Administracinė byla Nr. eAS-157-602/2025

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-06271-2024-7

Procesinio sprendimo kategorija 49

 (S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

2025 m. sausio 22 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Ričardo Piličiausko (kolegijos pirmininkas), Veslavos Ruskan (pranešėja) ir Arūno Sutkevičiaus,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjų uždarosios akcinės bendrovės „Atenergo“ ir A. M. atskirąjį skundą dėl Regionų administracinio teismo 2024 m. lapkričio 18 d. nutarties administracinėje byloje pagal pareiškėjų uždarosios akcinės bendrovės „Atenergo“ ir A. M. skundą atsakovui Audito, apskaitos, turto vertinimo ir nemokumo valdymo tarnybai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos dėl įsakymo panaikinimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I.

Pareiškėjai uždaroji akcinė bendrovė (toliau – ir UAB) „Atenergo“ ir A. M. (toliau – ir pareiškėjai) kreipėsi į teismą, prašydami panaikinti Audito, apskaitos, turto vertinimo ir nemokumo valdymo tarnybos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (toliau – ir Tarnyba) direktoriaus 2024 m. spalio 21 d. įsakymą Nr. V4-100 „Dėl poveikio priemonės ir nurodymo nemokumo administratoriams UAB „Atenergo“ ir A. M. skyrimo“ (toliau – ir Įsakymas). 

Pareiškėjai prašė taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonę – laikinai, iki bus išnagrinėtas pareiškėjų skundas šioje byloje sustabdyti Įsakymo vykdymą. Šį prašymą pareiškėjai motyvavo tuo, kad, nepritaikius reikalavimo užtikrinimo priemonės, bus padaryta didelė žala pareiškėjų profesinei, dalykinei reputacijai, paveiktas profesinės veiklos vykdymas. Įsakymas įsigalioja jo pasirašymo dieną, t. y. sprendimas pareiškėjams apriboti teisę vykdyti nemokumo administratoriaus profesinę veiklą jau yra viešai paskelbtas. Tuo pačiu ir įpareigojimas paskirstyti pinigines lėšas taip pat yra vykdytinas. Tokiu atveju bus padaryta ne tik didelė žala pareiškėjų dalykinei reputacijai, kai galbūt nepagrįstai būtų išviešinami faktai apie neva pareiškėjų padarytus pažeidimus, bet ir pareiškėjai prarastų teisėtai išmokėtas UAB „Atenergo“ pinigines lėšas, kurias vėliau pareiškėjams palankaus Tauragės apylinkės teismo sprendimo atveju tektų susigrąžinti, t. y. pareikšti atgręžtinį reikalavimą bankrutuojančios uždarosios akcinės bendrovės (toliau – ir BUAB) „Būstas plius“ kreditoriams.

II.

Regionų administracinis teismas 2024 m. lapkričio 18 d. nutartimi, be kita ko, priėmė pareiškėjų UAB „Atenergo“ ir A. M. skundą, netenkino pareiškėjų prašymo taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonę – sustabdyti Įsakymo galiojimą. 

Teismas, spręsdamas pareiškėjų prašymą dėl reikalavimo užtikrinimo priemonių taikymo, vadovavosi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 70 straipsniu bei Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika.

Teismas nustatė, kad skundžiamu Įsakymu pareiškėjams paskirta poveikio priemonė – teisės būti paskirtam nemokumo administratoriumi administruojant naujų juridinių asmenų nemokumo procesus apribojimas 1,5 metų laikotarpiui ir nurodymas – pavesti ištaisyti nustatytus veiklos trūkumus, t. y. per 1 mėnesį, skaičiuojamą nuo patikrinimo rezultatų išsiuntimo dienos, sugrąžinti sau (pareiškėjams) nepagrįstai išmokėtas lėšas, viršijant bankroto proceso administravimo išlaidų sąmatą, jas paskirstant kreditoriams, kaip nurodyta įsiteisėjusioje Klaipėdos apygardos teismo 2024 m. vasario 12 d. nutartyje.

