Administracinė byla Nr. eA-168-525/2026

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-04980-2021-9 

Procesinio sprendimo kategorija 30.2

 (S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

NUTARTIS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2026 m. gegužės 13 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Laimučio Alechnavičiaus (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Ivetos Pelienės ir Rasos Ragulskytės-Markovienės,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo akcinės bendrovės „Achema“, trečiųjų suinteresuotų asmenų Lietuvos Respublikos energetikos ministerijos, akcinės bendrovės „Amber Grid“, akcinės bendrovės „KN Energies“ apeliacinius skundus dėl Regionų administracinio teismo 2024 m. birželio 18 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo akcinės bendrovės „Achema“ skundą atsakovui Valstybinei energetikos reguliavimo tarybai (tretieji suinteresuoti asmenys – Lietuvos Respublikos energetikos ministerija, akcinė bendrovė „Amber Grid“, akcinė bendrovė „KN Energies“, uždaroji akcinė bendrovė „Ignitis“) dėl nutarimų panaikinimo.

Teisėjų kolegija

nustatė:

I.

1.       Pareiškėjas akcinė bendrovė (toliau – ir AB) „Achema“ (toliau – ir pareiškėjas, Bendrovė) kreipėsi į teismą su skundais, prašydamas panaikinti: 1) Valstybinės energetikos reguliavimo tarybos (toliau – ir Taryba, VERT) 2021 m. lapkričio 19 d. nutarimą Nr. O3E-1522 „Dėl gamtinių dujų tiekimo saugumo papildomos dedamosios prie gamtinių dujų perdavimo kainos nustatymo 2022 metams“ (toliau – ir 2021 m. lapkričio 19 d. Nutarimas); 2) Tarybos 2022 m. kovo 31 d. nutarimą Nr. O3E-438 „Dėl gamtinių dujų tiekimo saugumo papildomos dedamosios prie gamtinių dujų perdavimo kainos perskaičiavimo nuo 2022 m. gegužės 1 d.“ (toliau – ir 2022 m. kovo 31 d. Nutarimas).

2.       Administracinės bylos Nr. eI4-836-1161/2023 ir eI4-591-426/2023 tuometinio Vilniaus apygardos administracinio teismo 2023 m. kovo 21 d. nutartimi buvo sujungtos į vieną konstatavus, kad ginčo dalykas yra tas pats, nes abejose administracinėse bylose ginčijamas iš esmės to paties VERT nutarimo teisėtumas (tiesiog vienu atveju ginčijamas nutarimo pakeitimas, keičiantis nuo 2022 m. gegužės 1 d. mokamos gamtinių dujų tiekimo saugumo papildomos dedamosios prie gamtinių dujų perdavimo kainos dydį), bylose dalyvauja tie patys asmenys. Abejose bylose keliamos tos pačios problemos, skunduose dėstomi analogiški argumentai ir remiamasi tuo pačiu teisiniu reguliavimu.

3.       Pareiškėjas nurodė kad Taryba 2021 m. lapkričio 19 d. Nutarimu nustatydama gamtinių dujų tiekimo saugumo papildomą dedamąją (toliau – ir SGDT dedamoji, Papildoma dedamoji), taikytiną nuo 2022 m. sausio 1 d., pažeidė teisės ir įstatymų saugomus interesus, taip pat Nutarimas prieštarauja aukštesnę teisinę galią turintiems nacionaliniams teisės aktams bei Europos Sąjungos (toliau – ir ES) teisiniam reguliavimui. Taryba, priimdama 2021 m. lapkričio 19 d. Nutarimą, pasak pareiškėjo, nesumažino SGDT dedamosios, neteisėtai nuo 2016 m. sausio 1 d. iki 2018 m. gruodžio 31 d. suteiktos valstybės pagalbos dalimi per SGDT dedamąją uždarajai akcinei bendrovei (toliau – ir UAB) „Ignitis“ (iki 2018 m. gruodžio 31 d. reorganizacijos – UAB „Litgas“). Taryba 2021 m. lapkričio 19 d. Nutarimu nustatė SGDT dedamąją prie gamtinių dujų perdavimo kainos – 252,86 Eur / ( MWh / parą / metus), taikomą nuo 2022 m. sausio 1 d.; nustatė suskystintų gamtinių dujų (toliau – ir SGD) terminalo lėšų administravimo sąnaudų dydį, įskaičiuotą į šio nutarimo 1 punkte nustatytą gamtinių dujų tiekimo saugumo papildomą dedamąją prie gamtinių dujų perdavimo kainos – 61 463 Eur. Pareiškėjas aiškino, kad priimant Nutarimą atsakovas rėmėsi SGDT dedamosios, nustatytos nuo 2022 m. sausio 1 d. dydžiu ir vienintelis pasikeitimas nustatant SGDT dedamosios dydį nuo 2022 m. gegužės 1 d. – pasikeitusi SGD pakartotinio dujinimo pastovioji dalis, lygi nuliui. 2021 m. lapkričio 19 d. Nutarimu nustatant SGDT dedamosios dydį aktualūs VERT 2021 m. lapkričio 17 d. priimtoje pažymoje dėl gamtinių dujų tiekimo saugumo papildomos dedamosios prie gamtinių dujų perdavimo kainos nustatymo 2022 m., nurodyti paaiškinimai, kad VERT, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos suskystintų gamtinių dujų terminalo įstatymo (toliau – ir SGDTĮ) 11 straipsnio 5 dalies ir Vidutinės svertinės gamtinių dujų importo kainos nustatymo metodika, VERT nuo 2019 m. sausio 1 d. skaičiuoja ir Tarybos internetiniame puslapyje kas mėnesį viešai skelbia Vidutinę importo kainą. Bendrovės nuomone, 2021 m. lapkričio 19 d. Nutarimu nustatant SGDT dedamąją, taikytiną nuo 2022 m. gegužės 1 d., buvo pažeistos jos teisės ir įstatymų saugomi interesai, taip pat 2022 m. kovo 31 d. Nutarimas prieštarauja aukštesnę teisinę galią turintiems nacionaliniams teisės aktams bei ES teisiniam reguliavimui.

4.       Pareiškėjas akcentavo, kad nuo 2022 m. gegužės 1 d. perskaičiuotas SGDT dedamosios dydis – 18 025 267 Eur. Tuo tarpu skirtumas tarp UAB „Ignitis“ uz? bu?tinojo kiekio i?sigijima? moke?tinos kainos uz? per ataskaitini? me?nesi? is?dujinta? ir (ar) perkrauta? SGD kieki? ir VERT, pažeidžiant aukštesnės galios teisės aktus, apskaičiuotos vidutinės gamtinių dujų importo kainos ir SGD pakartotinio dujinimo pastovioji dalis sudaro 5 001 794 Eur arba net 27,75 proc. visos SGDT dedamosios sumos. Bendrovės manymu, SGDT dedamosios dydis nustatytas vadovaujantis nuostatomis, prieštaraujančiomis aukštesnės galios teisės aktams – SGDTĮ 11 straipsniui, Valstybės reguliuojamų kainų gamtinių dujų sektoriuje nustatymo metodikos (toliau – ir Metodika) 21 ir 24 punktams, taip pat teisingumo, protingumo, skaidrumo, sistemiškumo, lygiateisiškumo principų reikalavimus, todėl 2022 m. kovo 31 d. Nutarimas turi būti panaikintas.

5.       Pareiškėjo manymu, Tarybos, viešojo administravimo subjekto, funkcijos apsiriboja tik teisės taikymo aktų priėmimu, ji neturi kompetencijos priimti teisėkūros aktų, tačiau, viršydama kompetenciją, nustatė vidutinę gamtinių dujų importo kainą, kuri – sudedamoji SGDT dedamosios dalis ir lemia jos dydį. Bendrovė nurodė, kad Metodikos 26 punkte nurodyta, jog apskaičiuojant SGDT dedamąją viena iš sudėtinių jos apskaičiavimo formulės dalių – praėjusių keturių ketvirčių n-tojo mėnesio Vidutinė importo kaina. Nustatant vidutinę importo kainą, importuotų ir neenergetinėms reikmėms gamybos procesuose sunaudojamų gamtinių dujų importo kaina ir paskirtojo tiekėjo mokėtina kaina už SGD terminalo būtinojo kiekio įsigijimą nevertinama. Taryba 2018 m. gruodžio 21 d. nutarimu Nr. O3E-465 „Dėl Vidutinės svertinės gamtinių dujų importo kainos nustatymo metodikos patvirtinimo“ patvirtino Vidutinės svertinės gamtinių dujų importo kainos nustatymo metodiką (toliau – ir Vidutinės importo kainos nustatymo metodika). Pareiškėjo teigimu, Taryba, priimdama šią metodiką, savavališkai ir viršydama jai suteiktą kompetenciją praplėtė veiksnių, kurie nevertinami nustatant Vidutinę importo kainą, sąrašą. Nutarimas priimtas remiantis neteisėta Vidutinės importo kainos nustatymo metodika. Vidutinė importo kaina sudaro reikšmingą dalį vertinant ir nustatant SGDT dedamąją, todėl Taryba, Bendrovės manymu, viršydama kompetenciją, gali netiesiogiai ir selektyviai daryti įtaką SGDT dedamosios dydžiui.

6.       Bendrovė nurodė, jog iš SGDT dedamosios apskaičiavimo pažymos 2.2 punkto matyti, kad atsakovo savavališkai apskaičiuota vidutinė gamtinių dujų importo kaina ir jos skirtumas su būtinojo kiekio išdujinimo kaina sudaro ženklią dalį apskaičiuojant SGDT dedamąją. Šis skirtumas tarp UAB „Ignitis“ uz? būtinojo kiekio įsigijimą? moke?tinos kainos uz? per ataskaitini? me?nesi? is?dujinta? ir (ar) perkrauta? SGDT kieki? ir Tarybos savavališkai apskaičiuotos vidutinės gamtinių dujų importo kainos sudaro 5 001 794 Eur. Atsakovas, viršydamas kompetenciją, nustatė vidutinę gamtinių dujų importo kainą, o vėliau, remdamasi šiuo dydžiu, viršydamas savo kompetenciją, nustatė ir SGTD dedamosios dydį.

7.       Pareiškėjas paaiškino, kad SGDT dedamąją lemianti vidutinė svertinė gamtinių dujų importo kaina apskaičiuota remiantis pačios Tarnybos patvirtinta metodika, neatitinkančia SGDTĮ reikalavimų. SGDT pakartotinio dujinimo pastovioji dalis, kuri mokama AB „KN Energies“ apskaičiuota pagal šios bendrovės parengtą metodiką ir siūlymą. Pareiškėjo nuomone, šios aplinkybės patvirtino, jog buvo pažeisti Metodikos 21, 24 punktai, SGDTĮ 11 straipsnio nuostatos, todėl Nutarimas naikintinas Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 91 straipsnio 1 dalies 1 punkto pagrindu.

8.       Pareiškėjas nurodė, kad priimant 2021 m. lapkričio 19 d. Nutarimą, Tarybos 2021 m. lapkričio 17 d. pažymoje Nr. O5E-1404 „Dėl gamtinių dujų tiekimo saugumo papildomos dedamosios prie gamtinių dujų perdavimo kainos nustatymo 2022 m.“ (toliau – ir Pažyma Nr. O5E-1404) buvo nurodyta, kad, vadovaudamasi SGDTĮ 11 straipsnio 5 dalimi ir Vidutinės svertinės gamtinių dujų importo kainos nustatymo metodika, Taryba nuo 2019 m. sausio 1 d. skaičiuoja ir savo internetiniame puslapyje kas mėnesį viešai skelbia Vidutinę importo kainą. Pareiškėjo manymu, Vidutinės importo kainos nustatymo metodika neužtikrina objektyvios Vidutinės importo kainos nustatymo, kadangi šios metodikos 7.3 ir 7.5. papunkčiuose numatyta, kad Taryba, skaičiuodama Vidutinę importo kainą, nevertina gamtinių dujų kiekių, tiekiamų iš saugyklų, esančių ES valstybėse narėse, ir šių gamtinių dujų (produkto) sąnaudų; sudarytų gamtinių dujų rinkos išvestinių finansinių priemonių sandorių. Taryba, skaičiuodama Vidutinę importo kainą pagal jos nustatymo metodiką, vertina tik dalį šios rinkos, nors SGDTĮ nesuteikia leidimo VERT pasirinkti vertinamų veiksnių apskaičiuojant Vidutinę importo kainą, todėl šios kainos skaičiavimai neatitinka objektyvios visos gamtinių dujų rinkos situacijos.

9.       Bendrovės nuomone, SGDTĮ 11 straipsnio 5 dalyje įtvirtintas baigtinis sąrašas, todėl Taryba, patvirtindama Vidutinės importo kainos nustatymo metodiką, neturėjo teisės išplėsti aplinkybių ir sumų, kurios nevertinamos apskaičiuojant Vidutinę importo kainą, sąrašą. Remiantis šia, SGDTĮ nuostatoms prieštaraujančia, Vidutinės importo kainos nustatymo metodika, apskaičiuota Vidutinė importo kaina, pareiškėjo nuomone, taip pat negali būti laikoma nustatyta tinkamai ir objektyviai. Tarybos patvirtinta Vidutinė importo kaina neatitinka realios vidutinės gamtinių dujų importo visos rinkos kainos. Bendrovė manė, kad tai lėmė, jog Nutarimu tvirtinant SGDT dedamąją buvo įvertinta neobjektyvi Vidutinė importo kaina, dėl to atliekant skaičiavimus buvo iškraipytas ir įstatymo lygmeniu su Vidutinės importo kainos dydžiu susietas SGDT dedamosios dydis. Dėl šios priežasties tiek Tarybai nustatant Vidutinę importo kainą, tiek Nutarimu nustatant SGDT dedamosios dydį, taikomą nuo 2022 m. sausio 1 d., netinkamai įgyvendinami aukštesnės galios teisės aktai, visų pirma, SGDTĮ reikalavimai, nustatantys baigtinį sąrašą aplinkybių ir sumų, kurios nevertinamos apskaičiuojant ir tvirtinant Vidutinę importo kainą.

10.       Bendrovės nuomone, Metodika buvo netinkamai įgyvendina (pažeidė) aukštesnės galios nacionalinius teisės aktus:

10.1.                      Lietuvos Respublikos teisėkūros pagrindų įstatymo 3 straipsnio 2 dalies 7 punkte įtvirtintas imperatyvus teisėkūros sistemiškumo principas, kurio ir kitų šiame skunde aptariamų esminių teisėkūros reikalavimų laikymasis nebuvo užtikrintas Tarybai tvirtinant Vidutinės importo kainos nustatymo metodiką. Taip pat Taryba viršijo jai įstatyme nustatytus įgaliojimus atlikti viešąjį administravimą, viršydama kompetenciją, neužtikrino nepiktnaudžiavimo valdžia principo laikymosi. Vidutinės importo kainos nustatymo metodika parengta ir jos pagrindu nustatyta Vidutinė importo kaina įgyvendinant SGDTĮ nuostatas, visų pirma – SGDTĮ 11 straipsnio 5 dalį, kuria remiantis Vidutinė importo kaina privalo būti apskaičiuojama vadovaujantis objektyvumo ir skaidrumo principais, įvertinus visus objektyviai reikšmingus Vidutinės importo kainos nustatymui reikšmingus veiksnius ir nevertinant tik importuotų ir neenergetinėms reikmėms gamybos procesuose sunaudojamų gamtinių dujų importo kainos ir paskirtojo tiekėjo mokėtinos kainos už SGD terminalo būtinojo kiekio įsigijimą. Tvirtinant Vidutinės importo kainos nustatymo metodiką, nebuvo įgyvendinti šie SGDTĮ įtvirtinti principiniai reikalavimai. Nei Vidutinės importo kainos nustatymo metodikoje, nei teisės aktuose nėra pateikiami motyvai, kodėl nurodyti veiksniai nevertintini nustatant Vidutinę importo kainą, kodėl nesuteikiama teisė Tarybai savo nuožiūra tokius veiksnius išskirti. Nei SGDTĮ, nei kituose įstatymuose nenumatytos prielaidos ar išimtys, kuriomis remiantis galėtų būti pagrįstas tam tikrų reikšmingų ir objektyviai numanomų veiksnių ignoravimas arba nevertinamų aplinkybių sąrašo išplėtimas, kaip numatyta Tarybos patvirtintos Vidutinės importo kainos nustatymo metodikos 7 punkte. 

10.2.                      Remiantis Vidutinės importo kainos nustatymo metodika, įvertinant tik dalį objektyvios rinkos kainos nustatymui reikšmingų veiksnių, Tarybos nustatoma Vidutinė importo kaina pažeidžia SGDTĮ 11 straipsnio 5 dalyje akcentuojamus objektyvumo ir skaidrumo principų reikalavimus. Neįvertinus visų objektyviai numanomų reikšmingų veiksnių, nustatyta Vidutinė importo kaina bus neobjektyvi, negalės būti laikoma nustatyta vadovaujantis objektyvumo principu. Tuo pačiu pažeidžiami ir skaidrumo principo reikalavimai, kadangi nustatant Vidutinę importo kainą pagal Vidutinės importo kainos nustatymo metodiką turėtų būti vertinami tik selektyviai Tarybos išskirti veiksniai, o ne objektyvi tokių veiksnių visuma. Tokiu būdu nustatyta Vidutinė importo kaina skirsis nuo realios gamtinių dujų rinkos kainos. Nei įstatymuose, nei kituose teisės aktuose toks selektyvumas ir nevertinamų veiksnių sąrašo išplėtimas nėra pagrindžiamas.

10.3.                      Vidutinės importo kainos nustatymo metodikos 7 punktas nesuderinamas su aukštesnės galios teisės aktais, visų pirma, su SGDTĮ 11 straipsnio nuostata, kuria deklaratyviai remiasi ir savo įgaliojimus kildina Taryba pačios Vidutinės importo kainos nustatymo metodikos preambulėje. Atsakovas neturi įgaliojimų kurti naujo arba kitokio, įstatyme nenumatyto arba nukrypstant nuo įstatyme įtvirtintų gairių teisinio reguliavimo, nes yra teisę įgyvendinantis, o ne teisę kuriantis subjektas. Šiuo atveju Taryba netinkamai įgyvendino jai suteiktus įgaliojimus tvirtindama Vidutinės importo kainos nustatymo metodiką, numatė su SGDTĮ nesuderintą reguliavimą nukrypdama nuo SGDTĮ 11 straipsnio 5 dalyje numatytų aiškių ir privalomų gairių, todėl Tarybos patvirtinta Vidutinės importo kainos nustatymo metodika, nesuderinta su SGDTĮ ir kitais įstatymais bei neįgyvendinanti principinių SGDTĮ reikalavimų, negali būti laikoma tinkama. Vidutinės importo kainos nustatymo metodika neatitinka pačios Tarybos teiktos pozicijos ir sudaro prielaidas nepagrįstai taikyti dvejopus standartus nustatant tarpusavyje susijusius dydžius – Vidutinę importo kainą ir SGDT dedamąją. Toks vertinimas pažeidžia skaidrumo, sistemiškumo, lygiateisiškumo principų reikalavimus.

10.4.                      Visi gamtinių dujų naudotojai privalo mokėti SGDT dedamąją, neatsižvelgdami į tai, ar iš to jie gauna ar gali gauti kokią nors naudą ir ar naudojasi maksimaliu gamtinių dujų poreikiu, t. y. mokėtinas SGDT dedamosios dydis priklauso nuo turimų įrenginių galingumo, o ne nuo sunaudoto gamtinių dujų kiekio. Tokią griežtą poziciją labai aktyviai palaiko ir pati Taryba, nors pastarajai nustatant pareigą mokėti SGDT dedamąją nėra galimas joks subjektyvumas. Priešinga situacija susiklostė atsakovui priimant aptariamus Nutarimus, susijusius su Vidutinės importo kainos apskaičiavimu. Nors SGDTĮ 11 straipsnio 5 dalyje Tarybai nustatyta pareiga Vidutinę importo kainą nustatyti įvertinant visus objektyviai reikšmingus veiksnius, tačiau atsakovas savivaliauja ir pats nustatė selektyvią Vidutinės importo kainos nustatymo metodiką, nors tokia galimybė nebuvo numatyta įstatymuose. Tarybos nustatytu reguliavimu sukurta situacija, kai pareiškėjas įpareigotas mokėti SGDT dedamąją nepriklausomai nuo to, ar naudojasi ir kiek naudojasi SGDT, neatsižvelgiant į kitas objektyvias aplinkybes, išskyrus gamtinių dujų potencialiai maksimalius vartojimo pajėgumus. Dalis reikšmingų veiksnių neįtraukiami apskaičiuojant Vidutinę importo kainą, tai leistų nustatyti tikrąją vidutinę rinkos importo kainą. Toks Tarybos reguliavimas faktiškai reiškia ir dirbtinį jos, taip pat kitų privačių asmenų sąnaudų didinimą, kadangi pareiškėjas įpareigotas mokėti SGDT dedamąją, priklausančią nuo potencialiai maksimalių vartojimo pajėgumų; SGDT dedamosios dydis susietas su Vidutine importo kaina (SGDTĮ 11 str. 5 d.); apskaičiuojant Vidutinę importo kainą, dalis reikšmingų veiksnių neįtraukiami ir nevertinami.

10.5.                      Atsakovas, nustatantis tiek Vidutinės importo kainos apskaičiavimo tvarką ir dydį, tiek SGDT dedamosios apskaičiavimo tvarką ir dydį atskiriems laikotarpiams, yra suinteresuotas kuo didesnę SGDT sąnaudų dalį dengti iš privačių subjektų lėšų. Jeigu į Vidutinės importo kainos skaičiavimą būtų įtraukiami visi objektyviai numanomi veiksniai, kaip įpareigoja daryti SGDTĮ 11 straipsnio 5 dalis, tokiu būdu apskaičiuota Vidutinė importo kaina, objektyviai vertinant, atitiktų realią gamtinių dujų rinkos situaciją ir būtų sąžininga bei objektyvi.

10.6.                      Pareiškėjas 2018 m. gruodžio 19 d. raštu pateikė pasiūlymus Tarybai pakeisti Vidutinės importo kainos nustatymo metodikos 7 punktą ir pagrindžiančius motyvus. Taryba į gautas pastabas ir pasiūlymus neatsižvelgė, tik nurodė, kad gamtinių dujų kiekiai, tiekiami iš saugyklų, esančių ES valstybėse narėse, ir šių gamtinių dujų (produkto) sąnaudos nėra vertinamos nustatant vidutinę importo kainą dėl to, kad tokių dujų transportavimo ir saugojimo kaštai padidina gamtinių dujų (produkto) kainą, tuo pačiu gali iškraipyti vidutinės importo kainos dydį. Be to, iš saugyklų patiekti gamtinių dujų kiekiai gali būti apskaityti kelis kartus (uždubliuoti) skaičiuojant vidutinę importo kainą. Taigi, atsakovas, laikydamasis aptariamos pozicijos, nepagrįstai, be objektyvaus pagrindo neatsižvelgė į siūlomus pakeitimus ir savavališkai patvirtino nevertinamų veiksnių sąrašą, kuris prieštarauja SGDTĮ įtvirtintam teisiniam reglamentavimui. Vidutinė importo kainos nustatymo metodika sudaro realias prielaidas nustatant Vidutinę importo kainą iškreipti objektyvią gamtinių dujų rinkos kainą, dėl to neužtikrina įstatymuose numatytų ir pačioje šios kainos nustatymo metodikoje deklaruojamų tikslų įgyvendinimo. Vidutinės importo kainos nustatymo metodikos 7 punkte numatytų veiksnių, kurių atsakovas siekia nevertinti nustatydamas Vidutinę importo kainą, įtaka galutiniam kainos dydžiui yra ne formalaus pobūdžio, o turinti realią įtaką. Taryba neturi teisės ir kompetencijos selektyviai nevertinti šių veiksnių. Šiuo atveju svarbus ne tik formalus neatitikimas SGDTĮ ir kitų aukštesnės galios įgyvendinamų teisės aktų nuostatoms priimant Vidutinės importo kainos nustatymo metodiką ir remiantis ja nustatant Vidutinę importo kainą, tačiau ir faktinė tinkamų SGDTĮ nuostatų įgyvendinimo reikšmė.

10.7.                      Kadangi Vidutinės importo kainos dydis yra reikšmingas apskaičiuojant SGDT dedamąją, šioje byloje būtina vertinti Tarybos nutarimų, kuriais patvirtinta Vidutinės importo kainos nustatymo metodika ir ja vadovaujantis nustatyti Vidutinės importo kainos nuo 2018 m. gruodžio 22 d. dydžiai, teisėtumą.

10.8.                      Dėl 2021 m. lapkričio 19 d. Nutarimo panaikinimo nurodyta, kad 2016–2018 m. SGDT dedamosios dalis UAB „Litgas“ atitinka visus Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo (toliau – ir SESV) 107 straipsnio 1 dalies požymius. SGDT dedamosios surinkimo ir paskirstymo sistema buvo numatyta SGDTĮ redakcijoje, galiojusioje tuo metu. Šio įstatymo 5 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad SGDT dedamąją atsakovo, valstybės institucijos, nustatyta tvarka yra renkama, administruojama ir UAB „Litgas“ išmokama gamtinių dujų perdavimo sistemos operatoriaus, šiuo atveju AB „Amber Grid“, paskirtam valstybės. Be to, AB „Amber Grid“ kontroliuojama UAB „EPSO-G“, kurios 100 proc. akcijų priklauso Energetikos ministerijai. Buvo suteiktas ekonominis pranašumas, nes per SGDTĮ 5 straipsnio 2 dalies ir 11 straipsnio 5 dalies nuostatas buvo užtikrinamas dalies veiklos išlaidų padengimas ir pelno uždirbimas, ko įprastomis rinkos sąlygomis UAB „Litgas“ nepasiektų. Pagalba UAB „Litgas“ buvo nustatyta ir suteikta selektyviai. Tai patvirtino SGDT bei Lietuvos Respublikos energetikos ministro 2014 m. vasario 10 d. įsakymas Nr. 1-20 „Dėl UAB „Litgas“ skyrimo paskirtuoju tiekėju“. Taikytos priemonės darė neigiamą įtaką konkurencijai ir prekybai tarp valstybių narių. Suteikiant išskirtines sąlygas vienai UAB „Litgas“, daroma įtaka prekybai tarp valstybių narių. Elektra yra prekė tarp valstybių narių, SGDT dedamoji taip pat įeina į elektros kainą. Nurodytu laikotarpiu taikytos valstybės pagalbos schemos priemonės UAB „Litgas“ (dabar – UAB „Ignitis“) sudarė 78 631 120 Eur. Nutarimu SGDT dedamoji nustatyta ir ES teisei prieštaraujančiais teisės aktais, tačiau Metodikoje taip pat įtvirtintas ir mechanizmas, sudarantis prielaidas grąžinti neteisėtą valstybės pagalbą. Nagrinėjamu atveju, Metodikos 24 punkte įtvirtinta, kad VERT sprendimu nustatoma SGDT dedamoji, skirta SGDT, jo infrastruktūros ir jungties pastoviosioms eksploatavimo sąnaudoms bei būtinajai veiklai užtikrinti reikalingo minimalaus metinio dujinamų gamtinių dujų kiekio (toliau – ir Būtinasis kiekis) tiekimo pagrįstoms sąnaudoms kompensuoti. VERT, vadovaudamasi SGDTĮ ir Metodikos nuostatomis, nustatydamas SGDT dedamąją, privalėjo įvertinti ir UAB „Ignitis“ gautas pajamas ir įtraukti šį elementą į šios dedamosios apskaičiavimo formulę. Pareiškėjas 2021 m. lapkričio 16 d. kreipėsi į atsakovę su prašymu atsižvelgti į Metodikos 26 punkto nuostatas ir įvertinti neteisėtai teiktą valstybės pagalbą ir atitinkamu dydžiu sumažinti SGDT dedamąją, taikytiną nuo 2022 m. sausio 1 d.  

