Civilinė byla Nr. 2S-733-657/2016

Teisminio proceso Nr. 2-69-3-25573-2015-0

Procesinio sprendimo kategorijos 3.3.1.14.; 3.3.2.2.; 3.3.2.3.; 3.3.2.4.; 3.1.18.1.

(S)

KAUNO APYGARDOS TEISMAS

NUTARTIS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2016 m. balandžio 6 d.

Kaunas

Kauno apygardos teismo civilinių bylų skyriaus teisėja Žibutė Budžienė teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjos M. B. atskirąjį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2016 m. sausio 4 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 2-31897-429/2015, kuria buvo patenkintas suinteresuoto asmens uždarosios akcinės bendrovės „Būsto paskolų draudimas“ atskirasis skundas ir atmestas pareiškėjos prašymas taikyti laikinąsias apsaugos priemones sustabdyti vykdymo veiksmus. Teismas

n u s t a t ė:

I. Ginčo esmė

Pareiškėja kreipėsi į teismą prašydama taikyti laikinąsias apsaugos priemones ir iki bus priimtas sprendimas pagal pareiškėjos M. B. skundą dėl antstolės S. V. veiksmų, uždrausti antstolei S. V. atlikti išskaitas iš pareiškėjos M. B. darbo užmokesčio (b.l. 3-5).

Kauno apylinkės teismas 2015 m. gruodžio 23 d. pareiškėjos prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių tenkino visiškai ir sustabdė vykdymo veiksmus iki bus išnagrinėtas pareiškėjos M. B. skundas dėl antstolės S. V. veiksmų (b.l. 13-14). 

Kauno apylinkės teisme 2015 m. gruodžio 29 d. gautas suinteresuoto asmens (išieškotojo) UAB „Būsto paskolų draudimas“ prašymas dėl laikinųjų apsaugos priemonių panaikinimo, nutarties vykdymo skubiai bei 500,00 Eur baudos paskyrimo pareiškėjai (b.l. 17-20).

II. Pirmos instancijos teismo nutarties esmė

Kauno apylinkės teismas 2016 m. sausio 4 d. nutartimi patenkino suinteresuoto asmens UAB „Būsto paskolų draudimas“ prašymą – panaikino Kauno apylinkės teismo 2015 m. gruodžio 23 d. nutartį, kuria buvo taikytos laikinosios apsaugos priemonės – sustabdyti vykdymo veiksmai antstolės S. V. vykdomoje vykdomojoje byloje pagal Kauno rajono apylinkės teismo 2011 m. lapkričio 10 d. vykdomąjį raštą Nr. 2-2565-540/2011 dėl skolos iš skolininkų M. B. ir A. B., ieškotojo UAB „Būsto paskolų draudimas“ išieškojimo, atliekant išskaitas iš M. B. darbo užmokesčio, iki bus išnagrinėtas pareiškėjos M. B. skundas dėl antstolės S. V. veiksmų (b.l. 65-68). Teismas pripažino pagrįstais UAB „Būsto paskolų draudimas“ prašyme nurodytus argumentus. Konstatavo, kad pareiškėja apskųsdama antstolės S. V. veiksmus vėl bando sustabdyti vykdymo veiksmus dėl skolos išieškojimo vykdomojoje byloje Nr. 0114/14/00229 ir taip vilkina vykdymo procesą. Taikytos laikinosios apsaugos priemonės neproporcingai pažeidžia UAB „Būsto paskolų draudimas“, kaip sąžiningos išieškotojos teises vykdymo procese, nes tai patvirtina pateikti papildomi rašytiniai įrodymai. Todėl Kauno apylinkės teismo 2015 m. gruodžio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-31897-429/2015, nors jos priėmimo metu buvo teisėta ir pagrįsta, tačiau UAB „Būsto paskolų draudimas“ pateikus papildomus įrodymus, naikintina. Teismas vertino, kad pareiškėjai skirti baudą nėra pagrindo, kadangi paties prašymo dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo pateikimas nelaikytinas piktnaudžiavimu savo procesinėmis teisėmis.

