Civilinė byla Nr. 2S-1338-343/2013
(Proceso Nr. 2-19-3-01238-2012-4)
Procesinio sprendimo kategorijos: 122.4;
129.11; 129.17;
(S)

KAUNO
APYGARDOS TEISMAS
NUTARTIS
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2013 m. birželio
12 d.
Kaunas
Kauno apygardos
teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Rūta Palubinskaitė teismo posėdyje
rašytinio proceso apeliacine tvarka išnagrinėjo suinteresuoto asmens uždarosios
akcinės bendrovės „Gedimex“ atskirąjį skundą dėl Jurbarko rajono apylinkės teismo 2013 m. balandžio 16 d. nutarties
civilinėje byloje Nr. 2-87-670/2013 pagal pareiškėjų Kauno teritorinės muitinės
ir Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų
ministerijos prašymus skolininkui A. S., suinteresuotiems
asmenims Tauragės apskrities valstybinei mokesčių inspekcijai, uždarajai
akcinei bendrovei „Gedimex“, I. S., antstoliui R. A. G. dėl skolininko turto dalies, esančios bendrojoje
jungtinėje sutuoktinių nuosavybėje, nustatymo, ir
n u s t a t ė:
I. Ginčo esmė
Pareiškėja Kauno teritorinė muitinė kreipėsi į teismą
su prašymu (b.l. 2), prašydama nustatyti skolininko A. S. turto
½ dalį sutuoktinių turte, į kurį būtų galima nukreipti 3185 Lt dydžio
išieškojimą muitinės įregistruotos mokestinės prievolės. Pareiškėja nurodė, kad
2012 m. lapkričio 26 d. gavo antstolio R. A. G. pasiūlymą
kreiptis į teismą dėl skolininkui A. S. priklausančios
turto dalies, esančios bendrojoje jungtinėje nuosavybėje, nustatymo. Vykdant
išieškojimą pareiškėjos naudai buvo areštuotas skolininko ir jo sutuoktinės I. S. bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe esantis turtas,
todėl siekiant nukreipti išieškojimą į skolininko turto, esančio bendrąja
jungtine sutuoktinų nuosavybe, dalį, būtina nustatyti skolininko dalį šiame
turte. Pareiškėja Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos
finansų ministerijos patikslintu pareiškimu (b.l. 32) kreipėsi į teismą,
prašydama nustatyti skolininko A. S. turto ½ dalį sutuoktinių
bendrosios jungtinės nuosavybės turte, į kurį būtų galima nukreipti 6 313,27 Lt
išieškojimą ir nurodė, kad, vykdant išieškojimą iš skolininko pareiškėjos
naudai, buvo areštuotas turtas, esantis bendrąja jungtine skolininko ir jo sutuoktinės,
nuosavybe, todėl, siekiant nukreipti išieškojimą į skolininko dalį turte,
būtina tą dalį nustatyti. Kauno teritorinė muitinė, skolininkui įvykdžius
mokestinę prievolę, atsisakė savo pareiškimo dėl turto dalies bendrojoje
jungtinėje nuosavybėje nustatymo (b.l. 74). Prašymą dėl bylos nutraukimo
pateikė ir Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų
ministerijos, kadangi skolininkas skolą sumokėjo (b.l. 78).
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
Jurbarko rajono apylinkės teismas 2013 m. balandžio 16
d. nutartimi (b.l. 84) civilinę bylą nutraukė pareiškėjams Kauno teritorinei muitinei
ir Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų
ministerijos atsisakius savo prašymų dėl turto dalies bendrojoje jungtinėje
nuosavybėje nustatymo, kadangi skolininkas padengė įsiskolinimus.
