Administracinė byla Nr. eA-2663-821/2025
Teisminio proceso Nr. 3-61-3-04269-2025-3
Procesinio sprendimo kategorija 9.1
(S)
LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS
NUTARTIS
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2025 m. spalio 29 d.
Vilnius
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Ivetos Pelienės (pranešėja), Rasos Ragulskytės-Markovienės ir Ernesto Spruogio (kolegijos pirmininkas),
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo A. S. apeliacinį skundą dėl Regionų administracinio teismo 2025 m. rugsėjo 17 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo A. S. skundą atsakovui Migracijos departamentui prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos dėl sprendimo panaikinimo.
Teisėjų kolegija
n u s t a t ė:
I.
1. Pareiškėjas (duomenys neskelbtini) pilietis A. S. kreipėsi į teismą su skundu, prašydamas panaikinti Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau – ir atsakovas, Migracijos departamentas) 2025 m. liepos 25 d. sprendimą Nr. 25S167926 ir įpareigoti Migracijos departamentą iš naujo išnagrinėti pareiškėjo prašymą suteikti prieglobstį Lietuvos Respublikoje.
2. Pareiškėjas skundą grindė šiais argumentais:
2.1. Migracijos departamentas ginčijamu Sprendimu nusprendė nenagrinėti pareiškėjo paskesnio 2025 m. liepos 17 d. prašymo suteikti prieglobstį Lietuvos Respublikoje. Sprendimas priimtas dėl to, jog pareiškėjas teikdamas paskesnį prašymą suteikti tarptautinę apsaugą, nenurodė naujų faktinių aplinkybių, kurios turėtų įtakos Migracijos departamento jau padarytoms išvadoms bei sąlygotų jau atlikto vertinimo peržiūros poreikį.
2.2. Pareiškėjas negali grįžti į kilmės valstybę, nes (duomenys neskelbtini) valdžia juo domisi dėl jo dalyvavimo protestuose, todėl, pareiškėjui grįžus į kilmės valstybę, jis bus sulaikytas. Be to, pareiškėjas turi artimus ryšius su (duomenys neskelbtini) piliete, su kuria jį sieja nuolatiniai, ilgalaikiai ir artimi ryšiai. Migracijos departamentas, atsižvelgdamas į pareiškėjo prieglobsčio prašymo motyvus, turėjo nagrinėti pareiškėjo prieglobsčio prašymą, o ne priimti sprendimą nenagrinėti šio prašymo.
2.3. Migracijos departamentas nesurinko kilmės valstybės informacijos. Migracijos departamentas, atlikdamas tyrimą ir vertindamas, ar asmeniui turi būti suteikiama tarptautinė apsauga, privalo surinkti reikiamą kilmės valstybės informaciją ir ją įvertinti individualaus prieglobsčio prašymo kontekste.
2.4. Pareiškėjas nurodė atvejus, kurie pareiškėjo vertinimu, patvirtina, kad asmenys, dalyvavę protestuose 2020 metais, yra persekiojami valdžios institucijų, sulaikomi pasienyje, net jei anksčiau nebuvo sulaikyti ar dalyvavimo protestuose metu neužėmė svarbaus vaidmens. Iš Migracijos departamento priimto Sprendimo akivaizdu, kad Migracijos departamentas nerinko jokios kilmės valstybės informacijos, jos nevertino, todėl Sprendimas yra nepagrįstas ir privalo būti panaikintas.
2.5. Pareiškėjo prieglobsčio prašyme ir apklausų metu nurodytos aplinkybės atitinka Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ (toliau – ir Įstatymas) 86 straipsnio bei 87 straipsnio įtvirtintus tarptautinės apsaugos suteikimo kriterijus, tačiau Migracijos departamentas pareiškėjo nurodytus faktus ir aplinkybes kvalifikavo netinkamai, todėl be pagrindo atsisakė suteikti tarptautinę apsaugą Lietuvos Respublikoje.
3. Atsakovas Migracijos departamentas atsiliepime į skundą prašė jį atmesti.
4. Migracijos departamentas atsiliepimą grindė šiais argumentais:
4.1. Pareiškėjas 2025 m. liepos 17 d. prašymo suteikti prieglobstį nagrinėjimo metu pateikė 2024 m. gegužės 2 d. prašymo suteikti prieglobstį nagrinėjimo metu teiktas nuotraukas, kurios buvo įvertinos ir nesuponavo poreikio peržiūrėti Migracijos departamento priimtų išvadų dėl prieglobsčio nesuteikimo. 2024 m. gegužės 9 d. Migracijos departamentas priėmė sprendimą Nr. 24S117555, kuriuo nusprendė nenagrinėti pareiškėjo 2024 m. gegužės 2 d. prašymo suteikti prieglobstį bei įpareigojo pareiškėją savanoriškai išvykti iš Lietuvos Respublikos teritorijos į kilmės valstybę. 2024 m. gegužės 10 d. pareiškėjas su minėtu sprendimu buvo supažindintas, sutiko su Migracijos departamento priimtomis išvadomis ir neskundė sprendimo. Kitų įrodymų pareiškėjas nepateikė, tačiau nurodė, jog nuo 2021 metų gegužės mėnesio gyvena su (duomenys neskelbtini) piliete. Šeiminiai ryšiai visuotinai yra suprantami ir kildinami iš santuokos, kraujo ryšio, oficialios partnerystės, įvaikinimo ar kitų teisiniais reglamentais įtvirtintų šeimos santykių. Įstatymo 2 straipsnio 26 punktas taip pat aiškiai apibrėžia, kad šeimos nariai – sutuoktinis arba asmuo, su kuriuo sudaryta registruotos partnerystės sutartis. Migracijos departamentas vertino, jog pareiškėjo ryšių su (duomenys neskelbtini) piliete negalima vertinti kaip nuolatinių ar ilgalaikio pobūdžio, nes ankstesnių prašymų pateikimo metu pareiškėjas net nebuvo nurodęs šios aplinkybės, be to, Migracijos departamento turimais duomenimis, pareiškėjas nuo 2024 m. liepos 2 d. iki 2025 metų birželio mėnesio buvo prieglobsčio prašytojas (duomenys neskelbtini).
