Civilinė byla Nr. eA2-476-357/2020 

                                                                                Teisminio proceso Nr. 2-58-3-00185-2019-4

                                                                                Procesinio sprendimo kategorija: 2.6.10.5.2.17;

                                                                                3.2.3.8; 3.2.4.4; 3.2.6.1; 3.3.4.5

                                                                                (S)

ŠIAULIŲ APYGARDOS TEISMAS

S P R E N D I M A S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2020 m. spalio 19 d.

Šiauliai

Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Rasa Bartašienė

sekretoriaujant Kristinai Rupšienei,

dalyvaujant ieškovės  A. K. atstovei advokatei I. M.,

trečiojo asmens A. M. atstovui advokatui G. M.,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės A. K. ieškinį atsakovui A. K., dalyvaujant trečiajam asmeniui A. M. dėl žalos atlyginimo.

Teismas, išnagrinėję bylą,

          n u s t a t ė:

1.       Šiaulių apygardos teismo 2020 m. birželio 10 d. nutartimi civilinėje byloje pagal pareiškėjo A. M. prašymą suinteresuotiems asmenims A. K. ir A. K. dėl proceso atnaujinimo civilinėje byloje Nr. e2-229-267/2020, kurioje Šiaulių apygardos teismo 2020 m. vasario 5 d. nutartimi civilinėje byloje patvirtinta ieškovės A. K. ir atsakovo A. K. 2020 m. sausio 29 d. sudaryta Taikos sutartis, procesas atnaujintas. 

2.       Ieškovė A. K. ieškiniu prašo priteisti iš atsakovo A. K. 408 516,63 Eur žalos atlyginimą, kurį sudaro 402 858, 41 Eur žala už reikalavimo teisės perleidimo sutartį, 50,0 Eur priteista bylinėjimosi išlaidų suma civilinėje byloje Nr. 2A-244-856/2017, 689,76 Eur priteistas žyminis mokestis valstybei ir 261,24 Eur priteistos procesinių dokumentų įteikimo ir vertimo išlaidos valstybei toje civilinėje byloje, 657,22 Eur antstolės R. A. priskaičiuotos vykdymo išlaidos 2019-05-28 dienos patvarkymu dėl skolos išieškojimo Nr. (duomenys neskelbtini).

3.       Nurodo, kad 2011 m. balandžio 28 d. sprendimu už akių civilinėje byloje Nr. 2-560-372/2011, Šiaulių apygardos teismas priteisė iš A. S. ieškovei UAB „Anulus“, kurios vadovas buvo A. K., 454 326,47 Eur (1 540 000 Lt) skolos bei 5 % metines procesines palūkanas, 48 208,17 (163 408,0 Lt) mokėjimo funkciją atliekančių palūkanų, 101 952,48 Eur (345 581,50 Lt) delspinigių, bei 590,03 Eur (2000,00 Lt) bylinėjimosi išlaidų. 2016 m. liepos 12 d. nutartimi Šiaulių apygardos teismas nutartimi atnaujino procesą byloje CPK 366 straipsnio l dalies 2 ir 3 punktais.

4.       2014-03-10 dienos varžytinių akto Nr. (duomenys neskelbtini) pagrindu R. Ž. nusipirko nuosavybėn A. S. 594 007,61 Eur (2 050 989,50 Lt) skolą pagal Šiaulių apygardos teismo sprendimą už akių civilinėje byloje Nr. 2-560-372/2011, kai šis teismo sprendimas buvo galiojantis ir reikalavimo teisė galiojanti. 2016-05-11 dienos reikalavimo perleidimo sutartimi kreditorius R. Ž., perleido ieškovei, A. K. dalį jo turimos teisės į A. S. pagal 2014-03-10 bankrutavusios UAB „Anulus“ įsigytą 2 050 989,50 Lt skolą, ir teisę iš skolininko reikalauti 304 387,60 Eur. 2016-10-05 reikalavimo perleidimo sutartimi Nr. (duomenys neskelbtini) UAB „Euraz“ pradinis kreditorius perleido A. K. dalį turimos teisės skolininkui A. S. pagal 2014-03-10 bankrutavusios UAB „Anulus“ varžytinių aktą Nr. (duomenys neskelbtini), kuriuo pradinis kreditorius BUAB „Anulus“ įsigijo 2 050 989,50 Lt skolą, tai yra teisę iš skolininko reikalauti 98 470,81 Eur. Šių sutarčių pagrindu Šiaulių apygardos teismas 2017 m. vasario 14 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 2VP-585-856/2017 tenkino antstolio T. U. prašymą ir pakeitė išieškotojus UAB „Euraz“ bei R. Ž. vykdomojoje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) dėl skolos išieškojimo iš A. S. į naują išieškotoją A. K., pripažįstant jai teisę į 402 858,41 Eur skolos išieškojimą.

5.       Šiaulių apygardos teismo civilinėje byloje Nr. A2-244-856/2017 atnaujinus procesą A. K. buvo įtraukta į bylą ieškovės procesinėje padėtyje. Šiaulių apygardos teismas panaikino Šiaulių apygardos teismo 2011 m. rugsėjo 23 d. sprendimą už akių civilinėje byloje Nr. 2-560-372/2011 ir 2017 m. rugsėjo 27 d. priėmė naują sprendimą, kuriuo ieškovės A. K. (pradinė ieškovė UAB „Anulus“) ieškinį atsakovui A. S. dėl 1 540 000 Lt skolos 5 procentų dydžio metinių palūkanų už priteistą sumą, skaičiuojant nuo ieškinio priėmimo dienos 2011-01-13, 163 408 Lt mokėjimo funkciją atliekančių palūkanų 345 581,50 Lt delspinigių bei 2000 Lt bylinėjimosi išlaidų atmetė. Priteisė iš A. K. 4689.76 Eur žyminio mokesčio bei 261,24 Eur procesinių dokumentų vertimo išlaidų valstybei, 50 Eur bylinėjimosi išlaidų. 

6.       Lietuvos apeliacinis teismas  2019 m. sausio 7 d. nutartimi atmetė ieškovės A. K. apeliacinį skundą ir Šiaulių apygardos teismo 2017 m. rugsėjo 27 d. sprendimą paliko nepakeistą. Nurodė, kad proceso šalis neturėtų siekti atnaujinti procesą tik dėl naujo bylos nagrinėjimo ir naujo sprendimo priėmimo. Pažymėjo, kad palikus galioti iš esmės neteisingą teismo sprendimą, teisinėje sistemoje būtų pažeistas teisinio neapibrėžtumo siekis vykdant teisingumą, ieškovė A. K., kaip skolininko reikalavimo teisės gavėja, paaiškėjus tokioms aplinkybėms, galėtų reikalauti žalos atlyginimo iš A. K., kuris suklastojo dokumentą ir žinodamas apie tai, kad A. S. nėra UAB „.Anulus“ skolininkas, kreipėsi į teismą su nepagrįstu ieškiniu.  

7.       Nurodo, kad dėl dalyvavimo civilinėje byloje, atmetus teismui ieškinį, ieškovė patyrė nuostolius, todėl prašo žalą atlyginti CK 6.263 str. pagrindu. Su atsakovu yra santuokoje, tačiau turtas yra atskiras pagal 2017-04-14 dienos pasirašytą povedybinę sutartį. Reikalavimo teisę į atsakovą A. K. dėl žalos atlyginimo ieškovė įgijo Lietuvos apeliaciniam teismui priėmus minėtą nutartį civilinėje byloje Nr. 2A-235-330/2019, todėl atsakovas privalo atlyginti visą patirtą žalą. Teigia, kad ieškovei nebereikia įrodinėti aplinkybių, kurios yra įrodytos teismų sprendimais, bylose dalyvavo ir atsakovas A. K., ieškovė patyrė žalą dėl neteisėtų atsakovo A. K. veiksmų, konstatuotų įsiteisėjusiu teismo sprendimu, reikalavimo teisę į skolą įgijo, kai ji buvo galiojanti, todėl atsakovas turi atlyginti patirtą žalą visa apimtimi.

8.       Trečiojo asmens prašymą prašo atmesti, nes ta aplinkybė, kad Šiaulių apygardos teismo sprendimu civilinėje byloje Nr. e2-229- 267/2020 buvo patenkintas kreditoriaus A. K. reikalavimas atsakovui A. K., nėra pareiškėjo materialinių teisių pažeidimas, kadangi pareiškėjas yra lygiavertis kreditorius su visais esamais, būsimais atsakovo kreditoriais, vykdomas išieškojimas vykdymo procese, todėl jokių jo materialinių teisių ir pareigų šis teismo sprendimas nepažeidė, neįtakojo ir nepakeitė. CPK 365 str.1d., numato, kad prašymus dėl proceso atnaujinimo, gali paduoti šalys ir tretieji asmenys, taip pat neįtraukti į bylos nagrinėjimą asmenys. Neįtraukti į bylos nagrinėjimą asmenys gali paduoti prašymus atnaujinti procesą tik įstatyme nustatytu atveju, jeigu sprendimu teismas nusprendė dėl neįtrauktų į bylos nagrinėjimą asmenų materialinių teisių ar pareigų, kitais pagrindais šie asmenys negali prašyti atnaujinti proceso. Pareiškėjas nenurodo, dėl kokių konkrečių materialinių jo teisių ir pareigų teismas sprendė ir priėmė sprendimą šioje byloje. Jeigu asmuo neįtrauktas į procesą neturėjo jokių teisių į ginčo objektą (šiuo atveju pareiškėjas neturėjo teisės į žalos atlyginimą iš atsakovo A. K.), tai byloje priimtas teismo sprendimas objektyviai negali turėti įtakos jo teisėms, todėl pagrindo proceso atnaujinimui nėra (LAT 3k-3-188/2005). 2018-03-19 pareiškėjas įgijo reikalavimo teisę, šis įgytas kreditorinis reikalavimas nėra įvykdytas, įgydamas reikalavimo teisę iš A. S., jis privalėjo pasidomėti apie visus galimus, esamus ir būsimus kreditorius, apie išieškojimo iš skolininko galimybes ir elgtis kaip apdairus kreditorius. Šiaulių apylinkės teismo 2017 m. balandžio 4 d. sprendimu, žala priteista L. A. M., o skola įsigyta dar iš kito asmens, A. S., kuri perleista pareiškėjui. Pareiškėjas nedalyvavo teismo procese Šiaulių apygardos teismo civilinėje byloje Nr. 2-560-372/2011, neturėjo ir negali turėti jokių materialinių teisių ir pareigų šiuose procesuose, negali būti tenkinamas jo reikalavimas šioje civilinėje byloje. Pareiškėjas be jokio teisinio pagrindo analizuoja ir kvestionuoja ne tik teismo priimto sprendimo teisėtumą, bet ir šalių santykius, kurių dalyvis jis nebuvo, neturi jokio teisinio suinteresuotumo ar reikalavimo dėl ginčo objekto, nenurodo, už kokias sumas, kokiu pagrindu įsigijo reikalavimo teises iš A. S.. Dėl žalos atlyginimo terminų skaičiavimo akivaizdu, kad pareiškėjas painioja žalos atlyginimo reikalavimo pateikimo skaičiavimo terminų taisykles, todėl nepagrįstai teigia, kad šie terminai buvo praleisti. Šiaulių apygardos teismas civilinėje byloje e2-229-267/2020 priimdamas pagrįstą ir teisėtą nutartį, patvirtindamas ieškovės ir atsakovo pasirašytą taikos sutartį dėl žalos atlyginimo, įvertino visas aplinkybes ir priėmė pagrįstą ir teisėtą sprendimą. Taikos sutartis turi neprieštarauti imperatyvioms įstatymų ir kitų teisės aktų nuostatoms, viešajam interesui, nepažeisti trečiųjų suinteresuotų asmenų teisių ar teisėtų interesų. Pareiškėjas neįrodė, kad patvirtinta teismo taikos sutartis pažeidžia jo materialines teises, jo teisė išieškoti skolą iš atsakovo A. K. nepakito, ji yra vykdoma, įsigydamas reikalavimo teisę žinojo, ir/ar turėjo žinoti, kad atsakovas A. K. neturi jokio turto, privalėjo būti atidus ir rūpestingas. Atsakovo paveldimas turtas atsirado jau po pareiškėjo reikalavimo teisės įsigijimo (A. K. palikimo įgijimo faktas įregistruotas viešame registre tik 2019-07-15 dieną).

