Baudžiamoji byla Nr. 2K-66/2010

                                                                                                Procesinio sprendimo kategorijos:

                                                                                                1.1.8.1.1; 1.1.8.11. (S)

 

 

LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS

 

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

 

2010 m. sausio 11 d.

Vilnius

 

            Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš pirmininko Rimanto Baumilo, Vladislovo Ranonio ir pranešėjo Vytauto Masioko,

teismo posėdyje kasacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo L. I. kasacinį skundą dėl Palangos miesto apylinkės teismo 2009 m. kovo 31 d. nuosprendžio, kuriuo L. I. nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 281 straipsnio 1 dalį laisvės atėmimu dešimčiai mėnesių.

            Vadovaujantis BK 64 straipsnio 1, 3 dalimis, paskirta bausmė dalinio sudėjimo būdu subendrinta su Palangos miesto apylinkės teismo 2005 m. gegužės 25 d. nuosprendžiu paskirtos ir neatliktos bausmės dalimi, prie neatliktos bausmės iš dalies pridedant paskirtos bausmės dalį, ir galutinė subendrinta bausmė paskirta laisvės atėmimas vieneriems metams dviem mėnesiams.

Taip pat skundžiamas Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. birželio 11 d. nuosprendis, kuriuo Palangos miesto apylinkės teismo 2009 m. kovo 31 d. nuosprendis pakeistas: pagal BK 281 straipsnio 1 dalį L. I. paskirta 40 parų arešto bausmė. Vadovaujantis BK 64 straipsnio 1, 3 dalimis, ši bausmė dalinio sudėjimo būdu subendrinta su Palangos miesto apylinkės teismo 2005 m. gegužės 25 d. nuosprendžiu paskirtos ir neatliktos laisvės atėmimo bausmės dalimi, ir galutinė subendrinta bausmė paskirta laisvės atėmimas vienuolikai mėnesių. Bausmės pradžia – 2009 m. kovo 31 d.

Kita nuosprendžio dalis palikta nepakeista.

            Teisėjų kolegija, išklausiusi teisėjo Vytauto Masioko pranešimą ir susipažinusi su baudžiamąja byla,

 

n u s t a t ė :

 

L. I. nuteistas už tai, kad 2006 m. vasario 18 d., 21.18 val., ,,duomenys neskelbtini“, vairuodamas automobilį „VW Passat“ (valst. Nr. ,,duomenys neskelbtini“), pažeidė kelių eismo taisyklių 53, 172 punktų reikalavimus, t. y. neatsižvelgė į kelio ir meteorologines sąlygas, nepasirinko saugaus greičio, todėl nesuvaldė vairuojamo automobilio, nuvažiavo nuo kelio, atsitrenkė į stulpą ir medį. Šio eismo įvykio metu automobilio keleiviams S. G. buvo nesunkiai sutrikdyta sveikata, o A. L. patyrė fizinį skausmą.

Kasaciniu skundu nuteistasis L. I. prašo teismų nuosprendžius pakeisti: pagal BK 281 straipsnio 1 dalį paskirti 15 parų arešto bausmę; į bausmės terminą įskaičiuoti laiką, išbūtą pagal 2005 m. gegužės 25 d. nuosprendį; bausmės pradžią skaičiuoti nuo 2007 m. rugsėjo 29 d.

Kasatorius nurodo, kad teismai netinkamai taikė baudžiamąjį įstatymą, dėl to priėmė neteisėtus ir nepagrįstus sprendimus.

Kasatoriaus manymu, teismai pažeidė BK 63, 64, 66 straipsniuose nustatytas taisykles. Teismai neatsižvelgė į tai, kad, nagrinėjant baudžiamąją bylą dėl eismo įvykio, nuo 2007 m. rugsėjo 29 d. jis atlikinėjo laisvės atėmimo bausmę pagal 2005 m. gegužės 25 d. nuosprendį, todėl nepagrįstai nustatė bausmės pradžią skaičiuoti nuo 2009 m. kovo 31 d. Kadangi tiek laisvės atėmimo bausmė, tiek kardomoji priemonė – suėmimas turiniu ir forma yra identiškos, teismai privalėjo į skundžiamu nuosprendžiu paskirtos bausmės terminą įskaityti laisvės atėmime išbūtą laiką nuo 2007 m. rugsėjo 29 d. (BK 66 straipsnis). Šioje byloje teismas nebuvo paskyręs jam kardomosios priemonės – suėmimo tik dėl vienos priežasties, nes faktiškai jis jau buvo suimtas, t. y. atlikinėjo laisvės atėmimo bausmę pagal kitą nuosprendį.

