Civilinė byla Nr. e2-1124-480/2022
Teisminio proceso Nr. 2-56-3-00303-2022-8
Procesinio sprendimo kategorijos: 2.6.10.5.2.17; 3.1.7.6; 3.2.6.1
(S)
KAUNO APYGARDOS TEISMAS
SPRENDIMAS
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2022 m. gruodžio 8 d.
Kaunas
Kauno apygardos teismo teisėja Albina Rimdeikaitė,
sekretoriaujant Danutei Nekraševičienei,
dalyvaujant atsakovei A. R. ir jos atstovei advokatei E. V., atsakovui D. R. ir jo atstovui advokatui O. R.,
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės likviduojamos dėl bankroto uždarosios akcinės bendrovės „Autvina“ ieškinį atsakovams D. R., A. R. ir A. G. dėl žalos atlyginimo, ir
n u s t a t ė :
likviduojama dėl bankroto uždaroji akcinė bendrovė (toliau – UAB) „Autvina“ kreipėsi į teismą su ieškiniu, kuriuo prašo priteisti solidariai iš atsakovų D. R., A. R. ir A. G. 169 259,29 Eur žalos atlyginimo, 5 proc. dydžio metines procesines palūkanas nuo teismo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.
Nurodo, kad Kauno apygardos teismas 2021 m. gegužės 25 d. nutartimi iškėlė ieškovei bankroto bylą, nutartis įsiteisėjo 2021 m. birželio 29 d. Minėta nutartimi nustatyta, kad ieškovė ilgą laiką neatsiskaitė pagal savo prievolę su Valstybine mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (toliau – VMI prie FM). 2022 m. sausio 12 d. ir 2022 m. vasario 1 d. nutartimis patvirtintas ieškovės kreditorių sąrašas ir jų finansiniai reikalavimai 169 259,29 Eur sumai. 2022 m. kovo 15 d. nutartimi nutarta ieškovės bankrotą vykdyti supaprastina tvarka bei pripažinti ieškovę likviduojama dėl bankroto ir pradėti įmonės likvidavimą.
Pagal Juridinių asmenų registro duomenis ieškovės vadovu nuo 2020 m. birželio 12 d. iki bankroto bylos iškėlimo buvo A. G.. Veikla nuo A. G. vadovavimo pradžios nebuvo vykdoma iki pat bankroto bylos iškėlimo. A. G. neperdavė administratorei jokio įmonės turto, motyvuodamas tuo, kad dokumentų jam neperdavė buvę įmonės vadovai – D. R., kuris ieškovės vadovu buvo nuo 2019 m. liepos 30 d. iki 2020 m. birželio 12 d., ir A. R., kuri ieškovės vadove buvo nuo 2014 m. gruodžio 10 d. iki 2019 m. liepos 30 d.
Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos duomenimis, ieškovei iškėlus bankroto bylą įmonėje nebuvo nei vieno apdraustojo, paskutinis apdraustasis buvo D. R.. VMI prie FM duomenimis, ieškovė neteikė deklaracijų bei galimai nebevykdė veiklos nuo 2019 m. liepos 24 d.
Administratorei nebuvo perduotas joks ieškovės turtas, nei dokumentai, dėl ko administratorė negali / negalėjo patikrinti įmonės sandorių, sudarytų per ne trumpesnį kaip 36 mėnesių laikotarpį iki bankroto bylos iškėlimo dienos, pareikšti ieškinių teisme dėl sandorių, priešingų įmonės veiklos tikslams ir (ar) galėjusių turėti įtakos tam, kad įmonė negali atsiskaityti su kreditoriais, pripažinimo negaliojančiais, nustatyti tyčinio bankroto požymių ir kreiptis į bankroto bylą nagrinėjantį teismą dėl bankroto pripažinimo tyčiniu, pateikti įstatymo reikalavimus atitinkančios veiklos ataskaitos, nustatyti debetinių įsiskolinimų, ilgalaikį ir trumpalaikį turtą, ilgalaikio turto pirkimus, pardavimus, nurašymus per paskutinių 36 mėnesių laikotarpį iki bankroto bylos iškėlimo dienos, ir t.t. Dėl susiklosčiusios situacijos galima teigti, jog ieškovės bankroto byloje patvirtinti kreditoriniai reikalavimai 169 259,29 Eur sumai nebus atlyginti.
Atsakovų veiksmuose yra visos jų atsakomybei kilti būtinos sąlygos. A. G. neteisėti veiksmai pasireiškė tuo, jog jis pažeidė imperatyvią Lietuvos Respublikos juridinių asmenų nemokumo įstatymo (toliau – JANĮ) 57 straipsnio 1 dalyje numatytą pareigą įsiteisėjus teismo nutarčiai iškelti bankroto bylą perduoti administratoriui įmonės turtą pagal balansą, sudarytą nutarties iškelti bankroto bylą įsiteisėjimo dienos duomenimis, ir visus dokumentus. A. G. neteikė valstybės įmonei (toliau – VĮ) Registrų centrui ieškovės finansinės atskaitomybės dokumentų per savo vadovavimo bendrovei periodą, paskutiniai duomenys teikti tik už 2019 m.
Tikėtina, jog A. G. ir D. R. taip galėjo elgtis sąmoningai, siekdamas išvengti galimos atsakomybės. D. R., būdamas bendrovės akcininkas, perleido A. G. bendrovės valdymą, skiriant A. G. bendrovės vadovu (asmenį, kuris yra ne vienos bendrovės vadovus ir kurio bendrovės viena po kitos bankrutuoja, dokumentai nemokumo administratoriams neperduodami) siekiant D. R. išvengti atsakomybės bei atsakomybę perkelti A. G., kuris ir taip turi nemažai teisminių procesų bei skolų.
Didžioji ieškovės kreditorinių reikalavimų dalis susidarė vadovaujant būtent D. R. ir A. R., todėl keltina prielaida, kad ieškovė tapo nemoki, susidarius didelei finansinių įsipareigojimų sumai, būtent vadovaujant D. R. ir A. R., ir ar būtent D. R. ir A. R. nepažeidė JANĮ 6 straipsnyje numatyto imperatyvo ir / ar neprivedė ieškovės prie bankroto tyčia. Be to, administratorė neturi duomenų, ar D. R. ir A. R. perdavė A. G., kaip paskutiniam ieškovės vadovui iki bankroto bylos iškėlimo, visus bendrovės dokumentus.
