Baudžiamoji byla Nr. 1A-661-988/2021             

                                                                                    Teisminio proceso Nr. 1-01-1-15087-2021-9

Procesinio sprendimo kategorijos: 1.2.23.1.1; 2.4.6.1

(S)

VILNIAUS APYGARDOS TEISMAS

NUTARTIS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2021 m. gruodžio 14 d.

Vilnius

        Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Ugnės Gailiūnienės, Valerijaus Laušo (Valerij Lauš) ir Dariaus Prankos (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo D. R. apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. spalio 11 d. nuosprendžio, kuriuo D. R. pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 259 straipsnio 1 dalį ir jam paskirta 55 MGL (2 750 eurų) dydžio bauda.

Vadovaujantis BK 65 ir 66 straipsniais į paskirtą bausmę įskaitytas D. R. laikinajame sulaikyme išbūtas laikas nuo 2021 m. gegužės 12 d., 12.50 val., iki 2021 m. gegužės 13 d., 16.40 val., kaip įvykdyta (sumokėta) 4 MGL (200 Eur) dydžio bauda.

Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylą,

n u s t a t ė :

I.       Pirmosios instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės

1.       D. R. nuteistas už tai, kad neteisėtai disponavo narkotine ir psichotropine medžiagomis be tikslo jas platinti, o būtent: jis nenustatytu laiku ir vietoje iš nenustatyto asmens neteisėtai įgijo narkotinę medžiagą – vieną paketėlį su ne mažiau kaip 0,261 g kanapių (antžeminių dalių), kuriose ?-9-tetrahidrokanabinolio koncentracija yra 15,6 proc., ir savadarbę cigaretę iš žalios ir rudos spalvų augalinių medžiagų mišinio, kurio sudėtyje yra psichotropinės medžiagos ?-69-tetrahidrokanabinolio, kurio masė 0,023 g (?-9-tetrahidrokanabinolio koncentracija augalinių medžiagų mišinyje yra 6,6 proc.), ir jas laikė iki tol, kol 2021 m. gegužės 12 d., apie 18.20 val., kratos metu bute, (duomenys neskelbtini), minėtą paketėlį su narkotine medžiaga ir savadarbę cigaretę su psichotropine medžiaga rado ir paėmė policijos pareigūnai. Tokiais veiksmais D. R. padarė nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 259 straipsnio 1 dalyje.

II.       Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai ir prašymai

2.       D. R. apeliaciniu skundu prašo pakeisti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. spalio 11 d. nuosprendį ir priimti naują sprendimą – sumažinti paskirtą piniginę baudą arba paskirtą baudą pakeisti viešaisiais darbais.

2.1.                      D. R. apeliaciniame skunde teigia, kad jis nevengė atsakomybės už padarytą nusikaltimą ikiteisminio tyrimo metu ir teismo posėdžių eigoje, kaltę visiškai pripažino ir nuoširdžiai gailėjosi. Tikėjosi, kad teismas įvertins tai kaip lengvinančias aplinkybes.

2.2.                      Pastebėjo, kad jo kaltės pripažinimą ir nuoširdų gailestį kaip lengvinančias aplinkybes įvertino prokurorė Rasa Šimonė. Jos prašymas teismui buvo pripažinti jį kaltu ir skirti 25 MGL (1 250 eurų) baudą. Tačiau prokurorės prašymas nebuvo patenkintas.

2.3.                      Apeliaciniame skunde nurodė, kad teismas skirdamas 55 MGL (2 750 eurų) dydžio baudą neatsižvelgė į jo prašymą skirti minimalią piniginę baudą arba pakeisti ją viešaisiais darbais dėl šeimoje gaunamų mažų pajamų ir turimų įsipareigojimų bankui.

3.       Atsiliepimu į apeliacinį skundą Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros 2–ojo skyriaus prokurorė Rasa Šimonė prašo atmesti nuteistojo D. R. apeliacinį skundą.

