.3 papunkčiu, taip pat atsakovas, vadovaudamasis Sutarties nuostatomis, pasinaudos Sutarties įvykdymo užtikrinimu.
20. Perkančioji organizacija, apžiūrėjusi akustinius kambarius, nustatė defektus ir surašė 2023 m. balandžio 21 d. Defektinį aktą, prašydama nustatytus defektus pašalinti iki 2023 m. gegužės 3 d. Perkančioji organizacija 2023 m. balandžio 25 d. elektroniniu laišku informavo ieškovę 2023 m. balandžio 24 d. elektroniniu paštu gautą dokumentą (Defektinį aktą) laikyti negaliojančiu, informavo, kad artimiausiu metu pateiks naują dokumentą.
21. 2023 m. balandžio 27 d. perkančioji organizacija surašė Defektinį aktą, kuriame nurodė patikrinimo metu užfiksuotus trūkumus ir paprašė, kad ieškovė nustatytus trūkumus pašalintų ne vėliau kaip iki 2023 m. gegužės 8 d.
22. 2023 m. gegužės 8 d. ieškovė elektroniniu laišku kreipėsi į atsakovą, prašydama pratęsti nustatytų defektų pašalinimo terminą iki 2023 m. gegužės 12 d.
23. Perkančioji organizacija, pakartotinai apžiūrėjusi akustinius kambarius, nustatė defektus ir 2023 m. gegužės 9 d. surašė Defektinį aktą.
24. 2023 m. gegužės 9 d. ieškovė kreipėsi į atsakovą, prašydama pratęsti defektų pašalinimo terminą iki 2023 m. gegužės 17 d. Prašyme nurodyta, kad užsakovės nustatyto 6 darbo dienų termino neužteko, jog galėtų visiškai baigti darbus, nes reikėjo užsakyti šviestuvą, stiklo profilius, gumas stiklams. Iškart gavusi prekes, tiekėja atvyko baigti darbų, tačiau iki nurodyto termino to padaryti nepavyko.
25. 2023 m. gegužės 17 d. perkančioji organizacija, atsakydama į ieškovės 2023 m. gegužės 9 d. prašymą pratęsti terminą defektams pašalinti iki 2023 m. gegužės 17 d., raštu Nr. (duomenys neskelbtini) „Dėl viešojo pirkimo–pardavimo sutarties nutraukimo“ informavo ieškovę, kad: negali tenkinti ieškovės prašymo pratęsti terminą defektams pašalinti iki 2023 m. gegužės 17 d.; vienašališkai nutraukia Sutartį nuo 2023 m. gegužės 26 d.; vadovaujantis Sutarties 19.3 papunkčiu, nemokės tiekėjai už netinkamas bei nekokybiškas prekes (paslaugas); reikalauja sumokėti 10 proc. dydžio metines palūkanas, skaičiuojamas nuo avanso išmokėjimo tiekėjai dienos (2023 (2022) m. gruodžio 28 d.) iki 2023 m. vasario 22 d. per 7 darbo dienas nuo Sutarties nutraukimo dienos; reikalauja grąžinti 11 495 Eur avansą per 7 dienas nuo Sutarties nutraukimo dienos, o negrąžinus – užsakovas pasinaudos avanso grąžinimo užtikrinimu; CVP IS paskelbs informaciją apie netinkamai Sutartį įvykdžiusį tiekėją, tai yra įtrauks į Nepatikimų tiekėjų sąrašą.
Dėl ginčui aktualaus teisinio reglamentavimo ir jo aiškinimo teismų praktikoje
26. Sutartis, dėl kurios nutraukimo (ne)teisėtumo kilo ginčas, sudaryta viešųjų pirkimų būdu.
27. Viešųjų pirkimų teisinius santykius reguliuoja VPĮ, kuris pagal kasacinio teismo praktiką pripažįstamas lex specialis (specialusis įstatymas) tiek Lietuvos Respublikos civilinis kodekso (toliau – CK), tiek kitų teisės aktų atžvilgiu. VPĮ, kaip specialiojo įstatymo, aiškinimą ir taikymą lemia šio įstatymo tikslai ir juo reguliuojamų santykių pobūdis. Teismai, nagrinėdami tiekėjų ir perkančiųjų organizacijų ginčus, ex officio (pagal pareigas) sprendžia dėl VPĮ taikymo. VPĮ siekiama tinkamos kokybės prekių ir paslaugų, reikalingų valstybės ir savivaldybių darniai ir tinkamai veiklai, racionaliam valstybės biudžeto lėšų naudojimui užtikrinti, konkurencijai ir rinkos plėtrai skatinti, lygiateisiškumo, nediskriminavimo, skaidrumo principus įgyvendinančioms priemonėms garantuoti, atsižvelgiant į kovos su korupcija teisės aktų tikslus ir uždavinius. Viešųjų pirkimų teisinis reglamentavimas susijęs su viešojo intereso apsauga, todėl VPĮ viešiesiems pirkimams nustatyti specialūs reikalavimai, o šio įstatymo nuostatos aiškintinos ir taikytinos taip, kad būtų apgintas viešasis interesas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2022 m. rugsėjo 29 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-326-381/2022 51 punktas ir jame nurodyta kasacinio teismo praktika).