Administratorei neperdavus nei jokio turto, nei jokių dokumentų, žala, padaryta ieškovei, aptariamu atveju laikytina 2022 m. sausio 12 d. ir 2022 m. vasario 1 d. nutartimis patvirtinta 169 259,29 Eur kreditorinių reikalavimų suma.
Nagrinėjamu atveju egzistuoja priežastinis ryšys, nes žala ieškovei ir jos kreditoriams nebūtų atsiradusi (arba ji būtų mažesnė), jei atsakovai, kaip bendrovės vadovai, būtų tinkamai vykdę savo pareigą ir perdavę administratorei įmonės turtą pagal balansą, sudarytą nutarties iškelti bankroto bylą įsiteisėjimo dienos duomenimis, ir visus dokumentus, ar kreipęsi dėl bankroto bylos įmonei iškėlimo šiai tapus nemokiai. Be to, tokiems asmenims kaip atsakovai yra keliami maksimalūs rūpestingumo ir apdairumo standartai. Atsakovai, būdami apdairūs ir rūpestingi, turėjo galimybę neteisėtų veiksmų atlikimo metu numatyti žalos atsiradimą.
Atsakovė A. R. atsiliepime į ieškinį nurodo, kad su ieškiniu nesutinka, ir prašo jį atmesti, priteisti bylinėjimosi išlaidas. Nurodo, kad nėra suprantama, koks yra ieškinio dalykas ir pagrindas atsakovės atžvilgiu ir kokiais įrodymais remiantis tokie ieškinio reikalavimai atsakovei yra reiškiami. Ieškovė aiškiai neįvardija, ar dėl fiduciarinių, ar dėl imperatyvių pareigų nevykdymo atsakomybėn yra traukiama atsakovė.
Atsakovė mano, kad neegzistuoja civilinės atsakomybės sąlygos atsakovės atžvilgiu. Ieškovė, siekdama civilinės atsakomybės atsakovams, kaip buvusiems ieškovės vadovams, taikymo turi įrodyti jų konkrečius neteisėtus veiksmus dėl to, kad administratorė negavo jokių bendrovės dokumentų ir / ar turto. Atsakovės atžvilgiu atsakomybė galėtų atsirasti, jei būtų nustatyti jos, kaip ieškovės vadovės, netinkamas vadovo pareigų atlikimas: jei ji savo vadovavimo laikotarpiu neteikė privalomosios finansinės atskaitomybės VĮ Registrų centrui ir (arba) tinkamai neperdavė turto bei dokumentų naujam įmonės vadovui D. R.. Ieškovė tokių aplinkybių net neįrodinėja ir dėl jų nepasisako.
Atsakovė 2019 m. liepos 29 d. perdavimo–priėmimo aktu naujam akcininkui bei vadovui D. R. perdavė, o jis priėmė ieškovės turtą bei dokumentus, todėl atsakovė įstatyminę pareigą įvykdė tinkamai ir nuo šio turto ir dokumentų perdavimo momento pareiga disponuoti perduotu įmonės turtu ir dokumentais perėjo akcininkui ir naujajam vadovui D. R.. Be to, atsakovė visą jos vadovavimo laiką teikė finansinės atskaitomybės dokumentus.
2018 m. sausio 29 d.–2018 m. balandžio 30 d. VMI prie FM atliko ieškovės mokestinį patikrinimą už laikotarpį nuo 2014 m. gruodžio 3 d. iki 2018 m. sausio 31 d. Buvo nustatyti keli formalūs pažeidimai, kurie jau mokestinio patikrinimo metu buvo ištaisyti, todėl jokio netinkamo dokumentų tvarkymo, mokesčių neapskaitymo, mokestinių nepriemokų ar kitų pažeidimų nebuvo nustatyta.
Ieškovė nenurodo ir nepateikia jokių įrodymų, patvirtinančių, kad atsakovės netinkamas vadovavimas lėmė ieškovės nemokumą. Vertinant įsiskolinimų susiformavimą atkreiptinas dėmesys ne tik kada įsipareigojimai buvo prisiimti, bet kada jie ėmė viršyti bendrovės turtą, kada tapo nebegražintinais, kokia apimti jie buvo pradelsti, kas konkrečiai lėmė bendrovės negalimumą juos grąžinti ar vykdyti ir kitos aplinkybės. Vien įsipareigojimų prisiėmimas nereiškia ir negali reikšti netinkamo bendrovės valdymo, ar bendrovės vedimo prie bankroto.
Atsakovė jos vadovavimo laikotarpiu tinkamai vykdė vadovo pareigas, todėl atsakovės veiksmuose jokių neteisėtų veiksmų, o kartu ir kaltė, nėra ir ji negali būti atsakinga už kito asmens netinkamą veikimą ir jo netinkamu veikimu atsiradusią žalą dėl turto ir dokumentų neperdavimo nemokumo administratorei. Ieškovė savo teiginiams, kad būtent atsakovės vadovavimo laikotarpiu ieškovė tapo nemoki ir būtent dėl šios priežasties atsirado prašoma priteisti žala, pagrįsti nepateikė jokių įrodymų. Ieškovė neįrodė ir priežastinio ryšio tarp atsakovės neva netinkamo vadovavimo ir susidariusios žalos.
Atsakovas D. R. atsiliepime į ieškinį nurodo, kad su ieškiniu nesutinka, ir prašo jį atmesti, priteisti bylinėjimosi išlaidas. Nurodo, kad nėra visiškai aišku, kokiu teisiniu pagrindu ieškovė siekia prisiteisti iš atsakovų žalą. Ieškovė ieškinį iš esmės grindžia prielaidomis, todėl, atsakovo manymu, ieškovė netinkamai įgyvendina savo įrodinėjimo pareigą.
Ieškovė teigia, kad neva didžioji dalis bendrovės skolų susidarė įmonei vadovaujant atsakovams A. R. ir D. R., o įmonė neva veiklos nevykdė jau nuo 2019 m. liepos 24 d., tačiau tokiems teiginiams prieštarauja pačios ieškovės pateikti įrodymai. Įmonei vis dar vadovaujant atsakovui D. R., jis samdė buhalterę M. B., o vėliau – A. S.. Nevykdant įmonei veiklos, nebūtų poreikio tvarkyti ir jos buhalterinę apskaitą, todėl ši faktinė aplinkybė patvirtina, kad įmonė vadovaujant atsakovui D. R. veiklą vykdė. Kai įmonei vadovavo D. R., VMI prie FM buvo teikiamos mokesčių deklaracijos, taigi įmonė gavo pelno, nuo kurio mokėjo mokesčius, taip pat išrašinėdavo sąskaitas, dėl ko mokėjo valstybės biudžetui pridėtinės vertės mokestį, o tai patvirtina, kad įmonė veiklą vykdė.
