Administracinė byla Nr. eAS-397-552/2024

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-00679-2023-2

Procesinio sprendimo kategorija 53.5

 (S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

NUTARTIS

2024 m. rugsėjo 25 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Ramūno Gadliausko (pranešėjas), Arūno Sutkevičiaus (kolegijos pirmininkas) ir Egidijaus Šileikio,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo trečiojo suinteresuoto asmens akcinės bendrovės „Vilniaus paukštynas“ atskirąjį skundą dėl Regionų administracinio teismo Vilniaus rūmų 2024 m. gegužės 2 d. nutarties administracinėje byloje pagal pareiškėjų A. U. ir J. U. skundą atsakovui Nacionalinei žemės tarnybai prie Aplinkos ministerijos, (tretieji suinteresuoti asmenys – valstybės įmonė Registrų centras ir akcinė bendrovė „Vilniaus paukštynas“) dėl sprendimo panaikinimo.

Teisėjų kolegija

nustatė:

I.

Pareiškėjai A. U. ir J. U. kreipėsi į teismą su skundu, prašydami panaikinti Nacionalinės žemės tarnybos prie Aplinkos ministerijos direktoriaus (toliau – ir NŽT) 2022 m. gruodžio 15 d. sprendimą Nr. 48SK-5074-(14.48.111E.) (toliau – ir Sprendimas). Pareiškėjai taip pat prašė priteisti bylinėjimosi išlaidas.

Atsakovas NŽT atsiliepime į pareiškėjų skundą su juo nesutiko ir prašė teismo jo netenkinti.

Trečiasis suinteresuotas asmuo akcinė bendrovė (toliau – ir AB) „Vilniaus paukštynas“ atsiliepime į pareiškėjų skundą su juo nesutiko ir prašė teismo jo netenkinti.

Pareiškėjai 2024 m. kovo 18 d. pateikė teismui prašymą dėl taikos sutarties, sudarytos tarp pareiškėjų ir atsakovo NŽT (toliau – ir Taikos sutartis), patvirtinimo.

Trečiasis suinteresuotas asmuo 2024 m. kovo 26 d. AB „Vilniaus paukštynas“ pateikė nuomonę, kurioje nurodė, jog prieštarauja pateiktai Taikos sutarčiai ir prašė teismo jos netvirtinti. Trečiojo suinteresuoto asmens teigimu, Taikos sutarties sąlygos prieštarauja imperatyvioms teisės aktų nuostatoms ir suformuotai Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikai, taip pat Taikos sutarties sąlygose sprendžiama dėl AB „Vilniaus paukštynas“, neįtraukto į Taikos sutartį, materialinių teisių ir pareigų, Taikos sutarties sąlygos pažeidžia AB „Vilniaus paukštynas“ teises ir teisėtus interesus, todėl ji negali būti tvirtinama.

 Be to, trečiasis suinteresuotas asmuo AB „Vilniaus paukštynas“ 2024 m. kovo 15 d. pateikė prašymą sustabdyti administracinės bylos nagrinėjimą, iki kol bus priimtas ir įsiteisės teismo sprendimas administracinėje byloje Nr. eI3-6344-644/2024 pagal AB „Vilniaus paukštynas“ skundą atsakovui NŽT dėl 2023 m. gruodžio 21 d. sprendimo panaikinimo.

II.

Regionų administracinio teismo Vilniaus rūmai 2024 m. gegužės 2 d. nutartimi netenkino trečiojo suinteresuoto asmens AB „Vilniaus paukštynas“ prašymo sustabdyti administracinės bylos nagrinėjimą, patvirtino tarp pareiškėjų A. U., J. U. ir NŽT sudarytą Taikos sutartį ir nagrinėjamą administracinę bylą nutraukė.

Teismas patvirtino Taikos sutartį šiomis sąlygomis:

1. Taikos sutarties dalykas

1.1 Atsakovė pripažįsta skundo reikalavimą dėl Sprendimo panaikinimo. Sprendimas laikomas netekusiu galios nuo teismo nutarties patvirtinti šią Taikos sutartį įsiteisėjimo dienos.

1.2. Atsakovė įsipareigoja, ne vėliau kaip per 10 darbo dienų, skaičiuojamas nuo teismo nutarties patvirtinti šią Taikos sutartį įsiteisėjimo dienos, pateikti VĮ Registrų centrui prašymą dėl SAZ išregistravimo, t. y. išregistruoti:

1.2.1. Žymą – „Teritorija, kurioje taikomos SŽNS, neįregistruota Nekilnojamojo turto registre: pastatų, kuriuose laikomi ūkiniai gyvūnai, su esančiais prie jų mėšlo ir srutų kaupimo įrenginiais arba be jų sanitarinės apsaugos zonos“.

1.2.2. Duomenis apie įregistruotas teritorijas, kuriose taikomos specialiosios žemės naudojimo sąlygos – pastatų, kuriuose laikomi ūkiniai gyvūnai, su esančiais prie jų mėšlo ir srutų kaupimo įrenginiais arba be jų sanitarinės apsaugos zonos“.

1.3. Pareiškėja atsisako bylinėjimosi išlaidų, patirtų bylos nagrinėjimo metu ir įsipareigoja nereikalauti jų iš atsakovės.

2. Atsakomybė

2.1. Šalys patvirtina savo supratimą, kad Taikos sutarties 1.1 – 1.2 papunkčiuose išvardinti įsipareigojimai yra esminės Taikos sutarties sąlygos.

2.2. Šalys abipusiu susitarimu susitaria, jog teismo patirtas išlaidas atlygina pareiškėja.

2.3. Šalys įsipareigoja ateityje nereikšti pretenzijų ir (ar) ieškinių (skundų) dėl to paties dalyko ir tuo pačiu pagrindu. Toks susitarimas negali būti laikomas atsisakymu nuo teisminės gynybos, o yra taikus ir galutinis tarpusavio ginčų sprendimo rezultatas. Be šio įsipareigojimo Taikos sutartis prarastų prasmę ir nepasiektų Šalių tikslo.

2.4. Šalys patvirtina, kad neturi viena kitai jokių reikalavimų ar pretenzijų, susijusių su byla ir nereikš viena kitai reikalavimų dėl netesybų (delspinigių, baudų), palūkanų priteisimo, nuostolių, neturtinės žalos atlyginimo.

2.5. Šalys susitaria ir pateikiant teismui tvirtinti šią Taikos sutartį prašo teismo bylą nutraukti. Šalys pareiškia, kad joms yra žinomos bylos nutraukimo, sudarius Taikos sutartį, procesinės pasekmės, nustatytos ABTĮ.

3. Šalių pareiškimai ir garantijos

3.1. Šalys pareiškia, kad atskleidė viena kitai visą esminę informaciją, reikalingą šios Taikos sutarties sudarymui.