9.       Atsakovas A. K. atsiliepimo nepateikė.

10.       Trečiasis asmuo A. M. prašo Šiaulių apygardos teismo 2020 m. vasario 5 d. nutartį panaikinti ir priimti naują sprendimą – atsisakyti tvirtinti Taikos sutartį, o ieškovės ieškinį atmesti. Panaikinus teismo sprendimą, prašo įpareigoti ieškovę grąžinti atsakovui viską, ką ieškovė yra gavusi sprendimo priverstinio vykdymo metu. Nurodo, kad pareiškėjas A. M., kaip trečios eilės kreditorius, pagal Šiaulių apylinkės teismo 2017 m. balandžio 4 d. sprendimą, priimtą civilinėje byloje Nr. 2-10-641/2017, ir 2018-03-19 Reikalavimo teisių perleidimo sutartį vykdomojoje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) iš A. K. siekia išieškoti 35 120,48 Eur žalos atlyginimą su procesinėmis 5 % dydžio palūkanomis bei 4150,25 Eur skolą su procesinėmis palūkanomis, 594 Eur žyminio mokesčio, 72,06 Eur vertimo išlaidų, kas bendroje sumoje šiai dienai sudaro apie 51 432,89 Eur. Atsakovas A. K. savo vardu iš esmės neturi jokio turto, tačiau 2018 m. gruodžio 3 d. Šiaulių apylinkės teismo sprendimu nustatytas juridinę reikšmę turintis faktas, kad A. K. po motinos E. Ž. mirties priėmė jos palikimą, pradėjęs jį faktiškai valdyti. Šis sprendimas įsiteisėjo 2019-04-15, po ko atsakovas A. K. 2019-07-15 kreipėsi į notarą dėl paveldėjimo teisės liudijimo išdavimo, tačiau jį gavęs įstatymų nustatyta tvarka neregistravo, tokiu būdu užkirsdamas kelią pareiškėjui nukreipti savo reikalavimų vykdomojoje byloje patenkinimą į iš po A. K. motinos mirties paveldėto turto vertės.

11.       Pareiškėjo A. M. iniciatyva, Šiaulių apylinkės teismas 2020 m. kovo 19 d. sprendimu nustatė, kad ieškovas A. M., turi teisę atsakovo A. K. vardu įregistruoti VĮ Registrų centre nuosavybės teisę į paveldimą turtą. Įregistravus Paveldėtą turtą skolininko A. K. vardu, vykdomojoje byloje būtų vykdomas šio turo pardavimas iš varžytinių ir visi kreditoriai, priklausomai nuo jų reikalavimų eilės bei dydžio, proporcingai pretenduotų į savo reikalavimo ar jo dalies patenkinimą (CPK 745 str. 5 d.). Vadovaujantis Turto arešto aktų registro duomenimis, atsakovo A. K. vardu šio prašymo rengimo metu yra registruota 7 skirtingų kreditorių areštų bendrai 207 441,85 Eur sumai, kuri yra artima Paveldimo turto vertei. Tokiomis aplinkybėmis, atsižvelgiant į A. K. skolos pareiškėjui sumą (51 432,89 Eur), pareiškėjas galėtų tikėtis kone viso savo reikalavimo padengimo. Atitinkamai jo reikalavimas siektų apie 25,74 % visų reikalavimų sumos. Teismo nutartis, kuria buvo patvirtinta Taikos sutartis, turi tiesioginės įtakos pareiškėjo turtinių reikalavimo teisių apimčiai. Nurodo, kad pareiškėjas A. M. turi 51 432,89 Eur neabejotiną ir galiojančią reikalavimo teisę atsakovo A. K. atžvilgiu, kurią patvirtina įsiteisėjęs 2017 m. balandžio 4 d. Šiaulių apylinkės teismo sprendimas civilinėje byloje Nr. 2-10-641/2017 ir 2018 m. kovo 19 d. Reikalavimo teisių perleidimo sutartis. Taikos sutartis pažeidžia pareiškėjo, kaip A. K. kreditoriaus, teises, pagal turto masės ir skolų santykį, atsakovo A. K. turtinė padėtis buvo labai artima nemokumo būsenai, kaip ji apibrėžiama Juridinių asmenų nemokumo įstatymo 2 str. 7 dalyje, todėl Taikos sutartimi prisiėmus papildomus įsipareigojimus atsakovas A. K. tapo akivaizdžiai nemokus, t. y. jo įsipareigojimai viršijo jo turto vertę. Tokiame kontekste laikytina, kad Taikos sutartis, vadovaujantis CK 6.66 str. 1 d. nuostatomis, pažeidė kreditoriaus A. M. interesus, nes dėl jos A. K. tapo nemokus, galimybė skolininkui A. K. atsiskaityti su kreditoriumi A. M. ir įvykdyti prievolę sudarius Taikos sutartį akivaizdžiai sumažėjo, nes vykdomojoje byloje vykdant Paveldėto turo pardavimą iš varžytinių visi kreditoriai (įskaitant ir naująją kreditorę A. K.) proporcingai savo reikalavimų dydžiui pretenduotų į atitinkamos reikalavimo dalies patenkinimą, nes gautų turto pardavimo lėšų nebeužteks visiems kreditoriniams reikalavimams visiškai patenkinti (CPK 754 str. 5 d.) ir vietoje visiško savo reikalavimų patenkinimo pareiškėjas begali tikėtis vos 37 % reikalavimo patenkinimo.

12.       Taikos sutartimi buvo pažeisti kreditoriaus A. M. interesai, o A. K. neprivalėjo sudaryti Taikos sutarties. Atsakovas A. K. nepagrįstą ieškinį A. S. atžvilgiu pareiškė dar 2011 metais, o nuosprendis, kuriuo konstatuoti A. K. nusikalstami veiksmai, įsiteisėjo 2016-01-14, vienu atveju senaties terminas laikytinas suėjusiu 2014 metais, o kitu – ne vėliau kaip 2019-01-14, nes ieškovei buvo žinoma apie jos vyro atžvilgiu vedamą baudžiamąją bylą, kurioje ji pati ir dalyvavo kaip liudytoja. Ieškinys nagrinėjamoje byloje pareikštas tik 2019 m. liepos mėnesį, t. y. esant praleistam senaties terminui. Nelogiška ir gyvenimiškai neįtikėtina, kad atsakovas, iš kurio reikalaujama kone pusės milijono eurų dydžio žalos atlyginimo, nepasinaudotų šia aplinkybe, nebent būtų siekiama visiškai kitokių tikslų, t. y., tikėtinai išvengti arba maksimaliai sumažinti įsipareigojimų realiems kreditoriams įvykdymo iš turimo turto vertės, fiktyvios prievolės pagrindu Taikos sutarties įgyvendinimo procese sukuriant sąlygas didžiosios šio turto dalies vertės perleidimui giminystės ryšiais susijusiam asmeniui ir tokiu būdu neprarandant realios turto kontrolės. Tokio vertinimo tikėtinumą patvirtina ir tai, kad 2017-04-14 šalys yra sudariusios Povedybinę sutartį, kurioje įtvirtintas turto atskirumo režimas neleidžia atsakovo A. K. asmeninių kreditorių reikalavimų patenkinimo nukreipti į ieškovės A. K. turtą, kuris būtų įgytas po šios sutarties sudarymo. Abi bylos šalys yra sutuoktiniai, todėl nelogiška, kai sutuoktinė reikalauja žalos atlyginimo iš sutuoktinio, su kuriuo kartu gyvena ir augina vaikus. Bendro gyvenimo faktą patvirtinta tai, kad ši aplinkybė nurodoma tiek 2019-07-11 ieškinyje, kurį pasirašė pati ieškovė A. K., tiek teismo procesinių dokumentų įteikimo atsakovui A. K. pažymose. Pareiškėjo vertinimu, Taikos sutartimi šalys nesiekė susitarti dėl žalos atlyginimo, o turėjo paslėptą tikslą – prisidengiant fiktyvios ir realiai neegzistuojančios žalos faktu sukurti ir teismine tvarka formaliai patvirtinti prievolinį teisinį santykį, kurio pagalba didžioji dalis atsakovo A. K. Paveldėto turto atitektų ieškovei A. K. ir būtų išvengta realių prievolių jau esamiems kreditoriams, įskaitant ir A. M., tinkamo įvykdymo pilna apimtimi. Visos aukščiau minėtos aplinkybės sudaro pagrindo Taikos sutartį pripažinti negaliojančia kaip tariamą sandorį. CK 1.86 straipsnio 1 dalis nustato, kad tik dėl akių (neketinant sukurti teisinių pasekmių) sudarytas sandoris negalioja. Šio straipsnio 2 dalis įtvirtina, kad tokiems sandoriams taikomos CK 1.80 straipsnio 2 dalies nuostatos, kurios nurodo, kad kai sandoris negalioja, viena jo šalis privalo grąžinti kitai šaliai visa, ką yra gavusi pagal sandorį (restitucija), jeigu įstatymai nenustato kitokių sandorio negaliojimo pasekmių.