28. VPĮ imperatyviosios normos tiekėją ir perkančiąją organizaciją saisto ir po sutarties sudarymo; vien viešojo pirkimo sutarties sudarymas nereiškia, kad sutarties šalių nesaisto imperatyviosios VPĮ normos; tokia išvada darytina atsižvelgiant į tai, kad VPĮ reguliuoja tam tikrus sutarties šalių teisinių santykių aspektus, kurie išeina už viešojo pirkimo procedūrų; nors pagal VPĮ, sudarius viešojo pirkimo sutartį, pirkimas pasibaigia, tačiau perkančiosios organizacijos ir tiekėjo viešojo pirkimo teisiniai santykiai nesibaigia; taigi tokiems (viešojo pirkimo sutarties vykdymo) santykiams taikytinas VPĮ, kiek jis juos reguliuoja (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. liepos 3 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-220-969/2020 41 punktas ir jame nurodyta kasacinio teismo praktika). Atsižvelgiant į tai, kad viešųjų pirkimų teisiniai santykiai reguliuojami specialiojo įstatymo, kitų teisės aktų nuostatos turi būti taikomos subsidiariai VPĮ atžvilgiu. Taigi, pirmiausia reikia taikyti galiojančias VPĮ nuostatas, o visos kitos teisės normos taikytinos tais atvejais, kai VPĮ nereguliuoja tam tikro klausimo arba VPĮ normose įtvirtintos blanketinės nuostatos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. spalio 19 d. nutarties civilinėje byloje e3K-3-374-248/2018 42 punktas ir jame nurodyta kasacinio teismo praktika).
29. VPĮ reguliuojamas ne tik tiekėjų parinkimas ir sutarčių su jais sudarymas, bet ir viešųjų pirkimų metu sudarytų sutarčių vykdymas, pakeitimas bei nutraukimas. VPĮ 90 straipsnio 1 dalyje (straipsnio redakcija, galiojanti nuo 2023 m. sausio 1 d.) nustatytos konkrečios sąlygos, kai perkančioji organizacija gali vienašališkai nutraukti pirkimo sutartį. Pagal to paties VPĮ 90 straipsnio 3 dalį, pirkimo sutartis gali būti nutraukta ir sutartyje nurodytais atvejais bei kitais negu šio straipsnio 1 dalyje nurodytais ir CK nustatytais atvejais ir tvarka.
30. Kasacinio teismo praktikoje aiškinant CK nustatytas vienašališko sutarties nutraukimo nuostatas pažymėta, kad įstatymo leidėjas suteikia galimybę vienašališkai (nesikreipiant į teismą) nutraukti sutartį esant šiems pagrindams: pirma, esant esminiam sutarties pažeidimui, kuris nustatomas atsižvelgiant į CK 6.217 straipsnio 2 dalies nurodytas aplinkybes; antra, jei sutarties pažeidimas pasireiškia termino praleidimu ir sutarties įvykdymas nepraranda prasmės po termino praleidimo (t. y., jeigu sutarties įvykdymo termino praleidimas yra esminis sutarties pažeidimas), nukentėjusi šalis gali nutraukti sutartį, prieš tai nustačiusi papildomą protingą terminą neįvykdytai sutarčiai įvykdyti (CK 6.209 straipsnis, 6.217 straipsnio 3 dalis); trečia, CK 6.217 straipsnio 5 dalis leidžia sutarties šalims vienašališkai nutraukti sutartį joje nustatytais atvejais, t. y. aptarus sutartyje konkrečius jos nutraukimo pagrindus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. liepos 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-375-687/2016; 2018 m. liepos 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-312-1075/2018).
31. Kasacinio teismo praktikoje nurodoma, kad jeigu šalys susitarė, kad tam tikros sutarties sąlygos pažeidimas yra pagrindas vienašališkai nutraukti sutartį, tai nebūtina, kad jos būtų susitarusios šį pažeidimą vertinti kaip esminį. Sutartyje ir įstatyme išvardytų vienašalio sutarties nutraukimo pagrindų taikymo skirtumas yra tas, kad teismas netikrina, ar sutartyje įtvirtintas sutarties nutraukimo pagrindas savo pobūdžiu atitinka CK 6.217 straipsnio 2 dalies kriterijus. Tačiau sutartyje nurodytas nutraukimo pagrindas yra sutarties sąlyga, todėl teismo vertinamas ir kontroliuojamas sutarties sąlygų teisėtumo ir sąžiningumo aspektais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. sausio 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-114/2014; 2015 m. lapkričio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-596-313/2015; 2018 m. liepos 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-312-1075/2018). Kasacinis teismas taip pat yra pažymėjęs, kad tuo atveju, kai šalių sutartyje aptarti vienašalio sutarties nutraukimo atvejai siejami su sutarties pažeidimu, paprastai laikoma, kad toks sutarties pažeidimas yra esminis. Jo esminis pobūdis grindžiamas šalių suderinta valia sudarant sutartį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. vasario 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-72-916/2019).
32. Kaip pagrįstai nustatė pirmosios instancijos teismas, o šių aplinkybių nekvestionuoja ir apeliantė byloje, byloje nebuvo ginčo, kad ieškovė vėlavo vykdyti Sutartį, darbus atliko su defektais, defektai nebuvo pašalinti nei iki ieškovės prašomo nustatyti termino defektams pašalinti, nei iki Sutarties nutraukimo momento.
33. Byloje ginčas kilo, ar Sutarties pažeidimas buvo esminis ir, ar sudarė pagrindą nutraukti Sutartį, ar atsakovas sukūrė pagrįstus lūkesčius ieškovei, kad Sutartis nebus nutraukta. Kilus šalių ginčui dėl vienašalio sutarties nutraukimo teisėtumo, aplinkybę, kad egzistavo įstatyme ar sutartyje nustatyti pagrindai nutraukti sutartį, turi įrodyti sutartį vienašališkai nutraukusi šalis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. spalio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-386-378/2018; 2020 m. gegužės 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-154-823/2020).
