Administracinė byla Nr. AS-273-492/2025

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-01793-2024-1

Procesinio sprendimo kategorija 43.3.1

(S)

 LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

2025 m. kovo 12 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Jolantos Malijauskienės, Dainiaus Raižio (kolegijos pirmininkas) ir Virginijos Volskienės (pranešėja),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo A. Ž. atskirąjį skundą dėl Regionų administracinio teismo Kauno rūmų 2024 m. gruodžio 17 d. nutarties administracinėje byloje pagal pareiškėjo A. Ž. skundą atsakovams Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybai ir Lietuvos valstybei, atstovaujamai Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos, dėl sprendimo panaikinimo, įpareigojimo atlikti veiksmus ir žalos atlyginimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I.

Regionų administracinio teismo Kauno rūmai 2024 m. lapkričio 21 d. nutartimi priėmė pareiškėjo A. Ž. skundą, kuriuo prašoma: 1) panaikinti Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos 2024 m. balandžio 23 d. sprendimą Nr. (8.28Mr)ATP-K-2024-00007; 2) įpareigoti pareiškėjo prašymą išnagrinėti iš naujo; 3) priteisti 5 000 Eur neturtinės žalos atlyginimą.

Regionų administracinio teismo Kauno rūmai 2024 m. gruodžio 10 d. nutartimi pripažino, kad nėra kliūčių bylą nagrinėti, todėl, be kita ko, nutarė: paskirti bylą nagrinėti viešame teismo posėdyje 2025 m. vasario 24 d. 13 val. (1 p.), trečiaisiais suinteresuotais asmenimis nelaikyti Lietuvos Respublikos Vyriausybės, Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos ir Lietuvos Respublikos Seimo. Galutinai šį klausimą spręsti teismo posėdžio parengiamojoje dalyje (2 p.); teismo posėdį organizuoti naudojant informacines ir elektroninių ryšių technologijas (3 p.). Teismas nurodė, kad minėta nutartis yra neskundžiama.

Pareiškėjas 2024 m. gruodžio 16 d. pateikė teismui atskirąjį skundą, kuriuo prašė panaikinti Regionų administracinio teismo Kauno rūmai 2024 m. gruodžio 10 d. nutarties 1 – 3 punktus ir įpareigoti iš naujo nagrinėti teismo (teisėjų) nušalinimo, papildomų įrodymų išreikalavimo, trečiųjų suinteresuotų asmenų dalyvavimo bylos nagrinėjime klausimą.

II.

Regionų administracinio teismo Kauno rūmai 2024 m. gruodžio 17 d. nutartimi (toliau – ir skundžiama nutartis) atsisakė priimti pareiškėjo A. Ž. atskirąjį skundą.

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ), 152 straipsnio 1 dalimi, pažymėjo, kad pareiškėjo ginčijama 2024 m. gruodžio 10 d. nutartis, kuria skirtas teismo posėdis, atskiruoju skundu neskundžiama, šia nutartimi taip pat neužkertama galimybė tolimesnei bylos eigai, todėl apeliacinis procesas dėl 2024 m. gruodžio 10 d. nutarties yra negalimas.

III.

Pareiškėjas A. Ž. atskirajame skunde prašo panaikinti Regionų administracinio teismo Kauno rūmų 2024 m. gruodžio 17 d. nutartį ir 2024 m. gruodžio 10 d. nutarties 1 – 3 punktus bei įpareigoti iš naujo nagrinėti teismo (teisėjų) nušalinimo, papildomų įrodymų išreikalavimo, trečiųjų suinteresuotų asmenų dalyvavimo teismo procese bei bylos nagrinėjime klausimą. Pareiškėjas taip pat prašo atskirąjį skundą nagrinėti žodinio proceso tvarka, kreiptis į Lietuvos Respublikos Konstitucinį Teismą ir Europos Žmogaus Teisių Teismą dėl išaiškinimų ar nebuvo pažeistos pareiškėjo teisės į nešališką teismo procesą.

Pareiškėjas nurodo, kad skundžiama nutartis yra nepagrįsta, kadangi priimta už akių, proceso šalims nedalyvaujant, pasinaudojant blogąja teismų praktika, norint apeiti byloje keliamus klausimus ir prašymus. Tokiu būdu pademonstruojamas teismo šališkumas. Pareiškėjas pažymi, kad teisėjui, priėmusiam skundžiamą nutartį, akivaizdžiai kilo interesų konfliktas.