13.       Atsiliepime į ieškinį papildomai nurodo, kad Taikos sutartis pažeidžia jo, kaip atsakovo A. K. kreditoriaus, teises, todėl jis turi subjektinę teisę ją ginčyti CK 6.66 straipsnyje įtvirtintu actio Pauliana, pagrindu. Taikos sutartis pažeidžia pareiškėjo, kaip A. K. kreditoriaus, teises, o sprendžiant, ar ginčijamu sandoriu nebuvo „kitaip pažeistos kreditoriaus teisės“, būtina nustatyti, kad galimybė skolininkui atsiskaityti su kreditoriumi ir įvykdyti prievolę sumažėja ar jos realiai nebelieka. Ši actio Pauliana taikymo sąlyga yra vertinamojo pobūdžio, atsakovas A. K. iš esmės turi būti laikytinas nemokiu jau pačios Taikos sutarties sudarymo momentu, nes jo ženklūs skoliniai įsipareigojimai nebuvo vykdomi jau labai ilgą laiką. Šiame kontekste galimybė skolininkui A. K. atsiskaityti su kreditoriumi A. M. ir įvykdyti prievolę sudarius Taikos sutartį akivaizdžiai sumažėjo, nes Vykdomojoje byloje vykdant Paveldėto turto pardavimą iš varžytinių visi kreditoriai (įskaitant ir naująją kreditorę A. K.) proporcingai savo reikalavimų dydžiui pretenduotų į atitinkamos reikalavimo dalies patenkinimą, nes gautų turto pardavimo lėšų nebeužteks visiems kreditoriniams reikalavimams visiškai patenkinti (CPK 754 str. 5 d.).

14.       2019-07-11 ieškinyje žalos atsiradimas siejamas su ieškovės A. K. lūkesčiais gauti aukščiau minėtu teismo sprendimu priteistą sumą iš A. S., o kaip tuos lūkesčius pažeidęs asmuo nurodomas atsakovas A. K., nes pastarasis suklastojo dokumentą ir žinodamas apie tai, kad A. S. nėra skolininkas, kreipėsi į teismą su nepagrįstu ieškiniu. Ieškovė A. K. nepatyrė jokios turtinės žalos, o įsigydama reikalavimo teises į A. S. negalėjo tikėtis gauti jokios naudos. Nurodo, kad teismų nustatyta, jog R. Ž. ieškovei A. K. reikalavimo teises perleido neatlygintinai, ką pati A. K. patvirtino teismo posėdžių metu. Tą patvirtina ir 2016-05-11 Reikalavimo perleidimo sutarties Nr. (duomenys neskelbtini) 2 punkto nuostatos, kuriose nurodoma, jog reikalavimo teisė perleidžiama neatlygintinai. 2016-10-05 Reikalavimo perleidimo sutarties Nr. (duomenys neskelbtini) 2 punkto nuostata, kad dalis ieškovės įgyto reikalavimo perleista už 1740 Eur, nepateikiant jokių šios sumos realaus sumokėjimo atsakovui A. K. įrodymų, pati savaime nėra pakankama teigti, kad ieškovė įgydama reikalavimo teises turėjo kokių nors išlaidų. 

15.       Nurodo, kad akivaizdu, kad atsakovė nėra patyrusi jokių tiesioginių nuostolių, už jų atlyginimą galimai būtų atsakingi reikalavimo teises perleidę asmenys: Euraz LT UAB arba R. Ž., o ne atsakovas. Ieškovė Reikalavimo perleidimo sutarčių sudarymo metu buvo A. K. sutuoktinė, turėjo žinoti, jog ji įsigyja reikalavimo teisę, kuri iš esmės neegzistuoja, ir nėra jokio teisėto pagrindo reikalauti sumų iš A. S.. A. K. negalėjo pagrįstai tikėtis gauti kokių nors realių pajamų ir jokios žalos negautų pajamų pavidalu nebuvo patirta. Baudžiamojoje byloje Nr. I-25-900/2015, kurioje apkaltinamasis nuosprendis dėl jos sutuoktinio A. K. nusikalstamų veiksmų suklastojant reikalavimo į A. S. dokumentus, priimtas gerokai anksčiau (2015-02-06), A. K. 2016 metų gegužės ir spalio mėnesiais sudarė Reikalavimo perleidimo sutartis Nr. (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini), kas dar kartą patvirtina, jog šios įsigyjamų reikalavimų realizavimo galimybę šalinančios aplinkybės jai negalėjo būti nežinomos. Pagal CK 6.263 str. 2 d. nėra esminio atsakovo A. K. civilinės atsakomybės taikymo elemento – žalos kilimo fakto. Ieškovė A. K. į visus teisinius santykius, iš kurių kildina savo žalą, įstojo žinodama savo siekiamų įgyvendinti reikalavimų nepagrįstumą, todėl jos lūkesčiai negalėjo būti pagrįsti bei teisėti. Ieškovės, kaip skolininko A. K. sutuoktinės, atžvilgiu taikytina nesąžiningumo prezumpcija (CK 6.67 str. 1 d.). CK 6.66 str. 3 d. numatytas vienerių metų ieškinio senaties terminas, nėra praleistas. Trečiasis asmuo nurodo, kad Taikos sutartis yra tariamas sandoris, todėl taikytina CK 1.86 straipsnio 1 dalis, šalys Taikos sutarties sudarymu nesiekė ir negalėjo siekti tokio sandorio teisinę prigimtį atitinkančių padarinių – žalos atlyginimo, nes jokia žala realiai patirta nebuvo, o civilinėje byloje pareikštas A. K. ieškinys šiuo atveju fiktyvus, į bylą nebuvo pateikta jokio įrodymo, kuris galimai pagrįstų  ieškovės turtinės žalos egzistavimo faktą. Taikos sutartimi šalys nesiekė susitarti dėl žalos atlyginimo, o turėjo paslėptą tikslą - prisidengiant fiktyvios ir realiai neegzistuojančios žalos faktu sukurti ir teismine tvarka formaliai patvirtinti prievolinį teisinį santykį, kurio pagalba didžioji dalis atsakovo A. K. Paveldėto turto atitektų ieškovei A. K. ir būtų išvengta realių prievolių jau esamiems kreditoriams. Ieškovė neįrodė nė vienos iš aukščiau minėtų atsakovo A. K. civilinės atsakomybės sąlygų. Šiaulių apylinkės teismo baudžiamojoje byloje Nr. I- 25-900/2015 jokių reikalavimų ieškovė nereiškė, nes, akivaizdu, tiesiogiai nuo A. K. veiksmų nenukentėjo. Atsakovas negali būti laikomas atsakingu už visų asmenų, kurie ateityje kada nors savo nuožiūra iš bet kurių asmenų bet kokia forma (sutartimis, aukcione ir pan.) įsigis reikalavimo teises į A. S. ar kitus asmenis. Atsakomybę naujajam kreditoriui už perleidžiamo reikalavimo galiojimą visuomet prisiima pradinis kreditorius, tačiau tik tiek, kiek neatskleidė jam žinomų reikalavimo negaliojimo pagrindų (CK 6.105 str. 1, 2 dalys). Neegzistuoja joks priežastinis ryšys tarp ieškovės nurodomos žalos ir atsakovo veiksmų, todėl ieškinio reikalavimas dėl žalos atlyginimo šiuo atveju laikytinas aiškiai nepagrįstu. Nepagrįstais laikytini ir ieškovės teiginiai, kuriais ji teigia, jog jos teisę į žalos atlyginimą prižino Lietuvos apeliacinis teismas. Ieškovė negali tikėtis, kad teismas ieškovei priteis hipotetinius nuostolius, kildinamus vien tik iš nominalios turėto reikalavimo į A. S. sumos, nevertinant ieškovės nurodomos žalos realumo ir pagrįstumo.

Šiaulių apygardos teismo 2020 m. vasario 5 d. nutartis naikintina, Taikos sutartis netvirtintina, ieškinys atmestinas.

Dėl bylos nagrinėjimo ribų atnaujintame procese

16.       CPK 370 str. 4 d. nustato, kad atnaujinus bylos nagrinėjimą, teismas bylą nagrinėja pakartotinai pagal bendrąsias CPK taisykles, tačiau neperžengdamas ribų, kurias apibrėžia proceso atnaujinimo pagrindai. Teismas patikrina teismo sprendimo (nutarties) teisėtumą ir pagrįstumą ta apimtimi ir tokiais pagrindais, kurie yra nustatyti teismo nutartyje atnaujinti procesą. Atnaujinus procesą, teismas turi pasisakyti dėl visų pareiškėjo nurodytų proceso atnaujinimo pagrindų ir juos analizuoti atsižvelgdamas į visas bylos aplinkybes, nes tik šitaip galima atsakyti į klausimus, ar pareiškėjo nurodyti proceso atnaujinimo pagrindai iš tikrųjų leidžia abejoti byloje priimto ir įsiteisėjusio sprendimo (nutarties) teisėtumu ir pagrįstumu. Proceso atnaujinimo pagrindų pagrįstumas, t. y. pareiškėjo nurodomo proceso atnaujinimo pagrindo reikšmė visos bylos kontekste, yra patikrinamas bylą nagrinėjant iš naujo, kai procesas byloje buvo atnaujintas vienu (keletu) iš įstatymo nustatytų pagrindų, nes teismas patikrina teismo sprendimo (nutarties) teisėtumą ir pagrįstumą ta apimtimi ir tokiais pagrindais, kurie yra nustatyti teismo nutartyje atnaujinti procesą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. spalio 30 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-451/2007, 2009 m. kovo 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-108/2009).