Dėl Sutarties vienašališko nutraukimo (ne)teisėtumo
34. Nustatyta, kad Sutartimi ieškovė įsipareigojo per 8 savaites į perkančiosios organizacijos nurodytą vietą, adresu (duomenys neskelbtini), pristatyti, sumontuoti ir visiškai paruošti naudojimui 6 akustinius kambarius. Kadangi Sutartis įsigaliojo 2022 m. gruodžio 28 d., todėl ieškovės įsipareigojimai pagal Sutartį turėjo būti įvykdyti iki 2023 m. vasario 22 d. Atsakovas vienašališkai nutraukė Sutartį 2023 m. gegužės 26 d., vadovaudamasis Sutarties 32.6 ir 32.7 papunkčiais, atsižvelgęs į tai, kad ieškovė, vykdydama Sutartį, pažeidė: Sutarties 4 punktą – neįvykdė Sutarties per joje numatytą 8 savaičių terminą; Sutarties 21.1 papunktį – nevykdė Sutarties pagal Sutarties sąlygas tinkamai, kokybiškai ir laiku kaip įmanoma rūpestingai bei efektyviai, įskaitant, bet neapsiribojant prekių teikimu pagal geriausius visuotinai pripažįstamus profesinius, techninius standartus ir praktiką, panaudodama visus reikiamus įgūdžius, žinias; 21.4 papunktį – raštu neinformavo užsakovo apie bet kurias aplinkybes, kurios trukdo ar gali sutrukdyti tiekėjai teikti prekes nustatytais terminais; 21.9 papunktį – tinkamai nevykdė kitų įsipareigojimų, numatytų Sutartyje ir galiojančiuose Lietuvos Respublikos teisės aktuose, t. y. nevykdė teisėto užsakovo reikalavimo pašalinti trūkumus per nurodytą protingą terminą.
35. Pirmosios instancijos teismas nusprendė, kad ieškovė laiku neįvykdė Sutarties ir tuo pažeidė esminę Sutarties sąlygą, taip pat nepašalino Sutarties vykdymo trūkumų ir per papildomą trūkumų pašalinimo terminą, trūkumų nešalino iki Sutarties nutraukimo, todėl atsakovui atsirado pareiga nutraukti Sutartį 32 punkto ir 32.6, 32.7 papunkčių pagrindais.
36. Apeliantė (ieškovė), nesutikdama su pirmosios instancijos teismo išvada, apeliaciniame skunde nurodė, kad: nors ieškovė ir praleido Sutarties įvykdymo terminą, tačiau atsakovui nustačius kitą terminą iki 2023 m. balandžio 20 d., Sutartį įvykdė; pats atsakovas termino Sutarčiai įvykdyti praleidimo nevertino kaip esminio Sutarties pažeidimo, nes iš karto Sutarties nenutraukė, o nustatė kitą terminą Sutarčiai įvykdyti; tai sukėlė ieškovės lūkestį, jog net ir praleidus Sutarties įvykdymo terminą, Sutartis nebus nutraukta; nustatyti defektai buvo mažareikšmiai ir galėjo būti ištaisyti per protingą terminą; Sutarties nutraukimas sukelia ieškovei didelius nuostolius; atsakovas galėjo savo teises apginti naudodamasis ir kitomis Sutartyje įvirtintomis teisėmis.
37. Kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, kad viešojo pirkimo sutarties nuostatos, nepriklausomai nuo šių santykių išskirtinumo, kaip ir įprastiniai sandoriai, pavyzdžiui, pirkimo–pardavimo, kilus ginčui teisme turėtų būti aiškinamos remiantis sutarčių aiškinimo taisyklėmis ir jas aiškinančia teismų praktika, kita vertus, taip pat atsižvelgiant į viešųjų pirkimų specifiką, šiame kontekste reiškiančią teismo pareigą viešojo pirkimo sutarties turinį aiškinti, be kita ko, pagal viešojo pirkimo sąlygas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. gruodžio 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-705/2013). Aiškinant viešojo pirkimo sutartį, visų pirma, vertinami pirkimo dokumentai ir pirkimo sutartis, atsižvelgiant į VPĮ tikslus ir viešųjų pirkimų principus, bendrąsias sutarčių aiškinimo taisykles taikant mutatis mutandis (su būtinais (atitinkamais) pakeitimais) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. kovo 10 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-145-684/2016 26 punktas).
38. Pagal bendrąsias sutarčių aiškinimo taisykles, esant ginčui dėl sutarties turinio bei jos sąlygų, sutartis turi būti aiškinama nustatant tikruosius sutarties dalyvių ketinimus, atsižvelgiant į sutarties sąlygų tarpusavio ryšį, sutarties esmę, tikslą, jos sudarymo aplinkybes, šalių derybas dėl sutarties sudarymo, šalių elgesį po sutarties sudarymo ir kitas reikšmingas aplinkybes. Kartu sutarties sąlygos turi būti aiškinamos taip, kad aiškinimo rezultatas nereikštų nesąžiningumo vienos iš šalių atžvilgiu, būtina vadovautis ir CK 1.5 straipsnyje įtvirtintais bendraisiais teisės principais. Taikant įstatymo įtvirtintas ir teismų praktikoje pripažintas sutarčių aiškinimo taisykles, turi būti kiek įmanoma tiksliau išsiaiškinta šalių valia, išreikšta joms sudarant sutartis ir prisiimant iš tokių sutarčių kylančius įsipareigojimus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. gruodžio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-703/2013).