3.2. Šalys pareiškia, kad yra priimti visi būtini sprendimai, gauti leidimai bei sutikimai, reikalingi šios Taikos sutarties pasirašymui. Asmenys, pasirašantys Taikos sutartį, turi visus įgaliojimus ją pasirašyti bei prisiimti visus įsipareigojimus, numatytus Taikos sutartyje pareiškėjai ir atsakovui Nr. 1. Šalys patvirtina ir garantuoja, kad nei Taikos sutarties sudarymas, nei jos vykdymas neprieštarauja ir nepažeidžia jokių teismo, valstybės ar vietos valdžios institucijų ar pareigūnų sprendimų, įsakymų, potvarkių ar teisėtų nurodymų, šalių kreditorių interesų. Šalys, pasirašydamos Taikos sutartį, nepažeidžia Lietuvos Respublikos įstatymų ir kitų teisės aktų bei įsipareigoja atlyginti visus nuostolius, kurie gali atsirasti, jeigu šiame punkte pateikta informacija yra neteisinga ar netiksli.

3.3. Šalys pareiškia ir garantuoja, kad ši Taikos sutartis nereguliuoja klausimų, susijusių su Šalių teisiniu statusu ir teisnumu, viešąja tvarka ir klausimų, kuriuos reglamentuoja imperatyvios teisės normos, ji neprieštarauja imperatyvioms teisėms normoms, viešajai tvarkai ir (ar) gerai moralei, taip pat nėra kitų aplinkybių, kurios galėtų būti teisinis pagrindas pripažinti šią Taikos sutartį negaliojančia ir (ar) niekine. Šalys taip pat pareiškia ir garantuoja, kad turi pilną teisnumą, teises ir įgalinimus pagal taikytinus įstatymus ir kitus teisės aktus, steigimo dokumentus ir sandorius, taikomus Šaliai, sudaryti ir (ar) įvykdyti šią Taikos sutartį.

4. Baigiamosios nuostatos

4.1. Šalys, vadovaudamosi ABTĮ 51 straipsniu, prašo teismo Taikos sutartį tvirtinti rašytinio proceso tvarka ir bylą nutraukti.

4.2. Taikos sutartis įsigalioja įsiteisėjus teismo nutarčiai dėl šios sutarties patvirtinimo ir bylos nutraukimo.

4.3. Taikos sutartis yra privaloma ir taikoma Šalims ir jų teisių perėmėjams.

4.4. Visi Taikos sutarties pakeitimai ir papildymai galioja tik tada, jeigu jie įforminti raštu, pasirašyti Šalių ir patvirtinti teisme.

Pirmosios instancijos teismas nurodė, kad trečiasis suinteresuotas asmuo AB „Vilniaus paukštynas“ nenurodė faktų ir aplinkybių, kurie leistų vertinti, jog tarp nagrinėjamos administracinės bylos Nr. eI3-1076-561/2024 ir administracinės bylos Nr. eI3-6344-644/2024 egzistuoja prejudicinis ryšys. Administracinėje byloje Nr. eI3-6344-644/2024 ginčijamas NŽT 2023 m. gruodžio 21 d. sprendimas yra priimtas vėliau nei skundžiamas Sprendimas nagrinėjamoje byloje. Trečiasis suinteresuotas asmuo, prašydamas sustabdyti bylos nagrinėjimą, nenurodė, kokią įtaką šioje byloje skundžiamo sprendimo teisėtumui turėtų vėliau priimto sprendimo panaikinimas. Vien tai, kad kitoje byloje nustatyti faktai gali palengvinti įrodinėjimo procesą administracinėje byloje, savaime nesuponuoja, jog negalima nagrinėti vienos bylos, kol nėra išnagrinėta kita teisme nagrinėjama byla. Atsižvelgęs į tai, teismas nenustatė pagrindo sustabdyti bylos nagrinėjimą.

Teismas vadovavosi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau -ir ABTĮ) 51 straipsnio 1 dalimi, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika šios teisės normos taikymo aspektu ir, atsižvelgęs į tarp šalių kilusio ginčo pobūdį, sprendė, jog nagrinėjamoje administracinėje byloje gali būti sudaryta taikos sutartis dėl ginčo dalyko – Sprendimo.

Dėl AB „Vilniaus paukštynas“ argumentų, kad patvirtinus Taikos sutartį bus pažeistos jo teisės, teismas pažymėjo, jog AB „Vilniaus paukštynas“, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos specialiųjų žemės naudojimo sąlygų įstatymo (toliau – ir Įstatymas) 9 straipsnio 3 dalimi, Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. balandžio 15 d. nutarimas Nr. 534 „Dėl Lietuvos Respublikos nekilnojamojo turto kadastro nuostatų patvirtinimo“ patvirtintų Kadastro nuostatų (toliau – ir Kadastro nuostatai) 541.1 punkto nuostatomis, kaip suinteresuotas ūkinės ir (ar) kitokios veiklos, dėl kurios turėjo būti nustatyta teritorija (sanitarinė apsaugos zona), vykdymu asmuo, 2022 m. gegužės 11 d. NŽT Vilniaus rajono skyriui pateikė prašymą organizuoti teritorijos (SAZ), kurioje taikomos specialiosios žemės naudojimo sąlygos, įrašymą į NTK ir NTR ir konkrečių žemės sklypų, kurių formavimo metu, sanitarinės apsaugos zona (SAZ) ir joje taikomos specialiosios žemės naudojimo sąlygos, turėjo būti nurodytos šių žemės sklypų kadastro duomenų bylose, kadastro duomenų pakeitimą. NŽT Vilniaus rajono skyrius 2022 m. liepos 20 d. raštu Nr. 48SD-11194-(14.48.136 E.) ,,Dėl prašymo nagrinėjimo“ nurodė, kad AB „Vilniaus paukštynas“ prašymas tenkinamas ir yra pradedama vykdyti specialiosios žemės naudojimo sąlygos – sanitarinės apsaugos zonos – pastatų, kuriuose laikomi ūkiniai gyvūnai, su esančiais prie jų mėšlo ir srutų kaupimo įrenginiais arba be jų nustatymo procedūra. AB „Vilniaus paukštynas“ 2022 m. gegužės 11 d. prašymas išnagrinėti dokumentus, priimti ir pateikti sprendimą dėl žemės sklypų, patenkančių į teritoriją (sanitarinę apsaugos zoną), kurioje taikomos specialiosios žemės naudojimo sąlygos, kadastro duomenų pakeitimo procedūros, nurodytos Įstatymo 9 straipsnio 3 dalyje, organizavimo 2023 m. gruodžio 21 d. raštu Nr. 48SD-14236-(14.48.136 E.) „Dėl prašymo vykdymo“ buvo netenkintas, o NŽT 2022 m. liepos 20 d. sprendimas laikomas negaliojančiu. Taigi, priešingai nei nurodė trečiasis suinteresuotas asmuo, procedūra, kuri buvo pradėta pagal AB „Vilniaus paukštynas“ prašymą, patvirtinus Taikos sutartį neliks neužbaigta, nes NŽT priimtą 2022 m. liepos 20 d. sprendimą pripažino negaliojančiu.