17.       Šiaulių apygardos teismo 2020 m. vasario 5 d. nutartimi civilinėje byloje patvirtinta ieškovės A. K. ir atsakovo A. K. 2020 m. sausio 29 sudaryta Taikos sutartis, pagal kurios sąlygas, atsakovas A. K. pripažino ieškinį ir sutiko atlyginti A. K. jos turtinę žalą, iš viso 408 516,63 Eur sumą.

18.       Šiaulių apygardos teismo 2020 m. birželio 10 d. nutartimi procesas yra atnaujintas civilinėje byloje Nr. e2-229-267/2020 CPK 366 straipsnio 1 dalies 7 punkto pagrindu, įvertinus tai, kad teismo sprendimu sukuriamos materialinės teisinės pasekmės, tiesiogiai įtakoja trečiojo asmens turtinius interesus, Taikos sutartis turi akivaizdžią įtaką pareiškėjo teisėms, o siekiant ginčyti teismo patvirtintą taikos sutartį, būtinos ne tik procesinės prielaidos, bet ir materialieji teisiniai pagrindai.

Teismo nustatyti bylos faktai ir reikšmingos ginčo išsprendimui aplinkybės

19.       Spręsdamas dėl proceso atnaujinimo teismas jau nustatė, kad Šiaulių apygardos teismas 2020 m. vasario 5 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2-229-267/2020 patvirtino ieškovės A. K. ir atsakovo A. K. 2020 m. sausio 29 sudarytą Taikos sutartį, pagal kurios sąlygas, atsakovas A. K. pripažino ieškinį ir sutiko atlyginti A. K. jos turtinę žalą, iš viso 408 516,63 Eur sumą, kuri susidarė Šiaulių apygardos teismo sprendimu už akių civilinėje byloje Nr. 2-560-372/2011 priteisus skolą iš atsakovo A. S., į kurią ieškovė A. K. įgijo reikalavimo tiesę.

20.       Šiaulių apygardos teismo 2011 m. rugsėjo 23 d. sprendimu už akių civilinėje byloje Nr. 2-560- 372/2011 buvo patenkintas ieškovo UAB „Anulus“ ieškinys atsakovui A. S. dėl 2 050 989,50 Lt (594 007,62 Eur) piniginių prievolių vykdymo. Šiaulių apygardos teismas 2017 m. rugsėjo 27 d. sprendimu tenkino A. S. prašymą (CPK 366 str. 1 dalies 2 ir 3 punktų pagrindu) dėl proceso atnaujinimo ir iš naujo išnagrinėjus byloje pareikštus reikalavimus teismas panaikino Šiaulių apygardos teismo 2011 m. rugsėjo 23 d. sprendimą už akių civilinėje byloje Nr. 2- 560-372/2011 ir priėmė naują sprendimą, kuriuo ieškovės A. K. (pradinė ieškovė UAB „Anulus“) ieškinį atsakovui A. S. atmetė.

21.       Lietuvos apeliacinis teismas 2019 m. sausio 7 d. nutartimi, civilinėje byloje Nr. 2A-235-330/2019 išnagrinėjęs A. K. apeliacinį skundą dėl Šiaulių apygardos teismo 2017 m. rugsėjo 27 d. sprendimo, paliko jį nepakeistą, teismas konstatavo, kad R. Ž., A. K. (buvusį Ž.) ir A. K. sieję artimi ryšiai (R. Ž. yra A. K. sūnus, o A. K. yra A. K. sutuoktinė). Pareiškėjas remiasi 2016 m. sausio 14 d. Šiaulių apylinkės teismo apkaltinamajame nuosprendyje nustatytomis aplinkybėmis A. K. atžvilgiu. Taip pat remiasi Šiaulių apylinkės teismo 2017 m. balandžio 4 d. sprendimu, priimtu civilinėje byloje Nr. 2-10-641/2017, kurioje teismas iš A. K., kaip atsakovo, A. S., kaip ieškovui, priteisė 51 432,89 Eur viršytais įgaliojimais padarytos žalos atlyginimui. A. S. iš šio teismo sprendimo kylančią reikalavimo teisę į A. K. 2018 m. kovo 19 d. Reikalavimo teisių perleidimo sutartimi perleido pareiškėjui A. M., kuris nuo šios dienos tapo A. K. kreditoriumi. Kaip nurodo pareiškėjas, kreditoriams nėra pavykę patenkinti savo kreditorinio reikalavimo, nes A. K. asmeniškai jokio turto neturi, o po motinos E. Ž. mirties paveldėto nekilnojamojo turto savo vardu neregistravo.

22.       Pareiškėjas A. M. teigia, kad jis, kaip trečios eilės kreditorius, pagal Šiaulių apylinkės teismo 2017-04-04 sprendimą, priimtą civilinėje byloje Nr. 2-10-641/2017, ir 2018-03-19 Reikalavimo teisių perleidimo sutartį vykdomojoje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) iš A. K. siekia išieškoti 35 120,48 Eur žalos atlyginimą su procesinėmis 5 % dydžio palūkanomis bei 4150,25 Eur skolą su procesinėmis palūkanomis, 594 Eur žyminio mokesčio, 72,06 Eur vertimo išlaidų, kas bendroje sumoje šiai dienai sudaro apie 51 432,89 Eur.

23.       Pareiškėjo iniciatyva, Šiaulių apylinkės teismas 2020 m. kovo 19 d. sprendimu nustatė, kad ieškovas A. M. turi teisę atsakovo A. K. vardu įregistruoti VĮ Registrų centre nuosavybės teisę į 19,8 ha ploto žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), gyvenamąjį namą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), gyvenamąjį namą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 9 ha ploto žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 16,0 ha ploto žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 12,7 ha ploto žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 15,1 ha ploto žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 0,0744 ha ploto žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 94/100 gyvenamojo namo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 94/100 kiemo statinių, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini). Turto arešto aktų registro duomenimis, atsakovo A. K. vardu šio prašymo rengimo metu yra registruota 7 skirtingų kreditorių areštų bendrai 207 441,85 Eur sumai. Pareiškėjo nuomone, atsižvelgiant į A. K. skolos pareiškėjui sumą (51 432,89 Eur), pareiškėjas galėtų tikėtis kone viso savo reikalavimo padengimo.

24.       Trečiasis asmuo šioje byloje kreipėsi į teismą su prašymu CPK 366 straipsnio 1 dalies 7 punkto pagrindu atnaujinti procesą civilinėje byloje Nr. e2-229-267/2020. Išnagrinėjus civilinę bylą, prašo panaikinti 2020 m. vasario 5 d. Šiaulių apygardos teismo nutartį ir priimti naują sprendimą – atsisakyti tvirtinti Taikos sutartį, o ieškinį atmesti. Panaikinus teismo sprendimą, prašo įpareigoti ieškovą grąžinti atsakovui viską, ką ieškovas yra gavęs sprendimo priverstinio vykdymo metu. Prašyme nurodo, kad tapo žinoma, jog Šiaulių apygardos teismas 2020 m. vasario 5 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2-229-267/2020 patvirtino ieškovės A. K. ir atsakovo A. K. 2020 m. sausio 29 sudarytą Taikos sutartį, todėl pateikė prašymą dėl proceso atnaujinimo.

Dėl trečiojo asmens reikalavimo ir taikos sutarties teisėtumo

25.       Kasacinio teismo yra išaiškinta, kad taikos sutartis – tai šalių susitarimas, kuriuo jos nustato abipusiškai priimtinas jų ginčo sprendimo sąlygas. Teismui patvirtinus šalių taikos sutartį ji įgyja res judicata galią ir tampa priverstinai vykdytinu dokumentu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. liepos mėn. 4 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-354/2008; 2010 m. kovo 15 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-108/2010, ir kt.). Pagal CPK 293 straipsnio 3 punktą, įsiteisėjus teismo nutarčiai patvirtinti taikos sutartį, civilinė byla nutraukiama. Tai reiškia, kad byla užbaigiama nepriimant sprendimo dėl ginčo esmės ir užkertamas kelias pakartotiniam šio ginčo nagrinėjimui teisme (CPK 137 straipsnio 2 dalies 4 punktas). Jei asmuo pageidauja ginčyti tokią sutartį, jis turi paisyti materialiosios ir proceso teisės reikalavimų. Konstitucijoje ir įstatymuose nustatyta įsiteisėjusio teismo sprendimo teisinė galia suponuoja jo nekintamumą, teismo sprendimo pagrindu atsiradusių teisinių santykių stabilumą. Proceso atnaujinimas yra ypatinga įsiteisėjusio teismo sprendimo peržiūrėjimo procesinė priemonė, kuri taikoma tik įstatymų nustatytais atvejais ir tvarka. Proceso atnaujinimo institutu siekiama, kad nebūtų palikti galioti galimai neteisingi ir nepagrįsti teismų sprendimai, kita vertus, proceso atnaujinimu suardoma teismo sprendimu atkurta (sukurta) teisinė taika tarp ginčo šalių (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. kovo 15 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-108/2010). Taigi proceso atnaujinimas yra išimtinė priemonė civiliniame procese, kuri taikoma tik išimtiniais atvejais. Jų baigtinis sąrašas yra įtvirtintas CPK 366 straipsnio 1 dalyje.

26.       Kasacinis teismas taip pat yra nurodęs, jog atnaujinant procesą CPK 366 straipsnio 1 dalies 7 punkto pagrindu, būtina nustatyti ne tik tai, jog asmuo be pakankamo pagrindo nebuvo įtrauktas į bylos nagrinėjimą ir jame nedalyvavo, bet ir tai, kad sprendimu teismas nusprendė dėl jo teisių ar įstatymų saugomų interesų (CPK 365 straipsnio 1 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. vasario 8 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-42/2010; 2014 m. balandžio 2 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-181/2014; kt.). Pažymėjo tai, kad pareiškėjai neturi galimybių ginti savo pažeistų teisių ar teisėtų interesų kitais teismų procesinių sprendimų teisėtumo ir pagrįstumo kontrolės būdais, t. y. naudotis instancine teismų sistema, kad proceso atnaujinimas yra vienintelė tokia galimybė.