Įsiskolinimai susidarė dar 2016 m., nors atsakovas D. R. įmonei pradėjo vadovauti 2019 m. liepos 29 d. 2016 m. įmonės įsipareigojimai sudarė 231 750 Eur sumą, tačiau vėliau nuolatos buvo mažinami. Įmonė vykdė automobilių nuomos veiklą, dėl ko sudarinėjo išperkamosios nuomos sutartis, kad gautų savo veiklai būtinų transporto priemonių. Akivaizdu, kad įmonės skolos susidarė prisiimant įsipareigojimus dėl transporto priemonių, kurios buvo reikalingos įmonės veiklai vykdyti. Dar 2020 m. pradžioje, t. y. įmonei vadovaujant atsakovui D. R., įmonėje dirbo 2 darbuotojai, o darbuotojų neliko tik įmonei pradėjus vadovauti atsakovui A. G., kuomet, tikėtina, ir nutrūko įmonės veikla.
Ieškovė neįrodė, kad kokie nors atsakovo D. R. veiksmai būtų prisidėję prie to, jog ieškovės administratorei nebuvo perduoti įmonės dokumentai ir turtas. Ieškovė nepateikė jokių duomenų, kad įmonės dokumentai ar turtas yra prarasti. Jeigu paaiškėtų, kad turtas nėra išlikęs, tai neabejotinai įvyko įmonei vadovaujant A. G.. Atsakovas įmonės turtą perdavė naujam vadovui A. G. bei pasirašė dokumentų ir turto perdavimo–priėmimo aktą.
Siekiant įrodyti atsakovo D. R. neteisėtus veiksmus, ieškovė turėtų įrodyti, kad atsakovas netinkamai tvarkė buhalterinę apskaitą ir dėl to pažeidė įstatymų ar poįstatyminių teisės aktų reikalavimus, tačiau to nepadarė. Ieškovė savo ieškinyje nenurodė nei vienos įstatymo ar kito teisės akto nuostatos, kurią būtų pažeidęs atsakovas D. R.. Atsakovas D. R. įmonės vadovo pareigas ėjo nuo 2019 m. liepos 27 d. iki 2020 m. balandžio 27 d., todėl 2019 m. įmonės metinių finansinių ataskaitų rinkinį turėjo sudaryti jau naujas vadovas atsakovas A. G..
Ieškovė apskritai neįrodė žalos fakto. Administratorė nepateikė duomenų apie įmonei nuosavybės teise priklausantį kilnojamąjį bei nekilnojamąjį turtą, pinigines lėšas ir kt., bei duomenų apie šio turto vertę bankroto bylos iškėlimo dieną. Nesant šių duomenų, negalima nustatyti, ar bankroto bylos iškėlimo metu įmonė turėjo turto, kurį atsakovas A. G. privalėjo perduoti administratorei, kokia šio turto vertė ir taip įvertinti, kaip atsakovui A. G. neperdavus bendrovės turto administratorei, padidėjo įmonės skolinių įsipareigojimų apimtis, t. y. nustatyti, kokio dydžio žala buvo padaryta atsakovų veiksmais, tačiau ieškovė viso to net neįrodinėja.
Ieškovei neįrodžius žalos, ji neįrodė ir priežastinio ryšio. Ieškovė taip ir nepagrindė, kokie konkretūs atsakovo D. R. veiksmai sąlygojo įmonės turto ir dokumentų administratorei neperdavimą. Byloje nėra duomenų, kad atsakovas D. R. būtų elgęsis tyčia ir pradanginęs ar pasisavinęs įmonės turtą, taip pat pradanginęs ar sunaikinęs įmonės dokumentus.
Nagrinėjamu atveju neegzistuoja atsakovų atsakomybės solidarumas, kadangi atsakovė A. R. teikė metinių finansinių atskaitomybių rinkinį, o atsakovui D. R. tokia prievolė nekilo jo vadovavimo įmonei laikotarpiu, tačiau jis teikė duomenis VMI prie FM, taip pat abu šie atsakovai tinkamai organizavo dokumentų saugojimą ir jų neprarado. Netgi jeigu ir būtų nustatyta, kad įmonė (jos kreditoriai) patyrė žalą, tai galėjo sąlygoti nebent atsakovo A. G. veiksmai.
Atsakovas A. G. atsiliepimo į ieškinį nepateikė. Ieškinys ir teismo pranešimas dėl atsiliepimo pateikimo, vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 123 straipsnio 3 dalimi, laikomi įteiktais 2022 m. liepos 18 d.
Ieškinys tenkintinas iš dalies
Byloje dalyvaujančių asmenų paaiškinimais, rašytiniais įrodymais, teismų informacinės sistemos „Liteko“ duomenimis nustatyta, kad 2021 m. gegužės 25 d. Kauno apygardos teismas priėmė nutartį civilinėje byloje Nr. eB2-1043-480/2021 iškelti UAB „Autvina“ bankroto bylą, nutartis įsiteisėjo 2021 m. birželio 29 d. Teismas įmonės nemokumo administratore paskyrė UAB „Panevėžio bankroto administravimo biuras“, kurią 2021 m. liepos 2 d. nutartimi atstatydino ir nemokumo administratoriumi paskyrė M. B., o jį 2021 m. spalio 7 d. nutartimi atstatydinus, nemokumo administratore paskirta mažoji bendrija „Sekmė“ (toliau – administratorė). Teismas 2021 m. gegužės 25 d. nutartimi nustatė 15 dienų nuo nutarties iškelti bankroto bylą įsiteisėjimo dienos terminą, per kurį netekę įgaliojimų bankrutuojančios įmonės valdymo organai privalo perduoti paskirtam nemokumo administratoriui juridinio asmens valdomą ir naudojamą turtą pagal nutarties iškelti bankroto bylą įsiteisėjimo dienos duomenis; visus juridinio asmens dokumentus, buhalterinės apskaitos registrus ir kitą juridinio asmens informaciją, susijusią su jo veikla (toliau – juridinio asmens informacija).