Teismas pažymėjo, kad pareiškėjų prašyme nurodytos pasekmės, kurios patiriamos dėl galiojančios poveikio priemonės, kaip praradimai gali būti kompensuoti (ypač kalbant apie įpareigojimą paskirstyti pinigines lėšas), todėl nėra pagrindo teigti, kad tai yra neatitaisoma žala. Taip pat pasisakytina ir apie apribojimą administruojant naujų juridinių asmenų nemokumo procesus, kuris paskirtas (ir galios) 1,5 metų. Šiuo atveju pareiškėjai neįrodė tokių išskirtinių aplinkybių, dėl kurių atsirastų didelė žala, kurios nebūtų įmanoma atitaisyti arba ji būtų sunkiai atitaisoma. Nurodymas, kad tokia žala gali kilti dėl dalykinės (profesinės) reputacijos, o taip pat dėl sugrąžinimo nepagrįstai išmokėtų lėšų, viršijant bankroto proceso administravimo išlaidų sąmatą, nėra / negali būti vertinama kaip neatitaisoma žala. Be to, ir pareiškėjai savo prašyme nurodė, kad, jeigu prarastų teisėtai išmokėtas UAB „Atenergo“ pinigines lėšas, tai vėliau pareiškėjams palankaus Tauragės apylinkės teismo sprendimo atveju tektų susigrąžinti, taigi pripažintina, kad tai nėra sunkiai atitaisoma žala.

Teismas atkreipė dėmesį, kad reikalavimo užtikrinimo priemonės yra išskirtinio pobūdžio įsikišimas į teisinius santykius, kol dar ginčas nėra išspręstas ir jų taikymas galimas tik tada, kai susidaro išskirtinės aplinkybės, rodančios, kad, jų nepritaikius, vėlesnis šalių grąžinimas į buvusią padėtį yra neįmanomas arba beveik neįmanomas. Teismas akcentavo, kad tokių aplinkybių pareiškėjai neįrodė. Juolab, kad šioje situacijoje pritaikius reikalavimo užtikrinimo priemonę, byla faktiškai būtų išspręsta pareiškėjų naudai, nors galutinis teismo sprendimas joje nėra priimtas. Šiuo atveju susidaro priešinga situacija, nei nurodoma pareiškėjų prašyme – pritaikius poveikio priemonės galiojimo sustabdymą, viešasis interesas būtų pažeistas negrįžtamai.

III.

Pareiškėjai UAB „Atenergo“ ir A. M. atskirajame skunde prašo pakeisti Regionų administracinio teismo 2024 m. lapkričio 18 d. nutarties dalį, kuria buvo netenkintas pareiškėjų prašymas taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonę, ir pritaikyti reikalavimo užtikrinimo priemonę – sustabdyti Įsakymo galiojimą.

Pareiškėjai atskirajame skunde nurodo, kad pirmosios instancijos teismas, neišnagrinėjęs administracinės bylos, nusprendė, jog pareiškėjai turi būti nubausti už tai, kad pažeidė teisės aktų reikalavimus, kiek tai yra susiję su nemokumo proceso vykdymu, nedelsiant. Nepritaikius reikalavimo užtikrinimo priemonės, pareiškėjams sulaukus net ir palankaus teismo sprendimo, pareiškėjai jau iš esmės bus įvykdę jiems skirtą sankciją (pritaikytos poveikio priemonės terminas yra panašus į galimą administracinės bylos nagrinėjimo laiką) ir pareiškėjai jau bus patyrę neigiamų pasekmių dėl paskirtų poveikio priemonių. Vien dėl šios priežasties teismas turėjo taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonę ir sustabdyti poveikio priemonių taikymą pareiškėjams.

Pareiškėjai pažymi, kad iš skundžiamos nutarties yra neaišku, kokiu būdu reikalavimo užtikrinimo priemonės taikymas išspręstų bylą faktiškai pareiškėjų naudai, nes teismas nepateikė jokių motyvų. Pareiškėjams pritaikytų sankcijų vykdymo sustabdymas niekaip neužkerta kelio nei šios administracinės bylos nešališkam ir išsamiam nagrinėjimui, nei yra kliūtis tas sankcijas įvykdyti tuo atveju, jei pareiškėjų skundas būtų atmestas. Tokia situacija prieštarauja Lietuvos Respublikos Konstitucijos 31 straipsnio 1 dalyje nustatytai nekaltumo prezumpcijai ir vien dėl šios priežasties skundžiama nutartis turi būti pakeista, pritaikant reikalavimo užtikrinimo priemones.