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimų į atskirąjį skundą argumentai

Atskirajame skunde pareiškėja M. B. prašė Kauno apylinkės teismo 2016 m. sausio 4 d. nutartį panaikinti ir palikti galioti Kauno apylinkės teismo 2015 m. gruodžio 23 d. nutartį (b.l. 85-88). Nurodė, kad teismas pažeidė laikinųjų apsaugos priemonių taikymą reglamentuojančias teisės normas, taikytas laikinąsias apsaugos priemones panaikino nepagrįstai ir nepagrįstai sprendė, kad jos neproporcingai pažeidžia UAB „Būsto paskolų draudimas“ teises vykdymo procese. Teismo nutartis yra nemotyvuota, nes teismas nenurodė, kokiais įrodymais vadovaudamasis padarė išvadą dėl suinteresuoto asmens teisių pažeidimo. Antstolė atlieka maksimalias išskaitas iš pareiškėjos darbo užmokesčio, dėl ko nepagrįstai apsunkinama pareiškėjos ir jos išlaikytinių finansinė padėtis. Dėl šių priežasčių yra būtina taikyti laikinąsias apsaugos priemones, nes jų netaikius, net ir tenkinus pareiškėjos skundą dėl antstolės veiksmų ir nustačius, kad antstolė atlieka neproporcingas išskaitas iš pareiškėjos darbo užmokesčio, antstolė jau bus nuskaičiusi nepagrįstas sumas nuo pareiškėjos atlyginimo. Tai, kad pareiškėja yra kreipusis dėl fizinio asmens bankroto bylos iškėlimo, ar tai, kad buvo teiktas skundas dėl antstolės veiksmų, yra visiškai nereikšmingos aplinkybės šioje civilinėje byloje, kadangi pareiškėja naudojosi jai įstatymų suteiktomis teisėmis ir teise į teisminę gynybą. Teismas, pritardamas UAB „Būsto paskolų draudimas“ argumentams, ėmėsi nagrinėti bylą iš esmės, kas yra atskira bylos nagrinėjimo stadija.

Atsiliepimuose į pareiškėjos M. B. atskirąjį skundą išieškotoja UAB „Būsto paskolų draudimas“ ir antstolė S. V. nurodė, jog su skundu nesutinka, prašė skundą atmesti, o Kauno apylinkės teismo 2016 m. sausio 4 d. nutartį palikti nepakeistą (b.l. 92-95, 99-102). Nurodė, kad  taikyti laikinąsias apsaugos priemones nebuvo teisinio pagrindo, nes pareiškėja nepateikė įrodymų, pagrindžiančių jų taikymo būtinumą ir leidžiančių daryti išvadą, kad jų nesiėmus pasunkės ar pasidarys negalimas galimai pareiškėjai palankus teismo sprendimo įvykdymas. Laikinųjų apsaugos priemonių taikymas šioje situacijoje buvo netikslingas ir neekonomiškas. Pareiškėja tiek prašyme dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, tiek atskirajame skunde pateikė melagingą informaciją apie pareiškėjos gaunamą darbo užmokestį ir darbdavio atliekamas išskaitas iš jos darbo užmokesčio. Pareiškėja ir jos sutuoktinis A. B. jau buvo apskundę antstolio veiksmų teisėtumą šioje vykdomojoje byloje, tačiau teismas jų skundo netenkino. Antrą kartą prašydama sustabdyti išieškojimą, pareiškėja tik nepagrįstai vengia įvykdyti teismo sprendimą ir taip piktnaudžiauja savo procesinėmis teisėmis. Šiuo atveju nepagristai sustabdžius vykdymo veiksmus vykdomojoje byloje buvo paneigtas sprendimo privalomumo principas, pažeisti išieškotojo teisėti interesai ir šalių teisėtų interesų pusiausvyros principas. Apeliantė nenurodė nei vieno teisinio argumento, kurio pagrindu skundžiama nutartis turėtų būti panaikinta. Be to, antstolė nurodė, kad prašymas dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo buvo grindžiamas aplinkybėmis, kurios galėjo būti pagrindu skųsti antstolio veiksmus.