27.       Taigi, prašyme atnaujinti procesą nepakanka nurodyti vien procesinio pobūdžio aplinkybes, pareiškėjas turi nurodyti materialiąja teisės norma pagrįstą teisę ar įstatymo saugomą interesą, kurie pažeisti, jo neįtraukus į procesą, taip pat pateikti įrodymus ir argumentus, kurie pagrįstų jo dalyvavimo įtaką šalių susiklosčiusiems materialiesiems teisiniams santykiams ir teismo sprendimo teisėtumui bei pagrįstumui. Pirmiau nurodytu pagrindu procesas gali būti atnaujinamas tik tuo atveju, kai teismo sprendimas jam sukuria teisių ar pareigų arba tokiu teismo sprendimu pažeistos jo teisės ar įstatymo saugomi interesai. Tai reiškia, kad asmuo, teikdamas pareiškimą dėl proceso atnaujinimo, turi derinti CPK 366 straipsnio 1 dalyje nustatytus proceso atnaujinimo pagrindus su CK nustatytais sandorio negaliojimo pagrindais. Įrodžius proceso atnaujinimo pagrindą, susidarys prielaida įrodyti pareiškėjo nurodomą taikos sutarties negaliojimo pagrindą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. kovo 15 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-108/2010, 2015 m. kovo 6d. nutartis civilinėje byloje Nr.3k-3-128-686/2015).   

28.       Nagrinėjamu atveju trečiasis asmuo argumentuoja, jog teismo nutartyje, kuria patvirtinta Taikos sutartis, nėra tiesiogiai pasisakyta dėl neįtraukto į bylos nagrinėjimą pareiškėjo teisių ar jo pareigų, tačiau keliamas klausimas, jog procesinis teismo sprendimas jam sukuria teisių ar pareigų ta prasme, kad Taikos sutarties patvirtinimas turi tiesioginės įtakos jo teisėms.

29.       Teismui patenkinus ieškinį, nukreipti reikalavimo patenkinimą į jo naudai areštuotą turtą, tokiu teismo sprendimu yra pažeistos jo teisės ir įstatymo saugomi interesai. Nurodo, kad atsakovas A. K. savo vardu iš esmės neturi jokio turto, tačiau Šiaulių apylinkės teismas 2018 m. gruodžio 3 d. nusprendė nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad A. K. po motinos E. Ž. mirties priėmė jos palikimą, pradėjęs jį faktiškai valdyti. Šis sprendimas įsiteisėjo 2019-04-15, po ko atsakovas A. K. 2019-07-15 kreipėsi į notarą dėl paveldėjimo teisės liudijimo išdavimo, tačiau jį gavęs įstatymų nustatyta tvarka neregistravo, tokiu būdu užkirsdamas kelią pareiškėjui nukreipti savo reikalavimų vykdomojoje byloje patenkinimą iš po A. K. motinos mirties paveldėto turto vertės. Kaip ir minėta, pareiškėjo iniciatyva Šiaulių apylinkės teismas 2020 m. kovo 19 d. sprendimu nustatė ieškovo A. M. teisę atsakovo A. K. vardu įregistruoti VĮ Registrų centre nuosavybės teises, tačiau šis sprendimas šiuo metu dar nėra įsiteisėjęs. Įsiteisėjus minėtam sprendimui ir įregistravus Paveldėtą turtą skolininko A. K. vardu, vykdomojoje byloje būtų vykdomas šio turo pardavimas iš varžytinių ir visi kreditoriai, priklausomai nuo jų reikalavimų eilės bei dydžio, proporcingai pretenduotų į savo reikalavimo ar jo dalies patenkinimą (LR CPK 745 str. 5 d.).

30.       Byloje nustatyta, kad Turto arešto aktų registro duomenimis, atsakovo A. K. vardu yra registruota 7 skirtingų kreditorių areštų bendrai 207 441,85 Eur sumai, kuri yra artima Paveldimo turto vertei. Atsižvelgiant į A. K. skolos pareiškėjui sumą (51 432,89 Eur), pareiškėjas galėtų tikėtis savo reikalavimo padengimo, nes jo reikalavimas siektų apie 25,74 % visų reikalavimų sumos. Taikos sutartis skolininko įsipareigojimų sumą padidintų iki 615 958,48 Eur sumos ir gerokai viršytų Paveldimo turto vertę, pareiškėjui tenkanti dalis sumažėtų nuo 25 % iki 8,67 % nuo visų reikalavimų sumos, t.y. net 3 kartus. Taigi, skundžiama teismo nutartis, kuria buvo patvirtinta Taikos sutartis, turi tiesioginės įtakos pareiškėjo turtinių reikalavimo teisių apimčiai.

31.       Byloje akivaizdu, kad pareiškėjas A. M. turi 51 432,89 Eur neabejotiną ir galiojančią reikalavimo teisę atsakovo A. K. atžvilgiu, kurią patvirtina įsiteisėjęs Šiaulių apylinkės teismo 2017 m. balandžio 4 d. sprendimas civilinėje byloje Nr. 2-10-641/2017 ir 2018 m. kovo 19 d. Reikalavimo teisių perleidimo sutartis. Pripažintina, kad Taikos sutartis pažeidžia pareiškėjo, kaip A. K. kreditoriaus, teises. 

32.       Trečiasis asmuo A. M. ginčijamai Taikos sutarčiai prašo taikyti CK 6.66 straipsnio nuostatas ir pripažinti kreditoriaus teisių ir interesų pažeidimą jame numatytu reglamentavimu. Skirtingai nei kitais sandorių pripažinimo negaliojančiais pagrindų atvejais, actio Pauliano ieškinio pagrindinė paskirtis ir tikslas yra kompensacinis, o sandorio pripažinimas negaliojančiu yra tik priemonė atkurti skolininko pažeistą mokumą ir sugrąžinti skolininką į ankstesnę padėtį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. gruodžio 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-535/2007, 2016 m. gruodžio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K- 3-1-701/2016, 2018 m. birželio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-259-403/2018, 2019 m. gruodžio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-388-687/2019).

33.       Lietuvos Aukščiausiojo Teismo išaiškinta, kad pripažinti sandorį negaliojančiu actio Pauliana pagrindu bei taikyti teisines pasekmes galima tik esant CK 6.66 straipsnyje nustatytų sąlygų visumai: 1) kreditorius turi turėti neabejotiną ir galiojančią reikalavimo teisę; 2) ginčijamas sandoris turi pažeisti kreditoriaus teises; 3) skolininkas neprivalėjo sudaryti ginčijamo sandorio; 4) skolininkas buvo nesąžiningas, nes žinojo ar turėjo žinoti, kad sudaromas sandoris pažeis kreditoriaus teises; 5) trečiasis asmuo, sudaręs su skolininku atlygintinį dvišalį sandorį, buvo nesąžiningas. Be šių sąlygų, taip pat skiriami du šio instituto taikymo ypatumai: 1) actio Pauliana atveju taikomas vienerių metų ieškinio senaties terminas; 2) kreditoriaus reikalavimas nukreipiamas į perleistą pagal ginčijamą sandorį turtą (ar jo vertę) tiek, kiek būtina šiam reikalavimui patenkinti. Nenustačius bent vienos iš CK 6.66 straipsnyje nurodytų actio Pauliana sąlygų, šiuo pagrindu ieškinys negali būti tenkinamas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. lapkričio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-411-611/2017, 2019 m. gruodžio 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-7-278-469/2019).

34.       Pareiškėjas byloje įrodė, kad Taikos sutartis pažeidžia jo, kaip atsakovo A. K. kreditoriaus, teises, todėl jis turi subjektinę teisę ją ginčyti CK 6.66 straipsnyje įtvirtintu actio Pauliana pagrindu. Kreditorius, reikšdamas tokį ieškinį, pirmiausiai siekia atkurti pažeistą skolininko mokumą, sugrąžinant tai, ką skolininkas nesąžiningai ir be pagrindo perleido kitiems asmenims. Kreditoriaus teises pažeidžia tie skolininko sudaryti sandoriai, kurie, nors ir nesukelia bendro skolininko nemokumo, bet sumažina turto, į kurį gali būti nukreiptas išieškojimas, vertę, ir to sumažėjusios vertės turto neužtenka kreditorių reikalavimams patenkinti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. gegužės 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-270-684/2015, 2015 m. lapkričio 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-618-686/2015). Sprendžiant, ar ginčijamu sandoriu nebuvo kitaip pažeistos kreditoriaus teisės, būtina nustatyti, kad galimybė skolininkui atsiskaityti su kreditoriumi ir įvykdyti prievolę sumažėja ar jos realiai nebelieka (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. gruodžio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-502-313/2018, 30 punktas). Sutiktina su pareiškėjo argumentu, kad pagal turto masės ir skolų santykį, atsakovo A. K. turtinė padėtis buvo labai artima nemokumo būsenai, kaip ji apibrėžiama Juridinių asmenų nemokumo įstatymo 2 str. 7 dalyje, todėl Taikos sutartimi prisiėmus papildomus kone pusės milijono eurų dydžio įsipareigojimus, atsakovas A. K. tapo akivaizdžiai nemokus, t. y. jo įsipareigojimai viršijo jo turto vertę. Taikos sutartis, vadovaujantis CK 6.66 straipsnio 1 dalies nuostatomis, pažeidė kreditoriaus A. M. interesus, nes dėl jos A. K. tapo nemokus.  Iki ginčijamos Taikos sutarties sudarymo atsakovas A. K. bendroje sumoje turėjo įsiskolinimų už maždaug 207 441,85 sumą ir turto, į kurį potencialiai galėjo būti nukreiptas šių įsipareigojimų išieškojimas, už maždaug 230 320 Eur.

35.       Galimybė skolininkui A. K. atsiskaityti su kreditoriumi A. M. ir įvykdyti prievolę sudarius Taikos sutartį akivaizdžiai sumažėjo, nes vykdomojoje byloje vykdant Paveldėto turo pardavimą iš varžytinių visi kreditoriai (įskaitant ir naująją kreditorę A. K.) proporcingai savo reikalavimų dydžiui pretenduotų į atitinkamos reikalavimo dalies patenkinimą, nes gautų turto pardavimo lėšų nebeužteks visiems kreditoriniams reikalavimams visiškai patenkinti ir kaip pagrįstai nurodo pareiškėjas, vietoje visiško savo reikalavimų patenkinimo, begali tikėtis vos 37 % reikalavimo dalies (CPK 754 str. 5 d.).