10.9.                      2021 m. lapkričio 19 d. Nutarime ir Pažymoje Nr. O5E-1404 nenurodyta, kad atsižvelgiama į Europos Sąjungos Bendrojo Teismo (toliau – ir ESBT) sprendimą, neteisėtai teiktą pagalbą ir SGDT dedamoji šiuo pagrindu nesumažinta. Toks atsakovo SGDT dedamosios apskaičiavimas prieštarauja Metodikos 26 punkto reikalavimams, SESV 108 straipsnio 3 daliai, Konstitucinio akto dėl Lietuvos Respublikos narystės Europos Sąjungoje 2 punktui, kadangi neįvertinta (nebuvo atimta) neteisėta UAB „Ignitis“ gauta SGDT dedamosios permoka, kuri turėjo būti įtraukta į SGDT dedamosios skaičiavimus ir atitinkamu dydžiu mažintina dedamoji nuo 2022 m. sausio 1 d.

11.       Pareiškėjas tvirtina, kad Nutarimai prieštarauja ES teisei ir pamatiniams teisėkūros principams. Pareiškėjos įsitikinimu, analizuojant Nutarimo teisėtumą itin reikšmingas tinkamas ir teisingas ne tik nacionalinės, bet ir ES teisės aiškinimas ir taikymas. Nutarimas priimtas remiantis nacionaliniu reguliavimu, prieštaraujančiu ES teisei, todėl negali būti laikomas teisėtu. ES teisei prieštarauja SGDT projekto finansavimo tvarka iš privačių asmenų lėšų tokiu būdu, kaip nustatyta SGDTĮ 5 straipsnio 2 dalyje, kurią įgyvendinant priimti Nutarimai. Priimant Nutarimus ir nustatant SGDT dedamosios dydį, pasak pareiškėjos, nebuvo laikomasi teisėkūros principų.

12.       Pareiškėjas nurodė teisinio tikrumo principo pažeidimo aplinkybes:

12.1.                      Nutarimais nustatant SGDT dedamąją, nebuvo tinkamai įgyvendinti nacionaliniai teisės aktai – Taryba savavališkai, neskaidriai ir neteisėtai į SGDT dedamosios apskaičiavimo formulę įtraukia neobjektyvius duomenis, turinčius esminės reikšmės apskaičiuojant SGDT dedamosios dydį. Be to, SGDT projekto finansavimo ir dedamosios apskaičiavimo tvarka Lietuvoje nuolatos keičiasi. Esant tokiam valstybės politikos nestabilumui, rinkos dalyviai negali būti teisiškai tikri dėl ateities, planuoti veiklos ir būti teisiškai saugūs bei užtikrinti.

12.2.                      Nei 2009 m. liepos 13 d. Europos Parlamento ir Tarybos Direktyva 2009/73/EB dėl gamtinių dujų vidaus rinkos bendrųjų taisyklių, panaikinanti Direktyvą 2003/55/EB (toliau – ir Direktyva 2009/73/EB), nei 2010 m. spalio 20 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) Nr. 994/2010 dėl dujų tiekimo saugumo užtikrinimo priemonių, kuriuo panaikinama Tarybos direktyva 2004/67/EB, nenumato, kad valstybės narės galėtų nustatyti SGDT dedamąją ar panašaus pobūdžio analogišką mokėjimą. SGDT dedamoji – naujai sukurtas valstybinės reikšmės projekto finansavimo mechanizmas, kurį skubotai įgyvendinant, o vėliau ir skubotai bei nuolatos keičiant, privatiems asmenims nesudarytos galimybės tinkamai pasiruošti papildomoms išlaidoms, numatyti teisinio reguliavimo bent keliems metams į priekį, nes SGDTĮ 5 straipsnis, kuriuo numatytas SGDT projekto finansavimas SGDT dedamąja, kas kelerius metus keičiamas, o poįstatyminis ir Tarybos reguliavimas keičiasi dar dažniau. Pareiškėjos supratimu, SGDT dedamosios teisinė prigimtis gali būti vertinama vienu iš dviejų būdų ir pasirinkto aiškinimo turėtų būti nuosekliai laikomasi: 1) SGDT dedamoji yra gamtinių dujų perdavimo kainos dalis (civilinių santykių dalykas) aiškinant SGDT dedamosios prigimtį kaip gamtinių dujų perdavimo kainos dalį civilinių santykių kontekste. Jeigu SGDT dedamosios teisinė prigimtis būtų aiškinama taip, kad ši dedamoji yra gamtinių dujų perdavimo kainos dalis ir civilinės teisės reguliuojami santykiai, tokiu atveju vien SGDT dedamosios nustatymo faktas prieštarauja ES teisės aktams – 2009 m. liepos 13 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentui (EB) Nr. 715/2009 dėl teisės naudotis gamtinių dujų perdavimo tinklais sąlygų, panaikinantis Reglamentą (EB) Nr. 1775/2005 (toliau – ir Reglamentas (EB) Nr. 715/2009) ir Direktyvai 2009/73/EB. Pagal Reglamento (EB) Nr. 715/2009 nuostatas gamtinių dujų perdavimo tarifai turi atspindėti tik tinklo operatoriaus sąnaudas ir investicijų grąžą. Pagal šio Reglamento 13 straipsnio 1 dalį, tarifai arba jiems apskaičiuoti naudojamos metodikos turi būti taikomi nediskriminuojant. Jeigu SGDTĮ 5 straipsnio 2 dalis būtų aiškinama kaip leidžianti į gamtinių dujų perdavimo paslaugų kainą įtraukti SGDT dedamąją, kuri nėra gamtinių dujų perdavimo paslaugos sąnaudų dalis, toks nacionalinis reguliavimas neatitinka ES teisės aktų; 2) SGDT dedamoji yra speciali įmoka (viešosios teisės dalykas) aiškinant SGDT dedamosios prigimtį kaip specialią įmoką ir viešosios teisės dalyką.

12.3.                      Teisinio reguliavimo vertinimui reikšmingas Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2015 m. balandžio 3 d. nutarimas suponuoja, kad SGDT dedamoji laikytina būtent specialia įmoka, o santykiai dėl SGDT dedamosios laikytini kylančiais iš viešosios teisės. Tokiu atveju pareiškėjas laikosi pozicijos, kad atsakovas Nutarimus priėmė remdamasi neteisėtu ir ES teisei prieštaraujančiu nacionaliniu reguliavimu, taip pat viršydama jai suteiktos kompetencijos ribas, todėl nustatyta SGDT dedamoji yra neteisėta.

13.       Pareiškėjo teigimu, SGDT dedamosios vertinimas civilinės teisės kontekste savaime reikštų prieštaravimą ES teisės aktams. Europos Komisija 2013 m. lapkričio 20 d. sprendime, vertindama ankstesniems laikotarpiams nustatytos SGDT dedamosios prigimtį, laikėsi pozicijos, kad SGDT dedamoji nėra gamtinių dujų perdavimo kainos dalis, o yra specialus mokestis. Pareiškėjos vertinimu, SGDT dedamąją laikant gamtinių dujų perdavimo paslaugos dalimi, Europos Komisijos 2013 m. lapkričio 20 d. sprendime pagal Lietuvos Respublikos pateiktas priešingas pastabas atliktas vertinimas pasikeistų iš esmės, kadangi tokiu atveju pažeidžiama Reglamento (EB) Nr. 715/2009 13 straipsnio 1 dalis bei Direktyvos 73/2009/EB 32 straipsnio 1 dalis, 41 straipsnio reikalavimai, nes gamtinių dujų perdavimo paslaugos naudotojai priversti kompensuoti su perdavimo paslauga nesusijusias išlaidas. Nurodytų aplinkybių Europos Komisija nežinojo priimdama 2013 m. lapkričio 20 d. sprendimą, todėl, pareiškėjos nuomone, tai – savarankiškas pagrindas pradėti Reglamento (EB) Nr. 715/2009 ir Direktyvos 73/2009/EB pažeidimo procedūrą.

14.       Bendrovė paaiškino, kad SGDTĮ pagrindu sukurtas valstybinio projekto finansavimo mechanizmas neatitinka ES teisėje pripažįstamo ir taikomo teisėtų lūkesčių ir glaudžiai su juo susijusio teisinio saugumo principų reikalavimų, todėl ir Nutarimas, priimtas remiantis nuo 2019 m. kovo 1 d. įsigaliojusia šio įstatymo redakcija ir neteisėta Tarybos Metodika, neatitinka šių principų reikalavimų. Pareiškėjos manymu, pažeidžiami Bendrovės teisėti lūkesčiai, nes SGDT yra valstybės politikos dalis ir jos ekonominis projektas, kurį ir turėtų finansuoti pati valstybė, ir tik esant būtinybei – kartu su visais SGDT paslaugų naudotojais. Pareiškėjas aiškina, kad valstybė ir SGDT projektą įgyvendinti, o vėliau ir SGDT operatoriumi paskirta AB „KN Energie“, iki 2016 m. spalio mėn. buvusi paskirtojo tiekėjo Ignitis akcininke, turėjo pakankamas finansines galimybes tiek įgyvendinti SGDT projektą, tiek įgyvendinus projektą jį eksploatuoti savomis ir (ar) skolintomis lėšoms, tačiau pasirinko projekto finansavimo ir eksploatavimo sąnaudų dengimo pareigą perkelti privatiems asmenims, kurie net nebūtinai naudoja SGDT. Kadangi pareiškėjas turi mokėti SGDT dedamąją nepriklausomai nuo to, ar naudojasi terminalu, tai tik įrodo, kad ši dedamoji nėra atlygis už paslaugas, tai – privalomas valstybės nustatytas mokėjimas finansuoti valstybės vykdomą politiką. Pareiškėjas akcentuoja, kad yra privatus subjektas, kurio pagrindinis tikslas – pelno siekimas. Jo nuomone, Lietuvos Respublikoje formuojama ydinga, su ES teise nesuderinama praktika, kai bendruosius ekonominius interesus tenkinančios paslaugos teikėjams, t. y. šiuo atveju AB „KN Energie“, UAB „Ignitis“ vidinių teisės aktų reglamentavimu garantuojama, jog šie paslaugų teikėjai iš esmės nepatirs nuostolių, o šiuo atveju pareiškėjas savo sąskaita privalės padengti didelę dalį šių bendrovių išlaidų. Lietuvoje sukurtas mechanizmas nepagrįstas tarptautine praktika ir prieštaraujantis tiek rinkos logikai, tiek ES teisinei aplinkai. Pareiškėjas atkreipia dėmesį, kad Vyriausybė priėmė sprendimą dėl SGD terminalo išpirkimo nuo 2024 m., kuris kainuos 120–160 mln. Eur. Iki SGD terminalo nuomos sutarties pabaigos, t. y. iki 2024 m., už terminalo nuomą iš viso bus sumokėta apie 695 mln. Eur, terminalui įsigyti bus išleista ne mažiau kaip 815–855 mln. Eur. Pareiškėja nurodo, kad SGD terminalo kaina – apie 670 mln. Eur, už nuomą per 10 metų bus sumokėta didesnė suma, o vėliau turės būti patiriamos papildomos išlaidos dėl jo įsigijimo. Šiuo metu AB „KN Energie“ yra sudariusi paskolos sutartį iki 160 mln. Eur su EIB finansuoti plaukiojančiosios suskystintų gamtinių dujų laivo-saugyklos (SGD terminalo) įsigijimą. Pareiškėjo teigimu, jau 2012 metais priimant sprendimus dėl SGD terminalo nuomos AB „KN Energie“ turėjo pakankamai nuosavų lėšų ir galimybių pasiskolinti trūkstamas, kad galėtų ne nuomotis, o įsigyti SGD terminalą. Pareiškėja manė, jog svarbu pažymėti, kad AB „KN Energie“ nepasinaudojo jokiomis galimybėmis gauti papildomą, negrąžintiną finansavimą iš ES. Pareiškėjos nuomone, SGDT projektų vykdymas ir vystymas ES finansuojamas pačių naudos gavėjų ar kitų viešųjų subjektų, todėl SGDTĮ ir Tarybos nustatytas SGDT finansavimo modelis – privačių asmenų teisėtų lūkesčių pažeidimas, prieštaraujantis pamatiniams ES teisėkūros principams. Nutarimas priimtas įgyvendinant neteisėtus nacionalinius teisės aktus.

15.       Pareiškėjas akcentavo, kad SGDT dedamoji – neproporcinga priemonė pasirinktam tikslui pasiekti. Nagrinėjamu atveju nustatant šią dedamąją, kai pačios AB „KN Energie“ ir UAB „Ignitis“ pajėgios padengti visas su SGDT eksploatavimu susijusias išlaidas, neišlaikyta pusiausvyra tarp SGDT siekiamų tikslų. Tokiu neproporcingu SGDT dedamosios mechanizmo nustatymu privačių asmenų, taip pat ir pareiškėjo, teisės ribojamos labiau, nei būtina SGDT eksploatavimui ir tikslams pasiekti. Nagrinėjamu atveju dėl SGDT dedamosios netikslingumo, dydžio, jos apskaičiavimo tvarkos nepastovumo, Bendrovės nuomone, pažeidžiami teisinio tikrumo, teisėtų lūkesčių ir proporcingumo principai, o pasirinkta SGDT finansavimo priemonė nėra tinkama Lietuvos Respublikos energetiniam saugumui pasiekti. Neproporcingu SGDT dedamosios nustatymu pareiškėjo ir kitų privačių asmenų teisės ribojamos labiau, nei būtina deklaruojamiems tikslams pasiekti.

16.       Pareiškėjo nuomone, Lietuvos Respublikos pasirinktas SGDT dydis per didelis valstybei ir jos vartotojams, dėl to neproporcingai didėja ir SGDT išlaikymo kaštai. Nepaisant 2008 m. rekomendacijų, kurias pateikė kompetentinga bendrovė „ILF Consulting Engineers“, riboti SGDT pajėgumą iki 1,5 mlrd. kub. m dujų per metus, Lietuvos Respublika nusprendė nuomoti SGDT, kurio pajėgumas apie 4 mlrd. kub. m dujų per metus. Nurodytos aplinkybės lėmė ne tik didesnes laivo pastatymo išlaidas, brangesnį jo nuomos mokestį, šiuo metu išlaikymas žymiai brangesnis nei rekomenduoto pajėgumo laivo išlaikymas. Dėl šių priežasčių gamtinių dujų vartotojai ir subjektai, kurie potencialiai gali naudoti gamtines dujas, tačiau jų nenaudoja, priversti mokėti neproporcingai didelius SGDT išlaikymo mokesčius, įskaitant SGDT dedamąją.

17.       Pareiškėjo teigimu, nustatant SGDT dedamosios mechanizmą ir Nutarimais nustatant SGDT dedamosios dydį, Lietuva neįgyvendino Reglamento (EB) Nr. 715/2009 ir Direktyvos 2009/73/EB reikalavimų ir neužtikrino skaidrumo principo laikymosi. Visų pirma, SGDT dedamąja nustatyti abejotino pagrįstumo SGDT dedamosios privalomi mokėjimai asmenims, kurie SGDT net nesinaudoja. Pareiškėjas akcentuoja, kad Lietuvoje taip pat nekuriama konkurencinga aplinka, o gamtinių dujų sektoriuje įtvirtinama monopolija, pažeidžiant SESV 37 straipsnį.

18.       Pareiškėjas teigė, kad SGDT dedamąja sudaromi apribojimai gamtinių dujų naudojimui Lietuvoje. Kadangi gamtinių dujų naudojimas dėl SGDT dedamosios tampa brangesnis, vartotojai ir naudotojai ieško galimybių jas pakeisti kitomis prekėmis. Mažėjantis gamtinių dujų vartojimas ilguoju laikotarpiu atsispindi Tarybos viešinamoje statistikoje. Lietuvoje gamtinių dujų išgaunama labai mažai, todėl vietinėje rinkoje didžiąją dalį sudaro importuojamos dujos. Taigi, faktiškai sukuriama situacija, kad iš Lietuvoje išgaunamų gamtinių dujų surenkamos SGDT dedamosios dalis yra labai maža, o didžioji dalis surenkama iš importuojamų gamtinių dujų naudotojų.

19.       Pareiškėjas nurodė, kad dėl prievolės mokėti SGDT dedamąją patiria gaminamų prekių pardavimo (eksporto) sąlygų diskriminaciją, dėl didėjančių gamybos sąnaudų priverstas kelti produkcijos kainas arba dirbti nuostolingai. Bendrovė dėl tokių pokyčių tampa nekonkurencinga ES rinkoje, kurioje stiprias pozicijas užima kitų valstybių narių gamintojai, nemokantys analogiškų įmokų už gamtines dujas.

20.       Pareiškėjas atkreipė dėmesį į tai, kad atsakovas apie 2021 m. lapkričio 19 d. posėdį, kuriame turėjo būti tvirtinamas Nutarimas, informavo likus dviem darbo dienom, todėl jis turėjo ribotas galimybes išsamiai susipažinti su medžiaga ir tinkamai pasiruošti posėdžiui. VERT nepagrindė, dėl kokių priežasčių neinformavo apie posėdį. Pareiškėjo įsitikinimu, skunde išvardyti atsakovo veiksmai parodė bandymą išvengti bet kokios diskusijos Nutarimo priėmimo klausimais. Manė, kad toks elgesys įrodė skaidrumo principo pažeidimą.

21.       Atsakovas Taryba atsiliepime į pareiškėjo skundus, prašė juos atmesti kaip nepagrįstus..

22.       Taryba akcentavo, kad tinkamai vadovavosi teisės aktais, atsižvelgė ir įvertino visas reikšmingas aplinkybes ir priėmė teisėtus bei pagrįstus Nutarimus. Atsakovas paaiškino, kad pareiškėjas iš esmės motyvuoja, jog atitinkamos skundžiamo sprendimo nuostatos yra neteisėtos per se (savaime), nes Taryba viršijo jai įstatymais suteiktą kompetenciją, apskaičiuodama SGDT dedamąją vadovavosi galimai SGDTĮ neatitinkančiais pačios patvirtintais teisės aktais, veikė pažeisdama ES teisę. Su tokia skunde dėstoma argumentacija atsakovas kategoriškai nesutiko, nes, jo įsitikinimu, klaidingi teiginiai ar prielaidos nesuponuoja teisingos ir pagrįstos išvados, todėl būtinas kritiškas pareiškėjo argumentų bei įrodymų vertinimas. Atsakovo nuomone, pareiškėjo pateikiami argumentai ir įrodinėjamos aplinkybės neturi tiesioginių sąsajų su jo veiksmais ar neveikimu, todėl nevertintini ir atmestini kaip nepagrįsti a priori (iš anksto).

23.       Atsakovas nurodė ginčo visuomeniniams teisiniams santykiams svarbius esminius teisinius pagrindus bei faktines aplinkybes, atkreipdamas dėmesį į tai, kad nors 2018 m. gruodžio 18 d. SGDTĮ 5 ir 9 straipsnių pakeitimo įstatymu priimti SGDTĮ 5 straipsnio 4 ir 5 dalių bei SGDTĮ 9 straipsnio 6 ir 7 dalių pakeitimai įsigaliojo nuo 2019 m. kovo 1 d., tačiau šio įstatymo 3 straipsnio 3 dalyje buvo įtvirtinta, kad šio pakeitimo įstatymo nuostatos, išskyrus šio pakeitimo įstatymo 1 straipsniu keičiamo SGDTĮ 5 straipsnio 1, 2 ir 3 dalis, ir įstatymo įgyvendinamieji teisės aktai taikomi gavus Europos Komisijos pritarimą pagal Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 108 straipsnio 3 dalies nuostatas. Atsakovė paaiškina, jog tai reiškia, kad SGDTĮ 5 straipsnio 4 ir 5 dalies bei 9 straipsnio 6 ir 7 dalys gali būti taikomos tik gavus Europos Komisijos pritarimą dėl valstybės pagalbos priemonių SGDT. Pažymi, kad Europos Komisija 2019 m. rugsėjo 19 d. priėmė sprendimą Nr. SA.53074 (2019/N), kuriuo suderino valstybės pagalbą SGDT, pagal 2018 m. gruodžio 18 d. SGDTĮ 5 ir 9 straipsnių pakeitimo įstatyme įtvirtintą schemą. Europos Komisija 2019 m. rugsėjo 19 d. sprendimu Nr. SA.53074 (2019/N) pažymėjo, kad leidžiama teikti valstybės pagalbą SGDT, remiantis Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 106 ir 108 straipsnių nuostatomis. Taryba taip pat pažymėjo, kad Europos Komisija 2020 m. lapkričio 20 d. paskelbė sprendimą Nr. SA.57032 (2020/N) apie suderintą valstybės pagalbą, kuriuo patvirtinama, kad Lietuvos Respublikos ketinama suteikti garantija Šiaurės investicijų bankui dėl AB „Klaipėdos nafta“ teikiamos paskolos plaukiojančiai SGD laivui-saugyklai įsigyti – su vidaus rinka suderinama ir atitinka valstybės pagalbos kriterijus. Su Europos Komisija suderinus valstybės pagalbą SGDT buvo sudarytos galimybės, laikantis SGDTĮ, ES bei įgyvendinamųjų teisės aktų nuostatų, priimti skundžiamą nutarimą bei nustatyti SGDT dedamąją. Atsakovas akcentavo, kad, atsižvelgus į nurodytus SGDTĮ ir Valstybės skolos įstatymo pakeitimus, į pasikeitusį Lietuvos paramos SGDT modelį, buvo priimti nauji, pripažinti netekusiais galios ir pakeisti jau galiojantys poįstatyminiai teisės aktai.

24.       Atsakovas taip pat atkreipė dėmesį, jog ESBT pagal ieškovų UAB „Achemos grupė“ ir pareiškėjo ieškinį atsakovei Europos Komisijai byloje Nr. T-417/16 buvo nagrinėjami valstybės pagalbos, suderintos Europos Komisijos 2013 m. lapkričio 20 d. sprendimu Nr. SA.36740 (2013/NN), ir valstybės pagalbos derinimo procedūros Europos Komisijoje dėl valstybės pagalbos suteikimo tuometinei AB „Klaipėdos nafta“ vystyti SGDT teisėtumo klausimai. Šis Teismas 2019 m. rugsėjo 12 d. sprendimu atmetė skundą kaip nepagrįstą. Konstatavo, jog 2013 m. derintos valstybės pagalbos procedūra, po kurios Europos Komisija 2013 m. lapkričio 20 d. priėmė sprendimą Nr. SA.36740, kuriuo Lietuvos suteikta valstybės pagalba AB „Klaipėdos nafta“ buvo pripažinta suderinama su vidaus rinka, vyko teisėtai, nepažeidžiant ES teisės aktų. Taip pat pažymėjo, kad Europos Sąjungos Teisingumo Teisme (toliau – ir ESTT) buvo nagrinėjama byla Nr. C-847/19 P pagal pareiškėjo apeliacinį skundą dėl ESBT 2019 m. rugsėjo 12 d. sprendimo byloje Nr. T-417/16. ESTT 2021 m. balandžio 29 d. sprendimu pareiškėjos apeliacinį skundą atmetė.

25.       Atsakovas nesutiko su pareiškėjo argumentu, kad priimdamas Vidutinės importo kainos nustatymo metodiką savavališkai ir viršydamas jam suteiktą kompetenciją praplėtė veiksnių, kurie nevertinami nustatant Vidutinę importo kainą, sąrašą. Pažymėjo, kad SGDTĮ 11 straipsnio 5 dalyje nustatyta, jog Vidutinė importo kaina, vadovaujantis objektyvumo ir skaidrumo principais, apskaičiuojama Tarybos nustatyta tvarka, įvertinant gamtinių dujų importą vykdančių tiekimo įmonių importuojamų gamtinių dujų kainas ir kitus objektyviai reikšmingus veiksnius. SGDTĮ nepateikiamas baigtinis aplinkybių bei veiksnių sąrašas, kurie vertinami nustatant Vidutinę importo kainą. Tokiu būdu Tarybai suteikiama diskrecijos teisė nustatyti, kokios objektyviai reikšmingos aplinkybės, nustatant Vidutinę importo kainą turi būti įvertintos bei kokios aplinkybės pripažįstamos kaip nereikšmingos, nevertinamos.

26.       Atsakovė pažymėjo, kad, nuo 2019 m. sausio 1 d. įsigaliojus SGDTĮ pakeitimams, Tarybai SGDTĮ įtvirtinta pareiga nustatyti ne tik SGDT dedamosios dydį ir apskaičiuoti Vidutinę importo kainą, bet ir patvirtinti tvarką, pagal kurią būtų apskaičiuojama Vidutinė importo kaina, į kurią atsižvelgiama apskaičiuojant SGDT dedamosios dydį. 2018 m. gruodžio 18 d. SGDTĮ 11 straipsnio pakeitimo įstatymo 2 straipsnio 5 dalyje buvo numatyta, kad Taryba iki 2018 m. gruodžio 31 d. priima šio pakeitimo įstatymo įgyvendinamuosius teisės aktus, t. y. teisės aktus, kurių pagrindu būtų apskaičiuojama Vidutinė importo kaina. Atsižvelgiant į nuo 2019 m. sausio 1 d. įsigaliojusius SGDTĮ pakeitimus bei dėl to pasikeitusią SGDT dedamosios skaičiavimo schemą, buvo būtina atlikti su SGDT dedamosios skaičiavimu susijusių Tarybos priimtų poįstatyminių teisės aktų pakeitimus bei panaikinti ir (ar) priimti naujus poįstatyminius teisės aktus. Vidutinės importo kainos nustatymo metodikos 7 punkte nurodomas kiekių ir sąnaudų sąrašas, kurių Taryba, skaičiuodama Vidutinę importo kainą, nevertina. Atsakovas, įvertinęs Vidutinės importo kainos nustatymo metodikos 6 punkte nurodytus veiksnius ir eliminavęs Vidutinės importo kainos nustatymo metodikos 7 punkte nurodytus kiekius ir sąnaudas, Vidutinę importo kainą apskaičiuoja pagal Vidutinės importo kainos nustatymo metodikos 9 punkte nurodytą 1 formulę.

27.       Dėl pareiškėjo argumento, kad apskaičiuojant Vidutinę importo kainą nepagrįstai nevertinami gamtinių dujų kiekiai, tiekiami iš saugyklų, esančių ES valstybėse narėse, ir šių gamtinių dujų (produkto) sąnaudos, Taryba pažymėjo, kad įstatymų leidėjo suteikti tam tikri įgaliojimai valstybės reguliuojamų kainų srityje, inter alia (be kita ko), įgaliojimai nustatant Vidutinės importo kainos nustatymo tvarką bei tvirtinant Vidutinę importo kainą. Atsakovas turi diskrecijos teisę, atsižvelgdama į SGDTĮ 11 straipsnio 5 dalyje įtvirtintus kriterijus, pasirinkti ekonominio reguliavimo prioritetus bei priimti atitinkamus sprendimus. Priimdamas Vidutinės importo kainos nustatymo metodiką, naudodamasi SGDTĮ 11 straipsnio 5 dalimi suteikta diskrecijos teise, šios metodikos 7.3 papunktyje prie veiksnių bei duomenų sąrašo, kurie nevertinami skaičiuojant Vidutinę importo kainą, Taryba priskyrė gamtinių dujų kiekius, tiekiamus iš saugyklų, esančių ES valstybėse narėse, ir šių gamtinių dujų (produkto) sąnaudas. Atsakovas gamtinių dujų kiekių, tiekiamų iš saugyklų, esančių ES valstybėse narėse, ir šių gamtinių dujų (produkto) sąnaudų nevertino. 