Suinteresuotas asmuo UAB „Būsto paskolų draudimas“ 2016 m. kovo 9 d. prašymu pateikė papildomus įrodymus – Kauno apylinkės teismo 2016 m. vasario 26 d. nutarties, M. B. ir A. B. pareiškimo dėl trūkumų šalinimo kopijas, Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2016 m. kovo 8 d. nutarties, M. B. 2016 m. kovo 3 d. prašymo dėl proceso atnaujinimo kopijas (b.l. 109-110).

IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Atskirasis skundas netenkintinas.

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d.). Atskiriesiems skundams nagrinėti taikomos taisyklės, reglamentuojančios procesą apeliacinės instancijos teisme (CPK 338 str.).

Dėl naujų įrodymų prijungimo. Išieškotojas teismui pateikė papildomus įrodymus – Kauno apylinkės teismo 2016 m. vasario 26 d. nutarties, M. B. ir A. B. pareiškimo dėl trūkumų šalinimo kopijas, Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2016 m. kovo 8 d. nutarties, M. B. 2016 m. kovo 3 d. prašymo dėl proceso atnaujinimo kopijas, tačiau apeliacinės instancijos teismas, vadovaudamasis CPK 314 straipsniu, šių įrodymų nevertina, nes UAB „Būsto paskolų draudimas“ nenurodė šiame straipnyje nurodytų aplinkybių, dėl kurių turėtų būti priimti jo pateikti nauji įrodymai.

Apeliacinės instancijos teisme yra sprendžiamas klausimas, ar pirmosios instancijos teismas nagrinėjamo ginčo atveju pagrįstai panaikino Kauno apylinkės teismo 2015 m. gruodžio 23 d. nutartį ir netenkino pareiškėjos M. B. prašymo dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo.

Apeliantė, nesutikdama su teismo nutartimi nurodė, kad teismas, tenkindamas UAB „Būsto paskolų draudimas“ prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių panaikinimo, nepagrįstai vertino skunde dėl antstolio veiksmų pareikštus reikalavimus. 

Apeliacinės instancijos teismas nesutinka su atskirojo skundo argumentais ir pažymi, kad laikinųjų apsaugos priemonių institutas yra procesinė prevencinė priemonė, kurią teismas taiko savo žinioje esančioje byloje ir kuria siekiama užtikrinti, kad byloje priėmus teismo sprendimą jo įvykdymas nepasunkėtų arba nepasidarytų neįmanomas. Teismas dalyvaujančių byloje ar kitų suinteresuotų asmenų prašymu gali taikyti laikinąsias apsaugos priemones, jeigu šie asmenys tikėtinai pagrindžia savo ieškinio reikalavimą ir nesiėmus šių priemonių teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas (CPK 144 str. 1 d.). Civilinio proceso teisės normos, įtvirtindamos laikinųjų apsaugos priemonių taikymo galimybę, kartu nustato šių priemonių taikymo sąlygą ir esminį apribojimą – laikinosios apsaugos priemonės gali būti taikomos tik tuo atveju, jei yra pagrindas manyti, jog, nesiėmus šių priemonių, būsimo teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti neįmanomas. Pažymėtina tai, kad laikinosios apsaugos priemonės yra procesinės priemonės, padedančios geriau užtikrinti kai kurių materialiųjų teisių gynybą, bet nėra materialiojo teisinio pobūdžio teisinės gynybos priemonės, juo labiau, kad laikinosios apsaugos priemonės pagal savo prigimtį yra ribotos laike ir galioja tik iki galutinio ginčo išsprendimo, jos neturi nei prejudicinės, nei teismo sprendimo galios. Tokių priemonių tikslas yra ne ginčo išsprendimas ir teisinės taikos atkūrimas tarp šalių, o siekis užkirsti kelią aplinkybėms, kurios vienaip ar kitaip galėtų turėti įtakos būsimo teismo sprendimo, priimto patenkinus ieškinį, tinkamą įvykdymą, tos pačios padėties išlaikymas, kuri leistų ieškovui, priėmus jam palankų sprendimą, tikėtis, jog sprendimas bus realiai įvykdytas.