Pareiškėjų teigimu, pirmosios instancijos teismas taip pat nepagrįstai padarė išvadą, kad reikalavimo užtikrinimo priemonių netaikymas nepadarytų neatitaisomos žalos pareiškėjams. Priešingai, reikalavimo užtikrinimo priemonių nepritaikymas ne tik sukeltų žalą, tačiau ir išspręstų Tauragės apylinkės teisme nagrinėjamą civilinę bylą, kurioje BUAB „Būstas plius“ kreditoriai dar tik įrodinėja jiems padarytą žalą civilinio proceso tvarka. Įvykdžius šioje administracinėje byloje skundžiamą įpareigojimą, civilinė byla iš esmės būtų baigta pareiškėjų nenaudai. Pareiškėjui UAB „Atenergo“ įvykdžius poveikio priemonę – sumokėjus pinigines lėšas kreditoriams, būtų įvykdytas ieškovų valstybės įmonės Turto banko ir Sodros reikalavimas dar net neišsprendus šių asmenų reikalavimo pagrįstumo, t. y. civilinėje byloje neliktų bylos nagrinėjimo dalyko. Pareiškėjai negali realizuoti savo teisės į teisminę gynybą ir apsiginti nuo pareikšto BUAB „Būstas plius“ kreditorių reikalavimo. Negana to, toks piniginių lėšų sumokėjimo būdas iš esmės apribotų pareiškėjams galimybę susigražinti pinigines lėšas, jei pareiškėjų skundas būtų patenkintas. BUAB „Būstas plius“ kreditoriai galėtų pasinaudoti teismo nutartimi, kuria būtų nutrauktas minėtas civilinis ginčas, pareiškėjams savanoriškai sumokėjus reikalaujamą pinigų sumą. Pareiškėjai taip pat prarastų ir savo patirtas bylinėjimosi išlaidas minėtame civiliniame ginče. 

Pareiškėjai pažymi, kad pareiškėjo A. M. profesinė veikla (vykdyti nemokumo administratoriaus pareigas) yra vienintelis jo pajamų šaltinis. Taigi, pritaikius poveikio priemones, pareiškėjas A. M. praranda savo vienintelį pajamų šaltinį ir turi nedelsiant ieškoti kitų būdų užsidirbti. Profesinės veiklos suspendavimas taip pat lemia ir tai, jog pareiškėjai praranda profesinę praktiką, suprastėja pareiškėjo gebėjimai vykdyti ir vesti nemokumo procesus, galimybės būti paskirtais nemokumo administratoriais, dėl to ateityje pareiškėjas gali turėti sunkumų vėl iš naujo pradėti vykdyti nemokumo administratoriaus veiklą. Pareiškėjų poveikio priemonių taikymas ir ypač viešinimas Tarnybos svetainėje, dar net neišsprendus pareiškėjų skundo, pažeidžia ir pareiškėjų dalykinę (profesinę) reputaciją, kadangi visuomenės, kreditorių ir skolininkų akyse pareiškėjai jau yra teisės aktų pažeidėjai, dėl to pasitikėjimas pareiškėjų kompetencija ir gebėjimu tinkamai vykdyti nemokumo procesą jau yra neatitaisomai pažeistas. 

Pareiškėjų teigimu, dėl šių priežasčių būtina pritaikyti reikalavimo užtikrinimo priemones ir nesukurti tokios situacijos, kai pareiškėjai jau patiria žalą dėl nepagrįsto Tarnybos direktoriaus sprendimo, o vėlesnis galimas palankus pareiškėjams teismo sprendimas būtų beprasmis, kadangi pareiškėjai dėl nepagrįsto Tarnybos direktoriaus sprendimo būtų patyrę visas neigiamas pasekmes.

Pareiškėjai pateikė papildomus paaiškinimus, kuriuose nurodė, kad Tarnyba 2024 m. lapkričio 26 d. raštu reikalauja įvykdyti skundžiamą sprendimą (Įsakymą), o kitu atveju (pareiškėjams neįvykdžius sprendimo), pareiškėjams bus taikomos griežtesnės poveikio priemonės. Pasak pareiškėjų, Tarnyba jau dabar reikalauja sumokėti pinigines lėšas BUAB „Būstas plius“ kreditoriams, nors civilinė byla dėl jų priteisimo dar nagrinėjama Tauragės apylinkės teismo Tauragės rūmuose (Nr. e2-4671/377/2024). Šis Tarnybos raštas yra akivaizdus įrodymas, kad reikalavimo užtikrinimo priemonių netaikymas turės neatitaisomos žalos pareiškėjams.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV.