Lietuvos Respublikos Juridinių asmenų registro duomenimis, ieškovės vadovais buvo: A. R. nuo 2014 m. gruodžio 10 d. iki 2019 m. liepos 30 d., D. R. nuo 2019 m. liepos 30 d. iki 2020 m. birželio 12 d., A. G. nuo 2020 m. birželio 12 d. iki bankroto bylos iškėlimo UAB „Autvina“. Juridinių asmenų registro duomenimis, A. R. ieškovės akcininke buvo nuo 2014 m. gruodžio 10 d. iki 2019 m. liepos 30 d., o nuo 2019 m. liepos 30 d. bendrovės akcininku yra įregistruotas D. R..
2019 m. liepos 30 d. nutartyje, kurioje buvo sprendžiamas klausimas dėl baudos paskyrimo buvusiam bendrovės vadovui A. G., teismas yra konstatavęs, kad administratorė, vadovaudamasi Juridinių asmenų registro išrašu bei nurodytu vadovo (t. y. A. G.) adresu, registruotu laišku su įteikimu išsiuntė pranešimą „Dėl turto ir dokumentų perdavimo pagal balansą nutarties iškelti bankroto bylą įsiteisėjimo dienos duomenimis“, tačiau iki šio prašymo (t. y. dėl baudos paskyrimo) teikimo dienos UAB „Autvina“ dokumentai neperduoti dėl administratorei nežinomų priežasčių, bankroto proceso metu nebuvo pateikti jokie paaiškinimai, leidžiantys administratorei pateisinti tokį buvusio įmonės vadovo neveikimą. Teismas nustatė, kad priėmęs pareiškimą dėl bankroto bylos atsakovei UAB „Autvina“ iškėlimo, 2021 m. kovo 25 d. nutartimi įmonės vadovą įpareigojo pateikti teismui dokumentus, reikalingus klausimui dėl bankroto bylos atsakovei iškėlimo spręsti, ir ši nutartis buvo išsiųsta vadovo deklaruotos gyvenamosios vietos adresu (duomenys neskelbtini), tačiau registruotos pašto siuntos grąžintos teismui su žyma „neatsiėmė pašte per siuntos saugojimo laiką“. Taip pat 2021 m. gegužės 25 d. nutartis, kuria UAB „Autvina“ iškelta bankroto byla ir kuri buvo išsiųsta įmonės registruotos buveinės adresu (duomenys neskelbtini), grįžo neįteikta. Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (toliau – VSDFV) duomenimis, A. G. nuo 2017 m. rugsėjo 14 d. yra įregistruotas kaip asmuo, kuris verčiasi individualia veikla ne pagal verslo liudijimą. Neįteikus administratorės prašymo dėl baudos skyrimo ir teismo pranešimo dėl atsiliepimo pateikimo A. G. registruotos gyvenamosios vietos adresu (duomenys neskelbtini), šis prašymas, vadovaujantis CPK 123 straipsnio 3 dalimi, buvo siunčiamas A. G. registruotos gyvenamosios vietos adresu pakartotinai ir laikomas įteiktu, tačiau faktiškai ir ši registruoto pašto siunta buvo grąžinta teismui su žyma „neatsiėmė pašte per siuntos saugojimo laiką“ („Liteko“ duomenys, Kauno apygardos teismo civilinė byla Nr. eB2-389-480/2022, CPK 179 straipsnio 3 dalis).
Teismas pažymi, kad pagal Lietuvos Respublikos juridinių asmenų nemokumo įstatymo (toliau – JANĮ) 57 straipsnio 1 dalį iškėlus bankroto bylą, įgaliojimų netekę juridinio asmens valdymo organai <...> per teismo nustatytą terminą privalo perduoti paskirtam nemokumo administratoriui: 1) juridinio asmens valdomą ir naudojamą turtą pagal nutarties iškelti bankroto bylą įsiteisėjimo dienos duomenis; 2) visus juridinio asmens dokumentus, buhalterinės apskaitos registrus ir kitą juridinio asmens informaciją, susijusią su jo veikla (toliau – juridinio asmens informacija). Jeigu šio straipsnio 1 dalyje nurodyti asmenys per teismo nustatytą terminą neperduoda nemokumo administratoriui nurodyto turto ir (ar) informacijos, teismas gali jiems skirti iki vienos MMA dydžio baudą už kiekvieną pareigos nevykdymo dieną (JANĮ 57 straipsnio 3 dalis). Pažymėtina, kad iš esmės analogiška nuostata buvo įtvirtinta anksčiau galiojusiam Lietuvos Respublikos įmonių bankroto įstatymo (toliau – ĮBĮ) 10 straipsnio 6 punkte (tai aktualu remiantis kasacinio teismo praktika).
Ieškinys dėl žalos atlyginimo bendrovės vadovui gali būti pareikštas skirtingais pagrindais: dėl fiduciarinių pareigų pažeidimo ir (arba) netinkamo verslo sprendimo priėmimo, dėl imperatyvių įstatymo nuostatų (nustatytų vadovo pareigų) pažeidimo, dėl kurių atsirado žala. Priklausomai nuo ieškinio reikalavimo pagrindo, skiriasi įrodinėjimo pareigos nustatant vadovo civilinės atsakomybės sąlygas apimtis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. spalio 16 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-7-177-701/2017, 44 punktas).
Ieškinio turinys ir ieškovės atstovės paaiškinimai 2022 m. spalio 24 d. teismo posėdyje liudija, kad nagrinėjamu atveju ieškovė savo reikalavimą grindžia būtent aptartoje teisės normoje (JANĮ 57 straipsnis) įtvirtintos pareigos netinkamu įvykdymu, teigdama, kad vis trys atsakovai yra solidariai atsakingi už bendrovei ir jos kreditoriams padarytą žalą, nes neperdavė administratorei balanse nurodyto bendrovės turto ir dokumentų. Dėl to administratorė negali / negalėjo: patikrinti įmonės sandorių, sudarytų per ne trumpesnį kaip 36 mėnesių laikotarpį iki bankroto bylos iškėlimo dienos, pareikšti ieškinių teisme dėl sandorių, priešingų įmonės veiklos tikslams ir (ar) galėjusių turėti įtakos tam, kad įmonė negali atsiskaityti su kreditoriais, pripažinimo negaliojančiais, nustatyti tyčinio bankroto požymių ir kreiptis į bankroto bylą nagrinėjantį teismą dėl bankroto pripažinimo tyčiniu, pateikti įstatymo reikalavimus atitinkančios veiklos ataskaitos, nustatyti debetinių įsiskolinimų, ilgalaikį ir trumpalaikį turtą, ilgalaikio turto pirkimus, pardavimus, nurašymus per paskutinių 36 mėnesių laikotarpį iki bankroto bylos iškėlimo dienos, ir t.t. Susiklosčiusi situacija leidžia teigti, kad ieškovės bankroto byloje patvirtinti kreditoriniai reikalavimai, kurių suma, remiantis 2022 m. sausio 12 d. ir 2022 m. vasario 1 d. nutartimis, yra 169 259,29 Eur („Liteko“ duomenys, Kauno apygardos teismo civilinė byla Nr. eB2-389-480/2022, CPK 179 straipsnio 3 dalis), nebus atlyginti.