Pareiškėjas akcentuoja, kad teismas paskyrė administracinės bylos nagrinėjimą 2025 m. vasario 24 d. 13 val., tačiau nepasisakė dėl 2024 m. birželio 5 d. pareikšto nušalinimo, tarpusavyje susijusių bylų sujungimo ar teisminių bylų medžiagos panaudojimo šios bylos nagrinėjime. Taip pat nagrinėjamu atveju nebuvo pasisakyta dėl papildomų įrodymų išreikalavimo.

Pareiškėjas nurodo, kad skundžiamą nutartį priėmęs teisėjas galbūt buvo įtakotas teismo vadovybės, politinių partijų ar užsienio organizacijų, kurios galbūt rėmė ydingų praktikų įgyvendinimą teismuose, nepagrįstai atsisakė laikyti trečiaisiais asmenimis byloje Lietuvos Respublikos Vyriausybę, Lietuvos Respublikos teisingumo ministeriją ir Lietuvos Respublikos Seimą, nevertino pateiktų įrodymų ir neišreikalavo naujų įrodymų, kurie paaiškintų institucijų indėlį į susidariusią situaciją šioje byloje ir su ja tiesiogiai susijusiuose teisminiuose procesuose.

Pareiškėjas pažymi, kad teismas nusprendė organizuoti teisminį procesą naudojant informacines technologijas ir elektronines ryšių priemonės galbūt dėl to, kad būtų apribotos betarpiškos trečiųjų suinteresuotų asmenų ir atsakovų atstovų apklausos.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV.

Atskirojo skundo dalykas – Regionų administracinio teismo Kauno rūmai 2024 m. gruodžio 17 d. nutartis, kuria atsisakyta priimti pareiškėjo A. Ž. atskirąjį skundą.

Prieš pradedant tikrinti skundžiamos nutarties pagrįstumą ir teisėtumą, teisėjų kolegija pirmiausia pasisako dėl pareiškėjo pateiktų procesinio pobūdžio prašymų: atskirąjį skundą nagrinėti žodinio proceso tvarka, kreiptis į Lietuvos Respublikos Konstitucinį Teismą ir Europos Žmogaus Teisių Teismą dėl išaiškinimų, ar nebuvo pažeistos pareiškėjo teisės į nešališką teismo procesą.

Pagal ABTĮ 153 straipsnio 2 dalį teismas atskirąjį skundą paprastai nagrinėja rašytinio proceso tvarka. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo pirmininko 2025 m. vasario 21 d. nutartimi byla pagal pareiškėjo atskirąjį skundą skirta nagrinėti teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka. Nustačius, kad pareiškėjas atskirajame skunde prašo atskirąjį skundą nagrinėti žodinio proceso tvarka ir vadovaujantis ABTĮ 151 straipsniu, aktuali ABTĮ 141 straipsnio 1 dalis, pagal kurią proceso šalys savo procesiniame dokumente (šiuo atveju – atskirajame skunde) gali pateikti motyvuotą prašymą nagrinėti bylą žodinio proceso tvarka, tačiau atsižvelgti į šį prašymą teismui neprivaloma. Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad pareiškėjas savo poziciją ir argumentus dėl skundžiamos nutarties yra pakankamai aiškiai išdėstęs atskirajame skunde raštu. Todėl vien pareiškėjo noras betarpiškai dalyvauti atskirąjį skundą nagrinėjant žodinio proceso tvarka nepatvirtina būtinybės taikyti išimtį dėl atskirojo skundo nagrinėjimo formos. Šiuo atveju pareiškėjas nenurodė ir teisėjų kolegija nenustatė jokių kitų išskirtinių aplinkybių, dėl kurių pareiškėjo atskirasis skundas turėtų būti nagrinėjamas žodinio proceso tvarka. Atsižvelgdama į tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija pareiškėjo prašymo atskirąjį skundą nagrinėti žodinio proceso tvarka netenkina.

