Civilinė byla Nr. e2-640-480/2017                                                                              

                                                                                      Teisminio proceso Nr. 2-56-3-00111-2016-8

Procesinio sprendimo kategorijos: 2.6.7.; 2.6.15.; 3.1.7.6.; 3.1.7.11.; 3.2.6.1.

(S)

KAUNO APYGARDOS TEISMAS

S P R E N D I M A S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2017 m. rugsėjo 19 d.

Kaunas

            Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Albina Rimdeikaitė, sekretoriaujant Reginai Mockevičienei, 

dalyvaujant ieškovės Kauno miesto savivaldybės administracijos atstovams A. M., advokatui Tadui Elzbergui ir advokatei Neringai Pašukinskaitei, atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Kamesta“ atstovams M. Z. ir advokatui Sauliui Brazauskui,

viešame teismo posėdyje išnagrinėjusi civilinę bylą pagal ieškovės Kauno miesto savivaldybės administracijos patikslintą ieškinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Kamesta“, byloje dalyvaujant trečiajam asmeniui akcinei bendrovei DNB bankui, dėl koncesijos mokesčio dydžio nustatymo ir Koncesijos sutarties Nr. 1717 39.2 punkto pripažinimo negaliojančiu,

n u s t a t ė:

Ieškovė Kauno miesto savivaldybės administracija, patikslinusi reikalavimą, prašo: 1) pripažinti, kad UAB „Kamesta“ nustatyti koncesijos mokesčių dydžiai už 2014 m. III-IV ketvirčius, nurodyti PVM sąskaitose faktūrose serija KAM Nr. 006606 ir serija KAM Nr. 006601, taip pat, koncesijos mokesčių dydžiai už 2015 m. II-III ketvirčius, nurodyti PVM sąskaitose faktūrose serija KAM Nr. 006774 ir serija KAM Nr. 006922, yra nepagrįsti ir nustatyti ieškovės Kauno miesto savivaldybės administracijos mokėtiną koncesijos mokestį už 2014 m. III-IV ir 2015 m. II-III ketvirčius, taikant, kad vieno Koncesijos ruožu pravažiavusio apmokestinamo automobilio įkainis yra lygus 0,0264 Eur (0,0911 Lt), o Koncesijos ruožu pravažiavusių apmokestinamų automobilių skaičius yra 2 281 250 automobiliai per ketvirtį; 2) pripažinti, jog PVM sąskaitoje faktūroje KAM Nr. 006601 nurodyta vienkartinė metinė išmoka dėl padidintos eksploatacijos už 2014 metus yra apskaičiuota nepagrįstai bei pažeidžiant 2005-08-01 Kauno miesto savivaldybės administracijos ir UAB „Kamesta“ Koncesijos sutarties Nr. 1717 nuostatas ir pripažinti ieškovei Kauno miesto savivaldybės administracijai teisę nemokėti atsakovei UAB „Kamesta“ PVM sąskaitoje faktūroje KAM Nr. 006601 nurodytą vienkartinę metinę išmoką; 3) pripažinti 2005-08-01 Koncesijos sutarties Nr. 1717 39.2 punktą niekiniu ir negaliojančiu nuo sudarymo momento; 4) priteisti bylinėjimosi išlaidas.

Ieškovės atstovai patikslintą ieškinį palaiko ir prašo jį tenkinti. Nurodo, kad šalys 2005-08-01 sudarė Koncesijos sutartį Nr. 1717, tačiau nors sutartyje buvo nurodyta, kad koncesijos mokestis apskaičiuojamas 6 priede nustatyta tvarka, tačiau joks priedas 2005-07-14 Kauno miesto savivaldybės tarybos posėdžio metu svarstytas ir patvirtintas nebuvo. 2005-12-05 įvykusiame šalių atstovų pasitarime buvo pasirašytas pačios UAB „Kamesta“ parengtas Koncesijos sutarties 6 priedas „Mokėjimų tvarka“, kuris buvo įregistruotas 2006-01-10. Ši Mokėjimų tvarka Kauno miesto savivaldybės tarybos peržiūrėta ir patvirtinta nebuvo ir nėra iki šiol. Atsakovei vykdant Koncesijos sutartį buvo padaryta daugybė esminių pažeidimų, ko pasėkoje ieškovė 2009-10-29 šią sutartį vienašališkai nutraukė. Kauno apygardos teismas 2012 m. birželio 13 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 2-389-173/2012 patvirtino Taikos sutartį, kuria buvo susitarta peržiūrėti koncesijos mokesčio mokėjimo tvarką, šalims sprendžiant klausimą dėl koncesijos mokesčio apskaičiavimo ir mokėjimo tvarkos iki galutinio susitarimo šiuo klausimu, koncesijos mokestis apskaičiuojamas ir mokamas Koncesijos sutartyje nustatyta tvarka. Koncesijos mokesčio mokėjimo tvarka dėl atsakovės piktavališko neveikimo ir piktnaudžiavimo savaip interpretuojamomis Taikos sutarties nuostatomis yra nenustatyta iki šiol, o atsakovė kas metų ketvirtį ieškovei teikia visiškai nepagrįstas PVM sąskaitas faktūras. Nepaisant tebevykstančių ginčų, atsakovė pateikė ieškovei PVM sąskaitas faktūras už 2014 m. III-IV ketvirčius bei už 2015 m. II-III ketvirčius, sąskaitose nurodyti dydžiai aiškiai neatitinka protingumo kriterijų. Ieškovei pagal Koncesijos sutarties sąlygas pareiga mokėti kokius nors koncesijos mokesčius apskritai dar nėra suėjusi, nes tokia pareiga turėjo atsirasti tik tada, kai atsakovė ieškovei pateiks viso Koncesijos ruožo pripažinimo tinkamu naudoti aktą, tačiau bendro Koncesijos ruožo, į kurį įeitų ne tik (duomenys neskelbtini) tilto kairiojo prietilčio transporto mazgas, tačiau ir dalis (duomenys neskelbtini) krantinės, vis dar nėra. Be to, pagal Koncesijos sutarties nuostatas Mokėjimų tvarka yra laikoma įsigaliojusia tik tada, kai ją kartu su visa Koncesijos sutartimi patvirtina Kauno miesto savivaldybės taryba, tačiau Koncesijos sutarties 6 priedas buvo svarstomas ne kartu su pačios Koncesijos sutarties patvirtinimu, o tik 2005-12-05 pasitarime. Šis priedas šalių buvo pasirašytas neturint privalomo Kauno miesto tarybos pritarimo, todėl šio priedo negalima laikyti galiojančia Sutarties dalimi ir ieškovei nėra kilusi pareiga mokėti atsakovei jokių koncesijos mokesčiu įvardijamų sumų pagal minėtą Mokėjimų tvarką. Nors atsakovė ieškovės pareigą mokėti pagal Mokėjimo tvarką paskaičiuotą koncesijos mokestį grindžia Taikos sutartimi, tačiau Taikos sutartimi šalys nesusitarė dėl koncesijos mokesčio apskaičiavimo ir mokėjimo tvarkos ir nusprendė tai padaryti ateityje. Be to, šalims nesutariant dėl koncesijos mokesčio skaičiavimo tvarkos, kompleksiškai turi būti vertinami visi sutarties dokumentai – ieškovės pasiūlymas, derybų protokolai, kur numatyta, jog maksimalus apmokestinamas per metus transporto mazgu pravažiuojančių automobilių skaičius būtų 9 125 000 vnt. ir, kad už vieną transporto mazgu pravažiavusį automobilį atsakovė mokės po 0,26 Lt. Koncesijos sutarties 6 priede numatyta, jog tiek koncesijos mokesčio, tiek ketvirtinių išmokų koncesininkui dydis apskaičiuojamas pagal joje nurodytas formules. Tvarkoje taip pat numatytos pastabos dėl transporto priemonių, pravažiavusių transporto mazgu per ketvirtį, skaičiaus (1 pastaba), maksimalaus neapmokestinamų tais metais pravažiuojančių automobilių skaičiaus (2 pastaba), vienkartinės metinės  išmokos dėl padidėjusių eksploatacijos išlaidų mokėjimo (3 pastaba). Į 2014-12-31 PVM sąskaitą buvo įtrauktas ne tik koncesijos mokestis už 2014 m. IV ketv., bet ir 81 872,04 Eur vienkartinė metinė išmoka dėl padidintos eksploatacijos už 2014 m., kuri nei Koncesijos sutartyje, nei pasiūlyme, nei Konkurso sąlygose ar derybose nebuvo numatyta. Jokios padidintos Koncesijos ruožo eksploatacijos, o tuo pačiu ir vienkartinės išmokos už ją 2014 m. nebuvo ir būti negalėjo. Ieškovė ieškinyje nurodė, kad atsakovė neteisingai skaičiuoja koncesijos mokestį, nes naudojasi neteisėta automobilių skaičiavimo sistema „CAR COUNT“, neturinčia jokios metrologinės patikros, kuria nėra įmanoma tiksliai nustatyti pravažiuojančių automobilių skaičiaus, o tuo pačiu ir nustatyti mokėtino koncesijos mokesčio dydžio, tačiau šios  aplinkybės įrodinėjimo teismo posėdyje atsisakė.