4.2. Pareiškėjo pateiktoje kilmės valstybės informacijoje užsieniečių dalyvavimas protestuose yra patvirtintas nuotraukomis arba jie buvo patraukti baudžiamojon atsakomybėn dėl komentarų. Nagrinėjamu atveju dėl pareiškėjo dalyvavimo protestuose ir mitinguose buvo pasisakyta Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartyse, kuriose konstatuota, kad nei byloje surinkti rašytiniai įrodymai, nei pareiškėjo pateikti paaiškinimai ir įrodymai, neleidžia daryti išvados, kad pareiškėjo kilmės valstybės valdžios institucijos pareiškėją gali identifikuoti kaip (duomenys neskelbtini) vykusių nesankcionuotų mitingų organizatorių arba aktyvų dalyvį, dėl ko jam galėtų grėsti baudžiamasis persekiojimas kilmės šalyje.
4.3. Migracijos departamentas jau pirmojo prašymo nagrinėjimo metu atmetė dalį pareiškėjo pateiktų įrodymų dėl dalyvavimo mitinguose, kaip turinčių akivaizdžių klastotės požymių, todėl neatmeta galimybės, kad ir šį kartą Migracijos departamentui pateiktais įrodymais siekiama suklaidinti atsakovą. Pareiškėjas 2024 m. gegužės 3 d. kreipėsi į Migracijos departamentą, prašydamas nutraukti jo prašymo suteikti prieglobstį nagrinėjimą, motyvuodamas tuo, kad nori grįžti į (duomenys neskelbtini), todėl pareiškėjo nurodyti argumentai dėl (duomenys neskelbtini) taip pat yra nepatikimi ir nepakankami įrodymai, dėl kurių reikėtų iš naujo įvertinti tarptautinės apsaugos pareiškėjui būtinumą.
II.
5. Regionų administracinis teismas 2025 m. rugsėjo 17 d. sprendimu atmetė pareiškėjo A. S. skundą.
6. Teismas nustatė šias ginčui reikšmingas aplinkybes:
6.1. Pareiškėjas 2020 m. rugsėjo 25 d. pateikė Migracijos departamentui pirmąjį prašymą suteikti prieglobstį Lietuvos Respublikoje. Pareiškėjas prašymą grindė tuo, kad dėl (duomenys neskelbtini). Pareiškėjas nurodė, jog jį persekioja (duomenys neskelbtini).
6.2. 2020 m. rugsėjo 28 d. vyko pareiškėjo pirminė apklausa, kurioje pareiškėjas paaiškino, kad jis (duomenys neskelbtini).
6.3. 2020 m. lapkričio 12 d. vyko antroji pareiškėjo apklausa, kurioje pareiškėjas papasakojo apie (duomenys neskelbtini).
6.4. Migracijos departamentas 2021 m. sausio 8 d., išnagrinėjęs pareiškėjo 2020 m. rugsėjo 25 d. prašymą suteikti prieglobstį Lietuvos Respublikoje, priėmė sprendimą Nr. (15/6-5) 12PR-10, kuriuo atsisakė suteikti pareiškėjui prieglobstį. Pareiškėjas 2021 m. vasario 15 d., nesutikdamas su Migracijos departamento 2021 m. sausio 8 d. sprendimu Nr. (15/6-5) 12PR-10, pateikė skundą Vilniaus apygardos administraciniam teismui dėl nurodyto sprendimo panaikinimo. 2021 m. gegužės 4 d. Vilniaus apygardos administracinis teismas pareiškėjo skundą atmetė kaip nepagrįstą.
6.5. Pareiškėjas 2021 m. gegužės 13 d. pateikė apeliacinį skundą apeliacinės instancijos teismui dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo sprendimo. 2021 m. liepos 14 d. sprendimu LVAT tenkino užsieniečio apeliacinį skundą ir panaikino Migracijos departamento priimtą sprendimą Nr. (15/6-5) 12PR-10 dėl prieglobsčio (pabėgėlio statuso ir papildomos apsaugos) Lietuvos Respublikoje nesuteikimo, įpareigojo Migracijos departamentą pareiškėjo 2020 m. rugsėjo 25 d. prašymą suteikti prieglobstį išnagrinėti iš naujo. LVAT konstatavo, jog Migracijos departamentas turėjo surinkti ir įvertinti tikslią ir naujausią informaciją apie užsieniečio kilmės valstybę, o surinkta informacija, kuria remiantis buvo priimtas sprendimas nesuteikti prieglobsčio pareiškėjui, yra fragmentiška ir neišsami.
6.6. Migracijos departamentas, pakartotinai išnagrinėjęs pareiškėjo prašymą suteikti prieglobstį, 2023 m. gegužės 1 d. priėmė sprendimą Nr. 23S58297 nesuteikti pareiškėjui prieglobsčio. Užsienietis nesutiko su minėtu sprendimu ir vėl apskundė jį pirmosios instancijos teismui. 2023 m. liepos 18 d. Vilniaus apygardos administracinis teismas priėmė sprendimą tenkinti pareiškėjo skundą ir panaikino 2023 m. gegužės 1 d. Migracijos departamento priimtą sprendimą Nr. 23S58297 nesuteikti prieglobsčio (pabėgėlio statuso ir papildomos apsaugos), įpareigojo Migracijos departamentą pareiškėjo 2020 m. rugsėjo 25 d. prašymą suteikti prieglobstį Lietuvos Respublikoje išnagrinėti iš naujo. Pirmosios instancijos teismas konstatavo, jog užsieniečio pateikti papildomi įrodymai sąlygojo poreikį atlikti pakartotinę apklausą siekiant išsiaiškinti naujai pateiktas aplinkybes. Kadangi pakartotinai apklausa nebuvo atlikta, Migracijos departamento sprendimas negali būti laikomas teisėtu neįvertinus visų aktualių aplinkybių prašymo suteikti prieglobstį kontekste.
6.7. 2023 m. rugpjūčio 27 d. Migracijos departamentas vykdydamas 2023 m. liepos 18 d. Vilniaus apygardos administracinio teismo sprendimą prieglobsčio byloje, atliko pakartotinę pareiškėjo apklausą, kurios metu pareiškėjui sudarė galimybę pateikti paaiškinimus. Pareiškėjas vykusios pakartotinės apklausos metu paaiškino, kad (duomenys neskelbtini).
6.8. 2023 m. spalio 11 d. Migracijos departamentas, pakartotinai išnagrinėjęs pareiškėjo 2020 m. rugsėjo 25 d. prašymą suteikti prieglobstį Lietuvos Respublikoje, priėmė sprendimą Nr. 23S181627, kuriuo atsisakė jam suteikti prieglobstį. Sprendime Migracijos departamentas konstatavo, kad tyrimo metu nenustatyta pagrįstos tikimybės, jog kilmės valstybėje užsieniečiui gresia persekiojimui prilygstantys veiksmai. Užsieniečio įžvelgiama grėsmė vertintina, kaip išskirtinai hipotetinė ir neprilygstanti pagrįstai tikimybei, kuri laikoma įrodinėjimo standartu vertinant rizikos realumą. Tyrimo metu neidentifikuota tariamo persekiotojo ((duomenys neskelbtini) teisėsaugos) tikėtinų motyvų ir tikslų persekioti užsienietį, atitinkamai, nenustatyta realios rizikos jam patirti persekiojimą ar Įstatymo 87 straipsnio 1 dalyje nurodytus veiksmus. Pareiškėjo pateikti motyvai nepagrindžia tarptautinės apsaugos jam suteikimo būtinumo.