Bendrovės (įmonės, juridinio asmens) vadovo civilinė atsakomybė savo teisine prigimtimi yra deliktinė, todėl civilinės atsakomybės prievolei kilti būtina įstatyme nustatytų sąlygų visuma: neteisėti vadovo veiksmai (išskyrus įstatyme nustatytas išimtis), priežastinis ryšys tarp neteisėtų veiksmų ir nuostolių, vadovo kaltė (išskyrus įstatyme ar sutartyje nustatytas išimtis), žala (nuostoliai) (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.246–6.249 straipsniai). Iš aptartų civilinės atsakomybės sąlygų ieškovas privalo įrodyti neteisėtus atsakovo veiksmus, padarytą žalą ir neteisėtų veiksmų bei žalos priežastinį ryšį (CPK 12, 178 straipsniai). Vadovo civilinei atsakomybei atsirasti būtina jo kaltė. Teismui nustačius, kad atsakovas (vadovas) atliko neteisėtus veiksmus, lėmusius žalos atsiradimą, jo kaltė preziumuojama (CK 6.248 straipsnio 1 dalis) ir paneigti šią prezumpciją bei įrodyti, kad nėra jo kaltės dėl atsiradusios žalos, turi atsakovas (CPK 178 straipsnis, 182 straipsnio 4 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. spalio 16 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-7-177-701/2017, 41 punktas; kt.).
Fiduciarinės juridinio asmens valdymo organų pareigos įtvirtintos CK 2.87 straipsnyje: juridinio asmens valdymo organo narys juridinio asmens ir kitų juridinio asmens organų narių atžvilgiu turi veikti sąžiningai ir protingai, būti lojalus, laikytis konfidencialumo, vengti situacijos, kai jo asmeniniai interesai prieštarauja ar gali prieštarauti juridinio asmens interesams (1–6 dalys) ir kt. Lietuvos Respublikos akcinių bendrovių įstatymo (toliau – ABĮ) 19 straipsnio 8 dalyje nustatyta bendrovės vadovo pareiga veikti bendrovės ir jos akcininkų naudai teismų praktikoje suformuluota kaip pareiga veikti išimtinai bendrovės interesais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. balandžio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-234/2013, kt.).
Bendrovės vadovas civiline tvarka atsako ir už imperatyvių pareigų, nustatytų valdymo organams, pažeidimą. Vienasmenio juridinio asmens valdymo organo pareigos yra įtvirtintos CK bei specialiuosiuose įstatymuose. Vadovas, be kita ko, atsako už finansinės atskaitomybės parengimą (Lietuvos Respublikos akcinių bendrovių įstatymo 37 straipsnio 12 dalies 2, 3, 4 punktai), tinkamą buhalterinės apskaitos organizavimą bendrovėje (Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo 21 straipsnio 1 dalis) bei bankroto bylos inicijavimą laiku (ĮBĮ 8 straipsnio 4 dalis, šiuo metu atitinkamai JANĮ 6 straipsnio 2 punktas), bendrovės dokumentų ir turto perdavimą bankroto administratoriui (ĮBĮ 10 straipsnio 7 dalis, šiuo metu atitinkamai JANĮ 57 straipsnio 1 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. spalio 16 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-7-177-701/2017 30 punktas; kt.).
Nagrinėjamu atveju, siekiant taikyti civilinę atsakomybę visiems trims buvusiems bendrovės valdymo organams (vadovams), pirmiausia būtina nustatyti, kokius neteisėtus veiksmus kiekvienas iš jų atliko vadovavimo bendrovei metu.
CK įtvirtinta, kad atsakomybė yra solidari, jei visa arba konkreti žalos dalis yra priskirtina dviem ar daugiau asmenų, t. y. ne vien tuo atveju, kai nustatomas subjektyvus bendrininkavimas (bendri atsakovų veiksmai, sukėlę žalą), bet ir tada, kai nesusiję kelių asmenų veiksmai sukelia bendrą žalą, t. y. objektyvaus bendrininkavimo atveju (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. kovo 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-144/2014).
Sekant kasacinio teismo praktika, įstatyme nustatytos pareigos tik bankroto bylos iškėlimo metu vadovavusiam asmeniui perduoti dokumentus ir turtą bankroto administratoriui įtvirtinimas savaime neatima teisės įmonei reikšti ieškinį dėl žalos atlyginimo ir ankstesniems bendrovės vadovams, jei jie savo vadovavimo laikotarpiu neteikė privalomosios finansinės atskaitomybės ir (arba) tinkamai neperdavė turto ir dokumentų naujam įmonės vadovui ir todėl negalima nustatyti, kuri įmonės turto dalis prarasta dėl kiekvieno iš vadovų kaltės (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. liepos 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-429-313/2015; 2016 m. birželio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-300-611/2016). Tais atvejais, kai paskutiniam vadovui turtas ir dokumentai nebuvo tinkamai perduoti ankstesnių vadovų, ankstesniems bendrovės vadovams gali kilti civilinė atsakomybė už tinkamą įmonės dokumentų ir turto neperdavimą naujam vadovui bendrais pagrindais, t. y. pagal CK 2.87 straipsnį, jei nustatomas šio straipsnio normų neatitinkantis vadovų elgesys.
Bylos duomenys patvirtina, kad atsakovė A. R. vadovavo bendrovei laikotarpiu nuo 2014 m. gruodžio 10 d. iki 2019 m. liepos 30 d. Tuo metu ji buvo ir vienintelė bendrovės akcininkė. Pagal suformuotą teismų praktiką įmonės vadovas atsako ne dėl bet kokių jam priskirtų pareigų pažeidimo, bet tik dėl jo didelės kaltės, t. y. tyčios siekiant pažeisti kreditorių interesus ar didelio neatsargumo, pasireiškiančio aiškiu ir nepateisinamu aplaidumu atliekant savo pareigas. Paprastas atsakovo neatsargumas, susijęs su įmonės ūkinės komercinės veiklos rizika, neturėtų būti pagrindas įmonės vadovo civilinei atsakomybei atsirasti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. vasario 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-19/2012; kt.). Nagrinėjamu atveju nenustatyta realių veiksmų, kuriais atsakovė A. R. būtų veikusi tyčia ar ypač neatsargiai, turėdama tikslą sukelti žalą bendrovei ar jo kreditoriams.