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą
argumentai
Atskiruoju
skundu (b.l. 96-99) suinteresuotas asmuo uždaroji akcinė bendrovė „Gedimex“ prašo
panaikinti 2013 m. balandžio 16 d. Jurbarko rajono apylinkės teismo nutartį ir perduoti
klausimą Jurbarko rajono apylinkės teismui nagrinėti iš naujo. Atskirasis
skundas grindžiamas šiais argumentais:
1. Teismas nepagrįstai
neatsižvelgė į suinteresuoto asmens uždarosios akcinės bendrovės „Gedimex“
prašymą nustatyti skolininko ir jo sutuoktinės turto dalis bendrojoje
jungtinėje nuosavybėje. Nors suinteresuotas asmuo atskiro prašymo dėl
skolininko turto dalies bendrojoje jungtinėje nuosavybėje nepateikė, tačiau,
pateikdamas atsiliepimą į Kauno teritorinės muitinės prašymą, išreiškė ne tik
pritarimą pareiškėjos pareiškimui, bet kartu pateikė ir prašymą nustatyti skolininko
A. S. ir jo sutuoktinės I. S. turto
dalis bendrojoje jungtinėje nuosavybėje – kiekvienam po ½ turto dalį bendrojoje
jungtinėje nuosavybėje, todėl laikytina, kad suinteresuotas asmuo įgyvendino
CPK 667 straipsnio 1 dalyje numatytą teisę reikalauti nustatyti skolininko
turto, esančio bendra su kitais asmenimis nuosavybe, dalį. Teismas bylą
nutraukti galėjo tik gavęs visų trijų skolininko kreditorių atsisakymus nuo
pareiškimo, o kadangi suinteresuotas asmuo atsisakymo nuo prašymo nepateikė,
teismas, vadovaudamasis turinio viršenybės prieš formą principu ir tokiu būdu
neatsižvelgdamas į procesinio dokumento, kuriame pateiktas prašymas pavadinimą,
vadovaudamasis bendraisiais sąžiningumo, protingumo ir teisingumo principais,
jį turėjo išnagrinėti iš esmės.
2. Nutraukus
nagrinėjamą bylą, išieškojimas iš skolininko dar labiau užsitęs, kadangi prieš
tris metus suinteresuotam asmeniui išduoto vykdomojo rašto įvykdymas turės būti
atidėtas dar vieniems metams, nes skolininkui neturint kito turto išieškojimas
į bendrąja jungtine nuosavybe esantį turtą, kurį antstolis buvo areštavęs,
galės būti nukreiptas tik praėjus vieneriems metams nuo išieškojimo į šį turtą
nutraukimo dienos, o tai pažeidžia suinteresuoto asmens teises ir įstatymo
saugomus interesus.
3. Teismas, spręsdamas
ieškinio atsisakymo klausimą, privalėjo patikrinti, ar ieškinio atsisakymo
priėmimas, o kartu ir bylos nutraukimas, neprieštaraus imperatyvioms įstatymų
nuostatoms ir viešajam interesui, o, nustatęs tokią aplinkybę – atsisakyti
priimti ieškinio atsisakymą. Teismų praktikoje yra pripažįstama, kad pareiškėjo
prašymas dėl pareiškimo atsisakymo byloje dėl skolininko turto dalies
bendrojoje jungtinėje nuosavybėje nustatymo prieštarauja viešajam interesui,
kuris reikalauja, kad teismų sprendimai būtų vykdomi tinkamai ir operatyviai,
pažeidė skolininko kreditorių teises ir įstatymų saugomus teisėtus interesus.
Atsiliepimu į
atskirąjį skundą (b.l. 105) pareiškėja Valstybinė
mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos prašo suinteresuoto
asmens atskirojo skundo pagrįstumo klausimą spręsti teismo nuožiūra.
Kiti byloje
dalyvaujantys asmenys atsiliepimų į atskirąjį
skundą nepateikė.
I. A. teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai
argumentai ir išvados
Bylos
nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir
teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas
(CPK 320 straipsnio 1 dalis). Atskiriesiems skundams nagrinėti taikomos
taisyklės, reglamentuojančios procesą apeliacinės instancijos teisme (CPK 338
straipsnis). Nagrinėjamu atveju absoliučių teismo nutarties negaliojimo
pagrindų (CPK 329 straipsnio 2 ir 3 dalys, 338 straipsnis) nėra nustatyta,
todėl apeliacinės instancijos teismas pasisako tik dėl atskirojo skundo
argumentų. Šioje byloje keliamas teismo nutarties, kuria, priėmus pareiškėjų
atsisakymus nuo prašymų dėl skolininko turto dalies bendrojoje jungtinėje
sutuoktinių nuosavybėje nustatymo, civilinė byla nutraukta, pagrįstumo ir teisėtumo
klausimas, dėl kurio apeliacinės instancijos teismas ir pasisako.