39. Pagal Sutarties 1 punktą, ieškovė įsipareigojo jos pasiūlyme nustatytu terminu pristatyti, sumontuoti ir visiškai paruošti naudojimui Sutarties 1 priede nurodytas prekes Techninėje specifikacijoje nustatytoje vietoje – akustinius kambarius. Techninė specifikacija ir jos patikslinimai (jei tokie yra) yra neatskiriama Sutarties dalis (1 priedas) (1 punktas). Akustinių kambarių supaprastinto atviro konkurso sąlygos ir jų priedai, taip pat tiekėjo šiam konkursui pateiktas pasiūlymas yra neatskiriamos Sutarties dalys (3 punktas).
40. Pirkimo sąlygų 14 punktas nustatė, kad tiekėjas privalo pateikti pasiūlymą visai nurodytai pirkimo objekto dalies apimčiai, o siūlomos paslaugos turi atitikti visus Pirkimo sąlygose nurodytus reikalavimus.
41. Pagal Sutarties 21.1 papunktį, tiekėja įsipareigojo vykdyti Sutartį pagal Sutarties sąlygas ir joje nurodytus įkainius tinkamai, kokybiškai ir laiku kaip įmanoma rūpestingai ir efektyviai, įskaitant, bet neapsiribojant prekių teikimu pagal geriausius visuotinai pripažįstamus profesinius, techninius standartus ir praktiką, panaudodama visus reikiamus įgūdžius, žinias. Tiekėja turi teisę už suteiktas prekes gauti Sutartyje nustatytą prekių kainą su sąlyga, kad ji tinkamai įvykdė Sutartį bei kitas Sutarties ir Lietuvos Respublikoje galiojančių teisės aktų numatytas prievoles (Sutarties 22 punktas). Pagal Sutarties 11 punktą, užsakovas moka už faktiškai pateiktas, sumontuotas ir paruoštas naudoti prekes pagal tiekėjos išrašytas sąskaitas faktūras. Sąskaita faktūra turi būti pateikta per 10 dienų nuo prekių pristatymo, sumontavimo ir paruošimo naudoti dienos (Sutarties 12 punktas). Už kokybiškai suteiktas, Sutarties reikalavimus atitinkančias prekes užsakovas sumoka tiekėjai per 30 kalendorinių dienų nuo sąskaitos faktūros gavimo dienos (Sutarties 14 punktas). Užsakovas įsipareigoja priimti prekes, jeigu jos atitinka Sutartyje nustatytus reikalavimus ir pateiktos reikalaujama apimtimi, t. y. sumontuotos ir pilnai paruoštos naudojimui (19.2 punktas). Nurodytų Sutarties sąlygų visuma leidžia spręsti, kad Sutarties įvykdymas buvo siejamas su kokybiškomis, Techninės specifikacijos sąlygas atitinkančiomis ir laiku suteiktomis prekėmis (akustiniais kambariais).
42. Teisėjų kolegija, ištyrusi bylos medžiagą, neturi pagrindo sutikti su apeliantės apeliacinio skundo argumentu, kad Sutartis jau 2023 m. balandžio 20 d. buvo įvykdyta. Visų pirma, pagal sutarties sąlygas sutarties įvykdymas siejamas ne tik su prekių pristatymu ir sumontavimu, bet ir su visišku paruošimu naudojimui. Antra, byloje pateikti 2023 m. balandžio 27 d. ir 2023 m. gegužės 9 d. Defektiniai aktai patvirtina, kad Sutartis nebuvo tinkamai įvykdyta – egzistavo eilė akustinių kambarių trūkumų ne tik 2023 m. balandžio 21 d., bet ir 2023 m. gegužės 9 d. Ieškovė nepateikė įrodymų, patvirtinančių, kad defektai neegzistuoja ar nėra būtinybės juos pašalinti. Be kita ko, 2023 m. gegužės 9 d., atliekant akustinių kambarių įvertinimą, be atsakovo sudarytos komisijos narių, dalyvavo ir ieškovės atstovas E. G., kuris pasirašė Defektiniame akte. Įvertinant Sutarties sąlygas, defektinių aktų turinį, nėra pagrindo teigti, kad savaime defektinio akto surašymas patvirtina, jog pagal Sutartį visi numatyti įsipareigojimai buvo atlikti. Trečia, byloje nenustatyta, kad atsakovas ieškovės prekes būtų priėmęs, ir faktiškai jomis naudojęsis. Taigi, nustatytų aplinkybių visuma patvirtina, kad Sutartis nebuvo įvykdyta.
43. Apeliantė nepagrįstai teigia, kad vien defektinio akto surašymo faktas savaime patvirtina, jog akustiniai kambariai jau faktiškai buvo sumontuoti ir buvo reikalinga tik ištaisyti trūkumus. Kaip jau buvo minėta pirmiau, Sutarties įvykdymas buvo siejamas su ne bet kokiomis, o kokybiškomis, Techninės specifikacijos sąlygas atitinkančiomis ir laiku suteiktomis prekėmis (akustiniais kambariais). Todėl vien tai, kad ieškovė sumontavo akustinį kambarį, kuris neatitinka dalies Techninės specifikacijos reikalavimų, nesudaro pagrindo konstatuoti, jog akustiniai kambariai buvo visiškai paruošti naudoti, tai yra, kad Sutartis buvo tinkamai įvykdyta. Būtent dėl Defektiniuose aktuose nustatytų defektų akustiniai kambariai negali būti pripažinti visiškai paruošti tinkamam naudojami, todėl laikytini nekokybiškais.