3.1.       Atsiliepime į apeliacinį skundą nurodyta, kad prokurorė nesutinka su nuteistojo D. R. prašymu sumažinti paskirtą baudą arba paskirtą baudą pakeisti viešaisiais darbais.

3.2.       Prokurorė atkreipė dėmesį į tai, kad nuosprendžiu paskirta bauda yra artima minimaliam baudos, skiriamos už nesunkius nusikaltimus, kurių kategorijai priskiriama ir BK 259 straipsnio 1 dalyje numatyta veika, dydžiui.

3.3.       Atsiliepime į apeliacinį skundą pažymima, kad bauda yra teisinga, adekvati tiek nuteistojo asmenybei, tiek padarytai nusikalstamai veikai ir nelaikytina per griežta.

3.4.       Prokurorės nuomone, nuteistojo D. R. nurodyta aplinkybė dėl šeimoje gaunamų mažų pajamų ir turimų įsipareigojimų bankui nėra pagrindas mažinti jam paskirtą bausmę.

3.5.       Atsiliepime į apeliacinį skundą nurodė, kad nuosprendis yra neįsiteisėjęs, bausmės vykdymo procesas nepradėtas, todėl šioje proceso stadijoje bausmės keitimo klausimas nespręstinas.

III.       Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išvados

Nuteistojo D. R. apeliacinis skundas atmetamas

4.       Šioje byloje apeliaciniu skundu ginčijamas tik D. R. paskirtos bausmės dydis. Atsižvelgiant į tai ir nenustačius byloje padarytų esminių baudžiamojo proceso pažeidimų teisėjų kolegija pasisako tik apeliacinio skundo ribose.

5.       Skirdamas bausmę už padarytą nusikalstamą veiką teismas privalo vadovautis BK 54 straipsnyje nurodytais bausmės skyrimo pagrindais bei atsižvelgti į BK 41 straipsnio 2 dalyje įtvirtintus bausmės skyrimo tikslus – sulaikyti asmenį nuo nusikalstamų veikų darymo, nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį, atimti ar apriboti nuteistam asmeniui galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas, paveikti bausmę atlikusius asmenis, kad jie laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą. Šių tikslų visuma sudaro vieningą bausmės paskirtį, o teisingumo principo įgyvendinimas užtikrina kaltininkui tokios tinkamai individualizuotos bausmės paskyrimą, kuri geriausiai atitiktų įstatyme įtvirtintos bausmės paskirtį ir būtų adekvati padarytai veikai, tai yra bausmė turi atitikti padarytos veikos pavojingumo pobūdį, laipsnį bei kaltininko asmenybę. Todėl teismas yra įpareigotas nusikaltusiam asmeniui skirti individualizuotas ir subalansuotas baudžiamąsias priemones.

6.       BK 54 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad skirdamas bausmę teismas atsižvelgia į: 1) padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį; 2) kaltės formą ir rūšį; 3) padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus; 4) nusikalstamos veikos stadiją; 5) kaltininko asmenybę; 6) asmens kaip bendrininko dalyvavimo darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį; 7) atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes; 8) nusikalstama veika padarytą žalą. Be to, teismas skirdamas bausmę už naujos nusikalstamos veikos padarymą atsižvelgia į teistumą (BK 97 straipsnio 1 dalis).

7.       Pirmosios instancijos teismas, teisėjų kolegijos vertinimu, šių reikalavimų nepažeidė ir nuteistajam D. R. paskyrė teisingą bausmę už padarytą nusikalstamą veiką ir galutinę bausmę (įskaičius laikinajame sulaikyme išbūtą laiką).

8.       D. R. padarė vieną nesunkų tyčinį baigtą nusikaltimą, numatytą BK 259 straipsnio 1 dalyje. D. R. padarytas nusikaltimas vertinamas kaip pavojingas tiek pagal pavojingumo pobūdį ir laipsnį, tiek pagal konkrečias (žemiau aprašytas) jo padarymo aplinkybes.