Nagrinėjamo atskirojo skundo dalykas – Regionų administracinio teismo 2024 m. lapkričio 18 d. nutarties dalies, kuria netenkintas pareiškėjų prašymas dėl reikalavimo užtikrinimo priemonių taikymo, teisėtumas ir pagrįstumas.

Teisėjų kolegija, tikrindama pirmosios instancijos teismo nutarties dalies, kuria netenkintas pareiškėjų prašymas taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonę, pagrįstumą ir teisėtumą, pirmiausia pažymi, kad ABTĮ 70 straipsnio 1 dalyje nustatyta, jog teismas arba teisėjas proceso dalyvių motyvuotu prašymu arba savo iniciatyva gali imtis priemonių reikalavimui užtikrinti. Prašymas dėl reikalavimo užtikrinimo priemonių paduodamas raštu arba teisingumo ministro nustatyta tvarka elektronine forma elektroninių ryšių priemonėmis. Reikalavimas gali būti užtikrinamas bet kurioje proceso stadijoje, jeigu proceso dalyvis tikėtinai pagrindžia reikalavimo pagrįstumą ir nesiėmus užtikrinimo priemonių gali būti padaryta neatitaisoma arba sunkiai atitaisoma didelė žala. Jeigu yra šioje dalyje nurodyti pagrindai, reikalavimo užtikrinimo priemonės gali būti taikomos ir tais atvejais, kai būtina laikinai sureguliuoti padėtį, susijusią su ginčytinais teisiniais santykiais. To paties straipsnio 3 dalyje nurodyta, kad reikalavimo užtikrinimo priemonės gali būti: 1) draudimas atlikti tam tikrus veiksmus; 2) išieškojimo pagal vykdomąjį dokumentą sustabdymas; 3) ginčijamo individualaus teisės akto, taip pat ir suteikiančio kitam asmeniui (ne pareiškėjui) subjektines teises, galiojimo laikinas sustabdymas; 4) kitos teismo ar teisėjo taikomos priemonės.

Reikalavimo užtikrinimo priemonei taikyti būtina nustatyti dvi sąlygas: 1) proceso dalyvis tikėtinai prima facie (iš pirmo žvilgsnio) pagrindžia reikalavimo pagrįstumą; 2) nesiėmus užtikrinimo priemonių gali būti padaryta neatitaisoma arba sunkiai atitaisoma didelė žala, t. y. kurios atitaisymas (kompensavimas) būtų sudėtingas (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2024 m. gegužės 22 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-236-502/2024). Reikalavimo užtikrinimo priemonėmis, kaip įstatymu suteikta teise, turi būti naudojamasi protingai ir sąžiningai, negalima ja piktnaudžiauti, naudotis ja ne pagal paskirtį (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2019 m. rugpjūčio 21 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-564-556/2019). Reikalavimo užtikrinimo priemonių taikymas pagal nustatytas aplinkybes turi būti adekvatus siekiamam tikslui, nepažeisti proporcingumo ir proceso šalių interesų pusiausvyros principų bei viešojo intereso (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2010 m. rugsėjo 20 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS858-602/2010). Asmenys, prašantys taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonę, privalo nurodyti aplinkybes, sudarančias reikalavimo užtikrinimo pagrindą, bei pateikti šias aplinkybes patvirtinančius įrodymus (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2019 m. rugpjūčio 21 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-564-556/2019).

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje laikomasi nuostatos, jog pagrindas taikyti reikalavimo užtikrinimo priemones turi būti realus, o ne pagrįstas prielaidomis apie galimas kilti neigiamas pasekmes ateityje; be to, prielaida, jog pareiškėjas gali patirti tam tikrų neigiamų pasekmių, savaime nėra pagrindas taikyti reikalavimo užtikrinimo priemones, tuo labiau, jeigu pareiškėjas neįrodo, kad tokių neigiamų pasekmių pašalinimas būtų neįmanomas ar sudėtingas (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2017 m. liepos 26 d. nutartį administracinėje byla Nr. AS-662-756/2017).