6.9. 2023 m. spalio 31 d. pareiškėjas pateikė skundą Regionų administraciniam teismui dėl 2023 m. spalio 11 d. Migracijos departamento sprendimo Nr. 23S181627. 2024 m. vasario 27 d. Regionų administracinis teismas, išnagrinėjęs pareiškėjo 2023 m. spalio 31 d. skundą, priėmė sprendimą, kuriuo nusprendė pareiškėjo skundą atmesti kaip nepagrįstą. Teismas nustatė, jog nei byloje surinkti rašytiniai įrodymai, nei pareiškėjo pateikti paaiškinimai ir įrodymai neleidžia daryti išvados, kad jo kilmės valstybės valdžios institucijos pareiškėją gali identifikuoti kaip (duomenys neskelbtini). Todėl pareiškėjo vertinimas, kad tik dėl jo (duomenys neskelbtini) jam gresia baudžiamasis persekiojimas yra subjektyvaus pobūdžio. Byloje duomenų, kad pareiškėjas (duomenys neskelbtini), nėra. Remiantis šiomis aplinkybėmis padaryta išvada, kad prieglobsčio prašytojo baimė būti persekiojamam dėl jo nurodytų aplinkybių nėra visiškai pagrįsta. Bylos duomenys patvirtina, kad atsakovas, prieš priimdamas skundžiamą Sprendimą dėl prieglobsčio nesuteikimo, tinkamai įvertino pareiškėjo paaiškinimus ir, atsižvelgdamas į juos, surinko visą naujausią informaciją apie kilmės valstybę.
6.10. 2024 m. kovo 22 d. pareiškėjas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui pateikė apeliacinį skundą dėl Regionų administracinio teismo 2024 m. vasario 27 d. sprendimo panaikinimo. 2024 m. balandžio 24 d. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, išnagrinėjęs pareiškėjo 2024 m. kovo 22 d. apeliacinį skundą, priėmė nutartį, kuria atmetė pareiškėjo apeliacinį skundą kaip nepagrįstą. Pareiškėjas po minėtos nutarties priėmimo neteko teisės likti Lietuvos Respublikos teritorijoje. Atsižvelgęs į tai, Migracijos departamentas užsieniečiui išsiuntė el. laišką ir skambino dėl jo savanoriško grįžimo / išsiuntimo klausimo. Pareiškėjas į elektroninius laiškus ir skambučius nesureagavo.
6.11. 2024 m. gegužės 2 d. pareiškėjas pateikė pirmą paskesnį prašymą suteikti prieglobstį.
6.12. 2024 m. gegužės 2 d. Migracijos departamentas priėmė sprendimą Nr. 24S112688 atlikti tyrimą dėl prašymo suteikti prieglobstį priimtinumo (nenagrinėjimo). 2024 m. gegužės 4 d. buvo atlikta pareiškėjo apklausa. Pareiškėjas apklausos metu nurodė, kad (duomenys neskelbtini).
6.13. 2024 m. gegužės 9 d. Migracijos departamentas priėmė sprendimą Nr. 24S117555, kuriuo nusprendė nenagrinėti pareiškėjo 2024 m. gegužės 2 d. prašymo suteikti prieglobstį bei įpareigojo pareiškėją savanoriškai išvykti iš Lietuvos Respublikos teritorijos į kilmės valstybę. 2024 m. gegužės 10 d. pareiškėjas su minėtu sprendimu buvo supažindintas, sutiko su Migracijos departamento priimtomis išvadomis ir neskundė sprendimo.
6.14. 2024 m. birželio mėnesį Migracijos departamentui atliekant patikrinimą, ar pareiškėjas įvykdė sprendimą, buvo patikrinta Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos informacinė sistemą dėl sienos kirtimų. Patikrinimo metu nerasta duomenų apie pareiškėjo išvykimą į (duomenys neskelbtini). 2024 m. birželio 3 d. Migracijos departamentas susisiekė su pareiškėju el. paštu ir paprašė nurodyti priežastis dėl neįvykdyto sprendimo išvykti savanoriškai į valstybę, į kurią jis gali vykti, o šį sprendimą įvykdžius, pateikti objektyvius įrodymus, kurie patvirtintų sprendimo įgyvendinimą. 2024 m. birželio 3 d. gautas pareiškėjo atsakymas el. paštu, kuriame jis nurodė, kad Lietuvos Respublikos teritoriją paliko.
6.15. 2024 m. birželio 5 d. pareiškėjas buvo informuotas el. paštu, jog atsižvelgus į tai, kad įrodymų apie sprendimo įvykdymą iki šiol nepateikė, buvo pradėta jo išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos teritorijos procedūra.
6.16. 2024 m. birželio 6 d. Migracijos departamentas priėmė sprendimą Nr. 24S138723, kuriuo nusprendė išsiųsti užsienietį iš Lietuvos Respublikos teritorijos bei uždrausti jam atvykti ir apsigyventi 3 metus nuo išsiuntimo dienos, šią informaciją įtraukiant į Šengeno informacinę sistemą.
6.17. 2024 m. liepos 2 d. (duomenys neskelbtini) informavo Migracijos departamentą apie tai, kad pareiškėjas pateikė prašymą suteikti prieglobstį šioje valstybėje. Vadovaujantis Dublino reglamentu, (duomenys neskelbtini) pradėjo pareiškėjo perdavimą Lietuvos Respublikai. 2024 m. spalio 30 d. (duomenys neskelbtini) informavo Migracijos departamentą, kad pareiškėjo perdavimas yra atidėtas, nes pareiškėjas apskundė jo perdavimą Lietuvos Respublikai. 2025 m. gegužės 19 d. buvo gautas pakartotinis pranešimas apie atidėtą pareiškėjo perdavimą.