Teismo vertinimu, NŽT nusprendus AB „Vilniaus paukštynas“ 2022 m. gegužės 11 d. prašymo netenkinti ir pripažinus NŽT 2022 m. liepos 20 d. sprendimą negaliojančiu AB „Vilniaus paukštynas“ inicijuota administracinė procedūra buvo baigta. Byloje nėra ginčo, kad skundžiamas Sprendimas buvo priimtas AB „Vilniaus paukštynas“ 2022 m. gegužės 11 d. prašymo ir NŽT 2022 m. liepos 20 d. Sprendimo, kuris NŽT 2023 m. gruodžio 21 d. Sprendimu laikomas negaliojančiu, pagrindu, o AB „Vilniaus paukštynas“ 2022 m. gegužės 11 d. prašymas netenkinamas. AB „Vilniaus paukštynas“ teisė ABTĮ nustatyta tvarka skųsti NŽT 2023 m. gruodžio 21 d. sprendimą neginčijama, tačiau AB „Vilniaus paukštynas“ ir NŽT tarpusavio santykis niekaip negali atimti iš pareiškėjų teisės sudaryti Taikos sutartį dėl jiems teisines pasekmės sukėlusio Sprendimo.

Teismas sprendė, kad nagrinėjamu atveju nenustatyta, kad šalių sudaryta taikos sutartis pažeistų trečiųjų suinteresuotų asmenų teises ar teisėtus interesus, taip pat nenustatytos aplinkybės, leidžiančios manyti, kad pateiktos Taikos sutarties turinys gali prieštarauti imperatyvioms įstatymų ar kitų teisės aktų nuostatoms. Šalių pateiktos Taikos sutarties nuostatos išreiškia šalių valią taikiai išspręsti kilusį ginčą ir patvirtina, kad joms yra suprantamos Taikos sutarties sudarymo teisinės pasekmės, t. y. kad administracinė byla bus nutraukta, o byloje dalyvaujantys asmenys neturės teisės kreiptis į teismą dėl to paties dalyko ir tuo pačiu pagrindu (ABTĮ 104 str. 3 d.).

Kadangi atsakovas pripažino pareiškėjų reikalavimo teisę dėl Sprendimo panaikinimo, patvirtinus Taikos sutartį buvo apgintos pareiškėjų teisės, trečiasis suinteresuotas asmuo AB „Vilniaus paukštynas“ palaikė atsakovo poziciją ir prašė pareiškėjų skundą atmesti, teismas sprendė, jog AB „Vilniaus paukštynas“ neturi teisės į bylinėjimosi išlaidų priteisimą.

III.

Trečiasis suinteresuotas asmuo AB „Vilniaus paukštynas“ atskirajame skunde prašo panaikinti Regionų apygardos administracinio teismo Vilniaus rūmų 2024 m. gegužės 2 d. nutartį ir klausimą išspręsti iš esmės: atsisakyti tenkinti prašymą patvirtinti tarp šalių sudarytą Taikos sutartį; tenkinti prašymą dėl bylos sustabdymo ir sustabdyti administracinės bylos Nr. eI3-1076-561/2024 nagrinėjimą iki bus išspręsta administracinė byla Nr. eI3-6344-644/2024.

Trečiasis suinteresuotas asmuo AB „Vilniaus paukštynas“ atskirajame skunde nesutikimą su skundžiama teismo nutartimi grindžia šiais argumentais:

1.       Taikos sutartis negali būti sudaryta pagal nagrinėjamo ginčo pobūdį. NŽT atliktoje viešojo administravimo procedūroje, kurioje priimtas Sprendimas, pareiškėjas yra AB „Vilniaus paukštynas“, kurio prašymą ir kitus dokumentus turi išnagrinėti NŽT ir priimti vieną iš galimų Įstatymo 9 straipsnio 3 dalyje nurodytų administracinių sprendimų. NŽT pagal AB „Vilniaus paukštynas“ prašymą priėmė šiuos administracinius sprendimus: 1) NŽT 2022 m. liepos 20 d. sprendimą tenkinti AB „Vilniaus paukštynas“ prašymą ir pradėti vykdyti specialiosios žemės naudojimo sąlygos – SAZ nustatymo procedūrą; 2) sprendimus dėl žemės sklypų kadastro duomenų pakeitimo, tarp jų ir Sprendimą, pakeisti žemės sklypų, tarp jų ir žemės sklypo, kadastro duomenis, pagal kurį NTK ir NTR žemės sklypo duomenyse padaryta žyma, kad žemės sklypui taikomos SAZ specialiosios žemės naudojimo sąlygos. Tačiau bylos nagrinėjimo metu NŽT pakeitė savo poziciją ir 2023 m. gruodžio 21 d. priėmė sprendimą, kuriuo AB „Vilniaus paukštynas“ prašymą atmetė, o 2022 m. liepos 20 d. sprendimą laikė negaliojančiu. NŽT 2023 m. gruodžio 21 d. sprendimas – tai administracinis sprendimas atsisakyti pakeisti visų į SAZ teritoriją patenkančių žemės sklypų, įskaitant ir Žemės sklypą, kadastro duomenis, kurio sukuriama teisinė pasekmė – Sprendimas dėl Žemės sklypo kadastro duomenų negalėjo būti priimtas. Patvirtinus Taikos sutartį, AB „Vilniaus paukštynas“ prašymu inicijuota NŽT viešojo administravimo procedūra lieka neužbaigta, nes trečiasis suinteresuotas asmuo neturi NŽT priimto administracinio sprendimo ar kitokio atsakymo, kurį galėtų skųsti. Sprendimo pripažinimas netekusiu galios Taikos sutartimi, atimant iš AB „Vilniaus paukštynas“ teisę skųsti teismui tokį Sprendimo panaikinimą, prieštarauja imperatyvioms įstatymo nuostatoms.