Ieškovės nuomone, Koncesijos sutarties 39.2. punktas yra prieštaraujantis viešajai tvarkai bei gerai moralei, taip pat imperatyvioms įstatymo normoms, todėl pripažintinas niekiniu bei negaliojančiu. Šiuo punktu yra suteikta teisė atsakovei piktnaudžiauti savo padėtimi priskaičiuojant visiškai nepagrįstus ir neteisėtus koncesijos mokesčius, o ieškovė privalo juos sumokėti, ir tik po to, jeigu nori, kreiptis į teismą.

Atsakovė UAB „Kamesta“ su ieškiniu nesutiko, prašė ieškinį atmesti, priteisti bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad įsiteisėjusia bei galiojančia teismo patvirtinta Taikos sutartimi šalys susitarė dėl Koncesijos sutarties vykdymo, užfiksuoti ieškovės įsiskolinimai atsakovei, įskaitant koncesijos mokesčio, nustatyti jų likvidavimo terminai bei išspręsti kiti su Koncesijos sutarties vykdymu susiję klausimai. Nors ieškovė prašo nustatyti teisingus mokėtinus koncesijos mokesčių dydžius, tačiau pati ieškovė yra apmokėjusi koncesijos mokestį už 2013 m. I-III ketv., už 2014 m. I-II ketv., 2015 m. I ketv., taip pat dalinai apmokėjusi koncesijos mokestį už 2014 m. III ketv. Be to, pagal Kauno apygardos teismo išduotus vykdomuosius raštus buvo išieškoti koncesijos mokesčiai už 2012 m. II-III-IV ketvirčius. Taikos sutartimi ieškovė atsisakė priešieškiniu pareikšto reikalavimo pripažinti Mokėjimų tvarką negaliojančia, taip pat pareiškė, kad atsakovei neturi ir ateityje neturės jokių pretenzijų. Įsiteisėjusiais teismų sprendimais yra konstatuota, kad Mokėjimų tvarka yra teisėta bei galiojanti, tačiau ieškovė ir toliau, netiesiogiai (t. y. nereikšdama atskiro materialinio reikalavimo) siekia Mokėjimų tvarkos pripažinimo negaliojančia, o tuo pačiu ir prievolės sumokėti atsakovei pagal Mokėjimų tvarką apskaičiuotas sumas panaikinimo. 2015-12-05 pasitarimo protokole Nr. 4 užfiksuota, jog šalys atsisakė keisti suderėtą Mokėjimų tvarką, todėl ieškovė nepagrįstai teigia, kad Mokėjimų tvarka buvo svarstyta tik šiame pasitarime. Ieškovė laiku, iki 2012-10-30, nesuformavo Taikos sutarties 6 punkte numatytos komisijos (2012-08-03 ieškovės direktoriaus įsakymo pagrindu suformuotą Komisiją sudarė 7 ieškovės atstovai, koncesininkui suteikiant tik „kviestinio dalyvio“, neturinčio balsavimo teisės, vaidmenį), nors netrukus po Taikos sutarties sudarymo pradėjo reikšti pretenzijas dėl neva atsakovės netinkamai taikomos Mokėjimų tvarkos, kelti konfliktines situacijas, neslėpdama, kad tokio elgesio tikslas - neva neteisėta Taikos sutartimi prisiimtų įsipareigojimų vykdymo užvilkinimas. Koncesijos mokesčių apskaičiavimas visiškai atitinka  teismo eksperto parengto 2015-04-22 Ekspertizės akto išaiškinimus bei išvadas. Vadovaujantis Koncesijos sutarties 1.17, 3.1-3.6 punktais, „sąvoka „Sutartis“ reiškia šią koncesijos sutartį, derybų protokolus, projektinę dokumentaciją, Konkurso dokumentaciją ir kitus dokumentus, priedus, kurie išvardinti šioje koncesijos sutartyje; Koncesijos sutarties dokumentus sudaro: Koncesijos sutartis, įskaitant Koncesijos sutarties priedus; Pasiūlymas; Derybų dėl Koncesijos sutarties sudarymo protokolai; projektinė dokumentacija; Konkurso dokumentacija, apimanti darbų aprašymus ir brėžinius (aprašymams teikiama pirmenybė prieš brėžinius); visi kiti dokumentai, kuriais buvo remtasi, sudarant Koncesijos sutartį. Koncesijos sutartis ir jos priedai, taip pat Mokėjimų tvarka pagal pirmumą yra aukščiau nei derybų dėl sutarties sudarymo protokolai, aiškinant mokėjimų pagal Koncesijos sutartį apskaičiavimą. Koncesijos sutartyje nėra nurodomi ieškinyje cituojami derybų protokolai, kuriais neva reikėtų vadovautis pripažįstant Mokėjimų tvarką negaliojančia. Ieškovė neturi teisės sulaikyti jokių sumų pagal sutartį mokamų atsakovei, išskyrus sutartyje numatytus atvejus. Ieškinyje dėstomos aplinkybės apie neva nustatytus laikinus priežiūros, eksploatacijos trūkumus negali būti laikomos pagrįsta priežastimi Koncesijos sutartyje numatytais terminais ir tvarka nemokėti koncesijos mokesčių, kurių dydis neabejotinai ženkliai viršija neva minėtų trūkumų ištaisymo kaštus. Tuo labiau, kad minėta ieškovės prievolė yra patvirtinta res judicata galią turinčia Taikos sutartimi. Ieškovė, sudarydama Taikos sutartį, pripažįstant koncesijos mokesčio, apskaičiuoto pagal Koncesijos ruože įrengtos automobilių skaičiavimo sistemos CarCount užfiksuotus duomenis, įsiskolinimą, tuo pačiu pripažino ir šios sistemos tinkamumą. Ieškovės argumentai dėl sistemos neva neatitikimo teisės normomis, kurios visiškai nesusijusios su skaičiavimo sistemomis, taip pat dėl neva atsakovės netinkamai teikiamų neteisingų duomenų apie koncesijos ruožu pravažiavusius automobilius, yra visiškai nepagrįsti. Koncesijos sutarties 39.2 punktu iš ieškovės nėra atimama teisė ginčyti Koncesijos mokesčių dydžių, o ieškovei nesutinkant su koncesijos mokesčiu, ginčas sprendžiamas derybų būdu; jeigu nepavyksta susitarti - pasitelkus sutaikinimo komitetą. Ieškovė, prieš kreipdamasi į teismą su reikalavimu pripažinti minėtą sutarties punktą negaliojančiu, nesikreipė į atsakovę, siūlydama kitą, ginčijamą punkto sąlygą pakeičiančią sąlygą. Todėl reikalavimas pripažinti Koncesijos sutarties 39.2 punktą niekiniu ir negaliojančiu yra visiškai nepagrįstas, todėl neteisėtas.