44. Nepagrįsti apeliantės argumentai, kad pats atsakovas termino Sutarčiai įvykdyti praleidimo nevertino kaip esminio Sutarties pažeidimo. Visų pirma, priešingai nei teigia ieškovė apeliaciniame skunde, atsakovas netoleravo Sutarties vykdymo pažeidimo ir dar 2023 m. balandžio 13 d. ieškovei pateikė pranešimą, kuriame nurodė, kad ieškovė pažeidė Sutarties 4 punktą bei 21.1, 21.4 papunkčius, nes nepranešė ir neįrodė, jog Sutarties negali (negalėjo) įvykdyti ne dėl savo kaltės. Minėtu pranešimu atsakovas nustatė ieškovei protingą terminą Sutarčiai įvykdyti iki 2023 m. balandžio 20 d. bei įspėjo, kad, neįvykdžius Sutartyje numatytų įsipareigojimų iki nurodyto termino, vadovaujantis Sutarties 32 punkto 32.6, 32.7 papunkčiais, Sutartis vienašališkai bus nutraukta, o už netinkamas prekes nebus sumokėta (Sutarties 19.3 papunktis) bei pasinaudota Sutarties įvykdymo užtikrinimu. Taigi, atsakovas įspėjo ieškovę, kad vėlavimai nebus toleruojami, jog ieškovei tinkamai nevykdant Sutarties, Sutartis bus nutraukta vadovaujantis Sutarties 32 punkto 32.6, 32.7 papunkčiais. Teisėjų kolegijos vertinimu, ieškovė neturėjo teisinio ir faktinio pagrindo laikyti, kad atsakovas toleruoja Sutarties pažeidimus ar, jog Sutarties įgyvendinimo terminai gali būti begaliniai, todėl nėra pagrindo sutikti ir su argumentais, kad atsakovas, nenutraukdamas Sutarties, sukėlė ieškovei lūkestį, jog net ir praleidus Sutarties įvykdymo terminą, Sutartis nebus nutraukta. Antra, Sutartis buvo nutraukta ne tik dėl praleisto Sutarties įvykdymo termino (Sutarties 32.6 papunktis), bet ir dėl to, kad tiekėja nesilaikė Sutarties sąlygų, nepaisė užsakovės nurodymų pašalinti Sutarties vykdymo trūkumus ar elgėsi kitaip nei nurodyta Sutartyje (Sutarties 32.7 papunktis). Taigi Sutartis buvo nutraukta ne tik dėl to, kad ieškovė pažeidė Sutarties 4 punktą (neįvykdė Sutarties per 8 savaičių terminą), bet ir dėl to, jog pažeidė Sutarties 21.1 papunktį (nevykdė Sutarties pagal Sutarties sąlygas tinkamai, kokybiškai ir laiku kaip įmanoma rūpestingai bei efektyviai, įskaitant, bet neapsiribojant prekių teikimu pagal geriausius visuotinai pripažįstamus profesinius, techninius standartus ir praktiką, panaudodamas visus reikiamus įgūdžius, žinias), 21.4 papunktį (raštu neinformavo užsakovo apie bet kurias aplinkybes, kurios trukdo ar gali sutrukdyti tiekėjui teikti prekes nustatytais terminais), 21.9 papunktį (tinkamai nevykdė kitų įsipareigojimų, numatytų Sutartyje ir galiojančiuose Lietuvos Respublikos teisės aktuose, t. y. nevykdė teisėto Užsakovo reikalavimo pašalinti trūkumus per nurodytą protingą terminą). Taigi, apeliantės argumentai paremti tik subjektyvia jos nuomone ir nepatvirtina, kad atsakovo veiksmai turėjo sukelti jai lūkestį, jog net ir praleidus Sutarties įvykdymo terminą, Sutartis nebus nutraukta.
45. Teisėjų kolegija nesutinka su apeliacinio skundo argumentais, kad ieškovės padaryti Sutarties pažeidimai buvo mažareikšmiai ir jie nesudarė pagrindo atsakovui nutraukti Sutartį, nes galėjo būti ištaisyti per protingą terminą.