CPK 145 straipsnio 1 dalies 10 punkte kaip viena iš laikinųjų apsaugos priemonių yra numatytas išieškojimo vykdymo procese sustabdymas. Atkreiptinas dėmesys, kad vykdymo veiksmų sustabdymui būdingas išimtinis pobūdis. Pagrindu sustabdyti vykdymo veiksmus gali būti konkretaus skundžiamo antstolio veiksmo pobūdis, žalos, galinčios atsirasti vykdymo veiksmų nesustabdžius, dydis, ir kitos aplinkybės, kurias teismas pripažįsta reikšmingomis. Teismų praktikoje laikomasi nuomonės, jog teismas, spręsdamas laikinųjų apsaugos priemonių klausimą, įvertina pareiškėjo reikalavimų pagrįstumą, siekdamas užtikrinti, jog laikinosios apsaugos priemonės bus taikomos laikantis proporcingumo ir ekonomiškumo principų reikalavimų (Lietuvos apeliacinio teismo 2008 m. gruodžio 31 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-949/2008, 2011 m. kovo 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-251/2011).

Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad antstolė S. V. priėmė vykdymui vykdomąjį raštą, Kauno rajono apylinkės teismo išduotą 2011 m. lapkričio 10 d. civilinėje byloje Nr. 2-2565-540/2011 dėl 20 231, 90 Eur skolos, 48,71 Eur delspinigių, 5 procentų metinių palūkanų už priteistą sumą, 2 101,00 Lt žyminio mokesčio išieškojimo solidariai  iš M. B. ir A. B. UAB „Būsto paskolų draudimas“ naudai (b.l. 12).

Vertindamas pareiškėjos prašymo dėl vykdymo veiksmų sustabdymo pagrįstumą, teismas pripažįsta, kad pareiškėja nenurodė jokių įrodymais pagrįstų reikšmingų aplinkybių, kurias vertinant būtų galima padaryti išvadą, kad nesustabdžius vykdymo veiksmų bus nepagrįstai pažeisti pareiškėjos interesai. Netgi, jeigu ir galimai būtų priimtas palankus sprendimas pareiškėjai, vadovaujantis proporcingumo ir ekonomiškumo principais, pareiškėjai nesiejant jų su konkrečia dėl tolimesnių vykdymo veiksmų galinčia kilti žala, kurios mastai viršytų naudą, sukuriamą įvykdant vykdomąjį dokumentą ir taip įgyvendinant jo privalomumo principą, nelaikytina savaiminiu pagrindu konstatuoti, jog vykdymo procedūros privalo būti sustabdytos. Apeliacinis teismas taip pat pažymi, kad šiuo atveju pritaikius laikinąsias apsaugos būtų pažeista šalių interesų pusiausvyra, juolab, kad teismo sprendimas, kurio pagrindu išduotas vykdomasis raštas, yra įsiteisėjęs ir vykdytinas (b.l. 25-26).

Remiantis teismų informacinės sistemos LITEKO duomenimis (CPK 179 str. 1 d.) nustatyta, jog Kauno apylinkės teismas 2016 m. kovo 7 d. nutartimi atmetė pareiškėjos M. B. skundą dėl antstolės S. V. veiksmų (civilinė byla Nr. 2-3136-848/2016, teisminio proceso Nr. 2-69-3-26141-2015-2), todėl apeliacinės instancijos teismo nuomone, nėra pagrindo laikinųjų apsaugos priemonių taikymui. Įvertinus visas bylos aplinkybes, darytina išvada, jog pirmosios instancijos teismas, panaikindamas nutartį dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, nepažeidė šalių teisių ir jų neapribojo labiau negu būtina.

Kiti atskirajame skunde išdėstyti argumentai neturi teisinės reikšmės nagrinėjamo klausimo teisingam išsprendimui.

Esant aukščiau nurodytoms aplinkybėms, atskirojo skundo argumentais nėra pagrindo naikinti ar keisti skundžiamos pirmosios instancijos teismo nutarties (CPK 329 str., 337 str. 1 d. 1 p.).

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos CPK 336 straipsniu, 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 339 straipsniu, teismas 

n u t a r i a:

Kauno apylinkės teismo 2016 m. sausio 4 d. nutartį palikti nepakeistą.

Nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.

Teisėja                                                                      Žibutė Budžienė