Trečiojo asmens AB DNB banko atstovas į teismo posėdį neatvyko, atsiliepime į ieškinį prašė ieškovės reikalavimą dėl koncesijos mokesčių dydžio spręsti teismo nuožiūra pagal byloje surinktus įrodymus, ieškovės reikalavimą dėl 2005-08-01 Koncesijos sutarties Nr.1717 39.2 punkto pripažinimo niekiniu ir negaliojančiu atmesti. Nurodė, kad visos esamos reikalavimo teisės išmokėti išmokas bei sumas, kylančias iš 2005-08-01 Koncesijos sutarties, kurių vertė 15 500 000,00 Lt, yra įkeistos AB DNB bankui. Pagal 2005-11-29 Kreditavimo sutarties nuostatas, nutraukus Koncesijos sutartį bet kurios koncesijos sutarties šalių iniciatyva, Kauno miesto savivaldybės administracija įsipareigojo padengti visas kredito gavėjo (UAB „Kamesta“) turėtas išlaidas, susijusias su (duomenys neskelbtini) tilto kairiojo prietilčio transporto mazgo Kaune projektavimu, statyba, priežiūra, įskaitant UAB „Kamesta“ šiam projektui vystyti suteiktą Banko kreditą, taip pat padengti Bankui kredito gavėjo UAB „Kamesta“ pagal 2005-11-29 Kreditavimo sutartį suteiktą kreditą bei priskaičiuotas ir nesumokėtas palūkanas bei delspinigius. Bankas turi teisę nukreipti išieškojimą į įkeitimo objektą. Koncesijos sutartis yra galiojanti ir nepakeista. Įsiteisėjusiu teismo sprendimu tarp šalių patvirtinta Taikos sutartis, kurioje nustatyta UAB „Kamesta“ reikalavimų Kauno miesto savivaldybei apimtis, tolimesnio bendradarbiavimo ir Koncesijos sutarties vykdymo tvarka. Ta aplinkybė, kad teisėtos sutarties padariniai vienai šaliai yra nepriimtini ir šalis nenori jų vykdyti, dar nereiškia, kad šalis patiria nuostolius. Nepakeitus mokesčio mokėjimo tvarkos, galioja nustatytoji Koncesijos sutartyje. Koreguojant Koncesijos sutarties sąlygas būtų pažeidžiami Banko interesai, kadangi kiltų rizika dėl tinkamo Kreditavimo sutarties vykdymo. UAB „Kamesta“, negaudama bendrovei priklausančių įmokų/skolos pagal Koncesijos sutartį, negalės nustatytais terminais dengti Bankui kredito ir palūkanų įmokų, kas pažeis Banko, kaip kreditoriaus, turtinius interesus bei sudarys priverstinio skolos išieškojimo grėsmę. Ieškovė nenurodė jokių iš esmės pasikeitusių aplinkybių, dėl kurių teismas turėtų pagrindą keisti Koncesijos sutarties sąlygas. Bankas nesutinka su ieškovės reikalavimu pripažinti Koncesijos sutarties 39.2 punktą negaliojančiu, kadangi šis punktas iš esmės apibrėžia procedūrinius ginčo dėl Koncesijos mokesčio dydžio nagrinėjimo aspektus. Tokia dispozicija užkerta kelią galimam mokėjimų pagal Koncesijos sutartį vėlavimui ir užtikrina, kad UAB „Kamesta“ turės galimybę laiku vykdyti sutartinius įsipareigojimus trečiųjų asmenų atžvilgiu (įskaitant Banko). Ieškovė turi visas galimybes derybų būdu, pasitelkus sutaikinimo komitetą ar teisminiu būdu įrodyti ir pagrįsti savo poziciją dėl koncesijos mokesčio apskaičiavimo, išsiieškoti permokėtas sumas, reikalauti priešpriešinių įsipareigojimų įskaitymo ir pan. Nagrinėjamu atveju nėra pagrindo konstatuoti, kad yra pažeidžiamos ieškovės teisės ir teisėti interesai.

Ieškinys atmestinas

Byloje esančiais rašytiniais įrodymais ir šalių atstovų paaiškinimais nustatyta, kad ieškovė Kauno miesto savivaldybės administracija (toliau ieškovė arba suteikiančioji institucija) ir atsakovė UAB „Kamesta“ (toliau atsakovė arba koncesininkas) 2005 m. rugpjūčio 1 d. sudarė Koncesijos sutartį Nr. 1717, vadovaujantis kuria atsakovė vykdo Kauno miesto (duomenys neskelbtini) tilto kairiojo prietilčio transporto mazgo statybos, eksploatavimo ir priežiūros darbus už sutartyje nustatytą koncesijos mokestį (Koncesijos sutarties 2.1, 2.2 p), o ieškovė moka koncesijos mokestį pradedant laikotarpiu nuo statybos darbų pabaigos dienos, nurodytos sutarties §26 skyriuje, apskaičiuotą 6 priede nustatyta tvarka (Koncesijos sutarties 37.1, 37.2 p.; Koncesijos sutartis – ieškinio priedas Nr. 2).

Atsakovė apskaičiavo koncesijos mokesčius už atitinkamus ketvirčius ir pateikė ieškovei apmokėti sąskaitas faktūras: 2014 m. gruodžio 31 d. PVM sąskaita faktūra serija KAM Nr. 006606 43 509,76 Eur (150 230,49 Lt) sumai už 2014 m. III ketvirtį, 2014 m. gruodžio 31 d. PVM sąskaita faktūra serija KAM Nr. 006601 220 312,80 Eur (760 696,04 Lt) sumai - koncesijos mokestis už 2014 m. IV ketvirtį ir vienkartinė metinė išmoka dėl padidintos eksploatacijos už 2014 m., 2015 m. birželio 30 d. PVM sąskaitą faktūrą serija KAM Nr. 006774 138 101,82 Eur sumai (su ištaisytomis aritmetinėmis klaidomis) už 2015 m. II ketvirtį, 2015 m. rugsėjo 30 d. PVM sąskaita faktūra serija KAM Nr. 006922 123 756,87 Eur už 2015 m. III ketvirtį (ieškinio priedai Nr. 7-10).

Byloje ginčas kilo dėl koncesijos mokesčių už 2014 m. III ir IV ketvirčius, vienkartinės metinės išmokos už 2014 m., koncesijos mokesčių 2015 m. II ir III ketvirčius mokėjimo.

Ieškovė Kauno miesto savivaldybės administracija, nesutikdama su koncesijos mokesčio dydžiu, ieškinyje nurodė ir jos atstovai teismo posėdžiuose aiškino, kad pagal šalių pasirašytos Koncesijos sutarties sąlygas vis dar nėra suėjusi pareiga mokėti koncesijos mokesčio.

Koncesijos sutarties 37.1 punkte numatyta, kad suteikiančioji institucija (t. y. ieškovė) moka koncesininkui (t. y. atsakovei) koncesijos mokestį pradedant laikotarpiu nuo statybos darbų pabaigos dienos, nurodytos šios sutarties §26 skyriuje. Pagal Koncesijos sutarties 26.2 punktą, koncesijos ruožo pripažinimo tinkamu naudoti akto patvirtinimo data yra laikoma statybos darbų pabaiga (bendras darbų užbaigimo terminas). Koncesininkas privalo per 12 savaičių po statybos darbų pabaigos suteikiančiajai institucijai perduoti vieną visos koncesijos ruožo projektinės dokumentacijos egzempliorių (Koncesijos sutarties 26.3 p.).

Pirmiausia teismas atkreipia dėmesį į kasacinio teismo praktiką, pagal kurią, kai kyla šalių ginčas dėl konkrečios sutarties turinio, jos sąlygų, sutartis turi būti aiškinama nustatant tikruosius sutarties dalyvių ketinimus, atsižvelgiant į sutarties sąlygų tarpusavio ryšį, sutarties esmę, tikslą, jos sudarymo aplinkybes, į šalių derybas dėl sutarties sudarymo, šalių elgesį po sutarties sudarymo ir kitas konkrečiu atveju reikšmingas aplinkybes. Sutarties sąlygos turi būti aiškinamos taip, kad aiškinimo rezultatas nereikštų nesąžiningumo vienos iš šalių atžvilgiu. Be to, aiškinant sutartį, būtina vadovautis ir CK 1.5 straipsnyje įtvirtintais bendraisiais teisės principais. Teismas turi kiek įmanoma tiksliau išsiaiškinti šalių valią, išreikštą joms sudarant sutartis ir prisiimant iš tokių sutarčių kylančius įsipareigojimus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. kovo 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-120/2013; 2011 m. kovo 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-137/2011; 2010 m. birželio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nrt. 3K-3-288/2010, kt.).