2.       AB „Vilniaus paukštynas“ pateikė skundą Regionų administraciniam teismui dėl NŽT 2023 m. gruodžio 21 d. sprendimo, skundas priimtas ir teisme nagrinėjama administracinė byla Nr. eI3-6344-644/2024. Tik išsprendus šį ginčą, gali būti sprendžiama dėl Sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo. Taikos sutartimi pripažįstant Sprendimą netekusiu galios išsprendžiama tik tarpinė ginčo dalis tik dėl vieno viešojo administravimo procedūroje priimto administracinio sprendimo, tačiau lieka neišspręsta esminė ginčo dalis dėl NŽT atliktos Įstatymo 9 straipsnio 3 dalyje nurodytos procedūros teisėtumo ir pagrįstumo. Skundu pareiškėjai Sprendimą ginčijo dėl to, kad Žemės sklypo kadastro duomenys negalėjo būti pakeisti pagal Įstatymo 9 straipsnio 3 dalį, nes SAZ nėra tinkamai nustatyta, t. y. ginčija pagal AB „Vilniaus paukštynas“ Prašymą atliktos viešojo administravimo procedūros rezultatą. Taikos sutarties sąlygos aiškiai byloja, kad Taikos sutarties šalys susitarė, jog Įstatymo 9 straipsnio 3 dalyje numatyta procedūra, keičiant Žemės sklypo kadastro duomenis, negalėjo būti atlikta, nors Įstatymo 9 straipsnio 3 dalyje nurodytos procedūros (ne)teisėtumo klausimas dar nagrinėjamas teisme administracinėje byloje Nr. eI3-6344-644/2024. Nagrinėjamu atveju teismas turėjo tenkinti AB „Vilniaus paukštynas“ prašymą dėl bylos sustabdymo, bet ne tvirtinti Taikos sutartį. Nuo 2023 m. sausio 1 d. galiojančios Įstatymo ir Kadastro nuostatų nuostatos nereglamentuoja žemės sklypų, patenkančių į SAZ, kadastro duomenų pakeitimo pagal Įstatymo 9 straipsnio 3 dalį, galiojusią iki 2022 m. gruodžio 31 d., ir SAZ įrašymo į NTK ir NTR NŽT sprendimų pagrindu tvarkos. Jeigu teismo sprendimu būtų panaikintas NŽT 2023 m. gruodžio 21 d. sprendimas ir pripažinta, kad yra pagrindas atlikti Įstatymo 9 straipsnio 3 dalyje numatytą procedūrą (pakeisti žemės sklypų kadastro duomenys ir įrašyti SAZ į NTK ir NTR), NŽT neturės įgaliojimų atlikti Žemės sklypo kadastro duomenų pakeitimo iš naujo ir vietoje Taikos sutartimi pripažinto netekusiu galios Sprendimo priimti naują sprendimą dėl Žemės sklypo kadastro duomenų pakeitimo.

3.       Taikos sutarties preambulėje nurodytas ginčo pobūdis neatitinka tikrovės. Sprendimu nenustatyta ir negalėjo būti nustatyta SAZ, Sprendimu pakeisti Žemės sklypo kadastro duomenys, nurodant, kad Žemės sklypas yra jau nustatytose SAZ ribose. Taikos sutarties sudarymas ir patvirtinimas neįtraukus į ją AB „Vilniaus paukštynas“ arba nesuderinus Taikos sutarties sąlygų su AB „Vilniaus paukštynas“ / negavus AB „Vilniaus paukštynas“ patvirtinimo, kad Taikos sutarties sąlygos nepažeidžia AB „Vilniaus paukštynas“ teisių ir teisėtų interesų, reiškia ne ką kita, kaip trečiojo suinteresuoto asmens AB „Vilniaus paukštynas“ teisių ir teisėtų interesų pažeidimą. Byloje pateikti visi duomenys, dokumentai apie nuo 1964–1976 m. veikiančius AB „Vilniaus paukštynas“ kompleksus, gamybos apimtis, privalomai paukštininkystės kompleksams išskirtos SAZ dydį (1 000 m atstumą nuo pastatų). Taikos sutarties sąlyga – pripažinti Sprendimą netekusiu galios reiškia, kad pareiškėjai ir NŽT tarpusavyje susitarė ir nustatė, kad SAZ nenustatyta, galiojančių teritorijų planavimo dokumentų sprendiniai yra negaliojantys (neteisėti) ir Bendrajame plane, patvirtintame Vilniaus rajono savivaldybės tarybos 2009 m. rugsėjo 30 d. sprendimu Nr. T3-323, (toliau – ir Bendrasis planas) bei Vilniaus rajono savivaldybės teritorijos dalies („U“ žemės naudojimo funkcinės zonos Avižienių, Juodšilių, Nemėžio, Pagirių, Riešės, Rudaminos ir Zujūnų seniūnijoje) bendrajame plane, patvirtintame Vilniaus rajono savivaldybės tarybos 2019 m. gruodžio 18 d. sprendimu Nr. T3-477,( toliau – ir „U“ zonos bendrasis planas) SAZ duomenys (ribos ir dydis) nenustatyti. Tokios Taikos sutarties sąlygos ne tik prieštarauja teisės aktams ir teismų praktikai, bet ir patvirtina, kad pareiškėjai ir NŽT viršija įgaliojimus.

4.       Taikos sutarties dalykas neatitinka skunde nurodytų reikalavimų, nes Taikos sutartimi NŽT įsipareigoja pateikti VĮ Registrų centrui prašymą dėl SAZ išregistravimo. Teritorija (SAZ) – kaip NTR objektas, įregistruota ne Sprendimo pagrindu ir ne NŽT prašymu ar sprendimu. Prašymą įregistruoti SAZ, kartu su SAZ erdviniais duomenimis, NTR tvarkytojui pateikė AB „Vilniaus paukštynas“. SAZ įregistruota VĮ Registrų centro 2023 m. rugpjūčio 3 d. sprendimu. Skunde nebuvo suformuluotas reikalavimas panaikinti VĮ Registrų centro 2023 m. rugpjūčio 3 d. sprendimą dėl SAZ įregistravimo, byloje nesprendžiamas klausimas dėl NTR objekto – SAZ įregistravimo NTR teisėtumo ir pagrįstumo. Tačiau Taikos sutartyje pareiškėjai ir NŽT susitarė išregistruoti NTR objektą – teritoriją (SAZ), kuri nėra Žemės sklypo kadastro duomuo, įregistruota ne pagal NŽT Sprendimą. Taikos sutarties sąlyga dėl Sprendimo pripažinimo netekusiu galios negali būti laikoma pagrindu panaikinti SAZ (išregistruoti SAZ duomenis, nurodytus NTR). Taikos sutarties sąlygos dėl SAZ išregistravimo akivaizdžiai išeina už byloje nagrinėjamo ginčo ribų, jos yra sąlyginės, jų įgyvendinimas priklauso nuo kito subjekto – VĮ Registrų centro, kuris nėra Taikos sutarties šalis, priimamo sprendimo. Teismas nevertino, ar ši Taikos sutarties sąlyga nėra beprasmė, kadangi VĮ Registrų centras jau bylos nagrinėjimo metu aiškiai nurodė, kad SAZ teritorija negalės būti išregistruota pagal Taikos sutarties sąlygas ir NŽT prašymą.