Nagrinėjamu
atveju nustatyta, kad antstolio R. A. G. kontoroje buvo
vykdomos vykdomosios bylos dėl skolos iš skolininko A. S. išieškojimo
atitinkamai dėl 1 410,38 Lt skolos išieškojimo Valstybinės mokesčių inspekcijos
prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos naudai pagal 2009 m. gegužės 18
d. Jurbarko rajono apylinkės teismo nutarimą Nr. (duomenys neskelbtini),
dėl 8 756,34 Lt skolos išieškojimo uždarosios akcinės bendrovės „Gedimex“
naudai pagal 2009 m. spalio 9 d. Jurbarko rajono apylinkės teismo vykdomąjį
raštą Nr. 2-1218-523/2009, dėl 4 902,89 Lt skolos išieškojimo Valstybinės
mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos pagal
Tauragės rajono apylinkės teismo 2011 m. kovo 17 d. nutarimą Nr. (duomenys
neskelbtini) bei dėl 3 021 Lt skolos išieškojimo Kauno teritorinei muitinei
pagal 2011 m. birželio 3 d. sprendimą Nr. (duomenys neskelbtini) ir 164
Lt skolos išieškojimo pagal 2012 m. vasario 8 d. sprendimą Nr. (duomenys
neskelbtini). Antstolis, nustatęs, kad skolininkas asmeninio turto neturi,
nusprendė nukreipti išieškojimą į skolininkui priklausančią turto dalį, esančią
bendrojoje jungtinėje sutuoktinių nuosavybėje, o kadangi skolininko turto dalis
nenustatyta, remdamasis CPK 667 straipsniu pasiūlė išieškotojams, o taip pat
skolininkui bei jo sutuoktinei kreiptis su prašymu į teismą dėl skolininko
turto dalies, esančios bendra su kitais asmenimis nuosavybe, nustatymo.
Nustatyta, kad dėl skolininko turto dalies, esančios bendra su kitais asmenimis
nuosavybe, nustatymo, į teismą su atskirais prašymais kreipėsi išieškotojos Kauno
teritorinė muitinė bei Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos
finansų ministerijos. Išieškotoja uždaroji akcinė bendrovė „Gedimex“ su atskiru
prašymu į teismą dėl skolininko turto dalies, esančios bendra su kitais
asmenimis nuosavybe, nustatymo, nesikreipė, tačiau atsiliepime į pareiškėjos
Kauno teritorinės muitinės prašymą dėl turto dalies, esančios bendrojoje jungtinėje
sutuoktinių nuosavybėje, nustatymo (b.l. 38-39) pareiškė konkretų prašymą
nustatyti skolininko A. S. ir jo sutuoktinės I. S. dalis bendrojoje jungtinėje nuosavybėje, t. y. kiekvienam
po ½ turto dalį bendrojoje jungtinėje nuosavybėje. Teisminio bylos nagrinėjimo
metu skolininkui įvykdžius įsipareigojimus kreditorėms Kauno teritorinei
muitinei ir Valstybinei mokesčių inspekcijai ir pareiškėjoms pareiškus
atsisakymą nuo prašymų nustatyti skolininko dalį bendrojoje jungtinėje
sutuoktinių nuosavybėje, teismas prašymų atsisakymą priėmė ir civilinę bylą nutraukė.
Atskiruoju skundu skundžiamas teismo sprendimas dėl civilinės bylos nutraukimo
teigiant, kad teismas, neatsižvelgdamas į suinteresuoto asmens atsiliepime
pateiktą prašymą dėl skolininko turto dalies nustatymo ir nepagrįstai
nelaikydamas suinteresuoto asmens kaip pareiškusio reikalavimą, priėmęs
pareiškėjų atsisakymus nuo prašymų be pagrindo, nesant suinteresuoto asmens
prašymo atsisakyti prašymo dėl skolininko turto dalies nustatymo, pažeisdamas
suinteresuoto asmens kaip skolininko kreditoriaus interesus į tinkamą teismo
sprendimo įvykdymą, o taip pat ir viešą interesą dėl teismo sprendimų vykdymo,
priėmė neteisėtą ir nepagrįstą nutartį dėl civilinės bylos nutraukimo. Su šiais
atskirojo skundo argumentais apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo
nesutikti.