Dėl kilusių padarinių kasatorius labai galisi, su nukentėjusiaisiais susitaikė, atlygino jiems padarytą žalą, todėl, kasatoriaus manymu, teismas paskyrė jam per griežtą bausmę ir nepagrįstai netaikė BK 61, 62 straipsnių nuostatų (teismas nenustatė nė vienos sunkinančios aplinkybės, tik kelias lengvinančias: jis visiškai pripažino savo kaltę, nuoširdžiai gailisi padaręs nusikalstamą veiką, savo noru, nukentėjusiajam nepareiškus civilinio ieškinio, atlygino žalą). Be to, skirdamas galutinę bausmę, teismas galėjo taikyti bausmių apėmimo būdą (BK 63 straipsnio 6 dalis), nes skundžiamu nuosprendžiu jis nuteistas už neatsargų nusikaltimą.

Atsiliepimu į nuteistojo L. I. kasacinį skundą Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros prokurorė Lina Beinarytė prašo skundą atmesti.

Atsiliepime nurodoma, kad kasatorius klaidingai aiškina BK 63 straipsnio 6 dalies taikymą. BK 63 straipsnis reglamentuoja bausmės skyrimą už kelias nusikalstamas veikas, t. y. esant nusikalstamų veikų sutapčiai. Šioje byloje taikyti šio straipsnio nuostatas nėra pagrindo, nes L. I. padarė naują nusikalstamą veiką, neatlikęs bausmės pagal ankstesnį nuosprendį, t. y. paskirtos bausmės subendrinamos keliais nuosprendžiais.

Pagal BK 64 straipsnyje nustatytas bausmių subendrinimo taisykles tais atvejais, kai nuteistasis, neatlikęs paskirtos bausmės, padaro naują nusikalstamą veiką, teismas, paskyręs bausmę už naują nusikaltimą, bausmes subendrina. Skirdamas subendrintą bausmę, teismas gali bausmes visiškai ar iš dalies sudėti.

Naują nusikalstamą veiką kasatorius padarė neatlikęs Palangos miesto apylinkės teismo 2005 m. gegužės 25 d. nuosprendžiu paskirtos laisvės atėmimo bausmės dešimties mėnesių dviejų dienų. Atsižvelgęs į tai, apeliacinės instancijos teismas pagrįstai skundžiamu nuosprendžiu L. I. paskirtą bausmę – 40 parų areštą – subendrino su ankstesniu nuosprendžiu paskirtos ir neatliktos bausmės dalimi.

Kasatoriaus teiginys, kad jam į paskirtos bausmės laiką turėjo būti įskaitytas kardomajame kalinime išbūtas laikas nuo 2007 m. rugsėjo 29 d. ir bausmės pradžia skaičiuojama nuo šios dienos, nepagrįstas. Iš bylos duomenų matyti, kad 2005 m. gegužės 25 d. nuosprendžiu L. I. paskirta subendrinta dvejų metų šešių mėnesių laisvės atėmimo bausmė, bausmės pradžią skaičiuojant nuo jo faktinio sulaikymo dienos. Iš Palangos miesto apylinkės teismo 2007 m. spalio 1 d. nutarties matyti, kad L. I. bausmės pradžia skaičiuojama nuo 2007 m. rugsėjo 29 d. Taigi iki skundžiamo nuosprendžio paskelbimo dienos L. I. buvo neatlikęs dešimties mėnesių dviejų dienų 2005 m. gegužės 25 d. nuosprendžiu paskirtos bausmės. Teismas pagrįstai nurodė, kad bausmės pradžia skaičiuojama nuo 2009 m. kovo 31 d.