6.18. 2025 m. liepos 3 d. Alytaus apylinkės teismas priėmė baudžiamąjį įsakymą dėl pareiškėjo bandymo neteisėtu būdu išvykti į (duomenys neskelbtini). Nustatyta, jog pareiškėjas 2025 m. birželio 21 d. apie 17.45 val. ne per pasienio kontrolės postą, mišku, bandė neteisėtai pereiti (duomenys neskelbtini) sieną ir iš Lietuvos patekti į (duomenys neskelbtini). Baudžiamajame įsakyme teigiama, kad pareiškėjas visiškai pripažino savo kaltę ir pareigūnams nurodė norėjęs greičiau, be jokių procedūrų, grįžti į kilmės valstybę. Pareiškėjui buvo skirtas 20 parų areštas. 2025 m. liepos 3 d. pareiškėjas buvo paleistas į laisvę.
6.19. 2025 m. liepos 17 d. pareiškėjas pateikė antrą paskesnį prašymą suteikti prieglobstį Lietuvos Respublikoje.
6.20. 2025 m. liepos 18 d. Migracijos departamentas priėmė sprendimą Nr. 25S163017 atlikti tyrimą dėl prašymo suteikti prieglobstį priimtinumo (nenagrinėjimo). 2025 m. liepos 21 d. buvo atlikta pareiškėjo apklausa. Pareiškėjas apklausos metu nurodė, jog viso prašymo suteikti prieglobstį nagrinėjimo metu pareiškėjas bendraudavo su (duomenys neskelbtini).
6.21. 2025 m. liepos 25 d. Migracijos departamentas priėmė sprendimą Nr. 25S167926 nenagrinėti 2025 m. liepos 17 d. pareiškėjo prašymo suteikti prieglobstį Lietuvos Respublikoje remiantis Įstatymo 77 straipsnio 1 dalies 3 punktu, Prieglobsčio Lietuvos Respublikoje suteikimo ir panaikinimo tvarkos aprašo 36.1 punktu bei 49 punktu, nes 2025 m. liepos 17 d. teikdamas prašymą suteikti tarptautinę apsaugą, pareiškėjas nepateikė naujų faktinių aplinkybių, kurios turėtų įtakos Migracijos departamento jau padarytoms išvadoms bei sąlygotų jau atlikto vertinimo peržiūros poreikį. Nesutikdamas su Migracijos departamento sprendimu, pareiškėjas kreipėsi į teismą.
7. Teismas vadovavosi Įstatymo 77 straipsnio 1 dalies 1-3 punktų, Tvarkos aprašo 36, 37, 47, 48, 49 punktų nuostatomis, LVAT ir Europos Žmogaus Teisių Teismo praktika prieglobsčio bylose.
8. Teismas nurodė, jog pareiškėjas 2020 m. rugsėjo 25 d., 2024 m. gegužės 2 d. ir 2025 m. liepos 17 d. teikė Migracijos departamentui prašymus dėl prieglobsčio Lietuvos Respublikoje suteikimo. Išnagrinėjęs bylos medžiagą, teismas nustatė, kad minėti pareiškėjo prašymai grindžiami (duomenys neskelbtini). Teismas palyginęs nurodytų prašymų turinį bei apklausose pareiškėjo nurodytus motyvus dėl prieglobsčio suteikimo, konstatavo, kad pareiškėjas nurodė analogiškas aplinkybes, nepateikdamas naujų aplinkybių, kurių pagrindu Migracijos departamentui kiltų pareiga peržiūrėti pareiškėjo paskesnį prašymą dėl prieglobsčio suteikimo. Teismas akcentavo, kad 2025 m. liepos 17 d. prašymo suteikti prieglobstį nagrinėjimo metu pareiškėjas pateikė ankstesnio 2024 m. gegužės 2 d. prašymo suteikti prieglobstį nagrinėjimo metu pateiktas nuotraukas, kurios buvo įvertintos ir nesuponuoja poreikio peržiūrėti Migracijos departamento sprendimų dėl prieglobsčio nesuteikimo, todėl teismas konstatavo, jog atsakovas pagrįstai priėmė sprendimą nenagrinėti pareiškėjo 2025 m. liepos 17 d. prašymo dėl prieglobsčio suteikimo, kadangi jame nebuvo nurodytos naujos aplinkybės, leidžiančios suabejoti ankstesniais atsakovo priimtais sprendimais.
9. Teismas vertino, jog nors pareiškėjas, teikdamas 2025 m. liepos 17 d. prašymą dėl prieglobsčio suteikimo, nurodė, jog egzistuoja (duomenys neskelbtini), tačiau nepateikė jokių šias aplinkybes pagrindžiančių įrodymų. Be to, pareiškėjas, grįsdamas savo skundą, pateikė ištraukas iš (duomenys neskelbtini), tačiau šiose ištraukose yra kalbama apie kitus asmenis, dalyvavusius mitinguose, bet ne apie patį pareiškėją. Teismas sprendė, jog pareiškėjo pateikta kilmės valstybės informacija nepagrindžia pareiškėjo persekiojimo ir sulaikymo grėsmės kilmės valstybėje.
10. Teismas nagrinėjamos bylos kontekste taip pat akcentavo, jog pareiškėjas yra pateikęs prašymą suteikti prieglobstį (duomenys neskelbtini). Be to, 2025 m. liepos 3 d. Alytaus apylinkės teismas priėmė baudžiamąjį įsakymą dėl pareiškėjo bandymo neteisėtu būdu išvykti į (duomenys neskelbtini). Nustatyta, jog pareiškėjas (duomenys neskelbtini).
11. Teismas sutiko su Migracijos departamento išvada, jog ryšių su (duomenys neskelbtini) piliete negalima vertinti kaip nuolatinių arba ilgalaikio pobūdžio. Be to, šios aplinkybės pareiškėjas nebuvo nurodęs ankstesniuose savo prašymuose dėl prieglobsčio suteikimo, nors jau tuo metu palaikė santykius su minėta piliete. Pareiškėjas taip pat nepagrindė aplinkybės, susijusios su brolio išdavyste, objektyviais įrodymais, todėl šiuo atveju nekilo poreikis atsakovui iš naujo vertinti pareiškėjo tarptautinės apsaugos suteikimo būtinumą.
12. Teismas konstatavo, kad Migracijos departamentas Sprendime detaliai, išsamiai ir aiškiai išdėstė bylai reikšmingas faktines aplinkybes, tinkamai pritaikė ginčui aktualias teisės normas, Sprendimas atitinka Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo (toliau – ir VAĮ) 10 straipsnyje administraciniam sprendimui keliamus reikalavimus, todėl nėra pagrindo jį naikinti.
III.
13. Pareiškėjas apeliaciniame skunde prašo panaikinti Regionų administracinio teismo 2025 m. rugsėjo 17 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – tenkinti pareiškėjo skundą.