28.       Dėl argumento, kad apskaičiuojant Vidutinę importo kainą nepagrįstai nevertinami sudaryti gamtinių dujų rinkos išvestinių finansinių priemonių sandoriai, Taryba nurodė, kad skaičiuojant Vidutinę importo kainą vertinama praėjusio mėnesio įvykdytų sandorių vertė, todėl vertinant išvestinių finansinių priemonių pagrindu atliktus sandorius iškyla rizika iškreipti Vidutinę importo kainą bei netiksliai ją atspindėti. Atsakovas atkreipė dėmesį, kad Vidutinės importo kainos nustatymo metodika buvo patvirtinta 2018 m. gruodžio 21 d. nutarimu Nr. O3E-465. Skyriaus 2018 m. gruodžio 21 d. pažymoje Nr. O5E-370 „Dėl Vidutinės importo svertinės gamtinių dujų importo kainos nustatymo metodikos patvirtinimo“ nurodyta, jog projektas buvo paskelbtas viešai konsultacijai nuo 2018 m. gruodžio 17 d. iki 2018 m. gruodžio 19 d. Lietuvos Respublikos Seimo teisės aktų projektų informacinėje sistemoje ir Tarybos interneto svetainėje www.regula.lt. Viešosios konsultacijos metu 2018 m. gruodžio 19 d. raštu Nr. SD-2018/140 pastabas projektui pateikė ir pareiškėja, tačiau pastabų dėl Vidutinės importo kainos nustatymo metodikos 7.5 papunkčio nuostatų, kuriomis numatyta, kad nustatant Vidutinę importo kainą nevertinami sudaryti gamtinių dujų rinkos išvestinių finansinių priemonių sandoriai, neteikė. Pareiškėjo argumentai dėl nepagrįstai nevertinamų sudarytų gamtinių dujų rinkos išvestinių finansinių priemonių sandorių nustatant Vidutinę importo kainą, atsakovo nuomone, atmestini kaip nepagrįsti bei neturintys teisinio pagrindo.

29.       Dėl argumentų, kad Vidutinės importo kainos nustatymo metodika sudaro prielaidas nepagrįstai taikyti dvejopus standartus nustatant tarpusavyje susijusius dydžius – Vidutinę importo kainą ir SGDT dedamąją, atsakovas pažymėjo, kad SGDT dedamosios taikymo už vartojimo pajėgumus principas įtvirtintas Lietuvos Respublikos Seimo priimtu įstatymu, ne VERT priimtais teisės aktais. Atsižvelgiant į SGDTĮ 5 straipsnio 2 dalies nuostatas, Tarybai nesuteikta kompetencija nustatyti kitokius kriterijus ar įvertinti kitas aplinkybes, nei nurodytas SGDTĮ 5 straipsnio 2 dalyje, pagal kurias būtų nustatomas konkretaus asmens, įskaitant ir pareiškėjo, mokėtinas SGDT dedamosios dydis.

30.       Dėl Vidutinės importo kainos nustatymo metodikos derinimo stadijoje suinteresuotų asmenų pateiktų pasiūlymų vertinimo, atsakovas pažymėjo, kad pareiškėjo ir kitų suinteresuotų asmenų pateiktų pastabų ir pasiūlymų vertinimas buvo pateiktas 2018 m. gruodžio 21 d. derinimo pažymoje „Dėl Vidutinės svertinės gamtinių dujų importo kainos nustatymo metodikos patvirtinimo“. Į dalį pareiškėjo pateiktų pastabų bei pasiūlymų atsižvelgė, o dėl kitų pateikė rašytinius paaiškinimus bei komentarus. Taryba nurodė, jog, neatsižvelgdama į pareiškėjo pasiūlymą dėl Vidutinės importo kainos nustatymo metodikos 7.3 papunkčio nuostatos, nurodė objektyvias priežastis bei pagrįstus argumentus, dėl kurių gamtinių dujų kiekiai, tiekiami iš saugyklų, esančių ES valstybėse narėse, ir šių gamtinių dujų (produkto) sąnaudos nevertinami nustatant Vidutinę importo kainą. Pareiškėjo skunde nurodyti argumentai, kad Vidutinės importo kainos nustatymo metodikos derinimo stadijoje Taryba nepagrįstai atmetė suinteresuotų asmenų pasiūlymus, atsakovo nuomone, atmestini kaip neatitinkantys faktinių aplinkybių bei neturintys teisinio pagrindo.

31.       Atsakovo nuomone, pareiškėjo skundo argumentą, kad Tarybos nustatoma Vidutinė importo kaina turėtų atspindėti gamtinių dujų rinkos kainą, tačiau nustatyta kaina neatspindi rinkos kainos ir negali būti prilyginama „rinkos kainai“, atsakovas vertina kaip neteisingą bei nepagrįstą, kadangi sąvokos „rinkos kaina“ bei „Vidutinė importo kaina“ savo esme – dvi skirtingos sąvokos. Atsakovas atkreipia dėmesį, kad pareiškėjas maišo ir neteisingai supranta atskirus kainų nustatymo procesus, t. y. AB „KN Energie“ kintamosios kainos dalies skaičiavimą, kur kainos formulėje naudojami kiekio vienetai (MWh) ir SGDT dedamosios skaičiavimą, kur kainos formulėje naudojami vartojimo pajėgumai (MWh / parą / metus).

32.       Dėl Tarybos pareigos mažinti 2022 metams nustatomą SGDT dedamąją, atsižvelgiant į, pareiškėjos teigimu, 2016–2018 m. neteisėtai teiktą valstybės pagalbą UAB „Ignitis“, atsakovas nurodė, kad prie Tarybai priskirtinos kompetencijos nenumatytos funkcijos atlikti veiksmus, susijusius su valstybės pagalbos derinimu ar ES teisės aktų perkėlimu į nacionalinę teisę. Taip pat pagal Lietuvos Respublikos energetikos ministerijos nuostatų 8.8 papunktį Energetikos ministerija perkelia į nacionalinę teisę ir įgyvendina ES teisę (acquis communautaire) ir vykdo kitus Lietuvos narystės ES įsipareigojimus, teisės aktų nustatyta tvarka apie tai informuoja ES institucijas.

33.       Atsakovo vertinimu, nagrinėjamu atveju pareiškėjas, argumentuodamas teisinio tikrumo, teisėtų lūkesčių, proporcingumo ir skaidrumo principų pažeidimus, klaidina teismą, nurodydamas, jog yra įpareigotas mokėti SGDT dedamąją, todėl negalėjo tinkamai pasiruošti papildomoms išlaidoms. Taryba su šiais argumentais kategoriškai nesutiko, laikė, kad jie nepagrįsti faktinėmis aplinkybėmis bei klaidingi, todėl atmestini. Taryba pažymėjo, jog SGDT finansavimo modelis taikomas ne pirmus metus. 2022 m. sausio 1 d. įsigaliojo SGDT dedamoji, kurios dydis – 252,86 Eur / (MWh / parą / metus). Skundžiamu 2021 m. lapkričio 19 d. Nutarimu nustatyta SGDT dedamoji 2022 metams – 44 260 776 Eur. Atitinkamai pareiškėjos mokėtina SGDT dedamoji 2022 metais sudarys 10 619 951 Eur arba 23,99 proc. nuo visos sistemos naudotojų mokėtinos SGDT dedamosios sumos.

34.       Atsakovo nuomone, vadovaujantis ESBT 2019 m. rugsėjo 12 d. sprendimu byloje Nr. T-417/16 bei ESTT 2021 m. balandžio 29 d. sprendimu byloje Nr. C-847/19 P, bet kokie pareiškėjo argumentai, susiję su tariamais teisės aktų pažeidimais suteikiant valstybės pagalbą AB „KN Energie“, turėtų būti atmesti kaip nepagrįsti. Pareiškėjas neteisingai kvalifikuoja SGDT dedamosios nustatymą kaip ES teisės pažeidimus, susijusius su teisės į nuosavybę apribojimais pagal ES pagrindinių teisių chartiją. Ginčų, susijusio su skundžiamais Nutarimais, santykiai susiklostė Tarybai įgyvendinant aukštesnės galios teisės aktus, siekiant reguliuoti tam tikrų rinkos dalyvių veiklą gamtinių dujų rinkoje. Atsakovas pažymėjo, jog priimdamas skundžiamus Nutarimus, tinkamai ir pagrįstai ištyrė bei įvertino visas reikšmingas aplinkybes, susijusias su SGDT dedamosios nustatymu, pagrindė ne tik konkrečiomis teisės normomis, tačiau ir atliktu faktinių aplinkybių bei situacijos išsamiu ekonominiu vertinimu, pateiktu Skyriaus Pažymoje Nr. O5E-1073, kuris yra neatskiriama skundžiamo 2021 m. lapkričio 19 d. Nutarimo dalis. Pabrėžė, jog nagrinėjamu atveju pareiškėjas nepateikė argumentų, jog Pažymoje nustatytos aplinkybės bei Skyriaus atlikti vertinimai ar skaičiavimai klaidingi, nepagrįsti teisės normomis ar tikrovės neatitinkančiais faktais, grindžiami neaktualiomis faktinėmis aplinkybėmis.

35.       Atsakovo vertinimu, skundo argumentai, kad SGDT pajėgumas yra per didelis Lietuvos Respublikai, jos vartotojams, nesusiję su skundžiamu Nutarimais ir Tarybos kompetencija, yra politinio pobūdžio, todėl atmestini.

36.       Atsakovas dėl pareiškėjo argumento, jog ESBT 2021 m. rugsėjo 8 d. sprendimu byloje Nr. T-193/19 panaikino Europos Komisijos 2018 m. spalio 31 d. sprendimą valstybės pagalbos byloje Nr. SA.44678 (2018/N), kuriuo buvo suderinta valstybės pagalba UAB „Ignitis“, galiojusi nuo 2016 m. sausio 1 d. iki 2018 m. gruodžio 31 d., pažymėjo, jog ESBT minėtą sprendimą panaikino ne dėl to, kad nuo 2016 m. įsigalioję SGDTĮ pakeitimai nesuderinami su ES teise ir vidaus rinka, o tik dėl procedūrų derinant dalį finansavimo modelio elementų nevisiško išpildymo. Vertindamas pareiškėjo argumentus, susijusius su valstybės pagalba, atsakovas pažymėjo, kad vykdydamas jam pavestas funkcijas, išimtinai vadovaujasi tik ES, Lietuvos Respublikos bei tarptautiniais teisės aktais, neperžengdamas jam suteiktos kompetencijos bei diskrecijos ribų. Atkreipė dėmesį, kad vadovaujantis ES bei nacionaliniais teisės aktais, Tarybai nepriskirtina kompetencija formuoti nacionalinę Lietuvos Respublikos energetikos politiką ar priimti kitus sprendimus, susijusius su valstybės politikos formavimu, taip pat su Europos Komisija derinti valstybės pagalbos ir su pagalbos priemonėmis susijusius klausimus. Energetikos ministerija perkelia į nacionalinę teisę ir įgyvendina ES teisę (acquis communautaire) ir vykdo kitus Lietuvos narystės ES įsipareigojimus, teisės aktų nustatyta tvarka apie tai informuoja ES institucijas. Atsakovas manė, kad ne tik turėjo teisę, bet ir pareigą vykdyti aukštesnės galios teisės aktų (SGDTĮ, GDĮ) nuostatas, kurių teisėtumo prezumpcija nepaneigta, todėl jo veiksmai, priimant skundžiamą Nutarimą, turėtų būti laikomi tinkamu Viešojo administravimo įstatyme (toliau – ir VAĮ) įtvirtintų įstatymo viršenybės, objektyvumo, nepiktnaudžiavimo valdžia, efektyvumo ir subsidiarumo principų įgyvendinimu.

37.       Atsakovas nurodė, kad pareiškėjas naudojasi SGDT infrastruktūra įsigydamas gamtines dujas mažesne kaina nei iš trečiųjų šalių, todėl laisvai naudojasi demonopolizuotos rinkos alternatyvomis ir gauna akivaizdžią ekonominę naudą. Akcentavo, kad skundo motyvai klaidina teismą ir prieštarauja faktiniams Bendrovės veiksmams. 

38.       Dėl pareiškėjo teiginio, jog Taryba skundžiamą 2021 m. lapkričio 19 d. Nutarimą priėmė pažeisdama skaidrumo principą, atsakovas pažymėjo, jog pareiškėjas apie 2021 m. lapkričio 19 d. posėdį buvo informuota 2021 m. lapkričio 18 d. elektroniniu paštu. Taryba atkreipė dėmesį, kad skundžiamas Nutarimas buvo priimtas neeiliniame posėdyje, o SGDT dedamosios nustatymo 2022 metams klausimą nagrinėjo kaip papildomą. Skyriaus Pažymoje Nr. O5E-1404 nurodyta, jog teikimą SGDT dedamosios 2021 metams nustatymo klausimą nagrinėti 2021 m. lapkričio 19 d. posėdyje pateikė 2 Tarybos nariai – Tarybos pirmininkas R. P. ir pavaduotojas J. M.. Posėdžio metu Tarybos nariai vienbalsiai pritarė projektui ir skundžiamas Nutarimas buvo priimtas. Atsižvelgiant į Tarybos darbo reglamento nuostatas bei faktines aplinkybes, todėl atsakovas darė išvadą, kad Nutarimas buvo priimtas nepažeidžiant šio reglamento, kitų teisės aktų nuostatų bei skaidrumo principo. Atsakovas pastebėjo, kad pareiškėjas skunde nenurodo motyvų dėl skaičiavimų nustatant SGDT dedamąją neteisingumo. Atsakovas manė, jog priimdamas skundžiamą Nutarimą, nepažeidė skaidrumo principo, bendrovę apie posėdį informavo vadovaudamasi teisės aktais, veikdama išskirtinai vartotojų interesais, nepadarė jokio procedūrinio pažeidimo.

39.       Trečiasis suinteresuotas asmuo UAB „Ignitis“ atsiliepime į pareiškėjo skundą prašė jo netenkinti.

40.       Trečiasis suinteresuotas asmuo nurodė, jog siekiant Lietuvos Respublikos energetinio savarankiškumo bei gamtinių dujų tiekimo saugumo ir patikimumo, Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2011 m. liepos 13 d. nutarimu Nr. 871 SGDT Projektas buvo pripažintas valstybei svarbiu ekonominiu projektu, kurio poreikį lėmė tai, kad iki tol Lietuva dujas importavo ir buvo visiškai priklausoma nuo vienintelio gamtinių dujų importuotojo – monopolinę padėtį Lietuvos rinkoje užėmusio Rusijos koncerno OAO „Gazprom“. SGDTĮ SGDT bei SGDT jungtis buvo pripažinti strateginę reikšmę nacionaliniam saugumui turinčiais įrenginiais, o SGDT operatorius tuometinė AB „Klaipėdos nafta“ – strateginę reikšmę nacionaliniam saugumui turinčia įmone. Pareiškėjos keliami klausimai nepatvirtino Nutarimų neteisėtumo bei nepagrįstumo, todėl UAB „Ignitis“ manė, kad Bendrovė tiesiog nesutiko su valstybės formuojama politika SGDT bei SGD sektoriuje, valstybės politiką formuojančios įstatymų leidžiamosios bei vykdomosios valdžios priimtais teisės aktais, prieštarauja valstybės pasirinktam ir su ES atsakingomis institucijomis suderintam SGDT finansavimo modeliui, nenorėjo vykdyti visiems rinkos dalyviams vienodai taikomų SGDTĮ bei kitų teisės aktais nustatytų pareigų, tuo tarpu dėl SGDT bei teisinio reguliavimo atsiradusiomis papildomomis naudomis naudojosi.

41.       Pagrindo naikinti Nutarimų, UAB „Ignitis“ manymu, nebuvo, nes VERT veikė savo kompetencijos ribose pagal nustatytas procedūrines taisykles; Nutarimai priimtas vadovaujantis teisėtais aktais, reglamentuojančiais su ES teise bei Europos Komisija suderintus valstybės pagalbos mechanizmus. Tarybos kompetencija priimti ginčijamus aktus, nustatyti Vidutinę importo kainą bei SGDT dedamąją, UAB „Ignitis“ aiškinimu, įtvirtinta teisės aktuose, suderinta su Europos Komisija bei pripažinta Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo. Sisteminė teisės aktų analizė, UAB „Ignitis“ manymu, neabejotinai patvirtino, kad įstatymų leidėjas tiesiogiai, konkrečiai ir vienareikšmiškai nustatė, jog teisę priimti bei tvirtinti valstybės reguliuojamų kainų nustatymo metodikas, taip pat nustatyti valstybės reguliuojamas kainas turi būtent VERT. Būtent Tarybai buvo pavesta priimti Vidutinės importo kainos nustatymo metodiką bei nustatyti SGDT dedamąją, todėl priimdamas Nutarimus, atsakovas veikė jam suteiktų įgaliojimų ribose. Taryba turėjo diskreciją nustatyti, kokie kiti veiksniai, įskaitant nevertinamų veiksnių sąrašą, yra objektyviai reikšmingi, apskaičiuojant Vidutinę importo kainą bei nustatant SGDT dedamąją.

42.       Trečiajam suinteresuotam asmeniui buvo akivaizdu, kad Taryba, būdama nepriklausoma energetikos priežiūrą atliekanti institucija, turi diskreciją apibrėžti veiksnius, kurie objektyviai gali turėti reikšmės apskaičiuojant Vidutinę importo kainą. Taip pat turi diskreciją tuos veiksnius vertinti ir vėliau – Vidutinę importo kainą apskaičiuojant konkrečios SGDT dedamosios nustatymo kontekste, laiko, kad pareiškėjos teiginiai apie tariamą atsakovės savavališką veikimą visiškai nepagrįsti, todėl atmestini.

43.       UAB „Ignitis“ akcentavo, jog nepaisant, kad Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas nagrinėjo 2012 m. birželio 12 d. redakcijos SGDTĮ 5 straipsnio 2 dalies konstitucingumą, pateikti išaiškinimai aktualūs ir nagrinėjamam ginčui. Kadangi VERT reguliuoja ir nustato gamtinių dujų kainas, priima su tuo susijusius aktus, tame tarpe – metodikas, pareiškėjo skunde dėstomi priešingi teiginiai, UAB „Ignitis“ manymu, nepagrįsti, todėl atmestini. Pareiškėjas akivaizdžiai ignoruoja faktą, jog Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas yra konkrečiai patvirtinęs Tarybos kompetenciją nustatyti SGDT dedamąją dar 2015 m. balandžio 3 d. Nutarime.

44.       UAB „Ignitis“ nuomone, pareiškėjo skundo teiginiai, kad turėdama diskreciją priimti Vidutinės importo kainos nustatymo metodiką, apskaičiuoti šią kainą ir nustatyti SGDT dedamąją, Taryba neva neteisėtai ir selektyviai įtakoja SGDT dedamosios dydį, nepagrįsti, prieštaraujantys pamatiniams teisės principams bei teisiniam reguliavimui, nes jie neparemti faktiniais bei teisiniais argumentais. Aplinkybė, kad priimdama Vidutinės importo kainos nustatymo metodiką bei Nutarimus, nustatydama SGDT dedamąją, Taryba priėmė kitokį, negu pageidavo pareiškėjas, trečiojo suinteresuoto asmens nuomone, nesudarė pagrindo išvadai, kad ji veikė savavališkai, neteisėtai ar nepagrįstai. Šio fakto nepaneigė ir skunde pateikiami skaičiavimai.

45.       UAB „Ignitis“ pažymėjo, kad pareiškėjo pozicija iš esmės paremta tik vieno iš kriterijų, į kuriuos atsižvelgiama nustatant SGDT dedamąją, manipuliatyviu interpretavimu, ignoruojant visumą kitų reikšmingų faktorių ir SGDT dedamosios esmę. Tai, kad Bendrovė iš esmės nesutiko su SGDT dedamosios įtvirtinimu įstatyminiu lygiu, valstybės formuojama politika bei ją įgyvendinančiais teisės aktais, UAB „Ignitis“ nuomone, nesudaro pagrindo išvadai, kad Nutarimai neteisėti ar nepagrįsti. Su pareiškėjo nuomone, kad SGDT dedamoji nustatyta, o Nutarimai priimti remiantis pačios Tarybos priimtais aktais tariamai sudarė prielaidas iškreipti šios dedamosios apskaičiavimo formulę, pastarosios sudedamųjų dalių reikšmes ir dėl to nustatytas SGDT dedamosios dydis neva nepagrįstai didelis, neatitinkantis tikrosios gamtinių dujų rinkos situacijos UAB „Ignitis“ kategoriškai nesutiko ir manė, kad tokia pozicija visiškai nepagrįsta, todėl atmestina.

46.       UAB „Ignitis“ akcentavo, kad nebuvo pagrindo sutikti su pareiškėjo abejonėmis dėl tariamai netinkamo ir (ar) selektyvaus Tarybos veikimo priimant Vidutinės importo kainos nustatymo metodiką, apskaičiuojant Vidutinę importo kainą, priimant Nutarimus bei nustatant papildomą dedamąją. Aplinkybė, kad pareiškėjas atsakovo pripažintas ir į SGDT dedamąją įskaičiuotas sąnaudas norėtų laikyti nekompensuojamomis, nesudaro pagrindo išvadai, jog SGDT dedamoji nustatyta nepagrįstai bei neteisėtai, įvertinus aplinkybę, kad AB „Achema“ veikia išimtinai privačiais savo verslo interesais, norėdama susimažinti mokėtiną dalį bei pasididinti gaunamą pelną. Aptariamu atveju, priimdama Nutarimus, trečiojo suinteresuotojo asmens manymu, Taryba tinkamai vadovavosi tiek Metodika, tiek Vidutinės importo kainos nustatymo metodika, teisėtai bei pagrįstai naudodamasi jai suteikta diskrecija, nustatė tokią Saugumo dedamąją, kokia turėjo būti apskaičiuota ir nustatyta.

47.       UAB „Ignitis“ pastebi, kad įstatymų leidėjas SGDTĮ 11 straipsnio 5 dalyje sąmoningai ir tikslingai įtvirtino ne baigtinį sąrašą veiksnių, reiškia, kad Tarybai, kaip nepriklausomai institucijai, suteikti įstatymo įgaliojimai nustatyti bei įtvirtinti, kas laikytina kitais objektyviais reikšmingais veiksniais, kadangi būtent jai suteikta kompetencija gamtinių dujų sektoriuje atlikti veiklos valdymą, reguliavimą, priežiūrą ir kontrolę. Nė vieno kito ūkio subjekto nuomonė Tarybai nėra ir negali būti privaloma, kadangi tik tokiu būdu įmanoma užtikrinti veiklos nepriklausomumą bei nešališkumą. Aplinkybė, kad SGD sektoriuje verslą vykdančiam pareiškėjui būtų finansiškai naudingiau, jeigu Vidutinės importo kainos nustatymo metodikoje būtų įtvirtintos nuostatos, galimai sudarančios prielaidas gauti didesnį pelną, trečiojo suinteresuoto asmens manymu, nesudarė pagrindo išvadai, kad buvo pažeisti teisėkūros principai ar atsakovo priimti aktai neteisėti.

48.       UAB „Ignitis“ nesutiko su pareiškėjo pozicija, kad SGDTĮ neva nesuteikia VERT leidimo pasirinkti vertinamų veiksnių sąrašo apskaičiuojant Vidutinę importo kainą. Akcentavo, jog priimdama Vidutinės importo kainos nustatymo metodiką, Taryba neturėjo nurodyti, kad apskaičiuojant šią kainą neturi būti vertinama gamtinių dujų kiekių, tiekiamų iš saugyklų, esančių ES valstybėse narėse, ir šių gamtinių dujų (produkto) sąnaudų (7.3 papunktis); sudarytų gamtinių dujų rinkos išvestinių finansinių priemonių sandorių (7.5 papunktis). Pareiškėjo poziciją paneigė vien tai, kad SGDTĮ 11 straipsnio 5 punktas aiškiai įtvirtina Tarybos kompetenciją ir Vidutinės importo kainos nustatymo principus, numatančius, kad vidutinė dujų kaina nustatoma įvertinant gamtinių dujų importą vykdančių tiekimo įmonių importuojamų gamtinių dujų kainas, įskaitant ir nevertintinus. Pareiškėjo teigimu, ginčijamos Vidutinės importo kainos nustatymo metodikos konkrečios nuostatos (7.3, 7.5 papunkčiai) neva prieštarauja aukštesnės galios aktams, kadangi nei Vidutinės importo kainos nustatymo metodikoje, nei SGDTĮ nepateikti motyvai, dėl kokių priežasčių šie preiškėjos akcentuojami veiksniai nevertinami. Šios AB „Achema“ pretenzijos, trečiojo suinteresuoto asmens nuomone, nepagrįstos vien dėl to, kad teisės aktuose nėra dėstomi išsamūs motyvai dėl kiekvienos aktais įtvirtinamos elgesio taisyklės – konkrečių nuostatų priėmimo motyvai nurodomi akto projekto derinimo pažymoje bei kituose lydimuosiuose dokumentuose.

49.       UAB „Ignitis“ atkreipė dėmesį, kad AB „Achema“ iš esmės ginčija tik tuos nevertintinus veiksnius, kuriais didžiąja dalimi būtent pats galėtų daryti įtaką rinkai, tokiu būdu subjektyviai įtakodamas ir iškreipdamas Vidutinę importo kainą bei SGDT dedamąją. UAB „Ignitis“ nuomone, tai rodo Bendrovės pozicijos prieštaringumą bei nepagrįstumą. Pareiškėjo siekiu gauti didesnį pelną paremtas bendro pobūdžio nesutikimas su valstybės formuojama politika, trečiojo suinteresuoto asmens manymu, nesudarė pagrindo išvadai, kad Nutarimai neteisėti ar nepagrįsti.

50.       Trečiojo suinteresuoto asmens nuomone, pareiškėjas nenurodė argumentų, kad atsakovo atliktas skaičiavimas neatitinka Metodikoje įtvirtintų formulių ar kitų dedamųjų, todėl nebuvo pagrindo kalbėti apie Nutarimo neteisėtumą. Tai, kad pareiškėjas iš esmės nesutiko su valstybės formuojama politika bei įstatymų leidėjo nustatytu teisiniu reguliavimu, kurį įgyvendinti pavesta būtent Tarybai, patvirtina skundo motyvai, atskleidžiantys, kad iš esmės nesutiko su tuo, jog SGDT dedamąją turi mokėti visi SGD naudotojai ir vartotojai pagal turimų įrenginių maksimalų galimą gamtinių dujų poreikį.

51.       UAB „Ignitis“ kategoriškai nesutiko su AB „Achemos“ pozicija, kad Taryba privalėjo atsižvelgti į visus Metodikos derinimo metu jo pateiktus reguliavimo pageidavimus. Atsakovas, matydamas, kad pareiškėjo pasiūlymai sudarys prielaidas iškreipti rinką, UAB „Ignitis“ nuomone, pagrįstai bei teisėtai Metodikoje įvardijo, kokie objektyvūs faktoriai gali daryti neigiamą įtaką Vidutinei importo kainai, todėl neturėtų būti vertinami. UAB „Ignitis“ manė, kad pareiškėjas nepagrįstai teigę, jog SGDT dedamoji apskaičiuota pažeidžiant Metodikos 21, 24 punktus, SGDTĮ 11 straipsnio nuostatas, kadangi į SGDT dedamąją įskaičiuojama ir AB „KN Energie“ mokama pakartotinio dujinimo kainos pastovioji dalis yra apskaičiuota pagal tos bendrovės parengtą metodiką ir siūlymą.

52.       UAB „Ignitis“ vertinimu, pareiškėjo suponuojamą tariamą Metodikos ir SGDTĮ nuostatų pažeidimą paneigė faktas, kad bet kokius AB „KN Energie“ atliktus skaičiavimus bei duomenis, įskaitant pakartotinio dujinimo kainos pastoviąją dalį, tikrino ir vertino nešališka ir nepriklausoma Taryba. AB „KN Energie“ pateikti duomenys buvo patvirtinti Tarybos 2021 m. lapkričio 16 d. nutarimu Nr. O3E-1496 „Dėl AB „Klaipėdos nafta“ suskystintų gamtinių dujų pakartotinio dujinimo kainų 2022 metams tvirtinimo“, kurio pareiškėja neginčijo. Nustatydama SGDT dedamąją bei priimdama 2021 m. lapkričio 19 d. Nutarimą, Taryba neturėjo objektyvaus pagrindo nesivadovauti 2021 m. lapkričio 16 d. nutarimu Nr. O3E-1496, tuo tarpu AB „KN Energie“ turėjo konkrečiai jai priskirtą pareigą apskaičiuoti pakartotinio dujinimo kainos pastoviąją dalį.

53.       UAB „Ignitis“ nuomone, tai, kad pakartotinio dujinimo kainos pastovioji dalis apskaičiuojama AB „KN Energie“, kuriai tokį įpareigojimą numato teisės aktai, tuo pačiu vadovaujantis ir šios bendrovės parengta bei su Taryba suderinta Metodika, nesuponuoja duomenų netikslumo bei Nutarimo neteisėtumo.