46. 2023 m. balandžio 27 d. ir 2023 m. gegužės 9 d. perkančioji organizacija, apžiūrėjusi akustinius kambarius, nustatė defektus ir surašė Defektinius aktus, kuriuose nurodė patikrinimo metu užfiksuotus trūkumus. Paskutinio patikrinimo metu (2023 m. gegužės 9 d.) buvo nustatyti defektai: 1) akustinis kambarys Nr. 1: demontuotos durys; demontuoti apdailos profiliai; neaišku, ar durys pagamintos iš laminuoto stiklo, kaip numatyta Techninės specifikacijos 3.1.9 papunktyje; kiliminės dangos elementai suklijuoti netinkamai, nesilaikant gamintojo technologijos, o tai kelią grėsmę saugumui; 2) akustinis kambarys Nr. 2: demontuotos durys; neaišku, ar durys pagamintos iš laminuoto stiklo, kaip numatyta Techninės specifikacijos 3.1.9 papunktyje; kiliminės dangos elementai suklijuoti netinkamai, nesilaikant gamintojo technologijos, o tai kelią grėsmę saugumui; demontuoti apdailos profiliai; 3) akustinis kambarys Nr. 3: demontuotos durys; LED šviestuvas iš vidaus yra nešvarus, šviesos atspalvis skiriasi nuo kitose prekėse įrengtų šviestuvų, pažeistas šviestuvo rėmelis; kiliminės dangos elementai suklijuoti netinkamai, nesilaikant gamintojo technologijos, o tai kelią grėsmę saugumui; demontuoti apdailos profiliai; trūksta viršutinės durų tarpinės, tarpinės montavimo vietoje pažeistas profilio dažų paviršius; 4) akustinis kambarys Nr. 4: demontuotos durys; pažeistas konstrukcijos profilis; kiliminės dangos elementai suklijuoti netinkamai, nesilaikant gamintojo technologijos, o tai kelią grėsmę saugumui; demontuoti apdailos profiliai; nelygiai įrengtas dūmų detektorius; 5) akustinis kambarys Nr. 5: demontuotos durys; virš stalo nelygiai įrengtos vidaus durelės; kiliminės dangos elementai suklijuoti netinkamai, nesilaikant gamintojo technologijos, o tai kelią grėsmę saugumui; demontuoti apdailos profiliai; 6) akustinis kambarys Nr. 6: nepilnai priklijuota durų tarpinė, pažeistas durų profilis, demontuotos vyrių apdailos; kliba durų rankena; kiliminės dangos elementai suklijuoti netinkamai, nesilaikant gamintojo technologijos, o tai kelią grėsmę saugumui; demontuotas stalas ir apdailos profiliai; patalpos šone gilus įbrėžimas; prekė palikta nešvari: neišsiurbtas vidus (yra metalo drožlių ant kiliminės dangos ir minkštasuolių), ant stiklo už sumontuoto baldo matoma dėmė; vykdant darbus nebuvo tinkamai uždengta esama kiliminė danga ir esami baldai: montavimo metu išpurvinti stalų paviršiai, palikta metalo ir kt. medžiagų drožlių; 7) remiantis Sutarties Techninės specifikacijos 3.1.5 papunkčiu, akustinis kambarys turi būti montuojamas taip, kad esant poreikiui būtų galima jį išmontuoti ir vėl sumontuoti nepadarant žalos jo konstrukcijoms. Tai reiškia, kad montavimo vietos turi būti pritaikytos daugkartiniam naudojimui (tam tikri vyriai, veržlės ir pan.). Tiekėjui užsandarinus rėmo ir apdailos elementų konstrukcijas hermetiku, prekę išrinkti komplikuota, o estetiškai surinkti apskritai neįmanoma. Kadangi šiuo momentu nėra nei vienos visiškai surinktos prekės, nėra galimybės įvertinti, ar prekę išrinkus nereikės naudoti hermetiko, ar kito užpildo; 8) atsižvelgdami į tai, kad užsakovas perka prekes, kurių plotis 2 150 mm (+/- 5 mm), aukštis – 2 240 mm (+/- 5 mm), gylis – 1 600 mm (+/- 5 mm), o tiekėja užsakovui yra pateikusi L kabinos, kurios nurodyti matmenys (2 000×155×225 cm) nesutampa su perkamų prekių matmenimis, 2021 m. birželio 9 d. atliktus akustinius matavimus („inside audio“), tiekėja turėjo pateikti užsakovui perkamos prekės garso izoliacijos matavimo protokolą arba atlikti kiekvienos surinktos prekės garso izoliacijos bandymus dalyvaujant užsakovo atstovui (-ams). Iki 2023 m. gegužės 9 d. tiekėja nėra pateikusi prekės izoliacijos matavimo protokolo, taip pat nėra atlikusi kiekvienos prekės garso izoliacijos bandymų, dalyvaujant užsakovo atstovui (-ams).
47. Nors ieškovė akcentuoja šių pažeidimų mažareikšmingumą, tačiau Defektiniuose aktuose nurodyti Techninės specifikacijos pažeidimai nesudaro pagrindo manyti, kad jie nėra reikšmingi. Priešingai, tai, kad atsakovas Techninėje specifikacijoje, be kita ko, nurodė tiek konkrečius akustinio kambario išmatavimus (Techninės specifikacijos 3.1.1 papunktis), tiek reikalavimą, jog akustinis kambarys turi būti montuojamas taip, kad esant poreikiui, jį būtų galima išmontuoti ir vėl sumontuoti, nepadarant žalos konstrukcijoms (Techninės specifikacijos 3.1.5 papunktis), tiek reikalavimą, jog kambaryje būtų užtikrinta garso izoliacija (Techninės specifikacijos 3.1.6 papunktis), tiek reikalavimą, kad kambario durys būtų pagamintos iš grūdinto ir laminuoto stiklo (Techninės specifikacijos 3.1.9 papunktis), tiek reikalavimą, jog prekės būtų nesubraižytos, nepažeistais paviršiais, nenusilupusiais dažais, neatsiklijavusiomis detalėmis (Techninės specifikacijos 5.2 papunktis), o visi netinkamai veikiantys mechanizmai (tiek elektriniai, tiek mechaniniai) turi būti nedelsiant (bet ne vėliau kaip per 2 darbo dienas) pakeisti naujais ir kokybiškais mechanizmais, kuriuos tiekėjas pats turi sumontuoti (Techninės specifikacijos 5.5 papunktis) ir kt., parodo jų svarbą atsakovui, jo lūkesčius. Juolab kad šie reikalavimai akustiniams kambariams buvo išviešinti ir ieškovė, teikdama pasiūlymą pirkime, turėjo juos įvykdyti. Teisėjų kolegijos vertinimu, byloje nustatytos faktinės aplinkybės suteikia pagrindą pritarti pirmosios instancijos teismo išvadoms, kad ieškovė nenurodė ir nepagrindė aplinkybių, patvirtinančių, jog nustatyti defektai yra mažareikšmiai (neesminiai).