14. Pareiškėjas apeliacinį skundą grindžia šiais argumentais:
14.1. Migracijos departamentas, atsižvelgdamas į pareiškėjo prieglobsčio prašymo motyvus, turėjo nagrinėti pareiškėjo prašymą, o ne priimti sprendimą nenagrinėti šio prašymo. Šių klaidų neištaisė ir pirmosios instancijos teismas, motyvuotai nepagrindęs, kodėl Migracijos departamentas galėjo priimti sprendimą nenagrinėti pareiškėjo prieglobsčio prašymo.
14.2. Migracijos departamentas nevertino kilmės valstybės informacijos pareiškėjo prieglobsčio prašymo kontekste, nors pareiškėjas buvo pateikęs viešai prieinamą kilmės valstybės informaciją, patvirtinančią (duomenys neskelbtini). Ši informacija patvirtina, kad (duomenys neskelbtini).
14.3. Aplinkybės, kurias pareiškėjas nurodė savo prieglobsčio prašyme ir apklausose, atitinka tarptautinės apsaugos suteikimo kriterijus, tačiau atsakovas šias aplinkybes kvalifikavo netinkamai ir be teisėto pagrindo atsisakė suteikti pareiškėjui tarptautinę apsaugą Lietuvos Respublikoje. To nepadarė ir pirmosios instancijos teismas.
15. Atsakovas Migracijos departamentas atsiliepime į apeliacinį skundą prašo jį atmesti, o pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą.
16. Migracijos departamentas atsiliepimą į apeliacinį skundą grindžia tais pačiais argumentais, kuriuos buvo nurodęs pirmosios instancijos teismui pateiktame atsiliepime, ir pažymi, kad Migracijos departamentas ir pirmosios instancijos teismas priėmė pagrįstus ir teisėtus sprendimus, pagrįstus objektyviais duomenimis, teisės aktų nuostatomis, juose pateiktos išsamios ir motyvuotos išvados.
Teisėjų kolegija
k o n s t a t u o j a:
IV.
17. Byloje ginčas kilo dėl Migracijos departamento 2025 m. liepos 25 d. sprendimo Nr. 25S167926, kuriuo Migracijos departamentas nusprendė nenagrinėti pareiškėjo paskesnio (2025 m. liepos 17 d.) prašymo suteikti prieglobstį Lietuvos Respublikoje, pagrįstumo ir teisėtumo, bei reikalavimo įpareigoti Migracijos departamentą iš naujo išnagrinėti pareiškėjo prašymą suteikti prieglobstį Lietuvos Respublikoje.
18. Migracijos departamentas priėmė šioje byloje ginčijamą Sprendimą, kuriuo, vadovaudamasis Įstatymo 77 straipsnio 1 dalies 3 punktu, nusprendė nenagrinėti pareiškėjo paskesnio prieglobsčio prašymo, motyvuodamas tuo, kad pareiškėjas paskesniame prieglobsčio prašyme nenurodė naujų faktinių aplinkybių, kurios turėtų įtakos Migracijos departamento jau padarytoms išvadoms bei sąlygotų jau atlikto vertinimo peržiūros poreikį.
19. Pareiškėjas, nesutikdamas su Migracijos departamento Sprendimu, kreipėsi su skundu į Regionų administracinį teismą, kuris atmetė pareiškėjo skundą.
20. Pareiškėjas, prašydamas panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą ir priimti naują sprendimą – tenkinti pareiškėjo skundą, apeliaciniame skunde teigia, kad Migracijos departamentas turėjo išnagrinėti pareiškėjo prieglobsčio prašymą iš esmės, o ne priimti sprendimą nenagrinėti šio prašymo. Pareiškėjo įsitikinimu, jis atitinka pabėgėlio statuso suteikimo kriterijus, nes turi visiškai pagrįstą baimę būti persekiojamas dėl (duomenys neskelbtini).
21. Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 140 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad teismas, apeliacine tvarka nagrinėdamas bylą, patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų. To paties straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad teismas peržengia apeliacinio skundo ribas, kai to reikalauja viešasis interesas arba kai neperžengus apeliacinio skundo ribų būtų reikšmingai pažeistos valstybės, savivaldybės ir asmenų teisės bei įstatymų saugomi interesai. Teismas taip pat patikrina, ar nėra šio įstatymo 146 straipsnio 2 dalyje nurodytų sprendimo negaliojimo pagrindų. Atsižvelgusi į minėtas nuostatas bei byloje nenustačiusi sprendimo negaliojimo pagrindų bei aplinkybių, dėl kurių turėtų būti peržengtos apeliacinio skundo ribos, teisėjų kolegija šią bylą apeliacine tvarka nagrinėja ir pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą tikrina neperžengdama apeliacinio skundo ribų.
22. Ginčo teisinius santykius reglamentuojančio Įstatymo 86 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad pabėgėlio statusas suteikiamas prieglobsčio prašytojui, kuris dėl visiškai pagrįstos baimės bijo būti persekiojamas dėl rasės, religijos, tautybės, priklausymo tam tikrai socialinei grupei ar dėl politinių įsitikinimų yra už valstybės, kurios pilietis jis yra, ribų ir negali ar bijo naudotis tos valstybės apsauga arba neturi atitinkamos užsienio valstybės pilietybės, yra už valstybės, kurioje buvo jo nuolatinė gyvenamoji vieta, ribų ir dėl išvardytų priežasčių negali ar bijo į ją grįžti, jeigu nėra priežasčių, nustatytų šio Įstatymo 88 straipsnio 1, 2 dalyse.
23. Įstatymo 87 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad papildoma apsauga suteikiama prieglobsčio prašytojui, kuris yra už savo kilmės valstybės ribų ir negali ten grįžti dėl visiškai pagrįstos baimės, kad: 1) jis bus kankinamas, su juo bus žiauriai, nežmoniškai elgiamasi arba bus žeminamas jo orumas ar jis bus tokiu būdu baudžiamas; 2) yra grėsmė, kad jam bus įvykdyta mirties bausmė ar egzekucija; 3) yra rimta ir asmeninė grėsmė jo gyvybei, sveikatai, saugumui ar laisvei dėl beatodairiško smurto veiksmų tarptautinio ar vidaus ginkluoto konflikto metu.
24. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje laikomasi pozicijos, kad Įstatymo 86 ir 87 straipsniuose įtvirtintose teisės normose nustatyta visiškai pagrįstos baimės buvimo sąlyga, iš vienos pusės, turi būti objektyvaus pobūdžio, t. y. ji turi egzistuoti realiai, o ne būti vien tik prašančiojo prieglobsčio asmens suvokimas, įsitikinimas ir pan., kita vertus, vartojama sąvoka „baimė“ yra dvasinė būsena ir prieglobsčio prašytojo suvokiama individualiai, todėl minėta visiškai pagrįstos baimės sąlyga apima ir subjektyvius, ir objektyvius veiksnius, į kuriuos turi būti atsižvelgta, nustatant, ar baimė iš tikrųjų yra visiškai pagrįsta (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2010 m. birželio 7 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A858-901/2010, 2010 m. rugsėjo 16 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A822-334/2010, 2010 m. gruodžio 8 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A756-686/2010, 2018 m. gegužės 9 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-3776-438/2018).
25. Pagal Europos Žmogaus Teisių Teismo (toliau – ir EŽTT) praktiką prieglobsčio bylose, siekiant išsiaiškinti, ar prieglobsčio prašančio asmens prašymas yra pagrįstas, turi būti nustatyta, kad, įvykus tokio asmens deportacijai, kyla reali rizika, kad asmuo patirs elgesį, kuris prieštarauja Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 3 straipsnyje įtvirtintam kankinimo draudimui; tokia rizika turi būti nustatyta remiantis pakankamais įrodymais, atsižvelgiant į konkrečią individualią situaciją (žr., pvz., EŽTT 2008 m. rugpjūčio 6 d. sprendimą byloje NA prieš Jungtinę Karalystę, pareiškimo Nr. 25904/07).
26. Nagrinėjamai bylai aktualūs Įstatymo 77 straipsnio 1 dalyje įtvirtinti prašymo suteikti prieglobstį nenagrinėjimo pagrindai. Vienas iš įtvirtintų pagrindų – kai prieglobsčio prašytojas pateikė paskesnį prašymą, kuriame nėra naujų esminių motyvų (Įstatymo 77 str. 1 d. 3 p.). Pagal Įstatymo 2 straipsnio 181 dalį paskesnis prašymas suteikti prieglobstį – tai užsieniečio prašymas suteikti prieglobstį, teikiamas po to, kai dėl jo ankstesnio prašymo suteikti prieglobstį priimtas galutinis sprendimas arba priimtas sprendimas nutraukti prašymo suteikti prieglobstį nagrinėjimą ir nebėra galimybės atnaujinti prašymo suteikti prieglobstį nagrinėjimą. Įstatymo 2 straipsnio 64 dalyje nustatyta, kad galutinis sprendimas – tai šio Įstatymo nustatyta tvarka dėl užsieniečio priimtas ir per šio Įstatymo nustatytą terminą neapskųstas sprendimas arba sprendimas, dėl kurio įstatymų nustatyta tvarka išnaudotos visos galimybės jį apskųsti. Pažymėtina, kad paskesnio prašymo suteikti prieglobstį nagrinėjimas apsiriboja naujos esminės informacijos, kuri nebuvo žinoma nagrinėjant ankstesnį prašymą, vertinimu (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2021 m. gegužės 5 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-3027-556/2021). Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2019 m. spalio 16 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. eA-5374-575/2019 yra pasisakęs, kad „esminis motyvas“ aiškinant šią teisės normą turėtų būti suprantamas kaip naujas prašymo pagrindas ar didelę reikšmę turintys nauji įrodymai, sudarantys pagrindą skirtingoms išvadoms nuo ankstesnių, ar pan.
27. Įstatymu įgyvendinamoje 2013 m. birželio 26 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvoje 2013/32/ES dėl tarptautinės apsaugos suteikimo ir panaikinimo bendros tvarkos (nauja redakcija) (toliau – ir Direktyva 2013/32/ES) nustatyta, kad kai asmuo, kuris paprašė tarptautinės apsaugos valstybėje narėje, pateikia papildomų nusiskundimų arba paskesnį prašymą toje pačioje valstybėje narėje, ta valstybė narė nagrinėja šiuos papildomus nusiskundimus arba su paskesniu prašymu susijusią informaciją, nagrinėdama ankstesnį prašymą ir nagrinėdama sprendimą, kuris apskųstas teismine arba administracine, tiek, kiek toks nagrinėjimas leidžia kompetentingoms institucijoms atsižvelgti į visą informaciją, kuria pagrįsti papildomi nusiskundimai arba paskesnis prašymas, ir ją svarstyti. Siekiant priimti sprendimą dėl tarptautinės apsaugos prašymo priimtinumo pagal 33 straipsnio 2 dalies d punktą, paskesnis tarptautinės apsaugos prašymas visų pirma turi būti preliminariai išnagrinėjamas, siekiant nustatyti, ar dėl šio prašymo atsirado arba prašytojas pateikė naujos informacijos arba duomenų, susijusių su nagrinėjimu dėl prašytojo priskyrimo prie tarptautinės apsaugos gavėjų pagal 2011 m. gruodžio 13 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 2011/95/ES „Dėl trečiųjų šalių piliečių ar asmenų be pilietybės priskyrimo prie tarptautinės apsaugos gavėjų, vienodo statuso pabėgėliams arba papildomą apsaugą galintiems gauti asmenims ir suteikiamos apsaugos pobūdžio reikalavimų“ (toliau – ir Direktyva 2011/95/ES) (40 str. 1 ir 2 d.). Jeigu po 2 dalyje nurodyto preliminaraus nagrinėjimo padaroma išvada, kad atsirado naujos informacijos arba duomenų arba juos pateikė prašytojas ir dėl to labai padidėja tikimybė, kad prašytojas gali būti priskirtas prie tarptautinės apsaugos gavėjų pagal Direktyvą 2011/95/ES, prašymas toliau nagrinėjamas pagal II skyrių. Valstybės narės taip pat gali numatyti kitas priežastis, dėl kurių paskesnis prašymas nagrinėjamas toliau (40 str. 3 d.). Kai paskesnis prašymas pagal šį straipsnį toliau nenagrinėjamas, jis pagal 33 straipsnio 2 dalies d punktą laikomas nepriimtinu (40 str. 5 d.). Pagal Direktyvos 2023/32/ES (nauja redakcija) 33 straipsnio 2 dalies d punktą valstybės narės gali laikyti tarptautinės apsaugos prašymą nepriimtinu, jeigu prašymas yra paskesnis prašymas, kai neatsirado naujos informacijos arba duomenų, susijusių su nagrinėjimu, ar prašytojas priskirtinas prie tarptautinės apsaugos gavėjų pagal Direktyvą 2011/95/ES arba prašytojas jų nepateikė.