54.       Trečiasis suinteresuotas asmuo atkreipė dėmesį, kad Europos Komisija 2018 m. spalio 31 d. sprendime įvertino tai, kad Pakeitimo įstatymu bei Pakeitimo įstatymu 2 per SGDT dedamąją siekiama kompensuoti būtent UAB „Ignitis“ susidariusį skirtumą tarp UAB „Ignitis“ už SGDT Būtinąjį kiekį mokėtinos kainos už per ataskaitinį laikotarpį išdujintą ir (ar) perkrautą SGD kiekį ir Vidutinės importo kainos. Tam, kad UAB „Ignitis“, vykdydamas valstybės pavedimą bei teikdamas visuomeninės ekonominės svarbos paslaugą dėl tokio valstybės įpareigojimo nepatirtų neigiamų padarinių, buvo numatyta, kad į SGDT dedamąją įtraukiamas skirtumas tarp UAB „Ignitis“ už SGDT Būtinojo kiekio įsigijimą mokėtinos sumos už per ataskaitinį laikotarpį išdujintą ir (ar) perkrautą SGD kiekį ir Vidutinės importo kainos. Pareiškėjo teiginiai, jog SGDT dedamoji neva per didelė, trečiojo suinteresuoto asmens manymu, absoliučiai nepagrįsti, nesuderinami su SGDTĮ įtvirtintu ir Europos Komisijos suderintu reguliavimu.

55.       Trečiasis suinteresuotas asmuo akcentavo, jog ESBT sprendimo priėmimas nesuponavo išvados, kad SGDT mokėjimų UAB „Litgas“ (dabar – „Ignitis“) 2016 m. sausio 1 d. – 2018 m. gruodžio 31 d. laikotarpiu atitikimo valstybės pagalbos taisyklėms klausimas ESBT sprendimu buvo galutinai išspręstas bei kad neva šiuo laikotarpiu nustatytos SGDT dedamosios UAB „Litgas“ naudai šio teismo 2021 m. rugsėjo 8 d. sprendimu buvo pripažintos neteisėtomis. Atkreipė dėmesį, jog sprendime nepripažįstamas UAB „Litgas“ (dabar – „Ignitis“) teiktos valstybės pagalbos neteisėtumas, teismas nevertino SGDT priedo mokėjimų teisinės prigimties ir nepripažino valstybės pagalbos neteisėtumo, tik panaikino Europos Komisijos 2018 m. spalio 31 d. sprendimą, kuriuo buvo suderintas pagalbos teikimas nuo 2016 m. sausio 1 d. iki 2018 m. gruodžio 31 d., panaikino tik dėl procedūrų derinant dalį finansavimo modelio elementų nevisiško išpildymo. Kad SGDT mokėjimai aptariamu laikotarpiu nepažeidžia suderinamumo su vidaus rinka reikalavimų ir gali būti taikomi pagal ES teisę patvirtina ESBT 2021 m. rugsėjo 8 d. Sprendime padarytos išvados. Teismas taip pat išsprendė ir pareiškėjui kilusias abejones dėl tariamų ES viešųjų pirkimų taisyklių pažeidimų bei neva diskriminacinio VESP pobūdžio, paskiriant UAB „Litgas“ (dabar – „Ignitis“) paskirtuoju tiekėju. ESBT nenustatė, kad SGDT dedamoji 2016 m. sausio 1 d. – 2018 m. gruodžio 31 d. neatitinka ES reikalavimų.

56.       Trečiasis suinteresuotas asmuo atkreipė dėmesį, jog Lietuvos Respublikos energetikos ministerija 2021 m. spalio 29 d. raštu Nr. (21.4-25Mr)-3-1855 kreipėsi į Europos Komisiją, prašydama informuoti apie tolimesnius Europos Komisijos veiksmus dėl ESBT 2021 m. rugsėjo 8 d. sprendimo. Europos Komisija 2021 m. lapkričio 23 d. patvirtino, kad neskųs šio sprendimo, nusprendė pašalinti teismo nurodytus procedūrinius trūkumus, inicijuodama formalaus tyrimo procedūrą iškeltų abejonių ribose. Atsižvelgiant į tai, kad Europos Komisijos 2018 m. spalio 31 d. sprendimo dalis šiuo metu panaikinta tik dėl procedūrinių pažeidimų, bei atsižvelgiant į Europos Komisijos inicijuojamus veiksmus šių procedūrinių pažeidimų pašalinimui, UAB „Ignitis „vertinimu, neegzistuoja kliūčių, kodėl SGDT mokėjimai nuo 2016 m. sausio 1 d. iki 2018 m. gruodžio 31 d. negalėtų būti ir nebus pakartotinai, Europos Komisijai atlikus formalaus tyrimo procedūrą, suderinti tomis pačiomis sąlygomis, įskaitant ir visišką paskirtojo tiekimo modelio suderinimą.

57.       Trečiasis suinteresuotas asmuo akcentavo, kad Taryba, nebūdama įgaliotu subjektu spręsti dėl valstybės pagalbos neteisėtumo bei jos susigrąžinimo klausimų, negali turėti ir pareigos įvertinti neva per SGDT dedamąją UAB „Litgas“ 2016–2018 metais neteisėtai suteiktą valstybės pagalbą ir šia dalimi mažinti 2022 m. nustatytą SGDT dedamosios dydį. Taryba SGDT dedamąją 2022 m. apskaičiavo ir paskirtojo tiekėjo pajamų nuokrypį įvertino tiksliai taip, kaip reglamentuota teisės aktuose. Trečiasis suinteresuotas asmuo nurodė, kad Tarybos Pažymoje pateikti skaičiavimai patvirtino, kad SGDT dedamąją apskaičiavo tiksliai taip ir už tokius laikotarpius. Akcentavo, kad priimdamas Nutarimus, atsakovas pagrįstai vadovavosi galiojančiais teisės aktais, todėl teisėtai bei pagrįstai, nustatė tokią SGDT dedamąją, kokia turėjo būti apskaičiuota ir nustatyta pagal SGDTĮ bei Metodiką.

58.       UAB „Ignitis“ nesutiko su pareiškėjo pozicija kad Nutarimais sukurtas ES nenumatytas ir teisėkūros principams neva prieštaraujantis teisinis reguliavimas, kad jie prieštarauja ES teisei, nes pažeisti teisinio tikrumo, teisėtų lūkesčių, proporcingumo, skaidrumo principai. UAB „Ignitis“ paaiškino, kad SGDT – išskirtinis projektas, iki jo įrengimo Lietuvos energetika buvo išskirtinai priklausoma nuo vienintelio monopolinio tiekėjo – Rusijos koncerno OAO „Gazprom“. Dėl šios priežasties buvo ieškoma būdų, kaip įgyti energetinę nepriklausomybę, užtikrinti realią konkurenciją dujų rinkoje ir užtikrinti energetinį saugumą bei patikimumą visiems vartotojams. Trečiasis suinteresuotas asmuo konstatavo, kad teisinio tikrumo principas nebuvo pažeistas. SGDT Projekto bei SGDT finansavimo mechanizmas buvo suderintas su Europos Komisija, o SGDT būtinumas, priešingai negu įrodinėjo pareiškėjas, pagrįstas ES teise.

59.       UAB „Ignitis“ konstatavo, jog privačiu verslo interesu paremtas Bendrovės noras, kad įstatyminis reguliavimas nesikeistų arba būtų toks, kad pareiškėjas iš jo gautų maksimalią naudą, nesudarė pagrindo išvadai, kad SGDTĮ 5 straipsnio 2 dalyje bei kituose teisės aktuose įtvirtinta SGDT finansavimo tvarka pažeidžia teisinio tikrumo ar kitus ES principus. 

60.       Trečiasis suinteresuotas asmuo atkreipė dėmesį, kad skunde pateikiamos priešingos pareiškėjo interpretacijos, susijusios išimtinai tik su valstybės lygiu priimamų politinių bei ekonominių sprendimų ginčijimu, neatitinka realios faktinės bei teisinės situacijos. UAB „Ignitis“ akcentuoja, kad nei SGDT projektas, nei AB „KN Energie“ ar UAB „Litgas“ paskyrimas atlikti funkcijas Europos Komisijos nebuvo pripažintas ribojančiu konkurenciją, neskaidriu, diskriminaciniu ar kitu būdu nesuderinamu su ES, todėl nebuvo pagrindo teigti, kad SGDT Projektas ar jo bei SGDT finansavimo tvarka pažeidžia ES teisėje įtvirtintus principus.

61.       UAB „Ignitis“ tvirtino, kad Reglamento (EB) Nr. 715/2009 bei Direktyvos nuostatos buvo tinkamai įgyvendintos ir užtikrintos. SGDT Projektas, priešingai negu įrodinėjo Bendrovė, skirtas ne sukurti monopolijai, bet jai panaikinti, todėl nebuvo pagrindo kalbėti apie SGDT dedamosios surinkimu tariamai proteguojamą monopoliją, juo labiau, kad SGDT dedamosios taikymas yra numatytas tik iki 2024 m. Trečiasis suinteresuotas asmuo nurodė, kad finansavimo bei stabilaus ir nepertraukiamo būtino SGDT eksploatavimo užtikrinimo mechanizmas, įskaitant ir SGDT dedamosios nustatymą, paskatino bei užtikrino laisvą prekybą bei laisvę teikti paslaugas tarp visų ES narių.

62.       UAB „Ignitis“ nurodė, jog akivaizdu, kad SGDT finansavimo mechanizmu Bendrovei sudaromos prielaidos laisvai veikti rinkoje ir gauti iš to naudą. Tai, kad pareiškėjas pageidauja pasinaudoti SGDT teikiama nauda, tačiau nenori vykdyti kitų su tuo susijusių pareigų, trečiojo suinteresuoto asmens nuomone, nesudarė pagrindo išvadai, kad ribojama konkurencija ar laisva prekyba. Atmestinos ir pareiškėjo dėstomos hipotezės bei samprotavimai apie tariamai apribotą laisvą prekių judėjimą vidaus ir išorės rinkose, sąlygotą SGDT dedamosios nustatymo, tokie teiginiai atmestini ir dėl to, kad Bendrovė daro kategoriškas ir alogiškas, su teisinio reguliavimo esme bei prasme nesuderinamas deklaratyvias išvadas.

63.       UAB „Ignitis“ nesutiko su skundo teiginiais, kad priimdama Nutarimus, Taryba pažeidė VAĮ įtvirtintą skaidrumo principą, kadangi apie posėdį, kuriame buvo sprendžiama dėl 2021 m. lapkričio 19 d. Nutarimo, pareiškėją informavo likus dviem darbo dienoms. Toks terminas, trečiojo suinteresuoto asmens manymu, objektyviai negali būti įvardinamas kaip neatitinkantis protingo termino kriterijų, ar prilyginamas neinformavimui. Be to, pareiškėjas aktyviai teikė pastabas, susijusias su ketinimu finansuoti SGDT per SGDT dedamąją; dalyvavo VERT posėdyje; supažindintas su 2021 m. lapkričio 19 d. Nutarimu, su kuriuo nesutiko, pateikė skundą. UAB „Ignitis“ manė, kad skaidrumo principas jokiu būdu nebuvo pažeistas, bei atkreipė dėmesį, jog 2021 m. lapkričio 19 d. Nutarimas buvo priimtas neeiliniame VERT posėdyje, klausimą dėl Saugumo dedamosios nustatymo 2022 m. svarstant kaip papildomą. Pabrėžė, jog vadovaujantis VERT darbo reglamento 65 punktu, papildomi klausimai eiliniam ir neeiliniam posėdžiui gali būti teikiami skubos tvarka, todėl UAB „Ignitis“ laikė, kad 2021 m. lapkričio 19 d. Nutarimas buvo priimtas nepažeidžiant nei VERT Darbo reglamento, nei skaidrumo principų.

64.       Trečiasis suinteresuotas asmuo AB „Amber Grid“ atsiliepime su pareiškėjo skundu nesutiko ir prašė jį atmesti.

65.       AB „Amber Grid“ atkreipė dėmesį, kad ši administracinė byla – trylikta, kurią AB „Achema“ inicijavo dėl VERT nutarimų, priimtų įgyvendinant SGDTĮ nuostatas. Akcentavo, kad pareiškėjas visose bylose remiasi argumentais, susijusiais su valstybės vykdomos ekonominės politikos gamtinių dujų sektoriuje kvestionavimu. Pareiškėjas iš esmės nepatenkintas įstatymų leidėjo SGDTĮ nustatytu reguliavimu ir šioje byloje iš tiesų siekia, kad teismas įvertintų šį reguliavimą ekonominio tikslingumo požiūriu.

66.       Trečiojo suinteresuoto asmens nuomone, pareiškėjo argumentai dėl to, kad VERT privalėjo įvertinti neteisėtai 2016–2018 m. teiktą valstybės pagalbą UAB „Ignitis“  ir ta dalimi mažinti SGDT dedamosios dydį, nepagrįsti, kadangi klausimas dėl valstybės pagalbos atitikties ES teisei 2016–2018 m. dar sprendžiamas Europos Komisijoje. AB „Amber Grid“ nurodė, kad nuo 2016 m. sausio 1 d. iki 2018 m. gruodžio 31 d. galiojusią SGDT valstybės pagalbos schemą, o taip pat nuo 2019 m. sausio 1 d. galiojančią SGDT valstybės pagalbos schemą suderino ir patvirtino Europos Komisija 2018 m. spalio 31 d. sprendimu Nr. SA.44678. Šios schemos atitikimą ES teisei, vertino ESBT 2021 m. rugsėjo 8 d. sprendimu byloje T-193/19, kuriame nekonstatavo, kad SGDT priedo mokėjimai negali būti pripažinti suderinamais su bendrąja rinka, pripažino tik tai, kad Europos Komisija turėjo išsamiau įvertinti tam tikrus nuo 2016 m. sausio 1 d. iki 2018 m. gruodžio 31 d. SGDT priedo skyrimo UAB „Ignitis“ aspektus. 

67.       Trečiasis suinteresuotas asmuo aiškino, kad skirtingais laikotarpiais galiojusios SGDTĮ redakcijos ir kitas su SGDT finansavimu susijęs reguliavimas vertintinas kaip neprieštaraujantis ES teisei. VERT 2012 m. spalio 19 d. Nutarimu Nr. O3-317 nustatė lėšų sumą, skirtą SGDT, jo infrastruktūros ir jungties įrengimo bei eksploatavimo sąnaudoms ar jų daliai kompensuoti ir padengti 2013 metams, o 2012 m. spalio 26 d. nutarimu Nr. O3-330 patvirtino konkretų papildomos ir neatsiejamos dedamosios prie gamtinių dujų perdavimo kainos viršutinės ribos, skirto SGDT, jo infrastruktūros ir jungties įrengimo sąnaudoms kompensuoti 2013 metais, dydį – 37,53 Lt už tūkst. kub. m. AB „Amber Grid“ akcentavo, kad 2018 m. Metodika dėl vidutinės importo kainos nustatymo neprieštarauja SGDTĮ 11 straipsnio 5 daliai, kuri nenumato baigtinio sąrašo aplinkybių (elementų), nevertinamų apskaičiuojant vidutinę gamtinių dujų importo kainą. Tokių aplinkybių (elementų) nustatymą palieka VERT diskrecijai, nebuvo pagrindo teigti, kad 2018 m. Metodika dėl vidutinės importo kainos prieštarauja SGDTĮ 11 straipsnio 5 daliai. Nors AB „Achema“ nurodė, kad ginčija 2018 m. Metodikos dėl vidutinės importo kainos nustatymo 7 punkto pagrįstumą, tačiau, AB „Amber Grid“ nuomone, jis ginčijo teisės aktą ekonominio tikslingumo požiūriu, skundo teiginiai, kad ši Metodika tariamai sukuria dvejopus standartus – ne teisiniai motyvai, jie nepagrindžia jos tariamo neteisėtumo.

68.       AB „Amber Grid“ akcentavo, kad reguliavimas, jog SGDT dedamoji priklauso nuo potencialiai maksimalaus vartotojų turimų įrenginių poreikio, nustatytas SGDTĮ 5 straipsnio 2 dalimi, ne VERT priimtais teisės aktais, nes ši institucija neturi diskrecijos priimti šiam straipsniui prieštaraujančių teisės aktų, todėl skundo teiginiai neturi reikšmės skundžiamo Nutarimo galiojimui. Trečiasis suinteresuotas asmuo atkreipė dėmesį, jog šioje dalyje AB „Achemos“ argumentai taip pat grindžiami ne teisiniais motyvais.

69.       AB „Amber Grid“ atkreipė dėmesį, kad Lietuvos Aukščiausiasis Teismas (toliau – ir LAT) 2016 m. vasario 5 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 3K-3-24-313/2016 atmetė AB „Achemos“ prašymą kreiptis į ESTT priimti prejudicinį sprendimą, ar SGDT dedamoji prieštarauja ES pamatiniams principams. LAT pripažino, kad Europos Komisija 2013 m. lapkričio 20 d. jau išsprendė SGDT dedamosios atitikimą pamatiniams ES teisės principams: teisinio tikrumo, teisėtų lūkesčių, proporcingumo, skaidrumo principų pažeidimo, valstybės pagalbos nesuderinamumo su vidaus rinka, neigiamo poveikio prekybai, poveikio konkurencijai ir kt., ir Lietuvos teismai neturi teisės revizuoti Europos Komisijos sprendimo išvadų. Šia nutartimi LAT galutinai ir neskundžiamai pripažino AB „Achemos“ pareigą mokėti SGDT dedamąją, VERT nustatytą 2012 m. SGDTĮ 5 straipsnio 2 dalies pagrindu.

70.       Trečiojo suinteresuoto asmens manymu, pareiškėjo prieštaravimai dėl SGDTĮ numatytos finansavimo tvarkos yra susiję ne su vėlesniais SDGTĮ pakeitimais, bet su SGDT dedamosios reglamentavimu nuo pat 2012 m. Dėl to nacionalinių teismų, ESBT bei Europos Komisijos išaiškinimas, kad SGDT dedamoji atitinka Lietuvos bei ES teisės principus, turi būti taikomas ir šioje byloje, pripažįstant, kad SGDTĮ numatyta SGDT finansavimo tvarka atitinta ES teisės principus.

71.       AB „Amber Grid“ teigė, jog tai, kad pareiškėjui tenka didelė dalis bendros SGDT dedamosios sumos, sąlygota objektyvių aplinkybių. Pats pareiškėjas nurodė, kad suvartoja apie pusę viso gamtinių dujų kiekio Lietuvoje, yra didžiausius vartojimo pajėgumus turintis gamtinių dujų naudotoja, jam taip pat tenka ir bene didžiausia iš SGDT gaunama nauda. Pareiškėjo teiginiai, kad SGDT finansavimo mechanizmas, numatantis SGDT sąnaudų dengimą gamtinių dujų sistemos naudotojų lėšomis, prieštarauja ES teisinio tikrumo principams, yra nepagrįsti, nes SGDT teikia naudą visiems gamtinių dujų vartotojams Lietuvoje. Įstatymas aiškiai numato, kad SGDT dedamoji mokama pagal gamtinių dujų suvartojimo pajėgumus.

72.       AB „Amber Grid“ nesutiko, kad Lietuvos Respublikoje numatytas SGDT finansavimo mechanizmas prieštarauja ES įtvirtintam teisėtų lūkesčių principui. Atkreipė dėmesį, kad pareiškėjas nepaaiškino, kaip ES pripažįstamas teisėtų lūkesčių principas įpareigoja SGDT projekto finansavimą numatyti tik iš valstybės lėšų ar projektą įgyvendinančios įmonės lėšų, o ne per reguliuojamą valstybės kainą. Nei Europos Komisijos sprendimuose, nei Konstitucinio Teismo nutarime nėra išaiškinimų, kad SGDT finansavimo tvarka prieštarautų pamatiniams ES principams. Trečiojo suinteresuoto asmens nuomone, šiuo atveju teismas neturėtų vertinti AB „Achemos“ teiginių dėl SGDT dedamosios nustatymo ekonominio tikslingumo. Kadangi tariamą teisėtų lūkesčių principų pažeidimą Bendrovė grindžia ekonominio tikslingumo argumentais, neįrodinėja ir neįrodė tariamo teisėtų lūkesčių pažeidimo.

73.       AB „Amber Grid“ nuomone, skunde nepagrįstai teigiama, kad SGDTĮ numatyta SGDT finansavimo tvarka prieštarauja fundamentaliems ES teisės principams, įskaitant ir proporcingumo principą, nes SGDT dedamoji yra neproporcinga priemonė pasirinktam tikslui pasiekti. Trečiasis suinteresuotas asmuo pabrėžė, kad ESBT 2021 m. rugsėjo 8 d. sprendimu pripažino, kad nuo 2019 m. sausio 1 d. taikoma valstybės pagalbos schema yra proporcinga. Be to, tiek Europos Komisija, tiek Konstitucinis Teismas pripažino, kad be SGDT dedamosios SGDT projektas nebūtų konkurencingas ir perspektyvus, o pareiga mokėti SGDT dedamąją visiems gamtinių dujų vartotojams yra pagrįsta, nes SGDT teikia naudą visiems gamtinių dujų vartotojams Lietuvoje. Kadangi SGDT finansavimo mechanizmas, numatantis SGDT įrengimo bei eksploatavimo sąnaudų finansavimą per SGDT dedamąją neprieštarauja ES proporcingumo principui, nes tokio prieštaravimo neįžvelgė ES teismai, Europos Komisija bei Konstitucinis Teismas, todėl administracinis teismas negali vertinti AB „Achemos“ ekonominio tikslingumo argumentų.

74.       AB „Amber Grid“ akcentavo, kad ESBT ir vėliau ESTT, patvirtindami Europos Komisijos 2013 m. lapkričio 20 d. sprendimo teisėtumą, iš esmės patvirtino išvadą, jog SGDT dedamoji nemonopolizuoja rinkos ir neiškraipo konkurencijos. Analogišką išvadą padarė ir Europos Komisija 2018 m. spalio 31 d. sprendimu.

75.       Trečiasis suinteresuotas asmuo nesutiko, kad SGDT dedamosios nustatymas riboja laisvą prekių tarp ES valstybių narių judėjimą, nes Europos Komisija 2013 m. lapkričio 20 d. sprendimu, pripažindama, kad 2012 m. SGDTĮ numatytas SGDT finansavimo mechanizmas yra su ES teise suderinama valstybės pagalba, neįžvelgė jokios grėsmės prekybai tarp ES valstybių narių. ESBT ir ESTT, patvirtindami Europos Komisijos sprendimą, irgi neįžvelgė tokios grėsmės. Analogišką išvadą padarė ir Europos Komisija vėlesniu 2018 m. spalio 31 d. sprendimu bei ESBT 2021 m. rugsėjo 8 d. sprendimu, pasisakydamas dėl nurodyto Europos Komisijos sprendimo. Todėl AB „Achemos“ teiginiai, kad tokios priemonės neva sukuria vidaus prekybos ribojimus, prieštarauja Europos Komisijos, ESBT ir ESTT sprendimams.

76.       AB „Amber Grid“ nuomone, pareiškėjas nepaaiškino ir neįrodė, kad būtent dėl SGDT dedamosios, o ne dėl kitų priežasčių gamtinių dujų vartotojai Lietuvoje vietoje gamtinių dujų renkasi kitas alternatyvias kuro rūšis. Europos Komisija pripažino, kad iki SGDT veiklos pradžios Lietuvoje gamtinių dujų kainos buvo vienos didžiausių visoje Europoje ir didesnės nei kaimyninėse šalyse (Latvijoje ir Estijoje). AB „Achema“ nepaaiškino, kodėl tai nėra priežastis, kad gamtinių dujų vartotojai palaipsniui vietoje gamtinių dujų ėmė rinktis alternatyvias kuro rūšis. Pareiškėjo argumentai, kad dėl SGDT dedamosios išaugo veiklos sąnaudos, dėl to jo produkcija tapo mažiau konkurencinga ir tai neva sukėlė ES vidaus prekybos ribojimus, trečiojo suinteresuoto asmens manymu, ne tik neįrodyti, bet ir nepagrįsti. AB „Achema“ neįrodė priežastinio ryšio tarp SGDT dedamosios ir tariamų ES vidaus prekybos ribojimų.

77.       Trečiasis suinteresuotas asmuo akcentavo, kad nesant duomenų apie Nutarimo turinio trūkumus, jeigu ir buvo pažeidimas informuojant AB „Achemą“ apie vyksiantį posėdį, tai buvo neesminis procedūros pažeidimas, per se nenulemiantis skundžiamo Nutarimo neteisėtumo.

78.       Trečiasis suinteresuotas asmuo AB „KN Energie“ atsiliepimuose nesutiko su pareiškėjo skundais ir prašė juos atmesti.

79.       AB „KN Energie“ akcentavo, kad SGDT būtinumas pagrindžiamas faktinėmis aplinkybėmis, VERT turi kompetenciją priimti skundžiamus Nutarimus ir nustatyti SGDT priedą nes, vadovaujantis SGDTĮ 5 straipsnio 2 dalyje ir 11 straipsnyje, Energetikos įstatyme bei Gamtinių dujų įstatyme įtvirtintais bendraisiais gamtinių dujų sektoriaus reguliuojamų paslaugų kainų nustatymo reikalavimais, būtent VERT nustato konkrečias pastoviąsias SGDT eksploatavimo ir būtinojo kiekio tiekimo pagrįstas sąnaudas prie gamtinių dujų perdavimo kainos, pati VERT sprendžia, kokiomis sąlygomis ir tvarka tai padaryti. VERT skundžiamu 2021 m. lapkričio 19 d. Nutarimu nustatė pastoviąsias SGDT eksploatavimo sąnaudas ir būtinojo kiekio tiekimo pagrįstas sąnaudas, tinkamai įvertino visas svarbias aplinkybes ir faktus, kurie būtini SGDT priedui nuo 2022 m. sausio 1 d. nustatyti. Pareiškėjo kvestionuojamas VERT norminis aktas atitinka SGDTĮ ir kitų įstatymų nuostatas.

80.       AB „KN Energie“ manymu, pareiškėjas nepagrįstai kelia klausimus dėl SESV 37 straipsnio bei kitų SESV nuostatų dėl laisvo prekių judėjimo vidaus rinkoje principo. Skundžiamas Nutarimas priimtas laikantis VAĮ įtvirtinto skaidrumo principo bei kitais teisės aktais nustatytų procedūrinių reikalavimų. Pažymėjo, kad jau nuo 2013 m. Bendrovė neteisėtai ir nepagrįstai nevykdė pareigos mokėti SGDT įrengimo ir eksploatavimo lėšų, apskaičiuotų kaip SGDT priedą ir, siekdama užvilkinti pareigos mokėti SGDT priedą mokėjimą, VERT atžvilgiu kėlė bylas teismuose.

81.       AB „KN Energie“ nurodė, kad pareiškėjas nuo 2016 m. aktyviai naudojasi AB „KN Energie“ teikiamomis SGDT paslaugomis, gauna tiek tiesioginę, tiek netiesioginę naudą iš SGDT: jam užtikrinamas alternatyvus gamtinių dujų tiekimo šaltinis, dėl to, kaip ir kiti naudotojai ir (ar) vartotojai moka apie 30 proc. mažesnę gamtinių dujų kainą; be to pareiškėjas yra sudaręs sutartį dėl gamtinių dujų atsigabenimo per SGDT.

82.       Trečiasis suinteresuotas asmuo paiškino, kad SGDT projektas įgyvendintas tinkamai: teisėtai Vyriausybės paskirtos AB „KN Energie“ bei pagal SGDTĮ įtvirtintą finansavimo mechanizmą ir kitus teisės aktuose įtvirtintus reikalavimus. Skundžiamus Nutarimus VERT priėmė teisėtai, vadovaujantis galiojančiais ir nenuginčytais Lietuvos įstatymais ir juos įgyvendinančiais teisės aktais, tinkamai įgyvendino jai suteiktą diskreciją, vadovavosi aukštesnės galios Lietuvos įstatymais, kurie atitinka ES teisės aktų nuostatas, bei ES teisės aktais, taip pat kitais įstatymus įgyvendinančiais teisės aktais.