9.       Pažymima, kad D. R. įgijo ir laikė narkotinę medžiagą – 0,261 g kanapių (antžeminių dalių), kuriose ?-9-tetrahidrokanabinolio koncentracija yra 15,6 proc., ir psichotropinę medžiagą –  ?-69-tetrahidrokanabinolio, kurio masė 0,023 g, koncentracija augalinių medžiagų mišinyje yra 6,6 proc.

9.1.       Pagal Narkotinių ir psichotropinių medžiagų nedidelio, didelio ir labai didelio kiekio nustatymo rekomendacijų, patvirtintų Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2003 m. balandžio 23 d. įsakymu Nr.V-239, II sąrašo pavadinimu „Narkotinės ir psichotropinės medžiagos, leidžiamos vartoti medicinos tikslams“ (toliau – ir Sąrašas) 19 punktą kanapių (antžeminių dalių) nedidelis kiekis laikomas ne daugiau kaip 5 g. Taigi D. R. įgytas ir laikytas kanapių (antžeminių dalių) kiekis yra apytiksliai 19,16 karto mažesnis už didžiausią šios medžiagos nedidelį kiekį (5 g / 0,261 g g). Apygardos teismas pažymi, kad toks kiekis būtų reikšmingas kvalifikuojant D. R. veiką pagal BK 259 straipsnio 2 dalį ir skiriant už tai bausmę, jeigu D. R. nebūtų įgijęs ir laikęs kitos, psichotropinės, medžiagos, kurios kiekis yra didesnis nei nedidelis, ir už kurią jis nuteistas pagal BK 259 straipsnio 1 dalį. Šiuo atveju aplinkybė, kad D. R. laikė dar ir narkotinę medžiagą, nors ir nedidelį kiekį, rodo didesnį jo veiksmų pavojingumą.

9.2.       Pagal Sąrašo 941 punktą tetrahidrokanabinolio mišiniuose ar tirpaluose nedidelis kiekis yra 0,02 g, o didelis yra daugiau kaip 0,14 g. Nors D. R. įgytas ir laikytas tetrahidrokanabinolio mišinyje kiekis yra šiek tiek didesnis už didžiausią šios medžiagos nedidelį kiekį, tai užtraukia baudžiamąją atsakomybę pagal BK 259 straipsnio 1 dalį.

10.       Nusikalstamą veiką D. R. padarė veikdamas tiesiogine tyčia. Nagrinėjamu atveju darydamas nusikalstamą veiką D. R. suvokė pavojingą jos pobūdį, norėjo taip veikti. D. R. nusikalstamų veiksmų padarymo motyvas ir tikslas buvo suvartoti narkotines ir psichotropines medžiagas.

11.       Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad byloje esantys, žemiau išdėstomi duomenys iš esmės labiau neigiamai charakterizuoja nuteistąjį D. R..

12.       Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO duomenimis D. R. Lietuvos Respublikoje buvo teistas vieną kartą, Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2010 m. liepos 29 d. nuosprendžiu pagal BK 22 straipsnio 1 dalį ir 149 straipsnio 2 dalį, 150 straipsnio 2 dalį, 180 straipsnio 1 dalį. D. R. nusikalstamą veiką, už kurią jis nuteistas skundžiamu nuosprendžiu, padarė esant išnykusiam teistumui.

13.       Skundžiamu nuosprendžiu D. R. nuteistas už naujo pobūdžio nusikaltimą. Šį nusikaltimą D. R. padarė praėjus beveik septyneriems metams po jo išregistravimo 2014 m. birželio 16 d. iš probuojamųjų asmens duomenų registro (2 t., b. l. 91). Pažymima ir tai, kad administracinių nusižengimų registro duomenimis per paskutinius penkerius metus administracine tvarka D. R. baustas vieną kartą (t. 2, b. l. 85–87). Taigi nors negalima daryti išvados, kad nuteistasis sistemingai daro nusikaltimus ar administracinės teisės pažeidimus (administracinius nusižengimus), tačiau vis dėlto padaryta nauja nusikalstama veika, nors ir praėjus pakankamai nemažam laiko tarpui po jo ankstesnės veikos padarymo, rodo gana nuoseklų, neteisėtą ir pavojingą aplinkiniams D. R. elgesį, kurį siekiant pakeisti būtina skirti pakankamo griežtumo bausmę.