Pasisakydama dėl pareiškėjo prašymo kreiptis į Lietuvos Respublikos Konstitucinį Teismą ir Europos Žmogaus Teisių Teismą, teisėjų kolegija pažymi, kad pareiškėjas atskirajame skunde prašo kreiptis į minėtus teismus dėl išaiškinimo ar pirmosios instancijos teismo veiksmai šioje byloje ir su ja tiesiogiai susijusiuose teisminiuose procesuose, naudojama teismų praktika dirbtinai neriboja kreiptis į teismą dėl nešališko teismo proceso. Pagal ABTĮ 4 straipsnio 2 dalį, jeigu yra pagrindas manyti, jog įstatymas ar kitas teisės aktas, kuris turėtų būti taikomas konkrečioje byloje, prieštarauja Lietuvos Respublikos Konstitucijai, teismas sustabdo bylos nagrinėjimą ir, atsižvelgdamas į Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo kompetenciją, kreipiasi į jį su prašymu spręsti, ar tas įstatymas ar kitas teisės aktas atitinka Lietuvos Respublikos Konstituciją. Pagal ABTĮ 4 straipsnio 4 dalį Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, kai tai susiję su jo nagrinėjama byla, gali kreiptis į Europos Žmogaus Teisių Teismą su prašymu pateikti konsultacinę išvadą dėl principinių klausimų, susijusių su Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijoje (toliau – ir Konvencija) ar jos protokoluose apibrėžtų teisių ir laisvių aiškinimu ar taikymu. Įvertinusi pareiškėjo prašymų turinį, bylos aplinkybes bei aptartą teisinį reguliavimą, teisėjų kolegija konstatuoja, kad nagrinėjamu atveju pareiškėjas nepagrindė, o teisėjų kolegija nekyla abejonių dėl sprendžiant byloje kilusį ginčą taikytinų procesinės ir / ar materialinės teisės normų galimo atitikimo aukštesnės galios teisės aktams, todėl pareiškėjo prašymas dėl kreipimosi į Lietuvos Respublikos Konstitucinį Teismą, kuris motyvuojamas poreikiu gauti išaiškinimus, netenkinamas. Taip pat pažymėtina, kad nagrinėjamu atveju iš pareiškėjo pateiktų reikalavimų nėra aišku, kokie principiniai klausimai (kokias Konvencijoje numatytas teises ir laisves reiktų aiškinti ar taikyti), susiję su Konvencija šiame bylos nagrinėjimo etape yra keliami, bei kokie duomenys, pareiškėjo nuomone, šiuos klausimus patvirtina / pagrindžia. Atsižvelgdama į išdėstytas aplinkybes, teisėjų kolegija netenkina ir pareiškėjo prašymo kreiptis į Europos Žmogaus Teisių Teismą dėl išaiškinimo.

Pareiškėjui paaiškintina, kad prašymai kreiptis į įvairias institucijas dėl išaiškinimų paprastai sprendžiami ginčą nagrinėjant iš esmės, o ne sprendžiant konkretų procesinį klausimą.

Pareiškėjas atskirajame skunde akcentuoja, kad skundžiama nutartis buvo priimta už akių, todėl yra neteisėta. Kaip jau minėta, ABTĮ 153 straipsnio 2 dalis aiškiai numato, kad teismas atskirąjį skundą paprastai nagrinėja rašytinio proceso tvarka, todėl nėra pagrindo sutikti su pareiškėju, kad nagrinėjamu atveju buvo pažeistos administracinį procesą reguliuojančios taisyklės.

Pareiškėjas atskirajame skunde nesutinka su skundžiama pirmosios instancijos teismo nutartimi, pažymėdamas, kad pirmosios instancijos teismas neišsprendė nušalinimo ir įrodymų prijungimo klausimų, teisėjas ir visas teismas yra šališki ir suinteresuoti bylos baigtimi.

Teisėjų kolegija akcentuoja, kad ši byla yra nagrinėjama pagal Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatyme nustatytas taisykles. Pažymėtina, kad ABTĮ nuostatos nustato, kad ne bet kokia pirmosios instancijos teismo (teisėjo) nutartis gali būti atskirojo skundo objektu. Vadovaujantis ABTĮ 152 straipsnio 1 dalimi, pirmosios instancijos teismo (teisėjo) nutartis proceso šalys gali apskųsti atskiruoju skundu apeliacinės instancijos teismui: 1) šio įstatymo nustatytais atvejais; 2) kai teismo nutartis užkerta galimybę tolesnei bylos eigai.