Teismo sprendimo
vykdymas yra baigiamoji asmens teisių teisminio gynimo stadija, kurioje
įgyvendinamos teismo sprendimu pritaikytos pažeistų teisių gynybos priemonės,
todėl vykdymo proceso teisinis reguliavimas visų pirma skirtas išieškotojo –
asmens, kurio naudai yra priimtas teismo sprendimas – teisių ir teisėtų
interesų apsaugai. Kartu vykdymo procesas yra grindžiamas bendraisiais
teisiniais interesų derinimo bei proporcingumo principais, kurie reiškia tai,
kad, vykdydamas vykdomuosius dokumentus, antstolis privalo imtis visų teisėtų
priemonių išieškotojo interesams tinkamai apginti, nepažeisdamas kitų vykdymo
proceso dalyvių teisių bei teisėtų interesų.
Vykdymo proceso
normose įtvirtinta, kad išieškojimas iš fizinių asmenų nukreipiamas į turtą, jo
dalį bendrojoje dalinėje nuosavybėje, taip pat jo dalį jungtinėje nuosavybėje (CPK
666 straipsnio 1 dalis). CPK 667 straipsnio 1
dalyje nurodyta, kad, jeigu skolininkui priklausanti turto, kuris yra bendras
su kitais asmenims, dalis nenustatyta, antstolis aprašo ir areštuoja bendrą
turtą ir pasiūlo išieškotojui, o reikiamais atvejais ir bendrosios nuosavybės
dalyviams, kreiptis su prašymu į
teismą dėl skolininko dalies, esančios bendra su kitas asmenimis nuosavybe,
nustatymo. Jei per antstolio nustatytą terminą toks prašymas nepateikiamas,
antstolis išieškojimą iš to turto nutraukia. Skolininko dalis bendroje
nuosavybėje nustatoma teismo nutartimi.
Įsiteisėjus teismo nutarčiai, kuria nustatyta skolininko turto, esančio
bendrąja nuosavybe, dalis, išieškojimas nukreipiamas į skolininko turto dalį (CPK 667 straipsnio 3 dalis).
Tai, kad išieškotojas turi teisę reikalauti nustatyti skolininko dalį taip, kad
būtų galima iš jos išieškoti (CPK 667 straipsnio 4 dalis),
reiškia, kad teismas nustato bendrosios nuosavybės bendraturčių dalis taip, kad
būtų įmanoma išieškoti, nes priešingu atveju teismo sprendimo įvykdymas taptų negalimas.
Nagrinėjamoje byloje
skolininko A. S. kreditoriai Kauno teritorinė muitinė ir Valstybinė
mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos pasinaudojo
CPK 667 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta teise ir kreipėsi į teismą su prašymais
dėl skolininko turto dalies, esančios bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe su
jo sutuoktine I. S., nustatymo. Atskirajame skunde
keliamas klausimas, ar prašymas dėl skolininko turto dalies nustatymo,
pareikštas ne atskiru procesiniu dokumentu, kuris būtų įvardintas kaip prašymas
ar pareiškimas, o pateiktas atsiliepime į kito kreditoriaus prašymą dėl
skolininko turto dalies nustatymo, gali būti laikomas prašymu dėl skolininko
turto dalies nustatymo, o kartu ir tinkamu teisės, numatytos CPK 667 straipsnio
1 dalyje kreiptis į teismą dėl skolininko turto, esančio bendra su kitais
asmenimis nuosavybe, nustatymo realizavimas, dėl ko teismas, spręsdamas
civilinės bylos nutraukimo klausimą, būtų turėjęs atsižvelgti ir į
suinteresuoto asmens interesus.