Byloje esantys rašytiniai įrodymai: (duomenys neskelbtini) tilto kairiojo prietilčio transporto mazgo Kauno mieste statybos, priežiūros, eksploatacijos koncesijos suteikimo atviro konkurso dokumentai, patvirtinti 2005 m. vasario 17 d. Kauno miesto savivaldybės administracijos direktoriaus G. B., kuriuose pateiktas koncesijos sutarties dalyko ir koncesijos projekto apibūdinimas (3 punktas; patikslinto ieškinio priedas Nr. 1), atsakovės pateiktas pasiūlymo konkursui dokumentų priedas Nr. 2, kuriame yra koncesijos objekto apibūdinimas (patikslinto ieškinio priedas Nr. 2); (duomenys neskelbtini) tilto kairiojo prietilčio transporto mazgo projektavimo, statybos ir eksploatacijos suteikimo koncesijos būdu 2005 m. gegužės 25 d. pasitarimo protokolas, kuriame konstatuota, kad UAB „Kamesta“ atkreipė dėmesį į tai, jog prašoma pastatyti krantinę po (duomenys neskelbtini) tiltu, o techninėje medžiagoje tai nėra numatyta (ieškinio priedas); Kauno miesto savivaldybės tarybos 2005 m. liepos 14 d. sprendimas Nr. T-367 „Dėl (duomenys neskelbtini) tilto kairiojo prietilčio transporto mazgo projektavimo, statybos, priežiūros ir eksploatavimo koncesijos būdu sutarties“, kuriuo nespręsta pritarti (duomenys neskelbtini) tilto kairiojo prietilčio transporto mazgo projektavimo, statybos, priežiūros ir eksploatavimo koncesijos būdu sutarties projektui ir įpareigojo Savivaldybės administracijos direktorių pasirašyti (duomenys neskelbtini) tilto kairiojo prietilčio transporto mazgo projektavimo, statybos, priežiūros ir eksploatavimo koncesijos sutartį (ieškinio priedas Nr. 1); UAB „Kelprojektas“ pagal užsakovo Kauno miesto savivaldybės, komplekso - (duomenys neskelbtini) gatvės rekonstrukcija Kaune, objekto - (duomenys neskelbtini) tilto transporto mazgas, 2004 m. liepos mėn. parengtas techninis projektas, kuriame pagal projekto sudėties žiniaraštį ir aiškinamąjį raštą „Gatvės konstrukcija“ (duomenys neskelbtini) tilto transporto mazgo statybos techninis projektas apima esamos (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) gatvių sankryžos rekonstravimą, pritaikant ją su nežymiais pataisymais prie naujos (duomenys neskelbtini) gatvės statybos, paliekant šviesoforinį eismo reguliavimą (jo koregavimas atliktas 2008 m.; popierinis atskiras bylos priedas); Koncesijos sutartis, jos priambulė ir 2 paragrafas, kuriame numatyta, kad sutarties dalykas – koncesininko vykdoma ūkinė veikla statant, eksploatuojant ir prižiūrint Kauno miesto (duomenys neskelbtini) tilto kairiojo prietilčio transporto mazgą, kai koncesininkas prisiima su tokia veikla susijusią riziką ir atitinkamas teises ir pareigas už sutartyje nustatytą koncesijos mokestį, bei šių dokumentų turinio sisteminė analizė leidžia daryti išvadą, kad pagal Koncesijos sutartį užbaigus (duomenys neskelbtini) tilto kairiojo prietilčio transporto mazgo statybos darbus, ieškovei atsiranda pareiga mokėti koncesijos mokestį. Teismo vertinimu, pačios ieškovės ieškinio argumentai, kad (duomenys neskelbtini) gatvės rekonstrukcijos (duomenys neskelbtini) kairiojo kranto tvirtinimo darbai buvo vykdomi pagal 2004 m. gruodžio 24 d. Kauno miesto savivaldybės administracijos direktoriaus įsakymu Nr. A-358 patvirtintą (duomenys neskelbtini) kairiojo kranto tvirtinimo techninį projektą, kurį parengė UAB „Hidroprojektas“; UAB „Hidroprojektas“ techninio projekto (duomenys neskelbtini) gatvės rekonstrukcija Kaune. (duomenys neskelbtini) upės kairiojo kranto tvirtinimas. Krantinės ruožas tarp pk. 22+31 ir 26+31“ aiškinamojo rašto dalyje „Bendros žinios“ chronologine tvarka pateikiami veiksmai nuo 1988 m. dėl (duomenys neskelbtini) upės kairiojo kranto tvirtinimo, leidžia spręsti, kad (duomenys neskelbtini) kairiojo kranto tvirtinimo darbai buvo parengti ir vykdomi prieš pasirašant Koncesijos sutartį, todėl nebuvo šalių sudarytos Koncesijos sutarties objektu. 2008 m. gegužės 26 d. pasirašytas Linijinio inžinerinio statinio pripažinimo tinkamu naudoti aktas, kuriuo konstatuota, kad koncesijos ruožas – (duomenys neskelbtini) tilto kairiojo prietilčio transporto mazgas tarp piketų nuo 22+20 iki 26+20 pripažintas tinkamu naudoti (pateiktas atsakovės kartu su atsiliepimu į 2016 m. rugpjūčio 1 d. Kauno miesto savivaldybės administracijos paaiškinimus). Pažymėtina, kad teismo eksperto prof. dr. S. M. 2016 m. rugsėjo 8 d. ataskaitoje nurodyta, jog UAB „Kelprojektas“ techniniame projekte suprojektuotas (duomenys neskelbtini) tilto transporto mazgas yra tarp piketų 22+20 ir 26+20 (pateikta ieškovės 2016 m. spalio 25 d. lydraščiu). Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašas su istorija patvirtina, kad nekilnojamasis daiktas – kelias (gatvė) – (duomenys neskelbtini) tilto kairiojo prietilčio transporto mazgas, įregistruotas Nekilnojamojo turto registre Kauno miesto savivaldybės nuosavybės teise (dokumentai pateikti į bylą 2016 m. rugsėjo 5 d. teismo posėdžio metu).

Antra vertus teismas atkreipia dėmesį į tai, kad CPK 182 straipsnio 2 punktas numato, jog  nereikia įrodinėti aplinkybių, nustatytų įsiteisėjusiu teismo sprendimu kitoje civilinėje ar administracinėje byloje, kurioje dalyvavo tie patys asmenys, išskyrus atvejus, kai teismo sprendimas sukelia teisines pasekmes ir nedalyvaujantiems byloje asmenims (prejudiciniai faktai). Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad prejudiciniais faktais laikytinos kitoje byloje įsiteisėjusiu teismo sprendimu nustatytos aplinkybės; prejudicinių faktų galią tokios aplinkybės turi tik tuo atveju, kai abejose bylose bet kokiu procesiniu statusu dalyvauja tie patys asmenys, išskyrus atvejus, kai teismo sprendimas sukelia teisinius padarinius ir nedalyvavusiems byloje asmenims; pirmesnėje civilinėje byloje nustatyti faktai pripažintini prejudiciniais tik tada, kai jie toje byloje buvo įrodinėjimo dalykas ar bent jo dalis, svarbu, kad įrodinėjamas faktas būtų reikšmingas abejose bylose (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. gruodžio 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-657/2015 ir kt.).

Kauno apygardos teismo išnagrinėtoje byloje Nr. 2-583-657/2016 buvo sprendžiamas UAB „Kamesta“ ir Kauno miesto savivaldybės administracijos ginčas, kuriame šios bylos ieškovė (išnagrinėtoje byloje atsakovė, pareiškusi priešieškinį) vienu iš reikalavimu prašė pripažinti, kad ieškovės (šioje byloje – atsakovė) priskaičiuoti mokesčiai už 2012 m. II, III ir IV ketvirčius, 2013 m. I – IV ketvirčius ir vienkartinės metinės išmokos už 2012 metus yra apskaičiuoti pažeidžiant Kauno miesto savivaldybės administracijos ir UAB „Kamesta“ 2005 m. rugpjūčio 1 d. Koncesijos sutarties Nr. 1717 nuostatas ir nustatyti koncesijos mokesčio dydžius už šį laikotarpį. Taigi, minėtoje civilinėje byloje buvo nagrinėjamas tų pačių šalių ginčas, kilęs iš tų pačių teisinių santykių – tos pačios Koncesijos sutarties, kaip ir šioje byloje. Minėtoje byloje buvo pareikštas reikalavimas dėl koncesijos mokesčių skaičiavimo pagrįstumo bei teisėtumo ir jo dydžio už atitinkamus 2012 m. ir 2013 m. ketvirčius, todėl aplinkybės, susijusios su nustatyta mokėjimo tvarka, apskaičiavimo sistemos patikimimu, 0,26 Lt už vieną pravažiavusį automobilį įkainiu, pravažiavusių automobilių skaičiumi ir ketvirtinių einamųjų koncesijos mokesčių dydžiu taip pat buvo teisiškai reikšmingos, sprendžiant tarp šalių kilusį ginčą. Esant nurodytoms aplinkybėms, teismas remiasi Kauno apygardos teismo civilinėje byloje Nr. 2-583-657/2016 nustatytomis aplinkybėmis, kurios yra konstatuotos Kauno apygardos teismo 2016 m. birželio 27 d. sprendime (civ. byla Nr. 2-583-657/2016) bei Lietuvos apeliacinio teismo 2017 m. gegužės 4 d. nutartyje (civ. byla Nr. 2A-186-196/2017), nes dalyvavusiems byloje asmenims įsiteisėjęs teismo sprendimas, be to, dar turi res judicata (išspręstos bylos) galią. CPK 279 straipsnio 4 dalyje yra nustatyta, kad teismo sprendimui, nutarčiai ar nutarimui įsiteisėjus, šalys ir kiti dalyvavę byloje asmenys, taip pat jų teisių perėmėjai nebegali iš naujo pareikšti teisme tų pačių ieškinio reikalavimų tuo pačiu pagrindu, taip pat kitoje byloje ginčyti teismo nustatytus faktus ir teisinius santykius; šioje teisės normoje įtvirtinta įsiteisėjusio teismo sprendimo res judicata galia.

Pažymėtina, kad išnagrinėtoje civilinėje byloje buvo nustatytos aplinkybės dėl (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) sankryžos nepriklausymo koncesijos ruožui, o šioje byloje teismas aukščiau konstatavo dėl dalies (duomenys neskelbtini) krantinės nepriklausymo koncesijos ruožui.