Taigi įstatymas konkrečiai nustato atskirojo skundo padavimo atvejus. Nesant ABTĮ 152 straipsnio 1 dalyje numatytų sąlygų atskirajam skundui paduoti, teismas neturi pagrindo priimti asmens atskirąjį skundą ir apeliacinis procesas pagal tokį atskirąjį skundą iš viso neturi būti pradėtas (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2015 m. gruodžio 2 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-1358-822/2015; 2017 m. kovo 15 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-190-146/2017; 2018 m. rugpjūčio 7 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS-543-629/2018).

Skundžiama nutartimi atsisakyta priimti pareiškėjo atskirąjį skundą, nustačius, kad 2024 m. gruodžio 10 d. nutartis atskiruoju skunde neskundžiama, šia nutartimi taip pat neužkertama galimybė tolimesnei bylos eigai, todėl apeliacinis procesas dėl jos nėra galimas. Regionų administracinio teismo Kauno rūmai 2024 m. gruodžio 10 d. nutartimi pripažino, kad nėra kliūčių bylą nagrinėti, todėl, be kita ko, nutarė: paskirti bylą nagrinėti viešame teismo posėdyje 2025 m. vasario 24 d. 13 val. (1 p.), trečiaisiais suinteresuotais asmenimis nelaikyti Lietuvos Respublikos Vyriausybės, Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos ir Lietuvos Respublikos Seimo. Galutinai šį klausimą spręsti teismo posėdžio parengiamojoje dalyje (2 p.); teismo posėdį organizuoti naudojant informacines ir elektroninių ryšių technologijas (3 p.). Pareiškėjas su šia nutartimi nesutiko ir pateikė atskirąjį skundą, o Regionų administracinio teismo Kauno rūmai 2024 m. gruodžio 17 d. nutartimi atskirąjį skundą atsisakė priimti, konstatavę, kad apeliacinis procesas dėl šios nutarties nėra galimas.

Teisėjų kolegija, įvertinusi atskirojo skundo argumentus, Regionų administracinio teismo Kauno rūmų 2024 m. gruodžio 10 d. ir 2024 m. gruodžio 17 d. nutartis, aptartą teisinį reguliavimą, neturi pagrindo nesutikti su pirmosios instancijos teismo skundžiamoje nutartyje padaryta išvada, kad pareiškėjo skundžiama teismo nutartis nepatenka į ABTĮ 152 straipsnio 1 dalyje nustatytus atvejus, todėl pagrįstai nuspręsta, kad apeliacinis procesas dėl Regionų administracinio teismo Kauno rūmų 2024 m. gruodžio 10 d. nutarties yra negalimas, todėl atskirasis skundas pagrįstai atsisakytinas priimti. Teisėjų kolegija akcentuoja, kad pareiškėjas atskirajame skunde nepateikė jokių faktinių ir teisinių argumentų paneigiančių šią išvadą. Teisėjų kolegija akcentuoja, kad nei vienas iš Regionų administracinio teismo Kauno rūmų 2024 m. gruodžio 10 d. nutartyje spręstų klausimų, neužkerta galimybės tolimesnei bylos eigai.

Teisėjų kolegija vertina, kad pareiškėjo atskirojo skundo argumentai, jog pirmosios instancijos teismas neišsprendė pareiškėjo prašymų (dėl teisėjų nušalinimo, susijusių bylų sujungimo ar teisminių bylų medžiagos panaudojimo šios bylos nagrinėjime, papildomų įrodymų išreikalavimo ir pan.), nesudaro pagrindo pripažinti neteisėta ir nepagrįsta Regionų administracinio teismo Kauno rūmų 2024 m. gruodžio 17 d. nutartį. Kadangi šie pareiškėjo prašymai nebuvo nagrinėti nei 2024 m. gruodžio 10 d. ir 2024 m. gruodžio 17 d. nutartimis, teisėjų kolegija neturi pagrindo dėl jų pasisakyti. Taip pat atkreiptinas dėmesys, kad pareiškėjas atskirajame skunde aiškiai nenurodė, kaip minėtų klausimų neišsprendimas minėtomis nutartimis užkirstų galimybę tolimesnei bylos eigai.