Reali finansinių sunkumų grėsmė turi būti patvirtinta konkrečiomis faktinėmis aplinkybėmis (pvz., pareiškėjas turėtų dideliu mastu keisti savo veiklos praktiką, santykius su partneriais, atsirastų dideli nuostoliai ar išieškoma suma aiškiai apsunkintų jo ekonominę ar socialinę padėtį ir pan.) ir pagrįsta jas patvirtinančiais įrodymais (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2010 m. rugpjūčio 6 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS858-440/2010, 2011 m. sausio 10 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS858-13/2011).

Prašymą dėl reikalavimo užtikrinimo priemonių taikymo pagrindžiantys argumentai <...> privalo būti pagrįsti objektyviais faktiniais duomenimis (įrodymais) – finansinės atskaitomybės, buhalterinės apskaitos ar kitais dokumentais <...>, iš kurių būtų galima spręsti apie asmens finansinę būklę, jo tolimesnės ekonominės veiklos perspektyvas, t. y. jais remiantis įvertinti (nustatyti) galimas finansines bei materialines pasekmes (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2013 m. vasario 20 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS438-241/2013, 2017 m. lapkričio 14 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-972-756/2017).

Nagrinėjamu atveju pareiškėjai pirmosios instancijos teismo prašė taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonę – laikinai, iki bus išnagrinėtas pareiškėjų skundas, sustabdyti Įsakymo vykdymą. Įsakymu pareiškėjui UAB „Atenergo“ skirta Lietuvos Respublikos juridinių asmenų nemokumo įstatymo (toliau – JANĮ) 136 straipsnio 3 dalies 2 punkte numatyta poveikio priemonė – teisės būti paskirtam nemokumo administratoriumi administruojant naujų juridinių asmenų nemokumo procesus apribojimą 1,5 metų laikotarpiui (Įsakymo 1.1.1 p.), taip pat skirtas JANĮ 136 straipsnio 2 dalies 2 punkte numatytas nurodymas – pavesti ištaisyti nustatytus veiklos trūkumus, t. y. per 1 mėn., skaičiuojamą nuo patikrinimo rezultatų išsiuntimo dienos, sugrąžinti sau nepagrįstai išmokėtas lėšas, viršijant bankroto proceso administravimo išlaidų sąmatą, jas paskirstant kreditoriams kaip nurodyta įsiteisėjusioje Klaipėdos apygardos teismo 2024 m. vasario 12 d. nutartyje (1.1.2 p.); pareiškėjui A. M. (UAB „Atenergo“ vadovui) skirta JANĮ 136 straipsnio 3 dalies 2 punkte numatyta poveikio priemonė – teisės būti paskirtam nemokumo administratoriumi administruojant naujų juridinių asmenų nemokumo procesus apribojimą 1,5 metų laikotarpiui (1.2.1 p.). 

Prašymą taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonę pareiškėjai iš esmės grindė finansinių sunkumų grėsme ir dėl to galinčiomis kilti neigiamomis pasekmėmis (bus padaryta didelė žala pareiškėjų profesinei, dalykinei reputacijai, paveiktas profesinės veiklos vykdymas). Tačiau pareiškėjai nepateikė duomenų apie pajamas, kurias gaudavo konkrečiai iš nemokumo administratoriaus veiklos, bei pajamas, kurias jie pagrįstai tikėjosi gauti iš šios veiklos per 1,5 metų laikotarpį nuo Įsakymo priėmimo. Byloje taip pat nėra duomenų apie bendrą pareiškėjų finansinę padėtį.

Teisėjų kolegijos vertinimu, bendrosios kompetencijos teisme nagrinėjamas ginčas, kuriame kreditoriai reikalauja iš nemokumo administratorių (pareiškėjų) atlyginti žalą, nėra tiesiogiai susijęs su nagrinėjamoje administracinėje byloje priimtu reikalavimu panaikinti Įsakymą, kuriuo už patikrinimo metu nustatytus pažeidimus nemokumo administratoriams (pareiškėjams) skirtos poveikio priemonės, o pareiškėjui UAB „Atenergo“ ir nurodymas – pavesti ištaisyti nustatytus veiklos trūkumus (Įsakymo 1.1.2 p.). Taigi, pareiškėjų argumentai, kad, įvykdžius Įsakymą, jie prarastų teisėtai išmokėtas UAB „Atenergo“ pinigines lėšas, nepatvirtina ABTĮ 70 straipsnio 1 dalyje nurodytų sąlygų pareiškėjų prašomai reikalavimo užtikrinimo priemonei taikyti. 