14.       Nors iki nagrinėjamos veikos padarymo D. R. buvo teistas laisvės atėmimo bausme, tačiau apylinkės teismas parinkdamas bausmės rūšį pagrįstai atsižvelgė į, be kita ko, jo neteisėtų veiksmų turinį, kaltininko patraukimą baudžiamojon atsakomybėn kaip teisiamą pirmą kartą, ir už padarytą veiką skyrė su laisvės atėmimu nesusijusią bausmę.

15.       Atkreipiamas dėmesys į tai, kad D. R. yra (duomenys neskelbtini) (2 t., b. l. 71), turi vidurinį išsilavinimą, dirba MB „F.“ vadovu (2 t., b. l. 83), turi nekilnojamojo turto (1 t., b. l. 144–180).

16.       Apylinkės teismas nepripažino D. R. atsakomybę lengvinančių aplinkybių. D. R. apeliaciniame skunde argumentuoja, kad jis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką, nuoširdžiai gailėjosi, todėl tai turėtų būti pripažinta jo atsakomybę lengvinančia aplinkybe (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Apeliacinės instancijos teismas su tokiu D. R. argumentu nesutinka.

18.1.                      Apygardos teismas pažymi, kad pagal BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktą kaltininko prisipažinimas teismo vertinamas kaip atsakomybę lengvinanti aplinkybė tada, kai jis savo noru, o ne dėl byloje surinktų įrodymų, pripažįsta esmines jam inkriminuoto nusikaltimo faktines aplinkybes ikiteisminio tyrimo ar teisminio nagrinėjimo metu. Vertinant kaltininko parodymus, svarbu nustatyti, ar kaltininko parodymai prisideda prie tinkamo bylos išnagrinėjimo ir teisingo sprendimo priėmimo. Tais atvejais, kai kaltininkas teisme pakeičia ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus arba duoda tik iš dalies teisingus parodymus, arba prisipažįsta tik dėl ikiteisminio tyrimo metu įstatymo nustatyta tvarka surinktų įrodymų, patvirtinančių jo dalyvavimą padarant nusikalstamą veiką, toks prisipažinimas negali būti laikomas atsakomybę lengvinančia aplinkybe. Be to, norint konstatuoti šią atsakomybę lengvinančią aplinkybę turi būti nustatytas ne tik prisipažinimas, bet ir nuoširdus kaltininko gailėjimasis dėl padaryto nusikaltimo, t. y. kai kaltininkas kritiškai vertina savo poelgį, išgyvena dėl jo, atsiprašo nukentėjusiųjų, stengiasi atlyginti žalą ir pan. (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus 2013 m. balandžio 16 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-189/2013 ir joje nurodyta kasacinio teismo praktika).

18.2.                      Nagrinėjamu atveju D. R. ikiteisminio tyrimo metu parodė, be kita ko, kad jis prašė kito asmens duoti jam nedidelį kiekį narkotinių medžiagų, tokiu būdu įsigijo paketėlį su narkotine medžiaga, taip pat paketėlyje buvo ir „suktinė“. Grįžęs namo, jis tą paketėlį su narkotine medžiaga ir suktine įdėjo prieškambaryje, į spintoje rastą stalčių, ir apie tai visai pamiršo. Dėl savo padaryto baudžiamojo nusižengimo nuoširdžiai gailisi (2 t., b. l. 160–161). Taigi matyti, kad ikiteisminio tyrimo metu, nors jis ir nenurodė, kad įsigijo ne tik narkotinę medžiagą, tačiau ir psichotropinę medžiagą, tačiau nurodė, kad įsigijo „suktinę“ (tai atitinka žalios ir rudos spalvų augalinių medžiagų mišinį), kuri iš esmės ir reiškia psichotropinę medžiagą. Iš kaltinamojo akto matyti, kad prokuroras siūlė pripažinti D. R. atsakomybę lengvinančia aplinkybę, kad D. R. prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Nurodė, kad įtariamajam pripažįstant savo kaltę yra galimybė teisme atlikti sutrumpintą įrodymų tyrimą.

