Byla Nr. 1S-223-383/2019

Teisminio proceso Nr. 1-29-1-00295-2012-4

           Procesinio sprendimo kategorija 2.5.19.

 (S)

KAUNO APYGARDOS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2019 m. kovo 28 d.

Kaunas

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Giedriaus Endriukaičio, Svetlanos Jurgaitienės ir Valdo Vitunsko (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas),

nerengdama teismo posėdžio rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo nuteistojo J. G. skundą dėl Marijampolės apylinkės teismo Marijampolės rūmų 2019 m. vasario 19 d. nutarties, kuria atsisakyta patvirtinti Marijampolės pataisos namų Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos (toliau – Komisija) 2019 m. sausio 22 d. nutarimą taikyti nuteistajam lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė :

1.       J. G. nuteistas 2013 m. rugsėjo 19 d. Tauragės rajono apylinkės teismo nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 178 straipsnio 1 dalį - 1 metams 7 mėnesiams laisvės atėmimo. Vadovaujantis BK 64 straipsnio 2, 3 dalimis, 65 straipsnio 2 dalimi pridėta dalis neatliktos bausmės pagal 2011 m. sausio 7 d. nuosprendį ir galutinė bausmė J. G. paskirta 2 metai 3 mėnesiai laisvės atėmimo. Pagal 2014 m. vasario 27 d. Tauragės rajono apylinkės teismo nutartį, vadovaujantis BK 63 straipsnio 4, 9 dalimis, prie 2013 m. liepos 8 d. nuosprendžiu paskirtos 4 metų 6 mėnesių laisvės atėmimo bausmės pridėta dalis 2013 m. birželio 17 d. nuosprendžiu paskirtos 2 metų 8 mėnesių laisvės atėmimo bausmės ir 2013 m. rugsėjo 19 d. nuosprendžiu paskirtos 1 metų 7 mėnesių laisvės atėmimo bausmės ir galutinė bausmė paskirta 6 metai 9 mėnesiai laisvės atėmimo ir 750 Lt. bauda. Įskaitytos 3 dienos. Laisvės atėmimo bausmės pradžia – 2013 m. sausio 10 d., bausmės pabaiga – 2019 m. spalio 7 d. Neatlikta laisvės atėmimo bausmės dalis nutarimo priėmimo dieną yra 8 mėnesiai ir 13 dienų.

2.       Komisija savo 2019 m. sausio 22 d. nutarime nurodė, kad nuteistojo elgesys bausmės atlikimo metu yra teigiamas, jis dalyvavo socialinės reabilitacijos programose, yra motyvuotas ir toliau koreguoti savo elgesį teigiamas linkme. Pataisos namuose dirba, neturi galiojančių nuobaudų, 3 kartus skatintas. Tikėtina, kad nuteistasis gebės gyventi visuomenėje nepažeidinėdamas įstatymų ir savo problemas spręsti nenusikalstant, todėl gali būti lygtinai paleisti iš pataisos namų.

3.       Marijampolės apylinkės teismas 2019 m. vasario 19 d. nutartimi minėtą nutarimą patvirtinti atsisakė, spręsdamas, kad surinktų duomenų visuma neleidžia daryti išvados, kad būdamas laisvėje laikysis įstatymų ir nenusikals.

4.       Skunde nuteistasis J. G. prašo jo atžvilgiu taikyti lygtinį paleidimą. Nurodo, kad yra sukūręs šeimą, išėjęs į laisvę vyks gyventi pas žmoną ir tai įrodo, kad nuteistasis pilnai pakeitė gyvenamą aplinką ir su pažįstamais, kurie jam darydavo blogą įtaką, nesusitiks. Nuteistojo darbinė motyvacija teigiama, jis turi ne vieną specialybę. Nuteistojo žmonos darbingumo lygis yra 35 procentai, todėl jis nori kuo greičiau prisidėti prie šeimos gerbūvio kūrimo. Teigia, kad jo elgesys niekam nekelia pavojaus, todėl nuteistojo pataisa gali būti tęsiama laisvėje. Nurodo, kad atlikdamas bausmę dalyvauja socialinės reabilitacijos programose, siekia paskatinimų. Pažymi, kad jei šį kartą jo atžvilgiu nebus taikomas lygtinis paleidimas, tai kito karto nebus.

5.       Kauno apygardos prokuratūros Marijampolės apylinkės prokuratūros atsiliepime į nuteistojo J. G. skundą prašoma jo skundą atmesti ir palikti galioti 2019 m. vasario 19 d. Marijampolės apylinkės teismo nutartį.