Sutiktina su
atskirojo skundo argumentu, jog teismas nagrinėjamoje byloje nepagrįstai prioritetą
teikė procesinio dokumento formai, o ne turiniui ir suinteresuoto asmens
prašymo, pareikšto atsiliepime į išieškotojos Kauno teritorinės muitinės
prašymą, spręsdamas civilinės bylos nutraukimo klausimą, nelaikė prašymu dėl
skolininko turto dalies nustatymo. Pažymėtina, kad suinteresuotas asmuo
pateiktame atsiliepime pareiškė konkretų reikalavimą dėl skolininko turto dalies,
esančios bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe, nustatymo, todėl teismas,
spręsdamas klausimą dėl tolimesnės civilinės bylos eigos, pareiškėjoms atsisakius
savo pareiškimų, turėjo į tai atsižvelgti. Remiantis CPK 5 straipsnio 3 dalimi
teismas imasi nagrinėti civilinę bylą pagal asmens (arba jo atstovo), kuris
kreipėsi, kad būtų apginta jo teisė arba įstatymų saugomas interesas,
pareiškimą, kuris turi atitikti įstatymo keliamus reikalavimus, tačiau vien
įstatymo reikalaujamos procesinio dokumento formos nesilaikymas, atsižvelgiant
į konkrečios bylos aplinkybes, kaip kad šiuo konkrečiu atveju atskiro prašymo
nepateikimas, negali sąlygoti teismo atsisakymo apginti pažeistas asmens teises
ir saugomus interesus. Teismas, gavęs kreditorių atsisakymus nuo prašymų dėl
skolininko turto dalies nustatymo ir spręsdamas klausimą dėl tolimesnės
civilinės bylos eigos, nepagrįstai suinteresuoto asmens pareikšto prašymo
nelaikė savarankišku prašymu byloje, dėl ko nepagrįstai, pažeisdamas
protingumo, sąžiningumo ir teisingumo principus jo neišnagrinėjo iš esmės ir
tenkindamas pareiškėjų prašymus civilinę bylą nutraukė.
Skundžiama
nutartis naikintina ir kitais atskirojo skundo argumentais, kadangi
pripažintina, jog skundžiama nutartis pažeidžia ne tik suinteresuoto asmens,
kaip skolininko kreditoriaus, bet ir viešąjį interesą.
Vadovaujantis
CPK 42 straipsnio, 140 straipsnio nuostatomis, pripažintina ieškovo (o
ypatingosios teisenos bylose – pareiškėjo) teisė atsisakyti nuo ieškinio
(pareiškimo, prašymo). Tokiu atveju teismui priėmus ieškinio (pareiškimo, prašymo)
atsisakymą, nutartimi civilinė byla nutraukiama. Minėta teisė užtikrina
dispozityvumo principo civiliniame procese įgyvendinimą, kadangi bylą
inicijavusiam asmeniui suteikiama galimybė savo valia pradėto proceso atsisakyti.
Tačiau teismas, spręsdamas ieškinio (pareiškimo, prašymo) atsisakymo priėmimo klausimą,
neturi vadovautis vien tik pareikštu prašymu, o turi įsitikinti, ar nurodytas
veiksmas ne tik kad nepažeidžia asmens teisių ir saugomų interesų, bet ir
neprieštarauja imperatyvioms įstatymo nuostatoms ir viešajam interesui.
Kaip jau buvo
nurodyta, vykdomasis dokumentas, kurio pagrindu vykdomas išieškojimas iš
skolininko išieškotojos uždarosios akcinės bendrovės „Gedimex“ naudai, yra išduotas
dar 2009m. spalio 9 d. ir nors išieškotina suma nėra ypač didelė, tačiau per
daugiau kaip trijų metų laikotarpį vykdomasis dokumentas nėra įvykdytas.