5.       Dėl susiklosčiusios situacijos, kai yra nagrinėjamos kelios tarpusavyje susijusios bylos, t. y. bylos dėl NŽT administracinių sprendimų teisėtumo, kurie priimti AB „Vilniaus paukštynas“ 2022 m. gegužės 11 d. prašymo pagrindu, bylos sustabdymas yra būtinas. Net ir skundžiamoje nutartyje teismas aiškiai patvirtino, kad NŽT 2022 m. liepos 20 d. sprendimas ir Sprendimas bei atitinkamai NŽT 2023 m. gruodžio 21 d. sprendimas ir Taikos sutarties sąlyga pripažinti Sprendimą netekusiu galios tai iš esmės to paties administracinio sprendimo sudėtinės dalys. O tai reiškia, kad kol nėra išspręstas klausimas dėl NŽT 2023 m. gruodžio 21 d. sprendimo teisėtumo, negali būti sprendžiamas Sprendimo pripažinimo netekusiu galios klausimas. Tą patvirtina ir teismas skundžiamoje nutartyje nurodydamas, kad administracinės bylos išsprendimas Nr. eI3-6344-644/2024 palengvintų ir šios bylos išsprendimą. Tačiau tai ne tik palengvintų bylos išsprendimą, bet kartu atsakytų ir į esminį byloje nagrinėjamą klausimą – ar NŽT turėjo teisę ir privalėjo atlikti Įstatymo 9 straipsnio 3 dalyje numatytą procedūrą. Atsakius į šį klausimą administracinėje byloje Nr. eI3-6344-644/2024 – tai turės prejudicinę galią ir kitose nagrinėjamose bylose, įskaitant ir šią bylą. Nors ši prejudicinė galia yra ne dėl viso Sprendimo teisėtumo įvertinimo, tačiau dėl didžiosios ginčo dalies – ar NŽT galėjo būti atlikta „klaidos taisymo“ procedūra, kurios pasėkoje buvo priimtas ginčijamas Sprendimas. Jeigu tokios aplinkybės nesudaro pagrindo stabdyti bylos nagrinėjimą ABTĮ 100 straipsnio 1 dalies 3 punkto pagrindu, tai tuomet galėjo ir turėjo būti taikomas kitas bylos sustabdymo pagrindas, numatytas ABTĮ 100 straipsnio 1 dalies 13 punkte.

Pareiškėjai J. U. ir A. U. atsiliepime į trečiojo suinteresuoto asmens atskirąjį skundą prašo jį atmesti ir palikti nepakeistą Regionų administracinio teismo Vilniaus rūmų 2024 m. gegužės 2 d. nutartį.

Pareiškėjų atsiliepimas į atskirąjį skundą grindžiamas šiais argumentais:

1.       Taikos sutarties dalykas atitinka ginčo ribas. NŽT 2022 m. liepos 20 d. raštas nėra ginčo dalykas. Šis raštas sprendžia AB „Vilniaus paukštynas“ ir NŽT tarpusavio santykius, jis tiesiogiai neįtakoja pareiškėjų interesų, todėl jis negalėjo būti Taikos sutarties objektu. NŽT sprendimas tenkinti AB „Vilniaus paukštynas“ prašymą ir NŽT Sprendimas yra dvi atskiros procedūros, kurios gali ir turi būti nagrinėjamos atskirai. NŽT sprendimas tenkinti AB „Vilniaus paukštynas“ prašymą negalėjo būti skundžiamas pareiškėjų. Tai, kad NŽT sutiko pradėti SAZ nustatymo procedūras savaime nereiškia, kad pareiškėjų žemės sklypui taikomas SAZ. Taigi, Taikos sutartimi išsprendžiamas šios konkrečios bylos dalykas. Iš Taikos sutarties 1.1–1.3 papunkčių matyti, kad jos dalykas yra toks pats, kaip ir pareiškėjų skunde nurodytas reikalavimas dėl Sprendimo panaikinimo. AB „Vilniaus paukštynas“ nepagrįstai nurodo, kad Taikos sutartyje pareiškėjai ir NŽT susitaria išregistruoti NTR objektą – teritoriją (SAZ), kuri įregistruota ne NŽT priimto Sprendimo pagrindu. Tokio susitarimo nėra, šalys susitaria dėl Sprendimo pagrindu įregistruotų žymų panaikinimo.

2.       Nepagrįsta trečiojo suinteresuoto asmens pozicija, kad Taikos sutartimi, panaikinus Sprendimą, pažeidžiami AB „Vilniaus paukštynas“ teisėti interesai. NŽT pripažinus, kad jos priimtas Sprendimas yra neteisėtas, NŽT turi išimtinę teisę jį panaikinti, nepriklausomai nuo AB „Vilniaus paukštynas“ tariamų interesų. 

3.       AB „Vilniaus paukštynas“ nenurodė jokių faktų ir aplinkybių, kurie leistų vertinti, jog tarp nagrinėjamos administracinės bylos Nr. eI3-1076-561/2024 ir administracinės bylos
Nr. eI3-6344-644/2024 egzistuoja prejudicinis ryšys. Šioje Byloje sprendžiamas klausimas išimtinai dėl Pareiškėjų turtui priimto individualaus sprendimo galiojimo. Nustačius, kad pareiškėjų atžvilgiu priimtas Sprendimas yra neteisėtas, nėra jokio pagrindo stabdyti šios bylos nagrinėjimą. Administracinėje byloje Nr. eI3-6344-644/2024 ginčijamas NŽT 2023 m. gruodžio 21 d. sprendimas yra priimtas vėliau nei skundžiamas Sprendimas šioje byloje. Pareiškėjai net nėra administracinės bylos Nr. eI3-6344-644/2024 šalis.

Atsakovas NŽT atsiliepime į trečiojo suinteresuoto asmens AB „Vilniaus paukštynas“ atskirąjį skundą prašo jį atmesti ir palikti nepakeistą Regionų administracinio teismo Vilniaus rūmų 2024 m. gegužės 2 d. nutartį.

Atsakovo atsiliepimas į atskirąjį skundą grindžiamas šiais argumentais:

1.       Taikos sutarties dalykas yra to paties pobūdžio, kaip ir pareiškėjų skunde nurodyti reikalavimai. Teismui patvirtinus Taikos sutartį, NTR Žemės sklypui bus panaikintas įrašas apie taikomą SAZ ir neliks pagrindo, kuriuo remiantis buvo tenkintas AB „Vilniaus paukštynas“ Prašymas įregistruoti NTR SAZ teritoriją.