6.       Nuteistojo J. G. skundas atmetamas.

7.       Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – BVK) 157 straipsnio 1 dalyje numatyta, jog laisvės atėmimo bausmę pataisos įstaigose atliekantys nuteistieji, kurie vykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, yra pateikę Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijai prašymus lygtinai paleisti iš pataisos įstaigos ir kurių nusikalstamo elgesio rizika žema ir (ar) pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką sudaro pagrindą manyti, kad jie laikysis įstatymų ir nenusikals, gali būti lygtinai paleisti iš pataisos įstaigų. Taigi, būtent nuteistojo pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką, ją vertinant atitinkamai pagal tai, ar nusikalstamo elgesio rizika yra žema, ar vidutinė arba aukšta, turi sudaryti pagrindą manyti, kad nuteistasis laikysis įstatymų ir nenusikals.

8.       Išnagrinėjusi skundo argumentus, skundžiamą nutartį ir teismui pateiktą medžiagą bei įvertinusi pataisos procesui reikšmingų aplinkybių visumą, teisėjų kolegija konstatuoja, kad apylinkės teismas pagrįstai vertino, jog nagrinėjamu atveju nėra pagrindo manyti, jog nuteistasis J. G. jau gali būti paleistas lygtinai iš pataisos įstaigos ir taisomas probacijos.

9.       Iš bylos medžiagos matyti, kad nuteistasis J. G. yra atlikęs minimalią įstatymo nustatytą paskirtos laisvės atėmimo bausmės dalį, vykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, kas sudaro formalų pagrindą priimti sprendimą dėl nuteistojo lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos. Tačiau, kaip minėta, lygtinio paleidimo taikymui taip pat būtinos sąlygos – individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytų priemonių vykdymas ir manymas, jog nuteistasis laikysis įstatymų ir nenusikals, kurį sąlygoja žema nusikalstamo elgesio rizika ir (ar) pažanga ją mažinant. Atlikus nuteistojo nusikalstamo elgesio rizikos įvertinimą, naudojant „OASys“ metodiką, nustatyta, kad nuteistasis priklauso vidutinei rizikos grupei – jo vertinimo balas yra 99. Ir nors nuo paskutinio vertinimo nuteistojo rizikos balas sumažėjo, tačiau rizika vis tiek išliko vidutinė ir labai artima aukštai. Jau vien ši aplinkybė leidžia teigti, jog akivaizdžios pažangos mažinant nusikalstamo elgesio riziką nėra. Be to, įvertinus nuteistojo asmenybę, tai, kad jo kriminogeniniais veiksniais laikomi ankstesni nusikalstami veiksmai, darbas, gyvenimo stilius, nuostatos, manyti, kad nuteistasis, būdamas lygtinai paleistas, laikysis įstatymų ir nenusikals, nėra pagrindo. Tokį manymą ypatingai sustiprina ne tik tai, kad nuteistasis jau anksčiau ne kartą teistas, bet ir ta aplinkybė, kad pastarojo atžvilgiu buvo taikytas bausmės vykdymo atidėjimas, tačiau jo metu J. G. pažeidė bausmės vykdymo atidėjimo sąlygas, dėl ko buvo pasiųstas atlikti bausmę į pataisos namus. Ir nors šiuo atveju įstatymas nedraudžia nuteistajam taikyti lygtinį paleidimą, tačiau aukščiau paminėtas faktas, leidžia abejoti galimybe pataisyti nuteistąjį neizoliuojant jo nuo visuomenės. Ir nors aplinkybės, susijusios su jo ankstesniais teistumais, nusikalstama veika, už kurią atlieka bausmę, jau buvo įvertintos nuosprendžiu skiriant bausmę, tačiau sprendžiant lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos klausimą, analizuojant nuteistojo asmenybę bei jos pokyčius, svarstant nuteistojo elgesio pažangos pakankamumą, jos taip pat neturėtų būti sumenkinamos. Ypač įvertinus tai, kad Socialinio tyrimo išvadoje nurodyta, jog nuteistasis sunkiai geba atpažinti savo neigiamas savybes, esant nestruktūruotoje aplinkoje nuteistojo impulsų kontrolė silpna, ypač pavartojus alkoholio, apgalvoja kai kurias savo veiksmų pasekmes, tačiau ne visas, sprendimus linkęs priimti vadovaujantis savo įsitikinimais. Visos šios aplinkybės neigiamai apibūdina J. G. asmenybę, rodo, kad pataisos procesas jo atžvilgiu nėra itin efektyvus, kad nuteistasis dar turi įdėti pakankamai daug pastangų tam, jog pakeistų savo nuostatas, gyvenimo stilių, o tuo pačiu tokiomis savo pastangomis ir sumažintų kintančius nusikalstamo elgesio rizikos balus. Tik tokiu atveju būtų galima spręsti, jog J. G. daro pažangą mažinant nusikalstamo elgesio riziką, ir kad jo atžvilgiu galimas lygtinio paleidimo taikymas.