83.       Trečiojo suinteresuoto asmens manymu, teismas, nagrinėdamas bylą, turi atsižvelgti ir į Konstitucinio Teismo sprendimų išaiškinimus, kad SGDT priedas nustatytas vadovaujantis SGDTĮ 5 straipsnio 2 dalyje įtvirtintu specialiu teisiniu reglamentavimu, pagal kurį strateginę reikšmę nacionaliniam saugumui turintis SGDT įrengiamas ir eksploatuojamas kaip vieną iš finansavimo šaltinių naudojant visų gamtinių dujų perdavimo paslaugos gavėjų lėšas, surenkamas pagal valstybės reguliuojamos paslaugos kainos tarifą už SGDT projekto įgyvendinimo bendrovės / SGDT operatoriaus teikiamas viešąsias paslaugas.

84.       AB „KN Energie“ nurodė, kad atsakovas, priimdamas skundžiamą 2021 m. lapkričio 19 d. Nutarimą, veikė kompetencijos ribose ir tinkamai įgyvendino jam suteiktą diskreciją – remiantis teisės aktų reikalavimais, nustatė SGDT priedą nuo 2022 m. sausio 1 d. VERT, prieš jį priimdamas, teisingai įvertino SGDT eksploatavimui ir būtinojo kiekio tiekimo pagrįstoms išlaidoms nustatyti teisės aktuose įtvirtintą kitokį nei SGDT įrengimui numatytą finansavimą ir įvertino visas svarbias aplinkybes ir faktus, būtinus SGDT priedui nustatyti.

85.       Trečiasis suinteresuotas asmuo pažymėjo, kad VERT, priimdamas skundžiamus Nutarimus, kuriais nustatė konkretų SGDT priedo nuo 2022 m. sausio 1 d. ir gegužės 1 d. dydį, veikė pagal galiojančius ir nenuginčytus aukštesnės galios teisės aktus, taip pat kitus skundžiamo Nutarimo preambulėje nurodytus įstatymus įgyvendinančius teisės aktus. SGDT priedui esant valstybės reguliuojamos kainos dalimi, kurią reguliuoti įstatymais tiesiogiai kompetencija suteikta atsakovei, ši ir turėjo kompetenciją nustatyti SGDT priedą, taip pat reglamentuoti visus su jo mokėjimu susijusius klausimus. AB „KN Energie“ nuomone, atsakovė tinkamai taikė teisės aktų nuostatas, neperžengė jai nustatytos kompetencijos ribų ir neviršijo suteiktų įgaliojimų.

86.       Dėl skundo argumentų, kad SGDT vystymas galėjo būti finansuojamas iš nuosavų ir (ar) skolintų AB „KN Energie“ lėšų, todėl SGDT priedo nustatymas yra neproporcingas ir perteklinis, trečiasis suinteresuotas asmuo pažymėjo, kad Bendrovė painioja SGDT įrengimo bei eksploatavimo ir būtinojo kiekio tiekimo finansavimą, jų skirtingumą, todėl padarė klaidingas išvadas, kad nustatytas SGDT priedas yra perteklinis ir neproporcingas. Akcentavo, jog pareiškėjo argumentai, kad VERT netinkamai veikė ir įgyvendino jam suteiktą diskreciją, yra nepagrįsti.

87.       AB „KN Energie“ nurodė, kad skundžiamu Nutarimu nustatomos pastoviosios SGDT eksploatavimo sąnaudos ir nustatomos būtinojo kiekio tiekimo sąnaudos, iš 2021 m. lapkričio 17 d. VERT Pažymos Nr. O5E-1404, kurios 2.1 dalis nukreipia į VERT 2021 m. lapkričio 8 d. pažymą Nr. O5E-1337 bei šios pažymos pagrindu 2021 m. lapkričio 19 d. VERT priimtą nutarimą Nr. O3E-1496, kuriuo patvirtinta suskystintų gamtinių dujų pakartotinio dujinimo paslaugos kainos pastovioji dalis, galiojanti nuo 2022 m. sausio 1 d. Taigi, remiantis Metodikos nuostatomis, pažymoje nurodyta, jog suskaičiuota SGD pakartotinio dujinimo kainos pastovioji dalis įskaičiuojama į SGDT priedą. Pagal 2021 m. lapkričio 17 d. VERT Pažymą Nr. O5E-1404, VERT apskaičiavo ir įvertino SGDT priedo nuo 2022 m. sausio 1 d. dydį ir jo pagrįstumą.

88.       Trečiojo suinteresuoto asmens nuomone, pareiškėjas skunde nepagrįstai nurodė, kad atsakovas, priimdamas skundžiamą Nutarimą, turėjo įvertinti AB „KN Energie“ nuosavas lėšas tam, kad į SGDT priedą įtrauktų eksploatavimo ir būtinojo kiekio tiekimo sąnaudas. Atsižvelgiant į tai, kad skundžiamu Nutarimu nustatomas SGDT priedas nuo 2022 m. sausio 1 d., jo dydis, SGDT eksploatavimui ir būtinojo kiekio tiekimui teisės aktuose įtvirtintas kitoks finansavimas nei SGDT įrengimui. Pareiškėjas nepateikė argumentų, kuriais vadovaujantis būtų kvestionuojamas nustatytas aptariamas SGDT priedas, jo dydis ir (ar) pagrįstumas. Trečiasis suinteresuotas asmuo laikė, kad skundo argumentai nepagrįsti, o VERT veikė kompetencijos ribose ir tinkamai įgyvendino jai suteiktą diskreciją.

89.       AB „KN Energie“ nurodė, kad pareiškėjas nepagrįstai teigė, kad SGDT priedas nuo 2022 m. sausio 1 d. apskaičiuotas neobjektyviai, remiantis VERT patvirtinta Vidutine gamtinių dujų kainos nustatymo metodika, kuri neatitinka įstatymų. AB „KN Energie“ paaiškino, kad pareiškėjas skunde tik samprotauja, kodėl Metodikos galėtų prieštarauti SGDTĮ, tačiau nepateikia konkrečios ir nuoseklios teisinės pozicijos bei argumentų, nenurodė, kokios konkrečiai ginčijamų atsakovo Nutarimų nuostatos neatitinka konkrečių SGTDĮ nuostatų. Pareiškėjas tik nurodė abstrakčią, teisiniais nuosekliais argumentais nepagrįstą nuomonę dėl tariamo Vidutinės importo kainos nustatymo metodikos neteisėtumo.

90.       AB „KN Energie“ manymu, nagrinėjamu atveju reikia pripažinti, kad atsakovo pasirinkti skaičiavimo principai, įskaitant Vidutinės gamtinių dujų kainos nustatymo metodikos 7 punkte įtvirtintą taisyklę, sudaro galimybę apskaičiuoti prognozuojamas gamtinių dujų kainas. Tai reiškia, kad patvirtindamas Vidutinės importo kainos nustatymo metodiką atsakovas veikė savo kompetencijos ribose, o ši metodika atitinka teisės aktų reikalavimus.

91.       Trečiasis suinteresuotas asmuo akcentavo, jog priešingai, negu nurodė pareiškėjas, SGDTĮ 11 straipsnio 5 dalyje nenurodytas baigtinis veiksnių, vertinamų nustatant Vidutinę importo kainą, sąrašas, o sudaro galimybę VERT pasirinkti savo nuožiūra veiksnius, reikšmingus, nustatant Vidutinę importo kainą ir išskirtinai nurodo, kokie veiksniai išimtinai neturėtų patekti į VERT pasirenkamų vertinimui veiksnių sąrašą. Vidutinės importo kainos nustatymo metodika atitinka ir yra suderinta su SGDTĮ ir kitų įstatymų nuostatoms.

92.       AB „KN Energie“ nurodė, jog vadovaudamasis Valstybės reguliuojamų kainų gamtinių dujų sektoriuje nustatymo metodikos 21 punkto nuostatomis, SGD išdujinimo kainos metodikoje nustatė pakartotinio dujinimo kainos kintamos dalies apskaičiavimą, rėmėsi teisės aktų nuostatomis, siekiant užtikrinti efektyvią gamtinių dujų importo taškų konkurenciją bei iš to kylantį efektyvų gamtinių dujų tiekimo šaltinių diversifikavimą. Akcentavo, kad pareiškėjo argumentai dėl šios Metodikos neatitikimo Valstybės reguliuojamų kainų gamtinių dujų sektoriuje nustatymo metodikos 21 punkto nuostatoms – objektyviai nepagrįsti, todėl atmestini.

93.       Atsakovas 2021 m. spalio 29 d. Nutarimu Nr. O3E-1386 nustatė AB „KN Energie“ SGD pakartotinio dujinimo veiklos pajamų viršutinę ribą, galiosiančią nuo 2022 m. sausio 1 d., – 31 359 743 Eur. Nutarime pažymėta, kokie duomenys buvo įvertinti nustatant trečiajam suinteresuotam asmeniui SGD pakartotinio dujinimo pajamų viršutinę ribą 2022 m., įskaitant AB „KN Energie“ su Šiaurės investicijų banku 2019 m. pabaigoje pasirašytą ilgalaikės vertės paskolos sutartį, kuria restruktūrizuoti plaukiojančios SGD laivo-saugyklos nuomos kaštai iki 2044 m. AB „KN Energie“ SGD pakartotinio dujinimo veiklos pajamų riba buvo sumažinta paskola iki 26 829 000 Eur. Trečiasis suinteresuotas asmuo nurodė, kad atsakovas, įvertinęs jo pateiktas SGD pakartotinio dujinimo kainas, patvirtino kintamą ir pastoviąją SGD pakartotinio dujinimo kainų dalis, galiosiančias nuo 2022 m. sausio 1 d. Kintama SGD pakartotinio dujinimo kainos dalis – 0,41 Eur / MWh, pastovioji dalis – 149,88 Eur (MWh / parą / metus), kuri įtraukiama į SGDT priedą. Trečiasis suinteresuotas asmuo atkreipė dėmesį, kad paskolos sutarties su Šiaurės investicijų banku sudarymas leido sumažinti pastoviąją SGD pakartotinio dujinimo kainos dalį, kuri įtraukiama į SGDT priedą. Istorinių ir dabartinių pastoviosios SGD pakartotinio dujinimo kainos dalių dydžių palyginimas akivaizdžiai iliustruoja sudarytos paskolos sutarties tikslą – mažinti SGDT priedo dydį. Trečiasis suinteresuotas asmuo pažymėjo, kad atsižvelgiant į pateiktą informaciją bei SGD pakartotinio dujinimo kainos pastoviosios dalies ir SGDT priedo dydžius 2019 m. – 2021 m. laikotarpiu, skunde pateikiami argumentai dėl AB „KN Energie“ sudarytos paskolos sutarties su Šiaurės investicijų banku nėra objektyviai pagrįsti. Trečiasis suinteresuotas asmuo nurodė, jog sudaryta sutartis leido sumažinti į SGDT priedą įtraukiamą SGD pakartotinio dujinimo kainos pastoviosios dalies dydį, tai akivaizdžiai paneigia atmestinus skundo argumentus.

94.       Trečiasis suinteresuotas asmuo nurodė, kad pareiškėjo argumentai dėl SGDT priedo neteisėtumo ir (ar) nesuderinamumo valstybės pagalbos taisyklių požiūriu galėtų sudaryti teisinio vertinimo dalyką tik tokiu atveju, jeigu Bendrovė pateiktų argumentus, paaiškinimus, kokią konkrečiai materialinę ar procesinę taisyklę pažeidė Lietuva, priimdama sprendimą finansuoti SGD terminalo vystymą ir eksploatavimą SGDT priedo pavidalu.

95.       Trečiasis suinteresuotas asmuo atkreipė dėmesį, kad skundų argumentai dėl AB „KN Energie“ naudai renkamo SGDT priedo prieštaravimo valstybės pagalbos taisyklėms pagal savo esmę yra klausimai, kurie nagrinėjami vertinant SGDT priedo suderinamumą su SESV 107 straipsnio 2 ar 3 dalyje ar 106 (2) straipsnyje įtvirtintais reikalavimais. Tai reiškia, kad nacionalinis teismas neturi kompetencijos vertinti išdėstytos kritikos dėl SGDT priedo vien dėl to, kad šių klausimų vertinimas tenka Europos Komisijos kompetencijai.

96.       Trečiasis suinteresuotas asmuo pažymėjo, kad, priešingai negu nurodė pareiškėjas, AB „KN Energie“ veikė gamtinių dujų vartotojų interesais. Nors AB „KN Energie“ neturėjo galimybės pasiskolinti iš komercinių bankų, pavyko susitarti su Šiaurės investicijų banku dėl paskolos suteikimo, siekiant sumažinti SGDT priedą, išdėstant SGDT išlaikymo kaštus bei SGDT nuomos mokestį per visą SGDT veiklos laikotarpį. Atkreipė dėmesį, kad AB „KN Energie“ 2019 m. gruodžio 20 d. sudaryta paskolos sutartis su Šiaurės investicijų banku dėl 134 145 000 Eur paskolos suteikimo su tikslu finansuoti šios bendrovės mokėtiną SGDT nuomos mokestį ir 2019 m. gruodžio 27 d. Lietuvos Respublikos finansų ministerijos pasirašyta valstybės garantijos sutartis su ŠIB dėl 134 145 000 Eur paskolos AB „KN Energie“ užtikrinimo, suteikė galimybę atsakovui nuo 2020 m. sausio 1 d. Nutarimu pradėti taikyti sumažintą SGDT priedą.

97.       AB „KN Energie“ nurodė, jog pareiškėjo keliamos abejonės dėl galimybės finansuoti projektą komerciniais pagrindais jau buvo įvertintos Europos Komisijos 2013 m. ir 2019 m. Sprendimuose. Europos Komisija patvirtino tuometinės AB „Klaipėdos naftos“ naudai teikiamo SGDT priedo suderinamumas su SESV 107 straipsnio 3 dalies c punkto ir SESV 106(2) straipsnio reikalavimais. Pareiškėjo nuomonė, kad kitoks terminalo finansavimo modelis būtų geresnis ne tik negali sudaryti teisminio vertinimo objekto, tačiau prieštarauja išvadoms, kurias Europos Komisija padarė nurodytuose Sprendimuose.

98.       Pareiškėjo atžvilgiu teisinio tikrumo bei teisėtų lūkesčių principai, trečiojo suinteresuoto asmens manymu, nebuvo pažeisti, kadangi teisės aktai, reglamentuojantys SGDT priedo nustatymą ir paskirstymo principus neįsigaliojo atgaline data ir nebuvo priimti per vieną dieną, ar nesilaikant įstatymo priėmimo procedūrų. SGDTĮ (jo pakeitimai) užtikrino teisinio tikrumo principo laikymąsi, o skundo argumentas, kad jis negali planuoti, – nepagrįsta subjektyvi pareiškėjo nuomonė.

99.       Trečiasis suinteresuotas asmuo pažymėjo, kad pats pareiškėjas gauna tiek tiesioginę, tiek netiesioginę naudą iš SGDT: užtikrinamas alternatyvus gamtinių dujų tiekimo šaltinis (tiekimo saugumas), kaip ir visiems kitiems gamtinių dujų sistemos naudotojams ir (ar) gamtinių dujų vartotojams, kas lėmė, kad pareiškėja, kaip ir kiti naudotojai ir (ar) vartotojai moka apie 30 proc. mažesnę gamtinių dujų kainą; be to sudarė sutartį dėl gamtinių dujų atsigabenimo per SGDT, 2016 m. faktiškai per SGDT savo reikmėms importavo apie 8 dujovežius SGD, reikšmingą dalį savo suvartojamų dujų, 2017 m. per SGDT savo reikmėms importavo apie 6 dujovežius SGD, 2018 m. – 3 dujovežius, 2019 m. importavo 8 didelius ir 16 mažų dujovežių. Pareiškėja per SGDT terminalą 2016 m. patenkino apie 60 proc. savo poreikio, per 2018 kalendorinius metus – iki 28 proc. poreikio. Be to, pareiškėja 2018 m. taip pat užsiėmė ir dujų tiekimu trečiosioms šalims. Taigi, pareiškėjas ne tik naudoja SGDT, bet ir gauna naudos.

100.       Dėl SESV 37 straipsnio pažeidimo tariamai sukuriant AB „KN Energie“ monopolinę padėtį, nes skiriant SGDT priedą tik neva jos valdomam terminalui, joks alternatyvus rinkos dalyvis nesiims panašių projektų įgyvendinimo, trečiojo suinteresuoto asmens nuomone, tokia pareiškėjo pozicija nepagrįsta, nes AB „KN Energie“, kaip SGD terminalo operatoriaus, veikla apsiriboja terminalo paslaugų teikimu visiems subjektams, turintiems poreikį importuoti SGD į Lietuvos gamtinių dujų sistemą. Pats AB „KN Energie“ jokios gamtinių dujų (prekių) pardavimo veiklos nevykdo ir negali vykdyti pagal galiojančius Lietuvos įstatymus, todėl SESV 37 straipsnio pažeidimas iš principo negali būti taikomas šios bendrovės veiklos atžvilgiu.

101.       Trečiasis suinteresuotas asmuo akcentavo, jog Bendrovė nepagrįstai kėlė klausimus dėl laisvo prekių judėjimo vidaus rinkoje principo, nepagrindė savo pozicijos, kad SGDT priedo mokėjimu ribojama prekyba tarp ES valstybių narių. Pažymėjo, kad SGDT priedas yra atlygis, o ne mokestis už suteiktas VESP, ką Sprendimu patvirtino ir Europos Komisija. Trečiojo suinteresuoto asmens manymu, pareiškėjas nesuformulavo konkretaus klausimo ESTT dėl vidaus rinkos bei lygiaverčio poveikio ar vidaus mokesčių ES teisės normų išaiškinimo. AB „KN Energie“ nuomone, nebuvo pagrindo teigti, kad priimant skundžiamus Nutarimus pažeistas skaidrumo principas, nes tariamas procedūrinis pažeidimas negalėjo ir neturėjo įtakos jo priėmimui, o pareiškėjas šių aplinkybių įtakos aptariamo 2021 m. lapkričio 19 d. Nutarimo teisėtumui nepagrindė ir neįrodė.

II.

102.       Regionų administracinis teismas 2024 m. birželio 18 d. sprendimu pareiškėjo AB „Achema“ skundą atmetė. Taip pat teismas atmetė trečiųjų suinteresuotų asmenų Energetikos ministerijos, AB „Amber Grid“, AB „KN Energies“ (buvusi AB „Klaipėdos nafta“) prašymus dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo.

103.       Teismas nurodė, jog nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl Tarybos 2021 m. lapkričio 19 d. ir 2022 m. kovo 31 d. Nutarimų, kuriais nustatyta gamtinių dujų tiekimo saugumo papildoma dedamoji prie gamtinių dujų perdavimo kainos, taikoma atitinkamai nuo 2022 m. sausio 1 d. ir nuo 2022 m. gegužės 1 d., teisėtumo ir pagrįstumo. Šie Tarybos nutarimai priimti vadovaujantis SGDTĮ 5 straipsnio 2 dalimi (2018 m. gruodžio 18 d. įstatymo Nr. XIII-1786 redakcija) bei SGDTĮ 11 straipsnio 4 ir 6 dalimis (2018 m. gruodžio 18 d. įstatymo Nr. XIII-1783 redakcija).

104.       Teismas nustatė, kad 2019 m. rugsėjo 19 d. sprendimu Nr. SA.53074 (2019/N) (toliau – ir 2019 m. rugsėjo 19 d. Sprendimas) Europos Komisija suderino valstybės pagalbą SGDT pagal 2018 m. gruodžio 18 d. Pakeitimo įstatyme bei Pakeitimo įstatyme 2 įtvirtintą schemą. Europos Komisija 2019 m. rugsėjo 19 d. Sprendimu pažymėjo, kad remiantis SESV 107 straipsnio 3 dalies c punktu, valstybės pagalba SGDT yra suderinama su vidaus rinka. Aptariamu Sprendimu suderinta valstybės pagalba savo esme apėmė ir Tarybos kompetenciją bei dalyvavimą įgyvendinant pakoreguotus valstybės pagalbos schemos pakeitimus bei naująjį suskystintų gamtinių dujų tiekimo diversifikavimo modelį, tame tarpe ir SGDT dedamosios nustatymą.

105.       Teismas apžvelgė ABTĮ 3 straipsnio 2 dalies nuostatas ir tikrindamas atsakovo atliktus vertinimus, nurodė, kad iš esmės turi apsiriboti patikrinimu, ar įgyvendindama savo diskreciją, VERT nepadarė aiškios klaidos, nepiktnaudžiavo įgaliojimais, neperžengė diskrecijos ribų, taip pat turi įvertinti, ar priimant skundžiamus Nutarimus laikytasi atitinkamų procedūrinių taisyklių, ar faktinės aplinkybės sutampa su padaryta išvada. Analogiškos pozicijos savo praktikoje laikėsi ir Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas (toliau – ir LVAT) (žr. administracines bylas Nr. A502-72/2009, A525-1626/2010, A261-740/2014).

106.       Ištyręs rašytinius įrodymus, išklausęs šalių atstovų paaiškinimus teismas nustatė, jog:

106.1.                      VERT Dujų ir elektros departamento Dujų skyrius Pažyma Nr. O5E-1404 suskaičiavo Papildomą dedamąją 2022 metams ir pasiūlė Tarybai nustatyti 252,86 Eur / (MWh / parą / metus), taikomą nuo 2022 m. sausio 1 d.

106.2.                      VERT, įvertinusi AB „Klaipėdos nafta“, UAB „Ignitis“ bei AB „Amber Grid“ pateiktą informaciją bei atsižvelgdama į Pažymą Nr. O5E-1404, 2021 m. lapkričio 19 d. Nutarimu nustatė 252,86 Eur / (MWh / parą / metus) Papildomą dedamąją, taikomą nuo 2022 m. sausio 1 d. ir SGDT lėšų administravimo sąnaudų dydį, įskaičiuotą į Papildomą dedamąją – 61 463 Eur.

106.3.                      VERT Dujų ir elektros departamento Dujų skyrius 2022 m. kovo 28 d. pažyma Nr. O5E-395 „Dėl AB „Klaipėdos nafta“ suskystintų gamtinių dujų pakartotinio dujinimo kainų ir gamtinių dujų tiekimo saugumo papildomos dedamosios prie gamtinių dujų perdavimo kainos perskaičiavimo nuo 2022 m. gegužės 1 d.“ (toliau – ir Pažyma Nr. O5E-395) Tarybai pasiūlė nustatyti perskaičiuotą SGDT dedamąją – 102,98 Eur / (MWh / parą / metus), kuri būtų taikoma nuo 2022 m. gegužės 1 d.

106.4.                      Atsakovas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos gamtinių dujų įstatymo (toliau – ir GDĮ) 9 straipsnio 2 dalimi, SGDTĮ 5 straipsnio 2 dalimi, 11 straipsnio 4 ir 6 dalimis, Metodikos 27.2 papunkčiu, atsižvelgdama į Pažymą Nr. O5E-395, 2022 m. kovo 31 d. Nutarimu Nr. Nr. O3E-438 nustatė Papildomos dedamosios dydį – 102,98 Eur / (MWh / parą / metus), taikomą nuo 2022 m. gegužės 1 d.

106.5.                      Pareiškėjas, nesutikdamas su priimtais Nutarimais, kreipėsi į teismą dėl jų panaikinimo. Bendrovės teisė kreiptis į teismą dėl Nutarimų, kaip individualių administracinių teisės aktų, teisėtumo ir pagrįstumo ištyrimo pripažinta iš esmės analogiškuose ginčuose (žr. LVAT 2012 m. sausio 16 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS444-121/2013).

107.       Teismas, apžvelgė SGDTĮ 1 straipsnio 1–3 dalis, Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas 2015 m. balandžio 3 d. nutarimą Nr. KT10-N6/2015, bei nurodė kad skunde Bendrovė akcentavo, jog pakartotinio dujinimo kainos pastovioji dalis, patenkanti į SGDT dedamosios apskaičiavimo formulę ir mokama AB „KN Energies“, apskaičiuojama pagal šios bendrovės parengtą metodiką ir siūlymą, todėl vienašališkai apskaičiuota pakartotinio dujinimo kainos pastovioji dalis įtakoja SGDT dedamosios dydį. Pareiškėjos manymu, tai pažeidžia Metodikos 21 punkto nuostatas ir teisingumo principą. Teismas, pasisakydamas dėl šio argumento, atkreipė dėmesį, kad Europos Komisija padarė išvadą, jog valstybės pagalba skiriama už visuotinės ekonominės svarbos įpareigojimus tuometinei Klaipėdos naftai teikti viešąją paslaugą. Įpareigojimus įvertino kaip aiškiai apibrėžtus, skaidrius, patikrinamus ir nediskriminacinius, pilnai atitinkančius Direktyvos 2009/73/EB 3 straipsnio 2 dalį. Nurodyta įmonė Europos Komisijos įvertinta kaip turinti strateginę reikšmę nacionaliniam saugumui, taip pat turinti išskirtinių galimybių teikti reikalaujamą paslaugą ir atitinka saugumo reikalavimus, būtinus SGDT projektui užbaigti.

108.       Išdėstytos aplinkybės teismui leido padaryti išvadą, kad dėl SGDT veikimo tiesioginę naudą gauna ir pats pareiškėjas, nuo 2016 m. vasario mėn. pradėjęs importuoti suskystintas gamtines dujas iš Norvegijos įmonės „Statoil“ ASA 2016 metams. Skundo teiginiai apie konkurencijos ribojimą, laisvo prekių judėjimo apribojimą vidaus ir išorės rinkose, teismo laikyti abstrakčiais, nes neparemti teisiniais ir faktiniais argumentais, todėl atmesti kaip nepagrįsti.

109.       Teismas pažymėjo, kad nors Europos Komisija 2013 m. lapkričio 20 d. sprendime C(2013) 7884 ir konstatavo, kad Lietuva, pažeisdama SESV 108 straipsnio 3 dalį, pradėjo taikyti pagalbos priemonės dalį, susijusią su investicijomis, tačiau su SDGT įrengimu ir eksploatavimu susijusi valstybės pagalba tuometinei AB „Klaipėdos nafta“ laikoma suderinama su vidaus rinka pagal SESV 107 straipsnio 3 dalies c punktą ir pagal SESV 106 straipsnio 2 dalį. Akcentavo, jog SGDT priedas – kompensacija už jai nustatytus įpareigojimus teikti šią paslaugą. ESBT 2019 m. rugsėjo 12 d. sprendimu byloje „Achemos grupė“ ir „Achema“ prieš Komisiją (Nr. T-417/16) atmetė pareiškėjų ieškinį dėl aukščiau nurodyto Europos Komisijos sprendimo, kuriuo valstybės pagalba AB „Klaipėdos nafta“ pripažinta suderinama su vidaus rinka, ESTT 2021 m. balandžio 29 d. sprendimu byloje C-847/19 P atmetė pareiškėjų apeliacinį skundą dėl ESBT sprendimo. Įvertinęs išvardintų teismų praktiką, teismas padarė išvadą, jog aptarti pareiškėjo skundo teiginiai nepagrįsti, todėl atmestini.