Dėl pareiškėjo atskirojo skundo argumentų susijusių su trečiųjų suinteresuotų asmenų neįtraukimu, teisėjų kolegija pažymi, kad Regionų administracinio teismo Kauno rūmai 2024 m. gruodžio 10 d. nutartimi nutarė trečiaisiais suinteresuotais asmenimis nelaikyti Lietuvos Respublikos Vyriausybės, Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos ir Lietuvos Respublikos Seimo. ABTĮ 46

Pareiškėjas atskirajame skunde nesutinka su Regionų administracinio teismo Kauno rūmų 2024 m. gruodžio 10 d. nutarties dalimi, kurioje nutarta teismo posėdį organizuoti naudojant informacines ir elektroninių ryšių technologijas. Visų pirma akcentuotina, kad šie atskirojo skundo teiginiai niekaip nepaaiškina, kaip dėl to, kad procesas vyks naudojant informacines ir elektroninių ryšių technologijas bus užkirsta galimybė tolimesnei bylos eigai. Pareiškėjas mano, kad tokiu būdu pažeidžiamas bylos nagrinėjimo teisme betarpiško principas, apribojamos galimybės apklausti trečiuosius suinteresuotus asmenis ir atsakovų atstovus, tačiau teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, kad tokią galimybę numato ABTĮ 13 straipsnio 7 dalis, taigi pirmosios instancijos teismas, nuspręsdamas dėl proceso formos, nepažeidė ABTĮ taisyklių. Be kita ko, atkreiptinas dėmesys, kad minėtoje nutartyje nurodyta, jog bylos nagrinėjimas per informacines ir elektroninių ryšių technologijas nėra kliūtis proceso šalims atvykti į teismo posėdį Regionų administracinio teismo Kauno rūmų salėje. Teisėjų kolegijos vertinimu, pareiškėjas, teigdamas, jog bus pažeistas bylos nagrinėjimo betarpiškumas, ribojama galimybė užduoti klausimus atsakovui bei tretiesiems asmenims, remiasi prielaidomis.

Be kita ko, akcentuotina, kad atskirojo skundo argumentai susiję su teismo šališkumu bei suinteresuotumu, taikoma ydinga teismų praktika, yra grindžiami išskirtinai prielaidomis, todėl nesudaro pagrindo apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegijai suabejoti teismo nešališkumu bei teismų praktikos formavimu netinkama linkme. Visais atvejais abejonės dėl teisėjų nešališkumo ar suinteresuotumo bylos baigtimi turi būti pagrįstos konkrečiais įrodymais, o ne tik asmenų samprotavimais, prielaidomis (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011 m. gruodžio 30 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS822-885/2011; kt.). Be kita ko, pažymėtina, kad teismo (teisėjų) jurisdikcinė veikla, kurios išorinė išraiškos forma – atskirų procesinių veiksmų atlikimas ir procesinių sprendimų priėmimas, negali savaime būti vertinama kaip teismo (teisėjų) šališkumo bei suinteresuotumo bylos baigtimi įrodymas (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2018 m. sausio 17 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-3072-520/2018; 2019 m. liepos 31 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-3256-968/2019; 2021 m. sausio 13 d. nutartį administracinėje byloje Nr. TA-63-492/2021).

Atskirajame skunde pareiškėjas, prašydamas panaikinti skundžiamą nutartį, taip pat nurodo, kad pirmosios instancijos teismas neatliko įrodymų vertinimo. Pažymėtina, kad šie pareiškėjo argumentai yra abstraktūs ir deklaratyvaus pobūdžio. Be kita ko, paaiškintina pareiškėjui, kad įrodymų vertinimas yra atliekamas bylos nagrinėjimo iš esmės metu, todėl su tuo susiję pareiškėjo atskirojo skundo argumentai atmestini kaip nepagrįsti.

Apibendrindama teisėjų kolegija akcentuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai taikė proceso teisės normas ir priėmė teisingą ir pagrįstą procesinį sprendimą, atskirojo skundo argumentai nesudaro pagrindo naikinti skundžiamą nutartį. Atsižvelgiant į tai, atskirasis skundas atmetamas, o pirmosios instancijos teismo nutartis paliekama nepakeista.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 154 straipsnio 1 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a:

Pareiškėjo A. Ž. atskirąjį skundą atmesti.

Regionų administracinio teismo Kauno rūmų 2024 m. gruodžio 17 d. nutartį palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai        Jolanta Malijauskienė

           Dainius Raižys

        Virginija Volskienė