36.       Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje išaiškinta, kad privalėjimas sudaryti sandorį suprantamas kaip asmens pareiga, kuri nustatyta įstatyme, teismo sprendime, taip pat vienašaliu skolininko įsipareigojimu arba kylanti dėl susiklosčiusių faktinių aplinkybių (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. vasario 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-41/2014 ir joje nurodyta kasacinio teismo praktika). A. K. neprivalėjo sudaryti Taikos sutarties, kurios 1 punkte numatyta, kad atsakovas A. K. pripažįstą ieškinį ir sutinka atlyginti A. K. jos patirtą turtinę žalą, iš viso 408 516,63 Eur sumą. Atsakovas A. K. neturėjo nei įstatyme, nei teismo sprendime, nei vienašaliame savo įsipareigojime, nei dėl kokių nors susiklosčiusių faktinių aplinkybių atsiradusio privalėjimo sudaryti ginčo Taikos sutartį. Tokiu būdu nustatytina trečioji actio Pauliana instituto sąlyga. 

37.       Atsakovas A. K. turėjo žinoti, kad Taikos sutartimi prisiėmęs pareigą atlyginti žalą, pažeidžia kitų kreditorių, taip pat ir kreditoriaus A. M. teises, todėl buvo nesąžiningas. Ieškovė A. K. ginčo Taikos sutartimi neprisiėmė pareigų, kas rodo ginčo sutarties neatlygintinumą CK 6.66 str. nuostatų prasme. Ieškovės, kaip skolininko A. K. sutuoktinės, atžvilgiu taikytina ir CK 6.67 str. 1 d. prezumpcija. Taip pat pripažintina, kad nėra praleistas CK 6.66 str. 3 d. numatytas vienerių metų ieškinio senaties terminas ir egzistuoja visos sąlygos ginčo Taikos sutartį pripažinti negaliojančia actio Pauliana pagrindu.

38.       Kasacinis teismas yra pasisakęs, kad sutartys ginčijamos įrodinėjant įstatymo nustatytus sandorio negaliojimo pagrindus (CK 1.78-96, 2.84, 6.66, 6.228 straipsniai. CK 1.86 straipsnio 1 dalis nustato, kad tik dėl akių (neketinant sukurti teisinių pasekmių) sudarytas sandoris negalioja. Šio straipsnio 2 dalis įtvirtina, kad tokiems sandoriams taikomos CK 1.80 straipsnio 2 dalies nuostatos, kurios nurodo, kad kai sandoris negalioja, viena jo šalis privalo grąžinti kitai šaliai visa, ką yra gavusi pagal sandorį (restitucija), jeigu įstatymai nenustato kitokių sandorio negaliojimo pasekmių.

39.       Kasacinio teismo jurisprudencijoje sandorio pripažinimą tariamuoju reglamentuojančių teisės normų aiškinimas grindžiamas sandorio, kaip teisinio veiksmo, kuriuo asmenys siekia sukurti, pakeisti arba panaikinti civilines teises ar pareigas, aiškinimu; veiksmai, neturintys esminio valios elemento - siekio sukurti šalims tam tikras teises ir pareigas, nepripažįstami sandoriais. Tariamojo sandorio institutas skirtas reguliuoti situacijoms, kai siekdami vienokių ar kitokių tikslų asmenys simuliuoja sandorio sudarymą - atlieka formaliai sandorio formą atitinkančius veiksmus, kuriais realiai nesiekiama sandorio prigimtį atitinkančio teisinio tikslo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. balandžio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-210/2014). Kasacinis teismas yra ne kartą pažymėjęs, kad esminis tariamojo sandorio požymis - šalių valios simuliacija, kuria siekiama sudaryti vaizdą, kad šalių sudaryta sutartis, kurios iš tiesų jos sudaryti neketino, t. y. nesiekė sukurti, pakeisti ar panaikinti civilinių teisių ir pareigų. Tam tikrais atvejais tokiais sandoriais siekiama neteisėtų tikslų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. sausio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-9-684/2017).

40.       Paprastai tariamieji, priešingai negu, pvz., prieštaraujantys imperatyviosioms teisės normoms, sandoriai nėra akivaizdžiai niekiniai, nes tariamųjų sandorių šalys, sudarydamos tokį sandorį tik dėl akių (neketindamos sukurti teisinių padarinių), slepia tikrąją savo valią (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. spalio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-420-248/2017, 26 punktas). Pagal susiformavusią teismų praktiką bylose dėl sandorių pripažinimo tariamaisiais, įrodinėjimo dalykas yra dvi pagrindinės faktinių aplinkybių, patvirtinančių ar paneigiančių sandorio fiktyvumą, grupės: pirma, teismai turi nustatyti, ar atsirado sandorio teisinę prigimtį atitinkantys teisiniai padariniai - ar sandorio dalyviai realiai įgijo atitinkamas civilines teises ir pareigas; antra, teismai turi aiškintis, kokia buvo tikroji sandorio šalių valia, jų elgesio motyvai ir tikslai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. birželio 25 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3- 337/2008; 2008 m. rugsėjo 15 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K- 3-418/2008).

41.       Trečiasis asmuo argumentuoja, kad šalys yra sutuoktiniai, kartu gyvena ir augina vaikus bendro gyvenimo adresu Vėjo skg. 10, Šiauliai. Ieškovė 2019-07-11 ieškinyje, kurį pasirašė, nurodo šį adresą teismo procesinių dokumentų įteikimo atsakovui A. K. pažymose. Pareiškėjo vertinimu, Taikos sutartimi šalys nesiekė susitarti dėl žalos atlyginimo, o turėjo tikslą formaliai patvirtinti prievolinį teisinį santykį, kurio pagalba didžioji dalis atsakovo A. K. Paveldėto turto atitektų ieškovei A. K. ir būtų išvengta realių prievolių jau esamiems kreditoriams, įskaitant ir A. M., tinkamo įvykdymo pilna apimtimi. Visos aukščiau minėtos aplinkybės sudaro pagrindo Taikos sutartį pripažinti negaliojančia kaip tariamą sandorį. Kaip ir minėta, tokiems sandoriams taikomos CK 1.80 straipsnio 2 dalies nuostatos. Taikos sutarties šalys, tvirtindamos taikos sutartį teisme, atėmė galimybę trečiajam asmeniui ir kitiems kreditoriams pateikti argumentus dėl taikos sutarties sudarymo negalimumo, kas lėmė neteisėtos taikos sutarties patvirtinimą. Ginčijama taikos sutartimi ne konstatuojami faktai, bet nustatomos tarpusavio teisės ir pareigos. CPK 42 straipsnio 2 dalis nustato, kad teismas nepriima ieškovo ieškinio atsisakymo, atsakovo pripažinimo ieškinio ir netvirtina šalių taikos sutarties, jeigu tie veiksmai prieštarauja imperatyviosioms įstatymų nuostatoms ar viešajam interesui. Patvirtindamas taikos sutartį teismas sprendė dėl pareiškėjo teisių ir pareigų, nes trečiasis asmuo pagal vykdomuosius raštus, turėjo turtinį interesą. Šiuo atveju pagrįstai spręsta, kad yra įrodytas ne tik pagrindas atnaujinti procesą, bet ir byloje pateikti įrodymai, sudarantys pagrindą daryti išvadą dėl Taikos sutarties negaliojimo pagrindo buvimo. Pripažintina, kad išdėstytos aplinkybės sudaro pagrindo Taikos sutartį pripažinti negaliojančia kaip tariamą sandorį CK 1. 86 straipsnio pagrindu. Taikos sutartį vertinant actio Pauliana instituto taikymo kontekste, šalys Taikos sutarties sudarymu nesiekė ir negalėjo siekti tokio sandorio teisinę prigimtį atitinkančių padarinių – žalos atlyginimo, nes civilinėje byloje pareikštas A. K. ieškinys yra neįrodytas, nepateikta įrodymų, kurie  pagrįstų turtinės žalos egzistavimo faktą. Konstatuotina, kad šalių sudaryta Taikos sutartis negali būti patvirtinta, todėl ji pripažintina negaliojančia. Pripažinus, jog Taikos sutartis yra negaliojanti CK 6.66 str. ir 1.86 str. pagrindais, naikintina Šiaulių apygardos teismo 2020 m. vasario 5 d. nutartis, kuria ši Taikos sutarties buvo patvirtinta ir priimtinas procesinis sprendimas atsisakyti ją tvirtinti CPK 42 str. 2 d. pagrindu.

Dėl civilinės atsakomybės sąlygų

42.       Civilinė atsakomybė kyla tuomet, kai nustatomos visos civilinės atsakomybės sąlygos: neteisėti veiksmai, žala, priežastinis ryšys ir kaltė, išskyrus atvejus, kai įstatyme nustatyta atsakomybė be kaltės (CK 6.246-6.250 straipsniai). Sprendžiant dėl deliktinės civilinės atsakomybės, ieškovas privalo įrodyti neteisėtus atsakovo veiksmus, padarytos žalos faktą, jos dydį ir neteisėtų veiksmų bei žalos priežastinį ryšį (CPK 178 straipsnis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2019 m. gruodžio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-393-916/2019).

43.       CK 6.249 str. 1 d. numatyta, kad žala yra asmens turto netekimas arba sužalojimas, turėtos išlaidos (tiesioginiai nuostoliai), taip pat negautos pajamos, kurias asmuo būtų gavęs, jeigu nebūtų buvę neteisėtų veiksmų. Piniginė žalos išraiška yra nuostoliai.

44.       Šioje byloje 2019-07-11 ieškinyje žalos atsiradimas siejamas su ieškovės A. K. lūkesčiais gauti minėtu teismo sprendimu priteistą sumą iš A. S. pažeidimu, o kaip tuos lūkesčius pažeidęs asmuo nurodomas atsakovas A. K., nes suklastojo dokumentą ir žinodamas apie tai, kad A. S. nėra skolininkas, kreipėsi į teismą su nepagrįstu ieškiniu. Byloje nustatyta, kad ieškovė A. K. nepatyrė turtinės žalos, o įsigydama reikalavimo teises į A. S. negalėjo tikėtis gauti naudos.