110.       Teismas apžvelgė SGDTĮ 5 straipsnio 2 dalies, Energetikos įstatymo 8 straipsnio 1 dalis, 11 dalies 2 punkto, GDĮ 7 straipsnio 2 dalies 1 punkto, GDĮ 9 straipsnio 1–3 dalių nuostatas, LVAT praktiką, nurodė, kad aptariama SGDTĮ nuostata aktuali ir nagrinėjamoje byloje, nes jos pagrindu atsakovas įtvirtino SGDT priedo apskaičiavimo tvarką Metodikoje. Šios SGDTĮ nuostatos atitiktis Lietuvos Konstitucijai įvertinta Konstitucinio Teismo 2015 m. balandžio 3 d. nutarime, kuriame pripažinta, kad SGDTĮ 5 straipsnio 2 dalis (2012 m. birželio 12 d. redakcija) neprieštaravo Lietuvos Respublikos Konstitucijai, nutarime akcentavo, kad SGDTĮ 5 straipsnio 2 dalis aiškintina kitų SDGTĮ, Energetikos įstatymo ir GDĮ nuostatų kontekste, kad pagal SGDTĮ 5 straipsnį 2 dalį SGDT priedas – gamtinių dujų perdavimo paslaugos kainos dalis, kurią sudaro SGDT, jo infrastruktūros ir jungties įrengimo ir eksploatavimo sąnaudos (jų dalis), – yra vienas iš SGDT projekto, kuris pripažintas ypatingos valstybinės svarbos ekonominiu projektu ir kurį įgyvendinant įrengiamas strateginę reikšmę nacionaliniam saugumui turintis įrenginys, finansavimo šaltinių. Taip pat nurodė, jog, remiantis SGTDĮ 5 straipsnio 2 dalimi, gamtinių dujų perdavimo paslaugos kainos dalis, kurią sudaro SGD terminalo, jo infrastruktūros ir jungties įrengimo ir eksploatavimo sąnaudos (jų dalis) (vadinamasis SGD terminalo priedas), yra sudedamoji valstybės reguliuojamos gamtinių dujų kainos dalis; ji nustatoma visiems gamtinių dujų perdavimo paslaugos gavėjams (gamtinių dujų perdavimo sistemos naudotojams ir gamtinių dujų vartotojams). Konstitucinis Teismas, analizuodamas Energetikos įstatymo (2011 m. gruodžio 22 d. įstatymo redakcija) nuostatas, akcentavo, kad nustatant valstybės reguliuojamas energijos, be kita ko, gamtinių dujų, kainas gali būti atsižvelgiama į energetikos sektoriaus plėtrą ir viešuosius interesus atitinkančių paslaugų, kuriomis siekiama įgyvendinti, be kita ko, gamtinių valstybės energetikos politikos strateginius tikslus energetikos sektoriuje ir apsaugoti teisėtus visuomenės interesus, teikimą. SGDT, kuris yra sudedamoji gamtinių dujų sistemos dalis, įrengimas ir eksploatavimas traktuotinas kaip viešuosius interesus atitinkančių paslaugų teikimas, kaip tai suprantama pagal nurodyto įstatymo 2 straipsnio 32 dalį. Aptartas teisinis reglamentavimas teismui leido padaryti išvadą, kad Tarybai įstatymai tiesiogiai paveda reguliuoti valstybės reguliuojamas gamtinių dujų kainas, į kurias įeina ir gamtinių dujų perdavimo paslaugų kainos, taip pat ir nustatyti Papildomą dedamąją (LVAT 2021 m. rugsėjo 29 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-685-968/2021). Ši faktinė aplinkybė, teismo vertinimu, paneigė pareiškėjo argumentą, kad atsakovas, priimdamas ginčijamus Nutarimus, viršijo jam suteiktus įgaliojimus.

111.       Teismas pažymėjo, kad pareiškėjo manymu, atsakovas privalėjo įvertinti neteisėtai 2016–2018 m. teiktą valstybės pagalbą UAB „Ignitis“ ir ta neteisėta dalimi mažinti SGDT dedamosios dydį. Dėl šio skundo argumento teismas pasisakė, jog LVAT 2023 m. liepos 5 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. eA-562-968/2023 dėl VERT 2020 m. lapkričio 30 d. nutarimo Nr. O3E-1265 „Dėl gamtinių dujų tiekimo saugumo papildomos dedamosios prie gamtinių dujų perdavimo kainos nustatymo 2021 metams“ konstatuota, kad dėl pareiškėjo teiginių, jog nustatant Papildomą dedamąją turėjo būti įvertinta UAB „Ignitis“ nuo 2016 m. birželio 1 d. teikiamos valstybės pagalbos ESBT 2021 m. rugsėjo 8 d. sprendimo ir SESV 108 straipsnio 3 dalies kontekste, remiamasi LVAT 2023 m. balandžio 19 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. eA-421-415/2023 pateiktais išaiškinimais. Byloje buvo iškeltas analogiškas klausimas, vertintas tas pats teisinis reguliavimas, todėl LVAT išaiškinimai aktualūs ir mutatis mutandis (su atitinkamais (būtinais) pakeitimais) taikytini nagrinėjamoje byloje. Konstatuota, jog nebuvo būtinybės vertinti UAB „Ignitis“ nuo 2016 m. birželio 1 d. teikiamos valstybės pagalbos ESBT 2021 m. rugsėjo 8 d. sprendimo ir SESV 108 straipsnio 3 dalies kontekste. Valstybės pagalbos schemos pakeitimų, padarytų 2016 m., taikymo ir teisinių padarinių, kilusių ar galėjusių kilti pareiškėjai, vertinimas, tarp jų ir pareiškėjos nurodomų permokų, jeigu tokios būtų, grąžinimo klausimai nėra šios bylos nagrinėjimo dalykas, o šioje byloje taikytina teisė nenumato jokių įskaitymų teisės ir pareigos nustatant Papildomą dedamąją nuo 2022 m. sausio 1 d. ir nuo 2022 m. gegužės 1 d.

112.       Teismas nurodė, kad pareiškėjas akcentavo, jog, jo nuomone, atsakovas, patvirtindamas Vidutinės importo kainos metodiką, neturėjo teisės išplėsti aplinkybių ir sumų, kurios nevertinamos apskaičiuojant Vidutinę importo kainą, sąrašą. Teismas atkreipė dėmesį, kad SGDTĮ 11 straipsnio 5 dalimi atsakovui suteikta diskrecijos teisė nustatyti objektyviai reikšmingas aplinkybes, nustatant Vidutinę importo kainą ir pripažinti nevertinamomis nereikšmingas. Tai, kad Bendrovė savaip vertina Įstatymo 11 straipsnio 5 dalies nuostatas, ar nesutinka su Vidutinės importo kainos nustatymo metodikos 7 punkte nurodytais kriterijais, nesudarė pagrindo abejoti nurodytos metodikos pagrįstumu, todėl nurodytas pareiškėjo teiginys laikytas nepagrįstu.

113.       Teisėjų kolegija pažymėjo, kad VERT darbo reglamento, patvirtinto Tarybos 2019 m. birželio 28 d. nutarimu Nr. O3E-239 „Dėl Valstybinės energetikos reguliavimo tarybos darbo reglamento patvirtinimo“ (toliau – ir Reglamentas), 45 punkte nustatyta, jog Taryba organizuoja posėdžius jos kompetencijai pavestiems klausimams spręsti ir tvarkomuosius posėdžius. Dviejų Tarybos narių iniciatyva gali būti rengiami Tarybos posėdžiai skubos tvarka (Reglamento 48 punktas). Reglamento 65 punkte numatyta, kad papildomi klausimai eiliniam ar neeiliniam posėdžiui gali būti teikiami skubos tvarka dviejų Tarybos narių teikimu – kuruojančio Tarybos nario ir kito Tarybos nario, kurio kuruojami klausimai yra glaudžiai susiję su skubos tvarka teikiamu klausimu. Kai VERT posėdžiui teikiamas papildomas klausimas kuruojamas Tarybos pirmininko, posėdžio medžiagą kartu turi teikti vienas iš Tarybos narių.

114.       Teismas akcentavo, kad byloje nebuvo ginčo, jog šiuo atveju klausimas dėl Papildomos dedamosios nustatymo Tarybos posėdyje buvo nagrinėtas kaip papildomas klausimas, kurį teikė nagrinėti tarybos posėdyje du Tarybos nariai – R. P. ir J. M.. Pareiškėjui apie posėdį 2021 m. lapkričio 18 d. buvo pranešta elektroniniu paštu. Teismo vertinimu, Bendrovės teisės nebuvo pažeistos, nes apie nagrinėtą papildomą klausimą buvo informuota likus vienai darbo dienai iki posėdžio, kadangi tarp šalių susiklostę tęstiniai santykiai, t. y. jau yra susiformavusi praktika, o dalyviai turi patirties ir anksčiau ne kartą dalyvavo tokioje procedūroje. Iš byloje pateiktų rašytinių įrodymų nustatyta, jog priimant 2021 m. lapkričio 19 d. Nutarimą, SGDT dedamoji buvo skaičiuojama vadovaujantis Metodika, įvertinta tuometinės AB „Klaipėdos nafta“ 2021 m. spalio 11 d. raštu Nr. KN-483, UAB „Ignitis“ 2021 m. lapkričio 3 d. raštu Nr. SD-2021-407 ir 2021 m. lapkričio 10 d. el. laišku bei „Amber Grid“ 2021 m. rugsėjo 30 d. raštu Nr. 7-291-1209, 2021 m. spalio 19 d. raštu Nr. 7-103-1285 pateikta informacija. Teismo vertinimu, suskaičiuoti SGDT dedamąją reikėjo atitinkamo laiko, todėl pateisinama atsakovo nurodyta priežastis, kad neturėjo galimybės pateikti medžiagos anksčiau, nei su ja susipažino pareiškėjas.

115.       Teismas įvertino, kad pareiškėjas skunde nenurodė motyvų, jog atsakovo skaičiavimai, nustatant SGDT dedamąją, neteisingi, todėl laikė, kad šiuo požiūriu jo teisės nebuvo pažeistos. Be to, skunde Bendrovė ir jos atstovai teismo posėdyje nepateikė argumentų, kokių pastabų nespėjo įvertinti, kas apskaičiuota neteisingai, kokias padarė Taryba klaidas, kurių ji negalėjo nurodyti per posėdį, nes turėjo per mažai laiko. Nesant tokių argumentų ir įrodymų, teismas nekonstatavo procedūrinio pažeidimo. Teismas pažymėjo, kad LVAT informavimą išvakarėse pripažino neesminiu procedūriniu pažeidimu (LVAT 2021 m. rugsėjo 29 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-685-968/2021).

116.       Remdamasi bylos nagrinėjimo metu nustatytomis aplinkybėmis, aktualiu teisiniu reglamentavimu, teismas konstatavo, kad ginčijami Nutarimai, kuriais nustatyta gamtinių dujų tiekimo saugumo papildoma dedamoji prie gamtinių dujų perdavimo kainos 2022 metams, priimti laikantis teisės aktų reikalavimų, atsakovas veikė kompetencijos ribose, Nutarimai atitinka VAĮ ir kitų teisės aktų reikalavimus. Teismas nenustatė, kad VERT piktnaudžiavo įgaliojimais ar peržengė diskrecijos ribas, todėl akcentavo, kad Nutarimai laikytini teisėtais bei pagrįstais, todėl Bendrovės skundas atmestas kaip nepagrįstas (ABTĮ 88 str. 1 p.).

117.       Netenkinęs pareiškėjo skundo, teismas sprendė, kad nebuvo pagrindo priteisti jo patirtas bylinėjimosi išlaidas.

118.       Energetikos ministerija 2023 m. kovo 20 d. pateikė teismui prašymus dėl patirtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimo ir pateikė bylinėjimosi išlaidas patvirtinančius dokumentus. Susipažinęs su Energetikos ministerijos struktūra, teismas nustatė, jog joje yra Teisės ir personalo grupė. Tai teismui leido pripažinti, kad profesionalūs teisininkai, vykdydami tiesiogines pareigas, galėjo tinkamai atstovauti Energetikos ministerijos interesus teisme. Trečiasis suinteresuotas asmuo nepagrindė, jog Energetikos ministerijoje dirbantys teisininkai be advokato teisinės pagalbos nebuvo pajėgūs apginti institucijos teises ir teisėtus interesus. Juolab, kad Energetikos ministerija kaip proceso šalis dalyvauja ne vienoje byloje, kurioje pareiškėja AB „Achema“ kelia panašaus pobūdžio ginčus dėl VERT nutarimų. Teisės skyriaus darbuotojai dėl šios priežasties turėtų būti sukaupę pakankamą patirtį sprendžiant tokius ginčus. Aptartos aplinkybės teismui leido daryti išvadą, jog prašymas priteisti bylinėjimosi išlaidas nepagrįstas, todėl netenkintas.

119.       Trečiasis suinteresuotas asmuo AB „KN Energies“ taip pat teismui pateikė prašymą dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo. Teismas nustatė, kad AB „KN Energies“, kuri yra pavaldi Energetikos ministerijai, turi Teisės skyrių, ne pirmą kartą dalyvauja kaip proceso šalis analogiškose bylose su AB „Achema“, todėl dirbantys teisininkai turėtų būti sukaupę pakankamai teisinių žinių dėl VERT nutarimų teisėtumo ir pagrįstumo vertinimo. Be to, trečiasis suinteresuotas asmuo nepateikė įrodymų, jog ši byla – išskirtinė, sprendžiami klausimai yra nauji ir teisininkai nesugebėtų tinkamai paruošti procesinius dokumentus bei atstovauti įmonės interesus teismo posėdžiuose. Remdamasi nustatytomis aplinkybėmis, teismas laikė, kad AB „KN Energies“ prašymas priteisti bylinėjimosi išlaidas nepagrįstas, todėl netenkintas.

120.       Trečiasis suinteresuotas asmuo, valstybės valdoma įmonė „Amber Grid“, kurios teises ir pareigas įgyvendina Energetikos ministerija, taip pat pateikė prašymą priteisti bylinėjimosi išlaidas. Teismas atkreipė dėmesį į LAT formuojamą praktiką dėl teismo išlaidų, bei nurodė, kad trečiąjį suinteresuotą asmenį AB „Amber Grid“ teisme pagal atstovavimo sutartį atstovavo advokatas D. M., tačiau viešai skelbiama informacija patvirtino, jog šioje bendrovėje taip pat yra ir Teisės skyrius. Teismas vėl padarė išvadą, kad šio skyriaus teisininkai, vykdydami tiesiogines pareigas, galėjo teikti procesinius dokumentus ir įmonės interesus atstovauti teismo posėdžiuose. Šiuo atveju iš Teismų informacinės sistemos LITEKO duomenų teismas nustatė, jog bendrovė dalyvavo ir dalyvauja ne viename teismo procese, kuriame nagrinėjami analogiški ginčai tarp tų pačių šalių dėl Tarybos nutarimų dėl gamtinių dujų tiekimo saugumo papildomos dedamosios prie gamtinių dujų perdavimo kainos nustatymo, todėl neturėtų kilti problemų kvalifikuotiems teisininkams, nesamdant advokatų, atstovauti įmonę. AB „Amber Grid“ nepateikė įrodymų, kad teisininkai nebuvo pajėgūs ginti šio trečiojo suinteresuoto asmens interesų. Remdamasi nustatytomis faktinėmis aplinkybėmis, teismas padarė išvadą, kad AB „Amber Grid“ prašymas priteisti bylinėjimosi išlaidas nepagrįstas, todėl taip pat netenkintas.

III.

121.       Pareiškėjas AB ,,Achema“ apeliaciniame skunde prašo panaikinti Regionų administracinio teismo 2024 m. birželio 18 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – tenkinti pareiškėjo skundą. Taip pat pareiškėjas prašo priteisti patirtas bylinėjimosi išlaidas.

122.       Pareiškėjas grindžia apeliacinį skundą šiais pagrindiniais argumentais:

122.1.                      Pirmosios instancijos teismas nepateikė jokių motyvų dėl aplinkybių susijusių su VERT neatliktu gamtinių dujų tiekimo rinkos tyrimu prieš priimant Nutarimus. VERT jau seniai yra žinoma, kad gamtinių dujų rinka Lietuvoje yra pakankamai diversifikuota ir išvystyta, o gamtinių dujų tiekimo saugumas ir patikimumas eilę metų yra užtikrinamas ir bus užtikrinamas komerciniais gamtinių dujų kroviniais, kurie yra ir bus išdujinami SGD terminale. Šiuos duomenis viešai skelbia SGD terminalo operatorius – KN „Energies“. Dėl šių priežasčių VERT, vykdydama teisės aktuose (SGDTĮ 11 str. 8 d.) įtvirtintus įpareigojimus privalėjo atlikti gamtinių dujų tiekimo rinkos tyrimą, tačiau to nepadarė. Dėl nurodytų aplinkybių, kurios buvo nagrinėjamos ir teismo posėdžio metu (apie šią nevykdytą atsakovo pareigą pareiškėjo atstovas pasisakė ir 2024 m. kovo 6 d. teismo posėdžio metu) nesant jokių motyvų, toks teismo sprendimas naikintinas ABTĮ 146 str. 2 d. 5 p. pagrindu. Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas priimdamas sprendimą neatliko reikalingo teisinio vertinimo, t. y., nevertino ar atsakovas pažeidė SGDTĮ 11 straipsnio 8 dalies nuostatas, kadangi nevykdė šioje teisės normoje įtvirtintos atsakovo pareigos atlikti gamtinių dujų tiekimo rinkos tyrimo. Pirmosios instancijos teismui neatlikus šio teisinio vertinimo ir nepritaikius taikytinų materialiosios teisės normų yra pakankamas teisinis pagrindas, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai taikė materialiosios teisės normas, dėl ko buvo priimtas nepagrįstas ir neteisėtas sprendimas ir byla išnagrinėta neteisingai ir neišsamiai. Teismui nepateikus jokių motyvų šiais pareiškėjo nurodytais argumentais ir pažeidžiant SGDTĮ 11 straipsnio 8 dalies reglamentavimą, sprendimas naikintinas ABTĮ 146 straipsnio 2 dalies 5 punkto, 147 straipsnio pagrindais.

122.2.                      Pirmosios instancijos teismas, netinkamai taikė ir aiškino Sutarties dėl SESV 108 straipsnio 3 dalies pasekmes, dėl ko buvo padarytas ir Konstitucinio akto dėl Lietuvos Respublikos narystės Europos Sąjungoje (toliau – ir Konstitucinis aktas) 2 dalies pažeidimas. Pirmosios instancijos teismas privalėjo vertinti UAB „Ignitis“ nuo 2016 m. sausio 1 d. teikiamą valstybės pagalbą ESBT 2021 m. rugsėjo 8 d. sprendimo ir SESV 108 straipsnio 3 dalies kontekste, tačiau tai nebuvo padaryta. Pirmosios instancijos teismas netinkamai įvertinęs nurodytas aplinkybes ir vadovaudamasis klaidingomis prielaidomis neatsižvelgė į tai, kad Nutarimai, prieštarauja Metodikos nuostatoms reglamentuojančiomis prievolę nustatant SGDT dedamosios dydį nuo 2022 m. sausio 1 d. įvertinti ir praėjusio laikotarpio susidariusį paskirtojo tiekėjo sąnaudų dėl paskirtojo tiekėjo mokėtinos faktinės kainos už įsigytą išdujinto ir (ar) perkrauto Būtinojo kiekio dalį ir Vidutinės importo kainos skirtumą, nors ESBT panaikino Europos Komisijos sprendimo dalį, kuria buvo suderinta 2016–2019 m. UAB „Ignitis“ teikta valstybės pagalba. Pirmosios instancijos teismas nepagristai darė išvadą, kad galiojantis teisinis reglamentavimas neva nenumato jokių įskaitymų teisės ir pareigos nustatant papildomą dedamąją, nors tai ir yra įtvirtinta Valstybės reguliuojamų kainų gamtinių dujų sektoriuje nustatymo metodikoje. SGDTĮ 11 straipsnio 6 dalyje taip pat įtvirtinta, kad susidaręs skirtumas tarp faktinių ir prognozuotų SGD terminalo būtinojo kiekio tiekimo pagrįstų sąnaudų Tarybos nustatyta tvarka ir sąlygomis įvertinamas nustatant SGDT dedamąją. Nustačius, kad priimant Nutarimą buvo vertinama UAB „Ignitis“ suteikta nesuderinta valstybės pagalba, pirmosios instancijos teismas neturėjo galimybės savarankiškai įvertinti UAB „Ignitis“  gautos permokos įtakos Nutarimu nustatytam SGDT dedamosios dydžiui, todėl Nutarimas turėjo būti panaikintas. Taigi Nutarimas yra neteisėtas, kadangi juo nustatytas SGDT dedamosios dydis yra nustatytas nesilaikant Metodikos nuostatų, t. y., Nutarimas prieštarauja teisės aktui – Metodikai, todėl ABTĮ 91 straipsnio 1 dalies 1 punkto pagrindu turėjo būti panaikintas.

122.3.                      Pirmosios instancijos teismas netinkamai vertino aplinkybę dėl eilę metų besikartojančio VERT procedūrinio pažeidimo be pagrindo Nutarimo priėmimo klausimo svarstymą į VERT posėdžio darbotvarkę įtraukiant skubos tvarka ir kaip papildomą klausimą. Šiuo atveju, nėra pateisinamas atsakovo elgesys, kuomet eilę metų iš eilės atsakovo posėdžiai, kuriuose yra tvirtinamos SGDT dedamosios yra arba organizuojami skubos tvarka, arba šie klausimai į posėdžio darbotvarkę įtraukinėjami kaip papildomi klausimai ir skubos tvarka. Toks piktybiškas atsakovo veikimas akivaizdžiai yra nukreiptas į sistemingą skaidrumo principo pažeidimą. Nutarimai priimti pažeidžiant ir SGDTĮ 11 straipsnio 8 dalį, kadangi prieš priimant Nutarimus atsakovas neatliko gamtinių dujų tiekimo rinkos tyrimo, kuris būtų indikavęs, kad nebėra jokio poreikio SGDT dedamosios nustatymui, kadangi gamtinių dujų rinka Lietuvoje yra pakankamai išvystyta ir veikia efektyvios konkurencijos rinkoje sąlygomis.

123.       Trečiasis suinteresuotas asmuo AB „Amber Grid“ apeliaciniame skunde prašo panaikinti Regionų administracinio teismo 2024 m. birželio 18 d. sprendimo dalį, kuria nuspręsta nepriteisti trečiojo suinteresuoto asmens – AB „Amber Grid“ – naudai jo šioje byloje patirtų bylinėjimosi išlaidų, ir šioje dalyje priimti naują sprendimą – priteisti iš pareiškėjo AB „Amber Grid“ naudai patirtas 6 393,18 Eur dydžio bylinėjimosi išlaidas ir bylą nagrinėjant apeliacinės instancijos teisme patirtas bylinėjimosi išlaidas.

124.       Trečiasis suinteresuotas asmuo Energetikos ministerija apeliaciniame skunde prašo pakeisti Regionų administracinio teismo 2024 m. birželio 18 d. sprendimą ir priteisti Energetikos ministerijos naudai patirtas bylinėjimosi išlaidas

125.       Trečiasis suinteresuotas asmuo AB „KN Energies“ apeliaciniame skunde prašo pakeisti Regionų administracinio teismo 2024 m. birželio 18 d. sprendimo dalį dėl bylinėjimosi išlaidų ir priimti naują sprendimą šioje dalyje – priteisti visas AB „KN Energies“ bylinėjimosi išlaidas iš AB „Achema“.

126.       Pareiškėjas atsiliepime į AB „Amber Grid“, AB „KN Energies“ ir Energetikos ministerijos apeliacinius skundus prašo juos atmesti ir Regionų administracinio teismo 2024 m. birželio 18 d. sprendimo dalį, kuria atmesti trečiųjų suinteresuotų asmenų prašymai dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo palikti nepakeistą.

127.       Pareiškėjo vertinimu, pirmosios instancijos teismas pagrįstai nepriteisė tretiesiems suinteresuotiems asmenims bylinėjimosi išlaidų, kadangi trečiųjų suinteresuotų asmenų bylinėjimosi išlaidos nebuvo būtinos ir neišvengiamos. Taip pat tretieji suinteresuoti asmenys ginčo teisiniuose santykiuose veikė kaip viešojo administravimo subjektai, turintys teisės skyrius, todėl vadovaujantis Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika, tokių subjektų bylinėjimosi išlaidos nėra priteisiamos. Galiausiai, AB „Amber Grid“ patirtos bylinėjimosi išlaidos pastarajai jau yra kompensuotos išmokant AB „Amber Grid“ SGDT dedamosios lėšas. Šios aplinkybės patvirtina, kad sprendimo dalis, kuria tretiesiems suinteresuotiems asmenims nėra priteistos bylinėjimosi išlaidos yra teisėta ir pagrįsta ir nėra jokio pagrindo šios sprendimo dalies naikinimui.

128.       Trečiasis suinteresuotas asmuo AB „Amber Grid“ atsiliepime į pareiškėjo apeliacinį skundą prašo jį atmesti. Taip pat prašo priteisti patirtas bylinėjimosi išlaidas.

129.       AB „Amber Grid“ nurodo, kad apeliaciniame skunde keliami argumentai yra susiję su tęstinio pobūdžio problematika dėl SGDTĮ taikymo, kurią ne kartą nagrinėjo Konstitucinis Teismas, LVAT, LAT, Europos Sąjungos Teisingumo Teismas ir ESBT. Atsižvelgdamas į esamus teismų išaiškinimus, AB „Amber Grid“ atsiliepime pateikia vertinimą dėl apeliaciniame skunde keliamų klausimų, kurie, be kita ko, jau išnagrinėti kitose bylose ir kurių ratio decidendi sutampa su šios administracinės bylos, nurodydamas, jog nėra jokio pagrindo naikinti teismo sprendimo, nes: Europos Komisijos atliekamas tyrimas dėl 2016–2018 m. valstybės pagalbos teikimo neturi jokios įtakos Nutarimų teisėtumui; Nutarimai neprieštarauja Europos Sąjungos teisei; sprendimas dėl gamtinių dujų tiekimo rinkos tyrimo atlikimo yra VERT diskrecijoje; pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė, kad priimant skundžiamus Nutarimus VERT neatliko jokio procedūrinio pažeidimo.

130.       Trečiasis suinteresuotas asmuo Energetikos ministerija atsiliepime į AB „Achema“, AB „Amber Grid“, AB „KN Energies“ apeliacinius skundus prašo atmesti AB „Achema“ apeliacinį skundą. Taip pat prašo priteisti patirtas bylinėjimosi išlaidas.

131.       Energetikos ministerija atsiliepime nurodo, kad:

131.1.                      Pirmosios instancijos teismas pagrįstai nurodė, jog nagrinėjant administracinę bylą teismas neatlieka ekonominio vertinimo ar tyrimo, kurio atlikimas pagal kompetenciją priskirtas kitoms valstybės institucijoms, šiuo atveju Tarybai. Vadovaujantis SGDTĮ 2 straipsnio 3 dalimi ir 11 straipsnio 8 dalimi, kompetencija nustatyti būtinojo kiekio dydį bei jo tiekimo laikotarpį suteikta išimtinai tik Vyriausybei. Todėl nei Taryba nei bet koks kitas subjektas neturi teisės priimti sprendimų dėl būtinojo kiekio tiekimo laikotarpio ar dydžio nustatymo ir jų peržiūrėjimo ar pakeitimo. Atsižvelgiant į tai, bet kokie pareiškėjo argumentai, susiję su tuo, kad Taryba neatliko gamtinių dujų tiekimo rinkos tyrimo ir dėl to nebuvo pakeistas būtinojo kiekio dydis ar jo tiekimo laikotarpis a priori teismo turi būti nenagrinėjami, atmesti kaip nepagrįsti bei neturintys jokio teisinio pagrindo. Nuo 2019 m. sausio 1 d., kuomet SGDTĮ 11 straipsnio 8 dalyje buvo numatyta, kad gali būti atliekamas gamtinių dujų tiekimo rinkos tyrimas dėl rinkos pakankamo išsivystymo ir efektyvios konkurencijos rinkoje sąlygų, Taryba nėra gavusi valstybės, savivaldybės institucijos ar suinteresuotų asmenų, įskaitant ir pareiškėjo, motyvuoto prašymo atlikti aukščiau nurodytą rinkos tyrimą. SGD terminalo būtinojo kiekio tiekimas, yra viena iš pagrindinių tinkamo SGD terminalo veikimo sąlygų, užtikrinanti Gamtinių dujų įstatymo 3 straipsnyje įtvirtintų gamtinių dujų sektoriaus veiklos valstybinio valdymo, reguliavimo, priežiūros ir kontrolės principų bei Nacionalinėje energetinėje nepriklausomybės strategijoje numatytų tikslų tinkamą įgyvendinimą. Taip pat, būtinojo kiekio tiekimas užtikrina energijos tiekimo saugumą ir patikimumą bei vartotojų interesų apsaugą, garantuojant nuolatinį bei nenutrūkstamą SGD terminalo dujinimo technologijos procesą bei gamtinių dujų patiekimą į gamtinių dujų perdavimo sistemą. Taigi, Energetikos ministerija padaro išvadą, kad pareiškėjo argumentai dėl gamtinių dujų tiekimo rinkos tyrimo atlikimo turi būti atmesti kaip neturintys jokio teisinio pagrindo, o pirmosios instancijos teismo priimtas Skundžiamas sprendimas paliktas nepakeistas.