Nagrinėjamu atveju ieškovė teigia, kad jai vis dar nėra kilusi pareiga mokėti koncesijos mokesčių, tačiau tuo pačiu ieškiniu, kuriame tai teigia, prašo nustatyti mokėtiną koncesijos mokestį už 2014 m. III –IV ketvirčius ir 2015 m. II –III ketvirčius, taikant, kad vieno Koncesijos ruožu pravažiavusio apmokestinamo automobilio įkainis yra lygus 0,0264 Eur (0,0911 Lt), o Koncesijos ruožu pravažiavusių apmokestinamų automobilių skaičius yra 2 281 250 automobiliai per ketvirtį. Ieškovės teigimu, Mokėjimo tvarka, išdėstyta Koncesijos sutarties priede Nr. 6 (ieškinio priedas Nr. 5), yra niekinė ir negaliojanti, o 2012 m. gegužės 29 d. taikos sutartimi, kuria teismas patvirtino 2012 m. birželio 13 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 2-389-173/2012 (ieškinio priedas Nr. 6), nebuvo išspręstas byloje kilęs ginčas dėl mokėjimo tvarkos.

Tiek dėl Mokėjimo tvarkos teisėtumo, tiek dėl koncesijos ruožu pravažiavusio automobilio įkainio bei automobilių skaičiaus nagrinėjamam ginčui aktualios aplinkybės yra nustatytos 2017 m. gegužės 4 d. Lietuvos apeliacinio teismo nutartimi, ši nutartis yra įsiteisėjusi, taigi yra įgijusi res judicata galią ir tai reiškia, kad šalys negali iš naujo ginčyti teismo nustatytus faktus ir teisinius santykius. Taip pat ir teismui galioja draudimas pakartotinai spręsti dėl tų pačių reikalavimų. Tokiu atveju teismas pakartoja esmines Lietuvos apeliacinio teismo nutartimi konstatuotas aplinkybes aktualias nagrinėjamam ginčui.

Lietuvos apeliacinis teismas 2017 m. gegužės 4 d. nutartyje pažymėjo (nutarties 92 p.), kad patvirtinus taikos sutartį, šalių ginčo sprendimas užbaigtas ir šalys negali pakartotinai kreiptis į teismą dėl taikos sutartimi užbaigto ginčo sprendimo iš naujo (CPK 137 straipsnio 2 dalies 4 punktas); teismo patvirtinta taikos sutartis jos šalims turi galutinio teismo sprendimo (res judicata) galią (CK 6.985 straipsnio 1 dalis) ir tokia sutartis yra priverstinai vykdytinas dokumentas (CK 6.985 straipsnio 2 dalis).

Išnagrinėjamoje byloje nustatyta (nutarties 93 p.), kad Kauno apygardos teismas 2012 m. birželio 13 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 2-389173/2012, kurioje UAB „Kamesta“ ginčijo atsakovės Kauno miesto savivaldybės administracijos 2009 m. spalio 29 d. atliktą vienašalį koncesijos sutarties nutraukimą, o pastaroji pareikštu priešieškiniu siekė pripažinti negaliojančiu sutarties 6 priedą, pavadintą „Mokėjimo tvarka“, patvirtino 2012 m. gegužės 29 d. šalių sudarytą taikos sutartį ir bylą nutraukė (t. 1, b. l. 42-45). Teisėjų kolegija pažymėjo, kad minėta nutartimi patvirtinta taikos sutartimi atsakovė atsisakė, be kita ko, savo priešieškinio reikalavimo pripažinti negaliojančiu šalių 2005 m. rugpjūčio 1 d. koncesijos sutarties Nr. 1717 priedą Nr. 6 „Mokėjimų tvarka“ (taikos sutarties 1 punktas). Atsižvelgiant į tai, kad tiek ieškovė, tiek atsakovė buvo teismo patvirtintos taikos sutarties šalimis, pripažino, jog šia nutartimi patvirtintos sąlygos yra joms privalomos. Atsižvelgiant į minėtas aplinkybes, į tai, kad šalių 2005 m. rugpjūčio 1 d. koncesijos sutarties Nr. 1717 priedas Nr. 6 „Mokėjimų tvarka“ teisės aktų nustatyta tvarka nėra pripažintas negaliojančiu, atmetė atsakovės apeliaciniame skunde nurodytus argumentai, kad teismas apskaičiuodamas ieškovei mokėtiną koncesijos atlygį negalėjo remtis nurodyta tvarka.

Teisėjų kolegija vertino ir atmetė atsakovės apeliacinio skundo argumentas, kad bylą nagrinėjęs teismas ex officio turėjo spręsti minėtos mokėjimų tvarkos teisėtumo klausimą (nutarties 94 p.).

Išnagrinėtoje byloje teisėjų kolegija pažymėjo (nutarties 97 p.), kad dėl Kauno miesto savivaldybės administracijos direktoriaus, kaip (ne)tinkamo subjekto pasirašyti 6 priedą „Mokėjimų tvarka“, ir šio priedo (ne)patvirtinimo aplinkybių jau buvo pasisakęs Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2013 m. spalio 23 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-3-505/2013, nagrinėdamas pareiškėjos Kauno miesto savivaldybės kasacinį skundą dėl Lietuvos apeliacinio teismo 2013 m. kovo 21 d. nutarties peržiūrėjimo civilinėje byloje pagal pareiškėjos Kauno miesto savivaldybės prašymą atnaujinti procesą civilinėje byloje pagal ieškovės UAB „Kamesta“ ieškinį atsakovei Kauno miesto savivaldybės administracijai ir atsakovės priešieškinį ieškovei. Kasacinis teismas konstatavo, kad Kauno miesto savivaldybės tarybos 2005 m. liepos 14 d. sprendimo pagrindu savivaldybės administracijos direktoriui buvo suteikti įgaliojimai pasirašyti koncesijos sutartį ir, pagal tarybos suderintas koncesijos sutarties sąlygas, šią sutartį vykdyti. Taip pat kasacinis teismas pabrėžė, kad koncesijos sutarties finansavimo sąlygos ir apimtys, šiai įgyvendinant savo išimtinę kompetenciją, buvo nustatytos Kauno miesto savivaldybės tarybos 2005 m. liepos 14 d. sprendimu, kuriuo pritarta (duomenys neskelbtini) tilto kairiojo prietilčio transporto mazgo projektavimo, statybos ir eksploatavimo koncesijos sutarties projektui, savivaldybės administracijos direktorius įpareigotas pasirašyti nurodyto objekto Koncesijos sutartį; nustatyta koncesijos projekto vertė – ne didesnė kaip 59 312 500 Lt.

Be to, Lietuvos apeliacinis teismas 2015 m. rugsėjo 22 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. 2A-966-302/2015, išnagrinėjęs atsakovės atskirąjį skundą dėl pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria buvo atmestas jos prašymas atnaujinti procesą taikos sutartimi užbaigtoje civilinėje byloje, konstatavo, kad oficialūs savivaldybės tarybos sprendimai, posėdžių protokolai patvirtina aplinkybes, kad ne tik koncesijos sutarties 6 priedas, bet ir taikos sutartis buvo pateiktos susipažinti savivaldybei, kad pastaroji pritarė minėtų susitarimų sudarymui, kad administracijos direktorius G. B., pasirašydamas koncesijos sutarties 6 priedą, neviršijo jam suteiktų įgaliojimų, be to, teismas pažymėjo, kad pirmosios instancijos teismas, spręsdamas klausimą dėl proceso atnaujinimo, neturėjo pagrindo pakartotinai nagrinėti ir vertinti aplinkybes, dėl kurių yra priimti įsiteisėję teismų procesiniai sprendimai (CPK 279 straipsnio 4 dalis). Teisėjų kolegija sprendė (nutarties 98 p.), kad bylą nagrinėjęs teismas taip pat neturėjo jokio pagrindo iš naujo vertinti nei sutarties 6 priedo „Mokėjimų tvarka“ pasirašymo, nei jo sąlygų teisėtumo klausimo.