45.       Šiaulių apygardos teismas 2017 m. rugsėjo 27 d. sprendime, priimtame civilinėje byloje Nr. A2-244- 856/2017, ir Lietuvos apeliacinis teismas 2019 m. sausio 7 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nr. 2A-235-330/2019, yra nustatę, jog R. Ž. ieškovei A. K. reikalavimo teises perleido neatlygintinai, ką A. K. patvirtino teismo posėdžių metu (Lietuvos apeliacinis teismo 2019 m. sausio 7 d. nutarties, priimtos civilinėje byloje Nr. 2A-235-330/2019, 20 pastraipa). 2016-05-11 Reikalavimo perleidimo sutarties Nr. (duomenys neskelbtini) -2 punkto nuostatose nurodoma, jog reikalavimo teisė perleidžiama neatlygintinai.

46.       Pareiškėjas argumentuoja, kad tai, jog 2016-10-05 Reikalavimo perleidimo sutarties Nr. (duomenys neskelbtini) -2 punkto nuostatose nurodoma, kad dalis ieškovės įgyto reikalavimo perleista už 1740 Eur, nepateikiant jokių šios sumos realaus sumokėjimo atsakovui A. K. įrodymų, pati savaime nėra pakankama teigti, kad ieškovė įgydama reikalavimo teises turėjo kokių nors išlaidų. Byloje ieškovė neįrodė, kad patyrė turtinę žalą, nes nepateikė įrodymų, jog patyrė tiesioginių nuostolių. Pripažintina, kad įsigyjant reikalavimo teises į A. S., nenustatyti jokie objektyvūs veiksniai dėl kurių ieškovė galėjo tikėtis gauti naudą. 

47.       Kaip nurodo pareiškėjas, konstatavus priešingai, už reikalavimo teisės perleidimą galimai būtų atsakingi reikalavimo teises perleidę asmenys – Euraz LT UAB arba R. Ž., o ne atsakovas. Vadovaujantis CK 6.105 straipsnio nuostatomis, šių asmenų atsakomybė šalinama, jei naujasis kreditorius įgyja reikalavimo teisę savo rizika arba reikalavimo teisės perleidimo metu žinojo arba turėjo žinoti apie neapibrėžtą reikalavimo teisės pobūdį, kai reikalavimo teisė perleidžiama neatlygintai (2 dalis), o jeigu reikalavimo teisė perleidžiama atlygintinai, tai pradinis kreditorius atsako tik už perleidimo metu buvusį skolininko nemokumą ir tik tiek, kokio dydžio sumą gavo už perleidimą (3 dalis). Ieškovė Reikalavimo perleidimo sutarčių sudarymo metu buvo A. K. sutuoktinė, tiek R. Ž., tiek A. K. turėjo žinoti, jog ji įsigyja reikalavimo teisę, kuri iš esmės neegzistuoja, ir kad nėra jokio teisėto pagrindo reikalauti sumų iš A. S. (Lietuvos apeliacinis teismo 2019-01-07 nutarties, priimtos civilinėje byloje Nr. 2A- 235-330/2019 - 43 pastraipa). CPK 182 straipsnio 2 dalies nuostatų pagrindu, šios aplinkybės laikytinos įrodytomis, todėl pagrįstai darytina išvada, kad nei Euraz LT UAB, nei R. Ž., nei A. K. nėra atsakingi A. K..

48.       Sutiktina su trečiojo asmens argumentais, kad ieškovė A. K. negalėjo pagrįstai tikėtis gauti kokių nors realių pajamų. Konstatuotina, kad jokios žalos negautų pajamų pavidalų taip pat nebuvo patirta. Ieškovė kaip liudytoja asmeniškai dalyvavo Šiaulių apylinkės teisme nagrinėtoje baudžiamojoje byloje Nr. I-25-900/2015, kurioje apkaltinamasis nuosprendis dėl jos sutuoktinio A. K. nusikalstamų veiksmų suklastojant reikalavimo į A. S. dokumentus priimtas gerokai anksčiau (2015-02-06), nei A. K. 2016 metų gegužės ir spalio mėnesiais sudarė Reikalavimo perleidimo sutartis Nr. (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini), kas patvirtina, jog šios įsigyjamų reikalavimų realizavimo galimybę šalinančios aplinkybės jai negalėjo būti nežinomos.

49.       CK 6.263 straipsnio 2 dalyje numatyta, jog žalą, padarytą asmeniui, turtui, o įstatymų numatytais atvejais ir neturtinę žalą privalo visiškai atlyginti atsakingas asmuo. Nagrinėjamos civilinės bylos atveju nėra esminio atsakovo A. K. civilinės atsakomybės taikymo elemento – žalos kilimo fakto. Trečiasis asmuo pagrįstai nurodo, kad ieškovė A. K. į visus teisinius santykius, iš kurių kildina savo žalą, įstojo turėdama žinoti siekiamų įgyvendinti reikalavimų nepagrįstumą, todėl jos lūkesčiai negalėjo būti teisėti. Atsakovas A. K. neturėjo nei įstatyme, nei teismo sprendime, nei vienašaliame savo įsipareigojime, nei dėl kokių nors susiklosčiusių faktinių aplinkybių pareigos sudaryti ginčo Taikos sutartį.

50.       Taigi pripažintina, kad ieškovė neįrodė nė vienos iš aukščiau minėtų atsakovo A. K. civilinės atsakomybės sąlygų. Ieškovė teigia, kad jai žalą sukėlė tai, kad atsakovas suklastojo skolos dokumentus ir žinodamas apie tai, kad A. S. nėra UAB „Anulus“ skolininkas, kreipėsi į teismą su nepagrįstu ieškiniu. Kaip nurodo trečiasis asmuo, šie atsakovo veiksmai negalėjo tiesiogiai sukelti ieškovei žalos, nes jie buvo atlikti gerokai anksčiau, nei ieškovė įgijo reikalavimo teises, o pačiuose to laikotarpio įvykiuose ieškovė asmeniškai ir tiesiogiai nedalyvavo, t. y. su jais tiesiogiai nėra susijusi. Ieškovės teisinis suinteresuotumas situacija atsirado jau gerokai vėliau, t. y. tik 2016-05-11 ir 2016-10-05 sudarius reikalavimo teisių perleidimo sutartis, todėl ir jos teisių apimtis turi būti vertinama iš šio momento perspektyvos. Atsižvelgiant į tai, teigtina, kad ieškovė galimai turi teisę kelti sutartinės savo kontrahentų atsakomybės klausimą, o ne reikalauti deliktinės atsakomybės iš atsakovo. Žalos, sukeltos atsakovo nusikalstamais veiksmais, atlyginimo klausimai buvo nagrinėjami Šiaulių apylinkės teismo baudžiamojoje byloje Nr. I- 25-900/2015, tačiau šioje byloje jokių reikalavimų ieškovė nereiškė, nes, akivaizdu, tiesiogiai nuo A. K. veiksmų nenukentėjo. Iš ieškovės ieškinyje pateikiamo aiškinimo išeitų, kad jau gerokai po nusikalstamų atsakovo veiksmų atlikimo ir netgi konstatavimo baudžiamojo proceso tvarka ieškovės laisva valia sudaryti sandoriai, sukūrė situaciją, kurioje būtent atsakovas tapo atsakingas už ieškovės nuostolius. Toks situacijos vertinimas nelogiškas ir neturintis pagrindo, nes vėliau vykstantys civiliniai sutartiniai santykiai negali nulemti anksčiau įvykdytų atsakovo neteisėtų veiksmų sukeliamų neigiamų pasekmių vertinimo. Atsakovas negali būti laikomas atsakingu už visų asmenų, kurie ateityje kada nors savo nuožiūra iš bet kurių asmenų bet kokia forma (sutartimis, aukcione ir pan.) įsigis reikalavimo teises į A. S. ar kitus asmenis, netgi jei šių sandorių metu būtų nurodoma, kad reikalavimo pagrindas yra vienas ar kitas teismo sprendimas. Atsakomybę naujajam kreditoriui už perleidžiamo reikalavimo galiojimą visuomet prisiima pradinis kreditorius, tačiau tik tiek, kiek neatskleidė jam žinomų reikalavimo negaliojimo pagrindų (CK 6.105 straipsnio 1, 2 dalys).

51.       Pareiškėjas pažymi, kad ieškovė aukščiau minėtas reikalavimo teisių perleidimo sutartis sudarė ne su atsakovu A. K., o su visiškai kitais asmenimis: Euraz LT UAB ir R. Ž., pastarieji reikalavimo teises į A. S. įsigijo savo laisva valia ir apsisprendimu viešo aukciono būdu arba vienas iš kito. Tokiam šių asmenų apsisprendimui nesutrukdė ir žinojimas, kad reikalavimo teisės faktiškai yra negaliojančios (tokio žinojimo buvimą konstatavo Lietuvos apeliacinis teismas). Pradiniu A. S. kreditoriumi buvo netgi ne A. K., o UAB „Anulus“, kurios vardu A. K. veikė kaip atstovas, todėl taikant tokio pobūdžio sutartiniams santykiams skirtą teisinį reglamentavimą, ieškovė galėtų kelti nebent UAB „Anulus“, kaip pradinio kreditoriaus, o ne A. K., kaip jo atstovo, atsakomybės klausimą, tačiau ne tiesiogiai, o pareikšdama vienus ar kitus reikalavimus asmenims – R. Ž. ir/arba Euraz Lt UAB – iš kurių, kaip pradinių kreditorių, įsigijo reikalavimo teises, o jau jie, savo ruožtų, galėtų kelti UAB „Anulus“ atsakomybės klausimus (CK 6.105 str.).

52.       Kaip ir minėta, rungimosi principas, galiojantis civiliniame procese (CPK 12 straipsnis), lemia tai, kad įrodinėjimo pareiga ir pagrindinis vaidmuo įrodinėjant tenka įrodinėjamų aplinkybių nustatymu suinteresuotoms šalims (CPK 178 straipsnis). Kiekviena šalis turi įrodyti tas aplinkybes, kuriomis remiasi kaip savo reikalavimų ir atsikirtimų pagrindu. Civilinei bylai reikšmingas aplinkybes (įrodinėjimo dalyką) teismas nustato, remdamasis įrodymais. Pagal CPK 176 straipsnio 1 dalį faktą galima pripažinti įrodytu, jeigu byloje esančių įrodymų pagrindu susiformuoja teismo įsitikinimas to fakto buvimu.