28. Europos Sąjungos Teisingumo Teismas (toliau – ir ESTT) 2021 m. birželio 10 d. sprendime LH prieš Staatssecretaris van Justitie en Veiligheid, priimtame byloje C-921/19, yra konstatavęs, kad Direktyvos 2013/32 40 straipsnio 2 dalies aiškinimą, kuris matyti iš šios nuostatos konteksto, taip pat patvirtina šios direktyvos tikslai. Iš tiesų iš Direktyvos 2013/32 3, 18 ir 25 konstatuojamųjų dalių matyti, kad ja siekiama sukurti bendrą Europos prieglobsčio sistemą, pagal kurią, pirma, kiekvienam prašytojui turėtų būti leista veiksmingai naudotis procedūromis, suteikta galimybė bendradarbiauti ir tinkamai bendrauti su kompetentingomis institucijomis, siekiant pateikti susijusius savo bylos faktus, ir turėtų būti suteiktos pakankamos procesinės garantijos pateikti savo argumentus visais procedūros etapais; ir, antra, sprendimai dėl tarptautinės apsaugos prašymų turi būti priimami kuo skubiau, nedarant poveikio tinkamo ir išsamaus nagrinėjimo atlikimui. Be to, kiek tai susiję su paskesnio prašymo priimtinumo patikrinimo procedūra, pažymėtina, kad ja, kaip matyti iš Direktyvos 2013/32 36 konstatuojamosios dalies, siekiama leisti valstybėms narėms atmesti kaip nepriimtiną bet kokį paskesnį prašymą, pateiktą nesant naujos informacijos ar duomenų, kad būtų laikomasi ankstesnio sprendimo res judicata galios principo. Vadinasi, nagrinėjant klausimą, ar paskesnis prašymas grindžiamas nauja informacija arba duomenimis, susijusiais su nagrinėjimu, ar prašytojas atitinka sąlygas būti priskirtam prie tarptautinės apsaugos gavėjų pagal Direktyvą 2011/95, reikia tik patikrinti, ar grindžiant šį prašymą yra informacijos ar duomenų, kurie nebuvo išnagrinėti priimant sprendimą dėl ankstesnio prašymo ir kuriais tas res judicata galią įgijęs sprendimas negalėjo būti pagrįstas. Kitoks Direktyvos 2013/32 40 straipsnio 2 dalies aiškinimas, pagal kurį sprendžiančioji institucija, tikrindama, ar yra paskesnį prašymą pagrindžiančios naujos informacijos arba duomenų, turi šią informaciją ir duomenis dar ir įvertinti, ne tik įvestų įvairių tokio prašymo nagrinėjimo procedūros etapų painiavą, bet ir prieštarautų Direktyvos 2013/32 tikslui užtikrinti kuo greitesnį tarptautinės apsaugos prašymų nagrinėjimą (47–51 p.) (šiuo aspektu taip pat žr. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2025 m. sausio 8 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-1157-575/2025).
29. Teisėjų kolegija akcentuoja, jog nagrinėjamos bylos esminis dalykas yra įvertinti, ar pareiškėjo pateiktame paskesniame prašyme suteikti prieglobstį ir Migracijos departamento atliktos pareiškėjo apklausos metu buvo nurodytos naujos esminės aplinkybės, kurių Migracijos departamentas anksčiau nebuvo vertinęs ir kurios galėjo paneigti anksčiau Migracijos departamento padarytas išvadas ar suponuoti būtinybę visus pareiškėjo prieglobsčio prašymo motyvus įvertinti iš naujo.
30. Įvertinusi pareiškėjo paskesnio prašymo ir jo pagrindu atliktos apklausos turinį visų nustatytų bylos aplinkybių ir teisinio reguliavimo kontekste, teisėjų kolegija daro išvadą, kad pareiškėjas paskesniame prašyme suteikti prieglobstį nenurodė naujų esminių aplinkybių, pagrindžiančių pareiškėjo paskesnio prašymo suteikti prieglobstį Lietuvos Respublikoje priimtinumą ir būtinumą jį išnagrinėti iš esmės.
31. Teisėjų kolegijos vertinimu, atsakovas ir pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino ir pagrįstai atsižvelgė į bylai aktualias aplinkybes, kad pareiškėjas savo paskesniame prašyme iš esmės pakartojo jau ankstesniuose prašymuose suteikti prieglobstį išdėstytus motyvus (t. y. (duomenys neskelbtini)). Šie motyvai tinkamai išanalizuoti ginčijamame Sprendime, kuriame remiantis ankstesniu Migracijos departamento 2023 m. spalio 11 d. sprendimu Nr. 23S181627 pažymėta, kad pareiškėjo nurodytos aplinkybės dėl persekiojimo, susijusio su (duomenys neskelbtini), Migracijos departamento jau buvo įvertintos kaip nesudarančios pagrindo pareiškėjui suteikti pabėgėlio statusą ir papildomą apsaugą Lietuvos Respublikoje. Pažymėtina, kad pareiškėjo skundą dėl Migracijos departamento 2023 m. spalio 11 d. sprendimo pagrįstumo ir teisėtumo nagrinėję administraciniai teismai šias Migracijos departamento išvadas pripažino pagrįstomis. Pareiškėjo pirmąjį prašymą suteikti prieglobstį nagrinėję teismai taip pat konstatavo, kad pareiškėjo pasakojimas nebuvo nuoseklus ir detalus, suderintas su kilmės valstybės informacija, patvirtintas patikimais ir aktualiais įrodymais (buvo keliamas klausimas dėl pareiškėjo pateiktų dokumentų autentiškumo). Dėl nustatytų trūkumų pareiškėjo pasakojimas buvo įvertintas kaip bandymas susieti savo asmeninę patirtį su kilmės valstybėje vykstančiais procesais, be to, pasakojimas buvo grindžiamas pramanytomis aplinkybėmis, o ne tikrąja pareiškėjo patirtimi. Tyrimo metu nenustatyta, kad pareiškėjas praeityje arba ateityje dėl jo prieglobsčio prašyme nurodytų aplinkybių galėtų patirti persekiojimo veiksmus.
32. Teisėjų kolegija pažymi, jog nagrinėjamu atveju Migracijos departamentas, priimdamas Sprendimą, atliko preliminarų, tačiau pakankamai išsamų ir detalų pareiškėjo paskesnio prašymo tyrimą, pareiškėjo nurodytus naujus duomenis vertino kartu su ankstesnių prieglobsčio prašymų tyrimo metu nustatytomis aplinkybėmis ir padarytomis išvadomis, todėl nepažeidė Įstatyme ir Direktyvoje 2013/32/ES nustatytų reikalavimų.