Galiausiai, atsakovė Kauno apygardos teismui buvo įteikusi ir savarankišką ieškinį, kuriuo ginčijo koncesijos sutarties 6 priedą mokėjimų tvarką. Analogiškai, kaip ir apeliaciniame skunde, ieškinyje išdėstyti tie patys pagrindai, kuriais ginčijamas mokėjimų tvarkos teisėtumas, t. y. kaip prieštaraujanti imperatyvioms teisės normoms ir viešajam interesui, nes: 1) pasirašyta pažeidžiant Savivaldos įstatymo 17 straipsnio 39 ir 49 punktų nuostatas, nesant Savivaldybės tarybos pritarimo ir peržengiant administracijos direktoriaus įgalinimus; 2) mokėjimų tvarkos sąlygos prieštarauja Koncesijų įstatymo 2, 16 straipsnių ir kt. nuostatoms, todėl iškreipia koncesijos esmę, panaikina koncesininko riziką vykdant sutartį; 3) mokėjimo tvarkoje įtvirtintas nepagrįstas koncesijos mokestis už padidėjusį pravažiuojančių transporto mazgu automobilių skaičių. Minimą atsakovės ieškinį buvo atsisakyta priimti (Kauno apygardos teismo 2015 m. sausio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1482-601/2015; Lietuvos apeliacinio teismo 2015 m. gegužės 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-625-943/2015), konstatavus, kad Kauno miesto savivaldybės administracijos įteikto ieškinio pagrindas sutampa su priešieškinio, įteikto taikos sutartimi užbaigtoje byloje. Teismų išvada, dėl ieškinių tapatumo buvo motyvuojama tuo, kad taikos sutartimi užbaigtoje byloje pareikštus reikalavimus atsakovė grindė analogiškomis aplinkybėmis, t. y., kad mokėjimų tvarka pasirašyta negavus Kauno miesto savivaldybės tarybos pritarimo (Vietos savivaldos įstatymo 17 straipsnio 39, 43 punktai), kad pagal mokėjimų tvarką UAB „Kamesta“ išvengia su koncesijos ruožo eksploatavimu susijusios rizikos (Koncesijų įstatymo 2 straipsnio 1 dalis, 16 straipsnio 1 dalis) ir tai sudaro pagrindą neracionaliam savivaldybės lėšų panaudojimui ar pasisavinimui, kad mokėjimo tvarkoje numatytas nepagrįstas mokesčio skaičiavimas padidėjus automobilių eksploatacijai transporto mazge (nutarties 99 p.).

Teisėjų kolegija sprendė (nutarties 100 p.), jog iš įsiteisėjusių teismų procesinių sprendimų matyti, kad teismo nutartimi patvirtintoje taikos sutartyje atsakovė atsisakė reikalavimo pripažinti mokėjimo tvarką negaliojančia, ši teismo patvirtinta taikos sutartis jos šalims turi galutinio teismo sprendimo (res judicata) galią, todėl konstatuotina, kad pirmosios instancijos teismas neturėjo pagrindo kvestionuoti mokėjimo tvarkos teisėtumo, juolab, ex officio nuspręsti, kad ši mokėjimo tvarka yra niekinė. Išnagrinėjamoje byloje nenustatyta aplinkybių, dėl kurių mokėjimo tvarka turėtų būti ex officio pripažinta niekine ir negaliojančia, o atsakovės apeliacinio skundo argumentai nesudarė pagrindo konstatuoti niekinio sandorio faktą. Priešingai, kaip pažymėjo teisėjų kolegija, įsiteisėjusiomis teismų nutartimis konstatuota, kad šalių susitarimu prie koncesijos sutarties sudarytas 6 priedas „Mokėjimų tvarka“ turi būti šalių vykdomas.

Be to, teisėjų kolegija atkreipė dėmesį (nutarties 101 p.), jog Lietuvos apeliacinis teismas 2015 m. gegužės 5 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. e2-625-943/2015 pažymėjo, kad atsakovė, inicijuodama tapačią bylą ignoruoja Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013 m. spalio 23 d. nutarties, Nr. 3K-3-505/2013 išaiškinimus, kad Kauno miesto savivaldybės administracija, pasirašydama mokėjimų tvarką ir taikos sutartį, atstovavo Kauno miesto savivaldybės interesus jai suteiktų įgaliojimų ribose, taip pat, kad apeliantės pasirinktas papildomas teisių gynimo būdas – reiškiant naują ieškinį, tapatų ankstesniam, taip siekiant iškelti vienarūšę bylą, kaip teisinį pagrindą vėliau formaliai išplėsti bylos, kurioje atnaujintas procesas, pakartotinio nagrinėjimo ribas, yra ydingas bei negalimas.

Teismo vertinimu, dėl ieškovės ieškinyje nurodytų aplinkybių (kad Taikos sutartimi šalys nesusitarė dėl koncesijos mokesčio apskaičiavimo ir mokėjimo tvarkos, kad Koncesijos sutarties 6 priedas „Mokėjimo tvarka“ pasirašytas neturint privalomo Kauno miesto tarybos pritarimo, t. y. netinkamo subjekto), kuriomis vėl kvestionuojamas Mokėjimo tvarkos teisėtumas, jau ne vieną kartą yra pasisakę teismai, o teismų procesiniai sprendimai jų šalims turi galutinio teismo sprendimo (res judicata) galią. Neginčijamai ne vieną kartą yra konstatuota, kad šalių susitarimu prie Koncesijos sutarties sudarytas 6 priedas „Mokėjimų tvarka“ turi būti šalių vykdomas; šalys nebegali iš naujo ginčyti teismų nustatytus faktus.

Ieškovė, kuri turi teisę ir pareigą pasirinkti bei tiksliai suformuluoti ieškinio dalyką, t. y. suformuluoti jį taip, kad būtų aišku, kokio materialinio teisinio rezultato siekiama iškeliant bylą, nes būtent tinkamas ieškinio dalyko (ir pagrindo) suformulavimas užtikrina tinkamą teisės kreiptis į teismą įgyvendinimą, leidžia apibrėžti bylos teisminio nagrinėjimo ribas ir sudaro pagrindą įstatymo nustatytu ir ieškovo pasirinktu būdu apginti pažeistas teises (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. spalio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-485/2008), ir kuri turi Teisės ir konsultavimo skyrių bei teisines advokatų paslaugas perka skelbdama viešuosius pirkimus (teisme gautas prašymas 2017-05-30 Nr. E1-21708), nagrinėjamu atveju siekia, kad Mokėjimo tvarka būtų peržiūrėta dviem aspektais, t. y. ketvirčio koncesijos mokesčio apskaičiavimui taikant, kad vieno Koncesijos ruožu pravažiavusio apmokestinamo automobilio įkainis yra lygus 0,0264 Eur (0,0911 Lt), o Koncesijos ruožu pravažiavusių apmokestinamų automobilių skaičius yra 2 281 250 automobiliai per ketvirtį. Teismas pažymi, kad išnagrinėtoje civilinėje byloje ginčas buvo sprendžiamas dėl koncesijos ruožu per atitinkamą ketvirtį pravažiavusių automobilių skaičiavimo pagrįstumo.

Tačiau iš prieš tai nurodytų įsiteisėjusių teismų procesinių sprendimų matyti, kad Mokėjimo tvarka yra galiojanti, turi būti šalių vykdoma ir teismas neturi jokio pagrindo iš naujo vertinti Mokėjimo tvarkos sąlygų teisėtumo klausimo.

Koncesijos sutarties 6 priede Mokėjimų tvarka nustatyta, kad mokėjimai apskaičiuojami pagal formulę ID = SK + EK + FK, kur ID – suminis išmokos koncesininkui dydis (Lt), SK – statybos kaštai (Lt), EK – eksploataciniai kaštai (Lt), FK – finansiniai kaštai (Lt). Atitinkami formulės dėmenys apskaičiuojami pagal atskiras formules, taikant atitinkamus koeficientus ksk = 0,3772, kek = 0,1749, kfk = 0,4479, kurių kiekvienas atskirai dauginamas iš projekto vertės – PV. Projekto vertė apskaičiuojama pagal formulę PV = ASmax x IK x T, kur ASmax – maksimalus automobilių skaičius, pravažiavęs transporto apskaitos vietas (apskaitytas) per metus, už kurių pravažiavimą apmokama (pravažiavus automobilių skaičiui iki 10%, koncesininkui mokamos išmokos dydis skaičiuojamas nuo ASmax), maksimalų automobilių skaičių, kai pravažiavusių koncesijos ruožą automobilių daugiau nei 10%, ASmax indeksuojamas; IK – įkainis už vieną per apskaitos vietas pravažiavusį ir apskaitytą automobilį (Lt) ir pagal 2005 m. liepos 4 d. derybų protokolą yra lygus 0,26 Lt už vieną automobilį; T – koncesijos trukmės laikas (metais pagal koncesininko pasiūlymą), lygus 25 metams.

Išnagrinėtoje civilinėje byloje Nr. 2-583-657/2016 nustatyta, jog bendra projekto vertė (PV) pagal skaičiavimus yra 59 312 500,00 Lt ir lygi suminiam išmokos koncesininkui dydžiui (ID), bei patvirtinta Kauno miesto savivaldybės tarybos 2005 m. liepos 14 d. sprendimu Nr. T-367 „Dėl (duomenys neskelbtini) tilto kairiojo prietilčio transporto mazgo projektavimo, statybos, priežiūros ir eksploatavimo koncesijos sutarties būdu“.