Sutiktina, jog uždaroji akcinė bendrovė „Gedimex“, kaip ir visi kiti
kreditoriai, yra suinteresuota kuo greitesniu vykdomojo dokumento, o kartu ir
teismo sprendimo įvykdymu, kad per kuo trumpesnį laiką būtų patenkinti jos
reikalavimai. Sutiktina su atskirojo skundo argumentu, jog, teismui nutraukus
civilinę bylą, išieškojimas iš skolininko turto dalies, kuri yra bendra su
kitais asmenimis nuosavybe, galės būtų pradėtas vykdyti ne anksčiau kaip
praėjus vieneriems metams po išieškojimo iš šio turto nutraukimo, kadangi tokia
nuostata įtvirtinta CPK 667 straipsnio 1 dalyje. Kreditorė, siekdama nustatyti
skolininko turto dalį ir nukreipti į ją išieškojimą, į teismą galėtų kreiptis
ne anksčiau kaip po metų laiko, o tai jau neatitiktų kreditorės teisėtų ir
pagrįstų lūkesčių ir vykdymo proceso tikslų. Atsižvelgiant į tai, laikytina,
kad teismo sprendimas dėl civilinės bylos nutraukimo dar labiau užvilkins
išieškojimą iš skolininko, kadangi vykdymo proceso metu yra konstatuota, kad
skolininkas jokio kito turto, į kurį galėtų būti nukreiptas išieškojimas,
neturi. Esant nurodytoms aplinkybėms spręstina, jog skundžiamos teismo
nutarties priėmimas pažeidžia suinteresuoto asmens teisę į kuo greitesnį teismo
sprendimo įvykdymą ir savo reikalavimo patenkinimą. Tačiau, tuo pačiu spręstina,
kad toks teismo sprendimas pažeidžia ir viešą interesą, kuris reikalauja, kad
teismų sprendimai būtų vykdomi tinkamai ir operatyviai. Pažymėtina, kad
įsiteisėjęs teismo sprendimas yra privalomas valstybės ar savivaldybių
institucijoms, tarnautojams ar pareigūnams, fiziniams bei juridiniams asmenims
ir turi būti vykdomas visoje Lietuvos Respublikoje (CPK 18 straipsnis) Teismo
sprendimo privalomumas sąlygoja viešą interesą, kad teismo sprendimai būtų kuo
greičiau ir mažesnėmis sąnaudomis įvykdyti, kadangi nesavalaikis teismo
sprendimų vykdymas sudarytų pagrindą abejoti teisingumo vykdymu Lietuvos
Respublikoje. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad pareiškėjos prašymų dėl
skolininko turto dalies nustatymo atsisakė skolininkui įvykdžius savo
įsipareigojimus joms. Manytina, kad tuo atveju, jei išieškojimas būtų vykdomas
bendra tvarka ir skolininko gautos lėšos būtų išieškomos vadovaujantis vykdymo
proceso nuostatomis, dalis pareiškėjoms sumokėtų lėšų būtų atitekę ir uždarajai
akcinei bendrovei „Gedimex“, dėl ko spręstina, kad vienų kreditorių reikalavimų
patenkinimas šiuo konkrečiu atveju nutraukus bylą ir netekus galimybės nustatyti
skolininko turto dalį nepagrįstai pažeidė suinteresuoto asmens uždarosios
akcinės bendrovės „Gedimex“ interesus, dėl ko laikytina, kad toks pareiškėjų
atsisakymas nuo prašymų dėl skolinimo turto dalies nustatymo yra
prieštaraujantys viešajam interesui, todėl negalėjo būti tenkinami, dėl ko
teismas, neišnagrinėdamas uždarosios akcinės bendrovės „Gedimex“ prašymo dėl
skolininko turto dalies, esančios bendra su kitais asmenimis nuosavybe,
nustatymo, pažeisdamas suinteresuoto asmens kaip skolininko kreditoriaus teises
ir teisėtus interesus, o kartu ir viešą interesą, nepagrįstai civilinę bylą
nutraukė.
Konstatavus
skundžiamos teismo nutarties neteisėtumą ir nepagrįstumą, naikintina pirmosios
instancijos teismo nutartis ir klausimas perduotinas nagrinėti iš esmės pirmos
instancijos teismui (CPK 337 straipsnio 1 dalies 3 punktas).
Teismas,
vadovaudamasis CPK 337 straipsnio 1 dalies 3 punktu,
n u t a
r i a:
Atskirąjį skundą
patenkinti.
Jurbarko rajono apylinkės
teismo 2013 m. balandžio 16 d. nutartį panaikinti ir perduoti klausimą
nagrinėti iš naujo pirmosios instancijos teismui.
Nutartis
įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.
Teisėja Rūta
Palubinskaitė