48. Atsižvelgus į tai, kad Sutartis turėjo būti įvykdyta per 8 savaičių laikotarpį (nuo 2022 m. gruodžio 28 d. iki 2023 m. vasario 22 d.), tačiau dar 2023 m. gegužės 9 d. akustiniai kambariai neatitiko Techninės specifikacijos sąlygų, atsakovas pagrįstai nutraukė Sutartį, nes nesitikėjo, kad artimoje ateityje nustatyti defektai galėtų būti tinkamai ištaisyti. Juolab kad defektai buvo esminiai, susiję su visais akustiniais kambariais. Šiuo aspektu taip pat atkreiptinas dėmesys į tai, kad tiekėjų pasiūlymai buvo vertinami pagal ekonomiškai naudingiausio pasiūlymo vertinimo kriterijų – kainos ir kokybės santykį (Pirkimo sąlygų 64.6 papunktis). Ekonomiškai naudingiausias pasiūlymas išrenkamas pagal šiuos kokybinius vertinimo kriterijus: kaina (C) (skiriami balai ekonominio naudingumo įvertinime (X=70)); darbų atlikimo terminas, (T1) (vertinama: Tiekėjo pasiūlyme nurodytas terminas savaitėmis, per kurį tiekėjas įsipareigoja pristatyti ir surinkti prekes. Bendras pristatymo ir surinkimo terminas negali būti ilgesnis kaip 9 savaitės. Perkančioji organizacija numato, kad minimalus terminas atlikimui yra 3 savaitės, todėl už tokį terminą skiriamas maksimalus balų skaičius, o terminui ilgėjant šis skaičius mažinamas. Tiekėjui pasiūlius daugiau nei 9 savaites, tiekėjo pasiūlymas bus atmetamas. Ši nuostata yra esminė Sutarties sąlyga. Tiekėjas už kiekvieną vėluojamą dieną moka 100 Eur baudą. Tiekėjui vėluojant daugiau nei 5 dienas, laikoma, kad tiekėjas neįvykdė Sutartinių įsipareigojimų ir su tiekėju Sutartis bus nedelsiant nutraukta dėl esminio sutarties pažeidimo taikant visas iš to kylančias VPĮ numatytas teisines pasekmes. Tiekėjas, teikdamas pasiūlymą, privalo atsakingai įsivertinti siūlomą terminą (skiriami balai ekonominio naudingumo įvertinime (Y1=20)); prekių garantinis laikas (T2) (vertinama: Tiekėjo pasiūlyme nurodytas pristatytoms ir sumontuotoms prekėms taikomas garantinis laikas metais. Tiekėjas, siekiantis gauti ekonominio naudingumo balus pagal kriterijų T1, pasiūlymo formoje (1 priedas) turi nurodyti per kiek savaičių jis įsipareigoja pristatyti ir surinkti (paruošti naudojimui) prekes (81 punktas).
49. Apeliantė nesutikimą su pirmosios instancijos teismo sprendimu grindžia ir tuo, kad atsakovas savo teises galėjo apginti naudodamasis Sutartyje įtvirtinta teise reikalauti iš ieškovės nuostolių atlyginimo, o ne rinktis kraštutinę savo teisių gynimo priemonę – Sutarties nutraukimą, kurios taikymas sukelia ieškovei didelius materialinius praradimus.
50. Teisėjų kolegija pažymi, kad, pirma, Sutarties vykdymo termino praleidimas buvo žymus ir pasikartojantis. Atsakovas, siekdamas išsaugoti Sutartį, prašė ieškovės ištaisyti defektiniuose aktuose nurodytus trūkumus – atsakovas laikėsi favor contractus (prioritetas sutarties vykdymui) principo, bendradarbiavo su ieškove, nustatė papildomą terminą trūkumams ištaisyti, tačiau ieškovė ir toliau tinkamai neištaisė akustinių kambarių trūkumų, neįrodė, kad Sutarties negalėjo įvykdyti ne dėl savo kaltės. Pagal Techninės specifikacijos 5.5 papunktį netinkamai veikiantys mechanizmai (tiek elektriniai, tiek mechaniniai) turi būti nedelsiant (bet ne vėliau kaip per 2 darbo dienas) pakeisti naujais ir kokybiškais mechanizmais, kuriuos tiekėjas pats turi sumontuoti. Taigi, teisėjų kolegijos vertinimu, nėra pagrindo teigti, kad atsakovas turėjo ieškovei suteikti pakartotinę galimybę ištaisyti trūkumus. Visuma ieškovės Sutarties pažeidimų suponavo atsakovo įsitikinimą, kad neįmanoma tikėtis, jog Sutartis ateityje bus tinkamai įvykdyta, todėl atsakovui nebuvo tikslo savo teises ginti naudojantis kitais Sutartyje įtvirtintais jo teises ginančiais būdais. Antra, nors ieškovė ir prašė pratęsti defektų pašalinimo terminą, suteikiant papildomas 7 dienas, tai yra iki 2023 m. gegužės 17 d., vis dėl to, defektiniuose aktuose nurodytų trūkumų ieškovė nepašalino ne tik iki 2023 m. gegužės 17 d., bet ir iki 2023 m. gegužės 26 d. (kai Sutartis buvo vienašališkai nutraukta). Trečia, nors ieškovė teigia, kad dėl akustinių kambarių specifiškumo, ji negalės jų realizuoti rinkoje ir dėl Sutarties nutraukimo patirs 70 000 Eur nuostolius, tačiau ieškovė nepateikė duomenų, kad patyrė būtent tokios apimties nuostolius. Kaip jau buvo nustatyta, akustiniai kambariai buvo nekokybiški, su trūkumais, neparuošti naudojimui, todėl nėra pagrindo nuostolius prilyginti būtent Sutarties kainai. Be to, remiantis Sutarties Techninės specifikacijos 3.1.5 papunkčiu, akustinis kambarys turėjo būti pritaikytas daugkartiniam naudojimui, todėl esant poreikiui jis turėjo būti greitai išmontuojamas. Teisėjų kolegija, vadovaudamasi pirmiau šioje nutartyje išdėstytais argumentais ir atsižvelgdama į nustatytas faktines aplinkybes, nusprendžia, kad ieškovės deklaratyvūs teiginiai apie neproporcingo pobūdžio pasekmes ir Sutarties išsaugojimą nėra pagrįsti objektyviais įrodymais ir situacijos įvertinimu, kurių pagrindu būtų galima abejoti pirmosios instancijos teismo išvadomis.