131.2.                      Palaiko teismo poziciją, jog nėra pagrindo mažinti skundžiamu nutarimu nustatyto SGDT priedo galimai neteisėtai išmokėta valstybės pagalba. Nagrinėjant šią bylą nėra priimta jokių Lietuvos Respublikos teismų ar kitų institucijų sprendimų, kuriais būtų pripažinta ir (ar) konstatuota, kad 2016–2018 metais UAB „Ignitis“ mokėtos piniginės lėšos buvo mokamos neteisėtai ar Tarybos nustatyta SGDT dedamoji buvo nustatyta neteisėtai, pažeidžiant teisės aktų reikalavimus. Tai, kad nėra pagrindo mažinti ateities laikotarpiams nustatomų SGDT dedamųjų, 2016-2018 metais tariamai pažeidus valstybės pagalbos taisykles, paskirtajam tiekėjui išmokėtos pinigų sumos dydžiu, ne kartą nurodė ir LVAT, priimdamas neskundžiamas nutartis bylose dėl SGDT dedamosios nustatymo laikotarpiams nuo 2019 iki 2021 metų.

131.3.                      Kitose administracinėse bylose dėl SGDT dedamosios nustatymo 2019–2021 metams teisėtumo, LVAT jau yra priėmęs galutines ir neskundžiamas nutartis, kuriomis konstatavo bei nustatė, kad 2019–2021 metams Tarybos nustatytos SGDT dedamosios buvo nustatytos teisėtai ir pagrįstai, o pareiškėjo prašymai panaikinti Tarybos priimtus skundžiamus nutarimus yra nepagrįsti. Atsižvelgiant į tai, kad šioje administracinėje byloje nagrinėjamos aplinkybės bei teisinis reglamentavimas, susijęs su SGDT dedamosios nustatymu 2023 m. II pusmečiui, yra iš esmės tapatus teisiniam reglamentavimui, kurio pagrindu SGDT dedamoji buvo nustatyta ir 2019–2021 metams, nurodyti LVAT suformuoti precedentai šioje nagrinėjamoje byloje yra aktualūs ir jais privalu vadovautis nagrinėjant šią administracinę bylą. (2023 m. liepos 5 d. LVAT nutartis administracinėje byloje Nr. eA-597-815/2023, 2023 m. balandžio 19 d. LVAT nutartis administracinėje byloje Nr. eA-421-415/2023, 2023 m. liepos 5 d. LVAT nutartis administracinėje byloje Nr. eA-562-968/2023 (dėl 2021 m. SGDT dedamosios). LVAT yra pažymėjęs, kad iki 2019 m. galimai taikyta valstybės pagalbos schema neturi jokios įtakos nuo 2019 m. taikomam SGDT priedui, jo išmokėjimui.

132.       Trečiasis suinteresuotas asmuo UAB „Ignitis“ atsiliepime į AB „Achema“ apeliacinį skundą prašo jį atmesti ir palikti Regionų administracinio teismo 2024 m. birželio 18 d. sprendimą nepakeistu.

133.       UAB „Ignitis“ atsiliepime nurodo, kad:

133.1.                      Pareiškėjas apeliaciniame skunde nepagrįstai kelia rinkos tyrimo klausimą, kadangi VERT neturėjo pareigos atlikti rinkos tyrimo. Gamtinių dujų tiekimo rinkos tyrimo (ne)atlikimas prieš priimant Nutarimą neturi jokios tiesioginės įtakos VERT sprendimui dėl SGDT dedamosios dydžio nustatymo 2022 m. Vadovaujantis SGDTĮ 2 straipsnio 3 dalies ir 11 straipsnio 8 dalies, kompetencija nustatyti būtinojo kiekio dydį bei jo tiekimo laikotarpį suteikta išimtinai tik Vyriausybei, kuri šiuo atveju yra patvirtinusi būtinojo kiekio tiekimą iki 2024 m. LVAT jau yra išnagrinėjęs analogiškas nagrinėjamai bylai SGDT dedamosios laikotarpiu nuo 2019 m. bylas ir jau yra priėmęs galutines ir neskundžiamas 3 nutartis, kuriomis konstatavo, kad pareiškėjo prašymai panaikinti VERT nutarimus, remiami analogiškais kaip šioje byloje argumentais, yra nepagrįsti ir atmestini. Šioje byloje sprendžiamas SGDT dedamosios dydžio 2022 m. klausimas. Nėra ir neegzistuoja joks teisės aktas, kurio pagrindu VERT, skaičiuodama Saugumo dedamąją, taikomą 2022 m., būtų turėjusi įvertinti 2016–2018 m. mokėtų SGDT lėšų atitikimą valstybės pagalbos reikalavimams. Be to, nėra ir pagrindų spręsti, kad 2016–2018 m. mokėtos SGDT lėšos negalimos pagal ES teisę. Neegzistuoja joks kompetentingos institucijos sprendimas, kuriuo būtų konstatuotas valstybės pagalbos taisyklių pažeidimas. Akcentuotinas faktas, kad SGDT teisinis reguliavimas nuo 2019 m. yra pilnai suderintas su Europos Komisija ir atitinka visas valstybės pagalbos taisykles, todėl jau vien dėl to negalimas net ir teorinis valstybės pagalbos taisyklių pažeidimo nuo 2019 m., taigi įskaitant ir šią nagrinėjamą bylą, kvestionavimas. VERT, priimdama Nutarimą jokių procedūrinių pažeidimų nepadarė, todėl teismas sprendimu pagrįstai pareiškėjo argumentus atmetė.

133.2.                      Pareiškėjo apeliacinio skundo I dalyje „Pirmosios instancijos teismas Sprendime nepateikė jokių motyvų dėl VERT neatlikto gamtinių dujų tiekimo rinkos tyrimo, kurio atlikimas reglamentuojamas SGDTĮ 11 str. 8 d., todėl Sprendimas yra ne tik be motyvų, tačiau ir pažeidžia SGDTĮ 11 str. 8 d. nuostatas, dėl ko yra naikintinas ABTĮ 146 str. 2 d. 5 p. bei 147 str. pagrindu“ dėstomi argumentai nebuvo nurodyti pareiškėjo skunde ir pradėti reikšti tik paskutiniojo teismo posėdžio metu (pats pareiškėjas apeliaciniame skunde nurodo, kad „apie šią nevykdytą Atsakovo pareigą Pareiškėjo atstovas pasisakė ir 2024-03-06 teismo posėdžio metu“), o visa apimtimi nurodomi tik apskritai apeliaciniame skunde. Atsižvelgiant į tai vertintina, kad apeliaciniame skunde pareiškėjas neleistinai keičia skundo pagrindą pažeisdamas ABTĮ 50 straipsnio 3 dalies reikalavimus, kas jau savaime yra pagrindas atmesti pareiškėjo argumentus jų nepagrįstumo detaliau net nevertinant.

133.3.                      Analizuojant pareiškėjo apeliacinio skundo teiginius, matyti, kad jame pareiškėjas remiasi iš esmės klaidinga prielaida neva ESBT 2021 m. rugsėjo 8 d. sprendimu jau yra konstatavęs, kad SGDT priedo mokėjimas UAB „Litgas“ 2016–2018 m. yra laikomas neteisėta valstybės pagalba. Nei VERT priimant Nutarimą, nei šiuo metu neegzistuoja joks ESBT ar kitos kompetentingos institucijos sprendimas, kuriuo būtų pripažintas, kaip be pagrindo UAB „Litgas“ teiktos valstybės pagalbos 2016–2018 m. laikotarpiu neteisėtumas. Atitinkamai, neegzistuoja joks pagrindas net svarstyti tariamai neteisėtos valstybės pagalbos 2016–2018 m. pasekmių klausimo ir juo labiau šioje nagrinėjamoje byloje, kurioje sprendžiamas Nutarimo, numatančio SGDT dedamosios konkrečiu laikotarpiu (2022 m.) dydį, teisėtumo klausimas. Pareiškėjas nepagrįstais apeliacinio skundo teiginiais tik klaidina teismą, nes ESBT 2021 m. rugsėjo 8 d. sprendime iš tiesų nenustatė nieko, kas leistų spręsti, kad 2016-2018 m. paskirtojo tiekimo modelis (ar Saugumo dedamoji) neatitinka ES reikalavimų ir negalėjo būti taikomas pagal ES teisę.

133.4.                      Šioje byloje sprendžiamas Nutarimo, kuriuo VERT nustatė SGDT dedamosios 2022 m. teisėtumo klausimas. Neegzistuoja joks teisės aktas, kurio pagrindu skaičiuodama SGDT dedamąją 2022 m., VERT būtų turėjusi įvertinti neva ankstesniais laikotarpiais neteisėtai teiktą valstybės pagalbą. Priimdama Nutarimą, VERT pagrįstai vadovavosi galiojančiais teisės aktais, todėl teisėtai bei pagrįstai, nustatė tokią SGDT dedamąją, kokia turėjo būti apskaičiuota ir nustatyta pagal SGDTĮ bei Metodiką. Tuo tarpu pareiškėjo argumentai, kad skaičiuojant SGDT dedamąją 2022 metams turėjo būti vertinti 2016–2018 metais mokėtų SGDT lėšų UAB „Litgas“ duomenys, neatitinka galiojančio teisinio reguliavimo, yra nepagrįsti ir atmestini visa apimtimi. Taigi teismas pagrįstai ir teisėtai pareiškėjo argumentus atmetė.

133.5.                      Pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino visas faktines aplinkybes ir priėmė pagrįstą bei motyvuotą sprendimą, konstatavęs, kad Nutarimą priėmus Tarybos posėdyje kaip papildomą klausimą, pareiškėjo teisės šiuo atveju nebuvo pažeistos. Informavimas apie posėdį buvo visiškai tinkamas, ką patvirtina faktas, kad pareiškėjas nebuvo vienintelis tuo pačiu būdu apie posėdį bei ketinimą priimti Nutarimą informuojamas asmuo, tačiau nei vienam kitam asmeniui toks informavimas nesuponavo akivaizdaus skaidrumo principo pažeidimo. UAB „Ignitis“ nežinomi kiti analogiškas pretenzijas galimai pareiškę priimamu Nutarimu suinteresuoti asmenys.

134.       Trečiasis suinteresuotas asmuo AB „KN Energies“ atsiliepime į AB „Achema“ apeliacinį skundą prašo jį atmesti. Taip pat prašo priteisti patirtas bylinėjimosi išlaidas.

135.       AB „KN Energies“ nurodo, kad apeliacinis skundas turi būti atmestas kaip nepagrįstas, nes trečiojo suinteresuoto asmens vertinimu:

135.1.                      Pareiškėjas nepagrįstai teigia, kad VERT privalėjo atlikti gamtinių dujų tiekimo rinkos tyrimą, tačiau to nepadarė (SGDTĮ 11 str. 8 d.). Skundžiami Nutarimai atitinka visus ABTĮ 3 straipsnio 2 dalyje įtvirtintus ir LVAT praktikoje akcentuojamus administracinio akto teisėtumo kriterijus. Priimant Nutarimus nebuvo pažeistas įstatymas ar kitas teisės aktas, VERT neviršijo savo kompetencijos, be to, Nutarimai neprieštarauja tikslams ir uždaviniams, dėl kurių VERT buvo įsteigta ir gavo įgaliojimus. Tuo tarpu pirmosios instancijos teismas neturėjo pareigos vertinti pareiškėjo ekonominio pobūdžio teiginių ir pasisakyti dėl kitų pareiškėjo argumentų, kurie nėra reikšmingi bylos išnagrinėjimui, todėl nėra pagrindo naikinti skundžiamą teismo sprendimą ABTĮ 146 straipsnio 2 dalies 5 punktu ar 147 straipsnio pagrindu.

135.2.                      Pareiškėjas apeliaciniame skunde nepagrįstai teigia, kad iš Nutarimu nustatyto SGDT priedo turėjo būti išskaičiuotas 2016–2018 m. galimai neteisėtai išmokėtas SGDT priedo dydis. Pareiškėjas įrodinėja jog teiktas SGDT priedas buvo galimai su Europos Komisija nesuderinta valstybės pagalba, tačiau šis faktas, AB „KN Energies“ vertinimu, visiškai nėra aktualus sprendžiant bylą, t. y. nėra jokios įstatymo ar poįstatyminio teisės akto nuostatos, įpareigojančios VERT Nutarimuose nustatytą SGDT dydį nuo 2022 m. mažinti anksčiau, galimai pažeidžiant valstybės pagalbos taisykles išmokėtu SGDT priedu (ypač atsižvelgiant į tai, kad Nutarimais išmokėtos lėšos yra teisėtos ir dėl to ginčo tarp šalių nebekyla). Be to, apeliacinis skundas yra grindžiamas klaidinga prielaida, kad 2021 m. rugsėjo 8 d. ESBT byloje Nr. T-193/19 jau yra konstatavęs, kad SGDT priedo mokėjimas 2016–2018 m. yra laikomas valstybės pagalba, kurios teikimui buvo reikalingas Europos Komisijos leidimas. ESBT nepripažino, kad 2016–2018 m. mokėtas SGDT priedas atitinka visus SESV 107(1) straipsnyje apibrėžtus valstybės pagalbos požymius ir ESBT nieko nepasisakė apie 2016–2018 m. mokėto SGDT priedo suderinamumą su vidaus rinka.

135.3.                      Nėra pagrįsti pareiškėjo argumentai, kad VERT sprendimas organizuoti posėdį, kuriame priimtas Nutarimas, skubos tvarka galėtų sąlygoti pagrindą naikinti Nutarimą. Šioje byloje nagrinėjamu atveju pareiškėjas apie posėdį buvo informuotas, posėdyje dalyvauti galėjo, Nutarimas pagrįstas faktiniais duomenimis, teigti, kad posėdžio organizavimas skubos tvarka ar informavimas apie posėdį likus kelioms dienoms galėjo sąlygoti procedūrinį pažeidimą nėra pagrindo.

136.       Atsakovas Taryba atsiliepime į pareiškėjo apeliacinį skundą prašo pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą, o apeliacinį skundą atmesti.

137.       Atsakovas atsiliepime nurodo:

137.1.                      Dėl pareiškėjo argumentų, susijusių su tuo, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai vertino aplinkybes dėl Tarybos neatlikto gamtinių dujų tiekimo rinkos tyrimo, atsakovas patikina, kad gamtinių dujų tiekimo rinkos tyrimo (ne)atlikimas prieš priimant Nutarimą neturi visiškai jokios tiesioginės įtakos Tarybos sprendimui dėl SGDT dedamosios dydžio nustatymo 2022 metams. Atsižvelgiant į LVAT suformuotą teismų praktiką, pareiškėjo nurodytus argumentus bei įvertinus pirmosios instancijos teismo sprendimo turinį, darytina išvada, kad pareiškėjui nepateikus jokių kitų argumentų dėl gamtinių dujų tiekimo rinkos tyrimo neatlikimo įtakos Tarybos priimtiems Nutarimams, teismo pateikiami motyvai ir argumentai yra pakankami, o pirmosios instancijos teismo priimto sprendimo panaikinimui vadovaujantis pareiškėjo nurodytu ABTĮ 146 straipsnio 2 dalies 5 punkto pagrindu, nėra jokio teisinio pagrindo. Taryba nurodo, kad gamtinių dujų tiekimo rinkos tyrimo (ne)atlikimas prieš priimant Skundžiamus nutarimus neturi jokios tiesioginės įtakos Tarybos sprendimui dėl SGDT dedamosios dydžio nustatymo 2022 m. metams. Net ir tuo atveju, jeigu gamtinių dujų tiekimo rinkos tyrimas būtų atliktas, Vyriausybės priimami sprendimai dėl būtinojo kiekio tiekimo laikotarpio ar jo kiekio (dydžio) nustatymo (pakeitimo) būtų priimti vadovaujantis SGDTĮ 11 straipsnio 8 dalimi, pagal kurią numatyta, kad būtinojo kiekio tiekimo laikotarpis yra 10 metų nuo SGD terminalo eksploatavimo pradžios, atsižvelgiant į Vyriausybės nutarimą dėl SGD terminalo būtinojo kiekio nustatymo, kuriuo buvo nustatytas būtinasis kiekis iki 2024 metų, taip pat į tai, kad UAB „Ignitis“ ir Equinor ASA sudaryta sutartis dėl būtinojo kiekio įsigijimo yra ilgalaikė.

137.2.                      Dėl pareiškėjo argumentų, susijusių su pirmosios instancijos teismo padarytu teisės aktų pažeidimu aiškinant ir taikant Europos Sąjungos teisės aktus, atsakovas atkreipia dėmesį, kad nuo 2019 m. SGDT paskirtojo tiekėjo naudai renkama ir išmokama SGDT dedamoji išlieka suderinta 2018 m. spalio 31 d. Europos Komisijos sprendimu SA.44678 (2018/N), todėl nėra priežasčių, kodėl SGDT dedamosios nustatymas 2022 metams turėtų būti atliekamas įvertinant 2016–2018 metais paskirtajam tiekėjui galimai suteiktos valstybės pagalbos apimtis. Taryba priimdama Nutarimus ir nustatydama SGDT dedamąją, įsigaliojusią nuo 2022 m. sausio 1 d. ir nuo 2022 m. gegužės 1 d., vadovavosi tuo metu galiojusiu nacionaliniu teisiniu reglamentavimu, kuris Tarybą įpareigojo nustatyti SGDT dedamąją. Šią bylą, pagal pareiškėjo apeliacinį skundą nagrinėjant LVAT, nėra priimta jokių Lietuvos Respublikos teismų ar kitų institucijų sprendimų, kuriais būtų pripažinta ir (ar) konstatuota, kad nacionaliniai teisės aktai, jų nuostatos, kuriomis vadovaujantis buvo apskaičiuota ir patvirtinta SGDT dedamoji yra neteisėti ir (ar) prieštaraujantys Lietuvos Respublikos Konstitucijai ar kitiems teisės aktams. Taryba, vadovaudamasi Nutarimo priėmimo metu galiojusių teisės aktų nuostatomis, LVAT suformuota teismų praktika, teisėtai, pagrįstai bei nepažeisdama teisės aktų nuostatų, priėmė Nutarimus, kuriais buvo nustatytos SGDT dedamosios.

137.3.                      Dėl pagrindo mažinti nuo 2022 m. sausio 1 d. ir nuo 2022 m. gegužės 1 d. nustatytą SGDT dedamąją, atsakovas pažymi, kad nagrinėjant šią bylą nėra priimta jokių Lietuvos Respublikos teismų ar kitų institucijų sprendimų, kuriais būtų pripažinta ir (ar) konstatuota, kad 2016–2018 metais UAB „Ignitis“ mokėtos piniginės lėšos buvo mokamos neteisėtai ar Tarybos nustatyta SGDT dedamoji buvo nustatyta neteisėtai, pažeidžiant teisės aktų reikalavimus. Tai, kad nėra pagrindo mažinti ateities laikotarpiams nustatomų SGDT dedamųjų, 2016–2018 metais tariamai pažeidus valstybės pagalbos taisykles, paskirtajam tiekėjui išmokėtos pinigų sumos dydžiu, ne kartą nurodė ir LVAT, priimdamas neskundžiamas nutartis bylose dėl SGDT dedamosios nustatymo laikotarpiams nuo 2019 iki 2021 metų.

137.4.                      Pirmosios instancijos teismas aiškiai ir nedviprasmiškai nurodė, kad Nutarimą priėmus neeiliniame Tarybos posėdyje kaip papildomą klausimą, pareiškėjo teisės nebuvo pažeistos. Be to, vadovaujantis LVAT jau suformuota praktika, ir net nustačius, jog Taryba priimdama Nutarimą padarė procedūrinį pažeidimą (su kuo Taryba nesutinka), tariamas procedūrinis pažeidimas negalėjo ir neturėjo jokios įtakos Nutarimui priimti, o pareiškėjas šių aplinkybių įtakos Nutarimo teisėtumui nepagrindė ir neįrodė.

138.       Atsakovas Taryba atsiliepimuose į trečiųjų suinteresuotų asmenų AB „Amber Grid“, Energetikos ministerijos ir AB „KN Energies“ apeliacinius skundus prašo klausimus dėl bylinėjimosi išlaidų spręsti teismo nuožiūra.

Teisėjų kolegija

konstatuoja:

IV.

139.       Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl Tarybos 2021 m. lapkričio 19 d. ir 2022 m. kovo 31 d. Nutarimų, kuriais nustatyta gamtinių dujų tiekimo saugumo papildoma dedamoji prie gamtinių dujų perdavimo kainos, taikoma atitinkamai nuo 2022 m. sausio 1 d. ir nuo 2022 m. gegužės 1 d., teisėtumo ir pagrįstumo.

140.       Pirmosios instancijos teismas pareiškėjo skundą dėl Nutarimų panaikinimo atmetė kaip nepagrįstą.

141.       Pareiškėjas su pirmosios instancijos teismo sprendimu nesutinka. Jis apeliaciniame skunde teigia, kad teismas tinkamai neatsižvelgė į pareiškėjo argumentus dėl Įstatymo 11 straipsnio 8 dalyje įtvirtinto teisinio reglamentavimo įtakos Nutarimo teisėtumui ir pagrįstumui, netinkamai įvertino UAB „Ignitis“ nuo 2016 m. birželio 1 d. teiktą valstybės pagalbą ESBT 2021 m. rugsėjo 8 d. sprendimo ir SESV 108 straipsnio 3 dalies kontekste, netinkamai įvertino atsakovo padaryto procedūrinio pažeidimo rengiant skubų posėdį 2021 m. lapkričio 19d. Nutarimui priimti įtaką šio Nutarimo teisėtumui.

142.       ABTĮ 140 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad teismas, apeliacine tvarka nagrinėdamas bylą, patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų. Byloje nenustatytos aplinkybės, nurodytos ABTĮ 140 straipsnio 2 dalyje, t. y. aplinkybės, dėl kurių turėtų būti peržengtos apeliacinio skundo ribos, todėl teisėjų kolegija šią bylą apeliacine tvarka nagrinėja ir pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą tikrina neperžengdama apeliacinio skundo ribų.

143.       Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, patikrinusi bylą teisės taikymo ir įrodymų vertinimo aspektais, iš esmės sutinka su pirmosios instancijos teismo padarytomis išvadomis. Konstatuotina, kad šiuo aspektu teismas išnagrinėjo visas teisiškai reikšmingas aplinkybes, susijusias su pareiškėjo pareikštais reikalavimais, o tikrinamas teismo sprendimas atitinka ABTĮ 86 ir 87 straipsnio reikalavimus. Teisėjų kolegija iš esmės pritaria pirmosios instancijos teismo atliktam įrodymų vertinimui ir teisės taikymui bei sutinka su tikrinamo teismo sprendimo motyvais, todėl jų nebekartoja, tačiau atsižvelgdama į apeliacinio skundo argumentus, juos papildo.

144.       Pareiškėjas apeliaciniame skunde teigia, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai vertino aplinkybes dėl Tarybos neatlikto gamtinių dujų tiekimo rinkos tyrimo, kurio atlikimas reglamentuojamas Įstatymo 11 straipsnio 8 dalyje. Jo nuomone, Taryba privalėjo atlikti gamtinių dujų tiekimo rinkos tyrimą, nes gamtinių dujų rinka Lietuvoje atitinka Įstatymo 11 straipsnio 8 dalyje reglamentuojamas sąlygas, kurios sudaro teisinį pagrindą atsisakyti perteklinės valstybės pagalbos priemonės.

145.       Ginčui aktualios redakcijos Įstatymo 11 straipsnio, kuriame reglamentuojamas SGD terminalo būtinojo kiekio tiekimas, 8 dalyje nustatyta, kad: „SGD terminalo būtinojo kiekio tiekimo laikotarpį, kuris negali būti ilgesnis kaip pradinis SGD terminalo eksploatavimo laikotarpis, tai yra 10 metų nuo SGD terminalo eksploatavimo pradžios, nustato Vyriausybė. Šio įpareigojimo vykdymas Vyriausybės nutarimu gali būti sustabdytas ar nutrauktas nepasibaigus nustatytam laikotarpiui, kai Komisija [Valstybinė kainų ir energetikos kontrolės komisija], atlikusi gamtinių dujų tiekimo rinkos tyrimą, pateikia Vyriausybei išvadą, kad Lietuvos Respublikos gamtinių dujų tiekimo rinka yra pakankamai išvystyta ir veikia efektyvios konkurencijos rinkoje sąlygomis, ir Energetikos ministerija pateikia išvadą apie tai, kad Lietuvos Respublikos gamtinių dujų rinkoje yra užtikrintas diversifikuotas gamtinių dujų tiekimas ir vartojimas, energijos tiekimo saugumas ir patikimumas bei vartotojų interesų apsauga“.

146.       Aiškinant Įstatymo 11 straipsnio 8 dalyje įtvirtintą normą konstatuotina, kad Vyriausybei suteikta diskrecijos teisė, nepasibaigus nustatytam SGD terminalo būtinojo kiekio tiekimo laikotarpiui, sustabdyti ar nutraukti šį įpareigojimą. Įstatyme tokia diskrecijos teisė siejama su (1) Komisijos atliekamu gamtinių dujų tiekimo rinkos tyrimu, (2) Komisijos Vyriausybei teikiama išvada, kad Lietuvos Respublikos gamtinių dujų tiekimo rinka yra pakankamai išvystyta ir veikia efektyvios konkurencijos rinkoje sąlygomis, (3) su Energetikos ministerijos Vyriausybei teikiama išvada apie tai, kad Lietuvos Respublikos gamtinių dujų rinkoje yra užtikrintas diversifikuotas gamtinių dujų tiekimas ir vartojimas, energijos tiekimo saugumas ir patikimumas bei vartotojų interesų apsauga.

147.       Įvertinus paminėtą teisinį reglamentavimą, konstatuotina, kad pareiškėjas teigdamas, jog atsakovas prieš priimdamas Nutarimus neatliko gamtinių dujų tiekimo rinkos tyrimo bei nepateikė išvadų ar Lietuvos Respublikos gamtinių dujų tiekimo rinka yra pakankamai išvystyta ir veikia efektyvios konkurencijos rinkoje sąlygomis, iš esmės siekia, kad Vyriausybė priimtų nutarimą dėl Įstatymo 11 straipsnio 8 dalyje įtvirtinto SGD terminalo būtinojo kiekio tiekimo laikotarpio sutrumpinimo. Įvertinusi paminėtas aplinkybes, apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija sprendžia, kad tai iš esmės atitinka skundo tikslinimą nauju savarankišku reikalavimu, kuris nėra tiesiogiai susijęs su ginčijamų Nutarimų teisėtumo ir pagrįstumo vertinimu. Todėl pareiškėjo apeliacinio skundo argumentai dėl Įstatymo 11 straipsnio 8 dalyje įtvirtinto teisinio reglamentavimo įtakos Nutarimų teisėtumui ir pagrįstumui, atmetami kaip nepagrįsti.

148.       Pareiškėjas apeliaciniame skunde teigia, kad tikrinamas pirmosios instancijos teismo sprendimas yra neteisėtas dėl to, kad teismas neįvertino UAB „Ignitis“ (iki 2019m. sausio 1d. reorganizacijos UAB „Litgas“) nuo 2016 m. birželio 1 d. teikiamos valstybės pagalbos ESBT 2021 m. rugsėjo 8 d. sprendimo ir SESV 108 straipsnio 3 dalies kontekste. SESV 108 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad apie visus ketinimus suteikti ar pakeisti pagalbą Komisija turi būti laiku informuojama, kad ji galėtų pateikti savo pastabas; jei Komisija mano, kad tokie ketinimai pagal 107 straipsnį yra nesuderinami su vidaus rinka, ji nedelsdama pradeda šio straipsnio 2 dalyje nustatytą procedūrą; atitinkama valstybė narė savo pasiūlytų priemonių neįgyvendina tol, kol nepriimamas galutinis sprendimas.