18.3.                      Teisiamajame posėdyje D. R. aiškiai neparodė, kokias medžiagas jis įgijo, ir nepaaiškino, kodėl tyrimo metu davė kitokius parodymus. Jis parodė, kad gavo „suktinukę“ nešvariame maišelyje. „Suktinukė“ buvo maišelyje, o kas maišelyje, nežino, liekanos kažkokios. Atskirai nebuvo įsigijęs kanapių, jam „žolės“ nedavė. „Suktinė“ buvo stalčiuke. Taigi, priešingai nei ikiteisminio tyrimo metu, D. R. nepripažino, kad įsigijo narkotinių medžiagų. Jis prisipažino tik dėl psichotropinių medžiagų įgijimo ir laikymo (3 t., b. l. 4–6).

18.4.                      Žemesnysis teismas pagrįstai nurodė, kad kaltininko parodymus dėl to, jog skirtingose vietose buvo rasta viena ir ta pati medžiaga, kurią jis vienintelį kartą įsigijo kaip vieną suktinę, teismas įvertina kritiškai, nes atsižvelgiant į rastų medžiagų kiekius, jų spalvą ir skirtingą koncentracijos lygį akivaizdu, jog tokie D. R. parodymai neatitinka tiesos fakto ir aukščiau minėtais duomenimis nustatytų objektyviai reikšmingų aplinkybių. Taip pat pastebėjo, kad teisme buvo atliktas pilnas įrodymų tyrimas, nes kaltininkas pilnai ir nuoširdžiai dėl pas jį rastų draudžiamų medžiagų aplinkybių paaiškinti negalėjo, klaidino teismą dėl rastų neva tapačių medžiagų, sudarančių savadarbės cigaretės vienetą.

18.5.                      Atsižvelgiant į tai, kad D. R. pripažino tik iš dalies esmines jam inkriminuojamo nusikaltimo faktines aplinkybes, daroma išvada, kad nėra pagrindo pripažinti D. R. atsakomybę lengvinančia aplinkybę, jog jis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas).

17.       Apylinkės teismas pagrįstai nepripažino D. R. atsakomybę sunkinančių aplinkybių. Savo nusikalstamais veiksmais D. R. nepadarė turtinės ir neturtinės žalos.

18.       Atsižvelgęs į šias aplinkybes, apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, jog apylinkės teismas priimdamas skundžiamą nuosprendį už padarytą nusikalstamą veiką teisingai sprendė, kad BK 41 straipsnyje numatyta bausmės paskirtis gali būti pasiekta D. R. paskyrus švelniausią sankcijoje numatytą, baudos bausmę. Atkreipiamas dėmesys, kad BK 259 straipsnio 1 dalis nenumato galimos viešųjų darbų bausmės. Be to, nenustatyta BK 62 straipsnio 1, 2 dalyse ar 54 straipsnio 3 dalyje numatytų sąlygų paskirti D. R. švelnesnę nei sankcijoje numatytą bausmę.