51. Teisėjų kolegija, įvertinusi byloje susiklosčiusią faktinę situaciją, daro išvadą, kad atsakovas ieškovės veiksmus tinkamai kvalifikavo kaip Sutarties pažeidimą, apibrėžtą Sutartyje, ir dėl to Sutartį pagrįstai nutraukė. Byloje nustatytos faktinės aplinkybės patvirtina, kad ieškovės pateikti akustiniai kambariai buvo su esminiais trūkumais, ieškovė šių trūkumų nepašalino net ir atsakovui surašius defektinius aktus. Tai sudarė pakankamą pagrindą atsakovui nesitikėti tinkamo akustinių kambarių pateikimo ateityje. Aptariamu atveju nustatytos aplinkybės atitiko Sutartyje įtvirtintas nutraukimo sąlygas – Sutartis buvo nutraukta ne tik dėl praleisto Sutarties įvykdymo termino (Sutarties 32.6 papunktis), bet ir dėl to, kad tiekėja nesilaikė Sutarties sąlygų, nepaisė užsakovės nurodymų pašalinti Sutarties vykdymo trūkumus ar elgėsi kitaip nei nurodyta Sutartyje (Sutarties 32.7 papunktis).
52. Teisėjų kolegijos įsitikinimu, pirmosios instancijos teismas, vertindamas į bylą pateiktus įrodymus, nepažeidė įrodymų vertinimo taisyklių, atliko byloje pateiktų įrodymų vertinimo analizę visų byloje esančių įrodymų kontekste ir pagrindė daromas išvadas. Vien tai, kad apeliantė turi kitokią nuomonę dėl byloje pateiktų įrodymų vertinimo ir jų įrodomosios reikšmės, nesuponuoja išvados, jog pirmosios instancijos teismas pažeidė įrodinėjimą reglamentuojančias proceso teises normas bei nesudaro pagrindo priimtą sprendimą panaikinti ar pakeisti.
53. Atsižvelgiant į pirmiau nurodytas aplinkybes bei įvertinus Sutarties sąlygas (Sutarties 11 punktą, 19.2 papunktį ir kt.), kurios atsiskaitymą sieja su kokybiškomis, Techninės specifikacijos sąlygas atitinkančiomis ir laiku suteiktomis prekėmis (akustiniais kambariais), taip pat nebuvo pagrindo patenkinti ir ieškovės reikalavimo įpareigoti atsakovą sumokėti ieškovei 2022 m. gruodžio 20 d. Akustinių kambarių pirkimo–pardavimo sutartyje Nr. (duomenys neskelbtini) nustatytą kainą.
Dėl procesinės bylos baigties ir bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme
54. Į esminius apeliacinio skundo argumentus atsakyta, dėl kitų skundo argumentų teisėjų kolegija plačiau nepasisako, nes jie nelemia skundžiamo sprendimo (ne)teisėtumo ir (ne)pagrįstumo. (Europos Žmogaus Teisių Teismo 1994 m. gruodžio 9 d. sprendimas byloje Ruiz Torija prieš Ispaniją, peticijos Nr. 18390/91; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. spalio 24 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-380-690/2018 22–26 punktai; 2022 m. birželio 23 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-180-403/2022 29 punktas).
55. Teisėjų kolegija, įvertinusi byloje nustatytų aplinkybių visumą bei apeliacinio skundo argumentus, nusprendžia, kad pirmosios instancijos teismas, atmetęs ieškinį, tinkamai pritaikė ir aiškino sutarties bei teisės aktų nuostatas bei priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą. Apeliacinio skundo argumentai nesudaro pagrindo panaikinti arba pakeisti skundžiamą teismo sprendimą, todėl pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas nepakeistas, o apeliacinis skundas atmetamas (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
56. CPK 93 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies.
57. Apeliantė (ieškovė) pateikė teismui prašymą priteisti bylinėjimosi išlaidas, patirtas bylą nagrinėjant apeliacinės instancijos teisme. Ieškovės apeliacinį skundą atmetus, jos apeliacinės instancijos teisme patirtos bylinėjimosi išlaidos neatlyginamos.
58. Atsakovas nepateikė bylinėjimosi išlaidas pagrindžiančių įrodymų, todėl jam nėra pagrindo priteisti atitinkamų išlaidų.
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu ir 331 straipsniu,
n u t a r i a :
Vilniaus apygardos teismo 2023 m. rugsėjo 8 d. sprendimą palikti nepakeistą.
Teisėjai Rasa Gudžiūnienė
Danguolė Martinavičienė
Irmantas Šulcas