149.       Teisėjų kolegija pažymi, kad dėl šių pareiškėjo argumentų yra pasisakyta ne viename Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo procesiniame sprendime.

150.       2018 m. spalio 31 d. Europos Komisija priėmė sprendimą Nr. SA.44678 C(2018) 7141 final dėl valstybės pagalbos SGDT Lietuvoje. ESBT 2021 m. rugsėjo 8 d. sprendimu byloje Nr. T-193/19 panaikino minėto EK sprendimo dalį, kurioje EK nereiškė prieštaravimų dėl 2016 m. pakeitimais skiriamos valstybės pagalbos. Nors ESBT sprendimu EK sprendimo dalis buvo pripažinta neteisėta, tačiau, kai tokio kai tokio teismo sprendimo pagrindas buvo procedūrinių pažeidimų konstatavimas (ESBT sprendimo 220 p.), tai savaime nesuponuoja nuo 2016 m. birželio 1 d. teikiamos valstybės pagalbos schemos neteisėtumo (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2023 m. balandžio 19 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-421-415/2023; 2023 m. liepos 5 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-562-968/2023 ir kt.).

151.       Pasisakant dėl Nutarimo sąsajos su nuo 2016 m. teikiama valstybės pagalba, paminėtini šie svarbūs aspektai: Europos Komisija 2013 m. lapkričio 20 d. sprendime Nr. SA.36740 konstatavo, kad Direktyvos 2009/73/EB ir Reglamento 715/2009 nuostatos nedraudžia numatyti, kad įgalioti perdavimo sistemos operatoriai rinktų valstybės nustatytus specialius mokesčius iš dujų naudotojų, ir laikė SGDT priedą suderinamu su vidaus rinka pagal SESV 107 straipsnio 3 dalies c punktą ir 106 straipsnio 2 dalį; Europos Komisija 2019 m. rugsėjo 19 d. priėmė sprendimą Nr. SA.53074 (2019/N), kuriuo buvo pritarta 2018 m. gruodžio 18 d. SGDTĮ 5 ir 9 straipsnių pakeitimo įstatyme įtvirtintoms priemonėms, leidžiančioms mažinti metinius SGDT išlaikymo kaštus; Europos Komisija 2020 m. lapkričio 20 d. priėmė sprendimą Nr. SA.57032 (2020/N), kuriuo nusprendė neprieštarauti valstybės paramai, teikiamai SGD terminalui, kaip suderinamai pagal SESV 107 straipsnio 3 dalies c punktą; ESBT 2021 m. rugsėjo 8 d. sprendimu Nr. T-193/19 Europos Komisijos 2018 m. spalio 31 d. sprendimo dalis dėl valstybės pagalbos pagal 2019 m. SGDTĮ pakeitimus (2019 m. sausio 1 d. įsigaliojo 2018 m. gruodžio 18 d. priimto SGDTĮ 5 ir 9 straipsnių pakeitimo įstatymo Nr. XIII-1786 tam tikros nuostatos, kuriais įtvirtintos gamtinių dujų tiekimo saugumo papildomos dedamosios prie gamtinių dujų perdavimo kainos; šie pakeitimai aktualūs ir nagrinėjamoje byloje) pripažinta teisėta.

152.       Teisėjų kolegijos pozicija šiuo klausimu iš esmės grindžiama Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo pateiktais išaiškinimais, kuriuose nurodyta, kad tokioje teisinėje situacijoje, kai vertinamas 2019 m. įstatymo pakeitimais įtvirtinto SGDT priedo nustatymo teisėtumas, o šiais Įstatymo pakeitimais įtvirtinta valstybės pagalbos schema pripažinta teisėta, nėra pagrindo pripažinti, kad iki 2019 m. įstatymo pakeitimų taikyta valstybės pagalbos schema turėtų reikšmingą įtaką ginčijamam Nutarimui; valstybės pagalbos schemos pakeitimų, padarytų 2016 m., taikymo ir teisinių padarinių, kilusių ar galėjusių kilti pareiškėjui, vertinimas, tarp jų ir pareiškėjo nurodomų permokų, jeigu tokios būtų, grąžinimo klausimai, nėra šios bylos nagrinėjimo dalykas, o šioje byloje taikytina teisė nenumato jokių įskaitymų teisės ir pareigos, nustatant gamtinių dujų tiekimo saugumo papildomos dedamosios prie gamtinių dujų perdavimo kainos dydžius (žr. 2023 m. balandžio 19 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-421-415/2023; 2023 m. liepos 5 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-562-968/2023, 2025m. gruodžio 10d. nutartis administracinėje byloje Nr. eA-589-968/2025, 2026m. sausio 21d. nutartis administracinėje byloje Nr. eA-47-789/2026). Atsižvelgiant į tai, konstatuotina, kad, siekiant įvertinti Nutarimo teisėtumą ir pagrįstumą, nebuvo būtinybės vertinti UAB „Ignitis“ (UAB „Litgas“) nuo 2016 m. birželio 1 d. teikiamos valstybės pagalbos ESBT 2021 m. rugsėjo 8 d. sprendimo ir SESV 108 straipsnio 3 dalies kontekste.

153.       Konstatavus, kad, priimant Nutarimus, nebuvo pagrindo įvertinti UAB „Ignitis“ (UAB „Litgas“) nuo 2016 m. birželio 1 d. teikiamą valstybės pagalbos dydį, atmetami kaip nepagrįsti ir iš esmės tokiomis pačiomis aplinkybėmis grindžiami apeliacinio skundo argumentai, kad Nutarimas neatitinka Metodikos 26 punkto nuostatų.

154.       Pareiškėjo teigimu, Nutarimas taip pat neatitinka Metodikos 24 punkto, pagal kurį Tarybos sprendimu nustatoma saugumo dedamoji gamtinių dujų perdavimo sistemos vidiniame išleidimo taške, skirta SGD terminalo, jo infrastruktūros ir jungties pastoviosioms eksploatavimo sąnaudoms bei SGD terminalo būtinajai veiklai užtikrinti reikalingo minimalaus metinio dujinamų gamtinių dujų kiekio (toliau – būtinasis kiekis) tiekimo pagrįstoms sąnaudoms kompensuoti. Pagal minėtą Metodikos punktą, SGD terminalo būtinojo kiekio tiekimo pagrįstomis sąnaudomis pripažįstamos šios sąnaudos: skirtumas, susidaręs tarp paskirtojo tiekėjo už būtinojo kiekio įsigijimą mokėtinos kainos už per ataskaitinį mėnesį išdujintą ir (ar) perkrautą SGD kiekį ir Vidutinės importo kainos; technologinėms reikmėms sunaudoto SGD kiekio sąnaudos, kurias išimtinai patiria paskirtasis tiekėjas; SGD terminalo būtinojo kiekio tiekimo ilgalaikės garantijos finansavimo sąnaudos; paskirtojo tiekėjo pajamų nuokrypis, susidaręs dėl prognozuotų ir faktinių SGD būtinojo kiekio tiekimo sąnaudų per ankstesnį reguliavimo periodą. Pareiškėjas taip pat remiasi SGDTĮ 11 straipsnio 6 dalimi, pagal kurią susidaręs skirtumas tarp faktinių ir prognozuotų SGD terminalo būtinojo kiekio tiekimo pagrįstų sąnaudų Komisijos nustatyta tvarka ir sąlygomis įvertinamas nustatant papildomą dedamąją.

155.       Teisėjų kolegijos vertinimu, pareiškėjo skunde ir apeliaciniame skunde nurodyti argumentai dėl Nutarimų prieštaravimo Metodikos 24 punktui ir SGDTĮ 11 straipsnio 6 daliai nepagrindžia, kad, priimant ginčijamus Nutarimus, buvo padaryta akivaizdžių atliktų skaičiavimų, nustatant SGDT dedamąją, klaidų, ar kad Taryba vertino duomenis, kurių ji neturėjo teisės vertinti, ir pan. Kaip matyti iš pareiškėjo procesiniuose dokumentuose išdėstytos pozicijos, pareiškėjas apskritai nesutinka su SGDT dedamosios nustatymu, teigia, kad SGDT dedamoji nebeatlieka savo funkcijos, vien tik paskirstytų pajėgumų pakanka užtikrinti, kad SGD terminalas galėtų veikti. Teisėjų kolegija pažymi, kad teismas neatlieka to ekonominio tyrimo ir vertinimo, kuris įstatymu yra pavestas Tarybai ir kitoms valstybės institucijoms, ir nepriiminėja tų sprendimų, kuriuos priimti, atlikus atitinkamą tyrimą ir vertinimą, įstatymu yra priskirta Tarybai ir kitoms valstybės institucijoms (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2014 m. rugsėjo 3 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A261-740/2014). Todėl teismas nevertina pareiškėjo nurodytų argumentų dėl SGD terminalo finansavimo modelio tikslingumo.

156.       Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, darytina išvada, kad, priimant Nutarimus, nebuvo pažeistos Metodikos 24 punkto nuostatos.

157.       Pareiškėjas apeliaciniame skunde teigia, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai įvertino atsakovo padaryto procedūrinio pažeidimo rengiant skubų posėdį 2021m. lapkričio 19d. Nutarimui priimti įtaką šio Nutarimo teisėtumui.

158.       Pagal ABTĮ 91 straipsnio 1 dalies 3 punktą, skundžiamas teisės aktas (ar jo dalis) turi būti panaikintas, jeigu jis yra neteisėtas dėl to, kad jį priimant buvo pažeistos pagrindinės procedūros, ypač taisyklės, turėjusios užtikrinti objektyvų visų aplinkybių įvertinimą ir sprendimo pagrįstumą. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje ne kartą konstatuota, jog kiekvienu konkrečiu atveju administraciniams teismams, nustačius tam tikrus šių procedūrinius pažeidimus, būtina įvertinti juos pagal ABTĮ 91 straipsnyje nustatytus kriterijus, t. y. išsiaiškinti, ar nustatyti procedūriniai pažeidimai gali būti laikomi esminiais šio straipsnio 1 dalies 3 punkto taikymo prasme (žr., pvz., 2020 m. spalio 7 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-1790-602/2020; 2021 m. sausio 6 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-3526-624/2020; 2021 m. sausio 13 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-2253-822/2020).

159.       Komisijos 2019 m. birželio 28 d. nutarimu Nr. O3E-239 patvirtinto (redakcija nuo 2021m. rugpjūčio 7d. iki 2023m. gruodžio 19d.) Valstybinės energetikos reguliavimo tarybos darbo reglamento 45 punkte nustatyta, kad Taryba organizuoja posėdžius Tarybos kompetencijai pavestiems klausimams spręsti ir tvarkomuosius posėdžius. Prireikus Tarybos pirmininko, Tarybos nario iniciatyva gali būti rengiami neeiliniai Tarybos posėdžiai, kurių organizavimo tvarka yra tokia pati, kaip ir eilinių Tarybos posėdžių (Tarybos darbo reglamento 47 p.). Papildomi klausimai eiliniam ar neeiliniam posėdžiui gali būti teikiami skubos tvarka dviejų Tarybos narių teikimu – kuruojančio Tarybos nario ir Tarybos pirmininko. Kai Tarybos posėdžiui teikiamas papildomas klausimas yra kuruojamas Tarybos pirmininko, posėdžio medžiagą kartu turi teikti vienas iš Tarybos narių (Tarybos darbo reglamento 65 p.).

160.       Taigi, pagal Tarybos darbo reglamente nustatytą teisinį reguliavimą, Tarybai yra suteikta diskrecija spręsti, kokie papildomi klausimai gali būti teikiami spręsti skubos tvarka.

161.       Byloje nėra ginčo dėl to, kad 2021m. lapkričio 19d. Nutarimas buvo priimtas neeiliniame Tarybos posėdyje, klausimas šiame posėdyje dėl SGDT dedamosios nustatymo nuo 2022 m. sausio 1 d. buvo nagrinėtas kaip papildomas klausimas, pareiškėjui buvo pranešta apie tai elektroniniu pranešimu 2021 m. lapkričio 18 d., posėdis turėjo vykti 2021 m. lapkričio 19 d.

162.       Taryba grindžia šio papildomo klausimo nagrinėjimą tuo, kad buvo gauti papildomi duomenys, kuriuos reikėjo įvertinti. Teisėjų kolegija nenustatė, kad šiuo atveju Taryba neturėjo pagrindo nagrinėti šį papildomą klausimą skubos tvarka. Tačiau šiame kontekste taip pat vertintina, ar papildomo klausimo nagrinėjimas skubos tvarka nepažeidė pareiškėjo teisių.

163.       ES teisėje, taip pat ir Viešojo administravimo įstatyme įtvirtintas gero administravimo principas apima, be kita ko, kiekvieno asmens teisę būti išklausytam prieš taikant bet kokią individualią jam nepalankią priemonę, kiekvieno asmens teisę susipažinti su savo byla, laikantis teisėto konfidencialumo ir profesinio bei verslo slaptumo, ir viešojo administravimo subjekto pareigą pagrįsti savo sprendimus. ESTT įtvirtino teisės būti išklausytam svarbą ir jos labai plačią apimtį Sąjungos teisės sistemoje, pripažindamas, kad ši teisė turi būti taikoma per bet kurią procedūrą, kai gali būti priimtas nepalankus sprendimas (žr., pvz., 1974 m. spalio 23 d. sprendimo byloje Transocean Marine Paint Association prieš Komisiją, 17-74, EU:C:1974:106 ir kt.). Teisė būti išklausytam bet kuriam asmeniui užtikrina galimybę vykstant administracinei procedūrai iki sprendimo, galinčio neigiamai paveikti jo interesus, priėmimo tinkamai pareikšti savo nuomonę (žr., pvz., 2005 m. birželio 9 d. sprendimo byloje Ispanijos Karalystė prieš Komisiją, C-287/02, EU:C:2005:368, 37 p. ir jame nurodytą teismo praktiką, 2009 m. spalio 1 d. sprendimo byloje Foshan Shunde Yongjian Housewares & Hardware prieš Tarybą, C-141/08 P, EU:C:2009:598, 83 p.; 2011 m. gruodžio 21 d. sprendimo byloje Prancūzijos Respublika prieš People’s Mojahedin Organization of Iran, C-27/09 P, EU:C:2011:853, 64 ir 65 p.). Minėta teisė taip pat reiškia, kad administracija, rūpestingai ir nešališkai išnagrinėjusi visą aptariamam atvejui reikšmingą informaciją ir nurodžiusi išsamius sprendimo motyvus, turi atidžiai susipažinti su suinteresuotojo asmens pateiktomis pastabomis (žr. 1991 m. lapkričio 21 d. sprendimo byloje Technische Universität München prieš Hauptzollamt München-Mitte, C-269/90, EU:C:1991:438, 14 p.). Gero administravimo principas įpareigoja viešojo administravimo institucijas suteikti asmenims, kurių klausimai svarstomi, veiksmingą galimybę pasisakyti (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2014 m. kovo 12 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A261_214/2014); veiksminga suinteresuoto asmens teisė teikti argumentu ir įrodymus turi būti įgyvendinama prieš viešojo administravimo subjektui priimant administracinį aktą, ir jam turi būti suteikta pakankamai laiko pasirengti pateikti argumentus ar įrodymus dėl tokio akto (žr. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2014 m. kovo 27 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A502-727/2014; taip pat žr. 2013 m. balandžio 25 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A261604/2013; 2013 m. lapkričio 25 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A520-1831/2013).

164.       Įvertinusi pareiškėjo argumentus ir byloje nustatytas faktines aplinkybes, teisėjų kolegija nenustatė aplinkybių, sukliudžiusių pareiškėjui įgyvendinti jo teisę dalyvauti Tarybos posėdyje, teikti paaiškinimus, įrodymus ir pan. Byloje nėra duomenų, kad pareiškėjas per suteiktą laiką nespėjo įvertinti, kokie rodikliai buvo neteisingai apskaičiuoti, kokias klaidas padarė Taryba, kurių jis negalėjo nurodyti per Tarybos posėdį. Nagrinėjamu atveju pareiškėjui suteiktas laikas iki Tarybos posėdžio nepripažintinas esminiu procedūriniu pažeidimu, savaime lemiančiu Nutarimo neteisėtumą. Todėl pareiškėjo apeliacinio skundo argumentai dėl Nutarimo panaikinimo ABTĮ 91 straipsnio 1 dalies 3 punkto pagrindu atmetami kaip nepagrįsti.

165.       Tačiau teisėjų kolegija pažymi, kad iš Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo procesinių sprendimų bylose, kuriose pareiškėjas ginčijo Tarybos nutarimus dėl SGDT dedamosios, nustatytiems skirtingiems metams, matyti, kad Taryba dažnai įtraukia į Tarybos posėdžio darbotvarkę klausimą dėl SGDT dedamosios nustatymo kaip papildomą klausimą, kuris nagrinėjamas skubos tvarka. Teisėjų kolegijos vertinimu, tokia Tarybos praktika, atsižvelgiant į tai, kad tokio klausimo svarstymo būdo (skubos tvarka) taikymas nebuvo vienkartinis, vertintina kaip ydinga, ir gali būti nesuderinama su atitinkamų subjektų teisės būti išklausytam įgyvendinimu. Nors, kaip jau minėta, Tarybai yra suteikta diskrecija organizuoti klausimo sprendimą skubos tvarka, tačiau neturi būti piktnaudžiaujama tokia diskrecija ir, įgyvendinant ją, turi būti įvertinama, ar nebus pažeistos atitinkamos asmenų, kuriems gali turėti poveikį tokia tvarka priimami sprendimai, teisės ir teisėti interesai.

166.       Kiti pareiškėjo apeliaciniame skunde išdėstyti argumentai teisiniam bylos išnagrinėjimo rezultatui reikšmės neturi, todėl apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija dėl jų atskirai nepasisako. Teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį sprendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą.

167.       Apibendrinant konstatuotina, kad pirmosios instancijos teismas byloje ginčijamu sprendimu teisėtai ir pagrįstai atsisakė tenkinti pareiškėjo skundą dėl Valstybinės energetikos reguliavimo tarybos 2021 m. lapkričio 19 d. nutarimo Nr. O3E-1522 „Dėl gamtinių dujų tiekimo saugumo papildomos dedamosios prie gamtinių dujų perdavimo kainos nustatymo 2022 metams“ ir 2022 m. kovo 31 d. nutarimo Nr. O3E-438 „Dėl gamtinių dujų tiekimo saugumo papildomos dedamosios prie gamtinių dujų perdavimo kainos perskaičiavimo nuo 2022 m. gegužės 1 d.“ panaikinimo. Pareiškėjo apeliacinio skundo argumentai nesudaro pagrindo panaikinti ar pakeisti pirmosios instancijos teismo sprendimą, todėl pareiškėjo apeliacinis skundas atmetamas.

168.       Vadovaujantis ABTĮ 40 straipsnio 1 dalimi ir atsižvelgiant į tai, kad pareiškėjo apeliacinis skundas atmetamas ir galutinis procesinis sprendimas priimamas ne pareiškėjo naudai, jo prašymas dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo netenkinamas.

169.       Nagrinėjamoje byloje apeliacinius skundus taip pat pateikė AB „Amber grid“, Energetikos ministerija, AB „KN Energies“. Visi šie proceso dalyviai nesutinka su pirmosios instancijos teismo sprendimo dalimi, kuria buvo atsisakyta tenkinti jų prašymus dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo.

170.       ABTĮ 40 straipsnio 1 dalis nustato, kad proceso šalis, kurios naudai priimtas sprendimas, turi teisę gauti iš kitos proceso šalies savo išlaidų atlyginimą. Šio straipsnio 3 dalis numato, kad kai išnagrinėjus bylą yra patenkinamos ar apginamos trečiųjų suinteresuotų asmenų teisės, šie asmenys turi tokias pačias teises į išlaidų atlyginimą, kaip ir proceso šalis, kurios naudai priimtas sprendimas.

171.       ABTĮ 40 straipsnio 4 dalis nustato, kad teismas gali nesilaikyti šio straipsnio 1, 2 ir 3 dalyse nustatytų bylinėjimosi išlaidų paskirstymo taisyklių, atsižvelgdamas į tai, ar proceso šalių procesinis elgesys buvo tinkamas (taip pat ir mediacijos atveju), ir įvertinęs ginčo kilimo ir kitas priežastis, dėl kurių susidarė bylinėjimosi išlaidos.

172.       Pagal Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo suformuotą praktiką teismui yra suteikta teisė, vadovaujantis sąžiningumo, teisingumo principais bei realumo, būtinumo ir pagrįstumo kriterijais, įvertinti šalių patirtas išlaidas advokato pagalbai apmokėti bei nustatyti jų dydį, kad nebūtų pažeistas šalių lygiateisiškumo principas (pvz., 2017 m. birželio 12 d. nutartis administracinėje byloje Nr. eA-533-552/2017). Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas savo praktikoje yra nurodęs, kad priteistinos tik būtinos, pagrįstos ir suinteresuotos šalies realiai turėtos bylinėjimosi išlaidos, o, sprendžiant, ar prašomos atlyginti išlaidos buvo būtinos, turi būti atsižvelgiama į tai, ar proceso šalys savo procesinėmis teisėmis naudojosi sąžiningai, ar proceso šalies išlaidavimas nebuvo perteklinis (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. sausio 20 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS63-49/2012; 2015 m. gegužės 15 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS-816-438/2015; 2024 m. birželio 19 d. nutartis administracinėje byloje Nr. eTA-5-789/2024).

173.       Atstovavimo išlaidų atlyginimo klausimas sprendžiamas Civilinio proceso kodekso ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka (ABTĮ 40 straipsnio 5 dalis). Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą maksimalaus dydžio, patvirtintų Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 „Dėl Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio patvirtinimo“ (toliau – ir Rekomendacijos) 2 punktas numato, kad nustatydamas priteistino užmokesčio už suteiktas teisines paslaugas dydį, teismas atsižvelgia į šiuos kriterijus: bylos sudėtingumą; teisinių paslaugų kompleksiškumą, specialių žinių reikalingumą; ankstesnį (pakartotinį) dalyvavimą toje byloje; būtinybę išvykti į kitą vietovę, negu registruota advokato darbo vieta; ginčo sumos dydį; teisinių paslaugų teikimo pastovumą ir pobūdį; sprendžiamų teisinių klausimų naujumą; šalių elgesį proceso metu; advokato darbo laiko sąnaudas; kitas svarbias aplinkybes.

174.       Lietuvos Aukščiausiasis teismas formuodamas praktiką dėl teismo išlaidų priteisimo yra pasisakęs, jog ne visos faktiškai šalių sumokėtos sumos advokato pagalbai teismo gali būti pripažįstamos pagrįstomis, nes teismas neturi toleruoti pernelyg didelio ir nepagrįsto šalies išlaidavimo. Jeigu realiai išmokėtos sumos neatitinka pagrįstumo kriterijaus, tai teismas nustato jų pagrįstą dydį, o kitos dalies išlaidų atlyginimo nepriteisia (žr. LAT 2020 m. lapkričio 12 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e3K-3-300-378/2020).

175.       Teismas, spręsdamas klausimą dėl byloje patirtų teisinės pagalbos išlaidų atlyginimo, negali remtis vien tik šalies prašyme nurodytais duomenimis ir aplinkybėmis. Kasacinio teismo praktikoje šiuo aspektu yra nurodyta, kad teismas, spręsdamas dėl išlaidų advokato pagalbai apmokėti atlyginimo priteisimo, turi pirmiausia nustatyti: 1) ar šios išlaidos patirtos (CPK 88 straipsnis); 2)  pagal išvardytus reikalavimus nustatyti jų dydį, o ne vien vadovautis atliktais mokėjimais (CPK 98 straipsnis); 3) nustatytą bylinėjimosi išlaidų sumą paskirstyti pagal bylos nagrinėjimo rezultatus (CPK 93 straipsnis). Spręsdamas klausimą, ar prašomos atlyginti išlaidos yra patirtos, teismas turi įvertinti ne tik tai, ar šios išlaidos yra faktiškai patirtos, bet ir tai, ar jos yra susijusios su nagrinėjama byla, taip pat ar teisinės paslaugos, už kurias patirtas išlaidas prašoma atlyginti, nėra akivaizdžiai perteklinės (žr. LAT 2023 m. rugsėjo 27 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-236-943/2023).

176.       Pagal viešai skelbiamą informaciją tretieji suinteresuoti asmenys AB „Amber grid“, LR Energetikos ministerija, AB „KN Energies“ savo struktūrose turi Teisės padalinius, kas teisėjų kolegijai leidžia pritarti pirmosios instancijos teismo išvadai, jog profesionalūs teisininkai, vykdydami tiesiogines pareigas, galėjo tinkamai atstovauti AB „Amber grid“, LR Energetikos ministerija, AB „KN Energies“ interesus teisme. Teisėjų kolegija sprendžia, jog tretieji suinteresuoti asmenys nepagrindė, jog jų struktūrose dirbantys profesionalūs teisininkai be advokato teisinės pagalbos nebuvo pajėgūs apginti proceso šalių teises ir teisėtus interesus. Be to teisėjų kolegija pažymi, kad nagrinėjama administracinė byla nelaikytina išskirtine, joje nėra sprendžiami nauji klausimai, dėl kurių teisininkai nesugebėtų tinkamai paruošti procesinius dokumentus bei atstovauti įmonės interesus teismo posėdžiuose, nes administraciniuose teismuose buvo nagrinėjamos net kelios bylos pagal pareiškėjo AB „Achema“ skundus dėl Valstybinės energetikos reguliavimo tarybos nutarimų panaikinimo, kuriose buvo sprendžiami analogiški arba labai panašūs ginčai ir kuriose šalys teikė iš esmės tapačius argumentus (žr. 2023 m. balandžio 19 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-421-415/2023; 2023 m. liepos 5 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-562-968/2023, 2025 m. gruodžio 10 d. nutartis administracinėje byloje Nr. eA-589-968/2025, 2026 m. sausio 21d. nutartis administracinėje byloje Nr. eA-47-789/2026).

177.       Nurodytos aplinkybės leidžia daryti išvadą, jog trečiųjų suinteresuotų asmenų prašomos priteisti bylinėjimosi išlaidos neatitinka bylinėjimosi išlaidoms taikomo būtinumo kriterijaus, todėl pirmosios instancijos teismas jų pagrįstai nepriteisė.

178.       Apibendrinant konstatuotina, kad ginčijamas pirmosios instancijos teismo sprendimas yra teisėtas ir pagrįstas, jį naikinti nėra teisinio pagrindo. Pareiškėjo ir trečiųjų suinteresuotų asmenų apeliacinių skundų argumentai nesudaro pagrindo pirmosios instancijos teismo sprendimą naikinti ar keisti, todėl apeliaciniai skundai atmetami, o ginčijamas pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas nepakeistas.

179.       Nagrinėjamoje byloje tretieji suinteresuoti asmenys AB „KN Energies“ ir AB „Amber Grid“ pateikė prašymus priteisti bylinėjimosi išlaidas už procesą apeliacinės instancijos teisme. AB „KN Energies“ prašo priteisti iš pareiškėjo 1645,29 Eur, AB „Amber Grid“ prašo priteisti iš pareiškėjo 3161,73 Eur.

180.       Apeliacinės instancijos teisėjų kolegija atsižvelgdama į šios nutarties 171-177 punktuose išdėstytus argumentus sprendžia, jog trečiųjų suinteresuotų asmenų prašomos priteisti bylinėjimosi išlaidos neatitinka bylinėjimosi išlaidoms taikomo būtinumo kriterijaus, todėl nepriteistinos.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 40 straipsniu,  teisėjų kolegija

nutaria:

Pareiškėjo akcinės bendrovės „Achema“, trečiųjų suinteresuotų asmenų Lietuvos Respublikos energetikos ministerijos, akcinės bendrovės „Amber Grid“, akcinės bendrovės „KN Energies“ apeliacinius skundus atmesti. 

Regionų administracinio teismo 2024 m. birželio 18 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Pareiškėjo akcinės bendrovės „Achema“, trečiųjų suinteresuotų asmenų akcinės bendrovės „Amber Grid“, akcinės bendrovės „KN Energies“ prašymų dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo apeliacinės instancijos teisme netenkinti.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai        Laimutis Alechnavičius

        Iveta Pelienė

        Rasa Ragulskytė-Markovienė