2.       Sprendimas priimtas taisant klaidą dėl Žemės sklypui nenustatytos ir į NTK bei NTR neįrašytos SAZ, kuri buvo padaryta ne Žemės sklypo formavimo metu (t. y. kai buvo nustatomi Žemės sklypo kadastro duomenys (formuojamas Žemės sklypas) ir šie bei kiti duomenys įrašomi į NTK ir NTR), o rengiant teritorijų planavimo dokumentą ar žemės valdos projektą, kuriame Žemės sklypas buvo projektuojamas, prieštarauja Sprendimo priėmimo metu galiojusiems tokių klaidų taisymą reglamentuojančių teisės aktų reikalavimams.

3.       AB „Vilniaus paukštynas“ nepagrįstai nurodė, kad, patvirtinus Taikos sutartį, nebus užbaigta jo pradėta administracinė procedūra bei nebus priimtas sprendimas, kurį jis galės skųsti. Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo ne dėl administracines procedūros vykdymo, o dėl priimto Sprendimo pagrįstumo. NŽT, pakartotinai išnagrinėjęs AB „Vilniaus paukštynas“ Prašymą išnagrinėti dokumentus, priimti ir pateikti sprendimą dėl žemės sklypų, patenkančių į teritoriją (SAZ), kurioje taikomos SŽNS, kadastro duomenų pakeitimo procedūros, nurodytos Įstatymo 9 straipsnio 3 dalyje, organizavimo, 2023 m. gruodžio 21 d. sprendimu Prašymo netenkino ir NŽT 2022 m. liepos 20 d. sprendimą pripažino negaliojančiu, nurodė apskundimo tvarką.

4.       Sprendimu buvo pakeisti Žemės sklypo kadastro duomenys, papildant juos specialiąja žemės naudojimo sąlyga – pastatų, kuriuose laikomi ūkiniai gyvūnai, su esančiais prie jų mėšlo ir srutų kaupimo įrenginiais arba be jų sanitarinės apsaugos zonos (SAZ). Taikos sutartyje nurodant, kad byloje kilo ginčas dėl Sprendimo, kuriuo pakeisti Žemės sklypo kadastro duomenys, nebuvo atskleista šios administracinės bylos esmė, nes Žemės sklypo kadastro duomenys pakeisti tik vienu aspektu, papildant juos SAZ. Todėl Taikos sutartyje pagrįstai nurodyta, kad byloje kilo ginčas dėl pareiškėjų valdomam Žemės sklypui nustatytos specialiosios žemės naudojimo sąlygos – SAZ.

5.       Taikos sutarties sąlyga – pripažinti Sprendimą netekusiu galios, negali būti aiškinama taip, kad galiojančių teritorijų planavimo dokumentų sprendiniai yra negaliojantys (neteisėti). Šiuo atveju Žemės sklypas nebuvo ir negalėjo būti projektuojamas, kadangi buvo suformuotas tik 1998 m. balandžio 28 d.

6.       Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas kadastro duomenų nustatymo klaidos atsiradimo momentą sieja su žemės sklypo suformavimo momentu bei kadastro duomenų nustatymo klaidai SAZ atveju priskiria šios zonos ribų nustatymą žemės sklypo suformavimu metu. Tačiau atvejai, kai SAZ teritorijos ribos pagal galiojusį reguliavimą buvo nustatytos vėliau, nei žemės sklypas baigtas formuoti ir kaip Nekilnojamojo turto kadastro objektas įregistruotas NTK ir NTR, negalėtų būti priskiriami žemės sklypų suformavimo metu padarytos kadastro duomenų nustatymo klaidos atvejui.

7.       Taikos sutartimi sprendžiama dėl Sprendimo, kuriuo pakeisti Žemės sklypo kadastro duomenys, o ne dėl taikomos SAZ teritorijos, nes SAZ teritorija Sprendimu nebuvo nustatyta. Ši Taikos sutarties nuostata reiškia, kad teismui patvirtinus šią Taikos sutartį, VĮ Registrų centre šiam Žemės sklypui bus panaikintas įrašas apie taikomą SAZ. Taikos sutartis atitinka teisės aktų nuostatas ir nepažeidžia trečiojo suinteresuoto asmens AB „Vilniaus paukštynas“ teisių ir teisėtų interesų.

8.       Dėl bylos sustabdymo atsakovas pakartojo argumentus, jog teisme nagrinėjama administracinė byla Nr. eI3-6344-644/2024 pagal trečiojo suinteresuoto asmens AB „Vilniaus paukštynas“ skundą NŽT dėl NŽT 2023 m. gruodžio 21 d. sprendimo panaikinimo. NŽT 2023 m. gruodžio 21 d. sprendimas yra informacinio pobūdžio dokumentas, nesukeliantis trečiajam suinteresuotam asmeniui jokių teisinių pasekmių ir jo panaikinimas nesuponuoja šioje administracinėje byloje ginčijamo Sprendimo teisėtumo ar neteisėtumo. Teismo sprendimas administracinėje byloje Nr. eI3-6344-644/2024 negali turėti prejudicinės reikšmės šiai administracinei bylai išspręsti.

Teisėjų kolegija

konstatuoja:

IV.

Nagrinėjamos administracinės bylos dalykas – Regionų administracinio teismo Vilniaus rūmų 2024 m. gegužės 2 d. nutarties, kuria pirmosios instancijos teismas atmetė trečiojo suinteresuoto asmens AB „Vilniaus paukštynas“ prašymą dėl bylos sustabdymo, patvirtino Taikos sutartį ir nutraukė administracinę bylą, teisėtumas ir pagrįstumas.

Teisėjų kolegija, nagrinėdama atskirojo skundo, atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentus ir tikrindama pirmosios instancijos teismo nutarties pagrįstumą ir teisėtumą, pirmiausia pažymi, kad ABTĮ 51 straipsnyje įtvirtinta ginčo šalių teisė administracinę bylą bet kurioje proceso stadijoje baigti taikos sutartimi, t. y. jų pageidaujamu būdu, nebetęsiant pradėto bylos proceso. Tačiau tai nėra absoliuti šalių teisė, nes, įtvirtindamas tokią šalių teisę, įstatymų leidėjas nustatė sąlygas, kurioms esant yra galima administracinę bylą užbaigti taikos sutartimi: 1) jei taikos sutartį sudaryti galima atsižvelgiant į ginčo pobūdį; 2) jei taikos sutartis neprieštarauja imperatyviosioms įstatymų ir kitų teisės aktų nuostatoms, viešajam interesui, nepažeidžia trečiųjų suinteresuotų asmenų teisių ar teisėtų interesų; 3) jei taikos sutarties dalykas yra to paties pobūdžio, kaip ir skunde (prašyme) nurodyti reikalavimai (ABTĮ 51 str. 1 d.).