Iš Koncesijos sutarties 6 priede nustatytos Mokėjimų tvarkos matyti, jog einamieji mokėjimai apskaičiuojami pagal formulę IDein. = {(ASskk x IK) – (PF : MS)} x [ ksk + kek x kpik + kfk x kpkk], kur ASskk – pravažiuojančių per ketvirtį automobilių skaičius, PF – pradinis finansavimas (Lt); IK – įkainis už vieną per apskaitos vietas pravažiavusį ir apskaitytą automobilį (nekintantis dydis) ir pagal 2005 m. liepos 4 d. derybų protokolą yra lygus 0,26 Lt (0,075 Eur) už vieną automobilį; MS – likęs mokėjimų koncesininkui skaičius visos sutarties galiojimo metu įvedus koncesijos ruožą eksploatacijon apskaičiuotas pagal koncesijos ruožu pravažiavusių automobilių skaičių, vnt.; kpik – paslaugų įkainių koeficientas (šalių pripažinimu lygus vienetui); kpkk – pinigų kainos koeficientas (EURIBOR indekso santykis tarp einamojo mokėjimo ir pasiūlymo pateikimo metu buvusio dydžio).

Koncesijos sutarties 6 priedu ir išnagrinėtos bylos medžiaga nustatyta, kad Mokėjimų tvarkoje, paskolos teikėjo DNB banko reikalavimu, nustatytos trys papildomos privalomos sąlygos suteikiant kreditą: 1) jei pagal aukščiau nurodytą formulę pravažiuojančių per ketvirtį automobilių skaičius (ASskk) yra mažesnis nei 2 275 154 vnt., tai skaičiuojant einamąją įmoką ASskk yra lygus 2 275 154 vnt.; 2) jei metinis maksimalus automobilių skaičius, pravažiavęs transporto apskaitos vietas (apskaitytas) per metus (ASmax) viršija 9 125 000 vnt., tai už automobilių skaičių viršijantį ASmax iki 10 proc. (t. y. iki 10 037 500 vnt. per metus) atsakovė nemoka iki ataskaitinių metų pabaigos; 3) jei metinis maksimalus automobilių skaičius, pravažiavęs transporto apskaitos vietas (apskaitytas) per metus (ASmax) viršija nustatytą automobilių skaičių daugiau nei iki 10 proc. (t. y. daugiau nei 10 037 500 vnt. per metus) atsakovė moka vienkartinę metinę išmoką (VID) apskaičiuojamą metų gale pagal nurodytą formulę VID=i=Iketv.IVketv.ID'ein- i=Iketv.IVketv.IDein, kur i=Iketv.IVketv.ID'ein = (ASskk x IK) – (PF : MS)} x [ ksk +kek x kpikx K + kfk x kpkk], o K = AS metinis : ASmax, koeficientas įvertinantis padidėjusį per transporto mazgą pravažiavusių automobilių skaičių.

Lietuvos apeliacinio teismo 2017 m. gegužės 4 d. nutartyje konstatuoti prejudiciniai faktai iš naujo nenustatinėjami. Minėtoje nutartyje teisėjų kolegija konstatavo (nutarties 138 p.), kad viešasis konkursas buvo vykdomas vadovaujantis pačios suteikiančiosios institucijos parengtomis ir 2005 m. vasario 17 d. patvirtintomis konkurso sąlygomis. Koncesijos ruožo projektinė dokumentacija buvo parengta ir patvirtinta Kauno miesto savivaldybės administracijos direktoriaus G. B. dar 2004 m. gruodžio 24 d. įsakymu Nr. A-3581. Ieškovė, kaip ir kiti norintys dalyvauti atvirajame konkurse tiekėjai, pateikė pasiūlymą dalyvauti konkurse, kurį vertino taip pat suteikiančioji institucija (konkurso sąlygų 8 straipsnis, Viešųjų pirkimų įstatymo 39 straipsnis). Geriausius pasiūlymus pateikę dalyviai buvo pakviesti derėtis (konkurso sąlygų 9.1, 9.2, 9.4 punktai). Derybų metu suteikiančioji institucija siekė sudaryti kuo naudingesnį jai susitarimą, todėl pagal konkurso sąlygas galutinis susitarimas dėl sutarties sąlygų sudarytas ir sutartis pasirašyta su tuo dalyviu, su kuriuo ir buvo pasiektas geriausias susitarimas (konkurso sąlygų 9.9 punktas). Vadinasi, viešojo konkurso rezultatas buvo įformintas pagal ieškovės ir atsakovės derybų metu pasiektą susitarimą. Pažymėtina, kad nors ieškovė UAB ,,Kamesa“ pasiūlyme buvo nurodžiusi, kad koncesijos sutarties vykdymo kaštai per visą laikotarpį sudarys 65 079 mln. Lt, o vieno pravažiavusio automobilio įkainis - 0,27 Lt, tačiau derybų metu buvo susitarta, kad koncesijos objekto vertė neviršys 59 312 500 Lt, o vieno automobilio įkainis - 0,26 Lt. Taigi atsakovė susiderėjo dėl jai naudingesnių nei siūlė ieškovė koncesijos sutarties sąlygų. Šalių derybų metu pasiektas susitarimas buvo patvirtintas Kauno miesto savivaldybės tarybos 2005 m. liepos 14 d. sprendimu Nr. T367, kuris yra galiojantis ir nenuginčytas. Taip pat teisėjų kolegija konstatavo, kad išnagrinėtoje byloje pirmosios instancijos teismas pagrįstai remdamasis 0,26 Lt įkainiu už vieną automobilį, apskaičiavo ieškovei mokėtiną atlygį (nutarties 141 p.).

Teisėjų kolegija taip pat vertino (nutarties 146 p.), kad teismas iš 2005 m. liepos 4 d. pasitarimo protokolo Nr. 3 nustatė, jog pasitarime nutarta, kad už vieną automobilį bus mokama 0,26 Lt, o maksimalus apmokestinamas per metus transporto mazgu pravažiuojančių automobilių skaičius būtų 9 125 000 vnt. 2005 m. gruodžio 5 d. pasitarime (pasitarimo protokolas Nr. 4) galutinai patvirtinta, jog už vieną automobilį bus mokama 0,26 Lt, o maksimalus pravažiuojančių automobilių skaičius, už kurį apmokama yra 9 125 000 vnt. Teismas, įvertinęs šiuos protokolus bei mokėjimų tvarkos nuostatas, apibrėžiančias kintamąjį ASmax, sprendė, jog šalys susitarė dėl maksimalaus apmokestinamo per metus transporto mazgu pravažiuojančių automobilių skaičiaus, tačiau nei pasitarimų protokoluose, nei mokėjimų tvarkoje nebuvo numatyta, kad atsakovė (koncesijos davėjas) turės papildomai sumokėti už trūkstamą automobilių skaičių, jeigu per metus pravažiavusių automobilių skaičius bus mažesnis nei numatytas maksimalus dydis. Teismas akcentavo, kad toks kintamasis, kaip trūkstamas automobilių skaičius, nėra numatytas nei koncesijos sutarties 39 paragrafe, nei mokėjimų tvarkoje ir joje nurodytose formulėse, nei pasitarimų protokoluose. Teismas akcentavo, kad mokėjimų tvarkoje taip pat nėra numatyta išlygų dėl mokesčio už ketvirtą ketvirtį skaičiavimo tvarkos. Teismas papildomai pažymėjo (nutarties 147 p.), kad mokėjimų tvarkos 1 pastaboje nustatyta, jog jeigu per ketvirtį pravažiavusių automobilių skaičius yra mažesnis nei 2 275 154, tai priimama, kad formulėje nurodytas kintamasis Assk yra lygus 2 275 154 vnt. automobilių, kas, teismo vertinimu, akivaizdžiai patvirtina, jog šalys sutarė, jog minimalus pravažiavusių automobilių skaičius per ketvirtį turėtų būti 2 275 154 vnt., kas teismui leido teigti, jog bendras minimalus apmokestinamas per metus pravažiavusių automobilių skaičius yra 9 100 616 vnt.

Taigi, res judicata galia turinčia teismo nutartimi yra konstatuota, kad šalys susitarė, jog apskaičiuojant koncesijos mokestį minimalus pravažiavusių automobilių skaičius per ketvirtį turėtų būti 2 275 154 vnt. Tokiu atveju vadovaujamasi Mokėjimo tvarkos 1 ir 2 pastabomis. Tačiau galiojančioje ir vykdytinoje Mokėjimo tvarkoje yra ir 3 pastaba, pagal kurią suteikiančioji institucija įsipareigoja sumokėti dėl padidėjusių eksploatacijos išlaidų vienkartinę metinę išmoką, apskaičiuojamą metų gale pagal formulę tuo atveju, jeigu ataskaitinių metų eigoje apskaitos prietaisų apskaitytas transporto mazgu pravažiavusių automobilių skaičius ASmetinis yra daugiau nei 10 % didesnis už ASmax = 9 125 000 vnt., t. y. ASmetinis > 10 037 500 vnt. Ši išmoka skaičiuojama nustačius, kad per metus apskaitos prietaisų apskaitytas transporto mazgu pravažiavusių automobilių skaičius viršija 10 037 500 vnt. Ieškovės argumentai, jog apmokestinamas pravažiavusių automobilių skaičius per metus yra 9 125 000 vnt., o viena iš mokėjimų sąlygų, aptarta 3-oje pastaboje nei konkurso sąlygose ar derybose netgi nė karto nebuvo numatyta, ir šaliai vienašališkai draudžiama keisti prievolės vykdymo sąlygas, yra nepagrįsti, nes ieškovės ginčijama 3 pastaba yra įtvirtinta galiojančioje Mokėjimo tvarkoje.             