33. Įrodymų vertinimo aspektu akcentuotina, kad pagal ABTĮ 56 straipsnio 7 dalies nustatytas, jokie įrodymai teismui neturi iš anksto nustatytos galios. Teismas įrodymus įvertina pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, išsamiu ir objektyviu bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu, taip pat teisingumo ir protingumo kriterijais. Taigi konstatuoti tam tikro fakto buvimą ar nebuvimą galima tik remiantis byloje surinktų įrodymų visuma, o ne atskirais įrodymais. Vien tai, kad pareiškėjas įrodymus galbūt vertina kitaip ir su pirmosios instancijos teismo padarytomis išvadomis nesutinka, nesudaro teisinio pagrindo konstatuoti, jog teismas netinkamai taikė įrodymų vertinimą reguliuojančias proceso teisės normas.
34. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas, priimdamas sprendimą, įrodymų vertinimo taisyklių nepažeidė, atliko pakankamai išsamų byloje esančių įrodymų vertinimą esminiais aspektais. Pirmosios instancijos teismas ir Migracijos departamentas padarė pagrįstas išvadas, jog pareiškėjo paskesniame prieglobsčio prašyme ir apklausos metu nurodytos aplinkybės ir argumentai Įstatymo 77 straipsnio 1 dalies 3 punkto taikymo prasme negali būti vertinami kaip nauji esminiai motyvai, kurie nebuvo išnagrinėti pirmojo ir antrojo prašymų suteikti prieglobstį nagrinėjimo metu, o aplinkybė, kad, kaip teigė pareiškėjas, jis atitinka pabėgėlio statusą dėl visiškai pagrįstos baimės būti persekiojamam dėl (duomenys neskelbtini), buvo paneigta įsiteisėjusia Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2024 m. balandžio 24 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. eA-1527-968/2024. Taip pat abejones dėl pareiškėjo galimo persekiojimo kilmės valstybėje kelia ir kiti byloje nustatyti faktai patvirtinti objektyviais įrodymais, kad pareiškėjas 2025 m. birželio 21 d. bandė neteisėtai pereiti (duomenys neskelbtini) sieną bei patekti į (duomenys neskelbtini) ir pateikė prašymą dėl prieglobsčio suteikimo (duomenys neskelbtini). Šio vertinimo, be kita ko, nekeičia ir pareiškėjo paskesniame prašyme nurodyta nauja aplinkybė, kad pareiškėjas nuo 2021 m. gegužės mėn. palaiko ryšius su (duomenys neskelbtini) piliete (pareiškėjas apie palaikomus ryšius su minėta piliete nebuvo užsiminęs prieš tai Migracijos departamentui teiktuose ankstesniuose prašymuose dėl prieglobsčio suteikimo), nes vien ši aplinkybė nepaneigia anksčiau Migracijos departamento padarytų išvadų, kurios buvo patvirtintos įsiteisėjusiais teismų sprendimais, ir nesuponuoja būtinybės visus pareiškėjo prieglobsčio prašymo motyvus įvertinti iš naujo.
35. Kaip deklaratyvūs atmestini pareiškėjo teiginiai, kad Migracijos departamentas nerinko jokios kilmės valstybės informacijos. Akcentuotina, kad byloje kilęs ginčas dėl Sprendimo, kuriuo nuspręsta nenagrinėti paskesnio pareiškėjo prieglobsčio prašymo, t. y. nesprendžiamas klausimas dėl Migracijos departamento atlikto tyrimo išsamumo nagrinėjant šį prašymą iš esmės. Kartu pažymėtina, jog pareiškėjas konkrečiai savo procesiniuose dokumentuose nenurodė, kokios kilmės valstybės informacijos nesurinko ir nevertino atsakovas, kuri yra reikšminga, sprendžiant pareiškėjo paskesnio prieglobsčio prašymo priimtinumo nagrinėti klausimą.
36. Apibendrindama šioje nutartyje aptartas aplinkybes ir sutikdama su pirmosios instancijos teismo sprendimo motyvais bei jų nekartodama, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino byloje surinktus įrodymus bei nustatė teisiškai reikšmingas aplinkybes bylai išspręsti, teisingai pritaikė ginčo teisinius santykius reglamentuojančias materialiosios bei proceso teisės normas. Pareiškėjo apeliacinio skundo argumentai nepaneigia pirmosios instancijos teismo išvados pagrįstumo ir teisėtumo, ginčijamas pirmosios instancijos teismo sprendimas yra pagrįstas bylos faktais ir teisės aktų normomis, todėl jis paliekamas nepakeistas, o pareiškėjo apeliacinis skundas atmetamas.
37. Bylos duomenimis taip pat nustatyta, kad nagrinėjamoje administracinėje byloje Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, vadovaudamasis ABTĮ 70 straipsniu, 2025 m. spalio 22 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. eAS-1055-575/2025, sustabdė Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos 2024 m. birželio 6 d. sprendimo Nr. 24S138723 vykdymą iki bus priimtas galutinis sprendimas dėl pareiškėjo skundo dėl Migracijos departamento 2025 m. liepos 25 d. sprendimo teisėtumo.
38. ABTĮ 70 straipsnio 6 dalyje nustatyta, kad reikalavimo užtikrinimo priemonės pakeičiamos arba panaikinamos teismo, nagrinėjančio bylą iš esmės, nutartimi. Pagal ABTĮ 70 straipsnio 9 dalį teismui atmetus skundą (prašymą, pareiškimą), reikalavimo užtikrinimo priemonės, kurios buvo taikytos, paliekamos iki teismo sprendimo įsiteisėjimo. Teismas reikalavimo užtikrinimo priemonių panaikinimo klausimą turi išspręsti sprendimu.
39. Priėmus šį teismo baigiamąjį aktą, įsiteisėja teismo sprendimas dėl pareiškėjo skundo atmetimo, todėl panaikinamos teismo taikytos reikalavimo užtikrinimo priemonės (ABTĮ 70 str. 9 d.).
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija
nutaria:
Pareiškėjo A. S. apeliacinį skundą atmesti.
Regionų administracinio teismo 2025 m. rugsėjo 17 d. sprendimą palikti nepakeistą.
Panaikinti Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2025 m. spalio 22 d. nutartimi taikytą reikalavimo užtikrinimo priemonę – Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos 2024 m. birželio 6 d. sprendimo Nr. 24S138723 galiojimo sustabdymą.
Nutartis neskundžiama.
Teisėjai Iveta Pelienė
Rasa Ragulskytė-Markovienė
Ernestas Spruogis