Aiškindamas šią teisės normą, Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra pažymėjęs, kad taikos sutarties sudarymas savaime reiškia, kad tarp šalių yra kilęs konfliktas ir šalys siekia jį išspręsti. Taigi taikos sutarties esmė – tarpusavio kompromiso radimas, nes gana dažnai šalys, siekdamos bendro sprendimo, atsisako tam tikrų jų pozicijas išskiriančių argumentų, reikalavimų ir taip kiek atitolsta nuo pradinės ginčo pozicijos, siekiant rasti bendrų problemos sprendimo būdų (žr., pvz., 2015 m. balandžio 9 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1466-492/2015; 2015 m. balandžio 27 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-721-502/2015). Įstatymų leidėjui ABTĮ įtvirtinus galimybę bylą užbaigti taikos sutartimi, spręsti, ar tokia galimybe pasinaudoti, priklauso šalims, nuo jų priklauso ir derybinės taktikos dėl tokios sutarties sudarymo ir jos sąlygų pasirinkimas (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2014 m. balandžio 16 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A525-840/2014).

Taigi, sudarydamos taikos sutartį, šalys abipusiu susitarimu sulygsta dėl jos sąlygų, nustato savo teisių ir pareigų balansą, t. y. tokia sutartimi realizuojamas dispozityvumo principas, šalių teisė įstatymo nustatytose ribose laisva valia disponuoti savo materialiosiomis bei procesinėmis teisėmis. Tačiau dispozityvumo principas nėra absoliutus, nes šalių veiksmus kontroliuoja teismas. Dispozityvumas materialiojoje teisėje taip pat nėra absoliutus. Šalys, sudarydamos sutartį, negali nepaisyti imperatyviųjų teisės normų, riboti ar kitaip pažeisti trečiųjų asmenų teisių ir teisėtų interesų; nemažai klausimų įstatyme reguliuojami įsakmiai ir šalys savo susitarimu negali šito keisti. Be to, tam tikri santykiai vienaip ar kitaip liečia kitų visuomenės narių ar visos visuomenės interesus. Tokie materialieji santykiai, jų atsiradimas, raida ir pabaiga nėra vien tik privatus šalių reikalas. Kilus ginčui iš tokių materialiųjų santykių, byla taip pat nėra vien tik privati, nes jos baigtis paveiks ir visuomenės (viešąjį) interesą (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2019 m. spalio 2 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-441-492/2019).

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas taip pat yra akcentavęs, kad teismas vykdo teisingumą, taigi jam ex officio (pagal pareigas) tenka pareiga užtikrinti, jog įstatymai nebūtų pažeidžiami į teisminę kontrolę patenkančiuose teisiniuose santykiuose, t. y. kad teismo procesiniais sprendimais nebūtų įtvirtintas neteisėtumas. Dėl to teismas, esant šalių sudarytai taikos sutarčiai, prieš tvirtindamas ją, privalo įsitikinti, ar ji neprieštarauja imperatyviosioms įstatymo normoms ar viešajam interesui, nepažeidžia trečiųjų asmenų teisių ir teisėtų interesų, ar taikos sutarties sąlygos atitinka taikos sutarties šalių valią. (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2019 m. spalio 2 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-441-492/2019).

Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad trečiasis suinteresuotas asmuo AB „Vilniaus paukštynas“ pateiktame prašyme netvirtinti Taikos sutarties, laikėsi pozicijos, kad Taikos sutartis prieštarauja imperatyvioms įstatymų ir kitų teisės aktų nuostatoms, galbūt pažeidžia AB „Vilniaus paukštyno“ teises ir teisėtus interesus.

Pirmosios instancijos teismas sprendė, kad Taikos sutartis neprieštarauja imperatyvioms įstatymų ir kitų teisės aktų nuostatoms, viešajam interesui, nepažeidžia trečiųjų suinteresuotų asmenų teisių ar teisėtų interesų.

Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija su tokia pirmosios instancijos teismo išvada nesutinka, nes ji padaryta tinkamai ir išsamiai neįvertinus trečiojo suinteresuoto asmens AB „Vilniaus paukštynas“ procesiniame dokumente (2024 m. kovo 26 d. prašyme netvirtinti Taikos sutarties) išdėstytų argumentų, kurie, be kita ko, kartojami ir atskirajame skunde. Pirmosios instancijos teismas iš esmės tinkamai ir išsamiai nepasisakė dėl AB „Vilniaus paukštynas“ teisės į teisminę gynybą (VAĮ 14 str.), dėl Taikos sutartimi apsunkinamos AB „Vilniaus paukštynas“ nuo 1964–1976 metais pradėtos ir nepertraukiamai vykdomos paukštininkystės veiklos, teritorijų planavimo dokumentuose nustatytų SAZ duomenų, Sprendimo įtakos AB „Vilniaus paukštynas“ 2022 m. gegužės 11 d. prašymu inicijuotai procedūrai, ginčo situacijai aktualaus pasikeitusio teisinio reguliavimo, dėl padarinių, kilsiančių patvirtinus Taikos sutartį ir panaikinus Sprendimą, dėl Taikos sutarties įgyvendinamumo (veiksmų delegavimo VĮ Registrų centrui), taip pat dėl AB „Vilniaus paukštynas“ argumentų, kad Taikos sutarties sąlyga dėl Sprendimo pripažinimo netekusiu galios negali būti laikoma pagrindu panaikinti SAZ, ir kad šalių susitarimas iš NTR išregistruoti žymas apie konkrečias teritorijas išeina už ginčo ribų. Taigi, pirmosios instancijos teismas tinkamai neįvertino esminių trečiojo suinteresuoto asmens AB „Vilniaus paukštynas“ argumentų dėl Taikos sutarties įtakos jo teisėms ir interesams.

Šiuo aspektu pažymėtina, kad trečiųjų asmenų dalyvavimas byloje reiškia, jog bylos išsprendimas tiek priėmus teismo sprendimą, tiek nutartimi patvirtinus taikos sutartį gali turėti įtakos jų teisėms ir pareigoms (ABTĮ 46 str. 2 d.). Teisėjų kolegijos vertinimu, trečiasis suinteresuotas asmuo AB „Vilniaus paukštynas“, vykdantis ūkinę veiklą, dėl kurios turi būti nustatytos specialiosios žemės naudojimo sąlygos, ir kurio iniciatyva buvo organizuota kadastro duomenų tikslinimo procedūra, siekiant įrašyti specialiąsias žemės naudojimo sąlygas į Nekilnojamojo turto kadastrą, neabejotinai turi interesą, kad pareiškėjų šioje byloje ginčijamas Sprendimas nebūtų panaikintas.