Byloje esantis Kauno apskrities VMI 2018 m. balandžio 30 d. pranešimas apie atliktą mokestinį tyrimą Nr. FR0687-433 patvirtina faktą, kad VMI atliko bendrovės mokestinį patikrinimą už laikotarpį nuo 2014 m. gruodžio 3 d. iki 2018 m. sausio 31 d., kurio metu bendrovei vadovavo atsakovė A. R.. Kaip nurodyta Pranešime, mokestinis tyrimas atliktas pagal bendrovės pateiktus buhalterinės apskaitos dokumentus ir registrus, kurių poėmis įformintas dokumentų poėmio aktais (6 vnt.). Mokestinio tyrimo metu nustatyti pažeidimai, t. y. nesavalaikis PVM mokėtojo užsiregistravimas, dėl ko nesavalaikiai buvo pateiktos PVM mokėtoju neįregistruoto asmens mokėtino PVM apyskaitos, PVM deklaracijose nebuvo deklaruotas pardavimo PVM, jau mokestinio patikrinimo metu buvo ištaisyti, t. y. mokesčių mokėtojas (bendrovė) mokestinio tyrimo metu pateikė patikslintas Pridėtinės vertės mokesčio deklaracijas, kuriose atitaisė neatitikimus ir padidino mokėtiną pridėtinės vertės mokestį – 24 757 Eur (2022 m. birželio 27 d. Nr. DOK-16825 priedas). Juridinių asmenų registre esantys įrašai dėl vadovo ir akcininko pasikeitimo įregistravimo, A. R. (2022 m. spalio 24 d.) ir D. R. (2022 m. lapkričio 21 d.) paaiškinimai teismo posėdyje rodo, kad A. R. iš direktoriaus pareigų atsistatydino 2019 m. liepos 29 d. 2019 m. liepos 29 d. ji pardavė visas jai priklausančias UAB „Autvina“ akcijas D. R. ir 2019 m. liepos 29 d. perdavimo–priėmimo aktu naujam bendrovės akcininkui ir vadovui perdavė, o pastarasis priėmė bendrovės turtą ir dokumentus. Tokiu būdu A. R. visiškai pasitraukė iš bendrovės valdymo, nors jos pačios, D. R. paaiškinimai ir Kauno apylinkės teismo 2021 m. vasario 8 d. baudžiamasis įsakymas rodo, kad jau nuo 2018 m. lapkričio 1 d. direktorės pareigų ji nėjo – laikinai direktoriaus pareigas ėjo D. R., be to, visą tą laikotarpį, kai bendrovei vadovavo A. R., faktinis vadovas buvo D. R.. 2021 m. gegužės 25 d. nutartyje, kuria iškelta bankroto byla UAB „Autvina“, teismas pažymėjo, kad bendrovė Juridinių asmenų registrui finansinės atskaitomybės dokumentus yra pateikusi už 2018 metus. Taigi, A. R. iš esmės tinkamai vedė buhalterinės apskaitos dokumentus, savo vadovavimo laikotarpiu teikė privalomąją finansinę atskaitomybę, tinkamai perdavė turtą ir dokumentus naujam įmonės vadovui (CPK 12, 178 straipsniai).
Įvertinęs paminėtas aplinkybes, teismas konstatuoja, kad atsakovės A. R. neteisėtų veiksmų, kurie leistų spręsti apie jos, kaip buvusios įmonės vadovės, nerūpestingą ir netinkamą fiduciarinių pareigų vykdymą, veikimą tyčia ar ypač neatsargiai, turint tikslą sukelti žalą bendrovei ar jos kreditoriams, nenustatyta. Nenustačius vienos iš civilinės atsakomybės sąlygų – neteisėtų veiksmų, A. R. civilinė atsakomybė negalima ir ieškinys jos atžvilgiu atmestinas (CPK 12, 178, 185 straipsniai; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. gruodžio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-474-219/2017).
Jau minėta, atsakovas D. R. bendrovėje nuo 2018 m. lapkričio 1 d. laikinai ėjo direktoriaus pareigas, nuo 2019 m. liepos 30 d. iki 2020 m. birželio 12 d. buvo UAB „Autvina“ direktoriumi, o nuo 2019 m. liepos 30 d. yra įregistruotas bendrovės akcininku. Kauno apylinkės teismo 2021 m. vasario 8 d. teismo baudžiamuoju įsakymu D. R. pripažintas kaltu padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 223 straipsnio 1 dalyje (t. y. tas, kas privalėjo tvarkyti ir (arba) organizuoti, bet netvarkė ir (arba) neorganizavo teisės aktų reikalaujamos finansinės apskaitos arba aplaidžiai tvarkė ir (arba) organizavo teisės aktų reikalaujamą finansinę apskaitą, arba įstatymų nustatytą laiką nesaugojo finansinės apskaitos dokumentų ir (arba) finansinės apskaitos registrų, jeigu dėl to negalima visiškai ar iš dalies nustatyti asmens veiklos, jo turto, nuosavo kapitalo ar įsipareigojimų dydžio ar struktūros), nes būdamas UAB „Autvina“ laikotarpiu nuo 2018 m. lapkričio 1 d. pagal 2018 m. spalio 29 d. Vienintelio akcininko sprendimą Nr.18/10/19 laikinai einantis direktoriaus pareigas, bei nuo 2019 m. liepos 30 d. iki 2020 m. birželio 12 d. būdamas UAB „Autvina“ direktorius ir akcininkas, pažeidė 2001 m. lapkričio 6 d. Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo Nr. IX-574 įsakyme nurodytus straipsnius (dokumentas prijungtas prie bylos 2022 m. spalio 24 d. teismo posėdyje). Tai rodo, kad atsakovas D. R. tinkamai nevedė bendrovės buhalterinės apskaitos jo vadovavimo bendrovei laikotarpiu ir ši faktinė aplinkybė yra pagrindas konstatuoti neteisėtus jo veiksmus (CPK 182 straipsnio 3 punktas, 185 straipsnis). Bendrovės vadovo pareiga elgtis rūpestingai su juridinio asmens turtu apima ir pareigą tinkamai vesti turto apskaitą, teikti kasmetinių finansinių ataskaitų rinkinį Juridinių asmenų registrui, taip pat išsaugoti įmonės turtą ir duomenis apie įmonės finansines operacijas įstatymų nustatytą laikotarpį ir pan. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. sausio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-60-701/2016). Iš bankroto bylos duomenų matyti, kad būdamas vieninteliu bendrovės akcininku ir vadovu, D. R. Juridinių asmenų registrui bendrovės finansinės atskaitomybės dokumentų už 2019 metus nepateikė. 2022 m. lapkričio 21 d. teismo posėdyje D. R. paaiškino, kad 2020 m. vasarą jo pažįstamas A. G. pasiūlė nupirkti įmonę, nes galės gauti nuo pandemijos nukentėjusioms įmonėms valstybės skiriamą paramą. Tuo metu automobilių nuoma buvo nepelninga, jis pradėjo statybų verslą. A. G. pardavė keturis paketus po 25 procentus UAB „Autvina“ akcijų, tačiau valstybės įmonė (toliau – VĮ) Registrų centras atmetė prašymą įregistruoti akcijų pardavimą, motyvuodamas, kad vis tiek parduodama 100 procentų įmonės akcijų ir reikalinga notariškai patvirtinta sutartis. Toks D. R. aiškinimas atitinka CK 1.74 straipsnio 1 dalies 3 punkte įtvirtintai nuostatai, kad notarine forma turi būti sudaromos uždarųjų akcinių bendrovių akcijų pirkimo–pardavimo sutartys, kai parduodama 25 procentai ar daugiau uždarosios akcinės bendrovės akcijų arba akcijų pardavimo kaina yra didesnė kaip keturiolika tūkstančių penki šimtai eurų, išskyrus atvejus, kai uždarosios akcinės bendrovės akcininkų asmeninės vertybinių popierių sąskaitos perduotos tvarkyti juridiniam asmeniui, turinčiam teisę atidaryti ir tvarkyti finansinių priemonių asmenines sąskaitas, arba uždarosios akcinės bendrovės akcijos parduodamos sudarius valstybei ar savivaldybei nuosavybės teise priklausančių akcijų privatizavimo sandorį. Žinodamas tai ir būdamas vieninteliu bendrovės akcininku D. R. nesiėmė priemonių pirkimo–pardavimo sutartį sudaryti notarine forma. Vadinasi, sekant jo pateis aiškinimu, neteisėtais sandoriais perleidęs akcijas A. G., D. R. Juridinių asmenų registre ir toliau liko įregistruotas vieninteliu bendrovės akcininku. Atsakovas D. R. pripažįsta, kad A. R. 2019 m. liepos 29 d. jam – naujam bendrovės vadovui savo sutuoktiniui D. R. perdavė bendrovės dokumentus ir likusį turtą: 18 887,05 Eur bendrovės kasoje esančius grynuosius pinigus, 271,32 Eur banko sąskaitoje esančią pinigų sumą ir 44 transporto priemones. Atsakovas D. R. nepamena, kiek turto įmonė dar turėjo jo vadovavimo bendrovei pabaigoje, tačiau puikiai prisimena, kad šį turtą perdavė naujam vadovui A. G. bei pasirašė dokumentų ir turto perdavimo–priėmimo aktą. Tačiau, viena vertus, tokiems savo teiginiams pagrįsti D. R. jokių objektyvių duomenų nepateikė, o tik nurodė, kad jam nepavyko rasti dokumentų ir turto perdavimo–priėmimo akto. Kita vertus, šalies vienoks ar kitoks aiškinimas savaime nereiškia, kad jis yra teisingas, nes bet kurios bylos aplinkybės, jei jų kita šalis nepripažįsta, turi būti pagrindžiamos kitais įrodymais (CPK 187, 12, 178 straipsniai). Perleisdamas akcijas ir pasitraukdamas iš įmonės vadovo pareigų D. R. privalėjo užtikrinti skaidrų bendrovės turto ir dokumentų perdavimą naujajam savininkui, direktoriui. Dėl netinkamai vestos bendrovės buhalterinės apskaitos D. R. vadovavimo bendrovei laikotarpiu, neparengtų ir Juridinių asmenų registrui nepateiktų bendrovės finansinės atskaitomybės dokumentų už 2019 metus, neužtikrinto skaidraus bendrovės turto ir dokumentų perdavimo naujajam vadovui, nėra objektyvios galimybės nustatyti bendrovės faktinio turto vadovo pasikeitimo momentu dydžio, o tai lėmė būtent atsakovo D. R. neteisėti veiksmai (CK 2.87, 6.246 straipsniai, CPK 12, 178, 185 straipsniai). Be to, minėti D. R. veiksmai įrodo jo nesąžiningumą ieškovės ir jos kreditorių atžvilgiu, todėl ši aplinkybė negali pašalinti atsakovo D. R., kaip buvusio įmonės vadovo, atsakomybės už ieškovei ir jos kreditoriams padarytą žalą.
Juridinių asmenų registro duomenimis, atsakovas A. G. bendrovės vadovu buvo nuo 2020 m. birželio 12 d. iki bankroto bylos iškėlimo UAB „Autvina“ (jau minėta, bankroto byla iškelta 2021 m. gegužės 25 d.). Teismas pažymi, kad atsakovui A. G. nepavyko asmeniškai pranešti nei apie keliamą bankroto bylą, nei apie JANĮ 57 straipsnio 1 dalyje įtvirtintą pareigą perduoti administratorei visus juridinio asmens dokumentus ir turtą, nei apie šią nagrinėjamą bylą. Pasak atsakovo D. R., jis su atsakovu A. G. buvo seniai pažįstami, tačiau A. G. išvykus į Prancūziją, su juo ryšių nepalaiko ir jo buvimo vietos nežino. Vadovaudamasis ieškovės atstovės paaiškinimu, kad bendrovės valdymą perleidus A. G., bendrovės viena po kitos bankrutuoja, dokumentai administratoriams neperduodami, teismų informacinės sistemos „Liteko“ duomenimis už 2019–2022 m. (CPK 179 straipsnio 3 dalis) teismas nustatė, kad A. G. be nagrinėjamo atvejo vadovavo dar mažiausiai trims bendrovėms, kurioms iškeltos bankroto bylos. Taigi, atsižvelgdamas į išdėstytas aplinkybes, teismas vertina tik jam turimus ir aptartus duomenis.