Netenkintinas kasatoriaus prašymas pagal BK 281 straipsnio 1 dalį paskirti 15 parų arešto bausmę. Klaipėdos apygardos teismas, tenkindamas L. I. apeliacinį skundą, pripažino, kad pirmosios instancijos teismas, skirdamas L. I. laisvės atėmimo bausmę, nesilaikė BK įtvirtintų bausmės skyrimo nuostatų ir paskyrė L. I. švelnesnės rūšies bausmę – 40 parų arešto. Apeliacinės instancijos teismas, skirdamas L. I. bausmę, išsamiai išnagrinėjo visas bylos aplinkybes, kurios reikšmingos bausmės skyrimui, ir bausmės rūšį parinko atsižvelgdamas į tai, kad nusikalstama veika padaryta dėl neatsargumo. L. I. prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir gailisi, jo padarytos nusikaltimo pasekmės nėra itin skaudžios, nukentėję asmenys civilinių ieškinių dėl padarytos žalos nepateikė, pretenzijų neturi. Byloje nėra duomenų, kad L. I. automobilį vairavo būdamas neblaivus ar viršydamas leistiną greitį, priešingai, automobilio jis nesuvaldė esant šlapiai kelio dangai, staigiame kelio posūkyje nepasirinkęs saugaus greičio. Apeliacinės instancijos teismas bausmę paskyrė mažesnę kaip straipsnio sankcijoje už padarytą nusikaltimą numatytos bausmės vidurkis.

 

Kasacinis skundas atmestinas.

 

Dėl paskirtos bausmės, BK 64 straipsnio taikymo ir kitų skundo argumentų

Kasatorius prašo pagal BK 281 straipsnio 1 dalį paskirti 15 parų arešto bausmę atsižvelgus į tai, kad jis dėl kilusių padarinių labai galisi, su nukentėjusiaisiais susitaikė, atlygino jiems padarytą žalą. Be to, kasatorius mano, kad teismas, skirdamas jam bausmę, nepagrįstai nesivadovavo BK 61, 62 straipsnių nuostatomis (yra nustatytos tik lengvinančios jo atsakomybę aplinkybės: visiškai pripažino savo kaltę, nuoširdžiai gailisi padaręs nusikalstamą veiką, savo noru atlygino žalą).

Dėl paskirtos bausmės (pirmosios instancijos teismas nuosprendžiu buvo paskyręs dešimt mėnesių laisvės atėmimo) sušvelninimo nuteistasis L. I. skundėsi apeliacine tvarka. Apeliacinės instancijos teismas konstatavo, kad pirmosios instancijos teismas už neatsargų nusikaltimą skirdamas L. I. griežčiausią sankcijoje numatytą bausmės rūšį vien dėl to, kad jis yra recidyvistas, pažeidė ne tik BK 54 straipsnio nuostatas, reikalaujančias skiriant bausmę atsižvelgti į visas bausmės skyrimui reikšmingas aplinkybes, bet ir BPK 305 straipsnio nuostatas, reikalaujančias motyvuoti konkrečios bausmės skyrimą. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs tai, kad L. I. padarė neatsargų nusikaltimą (anksčiau teistas už tyčines nusikalstamas veikas, kuriomis buvo kėsinamasi į nuosavybę), byloje nėra duomenų, jog automobilį jis vairavo būdamas neblaivus ar viršijo leistiną greitį, eismo įvykį sukėlė ne itin šiurkščiai pažeisdamas Kelių eismo taisykles, susiklosčius nepalankioms aplinkybėms, prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir gailisi, pasekmės nėra itin skaudžios, nukentėjusieji civilinių ieškinių dėl padarytos žalos nepateikė, pakeitė pirmosios instancijos teismo nuosprendį ir paskyrė L. I. švelnesnę bausmės rūšį – areštą, o bausmės dydį nustatė mažesnį nei vidurkis – 40 parų.

Taigi apeliacinės instancijos teismo nuosprendžio turinys patvirtina, kad šis teismas įvertino visas nuteistojo kasaciniame skunde nurodytas aplinkybes, reikšmingas bausmės skyrimui. Taip pat vadovavosi BK 61 straipsnio nuostatomis. BK 61 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad teismas, įvertinęs atsakomybę lengvinančias ir (ar) sunkinančias aplinkybes, jų kiekį, pobūdį ir tarpusavio santykį, taip pat kitas 54 straipsnio 2 dalyje nurodytas aplinkybes, motyvuotai parenka švelnesnę ar griežtesnę bausmės rūšį, taip pat skiriamos bausmės dydį, skaičiuodamas nuo jos vidurkio. Ši baudžiamojo įstatymo nuostata išvardija kriterijus, į kuriuos teismas privalo atsižvelgti parinkdamas bausmės rūšį ir nustatydamas bausmės dydį. BK 61 straipsnio 2 dalies dispozicija neriboja teismo teisės pasirinkti BK specialiosios dalies straipsnio sankcijoje numatytos bausmės rūšies ar nustatyti jos dydžio, tačiau įpareigoja motyvuoti atitinkamą sprendimą bei nurodo, kad bausmės dydis turi būti skaičiuojamas nuo jos vidurkio. Apeliacinės instancijos teismo sprendimas skirti arešto bausmę, kurios dydis mažesnis už vidurkį, pakankamai išsamiai motyvuotas: įvertinta tai, kad nėra L. I. atsakomybę sunkinančių aplinkybių, o tik lengvinanti – prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 3 punkte nurodyta lengvinanti aplinkybė – kaltininkas savo noru atlygino ar pašalino padarytą žalą – byloje nenustatyta), taip pat kitos BK 54 straipsnio 2 dalyje nurodytos aplinkybės.