53.       Kasacinio teismo praktikoje ne kartą konstatuota, kad teismai, vertindami šalių pateiktus įrodymus, remiasi įrodymų pakankamumo taisykle, o išvada dėl konkrečios faktinės aplinkybės egzistavimo daroma pagal vidinį teismo įsitikinimą, grindžiamą visapusišku ir objektyviu visų reikšmingų bylos aplinkybių išnagrinėjimu (CPK 185 straipsnio 1 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. gegužės 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-206/2010; 2012 m. birželio 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-269/2012; kt.). Įrodymų pakankamumas byloje reiškia, kad jie tarpusavyje neprieštarauja vieni kitiems ir jų visuma leidžia padaryti pagrįstą išvadą apie įrodinėjamų faktinių aplinkybių buvimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. liepos 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-316/2010; 2014 m. kovo 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-85/2014; kt.). Žala yra asmens turto netekimas arba sužalojimas, turėtos išlaidos (tiesioginiai nuostoliai), negautos pajamos ir žala nėra preziumuojama (CK 6.249 str.), todėl jos dydį privalo įrodyti ieškovė (CPK 178 str.).

54.       Ieškovė prašo priteisti žalą, kurią sudaro 408 516,63 Eur: 402 858,41 Eur žala už reikalavimo teisės perleidimo sutartyje nurodytą sumą, 50,0 Eur sudaro priteista bylinėjimosi išlaidų suma civilinėje byloje Nr. 2A-244-856/2017, 689,76 Eur priteistas žyminis mokestis valstybei toje civilinėje byloje ir 261,24 Eur priteistos procesinių dokumentų įteikimo ir vertimo išlaidos valstybei, 657,22 Eur antstolės R. A. priskaičiuotos vykdymo išlaidos 2019-05-28 dienos patvarkymu dėl skolos išieškojimo Nr. (duomenys neskelbtini). Teismas pažymi, kad byloje nėra jokių rašytinių įrodymų apie ieškovės patirtas išlaidas (nuostolius), nėra pateikti dokumentai apie 50,0 Eur, 689,76 Eur, 261,24 Eur bylinėjimosi išlaidų apmokėjimą civilinėje byloje Nr. 2A-244-856/2017. Nepateikti įrodymai apie 657,22 Eur antstolės R. A. priskaičiuotų vykdymo išlaidų padengimą, neįrodytos patirtos išlaidos susijusios su 402 858,41 Eur vertės reikalavimo teisės perleidimo sutarties pasirašymu.

55.       Teismas sprendžia, kad byloje nenustatytos visos civilinės atsakomybės sąlygos, neįrodytas ieškovės reikalavimas dėl žalos fakto, priežastinio ryšio tarp ieškovės nurodomos žalos ir atsakovo veiksmų. Ieškovė negalėjo turėti lūkesčių įgyvendinti įsigyjamą reikalavimą dėl to, kad jo įsigijimo metu jai buvo žinoma, A. S. neturi turto ar pajamų, iš kurio šis reikalavimas galėtų būti vykdomas (šią aplinkybę konstatavo Šiaulių apygardos teismas, spręsdamas A. S. atleidimo nuo žyminio mokesčio klausimą, kai pastarasis kreipėsi į teismą dėl proceso atnaujinimo). Taigi, pripažintina, kad neegzistuoja aukščiau minėtos civilinės atsakomybės taikymo sąlygos, todėl ieškinio reikalavimas dėl žalos atlyginimo šiuo atveju laikytinas nepagrįstu. Ieškovė neteisingai teigia, kad jos teisę į žalos atlyginimą prižino Lietuvos apeliacinis teismas. Pažymėtina, kad Lietuvos apeliacinis teismas 2019 m. sausio 7d. nutartyje ne pripažino ieškovės teisę į žalos atlyginimą, o nurodė, kad ieškovė galėtų reikalauti žalos atlyginimo, t. y. turi teisę reikšti reikalavimą dėl žalos atlyginimo, tačiau tai nereiškia, kad ieškovei eliminuota pareiga įstatymų nustatyta tvarka įrodyti visas tokio reikalavimo pagrįstumo sąlygas, žalos dydį.

Dėl ieškinio senaties termino

56.       Kasacinio teismo 2011 m. balandžio 18 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-7-34/2011 konstatuota, kad ieškinio senaties skaičiavimas ir taikymas yra apskritai neįmanomas kai teisė yra nepažeista. Teismas gina tik pažeistą teisę, kasacinis teismas atmetė reikalavimus dėl jų nepagrįstumo, kadangi nebuvo teisių pažeidimo, nes tokiais atvejais ieškinio senaties institutas nėra taikomas.

57.       Trečiasis asmuo nurodo, kad ieškovė yra praleidusi 3 metų ieškinio senaties terminą, numatytą CK 1.1.25 straipsnio 8 dalyje reikalavimui dėl žalos atlyginimo pareikšti. Nors atsakovas prašymo taikyti senatį nereiškė, tačiau remiantis teismų praktika (Lietuvos apeliacinio teismo 2007 m. spalio 2 d. nutartis, priimtą civilinėje byloje Nr. 2A-99/2007), teisę prašyti taikyti senatį turi ir trečiasis asmuo, kaip ginčo šalis, jei ginčo dalykas tiesiogiai liečia jos interesus, o šią aplinkybę teismas jau yra konstatavęs 2020 m. birželio 10 d. nutartimi. Nurodo, kad trečiasis asmuo prašo žalos atlyginimo reikalavimui taikyti ieškinio senatį, nes atsakovas A. K. nepagrįstą ieškinį A. S. atžvilgiu pareiškė dar 2011 metais, o nuosprendis, kuriuo konstatuoti A. K. veiksmai, įsiteisėjo 2016-01-14. Taigi, vienu atveju senaties terminas laikytinas suėjusiu 2014 metais, o kitu – ne vėliau kaip 2019-01-14, nes ieškovei buvo žinoma apie jos vyro atžvilgiu vedamą baudžiamąją bylą, kurioje ji pati dalyvavo kaip liudytoja. Ieškinys nagrinėjamoje byloje pareikštas tik 2019 m. liepos mėnesį, t. y. esant praleistam senaties terminui. Nelogiška, kad atsakovas, iš kurio reikalaujama kone pusės milijono eurų dydžio žalos atlyginimo, nepasinaudotų šia aplinkybe, nebent būtų siekiama visiškai kitokių tikslų, t. y., tikėtinai išvengti arba maksimaliai sumažinti įsipareigojimų realiems kreditoriams įvykdymo iš turimo turto vertės, fiktyvios prievolės pagrindu. Tokio vertinimo tikėtinumą patvirtina tai, kad 2017-04-14 šalys yra sudariusios Povedybinę sutartį, kurioje įtvirtintas turto atskirumo režimas neleidžia atsakovo A. K. asmeninių kreditorių reikalavimų patenkinimo nukreipti į ieškovės A. K. turtą, kuris būtų įgytas po šios sutarties sudarymo.

58.       Teismas iš esmės sutikdamas su trečiojo asmens argumentais, kad senaties terminas reikalavimui dėl žalos atlyginimo galėtų būti skaičiuojamas nuo sužinojimo dienos, t. y. nuo nuosprendžio įsiteisėjimo 2016-01-14 ir šalims reikalaujant taikyti senaties terminą, jis būtų pasibaigęs 2019-01-14. Tačiau šiuo atveju teismas taiko teisinį reglamentavimą, kada ieškinio senaties skaičiavimas ir taikymas yra negalimas, nenustačius ieškovės teisės pažeidimo. Ieškinį atmetus ir pripažinus, kad ieškovės teisė nepažeista, ieškinio senaties institutas netaikomas.

Dėl ginčo procesinės baigties

59.       Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, Šiaulių apygardos teismo 2020 m. vasario 5 d. nutartis naikinama, atsisakoma tvirtinti Taikos sutartį ir priimamas naujas sprendimas, kuriuo ieškovės A. K. ieškinys atsakovui A. K., trečiajam asmeniui A. M. dėl žalos atlyginimo atmetamas (CPK 371 straipsnio 1 dalies 3 punktas).

Dėl bylinėjimosi išlaidos

60.       Vadovaujantis CPK 88, 92 straipsniais, iš šalių proporcingai jų atmestų ir patenkintų reikalavimų daliai priteisiamos valstybei su procesinių dokumentų siuntimu susijusios išlaidos. Vadovaujantis CPK 93 straipsnio 1 dalimi, 98 straipsnio 1 dalimi, šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą. Šalies išlaidos, susijusios su advokato ar advokato padėjėjo pagalba, atsižvelgiant į konkrečios bylos sudėtingumą ir advokato ar advokato padėjėjo darbo ir laiko sąnaudas, yra priteisiamos ne didesnės, kaip yra nustatyta LR teisingumo ministro 2004-04-02 įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintose Rekomendacijose dėl užmokesčio dydžio.

61.       Trečiasis asmuo A. M. prašo priteisti patirtas bylinėjimosi išlaidas. Byloje yra 100 Eur žyminio mokesčio sumokėjimą patvirtinantys duomenys, todėl ši suma priteistina iš ieškovės A. K.. Kitų duomenų apie patirtas bylinėjimosi išlaidas trečiasis asmuo nepateikė į bylą.

Ieškovės A. K. ir atsakovo A. K. naudai bylinėjimosi išlaidos nėra priteisiamos. Atsižvelgiant į Lietuvos apeliacinio teismo 2019 m. gruodžio 5 d. nutartį, iš ieškovės A. K. priteisiama 3 789 Eur žyminio mokesčio.

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259 – 270 straipsniais

n u s p r e n d ž i a :

Šiaulių apygardos teismo 2020 m. vasario 5 d. nutartį panaikinti ir priimti naują sprendimą.                

Ieškovės A. K. ieškinį atsakovui A. K. dėl žalos atlyginimo atmesti.

Priteisti iš ieškovės A. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) trečiajam asmeniui A. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini), 100 Eur (šimtą eurų) bylinėjimosi išlaidų.

Priteisti iš ieškovės A. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 3 789 Eur (tris tūkstančius septynis šimtus aštuoniasdešimt devynis eurus) žyminio mokesčio valstybei. Žyminis mokestis turi būti sumokėtas Valstybinei mokesčių inspekcijai, sąskaitos numeris LT24 7300 0101 1239 4300, įmokos kodas 5660, jo sumokėjimą patvirtinantys duomenys turi būti pateikti teismui.

Sprendimas per 30 dienų gali būti skundžiamas Lietuvos Apeliaciniam teismui paduodant skundą Šiaulių apygardos teisme.

Teisėja                       Rasa Bartašienė