19.       Pažymima, jog D. R. paskirta bausmė yra mažesnė už baudžiamojo įstatymo sankcijoje numatytą baudos bausmės vidurkį. Pagal BK 47 straipsnio 3 dalies 2 punktą nustatoma bauda už nesunkų nusikaltimą – nuo 50 iki 2 000 MGL dydžio. Nagrinėjamu atveju už šio nusikaltimo padarymą apylinkės teismas D. R. paskyrė 55 MGL dydžio baudos bausmę, tai yra beveik minimalią, be to, įskaitė laikino sulaikymą laiką, todėl galutinė jam paskirta bauda yra 51 MGL (tai atitinka 2 550 Eur) dydžio. Šiame kontekste pažymima, kad nors apeliaciniame skunde pastebima, kad prokurorė Rasa Šimonė prašė teismo skirti jam 25 MGL (1 250 eurų) baudą, tačiau tokio dydžio baudos skyrimas už nesunkaus nusikaltimo padarymą nėra galimas. 

20.       Nors nenustatyta D. R. atsakomybę lengvinančių aplinkybių, skiriant mažesnę nei vidurkis bausmę buvo vertintos visos aplinkybės, charakterizuojančios tiek nuteistąjį, tiek jo padarytą veiką. Teisėjų kolegijos vertinimu, parenkant mažesnę nei vidurkis bausmę didesnė reikšmė buvo teikiama D. R. padarytos veikos pobūdžiui, jo išnykusiam teistumui, darbingumui, gaunamoms pajamoms ir materialinei padėčiai, nors neigiamai charakterizuojančių nuteistąjį aplinkybių buvo nustatyta daugiau. Todėl apylinkės teismo parinktas bausmės dydis buvo nedidelis.

21.       Apeliacinės instancijos teismas, nenustatęs jokių esminių baudžiamojo proceso įstatymo pažeidimų skiriant bausmės rūšį ir parenkant jos dydį, konstatuoja, jog D. R. paskirtos baudos bausmė už nusikalstamą veiką bei nustatytas jos dydis yra proporcinga ir jokiu būdu ne per griežta.

22.       D. R. apeliaciniame skunde argumentuoja, kad teismas skirdamas 55 MGL (2 750 eurų) dydžio baudą neatsižvelgė į jo prašymą skirti minimalią piniginę baudą arba pakeisti ją viešaisiais darbais dėl šeimoje gaunamų mažų pajamų ir turimų įsipareigojimų bankui. D. R. pateikė pažymą apie savo sutuoktinės D. R. priskaičiuotą ir išmokėtą darbo užmokestį bei kitas išmokas, iš kurio matyti, kad 2021 m. sausio mėn. – 2021 m. birželio mėn. jos darbo užmokestis sudarė (jai priskaičiuota išmokėti) 994,86 Eur per mėnesį (3 t., b. l. 24). Taip pat pateikė MB „F.“ metinę pelno mokesčio deklaraciją, kuri patvirtina, kad 2020 m. sausio 1 d. – 2020 m. gruodžio 31 d. buvo 1 518 Eur nuostolis (3 t., b. l. 25–26). Apygardos teismas pažymi, kad šie duomenys yra pakankamai seni, todėl jie neatspindi dabartinės situacijos. Byloje nėra duomenų apie D. R. įsipareigojimus bankui. Taip pat atkreipiamas dėmesys į tai, kad D. R. baudą turi sumokėti ne iš karto, o per du mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos (Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – ir BVK) 22 straipsnio 2 dalis), be to, įstatymai numato galimybę nuosprendžio vykdymo procese baudą pakeisti viešaisiais darbais ir šio pakeitimo tvarką (BPK 352 straipsnio 4 dalis, 362 straipsnio 2 dalis, BVK 25 straipsnio 1 dalis).

23.       Taigi teisėjų kolegija konstatuoja, jog skundžiamas Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. spalio 11 d. nuosprendis yra teisėtas ir pagrįstas – D. R. paskirta bausmė už padarytą nusikalstamą veiką nėra per griežta, šioje proceso stadijoje nėra pagrindo pakeisti paskirtos baudos viešaisiais darbais, todėl jį keisti ar naikinti nėra pagrindo.

        Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į išdėstytus argumentus ir vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

n u t a r i a :

nuteistojo D. R. apeliacinį skundą atmesti.

Teisėjai                                                                                                                                                                             Ugnė Gailiūnienė

Valerij Lauš

Darius Pranka