Kadangi L. I. naują nusikalstamą veiką padarė neatlikęs dalies Palangos miesto apylinkės teismo 2005 m. gegužės 25 d. nuosprendžiu paskirtos bausmės, todėl teismas pagrįstai, vadovaudamasis BK 64 straipsnio 1, 3 dalių nuostatomis, iš dalies sudėdamas subendrino abiem nuosprendžiais paskirtas bausmes ir galutinę subendrintą bausmę paskyrė laisvės atėmimą vienuolikai mėnesių. Taigi ir galutinė BK 64 straipsnio pagrindu subendrinta bausmė švelnesnė nei buvo paskirta pirmosios instancijos teismo. Bausmes subendrinant BK 64 straipsnio pagrindu, pagal ankstesnį nuosprendį (šiuo atveju – 2005 m. gegužės 25 d. nuosprendį) atliktos bausmės dalis į subendrintos bausmės laiką neįskaitoma (kasacinė nutartis Nr. 2K-97/2008), o paskirtos bausmės pradžia skaičiuojama nuo pirmosios instancijos teismo nuosprendžio paskelbimo dienos.

Kasacinės instancijos teismas gali sušvelninti bausmę, jeigu neteisinga bausmė susijusi su netinkamu baudžiamojo įstatymo pritaikymu (BPK 376 straipsnio 3 dalis). Kasatorius neginčija, kad jam netinkamai pritaikytas BK 281 straipsnis, todėl kasacinės instancijos teismas neturi pagrindo sušvelninti L. I. paskirtos bausmės.

BPK 376 straipsnio 1 dalis nustato, kad kasacinės instancijos teismas apskųstus įsiteisėjusius nuosprendžius ir nutartis patikrina tik teisės taikymo aspektu, t. y. ar pagal žemesnės instancijos teismų sprendimais nustatytas bylos aplinkybes yra tinkamai pritaikytas baudžiamasis įstatymas; ar nustatant tas aplinkybes nebuvo padaryta esminių baudžiamojo proceso įstatymo normų pažeidimų. Nepakanka tik formaliai nurodyti kasacinius pagrindus, būtina nurodyti juos pagrindžiančius teisinius argumentus (BPK 368 straipsnio 2 dalis). Be to, pagal BPK 367 straipsnio 3 dalies nuostatas kasacine tvarka galima skųsti tik apeliacine tvarka apskųstą ir nagrinėtą nuosprendį ar nutartį ir tik dėl tų klausimų, kurie buvo nagrinėti apeliacine tvarka.

Kasatoriaus teiginiai, kad teismai nepagrįstai netaikė BK 62, 63, 66 straipsnių nuostatų, nebuvo nagrinėjami apeliacine tvarka, teiginys dėl BK 62 straipsnio netinkamo taikymo apskritai deklaratyvus, nes nepagrįstas jokiais argumentais. Todėl šie skundo argumentai paliekami nenagrinėti.

Nenustačius BPK 369 straipsnyje numatytų pirmosios instancijos teismo ar apeliacinės instancijos teismo nuosprendžių keitimo ar naikinimo pagrindų, kasacinis skundas atmestinas, o teismų sprendimai, neperžengiant kasacinio skundo ribų, pripažintini teisėtais.

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos BPK 382 straipsnio 1 punktu,

 

n u t a r i a :

 

            Nuteistojo L. I. kasacinį skundą atmesti.

 

 

 

Teisėjai                                                                                                 Rimantas Baumilas

 

 

                                                                                                                        Vladislovas Ranonis

 

 

                                                                                                                        Vytautas Masiokas