Atsakovai D. R., A. G. paeiliui eidami UAB „Autvina“ vadovo pareigas privalėjo elgtis rūpestingai, atidžiai, apdairiai ir kvalifikuotai bei daryti viską, kad bendrovė veiktų pagal įstatymus bei kitus teisės aktus, tačiau savo veiksmais netinkamai atliko vadovo funkcijas, t. y. neteikė privalomosios finansinės atskaitomybės dokumentų VĮ Registrų centrui, bankroto bylą nagrinėjančiam teismui ir / ar administratoriui, atsistatydindami iš įmonės vadovo pareigų finansinės atskaitomybės dokumentų ir įmonės turto neperdavė naujam įmonės vadovui, administratorei. Atsakovų neteisėtus veiksmus patvirtina aukščiau aptarti įrodymai. Neperdavus dokumentų, administratorė negali patikrinti įmonės sandorių, sudarytų per ne trumpesnį kaip 36 mėnesių laikotarpį iki bankroto bylos iškėlimo dienos, pareikšti ieškinių teisme dėl sandorių, priešingų įmonės veiklos tikslams ir (ar) galėjusių turėti įtakos tam, kad įmonė negali atsiskaityti su kreditoriais, pripažinimo negaliojančiais, nustatyti tyčinio bankroto požymių ir kreiptis į bankroto bylą nagrinėjantį teismą dėl bankroto pripažinimo tyčiniu, pateikti įstatymo reikalavimus atitinkančios veiklos ataskaitos, nustatyti debetinių įsiskolinimų, ilgalaikį ir trumpalaikį turtą, ilgalaikio turto pirkimus, pardavimus, nurašymus per paskutinių 36 mėnesių laikotarpį iki bankroto bylos iškėlimo dienos. Administratorei neperdavus nei jokio turto, nei jokių dokumentų, žala, padaryta ieškovei aptariamu atveju laikytina 2022 m. sausio 12 d. ir 2022 m. vasario 1 d. nutartimis patvirtinta likviduojamos dėl bankroto UAB „Autvina“ kreditorių finansinių reikalavimų suma – 169 259,29 Eur, su kuriais atsiskaityti ieškovė neturi galimybės. Atsakovų neteisėti veiksmai sudarė sąlygas žalai atsirasti, taigi egzistuoja priežastinis ryšys: aptariama žala ieškovei ir jos kreditoriams nebūtų atsiradusi (arba ji būtų mažesnė), jei atsakovai, kaip bendrovės vadovai, būtų tinkamai vykdę savo pareigą ir perdavę administratorei įmonės turtą pagal balansą, sudarytą nutarties iškelti bankroto bylą įsiteisėjimo dienos duomenimis, ir visus dokumentus. Atsakovams savo veiksmais ir neveikimu sukėlus bendrą žalą ir nepateikus jokių įrodymų, patvirtinančių, kad žala ieškovei atlyginta, atsakovams kyla pareiga atlyginti bendrą žalą, todėl iš jų solidariai priteistinas ieškovei 169 259,29 Eur žalos atlyginimas (CK 2.87 straipsnis, 6.38 straipsnio 1 dalis, 6.59, 6.246-6.249 straipsniai, 6.263 straipsnio 2 dalis, 6.279 straipsnio 1 dalis). Taip pat iš atsakovų ieškovei priteistinos 5 procentų metinės palūkanos už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo (CK 6.37 straipsnis, 6.210 straipsnio 1 dalis).
Už pareikštą ieškinį valstybei turėjo būti sumokėtas 2 993 Eur dydžio žyminis mokestis, nuo kurio mokėjimo ieškovė atleista pagal įstatymą (CPK 80 straipsnio 1 dalies 1 punktas ir 7 dalis, 83 straipsnio 1 dalies 8 punktas). Ieškinį patenkinus, minėta suma (2 993 Eur) valstybei priteistina lygiomis dalimis iš atsakovų, t. y. po 1 496,50 Eur (CPK 96 straipsnio 1 dalis). Iš atsakovų valstybei taip pat priteistinos teismo patirtos išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu – 51,06 Eur – iš kiekvieno po 17,02 Eur (51,06 : 3 = 17,02) (CPK 96 straipsnio 1 dalis). Teismui atmetus ieškinį atsakovės A. R. atžvilgiu, iš ieškovės bankroto administravimui skirtų lėšų valstybei taip pat priteistinos teismo patirtos išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu, – 17,02 Eur. Teismas pažymi, kad prašymo dalyvaujantys byloje priteisti jų turėtas išlaidas advokato pagalbai apmokėti nereiškė.
Vadovaudamasis tuo, kas išdėstyta ir Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259 straipsniu, 268 straipsnio 1, 2, 4 dalimis, 270 straipsniu, 307 straipsnio 1 dalimi, teismas
n u s p r e n d ž i a :
ieškinį tenkinti iš dalies.
Ieškovei likviduojamai dėl bankroto uždarajai akcinei bendrovei „Autvina“, juridinio asmens kodas 303479441, atstovaujamai nemokumo administratoriaus mažosios bendrijos „Sekmė“, priteisti solidariai iš atsakovų A. G., asmens kodas (duomenys neskelbtini) ir D. R., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 169 259,29 (vieną šimtą šešiasdešimt devynis tūkstančius du šimtus penkiasdešimt devynis eurus 29 ct) Eur žalos atlyginimo ir 5 (penkių) procentų dydžio metines procesines palūkanas nuo priteistinos sumos (169 259,29 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2022 m. gegužės 26 d.) iki visiško teismo sprendimo įvykdymo.
Ieškinį atsakovės A. R. atžvilgiu atmesti.
Priteisti iš atsakovų A. G., asmens kodas (duomenys neskelbtini) ir D. R., asmens kodas (duomenys neskelbtini) valstybei po 1 496,50 (vieną tūkstantį keturis šimtus devyniasdešimt šešis eurus 50 ct) Eur žyminio mokesčio ir po 17,02 (septyniolika eurų 2 ct) Eur išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, iš kiekvieno, sumokant šias sumas į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, įstaigos kodas – 188659752, biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas – 5662.
Priteisti iš ieškovės likviduojamos dėl bankroto uždarosios akcinės bendrovės „Autvina“, juridinio asmens kodas 303479441, bankroto administravimui skirtų lėšų valstybei 17,02 (septyniolika eurų 02 ct) Eur išlaidų už procesinių dokumentų siuntimą, sumokant jas į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, įstaigos kodas – 188659752, biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas – 5662.
Sprendimas per trisdešimt dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas Lietuvos apeliaciniam teismui per Kauno apygardos teismą.
Teisėja Albina Rimdeikaitė