Pareiškėjų nurodytos aplinkybės dėl reputacijos pablogėjimo ir dėl to kilsiančios neatitaisomos žalos taip pat per se (savaime) nėra pagrindas ABTĮ 70 straipsnyje nustatyta tvarka taikyti reikalavimo užtikrinimo priemones (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2014 m. spalio 22 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS-261-1048-14; 2022 m. rugpjūčio 31 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-658-1047/2022). Tai, kad, galiojant ginčijamam Įsakymui, pareiškėjai gali patirti tam tikrų neigiamų pasekmių ar sunkumų, nėra ypatinga (išskirtinė) aplinkybė, pavirtinanti tai, jog gali būti padaryta neatitaisoma arba sunkiai atitaisoma didelė žala.

Pareiškėjų argumentai, jog, neįvykdžius Įsakymo, pareiškėjams bus taikomos griežtesnės poveikio priemonės, yra grindžiami prielaidomis, todėl nesudaro pagrindo taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonę. Nors pareiškėjų minimame atsakovo 2024 m. lapkričio 26 d. rašte (2024 m. lapkričio 27 d. raštas Nr. D2-2828 „Dėl nemokumo administratoriui UAB „Atenergo“ paskirto nurodymo vykdymo“) pareiškėjas UAB „Atenergo“ raginamas nedelsiant, bet ne vėliau kaip iki 2024 m. gruodžio 5 d. (imtinai) pateikti Tarnybai paaiškinimus ir (ar) papildomus dokumentus, nurodančius objektyvias Įsakymu paskirto nurodymo (Įsakymo 1.1.2 p.) nevykdymo priežastis (aplinkybes), kurios tiesiogiai trukdė jam laiku ir tinkamai įvykdyti nurodymą, taip pat informuojamas, kad per nurodytą terminą nepateikus objektyvių priežasčių, dėl kurių nurodymo įvykdymas nebuvo galimas, Tarnyba bus priversta svarstyti klausimą dėl JANĮ 136 straipsnio 3 dalyje numatytų griežtesnių poveikio priemonių taikymo, tačiau nei iš skundžiamo Įsakymo, nei iš šio atsakovo rašto nėra pagrindo spręsti, kad, galiojant Įsakymui, pareiškėjams bus taikomos griežtesnės poveikio priemonės, kurios reikšmingai apsunkintų jų veiklą.

Teisėjų kolegija, įvertinusi pareiškėjų prašyme taikyti reikalavimo užtikrinimo priemones ir atskirajame skunde išdėstytus argumentus, kitą bylos medžiagą, skundžiamos nutarties turinį, konstatuoja, kad pareiškėjai neįrodė, jog, nesiėmus prašomos taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonės, ateityje gali būti padaryta neatitaisoma arba sunkiai atitaisoma didelė žala. Pareiškėjai neįrodė, kad tuo atveju, jeigu Įsakymas būtų panaikintas, pareiškėjų patirta žala (jeigu tokia atsirastų), negalėtų būti atlyginta teisės aktų nustatyta tvarka. Todėl pirmosios instancijos teismas neturėjo pagrindo taikyti pareiškėjų prašomą reikalavimo užtikrinimo priemonę.

Apibendrindama išdėstytus motyvus, teisėjų kolegija, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismo nutartis, kuria atsisakyta taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonę, yra pagrįsta ir teisėta, priimta tinkamai pritaikius ABTĮ 70 straipsnio nuostatas, todėl paliekama nepakeista, o pareiškėjų atskirasis skundas atmetamas.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 154 straipsnio 1 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a:

Pareiškėjų uždarosios akcinės bendrovės „Atenergo“ ir A. M. atskirąjį skundą atmesti.

Regionų administracinio teismo 2024 m. lapkričio 18 d. nutartį palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai                                Ričardas Piličiauskas

                                        Veslava Ruskan

                                        Arūnas Sutkevičius