10.       Kolegija sutinka, kad nagrinėjamu atveju yra pastebimi teigiami nuteistojo elgesio pokyčiai: nuteistasis dalyvauja pataisos programose, neturi galiojančių nuobaudų, yra skatintas, vykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, tačiau tai tik parodo, jog jis, atlikdamas jam paskirtą laisvės atėmimo bausmę, elgiasi taip, kaip privalo elgtis kiekvienas nuteistasis, ir šios aplinkybės nesudaro besąlyginio pagrindo konstatuoti pakankamos jo pažangos mažinant pakartotinio nusikalstamo elgesio riziką. Juk sprendžiant klausimą dėl galimybės taikyti nuteistajam lygtinį paleidimą, negali būti vertinama tik svarstymo momentu esamos aplinkybės. Šios aplinkybės, sprendžiant dėl lygtinio paleidimo, turi būti įvertintos visų nuteistąjį charakterizuojančių duomenų kontekste. Teismas gali lygtinai paleisti nuteistąjį, įvertinęs visas reikšmingas aplinkybes ir padaręs išvadą, jog lygtinai paleistam asmeniui taikoma probacija pasieks tikslą, o visi aukščiau aptarti duomenys, kaip pagrįstai konstatavo Komisija ir apylinkės teismas, šiuo metu neleidžia daryti išvados, kad J. G. iš tiesų keičia savo nuostatas, elgesį ir dėl to yra pagrindas manyti, kad jis jau būdamas lygtinai paleistas nebenusikals. Paties nuteistojo nuomonė ir noras būti lygtinai paleistam iš pataisos namų teismo neįpareigoja priimti jam palankų sprendimą.

11.       Apeliacinės instancijos teisėjų kolegija taip pat pažymi, jog lygtinio paleidimo instituto taikymas, net ir atitinkant formaliuosius BVK 157 straipsnyje numatytus pagrindus, nėra imperatyvus. Įvertinus aptartus nuteistąjį charakterizuojančius aspektus, kolegija sprendžia, jog nuteistojo atlikta bausmės dalis šiuo metu dar nebuvo pakankama jo nusikalstamiems polinkiams pakeisti. Aukštesnysis teismas pripažįsta, kad pastaruoju metu yra gana nemažai teigiamų nuteistojo elgesio pokyčių, tačiau atsižvelgiant į visas nustatytas aplinkybes akivaizdu, kad dar nėra pagrindo teigti, jog J. G. neabejotinai daro pakankamą ir akivaizdžią pažangą mažindamas nusikalstamo elgesio riziką, todėl nėra ir pagrindo išvadai, jog išėjęs į laisvę jis laikysis įstatymų ir nenusikals.

12.       Aukštesnysis teismas pabrėžia, kad kiekvienas lygtinio paleidimo taikymo atvejis yra individualus, ir tiek Komisija, tiek teismai, nagrinėjantys skundus dėl Komisijos nutarimų, priima sprendimus, remdamiesi visuma konkrečioje byloje reikšmingų aplinkybių. Komisija ir teismai, vertindami ar asmuo gali būti lygtinai paleistas iš įkalinimo įstaigos, vadovaujasi tik įstatymuose nurodytais reikalavimais ir analizuoja bei atsižvelgia tik į tiesiogiai susijusius faktus, kurie teikia informaciją apie konkretų atvejį. Atsižvelgiant į išdėstytą, aukštesnysis teismas konstatuoja, kad pirmos instancijos teismas tinkamai įvertino visus reikšmingus bylos duomenis ir pagrįstai sprendė, jog nuteistasis dar neatitinka BVK 157 straipsnio 1 dalyje nustatytų sąlygų, todėl dar negali būti taikomas bei tvirtinamas lygtinis paleidimas jo atžvilgiu. Teismo nuomone, nuteistojo pataisos procesas vis dar tęstinas pataisos namuose, įvertinant ankstesnį patyrimą bei įtvirtinant teigiamus socialinio elgesio išėjus į laisvę modelius, kurie padėtų nuteistajam adaptuotis visuomenėje ir skatintų tik teisėtą jo elgesį. Teisėjų kolegijos vertinimu, nuteistasis A. A. dar nepatyrė tokių suvaržymų, kurie leistų neabejotinai užtikrinti bausmės keliamus tikslus ir ypač teisingumo principo įgyvendinimą, todėl Marijampolės apylinkės teismo 2019 m. vasario 19 d. nutartis teisėta ir pagrįsta, ją keisti ar naikinti nuteistojo skundo motyvais pagrindo nėra.

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 364 straipsnio 8 dalies 1 punktu, 9 dalimi,

n u t a r i a :

nuteistojo J. G. skundą atmesti ir Marijampolės apylinkės teismo Marijampolės rūmų 2019 m. vasario 19 d. nutartį palikti nepakeistą.

Nutartis įsigalioja nuo jos priėmimo dienos ir yra neskundžiama.

Teisėjai                                                                         Giedrius Endriukaitis

Svetlana Jurgaitienė

                                                                                Valdas Vitunskas