Remiantis išdėstytais argumentais bei nustatytais prejudiciniais faktais atmestini ieškovės ieškinio reikalavimai dėl ginčijamų koncesijos mokesčių pripažinimo nepagrįstais bei jų nustatymo, taikant ieškovės nurodomą vieno automobilio įkainį ir koncesijos ruožu pravažiavusių apmokestinamų automobilių skaičių per ketvirtį.

Taip pat atmestinas ieškovės reikalavimas dėl Koncesijos sutarties 39.2 punkto pripažinimo niekiniu ir negaliojančiu.

Koncesijos sutarties 39.2 punkte nurodyta, jog šalys susitaria, kad, nepaisant ginčų tarp šalių dėl Koncesijos mokesčio dydžio, suteikiančioji institucija sumokės Koncesininko apskaičiuotą Koncesijos mokestį, o šalių ginčas bus sprendžiamas Sutartyje nustatyta tvarka. Ieškovės teigimu šis sutarties punktas yra prieštaraujantis viešajai tvarkai ir gerai moralei (CK 1.81 str.), taip pat imperatyvioms įstatymo nuostatoms (CK 1.137 str. 6 d., 6.157 str. 1 d.), todėl pripažintinas niekiniu ir negaliojančiu.

Sutarties laisvės principas užtikrina šalims teisę laisvai sudaryti sutartis ir savo nuožiūra nustatyti tarpusavio teises ir pareigas (CK 6.156 str.). Šalių pasiektas susitarimas įformintas teisės aktų pripažįstama tvarka tampa teisiškai įpareigojančiu aktu; jame nustatomos teisės ir pareigos. Sprendžiant ginčus, kylančius iš sutartinių santykių, nevalia ignoruoti sutarties šalių valios ir vadovautis vien įstatymo nuostatomis. Teismas, spręsdamas sutartinių ginčų klausimus, nuo sutarties sąlygų turinio gali (ir privalo) nukrypti ir vadovautis teisės normomis tik tada, kai šalių sutartis prieštarauja bendriesiems teisės principams (CK1.5 str.), viešajai tvarkai (CK 1.81 str.) ar imperatyviosioms įstatymo nuostatoms (CK 6.157 str.).

Pagal CK1.81 straipsnio 1 dalies nuostatą viešajai tvarkai ar gerai moralei prieštaraujantis sandoris yra niekinis ir negalioja. Tačiau, nustatęs šį sandorių negaliojimo pagrindą, įstatymų leidėjas neatskleidė formuluotės „viešoji tvarka ar gera moralė“ turinio. Šios formuluotės turinys yra įvairialypis ir sietinas tiek su atliekamais veiksmais, tiek ir su tikslais bei veiksmų pasekmėmis. Sprendžiant, ar sandoris prieštarauja viešajai tvarkai ar gerai moralei, būtina įvertinti, kokių padarinių dėl tokio sandorio gali atsirasti ar atsiranda ne tik visuomenei, valstybei, bet ir atskiriems asmenims ar asmenų grupei. Nagrinėjant tokio pobūdžio bylas, labai svarbią reikšmę turi sutarčių šalių ketinimai. Pagal CK1.81 straipsnio prasmę, turi būti įrodyta, kad pagrindinis ir vienintelis sutarties šalių ketinimas buvo nukreiptas į tikslo, priešingo viešajai tvarkai ar gerai moralei, pasiekimą. Tokius šalių ketinimus, jeigu jie nėra akivaizdūs, privalo įrodyti sutartį ginčijantis asmuo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. sausio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-30/2006).

CK 1.137 straipsnio 6 dalies nuostata draudžia civilinių teisių subjektams savo susitarimu riboti civilinių teisių įgyvendinimą.

Nagrinėjamu atveju tarp šalių susiklostė privatiniai civiliniai teisiniai santykiai, ieškovė yra civilinių santykių dalyvė lygiais pagrindais kaip ir UAB „Kamesta“ (CK 2.36 str. 1 d.). Turėdama patirties derybų bei sutarčių sudarymo srityje, ieškovė laisva valia prisiėmė įsipareigojimą sumokėti koncesininko apskaičiuotą koncesijos mokestį. Ginčijama sutarties sąlyga (39.2 p.) nėra ribojama ieškovės teisė nesutikti su koncesininko priskaičiuotais koncesijos mokesčių dydžiais. Sutarties 47 paragrafe šalys aptarė ginčų sprendimo tvarką, kuri taikytina ir ginčams dėl koncesijos mokesčio dydžio apskaičiavimo, bei 47.6 punkte numatė, kad kilus bet kokiam ginčui ar nesutarimui, kuris bus sprendžiamas pagal šios sutarties §47, šalys susitaria ginčo sprendimo laikotarpiu toliau vykdyti darbus pagal šią sutartį. Ieškovės ginčijama sutarties sąlyga iš esmės užtikrina, kad UAB „Kamesta“ turėtų galimybę laiku vykdyti sutartinius įsipareigojimus trečiajam asmeniui - bankui pagal 2005-11-29 Kreditavimo sutartimi suteiktą kreditą nagrinėjamam projektui vystyti. Esant nurodytoms aplinkybėms, nėra pagrindo teigti, kad ginčijamos sąlygos (sutarties 39.2 p.) nustatymas prieštarautų viešosios tvarkos ir geros moralės principams (CK 1.81 str. 1 d.), imperatyvioms įstatymo nuostatoms (CK 1.137 str. 6 d.). Nenustačius ieškovės teisių apžeidimo ginčijamu Koncesijos sutarties 39.2 punktu, šiam jos reikalavimui nėra pagrindo taikyti ieškinio senaties atsakovės prašymu (CK 1.124 str., 1.126 str. 1, 2 d.).

Dėl bylinėjimosi išlaidų

Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, teismas priteisia iš antrosios šalies išlaidas už advokato ar advokato padėjėjo, dalyvavusių nagrinėjant bylą, pagalbą, taip pat už pagalbą rengiant procesinius dokumentus ir teikiant konsultacijas (CPK 98 straipsnio 1 dalis).

Atsakovė UAB „Kamesta“ pateikė prašymą ir nurodė, kad turėjo 573,43  Eur advokato pagalbos išlaidų nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme, pateikė išlaidų apmokėjimą pagrindžiančius dokumentus (2016-06-13 prašymas reg. Nr. E1-23072).

Teismas, spręsdamas ar atsakovės patirtos bylinėjimosi išlaidos pagal įstatymą nėra per didelės, atsižvelgia į tai, kad UAB „Kamesta“ advokatas jos vardu surašė dokumentus: atsiliepimą į ieškinį, 15 kitų įvairaus turinio dokumentų, kuriuose pareikšti prašymai, reikalavimai, atsikirtimai ir paaiškinimai, atstovavo atsakovei teismo posėdžiuose, kuriuose praleido 12 (suapvalinus) val., ir pagal CPK 98 straipsnio 2 dalį bei Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 (2015 m. kovo 19 d. įsakymo Nr. 1R-77 redakcija) patvirtintų Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio rekomendacijas, atsakovės patirtų išlaidų advokato pagalbai apmokėti bendra suma ženkliai mažesnė už jų maksimalų dydį (Rekomendacijų 8.2, 8.16, 8.19 p.), todėl šios atsakovės turėtos išlaidos advokato pagalbai apmokėti jai priteisiamos iš bylą pralaimėjusios šalies – ieškovės.

Ieškinį atmetus, ieškovei jos turėtos bylinėjimosi išlaidos nepriteistinos.

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos  CPK 259 str.,  268 str., 270 str.,

n u s p r e n d ž i a:

Ieškovės Kauno miesto savivaldybės administracijos ieškinį (patikslinto ieškinio patikslintus reikalavimus) atmesti.

Priteisti iš ieškovės Kauno miesto savivaldybės administracijos, j. a. k. 188764867, atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Kamesta“, j. a. k. 259805810, 573,43 Eur (penkis šimtus septyniasdešimt tris eurus 43 ct) bylinėjimosi išlaidų.         

Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Lietuvos apeliaciniam teismui per Kauno apygardos teismą.

Teisėja                                                                                                  Albina Rimdeikaitė