Kaip jau minėta, ABTĮ 51 straipsnio 1 dalis įpareigoja teismą, tvirtinantį šalių sudarytą taikos sutartį, aiškintis, ar taikos sutartyje nustatytomis sąlygomis nepažeidžiamos trečiųjų asmenų teisės. Vykdydamas pareigą išsiaiškinti, ar šalių pateiktoje tvirtinti taikos sutartyje nustatytomis sąlygomis nepažeidžiamos trečiųjų asmenų teisės, teismas, esant būtinumui, privalo pasinaudoti visomis šiam tikslui pasiekti reikalingomis administracinio proceso įtvirtintomis faktinių duomenų nustatymo priemonėmis, inter alia (liet. be kita ko), trečiųjų asmenų paaiškinimais. Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į šioje byloje nustatytas faktines aplinkybes, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas neįvykdė ABTĮ 51 straipsnio 1 dalyje nustatytos pareigos, t. y. jis neišsiaiškino, ar byloje nėra pažeidžiamos dalyvaujančių trečiųjų suinteresuotų asmenų teisės, todėl skundžiama teismo nutarties dalis, kuria patvirtinta Taikos sutartis, negali būti laikoma teisėta ir pagrįsta.

Teisėjų kolegija taip pat atkreipia dėmesį į tai, kad specialiųjų žemės naudojimo sąlygų nustatymas yra viešasis interesas, todėl kilusio ginčo kontekste, t. y. proceso šalims nesutariant dėl aplinkybių, susijusių su SŽNS taikymu, nustatymu ir įregistravimu, Taikos sutarties sąlygų turinys turėtų būti išsamiai įvertintas ir atitikimo viešajam interesui aspektu.

Pažymėtina, kad šioje nutartyje pateiktas ABTĮ normų, reglamentuojančių taikos sutarties tvirtinimą, aiškinimas ir taikymas atitinka praktiką, suformuotą Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2024 m. balandžio 30 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. eAS-148-1188/2024, 2024 m. gegužės 8 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. eAS-181-624/2024, 2024 m. gegužės 22 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. eAS-172-575/2024,  2024 m. gegužės 8 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. eAS-181-624-2024, 2024 m. birželio 5 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. eAS-178-556/2024, 2024 m. birželio 5 d. nutartyje administracinėje byloje
Nr. eAS-189-502/2024, 2024 m. liepos 31 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. eAS-352-822-2024, kuriose nagrinėjimo dalykas yra iš esmės identiškas.

Trečiasis suinteresuotas asmuo AB „Vilniaus paukštynas“ atskirajame skunde taip pat kvestionuoja pirmosios instancijos teismo išvadas dėl atmesto jo prašymo dėl bylos sustabdymo.

Šiuo aspektu pažymėtina, kad ABTĮ 100 straipsnio 1 dalies 3 punkte įtvirtinta, kad teismas sustabdo bylos nagrinėjimą, kai negalima nagrinėti tos bylos, iki bus išspręsta kita byla, nagrinėjama civiline, baudžiamąja ar administracine tvarka. Pažymėtina, kad administracinės bylos nagrinėjimo sustabdymas pagal šį punktą galimas tik tuomet, kai tarp teisme nagrinėjamos administracinės bylos ir kitos bylos, nagrinėjamos civiline, baudžiamąja ar administracine tvarka, egzistuoja prejudicinis ryšys. Toks ryšys yra tada, kai sprendimas vienoje byloje bus sprendimo kitoje byloje pagrindas ir tokiais atvejais vienoje byloje nustatyti faktai tampa prejudiciniais faktais kitoje byloje (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2019 m. gegužės 8 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-253-415/2019; 2023 m. kovo 29 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-156-415/2023). Taigi teismas pirmiausia turi tinkamai nustatyti įrodinėjimo dalyką abiejose bylose ir spręsdamas, ar yra dviejų nagrinėjamų bylų tiesioginis teisinis ryšys, išsiaiškinti, kokie teisiškai reikšmingi faktai turi būti nustatyti byloje, kurios nagrinėjimą prašoma sustabdyti, ir kokie nustatomi kitoje byloje, dėl kurios siekiama sustabdyti bylą (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2019 m. rugsėjo 25 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS-619-261/2019).

Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, įvertinusi byloje nustatytas aplinkybes, ginčo šalių argumentus, skundžiamos pirmosios instancijos teismo nutarties turinį, nagrinėjamoje byloje ir administracinėje byloje Nr. eI3-6344-644/2024 pateiktus procesinius dokumentus bei ginčo pobūdį, daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas skundžiamoje nutartyje pagrįstai nurodė, kad minėtoje byloje ginčijamas NŽT 2023 m. gruodžio 12 d. sprendimas, kuriuo AB „Vilniaus paukštynas“ 2022 m. gegužės 11 d. prašymas netenkinamas ir atitinkamai laikomas negaliojančiu NŽT 2022 m. liepos 20 d. sprendimas, yra priimtas vėliau nei skundžiamas Sprendimas nagrinėjamoje byloje. Taigi, trečiajam suinteresuotam asmeniui AB „Vilniaus paukštynas“ nenurodžius, kokią įtaką Sprendimo teisėtumui turėtų vėliau priimto sprendimo panaikinimas, teismas pagrįstai AB „Vilniaus paukštynas“ prašymą nelaikė pagrindu sustabdyti administracinės bylos nagrinėjimą. Pažymėtina, jog tokios pozicijos laikytasi ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2024 m. gegužės 29 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. eAS-282-629/2024 bei 2024 m. liepos 31 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. eAS-352-822-2024.

Apibendrindama išdėstytus motyvus, teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai aiškino ir taikė proceso teisės normas, todėl priėmė neteisėtą nutartį taikos sutarties tvirtinimo ir bylos nutraukimo klausimu. Atsižvelgiant į tai, trečiojo suinteresuoto asmens AB „Vilniaus paukštynas“ atskirasis skundas tenkinamas iš dalies, o pirmosios instancijos teismo nutarties dalis naikinama ir klausimas dėl Taikos sutarties patvirtinimo perduodamas pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 154 straipsnio 2 ir 4 punktais, teisėjų kolegija

nutaria:

Trečiojo suinteresuoto asmens akcinės bendrovės „Vilniaus paukštynas“ atskirąjį skundą tenkinti iš dalies.

Regionų administracinio teismo Vilniaus rūmų 2024 m. gegužės 2 d. nutartį pakeisti.

Nutarties dalį, kuria netenkintas trečiojo suinteresuoto asmens akcinės bendrovės „Vilniaus paukštynas“ prašymas dėl bylos sustabdymo, palikti nepakeistą.

Likusią Regionų administracinio teismo Vilniaus rūmų 2024 m. gegužės 2 d. nutarties dalį panaikinti ir Taikos sutarties tvirtinimo klausimą perduoti klausimą šiam teismui nagrinėti iš naujo.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai        Ramūnas Gadliauskas

        Arūnas Sutkevičius

        Egidijus Šileikis